CP v2

Blog

  • Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Kodėl gamta siejama su saugumu?

    Europos Sąjungos aplinkos politika turėtų būti vertinama kaip svarbi Europos gynybos strategijos dalis, sako Europos Komisijos narė Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką. Pasak jos, klimato kaitos padariniai ir gamtos išteklių trūkumas vis dažniau tampa ne vien ekologine, bet ir saugumo problema.

    Komisarė pabrėžia, kad Europos valstybės turi „sujungti taškus“ ir matyti, jog aplinkosauga, ekonomika ir gynyba yra susijusios. Jos teigimu, biodiverstiteto nykimas, pasėlių praradimai, potvyniai ir sausros gali kelti sisteminę riziką visuomenės stabilumui.

    „Vanduo nėra tik išteklius. Jo reikia kasdieniam gyvenimui, energijos gamybai ir maisto produkcijai, o kai jo ima trūkti, tai tampa ir mūsų saugumo grėsme“, – sakė Jessika Roswall.

    Vanduo, maistas ir priklausomybės

    Roswall akcentuoja, kad vandens stygius jau dabar didina įtampas pasaulyje, o ilgėjant sausrų periodams auga migracijos ir konfliktų rizika. Europoje tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, žemės ūkiui ir energijos sistemoms, kurios vis labiau priklauso nuo stabilių gamtinių sąlygų.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į strategines priklausomybes nuo išorės tiekimo grandinių: kai sutrinka trąšų, energijos ar žaliavų importas, iškart kyla kainos, o tai smogia ūkininkams ir vartotojams. Tokie sukrėtimai, pasak komisarės, parodo, kad ekonominis atsparumas ir nacionalinis saugumas neatsiejami nuo išteklių politikos.

    „Priklausomybė visada kainuoja. Tai matome energijos, kritinių žaliavų ir žemės ūkio įvesties priemonių grandinėse“, – sakė Jessika Roswall.

    Pelkės kaip gynybos priemonė

    Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių Roswall mini diskusijas Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje dėl nusausintų durpynų atkūrimo rytiniuose pasienio regionuose. Idėja grindžiama dviem tikslais: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atkurti ekosistemas ir kartu sukurti natūralias kliūtis, galinčias apsunkinti sunkiosios karinės technikos judėjimą.

    Komisarės teigimu, šlapynių atkūrimas gali tapti papildoma priemone šalia tradicinių sienos apsaugos sprendimų, ypač ten, kur reljefas leidžia formuoti pelkėtą, sunkiai įveikiamą ruožą. Lietuvoje, pasak jos, šiuo klausimu bendradarbiauja ir aplinkos, ir gynybos sričių institucijos.

    Žiedinė ekonomika ir strateginė autonomija

    Roswall pabrėžia, kad Europos atsparumui svarbus ne tik gamtos atkūrimas, bet ir mažesnė priklausomybė nuo pirminių, iš gamtos išgaunamų žaliavų. Todėl Europos Komisija rengia Žiedinės ekonomikos aktą, kurį planuojama pristatyti 2026 metais, siekiant paskatinti antrinių žaliavų rinką ir didinti perdirbtų medžiagų naudojimą.

    Pasak komisarės, ši kryptis turėtų sumažinti importo poreikį ir padėti Europai efektyviau panaudoti jau turimus išteklius. Ji taip pat pripažįsta, kad perdirbtos žaliavos šiandien dažnai brangesnės už pirmines, todėl reikės sprendimų, kurie sustiprintų verslo logiką ir paskatintų paklausą.

    „Turime sukurti aiškų pagrindą antrinėms medžiagoms, nes pirminės žaliavos šiandien pigesnės, bet jos tampa vis retesnės ir vis dažniau naudojamos kaip spaudimo priemonė“, – sakė Jessika Roswall.

    Komisarės vertinimu, būtent čia būtinas platesnis požiūrio pokytis: vartotojams, politikams ir verslui reikės greičiau pereiti prie sprendimų, kurie mažina išteklių švaistymą, stiprina tiekimo grandinių patikimumą ir kartu didina saugumą.

  • Europos oro uostų reitingas 2026 metais: kur skrydžiai punktualiausi ir kur laukia didžiausi vėlavimai

    Europos oro uostų reitingas 2026 metais: kur skrydžiai punktualiausi ir kur laukia didžiausi vėlavimai

    Nauja „AirHelp“ analizė sudėliojo 2026 metų Europos oro uostų reitingą pagal tris kriterijus: skrydžių punktualumą, keleivių patirtį ir infrastruktūros bei komforto įvertinimą. Vertinime punktualiu laikomas atvykimas ne vėliau kaip 15 minučių nuo numatyto laiko.

    Reitingas sudarytas remiantis 279 oro uostų duomenimis 76 šalyse, o kiekvienam suteiktas bendras balas. Didžiausią svorį gavo punktualumas, o likusi dalis pasiskirstė keleivių patirčiai bei patogumams, todėl galutinis rezultatas priklauso ne vien nuo tvarkaraščių.

    Kas laikoma geru oro uostu?

    Be punktualumo, keliautojai vertino personalo darbą, eiles, pasiekiamumą ir patogumą, švarą, nuorodas bei informacijos aiškumą. Taip pat skaičiuota, kiek oro uoste yra maitinimo ir parduotuvių pasirinkimo, ir kaip bendrai jaučiasi keleiviai.

    Duomenys apėmė beveik 14 300 unikalių keliautojų įvertinimų iš 68 šalių. Tai reiškia, kad reitinge atsispindi ir praktiniai dalykai, su kuriais susiduriama kelionės dieną, o ne tik formalūs infrastruktūros rodikliai.

    Geriausi Europos oro uostai 2026 metais

    Geriausiai Europoje įvertintas Bodės oro uostas Norvegijoje, kuris bendroje pasaulinėje lentelėje pateko į pirmąjį dešimtuką. Jo stiprybė buvo itin aukštas punktualumo balas, rodantis, kad didžioji dalis skrydžių atvyksta laiku.

    Tarp lyderių Europoje taip pat atsidūrė Billundo oro uostas Danijoje, išsiskyręs keleivių patirties įvertinimu. Aukštai reitinge rikiavosi Bilbao oro uostas Ispanijoje, Bergenas Fleslandas Norvegijoje, o penketuką Europoje užbaigė Stambulo oro uostas.

    Silpniausiai įvertinti oro uostai

    Reitingo apačioje atsidūrė Lisabonos Humberto Delgado oro uostas, kuris pagal bendrą rezultatą priartėjo prie žemiausių pozicijų visame tyrime. Didžiausia problema įvardytas prastas punktualumo rodiklis, nors keleivių patirtis ir patogumai buvo įvertinti kiek geriau.

    Tarp prasčiausiai Europoje įvertintų oro uostų pateko ir Rodo Diagoro oro uostas Graikijoje, taip pat Mančesterio oro uostas Jungtinėje Karalystėje, Kretos Herakliono oro uostas ir Nicos Žydrojo Kranto oro uostas. Šių oro uostų bendrą rezultatą labiausiai tempė žemyn vėlavimai.

    Keliautojams toks reitingas gali būti naudingas planuojant persėdimus ir pasirenkant maršrutus: kai skirtumas tarp sklandžios kelionės ir praleisto jungiamojo skrydžio kartais telpa į tas pačias 15 minučių. Vertinant keliones vasaros piko metu, punktualumo statistika dažnai tampa vienu svarbiausių pasirinkimo argumentų.

  • Šis paprastas triukas sutvarkys daugkartinius maišelius: virtuvėje ir automobilyje atsiras vietos

    Daugkartiniai pirkinių maišeliai padeda mažinti vienkartinio plastiko vartojimą, tačiau namuose ir automobilyje dažnai tampa nuolatiniu chaoso šaltiniu. Pakabinti jie išsipučia ir užima daug vietos, o sudėti vienas į kitą greitai virsta rankenų raizgalyne.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo itin paprastas sulankstymo būdas, leidžiantis kiekvieną maišelį paversti kompaktišku ryšulėliu. Idėja paprasta: maišelis nebe „mėtosi“, o tampa vienu tvirtu, lengvai laikomu paketu, kurį patogu laikyti spintelėje ar automobilyje.

    Kaip sulankstyti į tvarkingą ryšulėlį

    Pirmiausia maišelį ištieskite ant lygaus paviršiaus ir sulankstykite išilgai į tris dalis, kad gautumėte siaurą juostą. Tada juostą lankstykite į kvadratą ar stačiakampį link rankenų, kol susidarys kompaktiškas paketas.

    Paskutinis žingsnis ir yra triuko esmė: rankenas apvyniokite aplink sulankstytą paketą, kad jos jį „užsegtų“ ir ryšulėlis neišsiskleistų. Taip paruoštą maišelį galima dėti į kitą maišelį, laikyti stalčiuje arba paprasčiausiai įsidėti į automobilį.

    Kur laikyti, kad nepamirštumėte

    Didžiausia problema dažnai ne netvarka, o tai, kad maišelius paslepiame taip gerai, jog prieš apsipirkimą jų tiesiog neprisimenam. Todėl dalį sulankstytų maišelių verta laikyti matomoje vietoje, pavyzdžiui, prieškambario spintelėje ar stalčiuje prie raktų.

    Praktiška ir automobilio taisyklė: kelis ryšulėlius laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje, o ne bagažinėje, kad prieš įeidami į parduotuvę jų nepamirštumėte. Tam tinka daiktadėžė, centrinė konsolė ar šoninė dėtuvė, jei ten yra vietos.

    Higiena: svarbiausia klaida

    Maišelių nereikėtų lankstyti, jei jie drėgni, sutepti ar nemaloniai kvepia. Suspaustuose audinio sluoksniuose lengviau kaupiasi drėgmė, o kartu ir bakterijos, todėl toks maišelis tampa ne tik nemalonus, bet ir nehigieniškas maistui.

    Jei maišelis išsitepė, jį verta išskalbti arba bent jau išvalyti vietoje ir visiškai išdžiovinti. Tik tada sulankstykite į ryšulėlį ir laikykite kartu su kitais, kad kiekvieno apsipirkimo metu turėtumėte švarius, tvarkingus ir paruoštus naudoti maišelius.

    Tokio sulankstymo privalumas tas, kad nereikia nei papildomų dėžių, nei kabliukų, nei specialių įdėklų. Keli tvarkingi ryšulėliai užima gerokai mažiau vietos, o svarbiausia, kad maišeliai tampa lengviau pastebimi ir rečiau pamirštami.

  • Mokslininkai rado jaunystės junginį: šie 2 pratimų tipai labiausiai kelia betainą

    Mokslininkai rado jaunystės junginį: šie 2 pratimų tipai labiausiai kelia betainą

    Naujas mokslinis darbas žurnale Cell atkreipė dėmesį į betainą – natūralų junginį, kurio koncentracija kraujyje po fizinio krūvio gali reikšmingai didėti. Tyrėjai betainą sieja su ląstelių procesais, kurie svarbūs sveikam senėjimui ir organizmo atsparumui.

    Vienas netikėčiausių tyrimo akcentų – inkstų vaidmuo. Pasak autorių, jie nėra vien filtras: fizinio krūvio metu inkstai aktyviau paverčia choliną betainu, todėl jo daugiau patenka į kraujotaką ir gali veikti kaip signalinė molekulė.

    Darbe keliama prielaida, kad betainas gali slopinti baltymo TBK1 aktyvumą, o šis baltymas siejamas su ląstelių senėjimo mechanizmais. Mokslininkų vertinimu, betainas gali imituoti dalį teigiamų reguliaraus sporto efektų, tačiau tai nereiškia, kad jis gali pakeisti patį judėjimą.

    Kas labiausiai didina betainą?

    Tyrimas išskiria, kad didžiausi metaboliniai pokyčiai fiksuojami tada, kai derinamos dvi kryptys: ištvermės ir jėgos krūvis. Aerobinis krūvis, pavyzdžiui, greitas ėjimas, bėgimas ar plaukimas, labiau susijęs su širdies ir kvėpavimo sistemos adaptacijomis.

    Tuo metu pasipriešinimo treniruotės, tokios kaip pratimai su savo kūno svoriu, svarmenimis ar gumomis, stiprina raumenis ir kaulus, gerina laikyseną bei gliukozės apykaitą. Būtent šių dviejų tipų krūvio kombinacija dažnai siejama su platesniu poveikiu sveikatai ir funkcinei būklei vyresniame amžiuje.

    Ką sako kiti naujausi duomenys?

    Fizinio aktyvumo nauda seniai siejama ne tik su geresne savijauta, bet ir su mažesne lėtinių ligų rizika. Didelio masto analizės rodo, kad daugiau kasdienio judėjimo, įskaitant paprastą ėjimą, siejama su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, o svarbus gali būti ne vien intensyvumas, bet ir bendra judėjimo apimtis.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas ir realistiškas planas. Jei žmogus iki šiol beveik nesportavo, net 10 minučių spartesnio ėjimo per dieną gali būti prasminga pradžia, kurią vėliau galima plėsti iki mišraus režimo: ištvermės krūvio kelis kartus per savaitę ir jėgos pratimų bent kelis kartus per savaitę.

    Vis dėlto patys tyrėjai akcentuoja, kad betainas nėra stebuklinga piliulė. Tai viena iš galimų grandžių, padedančių paaiškinti, kodėl judėjimas veikia visą organizmą, o naujus mechanizmus dar reikės patikrinti papildomais, ypač klinikiniais, tyrimais.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad fizinis krūvis įjungia metabolinį kelią, kuris gali palaikyti sveiką senėjimą, o inkstai šiame procese veikia kaip aktyvus metabolinis organas“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Vėjo jėgainių mentėse išbandyti „gyvatės“ raštai: paukščiai pradeda vengti ir keičia skrydį

    Vėjo jėgainių mentėse išbandyti „gyvatės“ raštai: paukščiai pradeda vengti ir keičia skrydį

    Paukščiai į vėjo jėgaines dažniausiai atsitrenkia ne „neatsargumo“, o regos ypatumų ir aerodinaminės aplinkos dėlionėje. Greitai besisukančios mentės gali sudaryti klaidinantį atviros erdvės vaizdą, o šviesos atspindžiai tam tikromis sąlygomis sumažina menčių pastebimumą.

    Dėl to kai kurios rūšys praskrenda pavojingai arti rotoriaus zonos ir susidūrimų rizika išlieka net tada, kai paukščiai ilgą laiką gyvena šalia parkų. Būtent todėl pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie veiktų ne per ilgalaikį „mokymąsi“, o per momentinį signalą ore.

    Kodėl mentės tampa sunkiai matomos

    Vėjo jėgainių mentės juda dideliu kampiniu greičiu, todėl akiai jos gali „susilieti“ su fonu, ypač kai kontrastas mažas, o apšvietimas kinta. Tyrėjai pabrėžia, kad paukščių rega skiriasi nuo žmogaus: dalis rūšių kitaip apdoroja judesį ir kontrastą, todėl įprasta balta mentė nebūtinai yra aiškus kliūties signalas.

    Vien spalvos pakeitimas ne visada duoda norimą efektą, nes vienodai nuspalvintas paviršius toliau išlieka menkai „skaitomas“ kaip grėsmė greito judesio sąlygomis. Dėl to ieškoma vizualinių sprendimų, kurie iš karto priverstų sulėtinti skrydį, sustoti ar pakeisti kryptį.

    Kas yra „gyvatės“ raštas

    Naujesniuose bandymuose dėmesys krypsta į ryškius, didelio kontrasto raštus, primenančius gamtoje sutinkamus įspėjamuosius signalus. Tyrimuose naudoti raštai, kurie vizualiai primena „gyvatės“ motyvus ar panašaus tipo įspėjamuosius piešinius, o jų tikslas yra sukelti paukščiui aiškų, instinktyviai suprantamą pavojaus stimulą.

    Laboratorinėse ir kontroliuojamose stebėsenose fiksuota, kad priartėję paukščiai dažniau pristabdo, ima vertinti situaciją ir neretai apsisuka dar iki rotoriaus zonos. Tokia „pauzė“ ore laikoma kritiškai svarbia, nes net kelios papildomos akimirkos gali lemti, ar skrydis bus pakoreguotas laiku.

    Ką tai gali reikšti vėjo parkams

    Praktinė tokio sprendimo pusė yra paprasta: raštai gali būti pritaikomi esamoms jėgainėms, todėl nereikia iš esmės perdaryti visos infrastruktūros. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose vėjo energetika sparčiai plečiasi, o kartu didėja poreikis mažinti poveikį biologinei įvairovei.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo rūšies, vietovės ir migracijos koridorių, taip pat nuo to, kaip tiksliai raštas matomas skirtingomis oro bei apšvietimo sąlygomis. Plačiam diegimui reikalinga ilgalaikė stebėsena realiuose vėjo parkuose, kad būtų aišku, kaip keičiasi susidūrimų statistika ir ar neatsiranda nepageidaujamų poveikių kitoms rūšims.

    Diskusijose apie poveikį dažnai minimi dideli skaičiai, tačiau įvairiuose regionuose jie smarkiai skiriasi dėl skirtingų skaičiavimo metodikų ir stebėsenos intensyvumo. Todėl didžiausia šių bandymų vertė yra kryptis: ieškoma patikimų, palyginti nebrangių priemonių, kurios realiomis sąlygomis pastebimai sumažintų paukščių žūtis prie vėjo jėgainių.

    „Siekiame ne tik patikrinti, ar paukštis mato mentę, bet ir ar vizualinis signalas priverčia jį laiku pakeisti elgesį ore“, – teigiama tyrėjų išvadose.

  • Indijoje nykstantis didysis kuoduotasis tetervinas sustabdė 10 mln. saulės modulių projektą

    Indijoje nykstantis didysis kuoduotasis tetervinas sustabdė 10 mln. saulės modulių projektą

    Atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su kita, ne mažiau svarbia darbotvarke – biologinės įvairovės apsauga. Indijoje tai tapo itin apčiuopiama, kai vienos teritorijos statusą nulėmė nykstanti paukščių rūšis, o milžiniškas saulės parkas buvo pristabdytas.

    Kalbama apie projektą, kuriame planuota įrengti apie 10 mln. saulės modulių. Tačiau dalis planuotų teritorijų Radžastano ir Gudžarato regionuose buvo nukreipta gamtosaugai po to, kai įsikišo teisinės institucijos ir buvo įvertinta kritiškai nykstančios rūšies padėtis.

    Sprendimo centre – didysis kuoduotasis tetervinas (Great Indian Bustard), vienas rečiausių Indijos paukščių. Skaičiuojama, kad pasaulyje jų gali būti likę maždaug 150, todėl kiekvienas papildomas mirtingumo veiksnys šiai populiacijai yra lemiamas.

    Esminė problema – elektros perdavimo linijos, kurios paprastai tiesiamos šalia didelių saulės parkų. Šie dideli, sunkiai manevruojantys paukščiai, turintys siauresnį tiesiai į priekį nukreiptą matymo lauką, dažnai nepastebi laidų ir į juos atsitrenkia, o tokie susidūrimai neretai baigiasi mirtimi.

    Teismas ir energetikos planai

    Indijos Aukščiausiasis Teismas nurodė imtis priemonių, kad paukščių buveinės būtų apsaugotos, o rizika susidurti su oro linijomis sumažinta. Dėl to dalyje teritorijų, kuriose turėjo vykti didelio masto saulės elektrinių plėtra, projektai buvo pristabdyti, kol bus užtikrinti gamtosauginiai reikalavimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad energetikos vystytojams tenka ieškoti sprendimų, suderinamų su rūšies apsauga. Dažniausiai minimos priemonės – elektros linijų kabeliavimas po žeme, maršrutų koregavimas, papildomas teritorijų planavimas ir griežtesnis poveikio aplinkai vertinimas.

    Ką tai reiškia saulės energetikai?

    Indija yra viena sparčiausiai saulės energetiką diegiančių valstybių, nes elektros poreikis auga kartu su urbanizacija ir pramonės plėtra. Saulės elektrinės laikomos svarbia priemone mažinti iškastinio kuro naudojimą ir oro taršą, ypač didžiuosiuose miestuose.

    Tačiau šis atvejis parodė, kad dideli projektai vis dažniau bus vertinami ne tik pagal jų pagaminamos elektros kiekį, bet ir pagal poveikį ekosistemoms. Energetikos sektoriui tai signalas, jog ankstyvas gamtosauginių rizikų įvertinimas tampa ne formalumu, o būtina investicijų planavimo dalimi.

    Gamtosauga ir infrastruktūra – neišvengiama deryba

    Panašūs konfliktai matomi ir kitose šalyse: atsinaujinančios energetikos infrastruktūra keičia kraštovaizdį, o netiesioginės pasekmės – nuo buveinių fragmentacijos iki gyvūnų migracijos trikdymo – vis dažniau tampa teismų ir reguliuotojų dėmesio objektu.

    Indijos atvejis išryškina principą, kuris tampa nauja norma: klimato tikslai ir gamtos apsauga turi būti įgyvendinami kartu. Kitu atveju net ir strategiškai svarbūs projektai gali įstrigti dėl teisinių ginčų, visuomenės pasipriešinimo ar neįvertintų biologinės įvairovės nuostolių.

    „Negalime rinktis tarp švarios energijos ir nykstančių rūšių – sprendimai turi užtikrinti abu tikslus“, – sakė gamtosaugos ekspertai, vertinantys teismo sprendimo pasekmes.

  • Tyrimas Anglijoje: saulės parkų moduliai šikšnosparniams apsimeta vandeniu ir keičia jų elgesį

    Tyrimas Anglijoje: saulės parkų moduliai šikšnosparniams apsimeta vandeniu ir keičia jų elgesį

    Anglijoje prie vieno saulės elektrinių parko dirbę inžinieriai ir ekologai pastebėjo netikėtą reiškinį: šikšnosparniai virš fotovoltinių modulių elgėsi taip, lyg šalia būtų vandens telkinys. Tokie stebėjimai vėliau sutapo su mokslo tyrimų išvadomis, kad daliai rūšių lygūs, tamsūs paviršiai gali tapti klaidinančiu signalu.

    Šikšnosparniai orientuojasi echolokacija, todėl jų aplinkos suvokimas priklauso nuo to, kaip garsas atsispindi nuo skirtingų paviršių. Tyrėjai nurodo, kad saulės panelių eilės kai kuriose situacijose gali imituoti vandens akustinį „parašą“ ir tapti vadinamaisiais jutiminiais spąstais.

    Kaip saulės moduliai klaidina

    Mokslininkų vertinimu, šikšnosparniams vanduo yra svarbus dėl kelių priežasčių: tai orientyras, gėrimo vieta ir zona, kurioje dažnai gausu vabzdžių. Kai dalis individų „atpažįsta“ saulės modulius kaip vandenį, jų elgesys gali kisti nuo bandymų priartėti iki staigaus teritorijos vengimo.

    Tyrimuose pabrėžiama, kad tokia klaida nėra vien teorinė: fiksuota sumažėjusi šikšnosparnių aktyvumo dinamika kai kuriose parko vietose, taip pat galimas pakitęs maršrutų pasirinkimas. Tai reiškia, kad saulės parkai gali tapti papildomu ekologiniu barjeru rūšims, kurioms svarbūs įprasti migracijos ar maitinimosi koridoriai.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje spartėja, o saulės elektrinės laikomos vienu greičiausiai diegiamų sprendimų tiek pramonėje, tiek buitiniuose ūkiuose. Vis dėlto kartu daugėja tyrimų, vertinančių ne tik naudą klimatui, bet ir vietos poveikį biologinei įvairovei.

    Energetikos sektoriuje panašios diskusijos jau seniai vyksta dėl vėjo jėgainių, kurios kai kuriuose regionuose didina paukščių susidūrimų riziką. Šikšnosparnių atveju problema dažnai susijusi ne vien su fizinėmis kliūtimis, bet ir su jų elgsenos pokyčiais, kuriuos sukelia žmogaus sukurti objektai bei apšvietimas.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Praktikoje tai nereiškia, kad saulės parkai turėtų būti stabdomi, tačiau tyrėjai ir projektų vystytojai vis dažniau kalba apie pritaikymo priemones. Tarp jų minimas atsargesnis parko vietos parinkimas, jautrių buveinių ir skrydžio koridorių įvertinimas, taip pat infrastruktūros planavimas taip, kad būtų mažiau „spąstų“ efektą didinančių sąlygų.

    Tokie tyrimai primena, kad energetikos transformacija nėra vien technologinis klausimas. Norint išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ir išvengti konfliktų su gamtosauga, vis dažniau reikės projektus grįsti poveikio aplinkai duomenimis, o sprendimus derinti su biologinės įvairovės apsaugos tikslais.

  • Amarų ant rožių antplūdis? Šis čiobrelių nuoviras gali padėti per kelias minutes

    Amarų ant rožių antplūdis? Šis čiobrelių nuoviras gali padėti per kelias minutes

    Amarai rožes dažniausiai užpuola staiga, todėl svarbiausia yra greita reakcija ir reguliari augalų apžiūra. Šie smulkūs kenkėjai ypač mėgsta jaunas atžalas, pumpurus ir švelnius lapus, o jų kolonijos gali sparčiai didėti šiltu ir sausu oru.

    Pažeistos rožės pradeda silpniau augti, lapai deformuojasi, o ūgliai gali susisukti. Be to, amarai išskiria lipnias išskyras, ant kurių vėliau neretai vystosi suodligė, trukdanti augalui normaliai fotosintetinti.

    Kaip veikia čiobreliai?

    Ieškant švelnesnių alternatyvų cheminiams insekticidams, sodininkai vis dažniau gręžiasi į žoleles, turinčias daug eterinių aliejų. Čiobreliai pasižymi intensyviu aromatu, kuris gali trikdyti kenkėjų orientaciją ir sumažinti jų aktyvumą ant augalo.

    Tokio tipo nuovirai paprastai nepašalina problemos akimirksniu ir iki galo, tačiau gali padėti sumažinti amarų skaičių, ypač jei kolonijos dar nedidelės. Didžiausią efektą duoda ankstyvas pastebėjimas ir nuoseklus kartojimas.

    Nuoviras: proporcijos ir paruošimas

    Naminiam purškalui prireiks didelės saujos šviežių čiobrelių arba maždaug 3 valgomųjų šaukštų džiovintų žolelių ir 1 litro karšto vandens. Žoleles užpilkite vandeniu, uždenkite ir palikite pritraukti apie 30–40 minučių.

    Skysčiui visiškai atvėsus, jį būtina perkošti, kad purkštuvas neužsikimštų. Nuovirą geriausia sunaudoti tą pačią dieną, nes stovėdamas jis praranda dalį kvapo ir veikliųjų medžiagų.

    Kur purkšti ir kada kartoti?

    Purkšiant svarbiausia ne kiekis, o tikslumas: kruopščiai sudrėkinkite jaunus ūglius, pumpurus ir apatinę lapų pusę, kur amarai dažniausiai slepiasi. Procedūrą verta atlikti ryte arba vakare, kai lapai nėra įkaitę saulėje.

    Jei amarų daug, purškimą rekomenduojama pakartoti maždaug po 4 dienų, o vėliau stebėti situaciją ir kartoti pagal poreikį. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant purškimą su reguliaria apžiūra ir pažeistų viršūnėlių pašalinimu, jei jų prisiveisė labai gausiai.

    Taip pat verta prisiminti, kad amarų protrūkiai dažnai susiję su bendru sodo balansu: juos „prižiūri“ skruzdėlės, o natūralūs priešai, tokie kaip boružės ar auksaakės, padeda mažinti jų populiaciją. Kuo anksčiau pastebėsite pirmuosius požymius, tuo lengviau rožes išlaikyti sveikas visą sezoną.

  • Nusipirkote česnako parduotuvėje? Pasodinę sode galite nustebti: veikia net pradedantiesiems

    Nusipirkote česnako parduotuvėje? Pasodinę sode galite nustebti: veikia net pradedantiesiems

    Nuosavas daržas nebūtinai reiškia dideles išlaidas ar medžioklę specializuotose prekybos vietose. Patyrę daržininkai seniai taiko paprastą triuką: sodinimui naudoja įprastą česnaką, pirktą maisto parduotuvėje.

    Česnakas vertinamas dėl atsparumo ir santykinai paprastos priežiūros, todėl dažnai rekomenduojamas pradedantiesiems. Vis dėlto sėkmę labiausiai lemia ne sėkmė, o tinkamas galvučių pasirinkimas, dirvos paruošimas ir pasodinimo gylis.

    Kaip išsirinkti tinkamas galvutes?

    Ne kiekviena parduotuvėje rasta galvutė vienodai tinka sodinimui. Geriausia rinktis kietas, sunkias, sausas galvutes be pelėsio, patamsėjimų, minkštų vietų ar mechaninių pažeidimų.

    Prieš pirkdami apžiūrėkite skilteles: jos turi būti tvirtos, nesusiraukšlėjusios, be pūvimo požymių. Jei galvutė akivaizdžiai perdžiūvusi ar pažeista, sudygimas gali būti netolygus, o derlius silpnesnis.

    Sodinimo gylis ir atstumai

    Prieš sodinimą galvutę reikėtų išardyti į atskiras skilteles, o sodinti patartina didžiausias ir sveikiausias. Skilteles geriausia atskirti tik prieš pat darbą, kad jos nespėtų perdžiūti.

    Dažniausiai rekomenduojama skilteles sodinti maždaug 6 centimetrų gylyje, smailiu galu į viršų. Tarp augalų verta palikti apie 15 centimetrų, kad šaknys turėtų erdvės, o ravėti ir prižiūrėti būtų paprasčiau.

    Dirva ir dažniausia klaida

    Nors česnakas laikomas nereikliu, jis ypač nemėgsta užmirkimo. Geriausiai auga purioje, laidžioje dirvoje, kur vanduo neužsistovi po lietaus, nes per didelė drėgmė didina šaknų puvinio riziką.

    Geresniems rezultatams svarbi ir vieta: saulėtas plotas greičiau įšyla, o augalai startuoja sparčiau. Paruošta lysvė ir tinkama drėgmė pirmaisiais etapais dažnai nulemia, ar vėliau užaugs stambios galvutės.

    Priežiūra paprastai paprasta: svarbiausia laiku pašalinti piktžoles ir stebėti dirvos drėgnumą. Dėl to net kelių galvučių pirkinių krepšelyje gali užtekti startui ir suteikti realų, apčiuopiamą derlių, ypač jei norite daržininkystę pradėti be didelių investicijų.

  • Mokslininkai rado silpnąją erkių vietą: paprasta priemonė takams sumažino jų 99 proc.

    Mokslininkai rado silpnąją erkių vietą: paprasta priemonė takams sumažino jų 99 proc.

    Eksperimentas Kanadoje nustebino rezultatais

    Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose, bet ir miestuose: parkuose, soduose, prie pėsčiųjų ir dviračių takų. Dėl to auga ir erkių platinamų ligų rizika, todėl ieškoma priemonių, kurias būtų galima pritaikyti be brangių infrastruktūros projektų.

    Kanadoje, Otavos žaliojoje juostoje, atliktas lauko eksperimentas parodė, kad takų pakraščiuose naudojama visai paprasta medžiaga gali reikšmingai sumažinti erkių kiekį ten, kur daugiausia vaikšto žmonės. Tyrėjai stebėjo, kaip keičiasi erkių gausa šalia skirtingai įrengtų takų atkarpų.

    Medienos skiedros tapo barjeru erkėms

    Mokslininkai vertino uosinių medienos skiedrų poveikį, kai jos paskleidžiamos palei takus. Buvo lyginamos įprastos skiedros ir skiedros, apdorotos deltametrinu, kuris kai kuriose šalyse naudojamas kenkėjų kontrolei.

    Per dvejus metus prie takų atkarpų su deltametrinu apdorotomis skiedromis užfiksuotas iki 99 proc. mažesnis aptinkamų erkių skaičius. Naudojant įprastas skiedras erkių sumažėjo maždaug 48 proc., o rezultatai paskelbti mokslo žurnale Ticks and Tick-borne Diseases.

    Kodėl tai veikia ir ką svarbu įvertinti

    Tyrėjai aiškina, kad vienas svarbiausių veiksnių yra fizinė aplinka: skiedros sukuria sausesnę juostą tarp augalijos ir tako. Erkėms palankesnė drėgna terpė, todėl joms sunkiau pereiti per sausą, birų sluoksnį ir pasiekti vietas, kur dažniausiai būna žmonės.

    Kartu pabrėžiama, kad skiedros gali būti gaunamos vietoje, iš želdynų priežiūros darbų, todėl sprendimas nėra brangus ir teoriškai pritaikomas daugelyje rekreacinių teritorijų. Vis dėlto, vertinant apdorotų skiedrų taikymą, būtina atskirai nagrinėti deltametrino poveikį kitiems organizmams ir laikytis vietinių aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos reikalavimų.

    Erkės platina ne vieną ligą, o dažniausiai minimą grėsmę kelia Laimo liga ir erkinis encefalitas. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į klimato kaitos tendencijas: švelnesnės žiemos ir ilgesnis šiltasis sezonas daugelyje regionų sudaro palankesnes sąlygas erkėms plisti ir ilgiau išlikti aktyvioms.

    Tyrėjų teigimu, tokios priemonės, kurios mažina erkių kiekį būtent intensyvaus lankomumo vietose, gali tapti papildoma grandimi šalia įprastų rekomendacijų. Jos apima tinkamą aprangą, repelentų naudojimą, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir skiepijimą nuo erkinio encefalito, kai jis rekomenduojamas.