CP v2

Blog

  • „Trump“ smogia vėjo energetikai: su „TotalEnergies“ nutraukia jūrinių parkų projektus už 1 mlrd.

    „Trump“ administracija pirmadienį paskelbė pasiekusi beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą su Prancūzijos energetikos milžine „TotalEnergies“ – bus nutrauktos jūrinio vėjo energetikos nuomos sutartys prie Niujorko ir Šiaurės Karolinos krantų.

    Šis žingsnis laikomas dar vienu smūgiu JAV jūrinio vėjo sektoriui, ypač šiaurės rytinėje šalies dalyje. Pastaruoju metu administracija šioje srityje patyrė virtinę teisinių nesėkmių, tačiau dabar pasirinko kitą taktiką – susitarimo keliu atsisakyti projektų.

    „Mokesčių mokėtojų subsidijuojamos nepatikimos, neįperkamos ir nesaugios energijos era oficialiai baigėsi“, – Hiustone vykusioje „CERAWeek“ konferencijoje žurnalistams sakė JAV vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas.

    Pasak Vidaus reikalų departamento, susitarimu būtų nutrauktos „TotalEnergies“ projektams „Attentive Energy“ ir „Carolina Long Bay“ priskirtos nuomos sutartys, kurių vertė siekia 928 mln. JAV dolerių. Šios nuomos teisės buvo įsigytos ankstesnės administracijos laikotarpiu.

    Departamentas nurodė, kad „TotalEnergies“ įsipareigojo nuomos teisių vertę investuoti į naftos ir gamtinių dujų gavybą Jungtinėse Valstijose. Vėliau JAV valdžia bendrovei kompensuotų sumą „doleris už dolerį“ už anksčiau sumokėtus mokesčius už jūrinių vėjo projektų nuomą.

    Anot Vidaus reikalų departamento, lėšos turėtų būti nukreiptos į „Rio Grande LNG“ suskystintų gamtinių dujų projektą Teksase, taip pat į tradicinės naftos gavybos plėtrą Meksikos įlankoje ir skalūninių dujų gavybą.

    D. Burgumas ir „TotalEnergies“ susitarimus pasirašė pirmadienį konferencijoje.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo jūrinio vėjo sektorių, vadindamas jį brangiu ir nepatikimu, taip pat kartojo sieksiantis, kad jo kadencijos metu šalyje nebūtų statomi vėjo jėgainių parkai. Anksčiau administracija buvo išdavusi ir nurodymus stabdyti jau statomus projektus rytinėje pakrantėje, tačiau, kaip skelbta, teisėjai šių metų pradžioje panaikino visus penkis tokius sprendimus.

    „Atsižvelgdami į tai, kad jūrinio vėjo projektų plėtra neatitinka šalies interesų, nusprendėme atsisakyti jūrinio vėjo plėtros Jungtinėse Valstijose mainais į nuomos mokesčių kompensavimą“, – pranešime teigė „TotalEnergies“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Patrickas Pouyanné.

    P. Pouyanné anksčiau buvo užsiminęs, kad po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus bendrovė pristabdys „Attentive Energy“ vystymą prie Naujojo Džersio ir Niujorko krantų. Tiek „Attentive Energy“, tiek „Carolina Long Bay“ tuo metu buvo ankstyvojoje plėtros stadijoje.

    Vis dėlto bendrovės vadovas teigė, kad „TotalEnergies“ toliau investuoja į saulės energetiką, sausumos vėjo parkus ir baterijų sprendimus.

    Susitarimas gali apsunkinti Niujorko siekius jūrinio vėjo srityje, nors projektai nuomos teritorijose, kurias kontroliavo „TotalEnergies“ ir partneriai, taip ir nebuvo gavę galutinių valstijos sutarčių. Niujorko gubernatorė Kathy Hochul praėjusią savaitę tokio susitarimo perspektyvą pavadino „nepadedančia“.

    „Attentive Energy“ dar 2024 m. spalį pasitraukė iš Niujorko vykdyto atrankos proceso – dar iki D. Trumpo pergalės rinkimuose. Praėjusį mėnesį valstija užbaigė šį procesą neskirdama nė vieno laimėjimo, o pareigūnams sudėtinga apsispręsti dėl tolesnių viso sektoriaus veiksmų, tvyrant federaliniam neapibrėžtumui.

    Reaguodama į federalinę opoziciją jūriniam vėjui, K. Hochul pastaruoju metu vis labiau linksta į vadinamąją „visų šaltinių“ energetikos strategiją, apimančią ir branduolinę, ir iškastinio kuro energetiką. Tikėtina, kad tolesni jūrinio vėjo vėlavimai didins valstijos priklausomybę nuo atnaujinamų iškastinio kuro elektrinių pajėgumų, ypač siekiant užtikrinti Niujorko miesto regiono aprūpinimą.

    Susitarimas taip pat reiškia, kad Naujasis Džersis šiuo metu lieka be realiai įgyvendinamų jūrinio vėjo projektų, nors regione jaučiamas elektros galios trūkumas, o demokratė gubernatorė Mikie Sherrill ieško papildomų švaresnės energijos šaltinių. Buvo planuota, kad projektas tieks daugiau nei 1 300 megavatų galios.

    Ankstesnis gubernatorius Philas Murphy buvo iškėlęs ambicingus tikslus jūrinio vėjo sektoriui, tačiau jie nebuvo pasiekti. Jo administracija patvirtino kelis projektus, kurie vėliau susidūrė su finansiniais ar leidimų išdavimo iššūkiais. Naujasis Džersis „Attentive Energy“ projektą patvirtino 2024 m. pradžioje, mėgindamas iš esmės „perkrauti“ jau sunkumus patiriančią industriją.

    Šis konfliktas gali komplikuoti ir JAV Kongrese vykstančias diskusijas dėl leidimų išdavimo reformos: dalis demokratų įstatymų leidėjų progresą šiose derybose sieja su tuo, ar administracija nutrauks atakas prieš atsinaujinančią energetiką.

    Analitikų bendrovė „ClearView Energy Partners“ praėjusią savaitę pažymėjo, kad susitarimas gali vėl pakurst yti abejones dėl federalinių patvirtinimų patikimumo ir taip dar labiau susilpninti – nors ir visiškai nepanaikinti – menką galimybę dvišalei leidimų reformai Kapitolijuje.

    Tuo metu Senato Aplinkos ir viešųjų darbų komiteto demokratas Sheldon Whitehouse, remiantis viešais pranešimais, kol kas tęsia dalyvavimą derybose, nors apie susitarimą buvo pranešta dar praėjusią savaitę. Jis šią iniciatyvą pavadino „dar vienu visuomenės interesų išdavimu iškastinio kuro pramonei“.

    Jo biuras pirmadienį papildomų komentarų nepateikė. Pranešama, kad dalis nuosaikiųjų Niujorko respublikonų taip pat kritikavo informaciją apie planuojamą susitarimą.

  • „Chevron“ vadovas įspėja: karas su Iranu naftos rinkas sukrėtė labiau nei Ukraina

    Naftos bendrovės ir didžiausi pasaulio energijos vartotojai susidurs su rimtu iššūkiu – atnaujinti pasaulines naftos tiekimo grandines ir atsargas po to, kai bus visiškai atverta strategiškai svarbi Ormūzo sąsiaurio „butelio kaklelio“ vieta, pirmadienį teigė „Chevron“ vadovas Mike’as Wirthas.

    „Dabar turime daug naftos ir dujų, kurios nepatenka į rinką“, – Hiustone vykusioje konferencijoje „CERAWeek“ (organizatorė – „S&P Global“) sakė M. Wirthas. „Fizinės tiekimo grandinės nereaguoja akimirksniu, todėl net ir sąsiauriui atsivėrus, prireiks laiko atkurti tinkamų rūšių žalios naftos ir reikiamų degalų atsargas.“

    Pasak M. Wirtho, Irano atakos prieš naftos tanklaivius ir platesnė Artimųjų Rytų karo padaryta žala naftos bei dujų rinkoms buvo didesnė nei Rusijos ir Ukrainos karo sukelti sukrėtimai. Jis pažymėjo, kad kai kurios Azijos šalys susiduria su dyzelino ir reaktyvinių degalų trūkumu, o karas sutrikdė suskystintųjų gamtinių dujų, trąšų ir kitų produktų pristatymą.

    Anot „Chevron“ vadovo, dalis problemos – įvertinti realų nuostolių mastą. Jo teigimu, kol kas nėra aišku, kiek gavybos pajėgumų buvo sustabdyta ir kaip stipriai apgadinti kai kurie infrastruktūros objektai.

    Tame pačiame renginyje JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas naftos sektoriaus vadovams pakartojo manantis, kad pasauliniai naftos ir dujų srautų sutrikimai bus trumpalaikiai, tačiau paragino bendroves didinti gavybą.

    „Rinkos daro tai, ką daro rinkos“, – sakė C. Wrightas. „Kainos pakilo tam, kad pasiųstų signalą visiems, kas gali pagaminti daugiau: prašome, gaminkite daugiau.“

  • Naftos gigantai šokiruoti: po JAV ir Izraelio karo su Iranu griūva tiekimas per Hormūzą

    Artimųjų Rytų karas sujaukė rinkas ir kelia grėsmę perbraižyti visą energetikos sektorių. Pasaulio energetikos lyderiai pripažįsta esantys sukrėsti dėl to, ką JAV ir Izraelio karas su Iranu reiškia jų verslui – ir sako, kad matomas vaizdas kelia nerimą.

    Per konferenciją „CERAWeek“ (organizuoja „S&P Global“) aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai jau antrą kartą per ketverius metus ragino gamintojus spartinti gręžinius ir didinti gavybą, kad būtų kompensuotas dėl karo sutrikęs tiekimas bei kainų šuoliai. Tačiau, pasak pramonės atstovų, skirtingai nei 2022 m. tarptautinė reakcija į Rusijos puolimą Ukrainoje, dabartinis atsakas Artimuosiuose Rytuose atrodo menkai koordinuotas ir labiau ad hoc, todėl įmonėms sunku suprasti, kaip reikėtų elgtis.

    „Mes nieko panašaus nesame matę – tokio masto sutrikimų anksčiau nebuvo. Tai kiekvieno naftos analitiko studijų objektas arba didžiausias košmaras – toks, kurio niekada nemaniau sulauksiąs“, – konferencijoje sakė naftos ir dujų bendrovės „BP“ vyriausiasis ekonomistas Garethas Ramsay.

    Energetikos rinkų sumaištis įgauna ir politinį atspalvį. Remiantis „Reuters“ apklausa, visuomenei piktinantis karu ir smarkiai pabrangus benzino kainoms, Donaldo Trumpo pritarimo reitingas smuko iki 36 proc. Ne paslaptis, kad ši nepasitenkinimo banga gali pakenkti respublikonų siekiui išlaikyti Kongreso kontrolę šių metų vidurio kadencijos rinkimuose.

    Didžiausių pasaulio naftos įmonių vadovai, anot stebėtojų, labiau stebėjosi tiekimo sutrikimų mastu nei džiaugėsi išaugusiomis kainomis. Karas paralyžiavo dalį Artimųjų Rytų operacijų, o kai kurių bendrovių vadovai, įskaitant „Exxon Mobil“ ir „Saudi Aramco“, apskritai praleido renginį, nors aukštos kainos didino pelnus.

    Daugelio sektoriaus dalyvių didžiausia baimė – Hormūzo sąsiaurio uždarymas – tapo realybe. Tai gyvybiškai svarbus kelias, kuriuo apie 20 proc. pasaulio naftos iš Artimųjų Rytų pasiekia pasaulines rinkas. Iranas, kaip teigiama, taikėsi į šį koridorių ir taip pat sunaikino arba smarkiai apgadino pagrindines naftos perdirbimo gamyklas, naftos ir dujų telkinius bei dujų eksporto infrastruktūrą Persijos įlankos regione.

    „Tai blogiausia, ką esu matęs“, – naftos rinkų sumaištį, kurią jis pavadino „Trečiuoju Persijos įlankos karu“, apibūdino konsultacijų bendrovės „Oliver Wyman“ vyresnysis patarėjas ir ilgametis rinkų analitikas Paulas Sankey.

    „Kaip pakeisti visas šias dujas, visą šią naftą, helį? Sąrašas tik ilgėja“, – pridūrė jis.

    Baltieji rūmai savo ruožtu teigia, kad tanklaiviai vėl laisvai judės per sąsiaurį, o energijos kainos kris tuomet, kai Jungtinės Valstijos pasieks karinius tikslus.

    „Prezidentas Trumpas puikiai žino, ką daro, o visa jo energetikos komanda ėmėsi daugybės veiksmų, kad sušvelnintų šių trumpalaikių sutrikimų poveikį“, – pareiškime teigė Baltųjų rūmų atstovė Taylor Rogers. Pasak jos, „kai kariniai tikslai bus pasiekti ir Irano teroristinis režimas neutralizuotas, nafta ir dujos tekės laisviau nei bet kada, o kainos greitai vėl kris“.

    Karo sukeltas chaosas išryškino ir konferencijos kasdienybės pokyčius: šiemet Hjustone trūko dalies nuolatinių dalyvių. „Exxon Mobil“ vadovas ir valdybos pirmininkas Darrenas Woodsas bei „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseris konferenciją praleido, kad spręstų sutrikimus. Valstybinių Kuveito ir Jungtinių Arabų Emyratų naftos įmonių aukščiausi vadovai dalyvavo nuotoliu.

    „Mus papiktino šis išpuolis prieš mus“, – apie neseniai Irano sviedinių apgadintą svarbią Kuveito naftos perdirbimo gamyklą sakė bendrovės „Kuwait Petroleum Corp.“ vadovas Shaikhas Nawafas Al-Sabah. „Tai išpuolis ne tik prieš Persijos įlanką – tai išpuolis, laikantis pasaulio ekonomiką įkaitu“, – pridūrė jis.

    Trumpo administracijos atstovai, įskaitant energetikos sekretorių Chrisą Wrightą ir Nacionalinės energetinės dominavimo tarybos („NEDC“) vykdomąjį direktorių Jarrodą Ageną, visą savaitę Hjustone susitikinėjo su pramonės vadovais ir demonstravo pasitikėjimą, kad naftos įmonės atsilieps į raginimus spartinti gręžimą.

    „Rinkos daro tai, ką daro rinkos“, – pirmadienį sakė C. Wrightas, pabrėždamas, kad šoktelėjusios žalios naftos kainos turėtų paskatinti didinti gavybą. J. Agenas taip pat tikino, kad gamintojai esą „visiškai pritaria“ administracijos siekiui ir jis negirdėjęs pasipriešinimo.

    Vis dėlto užkulisiuose „CERAWeek“ dalyviai iš naftos, dujų, investicijų ir draudimo sektorių kalbėjo apie netikėjimą, jog Trumpo administracija tikėjosi greitai paralyžiuoti Iraną, ir apie baimę, kaip tai atsilieps jų verslui bei platesnei ekonomikai.

    Bendrovės „ConocoPhillips“ vadovas ir valdybos pirmininkas Ryanas Lance’as teigė, kad jo pokalbių su administracija ašis – JAV priklausančių naftos ir dujų telkinių, eksporto objektų ir perdirbimo įrenginių apsauga Artimuosiuose Rytuose.

    „Dauguma mano pokalbių su administracija iš esmės yra prašymas užtikrinti papildomą apsaugą JAV priklausantiems aktyvams Katare“, – sakė jis.

    Vienas investicijų analitikas apgailestavo, kad naftos prekiautojams tenka priimti greitus sprendimus remiantis D. Trumpo įrašais socialiniuose tinkluose, o netrukus sulaukiama visiškai kitokios žinutės. Per pirmąsias tris karo savaites naftos rinka, pasak jo, svyravo maždaug 40 JAV dolerių intervale.

    G. Ramsay iš „BP“ suabejojo, ar gamintojai ryšis didinti gavybą dėl konflikto, ir pavadino kainų šuolius „ne tuo, ką bet kuri naftos bendrovė norėtų matyti“.

    „Per tokį trumpą laiką, apie kurį kalbame, šiuo metu nėra tiekimo atsako. Nėra jokio potencialaus tiekimo atsako“, – sakė jis.

    JAV valstybės departamente energetikos biurui vadovavęs Geoffrey Pyattas teigė, kad situacija primena 2022 m. krizę, kai tuometė energetikos sekretorė Jennifer Granholm toje pačioje konferencijoje ragino didinti gavybą, tačiau atsakas buvo vangus. Jis pabrėžė, kad valdžios galimybės greitai paveikti investicijas ar gavybą yra ribotos, nes grąža šiame sektoriuje skaičiuojama dešimtmečiais, o projektų įgyvendinimas trunka metus.

    „NEDC“ vadovas J. Agenas teigė, kad tiekimo praradimus Persijos įlankoje greitai galėtų kompensuoti Venesuela ir Aliaska. C. Wrightas sakė, kad Venesuela esą jau padidino gavybą 200 tūkst. barelių per dieną.

    Tačiau dalis didžiųjų bendrovių atmeta idėją reikšmingai investuoti Venesueloje, o vadovai pabrėžia, kad reikia daug daugiau reformų Karakase, kad šalis būtų pasirengusi didelio masto gavybos augimui.

    „Jiems dar labai toli iki konkurencingumo pasauliniu mastu – tam, kad pritrauktų tokias milijardines investicijas, kokių reikia“, – sakė R. Lance’as. „Reikia ne tik fizinio saugumo, bet ir sutarčių neliečiamumo, politikos stabilumo“, – pridūrė jis.

    „Chevron“, vienintelė didelė JAV naftos bendrovė, vis dar veikianti Venesueloje, svarsto nedidelius gavybos padidinimus, pasitelkiant esamą infrastruktūrą, pirmadienį sakė generalinis direktorius Mike’as Wirthas.

    „Vis dar yra dalykų, kurie turi įvykti, kad paskatintų investicijas tokiu mastu, kokio norėtųsi“, – teigė jis. „Norint grįžti į lygius, kuriuose šalis buvo prieš 20 metų, prireiks dešimčių milijardų dolerių ir laiko“, – pridūrė M. Wirthas.

    Kol kas, pasak rinkos dalyvių, vienintelis dalykas, kurį pramonė mato aiškiai, yra tai, kad karo poveikis bus ilgalaikis. D. Trumpas kartais tvirtino, kad karas truks tik kelias savaites, o kitais kartais sakė jį baigsiąs, kai tai „pajus kauluose“.

    Vadovų teigimu, sektoriui teks ne tik atstatyti milijardus kainavusią infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose, bet ir susitaikyti su tuo, kad šalys, susiduriančios su ekstremaliu importuojamos energijos brangimu, greičiausiai ieškos tiekimo arčiau namų.

    „Bus antriniai, tolesni efektai – ir jie tęsis ne trumpą laiką“, – sakė investicijų valdymo bendrovės „BlackRock“ vicepirmininkas Tom Donilonas, anksčiau dirbęs nacionalinio saugumo patarėju Baracko Obamos administracijoje.

    Analitikų vertinimu, degalų kainos išliks padidėjusios ir po to, kai kovos veiksmai nuslūgs. Įmonės gali pirkti daugiau kuro nei įprastai, kad padidintų atsargas. Žaliavų prekybos bendrovės „Mercuria“ investicijų vadovas Brianas Falikas teigė, kad išaugusios iškastinio kuro kainos gali tapti „antra galimybe“ atsinaujinančiai energetikai.

    „Matysime atsargų kaupimą – ir šį kartą tai nebus tik tualetinis popierius“, – sakė B. Falikas, kalbėdamas apie degalų rinką.

  • Vokietijos ministrė šokiruoja: ES „net-zero“ iki 2050 m. gali atsilikti 10 proc.

    Vokietijos ministrė šokiruoja: ES „net-zero“ iki 2050 m. gali atsilikti 10 proc.

    Europos Sąjunga, pasak Vokietijos energetikos ir ekonomikos ministrės Katherinos Reiche, neturėtų aklai laikytis „griežto“ klimato neutralumo kurso ir galėtų leisti sau iki 2050 m. net nepasiekti nulinės taršos tikslo iki 10 proc.

    Vėlyvą pirmadienio vakarą Teksase vykusioje kasmetinėje konferencijoje „CERAWeek“ ministrė suabejojo ES siekiu iki amžiaus vidurio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki nulio.

    „Ilgą laiką Europa palikdavo koridorių – tai nebuvo „net-zero“. Europai tai buvo tikslas sumažinti emisijas nuo 85 iki 95 proc.“, – teigė ji, greičiausiai turėdama omenyje 2011 m. paskelbtas Europos Komisijos gaires.

    Ministrė ragino grįžti prie lankstesnio požiūrio ir pripažinti, kad ne visuomet įmanomas šimtaprocentinis rezultatas.

    „Turime susigrąžinti lankstumą, priimti ne 100 proc. sprendimus, o skirtingus sprendimus ir technologijas, ir sutikti, kad iki 2050 m. gali likti galbūt 5 ar 10 proc. atotrūkis“, – sakė K. Reiche.

    Ji taip pat perspėjo, kad pernelyg kieti įsipareigojimai gali brangiai kainuoti pramonei.

    „Jei turite griežtus ir nelanksčius tikslus, susirišate rankas – galiausiai prarandate pramonės šakas, kurių jums reikia. Mes negalime sau leisti prarasti energiškai intensyvių pramonės sektorių Europoje ir Vokietijoje“, – pridūrė ministrė.

    K. Reiche pasisakymai laikomi reta išimtimi bendrame ES sutarime. ES 2019 m. įtvirtino tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutralia, o vienintelė Lenkija tuomet formaliai neprisiėmė šio naujo įsipareigojimo. Praėjusiais metais ES valstybių vyriausybės susitarė dėl tarpinio tikslo iki 2040 m. mažinti emisijas iki 90 proc. Tuo metu Vokietija yra išsikėlusi dar ambicingesnį tikslą – klimatui neutralia tapti iki 2045 m.

    Konferencijoje „CERAWeek“ ministrė ne kartą pabrėžė, kad ekonomikos augimas turi būti svarbesnis už „žaliuosius“ siekius.

    „Galiausiai gerai turėti tvarumo tikslą, bet jei tvarumas sugriauna ekonomiką, turite persiderinti. Ir būtent tai dabar darome“, – sakė ji.

    Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje K. Reiche pristatė planus plėsti dujinių elektrinių statybas, atsisakyti ankstesnės valdžios numatyto dujinių katilų atsisakymo, naikinti subsidijas saulės elektrinėms ant stogų bei mažinti atsinaujinančių išteklių integravimo į elektros tinklą prioritetą.

    Ji taip pat teigė, kad Vokietija turėtų imtis iškastinio kuro žvalgybos Šiaurės jūroje.

    „Turime dujų telkinį Šiaurės jūroje, kurio nenorime žvalgyti. Manau, tokio požiūrio nebegalime laikytis. Turime pasinaudoti ir savo rezervais“, – pareiškė ministrė.

    Vis dėlto ji akcentavo, kad neprieštarauja nei tvarumui, nei klimato tikslams, tačiau ragino atsižvelgti į kainas ir energijos prieinamumą.

    „Aš nekalbu prieš tvarumą ir ne prieš klimato tikslą. Tačiau jei klimato tikslas ignoruoja kitus dalykus, apie kuriuos turite galvoti – ypač įperkamumą ir pakankamą pasiūlą – tuomet turite keisti kursą“, – sakė K. Reiche.

  • ES perspėja: prie rusiškų dujų negrįšime nė už ką – net Irano karas nepakeis kurso

    ES perspėja: prie rusiškų dujų negrįšime nė už ką – net Irano karas nepakeis kurso

    BRIUSELIS — Europos Sąjunga neketina atsitraukti nuo rusiško iškastinio kuro importo draudimo ir nemažins tempo pereinant prie atsinaujinančios energijos, net ir Irano karo fone kylant energijos kainoms, antradienį pareiškė už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas.

    Diskusijoje „POLITICO“ renginyje „Competitive Europe Summit“ jis pabrėžė, kad Bendrija nebegali grįžti prie priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.

    „Kelio atgal į priklausomybę nuo rusiškos energijos nėra. Niekada daugiau neturėtume importuoti nė vienos molekulės“, – sakė D. Jørgensenas.

    Pasak eurokomisaro, Europa pernelyg ilgai netiesiogiai finansavo Rusijos karą prieš Ukrainą pirkdama rusišką energiją. Jis teigė, kad Maskva šantažavo valstybes nares ir energiją pavertė spaudimo priemone.

    Šie pareiškimai nuskambėjo daliai ES lyderių raginant peržiūrėti bloko santykius su Rusija. Tokios kalbos, anot stebėtojų, gali apsunkinti istorinį ES planą visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Europos Komisija taip pat ketina vėliau šiais metais pateikti panašų pasiūlymą dėl naftos.

    Tarp ryškiausių raginimų atnaujinti prekybą su Rusija minimas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, ragindamas ES sustabdyti sankcijas Maskvai. Tuo metu Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris yra sakęs, kad ES turėtų derėtis su Rusija, kad ateityje „vėl gautų prieigą prie pigios energijos“.

    D. Jørgensenas pabrėžė, kad Europa šiandien yra gerokai stipresnėje pozicijoje nei 2022 metų energetikos krizės metu, kai Rusija tiekė apie 45 proc. visų ES suvartojamų dujų. Ši priklausomybė, jo teigimu, sumažėjo iki maždaug 10 proc.

    „Buvome labai pažeidžiami ir niekada nebenorime atsidurti tokioje pažeidžiamoje situacijoje“, – sakė jis.

    Nors eurokomisaras pripažino, kad klimato politikos priemonės kai kuriose šalyse sulaukia politinio pasipriešinimo ir kad trumpuoju laikotarpiu gali prireikti pagalbos namų ūkiams bei pramonei, jis tvirtino, jog parama atsinaujinančiai energetikai išlieka tvirta.

    „Europoje realiai nėra diskusijos, ar mums reikia daugiau atsinaujinančių išteklių ir ar turime trauktis nuo šios priklausomybės“, – pabrėžė D. Jørgensenas.

    Irano karas, sutrikdantis naftos ir dujų tiekimą, kelia papildomą įtampą rinkose, o ES valstybės nerimauja dėl užsitęsusių aukštų kainų ir naujo konflikto Artimuosiuose Rytuose.

  • Trumpo signalai dėl Irano glumina Europą: pagalba Hormuzo sąsiauriui įstrigusi

    Trumpo signalai dėl Irano glumina Europą: pagalba Hormuzo sąsiauriui įstrigusi

    Europos šalys kol kas atmeta galimybę prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio apsaugos, kol nesibaigs konfliktas, be to, iš JAV nėra sulaukusios konkrečių prašymų dėl pagalbos.

    BRIUSELIS – Donaldo Trumpo žinutės apie tai, ko jis tikisi iš JAV sąjungininkų kare prieš Iraną, yra tokios prieštaringos, kad bet kokios pastangos padėti atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje išlieka įstrigusios, teigia keturi Europos vyriausybių pareigūnai.

    Pasak jų, Vašingtonas nėra pateikęs jokių formalių prašymų dėl įrangos ar pajėgumų. Tuo pat metu sąjungininkai nenori siųsti karinių pajėgų į regioną, nes baiminasi, kad jos gali tapti Irano taikiniu.

    Daugiau kaip 30 valstybių, tarp jų – dauguma NATO šalių, yra pažadėjusios dėti „atitinkamas pastangas“, kad būtų atkurta laivyba šiame kritiniame pasaulinės prekybos taške. Vis dėlto, anot pareigūnų iš septynių Europos valstybių, diskusijos tebėra labai ankstyvos.

    „Norėtųsi daugiau nuspėjamumo, aiškumo ir strateginio įžvalgumo – ne tik šiuo atveju. Palaukime ir pažiūrėkime“, – antradienį „POLITICO“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

    Lėtas derybų tempas atspindi Trumpo prieštaringą komunikaciją, kuri jau daugiau kaip tris savaites tęsiasi Irano konflikto kontekste: vienu metu jis grasino sąjungininkams dėl nepakankamos paramos, vėliau tvirtino, kad jų pagalbos nereikia, tačiau kartu pateikė labai mažai detalių, kaip Europa galėtų prisidėti prie JAV veiksmų.

    Menka motyvacija įsitraukti rodo ir augantį Europos pasitikėjimą savimi santykiuose su Vašingtonu – žemynas vis labiau pereina nuo bandymų įtikti Trumpui prie griežtesnio tono dėl karo, dėl kurio, kaip teigiama, sąjungininkai nebuvo konsultuoti.

    „Šis karas pažeidžia tarptautinę teisę. Mažai abejonių, kad bet kuriuo atveju teiginiai apie neišvengiamą ataką prieš JAV nėra įtikinami“, – antradienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

    Kai kurioms sostinėms dabartinė situacija atskleidžia ir akivaizdų dvigubą standartą: JAV pareigūnai ne kartą ragino europiečius susitelkti į savo žemyno gynybą, kad Vašingtonas galėtų dėmesį nukreipti kitur. Dabar gi Trumpas prašo Europos dislokuotis Artimuosiuose Rytuose.

    „Bendras vaizdas toks: JAV prašė mūsų rūpintis savo šalių gynyba, remti Ukrainą… o dabar dar ir Artimieji Rytai bei pasaulinės tiekimo grandinės“, – sakė vienas aukšto rango Europos vyriausybės pareigūnas, šią situaciją pavadinęs „švelniai tariant, absurdiškai nenuoseklia“.

    Baltųjų rūmų pareigūnas nekomentavo reikalavimų sąjungininkams, tačiau teigė, kad prezidentas Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda esą buvo pasirengę Irano bandymams uždaryti sąsiaurį, o JAV kariuomenė sistemingai siekia panaikinti Irano gebėjimą trikdyti energijos tiekimą.

    „Prezidentas Trumpas yra įsitikinęs, kad Hormuzo sąsiauris bus atidarytas labai greitai“, – pridūrė pareigūnas.

    Nesant konkrečių prašymų, sąjungininkai kol kas apsiriboja tuo, ką gali pasiūlyti: susitikimais, pareiškimais ir politiniu palaikymu.

    Jungtinė Karalystė, kuri iki šiol užkulisiuose vedė pokalbius kartu su NATO vadovu Marku Rutte, antradienį pranešė netrukus surengsianti saugumo viršūnių susitikimą, skirtą išlaikyti pastangas atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje.

    G7 užsienio reikalų ministrai Iraną aptars penktadienį susitikime netoli Paryžiaus, sakė su derybomis susipažinęs Prancūzijos diplomatas. Sąjungininkai sieks „suderinti pozicijas“ su Vašingtonu ir su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio diskutuos dėl „jūrinių maršrutų atvėrimo“ Persijos įlankoje.

    Nors konkrečios paramos kol kas mažai, bendra sąjungininkų deklaracija, panašu, patinka Vašingtonui. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad Trumpo raginimas NATO sąjungininkams prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio saugumo esą yra „sveiko proto“ žingsnis, o šalys jau pradeda atsiliepti į prezidento kvietimą.

    Praktiškai Europa galėtų dislokuoti naikintuvus–eskadrinius minininkus, kurie padėtų lydėti konvojus per sąsiaurį, teigė Karališkojo jungtinių paslaugų instituto jūrinių pajėgų ekspertas Sidharthas Kaushalas. Jo vertinimu, JAV iš karto visame pasaulyje gali dislokuoti tik apie 25 tokio tipo stipriai apginkluotus, raketomis aprūpintus laivus.

    Europa taip pat galėtų prisidėti minų paieškos ir neutralizavimo pajėgumais – tai sritis, kurioje JAV, pasak eksperto, yra „gana ribota“. Vokietija, Estija, Prancūzija, Rumunija, Belgija, Bulgarija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė kartu eksploatuoja apie 40 minų paieškos laivų, o JAV – keturis.

    „Čia yra vaidmuo, kurį gali atlikti įvairios karinės jūrų pajėgos“, – sakė vienas britų gynybos pareigūnas. Pasak jo, Jungtinė Karalystė jau svarsto galimybes, pavyzdžiui, siųsti Karališkojo laivyno laivą ar komercinį laivą, lydimą autonominių sistemų minoms naikinti, kaip tarptautinės koalicijos dalį. Tačiau tai būtų svarstoma tik tada, kai konfliktas nuslūgtų.

    „Aišku viena: prieš įsivaizduojant, kad galėtume užtikrinti sąsiaurio saugumą, regione turi būti bent jau reikšmingai sumažintas kovinių operacijų tempas ir mastas, jei ne visiška jų pabaiga“, – pridūrė pareigūnas.

    Kol JAV nenutrauks karo veiksmų regione ir aiškiai nepaaiškins, ko tiksliai reikia ir kodėl, Europos partneriai, tikėtina, nesiims nieko daugiau.

    Vienas NATO diplomatas teigė, kad sąjungininkai „nesutinka būti įtraukti į karą, kurio nepradėjome, neturėdami supratimo, ką JAV ketina daryti“. „Kol kas didžiuojuosi mūsų „ne“, – pridūrė jis.

    Prie informacijos rengimo prisidėjo Clea Caulcutt iš Paryžiaus.

  • Orbanas grasina UkrainaI: jei neatnaujins naftos srautų, „Vengrija“ stabdys dujas

    Orbanas grasina UkrainaI: jei neatnaujins naftos srautų, „Vengrija“ stabdys dujas

    Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad nutrauks dujų tiekimą Ukrainai, jei Kyjivas neatnaujins naftos srautų į Vengriją.

    Ultimatumas paskelbtas likus vos dviem savaitėms iki nacionalinių rinkimų Vengrijoje, kuriuose V. Orbanas siekia dar vienos pergalės.

    „Ukraina jau 30 dienų blokuoja „Družba“ naftotiekio darbą. Kol kas sėkmingai apsigynėme nuo ukrainietiško spaudimo ir šantažo“, – teigė V. Orbanas vaizdo įraše, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

    Šis pareiškimas – naujausias Budapešto ir Kyjivo ginčo paaštrėjimas. Anksčiau V. Orbanas blokavo Europos Sąjungos paskolą Ukrainai, o tuo pat metu kaltino kitą pusę vilkinant naftotiekio remonto darbus. Tai vyksta globaliai kylant energijos kainoms, o V. Orbanas pabrėžė, kad Vengrijoje dujos išlieka vienos pigiausių Europoje.

    „Norint nutraukti naftos blokadą ir užtikrinti saugų Vengrijos energijos tiekimą, dabar reikia veiksmų. Palaipsniui stabdysime dujų siuntas iš Vengrijos į Ukrainą ir likusias dujas kaupsime šalies viduje“, – aiškino V. Orbanas.

    Ukraina su tokiu vertinimu nesutinka. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus trečiadienį Kyjive sakė, kad toks sprendimas, jo teigimu, pirmiausia smogtų pačiai Vengrijai.

    „Jei ministras pirmininkas Orbanas vis dėlto nuspręs tai padaryti, manome, kad vienintelė pasekmė bus ta, jog Vengrijos ekonomika ir vengrai praras daugiau nei milijardą dolerių“, – teigė H. Tychijus.

    Pasak jo, Ukraina šiuo metu turi pakankamus dujų kiekius ir, net jei tiekimas būtų sustabdytas, žino, kur jų gauti. Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodo vertinimų, kad visiškas tiekimo nutraukimas galėtų smarkiai apsunkinti Ukrainos padėtį, šaliai ir toliau susiduriant su energijos trūkumu po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais.

    V. Orbanas rinkimų kampanijoje ypač akcentuoja karą Ukrainoje, kaltindamas Kyjivą vilkinant „Družba“ naftotiekio, dar vadinamo „Draugystės“ vamzdynu, remonto darbus. Šis infrastruktūros objektas buvo smarkiai apgadintas per Maskvos apšaudymus.

    V. Orbano varžovas Pėteris Madjaras iš provakarietiškos partijos „Tisza“ apklausose vasario pabaigoje pirmavo maždaug 8 proc. punktais. Pastarojo meto Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje V. Orbanas taip pat kaltino ES institucijas remiant jo politinį oponentą.

    Valstybinė Ukrainos energetikos bendrovė „Naftogaz“ į žiniasklaidos užklausas operatyviai neatsakė.

  • „Naftogaz“ vadovas įspėja: sankcijų Rusijos naftai švelninimas – pavojinga klaida

    „Naftogaz“ tarptautinės veiklos vadovas Oleksijus Riabčynas teigia, kad sankcijų Rusijos naftai švelninimas yra neteisingas kelias. Kartu jis pristatė Ukrainos planus tapti svarbiu gamtinių dujų centru Europoje.

    Hiustone vykusiame renginyje vienas aukščiausių Ukrainos valstybinės energetikos įmonės pareigūnų sukritikavo JAV administracijos sprendimą švelninti ribojimus Rusijos naftai, siekiant pristabdyti augančias kainas dėl karo su Iranu.

    „Esant tokiam kainų svyravimui, atsiranda didelė pagunda grįžti prie įprastų verslo santykių su Rusija. Tačiau tai – neteisingas požiūris, nes kuo daugiau jie turės, tuo daugiau dronų ar raketų jie išsiųs Iranui arba tuo intensyviau apšaudys mus“, – renginyje „POLITICO Pub“ (CERAWeek, organizuojamame „S&P Global“) sakė O. Riabčynas.

    „Tai mane labai pykdo“, – pridūrė jis.

    Pasak pareigūno, JAV administracija sušvelnino sankcijas Rusijos naftai, kuri keliauja į Indijos perdirbimo gamyklas, taip pat naftai, jau pakrautai į laivus. Šiuo sprendimu siekta sumažinti sparčiai kylančias kainas. Tuo metu Maskva džiaugėsi kainų šuoliu, kurį paskatino Irano išpuoliai prieš naftos tanklaivius Hormūzo sąsiauryje – tai ribojo tiekimą iš Persijos įlankos valstybių.

    O. Riabčynas teigė, kad Ukraina siekia įsitvirtinti kaip reikšmingas gamtinių dujų hubas Europai, pasitelkdama, jo žodžiais, dideles ir modernias dujų saugyklas. Jose būtų galima kaupti suskystintas gamtines dujas (SGD) iš JAV ir kitų tiekėjų, nesusijusių su Rusija. Tai, anot jo, padėtų Europai apsisaugoti nuo kainų šokų, panašių į tuos, kuriuos sukelia konfliktas su Iranu.

    „Tai tikrai puiki galimybė kasdien iškrauti ir į Europos Sąjungą išsiųsti tris SGD krovinius“, – sakė jis.

    Taip pat jis pabrėžė, kad Ukraina būtų suinteresuota kalbėtis su Turkija dėl SGD gabenimo per Bosforo sąsiaurį – tai leistų Kyjivui SGD tiesiogiai importuoti per Juodosios jūros uostą.

    „Dalis ribojimų, kurie Bosforo sąsiauriui buvo taikomi prieš dešimt metų, … dabar nebegalioja. Todėl mielai diskutuosime su Turkijos partneriais ir su Amerikos bendrovėmis apie tai, kaip galėtume tuo pasinaudoti“, – teigė O. Riabčynas.

    Jo teigimu, tai galėtų papildyti jau vykstančias iniciatyvas su Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama plėtoti vadinamuosius vertikaliuosius koridorius amerikietiškų SGD importui per tokias šalis kaip Graikija.

    „Mūsų svajonė jau maždaug dešimt metų – turėti savo plaukiojantį dujų saugojimo ir dujinimo įrenginį“, – sakė jis.

  • ES mokslininkai siūlo drastiką: mažiau mėsos ir nauji mokesčiai ūkiams – kas laukia?

    ES mokslininkai siūlo drastiką: mažiau mėsos ir nauji mokesčiai ūkiams – kas laukia?

    Europos Sąjunga privalo skubiai imtis priemonių, kad sumažintų maisto ir žemės ūkio poveikį klimatui, teigiama mokslo patariamosios tarybos ataskaitoje. Ekspertai siūlo europiečiams valgyti mažiau mėsos, o ūkiams taikyti taršos apmokestinimą, jei Bendrija nori pasiekti savo klimato tikslus. Vis dėlto tokios rekomendacijos, tikėtina, nesulauks palankaus ūkininkų vertinimo.

    Trečiadienį paskelbtoje 350 puslapių „Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais“ ataskaitoje raginama atsisakyti subsidijų praktikoms, kurios daro žalą klimatui, ir imtis plataus masto pokyčių, kad būtų sumažintas žemės ūkio indėlis į visuotinį atšilimą.

    Tuo pat metu mokslininkai siūlo didinti finansinę paramą ūkininkams, kad šie galėtų pereiti prie aplinkai palankesnių sprendimų, taip pat geriau pasirengti vis dažnėjančioms sausroms ir su klimatu susijusioms nelaimėms.

    Pastaraisiais metais bet kokios aplinkosaugos priemonės, paliečiančios žemės ūkį, tapo politiškai itin jautrios. Briuselis ir ES sostinės vengia tiesiogiai spręsti ūkių taršos klausimą, ypač po plataus masto traktorių protestų ir intensyvių lobistinių kampanijų.

    Vis dėlto, pasak tarybos pirmininko Ottmaro Edenhoferio, tęsti įprastą politiką nebeįmanoma.

    „Kad ES iki 2050 metų pasiektų anglies dioksido neutralumą, šis sektorius turi prisidėti mažindamas išmetimus“, – teigė O. Edenhoferis.

    Jis pabrėžė, kad taršos apmokestinimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o surinktos lėšos panaudojamos perėjimui prie tvaresnių sprendimų remti: „Jeigu tai darysime išmintingai – palaipsniui, nustatydami kainą išmetimams, bet pajamas nukreipdami perėjimui paremti, tai būtų naudingas kelias tiek sektoriui, tiek visai visuomenei.“

    Nors politiškai šios idėjos jautrios, jos nėra visiškai naujos. Mokslininkai ir tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus ragina mažinti mėsos vartojimą bei atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš maisto sistemos. Teigiama, kad maistas sudaro maždaug trečdalį visos žmonijos sukeliamų planetą šildančių emisijų.

    Kaip pavyzdys minimas Danijos kelias: šalis artėja prie to, kad taptų pirmąja, apmokestinančia žemės ūkio taršą, po to, kai 2024 metais Kopenhaga ir ūkininkų organizacijos sutarė nuo 2030-ųjų taikyti anglies kainą gyvulininkystės emisijoms.

    Ataskaitos išvados gali turėti įtakos, nes „Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais“ pagal ES teisę teikia gaires klimato politikai. Ankstesnės jos rekomendacijos buvo reikšmingos: 2023 metais taryba siūlė 2040-iesiems nustatyti bent 90 proc. emisijų mažinimo tikslą, ir tai prisidėjo prie sprendimų šį tikslą įtvirtinti teisės aktuose.

    Rekomendacijos dėl žemės ūkio pateikiamos kaip tik tuo metu, kai ES rengia naujas politikos kryptis: nuo kito ilgalaikio biudžeto ir numatomos ūkių subsidijų programos peržiūros iki naujų žaliųjų teisės aktų, skirtų 2040 metų tikslui pasiekti, bei plano, kaip didinti atsparumą klimato nelaimėms.

    Vienas svarbiausių ataskaitos taikinių – „Bendroji žemės ūkio politika“, kuri „suvalgo“ apie trečdalį ES biudžeto. Nors dabartinėje sistemoje numatytos priemonės klimatui ir biologinei įvairovei, mokslininkai teigia, kad jos nepakankamai sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

    Pasak ataskaitos, visa maisto sistema – nuo ūkininkavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo – sudaro 31 proc. ES emisijų. Daugiau nei pusė jų atsiranda maisto gamybos etape: tai ir iš galvijų išsiskiriantis metanas, ir trąšų naudojimas, ir degalai žemės ūkio technikai, bei kiti veiksniai.

    Mokslininkai įspėja, kad „Bendroji žemės ūkio politika“ vis dar skatina klimatui žalingas praktikas per plačią subsidijų sistemą. Todėl siūloma palaipsniui atsisakyti išmokų, susietų su gyvulininkystės produkcija – tokio tipo pajamų paramos, kuri sudaro apie 5 proc. dabartinio programos biudžeto.

    Taip pat raginama iš esmės peržiūrėti subsidijų principą, kai išmokos mokamos pagal valdomos žemės plotą. Tokios išmokos sudaro 39 proc. „Bendrosios žemės ūkio politikos“ biudžeto – daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Ataskaitoje teigiama, kad šis modelis „skatina žemės ūkio gamybą, o ne kitas žemės naudojimo formas“, pavyzdžiui, miškininkystę, todėl gali didinti emisijas.

    Be subsidijų reformos, siūloma įvesti anglies kainodaros mechanizmą, apimantį ir žemės ūkį, remiantis „Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos“ architektūra, kuri, anot ekspertų, reikšmingai sumažino pramonės ir elektrinių taršą.

    Kartu pažymima, kad žemės ūkio anglies kainodara turėtų būti sudaryta iš trijų atskirų sistemų: energijos vartojimu susijusioms ūkių emisijoms, ne CO2 taršai (pavyzdžiui, metanui) ir emisijoms bei anglies dioksido pašalinimui iš žemės naudojimo.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad vien tik gamybos pokyčių nepakanka – būtina spręsti ir vartotojų paklausą. Tarybos teigimu, europiečiai valgo per daug raudonos mėsos, o tai didina metano emisijas.

    Ekspertai rekomenduoja nustatyti nacionalines gaires klimatui palankiai mitybai, taip pat įvesti privalomus maisto rinkodaros ir tvarumo ženklinimo standartus, kad vartotojai būtų skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius produktus.

    Kad ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu būtų lengviau, siūloma lėšas, sutaupytas reformuojant „Bendrąją žemės ūkio politiką“ ir surinktas per anglies kainodarą, nukreipti žemės ūkio sektoriaus pertvarkai ir prisitaikymui prie šylančio klimato finansuoti.

    Vis dėlto lieka neaišku, ar papildomo finansavimo pažadas būtų pakankamas, kad nuramintų žemės ūkio interesų grupes, kurios visoje Europoje organizavo masines protesto akcijas vos pasirodžius užuominoms apie papildomas prievoles ūkiams. Be to, politinis palaikymas žaliajai darbotvarkei Briuselyje ir sostinėse pastaruoju metu silpnėja, akcentą vis dažniau perkeliant į pramonę ir saugumą.

    Kaip „Žaliojo kurso“ dalį „Europos Komisija“ 2020 metais pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas buvo padaryti ES maisto sistemą draugiškesnę aplinkai. Tačiau planas faktiškai buvo pristabdytas po lobistinių grupių ir konservatyvių politikų pasipriešinimo.

    Praėjusią savaitę ES institucijos taip pat pasiekė susitarimą uždrausti vegetariškiems produktams naudoti tam tikrus su mėsa siejamus terminus.

    Vis dėlto O. Edenhoferis mano, kad politinės erdvės įgyvendinti siūlomas priemones yra. Jis kaip viltingą pavyzdį mini Danijos trišalį susitarimą dėl anglies mokesčio – susitarimą tarp vyriausybės, ūkininkų ir aplinkosaugos organizacijų.

    „Suprantame, kad tai labai sudėtinga, tačiau mums reikia reguliavimo sistemos, kuri skatintų mažinti emisijas agromaisto sistemoje“, – tvirtino jis.

  • Hormūzo sąsiauris liepsnoja: laivai atakuojami, JAV smogia įtariamiems „Irano“ minų klojėjams

    Hormūzo sąsiauris liepsnoja: laivai atakuojami, JAV smogia įtariamiems „Irano“ minų klojėjams

    Eskalacija Hormūzo sąsiauryje įgauna pagreitį: komerciniai laivai praneša apie atakas, o Jungtinės Valstijos imasi veiksmų prieš, kaip įtariama, „Irano“ vykdomas jūrinių minų klojimo operacijas. Tai kursto baimes dėl dar didesnių trikdžių pasaulinei laivybai ir energijos tiekimui.

    Siauras vandens kelias tarp Irano ir Omano laikomas vienu svarbiausių pasaulinių energetikos „butelio kaklelių“ – juo juda maždaug penktadalis pasaulinės naftos tiekimo. Europa šiuo maršrutu gauna degalų importą ir žaliavas perdirbimui, įskaitant dyzeliną bei reaktyvinius degalus, o prasidėjus karui tarp JAV, Izraelio ir Irano energijos kainos jau kilo.

    Įtampą dar labiau didina pranešimai, kad Iranas gali ruoštis sąsiauryje dislokuoti jūrines minas. Dėl šios grėsmės Vašingtonas, kaip skelbiama, taikėsi į įtariamus minų klojimu užsiimančius laivus.

    Įspėjimai pasiekė ir Europos laivų savininkus. „Graikijos“ laivybos ministerija laivybos bendrovėms išplatino vidinį pranešimą, kuriame perspėjo, kad Hormūzo sąsiauris jau gali būti užminuotas arba tai gali būti padaryta artimiausiu metu.

    „Remiantis JAV žvalgybos agentūrų informacija, apie kurią pranešė tarptautinė ir vietos žiniasklaida, teigiama, kad Iranas arba jau užminavo, arba gali užminuoti Hormūzo sąsiaurį. Atsižvelgiant į tai, kad galimas teritorijos užminavimas kelia itin rimtą grėsmę navigacijos saugumui, laivybos bendrovės ir graikų laivų kapitonai turėtų tai įtraukti į rizikos vertinimą ir stebėti situacijos raidą“, – nurodyta pranešime.

    „JAV Centrinė vadovybė“ socialiniuose tinkluose vėlai antradienį paskelbė sudavusi smūgius 16 „Irano“ laivų, kurie, kaip įtariama, galėjo būti susiję su minų klojimu netoli sąsiaurio. Kol kas neaišku, ar kokios nors minos buvo sėkmingai dislokuotos.

    Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Teheraną dėl griežtų pasekmių, jei minavimo veiksmai tęsis.

    „Jei Iranas išdėliojo bet kokias minas Hormūzo sąsiauryje, mes norime, kad jos būtų nedelsiant pašalintos“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ antradienį rašė D. Trumpas, pridurdamas, kad JAV pajėgos „visam laikui eliminuotų“ bet kokį laivą, bandantį kloti minas.

    Vis dėlto, net jei minos taip ir nebūtų išdėliotos, vien grėsmė pakanka, kad laivai vengtų šio maršruto.

    „Iš esmės beveik nesvarbu, ar sąsiauris iš tikrųjų užminuotas, ar ne“, – teigė krovinių rinkos analitikas Matthew Wrightas iš „Kpler“. Jo vertinimu, laivų savininkams vien rizikos lygis jau yra pakankamas stabdantis veiksnys.

    „Iranui nereikia kasdien pulti laivo, kad sustabdytų laivybą. Jiems užtenka parodyti, kad jie gali – ir jie tai jau padarė“, – pridūrė jis.

    Trečiadienį apie mažiausiai tris naujus incidentus, susijusius su komerciniais laivais, pranešta ir „Jungtinės Karalystės“ jūrų prekybos operacijų tarnybos („UKMTO“) suvestinėse.

    Pasak „UKMTO“, vienas krovininis laivas Hormūzo sąsiauryje buvo apgadintas nežinomu sviediniu – laive kilo gaisras, o įgulai teko evakuotis. Kitas konteinerinis laivas anksčiau pranešė patyręs žalą, kuri, įtariama, taip pat galėjo būti padaryta sviedinio.

    Auganti konfrontacija gilina krizę, kuri jau smarkiai paveikė laivybą regione. Nuo karo pradžios jūrų eismas Hormūzo sąsiauriu smuko.

    Paprastai per sąsiaurį kasdien gabenama 15–18 mln. barelių žalios naftos – tai sudaro apie penktadalį pasaulinio naftos suvartojimo. Tačiau tanklaivių srautas gerokai sumažėjo, nes laivybos bendrovės stabdo reisus, o draudikai didina karo rizikos įkainius.

    „Europai dyzelinas ir reaktyviniai degalai artimiausiais mėnesiais gali tapti itin didelė problema. Didelei daliai šio tiekimo tiesiog nėra alternatyvaus maršruto“, – sakė M. Wrightas.

    Didieji konteinerių vežėjai, įskaitant „Maersk“, „MSC“, „Hapag-Lloyd“ ir „CMA CGM“, jau sustabdė tranzitą per sąsiaurį – laivai perrikiuojami į kitus maršrutus arba nukreipiami į saugias inkaravietes.

    Draudimas tapo dar vienu esminiu ribojančiu veiksniu. Karo rizikos draudimo apsauga trumpam buvo sustabdyta, o dabar grįžta tik gerokai pabrangusi: kai kuriais atvejais laivo korpuso ir krovinio draudimo įmokos šoktelėjo 200–300 proc.

    „Per 15 metų, kai stebiu naftos ir laivybos rinkas, tai turbūt didžiausias įvykis“, – anksčiau šį mėnesį interviu sakė M. Wrightas, situaciją lygindamas su pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais ir karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžia.

    Jo teigimu, net ir nedelsiant paskelbtos paliaubos greitai neatkurtų laivybos per sąsiaurį.

    „Jei JAV šiandien paskelbtų, kad karas baigėsi, tai beveik galėtų situaciją ir pabloginti. Kaip apibrėžti karo pabaigą? Jei JAV tiesiog pasitrauktų ar pasakytų, kad karinė fazė baigta, tai nieko neišspręstų. Iranas vis tiek galėtų apšaudyti Hormūzo sąsiaurį, o toks neapibrėžtumas rinkai pridėtų dar daugiau rizikos“, – teigė jis.

    Prie šios informacijos rengimo prisidėjo Nektaria Stamouli.