Diskusija, ar virtas pupas verta valgyti su luobele, kasmet įsiplieskia iš naujo. Vieni tikina, kad luobelė suteikia daugiau skaidulų ir sotumo, kiti skundžiasi sunkumu skrandyje bei prastesniu skoniu. Mitybos specialistai dažniausiai sutaria, kad vieno teisingo atsakymo nėra, nes daug lemia pupų brandumas ir žmogaus virškinimo jautrumas.
Pupų luobelėje iš tiesų yra skaidulų, kurios padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko žarnyno veiklą. Kartu su luobele gaunama ir dalis mikroelementų bei B grupės vitaminų, nors didžiausia maistinių medžiagų koncentracija paprastai lieka pačiame grūde. Jei virškinimas normalus, luobelės išmetimas dažnai tampa labiau įpročio, o ne būtinybės klausimu.
Kam luobelė gali netikti?
Luobelės dažniau vengti rekomenduojama žmonėms, kurių virškinimo sistema jautresnė ankštinėms daržovėms. Jei suvalgius pupų dažnai pasireiškia pilvo pūtimas, diskomfortas ar sunkumo jausmas, luobelė gali dar labiau sustiprinti nemalonius pojūčius. Tokiais atvejais nuluptos pupos neretai būna lengviau virškinamos.
Didesnę reikšmę turi ir pupų amžius. Kuo pupos brandesnės, tuo luobelė paprastai tampa storesnė ir kietesnė, todėl gali būti sunkiau sukramtoma ir prasčiau toleruojama. Žmonėms, kurie tik didina ankštinių kiekį mityboje, pradžioje dažnai patogiau rinktis švelnesnes, jaunesnes pupas arba valgyti jas be luobelės.
Ką daryti su likusiomis luobelėmis?
Jei pupas vis dėlto lupate, luobelių nebūtina iš karto išmesti. Jas galima trumpai apšlakstyti aliejumi, pagardinti prieskoniais ir paskrudinti orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje, kad virstų traškiu užkandžiu. Tokios luobelės gali tikti ir kaip priedas prie salotų ar trintų sriubų, vietoje skrebučių.
Praktinė taisyklė paprasta: jei pupos jaunos, minkštos ir jūsų virškinimas jų „nebijo“, luobelę galima palikti. Jei jaučiate diskomfortą arba pupos brandesnės ir kietesnės, luobelę verta nulupti, o pačias pupas valgyti mažesnėmis porcijomis, stebint organizmo reakciją.
Leave a Reply