CP v2

Blog

  • Nuo lapkričio 5-osios Lenkijoje brangs notaro paslaugos: testamentas pabrangs keturis kartus

    Nuo lapkričio 5 dienos Lenkijoje įsigalioja nauji maksimalūs notaro įkainiai, o ryškiausias pokytis palies testamentus – jų sudarymas brangs nuo 50 iki 200 zlotų.

    Tai reiškia 300 proc. šuolį, o kartu didės ir dalies kitų su paveldėjimu bei įgaliojimais susijusių notaro veiksmų kainos.

    Pagal naujas taisykles keisis ir tai, kaip skaičiuojamas notaro atlygis tais atvejais, kai paslaugos kaina priklauso nuo sudaromo sandorio ar veiksmo vertės.

    Svarbu tai, kad reglamentuojamos ne privalomos kainos, o tik jų „lubos“: galutinį atlygio dydį notaras su klientu nustato individualiai ir jis gali būti mažesnis.

    Kurios paslaugos brangs labiausiai

    Nustatytas maksimalus mokestis už testamento sudarymą nuo lapkričio 5 dienos sieks 200 zlotų, kai iki šiol buvo 50 zlotų.

    Taip pat numatyti didesni maksimalūs įkainiai už testamento atšaukimą (50 zlotų vietoje 30), taip pat už pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo (100 zlotų vietoje 50).

    Brangs ir įgaliojimai: įgaliojimas atlikti vieną veiksmą kainuos iki 100 zlotų (anksčiau – 30), o keliems veiksmams – iki 200 zlotų (anksčiau – 100).

    Didės ir kai kurių protokolų įkainiai: pavyzdžiui, UAB (Lenkijoje – sp. z o.o.) dalyvių susirinkimo ar kooperatyvo visuotinio susirinkimo protokolas – iki 900 zlotų (buvo 750), o akcininkų visuotinio susirinkimo protokolas – iki 1 300 zlotų (buvo 1 100).

    Naujos taisyklės sandoriams, kurių kaina priklauso nuo vertės

    Keičiamos ir maksimalios taksos skaičiavimo taisyklės tada, kai notarinis atlygis priklauso nuo sandorio vertės.

    Jei vertė siekia nuo 2 mln. iki 5 mln. zlotų, mokestis sudarys 6 770 zlotų ir 0,25 proc. nuo sumos, viršijančios 2 mln. zlotų.

    Kai vertė viršija 5 mln. zlotų, tarifas bus 14 270 zlotų, papildomai pridedant 0,15 proc. nuo dalies virš 5 mln. zlotų. Bendra suma negalės viršyti 25 tūkst. zlotų.

    Atskirai numatyta mažesnė riba – 15 tūkst. zlotų – kai veiksmai atliekami tarp asmenų, priskiriamų pirmajai mokesčių grupei pagal Lenkijos paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio įstatymą.

  • Už Bogdankos anglį teks mokėti daugiau: su „Enea“ pakeistos sutarties sąlygos iki 2036-ųjų

    Lenkijos bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ pranešė pakeitusi ilgalaikės anglies tiekimo sutarties su „Enea Wytwarzanie“ sąlygas – už energetinę anglį numatyta mokėti daugiau.

    Kaip nurodoma įmonės pranešime, sutarties priedas (anekso forma) pasirašytas 2026 metų lapkričio 4 dieną. Juo pakoreguota dar 2012 metų sausio 23 dieną sudaryta daugiametė anglies tiekimo sutartis, galiosianti iki 2036 metų gruodžio 31 dienos.

    Pagrindinis susitarimo objektas nesikeičia: „Bogdanka“ ir toliau parduoda energetinę anglį „Enea Wytwarzanie“. Tačiau po derybų atnaujintos kai kurios kainodaros ir tiekimo apimčių nuostatos.

    Įmonė pabrėžia, kad pakeitimai susiję su 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pristatymais ir atspindi tuo metu esamą energetinės anglies rinkos situaciją.

    Keičiasi sutarties vertės skaičiavimai

    „Bogdanka“ skelbia, kad pasirašius priedą buvo atnaujinti visos sutarties vertės įvertinimai laikotarpiams, kuriuos apima daugiametis susitarimas.

    Visos sutarties vertė 2017–2036 metų laikotarpiui, neskaičiuojant galimų tolerancijų ar papildomų pasirinkimų, įvertinta maždaug 26 727 mln. Lenkijos zlotų (be PVM).

    Tuo metu 2026–2036 metų laikotarpio sutarties vertė, taip pat neįtraukiant galimų tolerancijų ar papildomų opcijų, įvertinta maždaug 13 673 mln. zlotų (be PVM).

    Įmonės teigimu, tai yra 1 088 mln. zlotų daugiau – 8,6 proc. didesnė vertė, nei buvo nurodyta ankstesniame pranešime už tą patį laikotarpį.

    Kitos sąlygos lieka galioti

    Pasak „Bogdankos“, likusios sutarties nuostatos nebuvo keičiamos ir atitinka tokiems susitarimams taikomus rinkos standartus.

    Bendrovė taip pat primena, kad jos anglis daugiausia tiekiama pramonės pirkėjams rytų ir šiaurės rytų Lenkijoje, o svarbiausios pardavimo kryptys – energetikos sektorius ir pramoninė energetika.

  • DI klastotės ir botai užliejo ginčą dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo: suklydo ir CWD vadovas

    Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo pastarosiomis dienomis persikėlė į socialinius tinklus, kur jį lydėjo emocijų banga, dezinformacija ir DI pagalba pakoreguoti vaizdai. Ši situacija tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip greitai manipuliuotas turinys gali pasiekti milžiniškas auditorijas.

    Kaip aprašo WNP, vieną iš tokių vaizdų platformoje X pasidalijo Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Pawełas Olszewskis. Paradoksas tas, kad jis neseniai tapo naujai kuriamo Centro kovai su dezinformacija (CWD) vadovu ir pats yra atsakingas už kovą su melaginga informacija.

    Tekste teigiama, kad dalis įrašų rėmėsi vaizdu, kuris buvo pateiktas kaip tikrovę atspindintis kadras iš incidento prie Konstitucinio Teismo, nors iš tiesų tai buvo DI pagalba pakeistas turinys. Kritikai atkreipė dėmesį, kad toks platinimas dar labiau didina sumaištį ir menkina pasitikėjimą institucijomis, turinčiomis ginti informacinį saugumą.

    Ekspertai svarsto, kad tai gali būti savotiška repeticija prieš būsimus politinius ciklus: DI generuojami ar pakoreguoti vaizdai, automatizuotos paskyrų grupės ir aštri poliarizacija gali tapti kasdienybe, o visuomenei vis sunkiau atskirti tikrą informaciją nuo suklastotos.

    Kaip DI turinys tampa dezinformacijos įrankiu

    Aprašomas atvejis rodo, kad net ir tada, kai originalus įrašo autorius tekste užsimena apie DI naudojimą, pats vaizdas dažnai „atskiriamas“ nuo konteksto ir pradeda gyventi savarankišką gyvenimą. Kuo daugiau žmonių juo dalijasi, tuo labiau dingsta pirminis paaiškinimas, o auditorija linkusi priimti vaizdą kaip faktą.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad DI pakoreguoti kadrai gali tapti pagrindu visai melagingų interpretacijų grandinei: vieni vartotojai juos pateikia kaip įrodymą, kiti komentuoja matydami tik emociją, o treti perkelia į kitus kanalus be jokio patikrinimo.

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai tokį turinį ima platinti politikai ar dideles auditorijas turinčios paskyros. Tuomet klaidinanti informacija per labai trumpą laiką įgauna „patikimumo“ įspūdį vien dėl sklaidos masto.

    Botai ir koordinuotos paskyros: kiek jų matyti diskusijoje

    Tekste cituojami „Res Futura“ analitikai teigia, kad karštose politinėse diskusijose automatizuotų ar į botus panašių paskyrų aktyvumo būna visada, o jų rodikliai nebūtinai smarkiai išsiskiria iš „normos“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į koordinuotų paskyrų branduolius, kurie komentuoja tuose pačiuose įrašuose panašiais laiko intervalais.

    Analitikai aprašo ir platesnį paskyrų ratą, kuris keliauja per skirtingas temas ir sudaro reikšmingą dalį priešiškų komentarų. Nurodoma, kad didžiausią poveikį gali turėti ne masė mažų paskyrų, o keli dideli profiliai, įskaitant ir užsienio paskyras, surenkančias daugiausia sąveikų.

    Taip pat pabrėžiama, kad įrašai užsienio kalbomis gali sudaryti mažesnę komentarų dalį, tačiau generuoti neproporcingai daug peržiūrų ir reakcijų. Tai sukuria įspūdį, jog tarptautinė auditorija aktyviai „patvirtina“ vieną ar kitą vidaus politinę žinutę.

    Kodėl 2027 metų rinkimai įvardijami kaip išbandymas

    Kalbėdami apie ateitį, ekspertai prognozuoja, kad per Lenkijos parlamento rinkimų kampaniją 2027 metais DI sukurti ar modifikuoti vaizdai (deepfake), botų tinklai ir ypač aštri poliarizacija gali tapti vienais pagrindinių informacinės kovos įrankių. Tai, jų manymu, gali paveikti ir pasitikėjimą pačiu rinkimų procesu.

    Tekste akcentuojama, kad rizika susijusi ne tik su užsienio įtakos operacijomis: dalį turinio gali generuoti ir platinti vietiniai politiniai aktyvistai ar itin angažuoti vartotojai, kurie DI įrankius naudos „saviškiams“ paremti arba oponentams kompromituoti.

    Kita įvardijama kryptis – kalbos modelių, tokių kaip „ChatGPT“ ar panašūs įrankiai, įtaka rinkėjų apsisprendimui. Ekspertai kelia klausimą, kokius atsakymus gaus žmonės, kai pradės klausti, kuri partija jiems artimiausia pagal jų pažiūras, ir kaip tokie atsakymai bus formuojami bei ar jais bus bandoma manipuliuoti.

    Galiausiai pažymima, kad kova su dezinformacija gali pati tapti politinės kovos instrumentu: abipusiai kaltinimai, nepateikiant patikimų įrodymų, dar labiau gilina visuomenės susiskaldymą ir silpnina pasitikėjimą viešąja diskusija.

  • Drugiai vėl ir vėl evoliucionavo „ginklą“ prieš šikšnosparnius – ultragarsą skleidžia lytiniais organais

    Drugiai vėl ir vėl evoliucionavo „ginklą“ prieš šikšnosparnius – ultragarsą skleidžia lytiniais organais

    Kai kurių naktinių drugių patinai šikšnosparniams geba „atsakyti“ ultragarsu – ir tam naudoja lytinių organų struktūras. Tyrėjai nustatė, kad toks gynybos būdas evoliucijoje atsirado ne vieną kartą, o nepriklausomai skirtingose rūšyse.

    Naujas tyrimas rodo, jog šis neįprastas prisitaikymas vanaginių (hawkmoths) šeimoje galėjo išsivystyti iki septynių kartų per maždaug 30 milijonų metų. Tai reiškia, kad tas pats „sprendimas“ gamtoje buvo atrastas vėl ir vėl, nors rūšys nėra paveldėjusios jo iš vieno bendro protėvio.

    Šikšnosparniai medžiodami remiasi echolokacija – siunčia ultragarsinius signalus ir pagal atspindžius aptinka grobį tamsoje. Todėl bet koks triukas, galintis suklaidinti sonarą, grobiui gali tapti išlikimo klausimu.

    Tačiau drugiai neturi balso stygų ar gerklų. Dėl to jie garsą sukuria kitaip – trindami kūno dalis tarpusavyje (procesas vadinamas striduliacija), panašiai kaip svirpliai „čirškina“ sparnais.

    Trys mechanizmai, kaip sukuriamas ultragarsas

    Tyrimo autoriai, vadovaujami entomologo Paulo Masonicko iš Floridos gamtos istorijos muziejaus, analizavo vanaginių patinų lytinių organų sandarą ir ieškojo, kurios vietos atsakingos už garso generavimą. Detali vaizdinė analizė leido išskirti kelis skirtingus „instrumentus“.

    Paaiškėjo, kad egzistuoja mažiausiai trys anatominiu požiūriu skirtingi mechanizmai. Vienose rūšyse specializuotos žvynelės ant lytinių organų trinama į kitas žvyneles ant pilvelio, kitose – į smulkius spygliukus, o trečioje grupėje – į mažus gumburėlius (nelygumus) ant kūno paviršiaus.

    Šie mechanizmai sukuria skirtingo pobūdžio ultragarso „serijas“, kurių žmogus negirdi. Tačiau įrašus sulėtinus iki girdimo diapazono, jie primena greitus spragtelėjimus, zvimbes ar trilę.

    Tyrėjai nurodo, kad žvynelių trynimas į spygliukus dažniau generuoja ilgesnius, labiau tęstinius signalus, o žvynelių trynimas į žvyneles – trumpesnius, labiau pertraukiamus impulsus. „Gumburėlių“ mechanizmas, panašu, suteikia įvairesnį garsų repertuarą net tarp artimai susijusių rūšių.

    Ar tai tikrai „trikdo“ šikšnosparnių sonarą?

    Vienas svarbiausių klausimų – ar visi šie ultragarsai vienodai veiksmingi prieš šikšnosparnius. Mokslininkai analizavo įrašus ir vertino, kiek laiko trunka signalai, kokie jų dažniai bei kokią laiko dalį drugiai skleidžia garsą.

    Šiuos rodiklius jie lygino su ankstesnių eksperimentų išvadomis apie tai, kokie ultragarso tipai gali trukdyti šikšnosparnių echolokacijai. Rezultatas nebuvo vienareikšmis: ne visi drugių „pasireiškimai“ atitiko tai, kas siejama su patikimu sonaro trikdymu.

    Tyrėjų vertinimu, ilgesni, labiau tęstiniai signalai labiau tikėtina turi savybių, galinčių sutrikdyti echolokaciją ir padėti išvengti sučiupimo. Vis dėlto trumpesni impulsai taip pat gali būti naudingi – tik galbūt kitokiu būdu.

    Kitos galimos šio garso paskirtys

    Kai kurie vanaginiai turi klausos organus ir gali „išgirsti“ artėjantį šikšnosparnį – tuomet atsakas ultragarsu galėtų būti savalaikis bandymas suklaidinti medžiotoją. Tačiau dalis rūšių yra kurčios, todėl į artėjantį plėšrūną tokio „įspėjimo“ pagrindu reaguoti negalėtų.

    Vis dėlto tyrime minima, kad net ir kurčios rūšys ultragarsą gali skleisti tada, kai yra paliestos. Tokiu atveju trumpas, netikėtas signalas galėtų veikti kaip išgąsčio ar sutrikdymo momentas paskutinę sekundę, kai šikšnosparnis jau priartėjęs.

    Dar viena hipotezė – akustinė mimikrija. Kai kurie drugiai ultragarsu įspėja šikšnosparnius, kad yra nuodingi ar neskanūs; vanaginiai paprastai laikomi šikšnosparniams tinkamu grobiu, tačiau panašūs signalai teoriškai galėtų imituoti „įspėjimo“ garsus.

    Be to, ypač įvairūs garsai, kuriuos sukuria vadinamasis žvynelių trynimas į gumburėlius, kelia mintį, kad ultragarsas kai kuriose rūšyse gali turėti ir kitą funkciją – padėti atpažinti savą rūšį poravimosi metu. Ši prielaida dar turėtų būti patikrinta papildomais tyrimais.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“.

  • Startuoliams lengviau gauti milijonus pradžiai, bet produkto gamyba „užstringa“ ties šimtais milijonų

    Startuolį įkurti ir gauti pirmąjį finansavimą šiandien lengviau nei prieš kelerius metus, tačiau didžiausia kliūtis dažnai prasideda vėliau – kai technologiją reikia paversti masiškai gaminamu produktu. Verslininkai sako, kad tarp idėjos ir rinkos atsiveria finansavimo spraga.

    Kaip akcentuojama lenkų startuolių patirtyse, viešasis palaikymas ir grantai dažniausiai padeda ankstyvoje stadijoje, tačiau komercializacijos etape prireikia nepalyginamai didesnio kapitalo ir daugiau institucinio lankstumo. Kartu išlieka biurokratija ir ilgos paraiškų procedūros.

    Startuoliams, anot jų atstovų, kelių milijonų finansavimas „įsibėgėjimui“ neretai yra pasiekiamas, bet perėjimas prie pramoninės gamybos pareikalauja jau šimtų milijonų. Būtent šiame etape dalis inovacijų įstringa – ne todėl, kad technologija bloga, o todėl, kad trūksta priemonių ir investuotojų apetito rizikai.

    Ši dilema ypač ryški gilesnių technologijų (deeptech), dvejopo panaudojimo (dual-use) ar kosmoso projektuose, kur rizika didesnė, o grąžos tenka laukti ilgiau. Pasak verslo atstovų, finansavimo sistema vis dar linkusi remti mažesnės rizikos projektus.

    Milijonai technologijai, šimtai milijonų produktui

    Startuolių atstovai atkreipia dėmesį į paprastą, bet dažnai nuvertinamą faktą: sukurti technologiją ir ją industrializuoti – du skirtingi uždaviniai. Technologijos vystymas iki galutinio sprendimo gali kainuoti, pavyzdžiui, 10 mln. eurų, tačiau produkto išleidimas į rinką ir gamybos paleidimas gali pareikalauti jau šimtų milijonų.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – baterijų sprendimai. Net ir turint proveržinę technologiją, reali gamyba dideliais mastais reikalauja automatizacijos, brangios įrangos ir procesų, galinčių be klaidų veikti tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių vienetų apimtimis per valandą ar parą.

    Verslininkai pabrėžia, kad Lenkijoje esama daug programų startui, kuriose galima gauti nuo 50 tūkst. iki 800 tūkst. zlotų idėjos vystymui. Tačiau vėlesnėse stadijose finansavimas tampa gerokai sunkiau pasiekiamas, o rizikingesni projektai dažniau lieka nuošalyje.

    Grantų procedūros: lėtos, bet atsiranda lankstumo

    Nors grantų sistemos per pastaruosius metus keitėsi, startuoliai vis dar susiduria su nemenku administraciniu krūviu. Kai kurių įmonių patirtis rodo, kad biurokratija gali sulėtinti kelią iki realios komercializacijos.

    Kita vertus, verslo atstovai pastebi ir pozityvių ženklų: kai kuriose programose atsiranda daugiau galimybių koreguoti projektų prielaidas jau įgyvendinimo metu. Tai svarbu, nes paraiškos dažnai rengiamos remiantis literatūra ir pradiniais bandymais, o vėlesni tyrimai gali pakeisti kryptį.

    DI keičia paraiškų rašymą, bet konkurencija tik auga

    Startuoliai pastebi, kad paraiškų rengimą supaprastina įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai. Tai mažina laiko sąnaudas, reikalingas dokumentams parengti.

    Tačiau kartu didėja ir konkurencija: jei anksčiau paraiškos rengimas galėjo užtrukti kelias dienas intensyvaus darbo, dabar daugiau komandų pateikia paraiškas greičiau, todėl į vieną programą gali pretenduoti šimtai startuolių, o vietų skaičius lieka ribotas.

  • Brazilijos teismas laikinai uždraudė „Meta“ rinkti žiniasklaidos turinį DI mokymui

    Brazilijos teismas laikinai uždraudė JAV technologijų bendrovei „Meta“, valdančiai „Facebook“, rinkti žiniasklaidos publikuojamą turinį ir naudoti jį dirbtinio intelekto modeliams mokyti.

    Sprendimą priėmė San Paulo teismas, nagrinėjantis trijų žiniasklaidos organizacijų skundą dėl „Meta“ siūlytų naujų platformų naudojimo sąlygų, kurias bendrovė planavo taikyti nuo lapkričio 20 dienos.

    Skundo autoriai teigė, kad numatomi pakeitimai būtų leidę „Meta“ automatiškai paimti, saugoti ir analizuoti straipsnius, nuotraukas, įrašus bei kitą redakcijų turinį.

    Teismas nurodė, kad skundo nagrinėjimo laikotarpiu „Meta“ privalo susilaikyti nuo naujų taisyklių taikymo subjektams, priklausantiems skundą pateikusioms organizacijoms.

    Apribojimai taikomi ir paskyrų blokavimui

    Be draudimo diegti naujas sąlygas, teismas taip pat užkirto kelią galimam spaudimui žiniasklaidai per platformas: „Meta“ negali blokuoti šių organizacijų narių paskyrų.

    Tai apima ne tik „Facebook“, bet ir kitas „Meta“ platformas – „Instagram“ bei „WhatsApp“.

    Kaip rašo „O Globo“, už teismo nurodymų nevykdymą numatyta 1 mln. Brazilijos realų bauda už kiekvieną dieną, tačiau bendra suma negalėtų viršyti 100 mln. realų.

    Žiniasklaida sprendimą vadina istoriniu

    Brazilijos žiniasklaidos atstovai sprendimą įvertino kaip reikšmingą precedentą, pabrėždami, kad jis rodo ribas, kiek toli gali eiti didelės skaitmeninės platformos naudodamos savo ekonominę galią.

    Vienos iš skundą pateikusių organizacijų vadovas Marcelo Rechas teigė, kad toks laikinas draudimas yra teigiamas signalas tūkstančiams žiniasklaidos priemonių, kurių interesams atstovauja šios organizacijos.

    Brazilija didina spaudimą skaitmeninėms platformoms

    Tekste primenama, kad Brazilijos teismai ir kairiųjų pažiūrų prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos vadovaujama valdžia jau kurį laiką griežčiau spaudžia technologijų milžinus.

    2024 metais Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas buvo daugiau nei mėnesiui sustabdęs platformos X veiklą šalyje.

    Po sprendimo dėl „Meta“ Brazilijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad panašus verdiktas neseniai priimtas ir Norvegijoje, kur prieš bendrovę kartu stojo didžiausios šalies žiniasklaidos priemonės.

  • Lenkija įspėja: 2027 metų rinkimuose sprendimus gali veikti pokalbų robotai ir dezinformacija

    Lenkijoje vis garsiau kalbama, kad 2027 metų parlamento rinkimų kampanija gali vykti ne tik kovojant dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms „pasakys“ pokalbų robotai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į naujas grėsmes: nuo bandymų manipuliuoti pačiais DI įrankiais iki dezinformacijos „plovimo“, kai melagingas turinys kuriamas ne tiek žmonėms, kiek tam, kad patektų į kalbos modelių „žinias“.

    Kaip aprašo portalas WNP, Lenkijos valdžia dar nėra pristaciusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano, nors viešai kalbama apie programą, kuri turėtų apimti dezinformacijos stebėseną, visuomenės informavimą ir kovą su koordinuotomis atakomis interneto erdvėje.

    Problema ta, kad technologinė kampanijų pusė keičiasi greičiau nei visuomenės supratimas: net ir sąžiningai informacijos ieškantis rinkėjas gali atsidurti situacijoje, kai atsakymus apie partijas ar kandidatus formuoja modeliai, kuriuos galima kryptingai „maitinti“ turiniu.

    DI rinkimuose: patarėjas ar tarpininkas?

    Ekspertai pabrėžia, kad pokalbų robotai gali tapti tarpininku tarp partijų ir rinkėjų. Net jei dauguma modelių atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, jie gali pateikti informaciją, kuri, vartotojo akimis, „padeda apsispręsti“.

    Čia slypi esminė rizika: atsakymas priklauso nuo to, kokiais šaltiniais modelis remiasi ir ką „mato“ internete. Jei politinės jėgos kryptingai kuria turinį taip, kad jis būtų patrauklus kalbos modeliams, jos gali netiesiogiai daryti įtaką tam, kaip rinkėjui bus pristatytos pozicijos ar pasirinkimo alternatyvos.

    Kalbama ir apie tai, kad klausiant netiesiogiai (pavyzdžiui, „kuri partija turi pažiūras kaip aš?“) vartotojui gali būti pateikiami apibendrinimai, kurie atrodo neutralūs, bet realiai gali būti paveikti šališkų ar specialiai paruoštų informacijos šaltinių.

    „Duomenų nuodijimas“ ir dezinformacijos „plovimas“

    Viena iš aptariamų grėsmių – masinis tam tikrų naratyvų publikavimas internete, kad jie patektų į modelių mokymui naudojamus duomenis arba būtų cituojami kaip „šaltiniai“. Tokia praktika siejama su terminu LLM grooming.

    Kitas reiškinys – dezinformacijos „plovimas“, kai melaginga informacija į informacinę ekosistemą įterpiama dideliais kiekiais ne tam, kad ją skaitytų žmonės, o tam, kad ją perimtų ir vėliau kartotų pokalbų robotai, pateikdami ją kaip tariamai patikimą santrauką.

    Šiame kontekste minima ir užsienio įtakos rizika (FIMI – užsienio informacijos manipuliavimas ir kišimasis). Kaip pavyzdys nurodoma rusiškos „Pravda“ tinklo veikla, kai dezinformacijos turinys kuriamas masiškai ir gali tapti „žaliava“ dideliems kalbos modeliams.

    Ką rodo JAV patirtis ir apklausos

    Lenkijos ekspertai žvilgsnį kreipia ir į JAV, kur DI jau naudojamas politinėje komunikacijoje: nuo reklamos kūrimo ir žinučių taikymo iki informacijos apie kandidatus paieškos.

    Pew Research Center apklausos duomenimis, 8 proc. suaugusiųjų teigė ieškoję informacijos apie rinkimus pasitelkdami DI pokalbių robotus. Iš jų 40 proc. pripažino to darę ir tam, kad gautų užuominų, už ką balsuoti.

    Kartu pabrėžiama, kad realus pinigų ir pastangų mastas, skiriamas siekiui paveikti generatyvinių sistemų atsakymus (vadinamasis GEO – generatyvinių paieškos sistemų optimizavimas), gali būti sunkiai pamatuojamas, nes dalis tokių veiksmų vyksta slapta.

    Lenkijos pasirengimas ir pasitikėjimo problema

    Lenkijoje planuojama programa „Bezpieczne wybory 2027“, kuri turėtų būti ankstesnių iniciatyvų tęsinys. Taip pat numatomas naujo Centro kovai su dezinformacija vaidmuo, koordinuojant veiksmus su kitomis institucijomis.

    Vis dėlto pasitikėjimą tokiais mechanizmais, pasak publikacijoje minimų argumentų, silpnina incidentai, kai aukšto rango pareigūnai patys pasidalija nepažymėtu deepfake turiniu. Tai tampa priminimu, kad problema yra ne vien technologijos, bet ir institucinis atsparumas bei kompetencija.

    Ekspertai akcentuoja, jog visuomenė gali nepasiruošti savarankiškai atpažinti melagingos informacijos masto, jei rinkimų kampanijos metu ji bus kuriama ir platinama pramoniniu tempu.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir visuomenės atsparumas

    Tekste minimas ir platesnis kontekstas – skaitmeniniai įgūdžiai bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją. „Dezinformacija očami Polaków 2026“ ataskaitoje nurodoma, kad 20 proc. respondentų teigė susidūrę su DI sugeneruotomis melagingomis žiniomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu.

    Kartu nemaža dalis apklaustųjų prisipažįsta net nežinantys, ar buvo susidūrę su deepfake (34 proc.). Tai rodo, kad neapibrėžtumas ir nepasitikėjimas savo gebėjimu atpažinti klastotes išlieka didelis.

    Galiausiai keliama prielaida, kad žmonėms vis labiau „prisijaukinant“ pokalbių robotus kasdieniams klausimams, jie natūraliai gali tapti patarėjais ir politinių pasirinkimų srityje. Didžiausia rizika, anot ekspertų, yra ne pati technologija, o vartotojų supratimo apie jos ribas ir veikimo principus stoka.

  • Po 5 mėnesių paieškų netoli Lvivo sugautas savanos katės hibridas: įspėjo elgtis atsargiai

    Netoli Lvivo, Čiškių kaime, po beveik penkis mėnesius trukusių paieškų pavyko surasti ir sugauti neįprastą augintinį – savanos veislės katės hibridą vardu Savažas.

    Kaip rašo ZAXID.NET, gyvūnas dar birželio 6 dieną pabėgo Jamnicos kaime Ivano Frankivsko srityje, kai ištrūko nuo pavadėlio. Apie sėkmingą paieškos pabaigą feisbuke pranešė katės savininkė, prisistatanti „Stefa Kosmetyka“.

    Savažas – savanos F1, t. y. pirmos kartos hibridas, išveistas sukryžminus laukinį afrikinį servalą ir naminę katę. Dėl tokios kilmės gyvūnas gali elgtis labiau kaip laukinis: šnypšti, rodyti dantis, neprisileisti žmonių.

    Dėl šios priežasties paieškų metu žmonių buvo prašoma nebandyti katės gaudyti patiems, o pastebėjus – informuoti šeimininkę ir stebėti, kuria kryptimi ji juda.

    Kur katė buvo pastebėta paieškų metu

    Savininkė dar dingimo dieną paskelbė apie paiešką ir pažadėjo 100 JAV dolerių atlygį tam, kas padės sugrąžinti augintinį.

    Istorija greitai išplito socialiniuose tinkluose. Rugpjūčio 10 dieną žmonės pranešė katę matę Halyče, tačiau tuomet jos sugauti nepavyko.

    Vėliau, rugsėjį, gyvūnas jau buvo pastebėtas Lvivo srityje – pranešta, kad jis judėjo tarp Zvenyhorodo, Šolomyjos ir Vydnykų kaimų. Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė žinučių apie katės pasirodymą Berežanuose, Hajų ir Vynnykų apylinkėse.

    Nors šeimininkai ne kartą vyko į vietas, kur augintinis buvo matytas, beveik penkis mėnesius jo sugrąžinti nepavyko. Galiausiai katė pastebėta prie Čiškių kaimo – ir šį kartą paieškos baigėsi sėkmingai.

    Kas padėjo sugauti Savažą

    Savininkė viešai dėkojo vietos gyventojams Aleksandrui ir jo mamai Irynai, kurie prisidėjo prie paieškų ir padėjo katę pagauti.

    Pasak moters, Aleksandras buvo pirmasis, pastebėjęs Savažą Lvivo srityje, o vėliau nuolat įsitraukė į paiešką: vyko į pranešimų vietas, perstatinėjo gaudykles, palikdavo maisto ir padėdavo pervežti reikalingą įrangą.

    Taip pat, anot įrašo, prie gyvūno gelbėjimo prisidėjo Lvivo srities gelbėtojai.

    Ką svarbu žinoti apie savanos F1 veislę

    Savanos F1 – pirmos kartos hibridas, kurio protėviai yra laukinis afrikinis servalas ir naminė katė. Ši veislė buvo išvesta ir registruota Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Tokioms katėms būdingi laukinių kačių bruožai – didesnis kūnas, ilgesnės galūnės, dėmėtas kailis. Kartu jos gali būti prisirišusios prie šeimininkų, o kartais elgesiu priminti šunis.

    Tekste pabrėžiama, kad savanos yra labai aktyvios ir pasižymi gebėjimu šokti aukštai bei toli. Vis dėlto, net ir auginamos namuose, pirmos kartos savanos gali išlaikyti nemažai laukinių protėvių elgesio ypatybių.

  • Prie stoties „Akademik Vernadskij“ Antarktidoje aptikti pirmieji pingvinų kiaušiniai

    Prie Ukrainos Antarktidos stoties „Akademik Vernadskij“ Galindezo saloje šį sezoną aptikti pirmieji subantarktinių pingvinų kiaušiniai. Biologai jau suskaičiavo 14 kiaušinių skirtingose salos vietose ir tikisi, kad netrukus čia gali išsiristi keli tūkstančiai jauniklių.

    Nacionalinis antarktinis mokslo centras nurodo, kad perėjimo pradžios buvo laukiama – pirmuosius paukščių poravimosi atvejus komanda fiksavo dar rugsėjo pabaigoje. Dėl to pastaruoju metu mokslininkai nuolat apžiūrinėjo salą, ypač atidžiai stebėdami gerai įrengtus lizdus.

    Tiksli pirmojo kiaušinio pasirodymo data tyrėjams svarbi ne tik kaip sezono pradžios ženklas. Šis rodiklis leidžia lyginti pokyčius skirtingais metais ir vertinti išorinių sąlygų, įskaitant klimato kaitą, įtaką.

    Šiuo metu Galindezo saloje gyvena daugiau kaip 8 tūkst. pingvinų, todėl paieškos tapo visos komandos užduotimi. Galiausiai pirmąjį kiaušinį lapkričio 2 dieną aptiko 31-osios ekspedicijos gydytoja Jelizaveta Podgajeckaja.

    Kur rastas pirmasis kiaušinis

    Jelizaveta Podgajeckaja pasakojo atsargiai apžiūrinėjusi skirtingas pingvinų grupes ir žvilgčiojusi į lizdus. Viename jų paukštis pakilo, o po juo pasimatė šviesi dėmelė – nuotraukoje priartinus paaiškėjo, kad tai kiaušinis.

    Kiaušinis rastas ant uolos netoli geokosminės laboratorijos (vadinamojo DNH namelio). Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad būtent šioje vietoje pirmasis kiaušinis aptinkamas jau trečius metus iš eilės.

    Specialistai spėja, jog tai viena aukščiausių pingvinų perėjimo vietų saloje. Dėl uolos aukščio ji anksčiau nusivalo nuo sniego ir greičiau tampa tinkama jaunikliams perėti.

    Kiek kiaušinių deda subantarktiniai pingvinai

    Pasak mokslininkų, subantarktiniai pingvinai dažniausiai deda du kiaušinius, rečiau – tris. Jie paprastai būna pilkšvai žalsvo atspalvio, o forma ir dydžiu primena žąsų kiaušinius.

    Pingvinai peri lizduose iš akmenukų, o pora kiaušinius šildo pakaitomis: kol patelė maitinasi vandenyne, lizde lieka patinas, vėliau jie keičiasi. Tokia tvarka leidžia išlaikyti nuolatinę šilumą ir kartu pasirūpinti maistu.

    Mokslo centras priminė, kad praėjusiais metais Galindezo saloje fiksuotas rekordinis perinčių paukščių skaičius – beveik 11 tūkst. pingvinų.

  • 1995-aisiais į Jeloustouną sugrąžinti vilkai pakeitė ekosistemą: po 80 metų atželia drebulės

    Jeloustouno nacionaliniame parke JAV po maždaug 80 metų pertraukos vėl pastebimai atželia jaunos drebulės – mokslininkai šį pokytį sieja su vilkų sugrįžimu į parką.

    Kaip rašo „Futura-sciences.com“, ryškesni atsinaujinimo ženklai išryškėjo lyginant skirtingais metais atliktus tuose pačiuose plotuose stebėjimus: vietose, kur ilgą laiką beveik nebuvo išgyvenančių jaunų medžių, situacija ėmė keistis.

    2012 metais drebulynus tyrę mokslininkai buvo fiksavę, kad dalyje teritorijų beveik nėra jaunų medžių, galinčių užaugti iki saugesnio aukščio – jų ūgliai buvo nuolat apgraužiami briedžių.

    Vėlesni vizitai į tas pačias vietas parodė kitokį vaizdą: ekologas Luke’as Painteris iš Oregono valstijos universiteto, grįžęs į anksčiau tirtas teritorijas, užfiksavo, kad dalyje masyvų atsirado gerokai aukštesnių jaunų drebulių, o tai šiaurinėje parko dalyje nebuvo įprasta nuo 1940-ųjų.

    Kas pasikeitė sugrąžinus vilkus

    Pagrindinis lūžis siejamas su vilkų sugrįžimu: iki 1926 metų Jeloustoune šie plėšrūnai buvo visiškai išnaikinti vykdant federalines programas, o jų nelikus ėmė augti kanopinių populiacija.

    Daugėjant gyvūnų, sustiprėjo spaudimas jaunai augmenijai – ypač drebulėms, gluosniams ir tuopoms, kurių ūgliai būdavo intensyviai apėdami ir nepasiekdavo brandos.

    1995 metais į parką išleista pirmoji 14 vilkų grupė. Tyrėjai pabrėžia, kad plėšrūnų sugrįžimas paveikė ne tik žolėdžių gausą, bet ir jų elgseną.

    Anksčiau bandos galėdavo ilgiau laikytis atvirose vietose prie upių ir upelių, kur gausu šviežios augmenijos. Atsiradus vilkų grėsmei, gyvūnai tapo atsargesni, dažniau judėjo ir ėmė vengti kai kurių pavojingesnių zonų, įskaitant tankesnius sąžalynus upių užliejamose teritorijose.

    Kodėl vilkai – ne vienintelis veiksnys

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad augmenijos atsigavimas nėra vien vilkų „nuopelnas“. Drebulynų būklę veikia ir kiti plėšrūnai bei gyvūnai, pavyzdžiui, lokiai, pumos ar bizonai.

    Svarbūs ir tokie veiksniai kaip orų sąlygos bei žmogaus veikla. Vis dėlto dabartiniai pokyčiai, tyrėjų vertinimu, rodo teigiamą Jeloustouno ekosistemos dinamiką.