Blog

„Europos Komisijos“ pirmininkės Ursulos von der Leyen sprendimas laikinai pradėti taikyti Europos Sąjungos ir „Mercosur“ prekybos susitarimą sukėlė pasipiktinimo bangą Paryžiuje.

Šis žingsnis taip pat parodė, kad „Europos Komisijos“ vadovė vis dažniau ryžtasi priimti sprendimus, į Prancūzijos poziciją nebeatsižvelgdama taip, kaip anksčiau. Tuo pat metu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos Eliziejaus rūmuose pabaiga artėja – iki jos liko apie 14 mėnesių.

Penktadienį U. von der Leyen pranešė, kad ES laikinai įgyvendins prekybos susitarimą su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku, nors Europos Parlamentas praėjusį mėnesį balsavo už tai, kad susitarimas būtų perduotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo peržiūrai. Tai faktiškai gali įšaldyti galutinį ratifikavimą iki dvejų metų.

„Europos Komisijos“ pirmininkė teigė plačiai konsultavusis su valstybėmis ir įstatymų leidėjais. Vis dėlto netrukus po pranešimo E. Macronas pareiškė, kad Prancūzijai tai buvo netikėta ir nemaloni staigmena. Prancūzijos ministrai ir parlamentarai taip pat griežtai kritikavo sprendimą, kaltindami Briuselį ignoruojant ES piliečių valią.

Du Prancūzijos pareigūnai patvirtino, kad Paryžiaus vyriausybė apie U. von der Leyen sprendimą iš anksto informuota nebuvo. Prancūzija šiam susitarimui priešinasi ne vienus metus, o šalies politinės partijos, įtakingi ūkininkai ir visuomenė dėl jo yra itin kritiški.

Kiti ES šalių diplomatai ir pareigūnai, kalbėję anonimiškai dėl temos jautrumo, skubėjo daryti išvadą, kad Prancūzijos įtaka Briuselyje silpsta, o „Europos Komisijos“ vadovė mano galinti ignoruoti prezidentą, kuris kitąmet pasitrauks iš pareigų.

„Nežinau, kas prancūzams blogiau: kad jų neinformavo ar kad jie nesugebėjo sustabdyti „Europos Komisijos“. Manau, kad pirmasis variantas“, – teigė vienas ES vyriausybės pareigūnas.

„Atrodo, E. Macronas buvo vienintelis žmogus Europoje, kuriam tai buvo staigmena“, – ironizavo vienas ES diplomatas.

Nors U. von der Leyen seniai aiškiai rodė norą, kad susitarimas įsigaliotų kuo greičiau, iki šiol buvo neaišku, ar „Europos Komisija“ ryšis apeiti Europos Parlamentą ir pradėti ankstyvą įgyvendinimą. Susitarimas numatytų laisvosios prekybos erdvę tarp ES ir Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus bei Urugvajaus, apimančią apie 720 mln. žmonių.

„Prancūzijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad taip neatsitiks“, – sakė antrasis ES diplomatas.

Prancūzijos prekybos ministras Nicolas Forissier ketvirtadienį teigė, kad Prancūzija siekė pasinaudoti teisminės peržiūros laikotarpiu tam, jog iš „Europos Komisijos“ gautų papildomų garantijų dėl ūkininkų apsaugos.

„Sieksime pasinaudoti papildomu laiku, kurį suteikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kad tęstume diskusijas su „Europos Komisija“ ir gautume konkrečius atsakymus į visus klausimus, ypač dėl veidrodinių priemonių ir sanitarinių patikrų“, – yra sakęs N. Forissier.

Tačiau U. von der Leyen nusprendė nelaukti teismo išvados.

Įtampa tarp U. von der Leyen ir E. Macrono buvo kilusi ir anksčiau – sausį, kai „Europos Komisijos“ pirmininkė Paragvajuje pasirašė „Mercosur“ prekybos susitarimą, tam pritarus daugumai ES valstybių, bet prieš balsuojant Prancūzijai, Lenkijai, Austrijai, Airijai ir Vengrijai.

Prancūzijos pastangas sustabdyti arba iš esmės pakeisti susitarimą ilgus metus trukusiose derybose apsunkino politinis nestabilumas šalies viduje ir auganti transatlantinės prekybos įtampa.

ES šalys buvo suteikusios „Europos Komisijai“ žalią šviesą pradėti susitarimo įgyvendinimą, kai tik „Mercosur“ valstybės užbaigs savo patvirtinimo procedūras. Argentina ir Urugvajus susitarimą ratifikavo ketvirtadienį.

Galutiniam įsigaliojimui, pasibaigus teisminei peržiūrai, vis dar reikės Europos Parlamento pritarimo. Tačiau jį gauti gali būti sunkiau, jei Europos Parlamentas jausis apeitas.

U. von der Leyen pabrėžė nenorinti švaistyti laiko ir apie laikiną taikymą paskelbė jau kitą dieną, dar kartą ignoruodama Prancūzijos raginimą palaukti teisminės peržiūros pabaigos.

Mainais E. Macronas, kuris negali siekti trečios kadencijos iš eilės ir, tikėtina, paliks Eliziejaus rūmus 2027 m. pavasarį, griežtai sukritikavo U. von der Leyen vadovaujamą „Europos Komisiją“, pareikšdamas, kad „Europos piliečiai ir jų atstovai nebuvo deramai gerbiami“. Tai laikoma precedento neturinčiu konfliktu tarp abiejų lyderių.

„Aš niekada neginsiu susitarimo, kuris yra atlaidus importui ir griežtas vidaus gamybai, nes tai nenuoseklu Europos vartotojų atžvilgiu ir pražūtinga Europos suverenitetui“, – sakė E. Macronas.

Airija oficialiai nominavo buvusį Europos Sąjungos žemės ūkio ir prekybos komisarą Philą Hoganą į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinio direktoriaus pareigas, pranešė šalies vyriausybė.

Ph. Hogano pavardė tarp galimų kandidatų pradėjo skambėti dar praėjusią savaitę, o Airijos Žemės ūkio departamentas signalizavo, kad būtent jis laikomas pageidaujamu pasirinkimu.

Airijos politikas reikšmingai prisidėjo stumiant į priekį „Mercosur“ susitarimą tuo metu, kai, vadovaujant „Jean-Claude Juncker“ komandai, jis buvo ES žemės ūkio komisaras. Vėliau jis trumpai ėjo prekybos komisaro pareigas pirmojoje „Ursula von der Leyen“ Komisijoje.

2020 m. Ph. Hoganas atsistatydino po to, kai dalyvavo vakarienėje, kuri pažeidė Airijoje galiojusius koronaviruso ribojimus. Šis atvejis plačiai nuskambėjo vadinamajame „Golfgate“ skandale.

Šiuo metu Romoje įsikūrusiai JT agentūrai vadovauja Kinijos politikas Qu Dongyu, kurio kadencija baigsis 2027 m. viduryje. Italija taip pat oficialiai iškėlė savo kandidatą – buvusį žemės ūkio ministrą ir dabartinį FAO generalinio direktoriaus pavaduotoją Maurizio Martiną.

BRIUSELIS — JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimas įvesti prekybos embargo Ispanijai dar kartą supurtė Europos Sąjungą ir privertė Bendrijos lyderius telktis aplink Madridą.

D. Trumpas antradienį sukritikavo Ispaniją po to, kai Madridas atsisakė leisti JAV kariniams lėktuvams naudotis šalies oro bazėmis atakoms prieš Iraną. Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas trečiadienį laikėsi savo pozicijos ir penktą dieną trunkantį JAV bei Izraelio pradėtą karą prieš Iraną pavadino neteisėtu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skubiai stojo P. Sánchezo pusėn ir pareiškė solidarumą dėl „pastarųjų ekonominės prievartos grasinimų“, nukreiptų prieš Ispaniją. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad „ES visada užtikrins, jog jos valstybių narių interesai būtų visiškai apsaugoti“.

Šis D. Trumpo konfliktas su ES valstybe kyla praėjus kelioms savaitėms po jo pareiškimų apie ketinimą aneksuoti Grenlandiją — savivaldą turinčią Danijos teritoriją. Tuomet įtampa išbandė transatlantinius santykius, o Europos Parlamento nariai pristabdė pernai vasarą D. Trumpo golfo kurorte Škotijoje pasiektą dvišalį prekybos susitarimą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, buvęs Ovaliajame kabinete, kai D. Trumpas išsakė savo kaltinimus, teigė: „Nėra jokios galimybės, kad Ispanija, būdama ES narė, prekybos srityje bus traktuojama ypač blogai.“ Jis pridūrė norintis viešai netaisyti D. Trumpo.

Vėliau, kalbėdamas Vokietijos žiniasklaidai, F. Merzas buvo atviresnis.

„Čia, Vašingtone, jie žino, kad mes, europiečiai, pasiekėme ribą, kiek dar esame pasirengę priimti. Susidariau įspūdį, kad prezidentas ir jo komanda tai taip pat supranta“, – sakė F. Merzas.

Per Grenlandijos krizę ES vengė skubėti su griežta reakcija ir pabrėžė išlaikytą vienybę, padėjusią sušvelninti situaciją. Tačiau dabar Bendrija susiduria su D. Trumpu, kurį papiktino praėjusį mėnesį JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti esminę jo muitų darbotvarkės dalį. Nors teismas atmetė plačiuosius „atsakomuosius“ muitus, D. Trumpo patarėjai tvirtina, kad sprendimas patvirtino jo teisę taikyti ekonominį embargo kitai valstybei.

Šį kartą D. Trumpas savo pyktį lieja ne ant mažiau nei 60 tūkst. gyventojų turinčios Arkties salos, o į 50 mln. gyventojų valstybę, kurios ekonomika siekia apie 1,7 trln. JAV dolerių.

Ispanija yra ketvirta pagal dydį ES ekonomika ir didelė JAV suskystintų gamtinių dujų pirkėja — jos sudarė, vertinama, apie 30 proc. šalies dujų poreikio praėjusiais metais. Eksporto srityje Ispanija į JAV parduoda alyvuoges, vyną ir kosmetiką.

Ispanijos eksportas į JAV 2025 m. siekė kiek daugiau nei 16 mlrd. eurų, o prekybos deficitas pernai sudarė 13,4 mlrd. eurų. Ispanijos finansų ekspertai teigia, kad visiškai užblokavus komercinius ryšius amerikiečiai teoriškai galėtų prarasti daugiau.

Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas teigė perdavęs Vokietijos kolegai Johannui Wadephului savo „nuostabą“ dėl to, kad F. Merzas, D. Trumpo atakų akivaizdoje, neparodė daugiau solidarumo.

„Prieš kelias savaites D. Trumpas grasino Danijai, Vokietijai ir kitiems dėl Grenlandijos. Šiandien taikinys yra Ispanija. Rytoj tai vėl gali būti Vokietija ar bet kuri kita ES narė. Dabar kaip niekada svarbu išlikti vieningiems“, – teigė vienas nacionalinis pareigūnas, sutikęs kalbėti anonimiškai dėl temos jautrumo.

Europos Komisija taip pat rimtai įvertino grėsmę ir trečiadienį pažadėjo „užtikrinti, kad Europos Sąjungos interesai būtų visiškai apsaugoti“.

„Esame visiškai solidarūs su visomis valstybėmis narėmis ir jų piliečiais, o per bendrą prekybos politiką esame pasirengę prireikus imtis veiksmų, kad apgintume ES interesus“, – sakė Europos Komisijos atstovo pavaduotojas Olofas Gillas.

Kol kas neaišku, kaip D. Trumpas apskritai galėtų įvesti visiškai sandarų embargo Ispanijai, nes ES veikia kaip 27 valstybių bendra rinka be vidinių barjerų, todėl praktikoje tokias priemones būtų palyginti lengva apeiti.

Vis dėlto, net ir po to, kai buvo panaikinti jo plataus masto „atsakomieji“ muitai, D. Trumpas tebeturėtų teisinių priemonių taikyti Ispanijai skausmingas priemones — kaip jis darė, kai padidino muitus Brazilijai dėl buvusio prezidento Jair Bolsonaro įkalinimo.

D. Trumpas galėtų nurodyti pradėti tyrimą pagal 1974 m. JAV prekybos įstatymo 301 skirsnį, kuris apima diskriminaciją prekyboje. Kita alternatyva — tyrimas pagal 1962 m. Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsnį dėl importo, kuris gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Teisiniu požiūriu taip, tai įmanoma, tačiau, žinoma, yra apribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos praktikos grupės „White & Case“ partneris Charlesas Julienas.

„Pagal 301 skirsnį JAV prekybos atstovas gali taikyti įvairias priemones. Tai apima muitus ir apribojimus — tai dažniausiai naudojamos priemonės. Taip pat galimas prekybos susitarimų nuolaidų atšaukimas arba sustabdymas“, – aiškino Ch. Julienas.

Jis pabrėžė, kad situacija vis dar „labai neaiški“, o tikėtina, jog tokiam tikslui galėtų būti pasitelktos ir kitos JAV teisės aktų nuostatos.

Vis dėlto D. Trumpo planams kliūtis — bet kokioms priemonėms reikėtų išankstinio tyrimo, kuris gali trukti iki vienų metų.

Tuo metu pasitikėjimas JAV Europos Parlamente, kur vis dar svarstoma, ar pritarti susitarimui, pasiekė naujas žemumas.

Europos Parlamento prekybos srities lyderiai trečiadienį dar kartą nusprendė atidėti balsavimą dėl teisės akto, kuris leistų ES įgyvendinti savo susitarimo dalį — pirmiausia panaikinti muitus JAV pramoninėms prekėms.

„Prekybos grasinimas ES valstybei blogina nuotaikas Parlamente“, – teigė Vokietijos žaliųjų atstovė, prekybos komiteto narė Anna Cavazzini.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai vienas Komisijos narys kreipėsi į JAV kolegas, europiečių skundai dėl didelių plieno muitų vis dar nėra išspręsti. Tuo pat metu dalis parlamentarų remia pataisas, kurios užtikrintų, kad D. Trumpo administracija laikytųsi pernai pasiekto susitarimo. Be to, beveik 40 valstybių svarsto planą, kaip išsaugoti Pasaulio prekybos organizaciją arba, jei jos išgelbėti nepavyktų, sukurti naują prekybos tvarką.

BRIUSELIS — pramonės peticija, kritikuojanti pagrindinę Europos Sąjungos klimato politiką, sudarė įspūdį, kad jos reikalavimus palaiko apie 1 350 įmonių ir asociacijų. Tačiau dalis bendrovių dabar tvirtina, jog po šiuo dokumentu nepasirašė ir jam nepritaria.

Praėjusį mėnesį keli ES lyderiai, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Antverpene susitiko su šimtais pramonės atstovų. Susitikime jiems buvo pristatytas laiškas, kuriame, be kitų dalykų, reikalauta sumažinti „anglies dioksido sąnaudas“ – tai plačiai buvo suprasta kaip raginimas susilpninti kainos signalą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), pagrindinį bloko instrumentą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms mažinti.

F. Merzas sureagavo į šiuos reikalavimus, užsiminęs, kad gali būti atviras politikos švelninimui. Vėliau jis savo žodžius švelnino, tačiau dar iki tol anglies dioksido kaina spėjo smukti. Nuo to laiko išpuoliai prieš ETS, pagal kurią gamyklos privalo mokėti už taršą, tik stiprėjo. Italija neseniai paragino sistemą laikinai sustabdyti, kol bus parengta numatoma reforma.

Peticijos viršuje esantis laiško antraštinis įrašas skelbė, kad dokumentas ES lyderiams pateiktas 2026 m. vasario 11 d. Antverpene vykusiame Europos pramonės aukščiausiojo lygio susitikime „pasirašiusiųjų Antverpeno deklaraciją vardu“.

2024 m. „Antverpeno deklaracija“, kurioje buvo raginama sudaryti europinį „pramonės sandorį“ ir nebuvo minimos anglies dioksido sąnaudos, turėjo beveik 1 350 pasirašiusiųjų. Tarp jų – daugiau kaip 900 įmonių: nuo plieno milžinės „ArcelorMittal“ iki trąšų gamintojos „Yara“.

Elektroniniu paštu platintame pranešime spaudai, kuriame buvo pateikiama nuoroda į peticiją, taip pat teigta, kad „Antverpeno deklaracijos bendruomenė“, atstovaujanti daugiau nei 1 300 įmonių, asociacijų ir profesinių sąjungų visoje Europoje, paragino ES valstybių ir vyriausybių vadovus imtis skubių ir ryžtingų veiksmų.

Tačiau dalis bendrovių dabar sako, kad šio laiško nepalaikė. Net ir organizatoriai „POLITICO“ pripažino nežinantys tikslaus šių metų peticijos rėmėjų skaičiaus. Dokumentas pavadintas „Antverpeno raginimu Alden-Biesen“ – pagal Belgijos pilį, kur ES lyderiai susitiko kitą dieną po pramonės susitikimo.

Ši situacija atkreipia dėmesį į Europoje vis dažniau pasitaikančią lobizmo praktiką: prieštaringų politikos pokyčių reikalaujantys laiškai pristatomi tarsi būtų rašomi daugybės įmonių vardu, nors jos su organizatoriais susijusios tik netiesiogiai. Panašus atvejis fiksuotas ir pernai spalį, kai du vadovai ragino ES atsisakyti ar susilpninti svarbius aplinkosaugos teisės aktus, teigdami kalbantys 46 įmonių vardu, nors dalis jų vėliau atsiribojo.

Europos chemijos pramonės lobistinė asociacija „Cefic“, organizuojanti kasmetinius Antverpeno susitikimus, tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar teiginys, kad laiškas siųstas „pasirašiusiųjų vardu“, buvo klaidinantis. Vis dėlto atstovas spaudai tvirtino, kad visi 2024 m. deklaracijos pasirašiusieji buvo pakviesti teikti pastabas šių metų dokumentui, o tekstas esą buvo pristatytas įmonėms, dalyvavusioms konsultaciniuose skambučiuose prieš susitikimą.

Kartu „Cefic“ pripažino, kad konkretaus rėmėjų skaičiaus nėra. „Kadangi tekstas remiasi jau egzistuojančia Antverpeno deklaracija, pasirašiusiųjų nebuvo prašoma pasirašyti dar kartą, todėl nebuvo sudarytas papildomas pasirašiusiųjų sąrašas“, – nurodė atstovas spaudai, pridurdamas, kad „raginimas“ buvo politinis priminimas, o ne nauja deklaracija.

Neatitikimus pirmiausia pastebėjo nevyriausybinė organizacija „Finnwatch“, susisiekusi su Suomijos įmonėmis, pasirašiusiomis 2024 m. deklaraciją. Iš septynių atsakiusių trys atsiribojo nuo raginimo mažinti anglies dioksido kainą.

„Finnwatch“ taip pat skelbia, kad po to, kai organizacija paskelbė įmonių atsakymus, susitikimo svetainėje esantis „Antverpeno raginimo“ puslapis ėmė rodyti klaidą, o vėliau buvo įkeltas kitas dokumento PDF variantas, iš kurio pašalinta formuluotė „pasirašiusiųjų vardu“. Naujoje versijoje šių metų raginimo rėmėjais nurodyta tik 16 pramonės lobistinių grupių. „Cefic“ pripažino, kad svetainė buvo „atnaujinta“.

„POLITICO“ šią savaitę susisiekė su 20 įmonių, nurodytų kaip 2024 m. deklaracijos pasirašiusiosios. Iš 12 atsakiusių septynios teigė nepalaikančios šių metų peticijos.

Tarp atsiribojusių bendrovių – Prancūzijos energetikos grupė „EDF“, Norvegijos aliuminio ir energetikos bendrovė „Norsk Hydro“, trąšų gamintoja „Yara“ ir viena didžiausių pasaulio cemento gamintojų „Holcim“.

„Holcim“ patvirtino rėmusi originalią deklaraciją, tačiau pabrėžė, kad „nedalyvavo Alden-Biesen raginime veikti“. Bendrovės atstovas spaudai teigė, jog „Holcim“ išlieka tvirtai įsipareigojusi dekarbonizacijai ir sveikina ilgalaikį ES politikos nuspėjamumą, įskaitant „stabilią“ anglies dioksido kainą.

„Norsk Hydro“ nurodė, kad šių metų Antverpeno susitikime net nedalyvavo, ir pridūrė: „Hydro remia ES ETS, tačiau sistemai reikia reformos.“

„EDF“ pareiškė palaikanti ETS „tęstinumą“. Atstovas spaudai raštu nurodė: „Kiek žinome, galutinis Antverpeno pareiškimas nebuvo pasidalintas su ankstesniais pasirašiusiaisiais iki pat renginio dienos, todėl iš anksto nebuvo įmanoma įvertinti jo turinio.“

Švedijos kasybos įmonė „LKAB“ taip pat teigė, kad peticijai „nebuvo pasirašymo proceso“, ir pabrėžė, jog nepritaria prašymui „mažinti anglies dioksido sąnaudas“: energijos kainoms – taip, tačiau anglies dioksido sąnaudoms – ne.

Panašiai ir „Yara“ teigė nekviečianti mažinti anglies dioksido kainos. Bendrovės viceprezidentė ryšiams su Europos institucijomis Tiffanie Stephani laiške nurodė, kad anglies dioksido kaina yra tinkamiausias rinkos signalas, skatinantis dekarbonizuoti gamybą ir produktus. Vis dėlto ji pabrėžė, kad anglies dioksido kaina ir anglies dioksido sąnaudos nėra tas pats: „Didelės anglies dioksido sąnaudos be sąlygų dekarbonizuoti ir be tvarių produktų paklausos griauna pramonės konkurencingumą.“

„Cefic“ pateikė panašų argumentą: esą tekste sąmoningai kalbama apie anglies dioksido sąnaudų poveikį, o ne apie ETS kaip priemonę ar pačią anglies dioksido kainą.

Tarp bendrovių, kurios „POLITICO“ teigė palaikančios šių metų raginimą, – popieriaus gamintoja „Sappi“ ir Belgijos naftos bei dujų infrastruktūros operatorė „Fluxys“, taip pat dvi „Cefic“ narės: chemijos pramonės grupės „Bayer“ ir „Solvay“.

Plieno milžinė „ArcelorMittal“ taip pat nurodė, kad iš esmės palaiko šių metų raginimą, tačiau tvirtino nesiekianti mažesnės anglies dioksido kainos.

„Solvay“ akcentavo palaikanti ilgalaikį ETS aiškumą ir nuspėjamumą. Bendrovė teigė, kad Europos pramonė šiuo metu patiria gerokai didesnes energijos ir su anglies dioksidu susijusias sąnaudas nei pasauliniai konkurentai, veikiantys pagal mažiau griežtas taisykles. Pasak įmonės, parama raginimui turi būti suprantama šiame kontekste: tai ne apie ambicijų mažinimą, o apie siekį užtikrinti, kad Europa galėtų pasiekti ir dekarbonizaciją, ir pramonės atsparumą.

„Cefic“ teigė, kad praėjusį mėnesį ES lyderiams pristatytas dokumentas atspindi „daugybę nuomonių“, išsakytų konsultacijų metu.

Kovo 19–20 d. vyksiančiame ES lyderių susitikime energijos sąnaudos ir anglies dioksido kainodara vėl bus darbotvarkėje.

Europos Sąjungos derybininkai ketvirtadienį sutarė, kad „veggie burgeriai“ ir „veganiškos dešrelės“ gali ir toliau būti parduodami Europos prekybos centruose. Vis dėlto terminai, tokie kaip „steikas“ ar „šoninė“, pagal naują kompromisą turėtų būti vartojami tik produktams, pagamintiems iš gyvūninės kilmės mėsos.

Negana to, tokie pavadinimai būtų uždrausti ir laboratorijose užaugintai mėsai. Kitaip tariant, net jei mėsa nėra tradiciškai išauginta ūkyje, o pagaminta naudojant ląstelių kultūras, „steiko“ ar „šoninės“ terminų ant pakuotės ji taip pat negalėtų turėti.

Šios nuostatos – platesnio kompromiso dalis, kurį pasiekė ES institucijos po to, kai Europos Parlamento narės iniciatyva užkūrė politines aistras dėl siūlymo apriboti vegetariškų alternatyvų pavadinimus. Diskusijos, dažnai vadintos „veggie burgerio draudimu“, įkaitino atmosferą sprendžiant, iš pirmo žvilgsnio, techninio pobūdžio žemės ūkio rinkos taisyklių pakeitimus.

Po kelių mėnesių debatų institucijų derybininkai sutarė dėl naujų taisyklių, pagal kurias vegetariški produktai nebegalėtų naudoti dešimčių terminų, tradiciškai siejamų su mėsa. Tarp tokių žodžių minimi „vištiena“, „šonkauliukai“, „šoninė“, „nugarinė“, „kepenys“ ir „steikas“. Tiesa, susitarimą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES valstybių narių atstovai.

Šis ginčas išryškino gilesnę takoskyrą Briuselio maisto politikos lauke. Vartotojų organizacijos kritikavo ilgą draudžiamų terminų sąrašą, teigdamos, kad tai menkai padeda pirkėjams apsispręsti parduotuvėje.

„Vartotojai nori maitintis sveikiau ir jiems reikia patogių bei įperkamų pasirinkimų. Su mėsa susiję pavadinimai padeda tiems, kurie nori šias alternatyvas integruoti į savo mitybą, o naujos taisyklės didins painiavą ir paprasčiausiai nėra būtinos“, – teigė vartotojų organizacijų skėtinės asociacijos „BEUC“ vadovas Agustínas Reyna.

Tuo metu dalis centro dešinės ir dešinės pakraipos politikų terminų „apsauga“ tapo simboliniu būdu parodyti paramą gyvulininkystės sektoriui, patiriančiam spaudimą dėl mažėjančio pelningumo ir nuovargio nuo reguliavimo. Jie aiškino, kad taip ginami ūkininkai nuo augančio susidomėjimo alternatyviais baltymais.

Žalieji ir liberalai šią diskusiją atmetė kaip politinį teatrą, skirtą rinkėjams žemės ūkio regionuose, ir tvirtino, kad ji nukreipia dėmesį nuo struktūrinių problemų maisto grandinėje bei prieštarauja ES konkurencingumo tikslams.

Galiausiai derybininkai sutarė: „veggie dešrelės“ ir „veggie burgeriai“ gali likti rinkoje, tačiau konkretesni mėsos gabalų ir rūšių pavadinimai augalinės kilmės produktams bus ribojami.

Prancūzijos europarlamentarė Céline Imart, kuri ir inicijavo terminologijos ribojimus, rezultatą pavadino aiškia pergale ūkininkams.

„Tai neginčijama pergalė mūsų ūkininkams“, – teigė C. Imart, pridurdama, kad susitarimas „pripažįsta ūkininkų darbo vertę ir saugo jų produktus, kurie yra unikalaus meistriškumo rezultatas, nuo nesąžiningos konkurencijos“.

C. Imart, pati būdama grūdų augintoja, taip pat siekė, kad apsaugos priemonės būtų taikomos ir vadinamiesiems ląstelių kultūrų produktams, t. y. laboratorijose užaugintai mėsai, kurią ji anksčiau yra įvardijusi kaip grėsmę tradiciniam žemės ūkiui.

Kritikai tvirtina, kad toks sprendimas Europą stumia netinkama kryptimi, nes faktiškai pristabdo dar tik besiformuojantį sektorių.

„Absurdas, kad bandome reguliuoti produktų, kurių Europos rinkoje dar net nėra, pavadinimus“, – prieš ketvirtadienio derybas sakė Žaliųjų frakcijos derybininkė Anna Strolenberg. „Žinutė biotechnologijų pionieriams yra tokia: „Nestatykite to Europoje, kelkitės į užsienį“.“

Kompromisas pasiektas po kelių mėnesių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos derybų dėl tikslių pakeitimų Bendros rinkos organizavimo teisės aktuose. Pirminis tikslas buvo atnaujinti detalias sutarčių taisykles, siekiant sustiprinti ūkininkų pozicijas žemės ūkio ir maisto grandinėje po protestų bangų.

Tačiau pasiūlymui pasiekus Europos Parlamentą, deryboms vadovavusi Europos liaudies partijos atstovė C. Imart siekė įtraukti sąrašą „mėsiškų“ terminų, kurie būtų nepasiekiami vegetariškoms alternatyvoms. Tai greitai tapo labiausiai ginčijama paketo dalimi, o valstybės narės ieškojo bendrų „raudonųjų linijų“.

Galiausiai derybų pagrindu buvo pasirinktas panašus sąrašas, kurį Europos Komisija yra numačiusi būsimam Bendros rinkos organizavimo pakeitimui nuo 2028 metų. Jame daugiausia kalbama apie konkrečius mėsos gabalus ir rūšis, o ne apie bendrinius pavadinimus, tokius kaip „burgeris“ ar „dešrelė“.

Briuselyje politikai nuolat diskutuoja apie Žemės ūkio ir maisto vizijos detales, „Europos vaiko garantijos“ skubą ir Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį. Tačiau vieta, kur šios strategijos realiai susiduria ir paaiškėja, ar jos veikia, dažniausiai yra triukšmingiausia patalpa bet kuriame pastate – mokyklos valgykla.

Minint Tarptautinę mokyklinių pietų dieną raginama nustoti žiūrėti į mokyklinį maitinimą kaip į vien logistinę išlaidų eilutę ar šalutinį ugdymo elementą. Pasak iniciatyvos šalininkų, mokyklų maistas gali tapti vienu galingiausių, tačiau vis dar nepakankamai išnaudojamų svertų sisteminiams pokyčiams.

Ši nuomonės skiltis parengta remiantis ES finansuojamos iniciatyvos „SchoolFood4Change“ (SF4C) duomenimis ir „Rikolto“ paskelbta ataskaita.

Už lėkštės ribų: įspėjamieji skaičiai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien vienas iš keturių Europos paauglių turi antsvorio arba yra nutukęs. Tai siejama ne vien su individualiais pasirinkimais ar skurdu – tendenciją lemia maisto aplinka, kurioje itin perdirbti, mažos maistinės vertės produktai daugeliui šeimų tampa lengviausiai prieinamu ir pigiausiu pasirinkimu, nepaisant socialinės ar ekonominės padėties.

Daliai vaikų mokyklos pietūs yra vienintelė patikima galimybė per dieną gauti kokybišką maistą, kai likusį laiką mitybą formuoja neveikianti maisto sistema. Tuo pat metu ūkininkai protestuoja dėl teisingų pajamų, o klimato krizė verčia pereiti prie tvaresnių maisto grandinių.

Pokyčiai jau vyksta: tūkstančiai mokyklų ir milijonas vaikų

Per pastaruosius trejus metus pokyčiai, anot iniciatyvos rengėjų, įsibėgėjo beveik 4 tūkst. mokyklų 22 Europos šalyse, pasiekdami daugiau kaip vieną milijoną vaikų. ES finansuojamoje iniciatyvoje „SchoolFood4Change“ miestai ir mokyklos neapsiribojo vien meniu atnaujinimu – teigiama, kad kai kuriose vietose buvo iš esmės peržiūrėtas pats modelis: kaip maistas perkamas, ruošiamas ir kaip jam suteikiama vertė.

Daugiau nei 850 mokyklų, kaip nurodoma, visiškai įgyvendino vadinamąjį visos mokyklos maisto požiūrį (WSFA). Šios patirties apibendrinimas pateiktas „Rikolto“ naujoje ataskaitoje, kuri pristatoma kaip gairės modelio plėtrai visos ES mastu.

„Įrodymai rodo, kad sistema veikia, tačiau šiuo metu atsitrenkiame į biurokratinę lubą“, – teigia „ICLEI Europe“ tvarių maisto sistemų vadovė ir SF4C koordinatorė Amalia Ochoa. Pasak jos, sveiki mokykliniai pietūs kartu su maisto edukacija yra lengviausiai prieinamas kelias maisto sistemos transformacijai, galintis tiesiogiai padėti 93 mln. vaikų ir jaunų žmonių visoje Europoje.

Silo efektą keičia ekosistemos požiūris

WSFA, kaip aiškinama, veikia todėl, kad dėmesys nukreipiamas nuo individualios lėkštės į visą ekosistemą. Mokyklinis maitinimas vertinamas ne kaip atskira švietimo sąnaudų eilutė, o kaip sandūra, kurioje susitinka visuomenės sveikata, regiono ekonomika ir aplinkos politika.

Modelis remiasi keturiais ramsčiais: aiški lyderystė ir politika, tvarūs pirkimai (prioritetą teikiant vietos ir ekologiškiems produktams), praktinis ugdymas (daržininkystė, maisto gaminimas) ir bendruomenės partnerystės. Teigiama, kad pirkimus suderinus su regiono tvarumo tikslais, vaikai geriau supranta maisto vertę, mažina švaistymą, o vietos ūkininkai gauna stabilesnę ir labiau prognozuojamą rinką, mažiau priklausomą nuo pasaulinių kainų svyravimų. Kartu tai gali mažinti ilgalaikes sveikatos sistemos išlaidas, susijusias su mitybos nulemtais susirgimais.

Trūkstama sudedamoji dalis – ne produktai, o žmonės

Vis dėlto ataskaitoje akcentuojamas esminis „butelio kaklelis“: didžiausia kliūtis plėsti sėkmės pavyzdžius nėra vien ingredientų kaina, o specialios koordinacijos stoka. Transformacijai, teigiama, reikia žmonių, galinčių sujungti skirtingas grandis – nuo savivaldybės sveikatos skyrių ir viešųjų pirkimų padalinių iki mokyklų administracijų.

„Tikroji kliūtis plėtrai yra institucinė, o ne ideologinė. Politikos pokyčiai turi būti įtvirtinti dabartinėje sistemoje, o ne tiesiog pridėti kaip „gražus“ projektas“, – ataskaitoje cituojamas „Rikolto Europe“ direktorius Thibault Geerardyn.

Politinė užduotis: „triguba nauda“

ES pradėjus įgyvendinti naują politinę darbotvarkę, mokyklinis maitinimas įvardijamas kaip retas sprendimas, galintis sukurti „trigubą naudą“: stiprinti visuomenės sveikatą, tapti garantuota rinka vietos ūkininkams ir veikti kaip apčiuopiamas socialinis saugiklis „Europos vaiko garantijos“ tikslams.

Tačiau šis potencialas, anot iniciatyvos šalininkų, liks neišnaudotas tol, kol mokyklų maistas bus laikomas antraeiliu klausimu. Pabrėžiama, kad sisteminių pokyčių neįmanoma patikimai įgyvendinti vien laikiniems darbuotojams ar savanoriams.

Skilties autoriai ragina ES institucijas mokyklinį maitinimą vertinti kaip strateginę investiciją į Europos socialinį ir ekologinį atsparumą, o ne kaip pavienę subsidiją ar trumpalaikį projektą.

Publikacija parengta su Europos Sąjungos „Horizon 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimu (sutartis Nr. 101036763). Tai rėmėjų parengtas turinys.

„Dėl įvykių regione kilo sunkumų arba buvo atšaukti skrydžiai ne tik į Kiprą, bet ir į kitas regiono šalis, todėl turėjome būti lankstūs“, – teigė vienas Kipro pareigūnas.

„Kipro“ pirmininkavimas ES Tarybai dėl besitęsiančios krizės Artimuosiuose Rytuose nusprendė atidėti arba perkelti į nuotolinį formatą visus kovo mėnesį saloje planuotus Europos Sąjungos susitikimus, pranešė du Kipro pareigūnai.

Pasak jų, visi ministrų lygmens ES susitikimai bus perkelti į vėlesnį laiką, o konferencijos ir technokratų lygmens posėdžiai vyks nuotoliniu būdu, rengiant telekonferencijas.

„Kipras“ pirmininkavimą ES Tarybai perėmė sausį. Tai antras kartas, kai ši šalis pirmininkauja nuo įstojimo į ES 2004 metais.

Įsiplieskusi krizė jau privertė atidėti Europos reikalų ministrų susitikimą, planuotą kovo 2–3 dienomis, taip pat kultūros ministrų susitikimą, turėjusį vykti kovo 5–6 dienomis.

Tarp kitų kovo mėnesiui numatytų renginių buvo gynybos ministrų susitikimas kovo 11–12 dienomis, telekomunikacijų ministrų susitikimas kovo 23–24 dienomis, „Ecofin“ posėdis kovo 27–28 dienomis ir Mokslinių tyrimų bei konkurencingumo tarybos susitikimas kovo 30–31 dienomis.

Tuo metu neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti visi ES lyderiai, šiuo metu vis dar planuojamas balandžio 23–24 dienomis ir kol kas nebuvo atidėtas. Kipro pirmininkavimas siekė į šį susitikimą pakviesti ir platesnio regiono šalių lyderius diskusijoms apie padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Pastarosiomis dienomis, po to kai Irano dronai nusitaikė į Jungtinės Karalystės bazes saloje, Graikija, Prancūzija ir Ispanija nusiuntė į „Kiprą“ karinių laivų ir naikintuvų.

Pranešama, kad „Nikozija“ siekia, jog Europos partneriai aktyviau prisidėtų prie Viduržemio jūros salos gynybos, didėjant dronų keliamai grėsmei regione. Taip pat nurodoma, kad „Nikozijos“ vyriausybė ketina pateikti oficialų diplomatinį skundą ir neatmeta galimybės iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės bazių statuso „Kipre“.

Karinis pajėgų dislokavimas minimas po incidento, kai per naktį į Jungtinės Karalystės oro bazę Akrotiryje „Kipre“ pataikė „Shahed“ tipo bepilotis orlaivis.

Italijos, Airijos ir Vengrijos vyriausybės bei interesų grupės vis garsiau reiškia susirūpinimą dėl beveik sustojusio jūrų krovinių gabenimo Hormūzo sąsiauryje. Situaciją paaštrino JAV ir Izraelio karas su Iranu, konfliktui plečiantis į aplinkinį regioną.

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių tarptautinių vandens kelių, kuriuo gabenama nafta, dujos ir trąšos. Pastarąją savaitę jis faktiškai tapo uždara zona jūrų prekybai po to, kai Iranas atsakė į bendrą JAV ir Izraelio smūgį, o įtampa persimetė į platesnį Persijos įlankos regioną.

Siauras vandens ruožas iš dalies patenka į Irano teritorinius vandenis. Teheranas teigia, kad vandens kelias techniškai lieka atviras, tačiau perspėjo, jog JAV ir Izraelio laivai bus taikiniu, taip pat pridūrė, kad „negali garantuoti visų šalių laivų saugumo“.

Airijos žemės ūkio ministras Martin Heydon pabrėžė, kad įvykiai gali smarkiai paveikti trąšų kainas pačiu jautriausiu metu – sėjos sezonu. Jis perspėjo, jog dėl kainų šuolio pasekmės gali būti itin skausmingos. Pasak ministro, Artimieji Rytai taip pat yra svarbi Airijos maisto ir gėrimų eksporto rinka.

Ministras neatmetė galimybės, kad ūkiams ir maisto gamintojams gali prireikti valstybės paramos paketų, tačiau pažymėjo, kad apie konkrečius sprendimus kalbėti dar per anksti.

Trikdžiai kelia nerimą ir Italijoje. Didžiausia šalies ūkininkų interesams atstovaujanti organizacija „Coldiretti“ perspėjo, kad prekybos maršrutų sutrikimai, susiję su karu, jau daro rimtą žalą eksportui.

„Pagrindinis rūpestis – Artimųjų Rytų rinkos, kur bendra itališko žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė viršija 2 mlrd. eurų“, – teigiama „Coldiretti“ pranešime. Organizacija atkreipė dėmesį, kad ypatingas pavojus kyla greitai gendantiems produktams, tokiems kaip vaisiai, daržovės ar gėlės.

„Jūrų eismo sustojimas Persijos įlankoje sutapo su gėlių eksporto sezono piku“, – pridūrė „Coldiretti“.

Tuo metu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pranešė, kad šalis atnaujins degalų kainų lubas. Pasak jo, priemonė skirta „apsaugoti Vengrijos šeimas, Vengrijos verslininkus ir Vengrijos ūkininkus“ po to, kai jis įvardijo „tarptautinį naftos kainų sprogimą“.

Jei Hormūzo sąsiaurio blokada užsitęs, augančios degalų ir trąšų sąnaudos gali tiesiogiai persikelti į maisto produktų kainas, o tai reikštų dar didesnį spaudimą gyventojų išlaidoms visoje Europoje.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas ketvirtadienį pareiškė, kad, didėjant smūgiams ir atsakomiesiems veiksmams prieš energetikos objektus, esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog abi konflikto tarp JAV ir Izraelio bei Irano pusės galėjo padaryti karo nusikaltimų.

Vizito Briuselyje metu, prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, jis išskirtiniame interviu „POLITICO“ akcentavo, kad energetikos infrastruktūra turi būti laikoma neliečiama.

„Jei vykdomi išpuoliai prieš Irano energetikos infrastruktūrą arba Irano smūgiai prieš energetikos infrastruktūrą, manau, yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tai gali būti laikoma karo nusikaltimu“, – sakė António Guterresas.

Pasak jo, augantis civilių aukų skaičius taip pat didina riziką, kad abiem pusėms gali būti metami kaltinimai dėl karo nusikaltimų.

„Nematau jokio skirtumo. Nesvarbu, kas taikosi į civilius. Tai visiškai nepriimtina“, – pabrėžė JT vadovas.

Trečiadienį Izraelis smogė Irano Pietų Parso gamtinių dujų telkiniui. Vėliau Teheranas surengė atsakomąjį smūgį į didelį energetikos kompleksą Katare.

JAV ir Izraelio vyriausybių atstovai iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti António Guterresso pareiškimus.

JT vadovas ragino deeskaluoti situaciją regione ir teigė manantis, kad karo pabaiga didžiąja dalimi priklauso nuo JAV sprendimų bei politinės valios.

„Karas turi liautis… ir, manau, tai yra JAV rankose – jos gali jį sustabdyti. Tai įmanoma, tačiau priklauso nuo politinės valios tai padaryti“, – „EU Confidential“ tinklalaidėje, kurią veda Anne McElvoy, sakė António Guterresas.

Jis taip pat teigė esą įsitikinęs, kad Izraelio strateginis tikslas – visiškai sunaikinti Irano karinius pajėgumus ir pasiekti režimo pasikeitimą, o Iranas siekia kuo ilgiau išsilaikyti ir padaryti kuo daugiau žalos.

„Esu įsitikinęs, kad Izraelis, kaip strategiją, mato siekį visiškai sunaikinti Irano karinį pajėgumą ir pakeisti režimą. O, manau, Irano strategija – kuo ilgiau priešintis ir padaryti kuo daugiau žalos. Taigi raktas, kaip išspręsti problemą, yra tai, kad JAV nuspręstų pareikšti, jog jos padarė savo darbą“, – dėstė jis.

Anot António Guterresso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų įtikinti tuos, kuriuos reikia įtikinti, kad operaciją galima baigti.

JT generalinis sekretorius taip pat užsiminė, kad JAV sprendimas smogti Iranui, jo vertinimu, atitiko Izraelio strategiją įtraukti Jungtines Valstijas į karą.

„Neabejoju, kad tai atitiko Izraelio strategiją… įtraukti Jungtines Valstijas į karą. Šis tikslas buvo pasiektas. Tačiau tai sukelia dramatiškas kančias Irane, regione, net Izraelyje. Tai daro pražūtingą poveikį pasaulio ekonomikai, o pasekmes dar per anksti numatyti. Todėl šį konfliktą privalome užbaigti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar nuo konflikto pradžios kalbėjosi su D. Trumpu, António Guterresas atsakė kategoriškai.

„Ne, ne, ne… Kalbuosi su tais, su kuriais man reikia kalbėtis. Bet tai ne muilo opera“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad palaiko ryšį su visomis pusėmis, įskaitant ir D. Trumpo administraciją, kai karo veiksmai persimetė į Persijos įlankos regioną.

„Visam pasauliui gyvybiškai svarbu, kad šis karas greitai pasibaigtų. Situacija tikrai slysta iš kontrolės, o pastarieji išpuoliai reiškia itin pavojingą eskalaciją“, – pabrėžė JT vadovas.

„POLITICO“ duomenimis, D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad JAV nebuvo autorizavusios Izraelio smūgio Pietų Parso objektui, o Izraelis esą „smarkiai smogė“, taip sukeldamas klausimų, kokią realią įtaką Vašingtonas turi savo sąjungininkui.

„Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos supras, jog tai nuėjo per toli“, – sakė António Guterresas.

JT vadovas taip pat teigė manantis, kad ši krizė labiausiai naudinga Rusijai, kuri, pasak jo, laimi iš dėmesio nukreipimo nuo karo Ukrainoje.

„Rusija yra didžiausia Irano krizės naudos gavėja. Rusija – šalis, kuri iš to, kas vyksta šioje siaubingoje katastrofoje, išlošia daugiausia. Rusija jau yra laimėtoja“, – teigė jis.

Tuo metu Europos lyderiai, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, pareiškė neketinantys siųsti laivų į Persijos įlanką, reaguodami į D. Trumpo raginimą padėti atverti Hormūzo sąsiaurį. Prancūzija savo ruožtu nurodė, kad galėtų prisidėti tik paramos laivais „kai situacija bus ramesnė“.

António Guterresas palankiai įvertino europiečių santūrumą, pabrėždamas, kad svarbiausias tikslas šiuo metu – deeskalacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad Iranas iš esmės yra apribojęs judėjimą per Hormūzo sąsiaurį, o tai kelia pasaulines energijos kainas.

„Manau, šios šalys pačios įvertino situaciją ir priėmė sprendimą pernelyg neįsitraukti, žinodamos, kad svarbiausias tikslas yra deeskalacija“, – sakė jis.

Prie šios publikacijos rengimo prisidėjo Daniella Cheslow ir Cheyanne M. Daniels.

BRIUSELIS – Europos Komisija per artimiausias dienas pateiks siūlymą sustiprinti ES anglies dioksido rinkos stabilumo rezervą ir rengia maždaug 30 mlrd. eurų vertės pramonės dekarbonizacijos fondą. Taip reaguojama į ES lyderių spaudimą mažinti CO2 kainos poveikį elektros sąskaitoms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad ES vykdomoji institucija dirbs tiek su skubios pagalbos priemonėmis, tiek su struktūriniais pokyčiais, kurie padėtų mažinti aukštas energijos kainas. Pasak jos, priemonės apimtų visas elektros kainos dedamąsias – nuo mokesčių ir rinkliavų iki anglies taršos kaštų.

Du pakeitimų paketai, skirti pakoreguoti Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), pagal kurią gamyklos ir elektrinės privalo pirkti leidimą už kiekvieną išmetamą CO2 toną, „bus pateikti per artimiausias dienas“, – po ketvirtadienį vykusio ES lyderių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Vienas planuojamų žingsnių – atnaujinti vadinamuosius etalonus, pagal kuriuos nustatoma, kiek nemokamų taršos leidimų gali gauti konkretus pramonės sektorius. Kitas – siūlymas „padidinti pajėgumą“ Rinkos stabilumo rezerve, kuris reguliuoja ETS leidimų pasiūlą.

Kalbėdama apie „vidutinės trukmės“ priemones, U. von der Leyen priminė vasarai numatytą ETS peržiūrą ir pristatė naują vadinamąjį „ETS investicijų stiprintuvą“, kuris turėtų teikti finansinę paramą pramonei.

Šios iniciatyvos biudžetas, pasak Komisijos pirmininkės, siektų apie 30 mlrd. eurų ir būtų finansuojamas iš 400 mln. ETS taršos leidimų. „Tikslas – finansuoti dekarbonizacijos projektus“, – aiškino ji. Parama būtų skiriama principu „kas pirmas pateikė, tas pirmas gavo“, o prioritetas būtų teikiamas mažesnes pajamas turinčioms ES valstybėms.

ES vadovų susitikimo išvadose lyderiai paprašė Komisijos ETS peržiūrą atlikti „ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos“, siekiant sumažinti anglies kainos svyravimus ir sušvelninti jos poveikį elektros kainoms, „išsaugant esminį ETS vaidmenį“.

Palyginti su ankstesniais dokumento projektais, galutinėse išvadose taip pat atsirado raginimas Komisijai „glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis“ rengiant laikinas, nacionalines ir tikslines priemones, skirtas suvaldyti aukštas energijos kainas.

Kaip teigė du diplomatai, šis papildymas buvo vertinamas kaip nuolaida tokioms šalims kaip Italija ir Lenkija, kurios, remdamosi savo nacionalinėmis aplinkybėmis – ypač didele iškastinio kuro dalimi elektros gamyboje – pasisakė už reikšmingesnius ETS pokyčius.

Komentuodama prieštaringai vertinamą Italijos dekretą, kuriuo numatyta subsidijuoti elektros bendroves, kad būtų kompensuoti jų ETS kaštai, U. von der Leyen sakė: „Dėl skirtingo energijos mišinio skirtingose valstybėse narėse negali būti vieno visiems tinkančio sprendimo“, ir pažadėjo „glaudžiai bendradarbiauti su Italijos vyriausybe dėl Italijos dekreto“.

Apskritai ji teigė, kad ketvirtadienio viršūnių susitikimas buvo „pozityvus ETS“. ES kertinė klimato politika išvengė reikalavimų iš esmės ją perrašyti, o sistema plačiai įvardyta kaip svarbi priemonė spartinti perėjimą prie pigesnės švarios energijos.