CP v2

Blog

  • Ispanija suskaičiavo 111 retų limfomos atvejų, siejamų su krūtų implantais: ką svarbu žinoti

    Ispanija suskaičiavo 111 retų limfomos atvejų, siejamų su krūtų implantais: ką svarbu žinoti

    111 patvirtintų atvejų ir daugiau pranešimų

    Ispanijos vaistų ir medicinos prietaisų agentūra AEMPS pranešė, kad iki 2025 metų šalyje patvirtinta 111 krūtų implantais siejamos anaplastinės didelių ląstelių limfomos atvejų. Tai reta ne Hodžkino limfomos forma, tarptautinėje literatūroje dažnai įvardijama kaip BIA-ALCL.

    Pasak AEMPS, iš viso nuo 2012 metų, kai pradėta sisteminga stebėsena, gauta 146 įtariami pranešimai. Ne visi įtarimai virsta patvirtinta diagnoze, tačiau toks skaičius rodo, kad budrumas ir atsekamumas išlieka aktualūs.

    Duomenys pateikiami šeštojoje nacionalinio protokolo, skirto šios ligos nustatymui ir analizei, stebėsenos ataskaitoje. Ji parengta remiantis Medicinos prietaisų budrumo sistemoje registruotais pranešimais.

    Kas yra BIA-ALCL ir kuo ji skiriasi?

    AEMPS pabrėžia, kad ši limfoma neprasideda krūties audinyje kaip įprastai suprantamas krūties vėžys. Liga vystosi imuninės sistemos ląstelėse ir dažniausiai aptinkama fibrozinėje kapsulėje, susidarančioje aplink implantą.

    Nors diagnozė skamba grėsmingai, institucija akcentuoja, kad tai reta liga ir jos dažnis yra mažas, palyginti su labai dideliu moterų, turinčių krūtų implantus, skaičiumi. Vis dėlto, retumas nėra priežastis mažinti stebėseną, nes laiku atpažinus būklę gydymo rezultatai paprastai būna geresni.

    Medicinos praktikoje įtarimą gali kelti simptomai, atsirandantys praėjus metams ar dar vėliau po implantacijos, pavyzdžiui, nepaaiškinamas patinimas, skysčio susikaupimas aplink implantą ar sukietėjimas. AEMPS kontekste akcentuojama ankstyvo nustatymo svarba, o sprendimai visada turėtų būti priimami kartu su gydytojais specialistais.

    Kas siejama su rizika ir kur daugiausia pranešimų?

    Ataskaitoje nurodoma, kad dauguma atvejų fiksuoti moterims, turėjusioms tekstūruotus implantus. Pastaraisiais metais būtent tekstūruotų paviršių implantai tarptautinėje rizikos vertinimo praktikoje minimi dažniau, todėl skirtingos šalys taiko papildomas budrumo priemones.

    Pagal AEMPS pateiktą suvestinę, daugiausia pranešimų gauta iš Madrido regiono, toliau rikiuojasi Andalūzija, Katalonija ir Valensijos regionas. Toks pasiskirstymas nebūtinai reiškia didžiausią riziką vienoje vietoje, nes pranešimų skaičių gali veikti ir implantų paplitimas, ir diagnostikos bei registravimo praktikos.

    Tyrimai iki šiol rodo, kad ligos kilmė greičiausiai yra daugiaveiksnė. Tarp nagrinėjamų veiksnių minimi implanto tipas, galimos genetinės predispozicijos ir uždegiminiai procesai ar su implantu susijusi tarša, tačiau aiškus vienas mechanizmas, kuris visais atvejais paaiškintų limfomos išsivystymą, vis dar nėra galutinai nustatytas.

  • PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO skaičiai apie nesaugų maistą

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje apžvalgoje įspėja, kad nesaugus maistas kasmet sukelia didžiulę ligų naštą: apie 860 mln. žmonių suserga, o daugiau nei 1,5 mln. miršta. Organizacija pabrėžia, kad rizika kyla tiek dėl mikroorganizmų, tiek dėl cheminių teršalų.

    Ataskaita paskelbta Pasaulinės maisto saugos dienos išvakarėse ir skirta šalims tiksliau įvertinti, kur problemos mastas didžiausias. PSO akcentuoja, kad dalies susirgimų ir mirčių būtų galima išvengti gerinant higieną, vandens kokybę, maisto tvarkymo praktiką ir sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    „Maisto sauga nėra abstrakti tema – ji paliečia kiekvieną valgį, kiekvieną šeimą, kiekvieną dieną“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO vertinimu, vien 2021 metais su maistu plintančios ligos lėmė apie 267 mlrd. eurų prarasto produktyvumo dėl susirgimų. Tai apima prarastas darbo dienas, sumažėjusį darbingumą ir platesnes ekonomines pasekmes sveikatos sistemoms.

    Vaikai – didžiausios rizikos grupė

    PSO išskiria vaikus iki penkerių metų kaip ypač pažeidžiamą grupę: jų rizika susidurti su sunkiomis pasekmėmis yra maždaug tris kartus didesnė nei vyresnių vaikų ar suaugusiųjų. Šiai amžiaus grupei priskiriama 29 proc. bendros su nesaugiu maistu siejamos sveikatos naštos.

    Organizacijos duomenimis, 2021 metais su nesaugiu maistu siejama apie 143 000 vaikų iki penkerių metų mirčių. Dažna priežastis – viduriavimą sukeliančios infekcijos, kurios mažiems vaikams gali greitai komplikuotis dėl skysčių netekimo.

    „Nors maži vaikai sudaro tik apie 9 proc. pasaulio gyventojų, jie patiria beveik trečdalį visų su maistu plintančių ligų atvejų“, – teigiama PSO pranešime.

    Be infekcijų, vaikai jautresni ir cheminėms medžiagoms maiste: tam tikros medžiagos gali neigiamai veikti smegenų vystymąsi ir lemti ilgalaikes neurologines bei raidos problemas. PSO pažymi, kad socialinė nelygybė dar labiau didina riziką, nes mažesnių išteklių bendruomenės dažniau susiduria su nesaugiu vandeniu ir ribotomis galimybėmis laikytis saugaus maisto tvarkymo.

    Kodėl rizika didėja ir kas dažniausiai sukelia ligas?

    PSO taip pat įspėja, kad klimato kaita gali didinti maisto saugos rizikas. Ekstremalūs orų reiškiniai, kylanti oro ir vandens temperatūra bei besikeičiantys kritulių režimai gali palengvinti bakterijų dauginimąsi, keisti patogenų paplitimą ir didinti užterštumo tikimybę tiek ūkiuose, tiek tiekimo grandinėse.

    Su maistu plintančios ligos gali būti infekcinės arba toksinės – jas sukelia bakterijos, virusai, parazitai ar cheminės medžiagos, patekusios į organizmą su užterštu maistu. Europoje vienos dažniausių bakterinių priežasčių siejamos su nepakankamai termiškai apdorota paukštiena, žalia mėsa, nepasterizuotu pienu, kiaušiniais ar užterštu vandeniu.

    PSO pabrėžia, kad prevencija prasideda nuo paprastų, bet nuoseklių veiksmų: saugaus geriamojo vandens, rankų higienos, tinkamo maisto laikymo temperatūros, pakankamo terminio apdorojimo ir kryžminės taršos virtuvėje mažinimo. Sistemiškai svarbu ir tai, kad valstybės stiprintų maisto kontrolės pajėgumus bei greito reagavimo mechanizmus protrūkių atvejais.

  • Zverevas pagaliau laimėjo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ titulą: Paryžiuje palaužė Cobolli per 5 setus

    Zverevas pagaliau laimėjo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ titulą: Paryžiuje palaužė Cobolli per 5 setus

    Zverevo proveržis Paryžiuje

    Vokietijos tenisininkas Alexanderis Zverevas 2026 metų „Roland Garros“ finale iškovojo pirmąjį karjeroje „Didžiojo kirčio“ vienetų titulą. Paryžiuje jis po 3 valandų ir 21 minutės kovos 6–1, 4–6, 6–4, 6–7 (5), 6–1 nugalėjo italą Flavio Cobolli.

    Trečią vietą ATP reitinge užimantis Zverevas rungtynes pradėjo užtikrintai ir pirmą setą laimėjo triuškinamai. Nors antrajame sete Cobolli sugebėjo grįžti į mačą, lemiamais momentais vokiečio padavimas išliko stabilus, o penktajame sete jis greitai susikrovė pranašumą ir jo nebepaleido.

    Finalas be įprastų favoritų

    Šių metų turnyro vyrų varžybos buvo neįprastos tuo, kad finale nebuvo ryškiausių pastarųjų sezonų favoritų. Iš turnyro pasitraukė pirmoji pasaulio raketė Jannikas Sinneris, taip pat du kartus titulą gynęs Carlosas Alcarazas, o anksti iškrito ir Novakas Djokovičius.

    Toks turnyro scenarijus Zverevui reiškė ypač didelį spaudimą, nes tai buvo reta proga pagaliau užbaigti ilgai trukusį laukimą. Iki šiol jis buvo pralaimėjęs tris „Didžiojo kirčio“ finalus, įskaitant ir skaudžius mačus, kai pranašumo išlaikyti nepavyko.

    Cobolli šuolis ir italų viltys

    Flavio Cobolli Paryžiuje sužaidė geriausią karjeros „Didžiojo kirčio“ turnyrą ir pirmą kartą pasiekė finalą. Italui tai buvo proveržio sezonas, o jo kelias iki lemiamos dvikovos dar labiau atkreipė dėmesį dėl aplinkybių pusfinalyje, kai į finalą jis pateko po tautiečio Matteo Arnaldi pasitraukimo dėl ligos.

    Prieš finalą Zverevas tarpusavio akistatose buvo priekyje 3–1, o prieš metus „Roland Garros“ jis Cobolli buvo įveikęs be pralaimėtų setų. Vis dėlto šio sezono grunto dvikovos rodė, kad italas jau gali konkuruoti su elito žaidėjais, todėl ir finale jis sugebėjo ištempti mačą iki penktojo seto.

    Ką reiškia ši pergalė Zverevui

    Zverevo titulas Paryžiuje keičia jo karjeros naratyvą: daugelį metų jis buvo laikomas vienu talentingiausių, tačiau svarbiausiuose mačuose pritrūkstančių žaidėjų. Pirmasis „Didžiojo kirčio“ laimėjimas paprastai tampa lūžio tašku ir psichologiškai, ir sportiškai, ypač žaidėjams, kurie ne kartą buvo arti pergalės.

    Šių metų „Roland Garros“ tapo turnyru, kuriame ryškiai matėsi kartų kaita ir nauji čempionai. Dieną prieš vyrų finalą moterų varžybose titulą iškovojo Mirra Andreeva, o Zverevo triumfas užtvirtino turnyro tendenciją, kad Paryžiuje vis dažniau atsiranda naujų vardų tarp didžiųjų nugalėtojų.

  • Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Danijos rinktinės saugas Christianas Eriksenas per draugiškas rungtynes su Ukraina Odensėje sukniubo aikštėje, o mačas netrukus buvo nutrauktas. Danijos futbolo federacija pranešė, kad 34 metų futbolininkas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, jo būklė yra stabili.

    Incidentas įvyko antroje rungtynių pusėje, kai televizijos transliacijoje buvo matyti, jog žaidėjas staiga susmuko ir susiėmė už krūtinės. Komandos draugai bei medikų brigada greitai apsupo futbolininką, o teisėjai sustabdė žaidimą.

    „Christianas Eriksenas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, laikosi gerai“, – sakė Danijos futbolo federacija.

    Po kelių minučių organizatoriai patvirtino, kad rungtynės nebus tęsiamos. Tokiais atvejais sprendimą lemia tiek žaidėjo sveikatos būklė, tiek medicinos personalo rekomendacijos ir komandų sutarimas, nes prioritetas yra skubi pagalba bei saugumas.

    Eriksenui tai jau ne pirmas rimtas sveikatos išbandymas aikštėje. 2021 metais Europos čempionato rungtynėse Kopenhagoje jis patyrė širdies sustojimą, tuomet jam buvo suteikta neatidėliotina pagalba vietoje, o vėliau futbolininkas atsigavo ir grįžo į profesionalų sportą.

    Pastarųjų metų futbolo praktika rodo, kad stadionuose vis plačiau taikomi griežti medicininio pasirengimo protokolai: greitas defibriliatorių pasiekiamumas, apmokytas personalas ir aiški veiksmų seka kritinėmis minutėmis. Būtent šios priemonės dažnai tampa lemiamos, kai ištinka staigūs širdies veiklos sutrikimai.

  • Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Armėnijoje skaičiuojami balsai po lemiamų rinkimų: prognozės skiriasi, įtampa auga

    Balsų skaičiavimas prasidėjo

    Armėnijoje prasidėjo oficialus balsų skaičiavimas po parlamento rinkimų, kurie laikomi lemiančiais šalies kryptį Pietų Kaukaze. Rinkimų apylinkėms užsidarius vakare, socialiniuose tinkluose ėmė plisti skirtingos ir tarpusavyje prieštaraujančios neoficialios apklausų po balsavimo prognozės.

    Rinkimų administracija ir stebėtojai ragino vertinti informaciją atsargiai ir laukti oficialių rezultatų, nes ankstyvos prognozės šalyje dažnai tampa politinės kovos įrankiu. Galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti tik susumavus apylinkių protokolus ir išsprendus galimus ginčus.

    Akys krypsta į Pašinianą

    Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas po balsavimo pabaigos socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame demonstravo pasitikėjimą savo vadovaujamos provakarietiškos Jėga ir sutartis partijos perspektyvomis. Jo žinutė rinkėjams buvo interpretuojama kaip signalas, kad valdančioji stovykla tikisi pergalės.

    „Gero vakaro, myliu jus visus“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Opozicija kalba apie lūžį

    Prorusiškai laikoma opozicija taip pat skelbė optimistines žinutes ir bandė rinkėjų aktyvumą pateikti kaip argumentą prieš valdžią. Vienas opozicijos lyderių Narekas Karapetianas teigė, kad neva didelis aktyvumas rodo prastėjančias valdančiųjų pozicijas, nors šių teiginių nepatvirtino oficialūs duomenys.

    Šalies institucijos primena, kad vien aktyvumo rodiklis pats savaime neleidžia daryti patikimų išvadų apie rezultatą: jis gali reikšti tiek valdančiųjų mobilizaciją, tiek protesto balsą. Skaičiuojant balsus dėmesys krypsta į galimus pažeidimų skundus ir tai, kaip greitai bus patvirtinti galutiniai protokolai.

    Rinkimų fonas: Rusija, Vakarai ir regiono saugumas

    Šie rinkimai vyksta įtemptame geopolitiniame kontekste, kai Armėnija balansuoja tarp tradicinės priklausomybės nuo Rusijos ir atsargesnio suartėjimo su Europos Sąjunga bei Jungtinėmis Valstijomis. Maskva viešai perspėjo Jerevaną dėl galimo „Ukrainos scenarijaus“, o tai Armėnijoje vertinama kaip spaudimo priemonė dėl užsienio politikos krypties.

    Tuo pat metu Armėnijos politinėje darbotvarkėje svarbus išlieka santykių su Azerbaidžanu klausimas ir saugumo architektūra po pastarųjų metų sukrėtimų regione. Rinkimų baigtis gali nulemti, ar Jerevanas toliau stiprins ryšius su Vakarais ir diversifikuos saugumo partnerystes, ar bandys grįžti prie glaudesnio koordinavimo su Rusija.

    Rinkėjų aktyvumas, remiantis pranešimais, buvo didesnis nei per 2021 metais vykusius rinkimus, tačiau mažesnis nei 2012 ir 2017 metais. Analitikai pabrėžia, kad galutinis vaizdas priklausys ne tik nuo mandatų pasiskirstymo, bet ir nuo to, ar abi stovyklos pripažins rezultatus bei kaip bus valdoma įtampa po rinkimų.

  • Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Izraelio oro gynyba birželio 7 dieną perėmė iš Irano paleistas raketas, kai Teheranas anksčiau įspėjo rengiantis atsaką į Izraelio smūgius Beirute. Tai pirmas toks Irano apšaudymas nuo balandžio 8 dieną įsigaliojusių paliaubų, apie kurias buvo skelbta po ankstesnio įtampos šuolio regione.

    Izraelio kariuomenė pranešė, kad keliose šalies vietovėse įjungtos pavojaus sirenos, identifikavus iš Irano atskriejančias raketas. Pasak kariškių, sirenos suveikė ir šiauriniame Izraelyje, o gyventojai buvo raginami laikytis civilinės saugos nurodymų.

    „Prieš kurį laiką, identifikavus iš Irano į Izraelio valstybę paleistas raketas, keliose šalies teritorijose buvo įjungtos sirenos“, – sakė Izraelio kariuomenė.

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas tą pačią dieną paskelbė esantis pasirengęs smūgiui, o Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad leidimas atakai buvo duotas aukščiausiu politiniu lygmeniu. Teheranas savo veiksmus siejo su Izraelio atakomis Beirute ir karinių veiksmų intensyvėjimu pietų Libane.

    Irano pusė savo pareiškimuose teigė, kad Izraelis esą „peržengė raudonąsias linijas“, ir įspėjo, jog atsakas gali stiprėti, jei smūgiai Libano teritorijoje tęsis. Tokia retorika rodo, kad net ir paskelbtos paliaubos kol kas neužtikrina stabilumo, o eskalacijos rizika išlieka aukšta.

    Apie sužeistuosius ar padarytą žalą iš karto nepranešta. Izraelio žiniasklaida skelbė, kad visi paleisti sviediniai buvo perimti, tačiau nepriklausomų patvirtinimų pirmosiomis valandomis pateikiama nedaug.

    Pastarųjų mėnesių įvykių dinamika rodo, kad Izraelio ir Irano konfrontacija vis dažniau persikelia į tiesioginius veiksmus, o ne vien tarpininkų ar sąjungininkų lygmenį. Svarbiausias klausimas artimiausioms dienoms bus, ar abi pusės mėgins grįžti prie ribotos eskalacijos, ar incidentas taps nauju platesnio konflikto etapu.

  • Dirbtinio intelekto kibernetinių atakų banga artėja: JAV ekspertai perspėja, laiko liko nedaug

    JAV institucijos ir technologijų bendrovės skuba stiprinti apsaugos priemones, nes nauja dirbtinio intelekto (DI) modelių karta vis geriau randa programinės įrangos spragas ir gali būti panaudota kibernetinėms atakoms. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad reguliavimas ir praktiniai „saugikliai“ gali vėluoti, o tai keičia visą rizikos skaičiavimą.

    Vertinimai, kuriais remiasi JAV politikos formuotojai ir saugumo bendruomenė, rodo, kad artimiausi 6–12 mėnesių gali būti kritinis laikotarpis, per kurį Kinija priartės prie panašaus pajėgumo pažangių DI modelių. Tokia dinamika reiškia, kad laiko tarpas pasirengti galimai DI sustiprintų atakų bangai yra ribotas.

    Modeliai greitina atakas ir gynybą

    Naujausi pažangūs modeliai jau demonstruoja gebėjimus, kurie anksčiau reikalavo daug laiko ir žmonių darbo: nuo kodo analizės iki pažeidžiamumų identifikavimo. Saugumo įmonės pabrėžia, kad DI gali sumažinti operacijų trukmę nuo dienų ar savaičių iki sekundžių, todėl auga atakų mastas ir dažnis.

    Tuo pat metu DI tampa ir esminiu gynybos įrankiu: organizacijos siekia pasinaudoti modeliais tam, kad greičiau aptiktų spragas, automatizuotų prioritetizavimą ir spartintų pataisų diegimą. Tačiau čia kyla dilema: kuo plačiau tokie modeliai prieinami, tuo didesnė tikimybė, kad jų galimybėmis pasinaudos ir nusikaltėliai.

    „Tai uragano perspėjimas, o ne bangolaužis“, – sakė SANS Institute atstovas Robas T. Lee, kalbėdamas apie laiką, kurį JAV turi pasirengti iki tol, kol DI pakoreguos kibernetinio saugumo taisykles.

    Prieiga prie modelių ir „distiliavimo“ rizika

    Technologijų bendrovės DI modelių testavimą ir prieigą dažnai riboja iki patikimų partnerių, ypač kai kalbama apie galimybes, susijusias su pažeidžiamumų paieška ar kenkėjiškų veiksmų automatizavimu. Vis dėlto spaudimas atverti prieigą auga, nes įmonės, valdžios institucijos ir sąjungininkų vyriausybės siekia stiprinti tinklų atsparumą.

    Vienas iš papildomų JAV nerimo veiksnių siejamas su vadinamaisiais distiliavimo metodais, kai iš „mokytojo“ modelio išvesties apmokomas „mokinio“ modelis. Tokia praktika gali padėti greičiau sukurti konkurencingus modelius, net neturint prieigos prie visos infrastruktūros ar mokymo duomenų, todėl modelių „nutekėjimo“ ir netiesioginio kopijavimo rizikos tampa geopolitinės.

    Reguliavimas vejasi realybę

    JAV administracija laikosi nuostatos, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali slopinti inovacijas ir mažinti konkurencingumą, ypač konkurencijoje su Kinija. Vis dėlto spaudimas įvesti daugiau saugumo reikalavimų auga, kai viešumoje daugėja signalų, kad pažangūs DI modeliai gali būti pritaikomi ne tik gynybai, bet ir puolimui.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo DI bendrovės skatinamos savanoriškai pateikti galingus naujus modelius valdžios peržiūrai bent 30 dienų prieš jų viešą išleidimą. Kongrese taip pat pristatytas didelės apimties įstatymo projekto juodraštis, numatantis DI saugos ir saugumo reguliavimo kryptis, nors jo priėmimo perspektyvos kol kas neaiškios.

    Kinija tuo pat metu DI integraciją į ekonomiką yra įtraukusi į strateginius planus, o Pekinas siekia spartinti technologinį savarankiškumą. Tokios konkurencinės aplinkos sąlygomis JAV saugumo ekspertai pabrėžia, kad realistiškiausias atsakas yra ne vien teisėkūra, bet ir greitas praktinis pasirengimas: spragų paieška, pataisų diegimo disciplina, atsarginių scenarijų pratybos ir griežtesnė tiekimo grandinės kontrolė.

    „Jūs dar turite laiko užkalti langus ir perkelti tai, kas svarbiausia. Tačiau audra ateis, ir reikia užtikrinti, kad jos nesitiksite stovėdami kieme“, – sakė Robas T. Lee.

  • Pamirškite keptuvę: šis sumuštinių su sūriu triukas vaflinėje sužavės per minutes

    Sumuštinis su lydytu sūriu daugeliui yra paprastas, bet visada pasiteisinantis pasirinkimas. Vis dėlto vis daugiau namų virtuvėse atsiranda alternatyva keptuvei ar orkaitės grilio režimui, kuri leidžia pasiekti traškų paviršių ir greitą rezultatą be sudėtingų veiksmų.

    Kalbama apie vaflinę, kuri savo veikimo principu primena panini presą. Uždarius dangtį, šiluma veikia iš abiejų pusių, todėl duona apskrunda tolygiai, o sūris greitai ištirpsta ir suklijuoja įdarą.

    Kaip veikia vaflinės triukas?

    Principas paprastas: sumuštinį paruoškite kaip įprastai, o tuomet dėkite į įkaitintą vaflinę ir prispauskite. Dėl grotelių formos paviršiaus duona įgauna ryškų raštą, o kraštuose susidaro ypač traškios vietos.

    Šis būdas ypač patogus, kai norisi greičio, nes nereikia nuolat stebėti, vartyti ar reguliuoti kepimo pusės. Svarbiausia nepamiršti riebalų, nes vaflinės plokštės dažnai reikalauja gausesnio patepimo, kad sumuštinis nepriliptų.

    Duona ir sūris lemia rezultatą

    Renkantis duoną verta atkreipti dėmesį į jos struktūrą. Tankesnės riekės paprastai geriau sulaiko lydytą sūrį, o itin porėta duona dažniau leidžia sūriui ištekėti per ertmes ir prilipti prie plokščių.

    Sūrio pasirinkimas taip pat svarbus: jaunesni, geriau besilydantys sūriai dažniau sukuria vientisą, tąsią tekstūrą. Kietesni ar ilgiau brandinti sūriai gali būti aromatingi, tačiau vieni patys ne visada išsilydo taip tolygiai, todėl praktikoje dažnai maišomi kelių rūšių sūriai.

    Mažas niuansas, kuris keičia patiekimą

    Socialiniuose tinkluose šis metodas vertinamas ne tik dėl greičio, bet ir dėl formos. Vaflinės įspaudai sukuria nedideles įdubas, kurios patogiai „sugauna“ sriubą ar padažą, todėl toks sumuštinis neretai pasirenkamas valgyti su pomidorų sriuba.

    Eksperimentuojantys siūlo ir netikėtesnius derinius, pavyzdžiui, patiekti su obuolių tyre. Tokie skoniai ne visiems, tačiau būtent vaflinė padeda greitai išgauti traškią tekstūrą, kuri gerai „atlaiko“ mirkymą.

  • Kroatijoje aptikta Mitros šventvietė verčia suabejoti šimtmetį vyravusia teorija

    Kroatijoje aptikta Mitros šventvietė verčia suabejoti šimtmetį vyravusia teorija

    Pietų Adrijos pakrantėje, Močići vietovėje Kroatijoje, archeologai iš naujo įvertino seniai žinomą Mitros kulto šventvietę ir priėjo prie netikėtos išvados. Pasirodo, apeigos galėjo vykti ne uždaroje, tamsioje šventykloje, kaip manyta dešimtmečius, o atviroje, su kraštovaizdžiu glaudžiai susietoje erdvėje.

    Mitros kultas buvo viena ryškiausių vėlyvosios Romos imperijos misterinių religijų. Ilgą laiką dominavo požiūris, kad jo išpažinėjai rinkdavosi mitrėjuose, specialiai įrengtose patalpose, primenančiose olą, nes mitologijoje Mitra siejamas su gimimu iš uolos ir požemio simbolika.

    Tačiau Močići atvejis išsiskiria. Tyrėjai teigia, kad pagrindiniai šventvietės elementai buvo natūralūs: uolienų formacijos, karstinis reljefas ir šaltinis, todėl vieta veikiau primena atvirą kulto kraštovaizdį, o ne klasikinę pastato viduje įrengtą šventyklą.

    „Ši šventvietė rodo, kad Mitros kulto praktikos galėjo būti kur kas lankstesnės ir labiau priklausomos nuo vietos aplinkos, nei ilgai buvo manoma“, – teigė tyrėjai, apibendrindami naują interpretaciją.

    Vanduo šioje istorijoje – ne detalė, o viena iš galimų ritualinės logikos ašių. Kituose mitraizmo objektuose aptinkami baseinai, kanalai ar kiti vandens įrenginiai, o Močići šaltinis, būdamas natūralus, galėjo stiprinti vietos sakralumą ir sietis su mituose pasikartojančiu vandens išgavimu iš uolos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad toks pavyzdys keičia įsivaizdavimą apie mitraizmo vienodumą visoje imperijoje. Vietoj vieno griežto modelio ryškėja regioninės variacijos: bendras religinis pasakojimas galėjo būti pritaikomas prie konkrečios geografijos, tradicijų ir vietos bendruomenių poreikių.

    Nauja analizė papildo platesnę šiuolaikinės archeologijos kryptį, kai daugiau dėmesio skiriama ne vien radiniams ar pastatų planams, bet ir pačiam kraštovaizdžiui kaip ritualo dalyviui. Tai leidžia tiksliau suprasti, kaip senovės žmonės patirdavo sakralias vietas ir kodėl kai kurios jų pasirinktos ne atsitiktinai, o dėl išskirtinių gamtinių savybių.

  • Prie Saladino citadelės rado stulbinantį vandens „tinklą“: tai tik pirmieji atradimai

    Prie Saladino citadelės rado stulbinantį vandens „tinklą“: tai tik pirmieji atradimai

    Kairo Saladino citadelės prieigose archeologai aptiko pažangios viduramžių vandens tiekimo infrastruktūros pėdsakus. Tyrėjų teigimu, rasti statiniai rodo, kad citadelės aprūpinimas vandeniu buvo gerokai sudėtingesnis, nei manyta iki šiol.

    Saladino citadelė pradėta statyti XII amžiaus pabaigoje ir ilgus šimtmečius buvo Egipto politinis bei administracinis centras. Ypač svarbų vaidmenį ji atliko mameliukų laikotarpiu, kai Kairas tapo vienu įtakingiausių regiono miestų.

    Kaip vanduo pasiekdavo citadelę

    Pagrindinis naujų radinių akcentas yra vandens paskirstymo sistemos fragmentai, susiję su istoriniu akveduku Magra al-Oyoun. Aptiktos keturių vandens kėlimo ratų liekanos ir akmeniniai kanalai, kuriais vanduo būdavo nukreipiamas į aukštesnes citadelės vietas.

    Citadelė pastatyta Mukattamo kalvose, todėl gynybai vieta buvo ideali, tačiau vandens tiekimui tai kėlė didžiulių problemų. Sprendimui reikėjo ne tik kanalų, bet ir mechanizmų, galinčių kelti vandenį iš žemiau esančių šaltinių, o tai viduramžiais buvo vienas sudėtingiausių inžinerinių uždavinių.

    Kuo šis radinys svarbus mokslui

    Istorikai akveduko sistemą iki šiol daugiausia rekonstravo iš rašytinių šaltinių ir išlikusių atkarpų, tačiau trūko duomenų apie tai, kaip infrastruktūra veikė tiesiai prie citadelės. Nauji kanalų ir mechanizmų fragmentai leidžia tiksliau suprasti vandens tiekimo maršrutus bei eksploatavimo logiką.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atradimai padeda atkurti kasdienį citadelės gyvenimą: vanduo buvo būtinas ne tik gynybai ar gyventojų poreikiams, bet ir religinėms praktikoms, amatininkystei, statyboms bei miesto valdymui.

    Rasta ir daugiau nei vandens sistema

    Tame pačiame rajone aptikti ir religinio pastato pėdsakai, siejami su mameliukų laikotarpiu. Archeologai atkasė mečetės pamatų fragmentus ir architektūrinių detalių, leidžiančių manyti, kad teritorija aplink citadelę buvo tankiau užstatyta ir aktyviau naudojama.

    Pasak tyrėjų, tai gali būti tik platesnio komplekso dalis, todėl darbai tęsiami ieškant kitų infrastruktūros elementų, tarp jų ir požeminių vandens rezervuarų. Kuo daugiau bus nustatyta sistemos dalių, tuo aiškiau paaiškės, kaip Kairas viduramžiais sprendė vieną svarbiausių miesto išlikimo klausimų.