CP v2

Blog

  • Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasuose iškils Mykolo Saukos „Choras“: 35 veidai pakeis Senamiesčio pasažą jau rudenį

    Zarasų Senamiesčio pasaže šį rudenį turėtų atsirasti nauja skulptoriaus ir rašytojo Mykolo Saukos skulptūra „Choras“. Kūrinys taps dar vienu akcentu šalia Zarasų krašto muziejaus padalinio Kraštiečių muziejaus, kur veikia Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija.

    Projektas siejamas su Zarasų rajono savivaldybės pasirengimu 2028 metais tapti Lietuvos kultūros sostine. Miestui tai ne tik vienkartinis įvykis, bet ir proga nuosekliai stiprinti viešųjų erdvių kokybę, kultūros infrastruktūrą ir kultūrinį turizmą.

    Kas yra „Choras“?

    „Choras“ yra 35 skulptūrinių portretų kompozicija, kuri iš tolo gali atrodyti kaip vientisa žmonių grupė, tačiau priėjus atsiveria skirtingi bruožai ir charakteriai. Pavadinimas referuoja į antikinės tragedijos chorą, kai kolektyvinis balsas komentuoja įvykius ir kuria moralinį, emocinį foną.

    Skulptūroje vaizduojami realūs žmonės, tačiau jų tapatybės žiūrovui neatskleidžiamos. Tokia autoriaus pasirinkta strategija kviečia ne atpažinti, o interpretuoti: spėti istorijas, susieti veidus su patirtimis ir kurti savą pasakojimą.

    Kaip gimė portretų grupė

    Didžioji dalis portretų buvo sukurta 2019–2020 metais, kai pradžioje atsirado molinių galvų grupė, vėliau perkelta į patvaresnę formą. Kompozicija anksčiau buvo pristatyta meno mugėje „Art Vilnius“, o 2026 metais papildyta dar trimis naujais portretais.

    „Galima būtų sakyti, kad tie veidai tapo mano kompanija karantino metu. Norėjau lipdyti jų daug, kol iš jų pasidarys grupė ir stebėti, kaip skirtingi bruožai ir charakteriai veikia vienas kitą“, – sakė Mykolas Sauka.

    Pasak menininko, šiemet prie kompozicijos pridėti portretai, vaizduojantys Zarasų krašto žmones, suteikia kūriniui aiškesnį ryšį su vieta. Tokie įvietinti sprendimai viešajame mene dažnai didina gyventojų įsitraukimą ir padeda naujam objektui tapti bendruomenės tapatybės dalimi.

    Kodėl tai svarbu Zarasams

    Viešosios skulptūros miestuose vis dažniau vertinamos ne vien kaip estetiniai objektai, bet ir kaip kultūrinės traukos taškai, skatinantys lankytojų srautus bei diskusijas. Zarasų atveju „Choras“ papildo formuojamą šiuolaikinio meno maršrutą ir sustiprina Kraštiečių muziejaus kryptį, orientuotą į krašto kūrėjus.

    Rengiantis 2028 metų programai, tokie projektai padeda kurti tęstinumą: miestas ne tik organizuoja renginius, bet ir palieka ilgalaikius, kasdien matomus kultūros ženklus. Planuojama, kad Mykolo Saukos „Choras“ Senamiesčio pasaže bus pastatytas jau šį rudenį.

  • Kas iš tiesų vyko „Perkūno griausmas 2026“ pratybose: Visagino meras pamatė viską iš arti

    Kas iš tiesų vyko „Perkūno griausmas 2026“ pratybose: Visagino meras pamatė viską iš arti

    2026 metais rugsėjo 17 dieną–spalio 15 dieną Lietuvos kariuomenė Lietuvoje planuoja ir vykdo pratybas „Perkūno griausmas 2026“, skirtas treniruotis valstybės ginkluotos gynybos pasirengimui. Jose tikrinama, kaip skirtingi kariuomenės vienetai planuoja veiksmus, koordinuoja sprendimus ir veikia kintančiose situacijose.

    Kaip šių pratybų dalis 2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajone ir Visagino savivaldybėje vyko Taikos meto užduočių ir Greitojo reagavimo pajėgų treniruotė. Jos tikslas buvo praktiškai suderinti veiksmus su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiomis tarnybomis, savivalda ir kitomis civilinėmis institucijomis.

    Akcentas – institucijų koordinavimas

    Tokio pobūdžio treniruotėse svarbiausia ne vien taktinis pasirengimas, bet ir realus sprendimų priėmimo greitis bei informacijos apsikeitimas tarp institucijų. Kariuomenė kartu su civilinėmis tarnybomis paprastai vertina ryšių patikimumą, reagavimo grandines, gyventojų informavimo procesus ir veiksmų suderinamumą konkrečioje teritorijoje.

    Pratybų metu Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz lankėsi pratybų štabe, susipažino su vykdomais veiksmais ir institucijų bendradarbiavimu. Toks vizitas leidžia savivaldai geriau suprasti, kaip praktikoje veikia karinės ir civilinės sąveikos mechanizmai bei kokių sprendimų gali prireikti skirtinguose scenarijuose.

    Kodėl tai svarbu savivaldai?

    Pratybos savivaldybėms yra proga įsivertinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms, kai vienu metu gali reikėti kelių tarnybų koordinacijos. Tai apima veiksmus, susijusius su viešąja tvarka, eismo organizavimu, ryšiais, kritinės infrastruktūros apsauga ir gyventojų saugumu.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad tokie mokymai padeda iš anksto identifikuoti spragas ir sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kuo daugiau praktinių sąveikos treniruočių vyksta taikos metu, tuo mažiau neapibrėžtumo lieka realių incidentų ar krizių atvejais.

  • „Voltaback“ pritraukė 2,6 mln. eurų: nori supaprastinti įmonių EV įkrovimo kompensacijas Europoje

    „Voltaback“ pritraukė 2,6 mln. eurų: nori supaprastinti įmonių EV įkrovimo kompensacijas Europoje

    Prancūzijos autoparkų valdymo programinės įrangos startuolis „Voltaback“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų investiciją. Raunde dalyvavo Europos investicijų fondas „Serena“ ir keli verslo angelai, tarp jų – „Electra“ bendraįkūrėjas Aurélien de Meaux.

    Įmonė kuria platformą, kuri remiasi prijungtų automobilių duomenimis ir leidžia darbdaviams valdyti autoparką be papildomos aparatinės įrangos. Pirminis „Voltaback“ tikslas buvo vienas praktiškiausių klausimų elektrifikuojant autoparkus – kaip tiksliai ir skaidriai kompensuoti darbuotojams įmonės elektromobilių įkrovimą namuose.

    Namų įkrovimas verslui dažnai tampa administraciniu galvosūkiu: reikia atskirti darbui skirtą elektros suvartojimą nuo asmeninio, apskaičiuoti realią įkrovimo kainą pagal darbuotojo elektros planą ir parengti apskaitai tinkamus dokumentus. „Voltaback“ teigimu, būtent šioje vietoje įmonės susiduria su didžiausiais procesų kaštais ir klaidų rizika.

    Startuolio sprendimas sujungia duomenis iš elektros sąskaitų, skaitiklių ir transporto priemonės telemetrijos, kad atkurti konkrečias namų įkrovimo sesijas ir jų kainą. Sistema sugeneruoja kompensacijos kvitą, o skaičiavimo metodiką, pasak įmonės, patvirtino „Bureau Veritas“, ji yra patentuota ir turi išankstinį Prancūzijos URSSAF išaiškinimą.

    „Jei darbuotojams darbdavys nekompensuoja įkrovimo namuose, jie per metus praranda apie 600 eurų ir dažniau renkasi viešas įkrovimo stoteles. Įmonei tos pačios įkrovos tuomet gali kainuoti iki 1 800 eurų per metus“, – sakė „Voltaback“ bendraįkūrėjas Arnaud Tran.

    Augant elektromobilių daliai įmonių parkuose, tokie sprendimai tampa paklausūs ir dėl kaštų kontrolės, ir dėl atitikties reikalavimams. „Voltaback“ nurodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų platformą pasirinko apie penktadalis CAC 40 bendrovių; tarp klientų minimos „Veolia“, „Equans“, BNP Paribas, „Sanef“, „Lyreco“, „Loxam“, „Fayat“, „Fives“ ir „Sodexo“.

    Be kompensacijų už namų įkrovimą, platforma plečiama ir į platesnį autoparkų valdymą. Įmonė teigia, kad autoparkų vadovai gali prijungti ir vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones, stebėti ridą, skaičiuoti naudą natūra ir rengti tvarumo rodiklių ataskaitas neįdiegdami atskirų telematikos įrenginių.

    Gautas lėšas „Voltaback“ planuoja skirti plėtrai šešiose Europos šalyse ir komandos augimui. Tikslas – tapti universaliu įrankiu įmonėms, kurios vienu metu sprendžia elektromobilių įkrovimo, kompensacijų, atitikties ir mobilumo duomenų valdymo klausimus.

  • „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    „DIG Ventures“ uždarė 110 mln. eurų fondą: dėmesys Europos DI infrastruktūros startuoliams

    Europos rizikos kapitalo fondas „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia apie 110 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos bendroves, kuriančias DI pritaikytą įmonių programinę įrangą ir debesijos infrastruktūrą.

    Fondą remia keli instituciniai investuotojai, tarp jų Horsley Bridge, Sofina, Granite bei vieno JAV universiteto fondo valdytojai. Prie rėmėjų prisijungė ir verslininkai investuotojai, susiję su „Slack“, „Datadog“, „Nord Security“, „Cast AI“, „Supercell“ ir „Dash0“.

    „DIG Ventures“ planuoja investuoti maždaug į 30 Europos įmonių pre-seed ir seed etapuose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas toms platformoms ir įrankiams, kurie tampa DI amžiaus verslo programinės įrangos pagrindu.

    Kodėl DI infrastruktūra tapo prioritetu

    Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad DI spartina programinės įrangos kūrimą ir mažina jo kainą, todėl konkurencinis pranašumas vis dažniau persikelia į pamatinius sluoksnius. Tokiuose sluoksniuose ypač svarbūs tampa duomenų valdymas, tapatybės ir prieigos kontrolė, atitiktis bei procesų orkestravimas.

    Augant DI naudojimui, įmonėms tenka spręsti ir praktinius klausimus: kaip saugiai valdyti jautrius duomenis, kaip užtikrinti audituojamumą, kaip suvaldyti tiekėjų riziką ir kaip integruoti DI funkcijas į esamas sistemas. Dėl to infrastruktūros sprendimai dažnai tampa ne priedu, o būtina sąlyga masteliui pasiekti.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai kūrimas spartėja ir diferencijavimas silpnėja, labiausiai ginamos ir lengviausiai plečiamos įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso platesnė įmonių programinė įranga“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Ross Mason.

    Komanda, investavimo taktika ir ankstesni rezultatai

    „DIG Ventures“ įkurta 2018 metais, o fondą valdo Ross Mason, Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Komanda pabrėžia veiklos patirtį ir žada portfelio įmonėms aktyvią pagalbą kuriant pardavimų strategiją bei plečiantis į užsienio rinkas.

    Fondas teigia, kad pagal vidinius duomenis apie 80 proc. ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį finansavimą. Taip pat nurodoma, kad daugiau nei 90 proc. komerciškai startavusių įmonių per 12 mėnesių įžengė į JAV rinką.

    Antrojo fondo portfelyje minimos tokios įmonės kaip „Dash0“, „Taktile“, CUBE, „Jack & Jill“ ir „Nexos.ai“. Tarp užfiksuotų pasitraukimų nurodomi sandoriai, kai Flock įsigijo Admiral už maždaug 100 mln. eurų, o taip pat įvykę Tower ir Cofide įsigijimai.

    Uždarius trečiąjį fondą, „DIG Ventures“ ketina tęsti investicijas į Europos komandų kuriamą DI infrastruktūrą ir toliau orientuotis į sandorius, kuriuose fondas dažniausiai imtųsi pagrindinio investuotojo vaidmens. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško įmonių, kurios kuria saugumo, duomenų ir valdymo pagrindus, be kurių DI sprendimai nebus patikimi ir lengvai diegiami organizacijose.

  • Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“, įkurta Londone ir Tel Avive, šiais metais vykdė platesnio masto atleidimus, nei skelbta viešai. Nauji Jungtinės Karalystės registrų duomenys rodo, kad darbo vietų neteko apie 203 darbuotojai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo minėta, kad birželį bendrovė atleidžia maždaug 90 žmonių. Tačiau oficialiame dokumente nurodoma, kad tai sudarė apie 20 proc. visos grupės pasaulinės darbuotojų komandos.

    Kas paaiškėjo iš naujo pranešimo

    Dokumentuose teigiama, kad atleidimai buvo pasirinkti siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas. Pasak pateiktos informacijos, „Snyk“ 2025 metų pabaigoje turėjo apie 990 darbuotojų.

    Atleidimai, kaip nurodoma, labiausiai palietė komandas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Įgyvendinant sprendimą bendrovė numatė vienkartines sąnaudas, kurios galėjo siekti iki maždaug 12 mln. eurų.

    Pajamos augo, nuostoliai didėjo

    Finansiniai duomenys rodo, kad per metus iki 2025 metų pabaigos „Snyk“ pajamos augo 11 proc. ir pasiekė apie 268 mln. eurų. Augimas siejamas su naujais klientais ir didesnėmis pardavimo apimtimis.

    Vis dėlto nuostoliai didėjo: nuo maždaug 147 mln. eurų iki apie 164 mln. eurų. Bendrovė tai aiškino išaugusiomis investicijomis į produktų plėtrą ir kitas augimui svarbias kryptis.

    Konkurencija ir DI saugumo kryptis

    „Snyk“ kuria įrankius, padedančius programinės įrangos kūrėjams aptikti pažeidžiamumus dar prieš jais pasinaudojant įsilaužėliams. Rinkoje bendrovė konkuruoja su kitais sparčiai augančiais kibernetinio saugumo žaidėjais ir į DI orientuotomis laboratorijomis.

    Pastaraisiais metais „Snyk“ taip pat stiprino DI saugumo veiklą greta pagrindinių produktų kūrėjams. 2025 metais bendrovė įsigijo DI saugumo įmonę „Invariant Labs“.

    „Snyk“ buvo įkurta 2015 metais, o tarp įkūrėjų minimi Guy Podjarny, Assaf Hefetz ir Danny Grander. Bendrovės būstinė šiuo metu yra Bostone, o dėl vertinimo pokyčių ir rinkos sąlygų ji pastaraisiais metais patyrė reikšmingą spaudimą efektyvinti veiklą.

    „Snyk“ viešai situacijos plačiau nekomentavo. Ankstesniais metais bendrovė jau buvo vykdžiusi kelis darbuotojų mažinimo etapus, o naujausi skaičiai rodo, kad 2026 metais taupymo priemonės tapo dar ryškesnės.

  • „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    Londone įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slapto režimo ir pranešė pritraukusi apie 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Į finansavimo etapą įsitraukė „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs palydovų pozicionavimo infrastruktūrai plėsti ir duomenų platformai tobulinti. Pagrindinis tikslas yra padaryti itin tikslius orbitinių objektų matavimus prieinamesnius komerciniam naudojimui.

    Kas yra lazerinis palydovų matavimas?

    „Foundational“ kuria sprendimus, paremtus palydovų lazeriniu matavimu, angliškai vadinamu Satellite Laser Ranging. Šis metodas veikia taip: iš antžeminės stoties į palydovą siunčiami lazerio impulsai, o laikas, per kurį šviesa grįžta nuo palydove esančio atšvaito, leidžia itin tiksliai apskaičiuoti atstumą.

    Tokio tipo matavimai gali užtikrinti milimetrų lygio tikslumą, tačiau iki šiol jie dažnai buvo laikomi brangiais ir sudėtingais plačiai taikyti. Bendrovė siekia automatizuoti procesą ir paversti jį lengviau plečiama paslauga.

    Vertikaliai integruota sistema

    Bendrovė jungia kelis elementus į vieną ekosistemą: palydovuose montuojamus retroreflektorius, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia pozicionavimo duomenis klientams. Pasak įmonės, toks modelis turėtų sumažinti diegimo ir eksploatavimo trintį.

    Technologinis pagrindas siejamas su ankstesniais lazerinio matavimo sprendimais, kuriuos plėtojo „Lumi Space“. „Foundational“ įkurta 2025 metais, ją įkūrė Hira Virdee ir Dave Gooding, o naujos įmonės kryptis labiau orientuota į komercinį mastelį.

    Kodėl tikslus pozicionavimas tampa kritinis?

    Žemoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir nuolaužų, todėl operatoriams vis dažniau reikia tikslių duomenų apie objektų buvimo vietą ir trajektorijų pokyčius. Tokia informacija svarbi planuojant manevrus, mažinant susidūrimų riziką ir vertinant draudimo riziką.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimai gali būti aktualūs palydovų žvaigždynų operatoriams, kosmoso agentūroms, gamintojams ir tyrimų institucijoms. Taip pat išskiriamos sritys, kuriose itin svarbus patikimas pozicionavimas: navigacija, Žemės stebėjimas, geodeziniai matavimai, jūrų bei aviacijos sektoriai.

    „Palydovų lazerinis matavimas yra aukso standartas ir vienas tiksliausių žmonijos sukurtų matavimo įrankių, tačiau iki šiol jis buvo per brangus ir per sudėtingas, kad veiktų dideliu mastu. Sujungdami įrangą, antžeminį tinklą ir duomenų platformą vienoje vietoje, iš naujo kuriame kritinį kosmoso infrastruktūros sluoksnį komerciniam laikotarpiui“, – sakė „Foundational“ vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee.

    „Foundational“ skelbia planuojanti plėsti antžeminių stočių tinklą, labiau integruoti kosminės įrangos gamybą į įmonės vidų ir didinti retroreflektorių gamybos apimtis. Ilgalaikė vizija yra pasaulinis tinklas, galintis teikti pozicionavimo duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

  • Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Trijų šalių mokiniai susivienijo per vieną dieną: ką pasirašė gimnazija su Tokato mokykla?

    Rugsėjo 28 dieną gimnazijoje sutapo keli reikšmingi tarptautiniai įvykiai: paminėta Europos kalbų diena, įvyko pirmasis „Nordplus Junior“ projekto CARE mokinių susitikimas ir pradėtas naujas bendradarbiavimo etapas su partneriais iš Tokato Turkijoje.

    Tą dieną mokyklos bendruomenė akcentavo kalbų mokymosi prasmę ne kaip teoriją, o kaip realią galimybę užmegzti ryšius. Europos kalbų diena visoje Europoje minima siekiant skatinti daugiakalbystę, kultūrų pažinimą ir kalbų mokymąsi visą gyvenimą.

    Susitikimas, suartinęs Lietuvą ir Latviją

    Pirmasis CARE susitikimas subūrė Lietuvos ir Latvijos mokinius, kurie pristatė savo šalis, mokyklas ir kasdienybę. Praktinės veiklos buvo orientuotos į tarpkultūrinį pažinimą ir bendravimą, todėl daug dėmesio skirta kalbai kaip bendradarbiavimo įrankiui.

    Mokiniai greitai pastebėjo, kad lietuvių ir latvių kalbose netrūksta panašumų, nors jos nėra tarpusavyje visiškai suprantamos. Tokie palyginimai, anot organizatorių, padeda mažinti baimę klysti ir skatina drąsiau kalbėti, net jei žodynas dar ribotas.

    Nauja partnerystė su Tokato mokykla

    Tą pačią dieną gimnazijos direktorė Renata Krasowska pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Zübeyde Hanım VTA“ profesine aukštesniąja mokykla Tokate. Sutartis atveria kelią naujoms bendroms veikloms ir tarptautiniams mainams.

    Kartu su partneriais iš Turkijos mokykla pradeda rengti naują „Erasmus+“ projektą, kuriame numatyta kurti skaitmenines aplikacijas, padėsiančias mažinti atliekų kiekį mokyklose. Pastaraisiais metais „Erasmus+“ projektuose vis dažniau akcentuojama tvarumo tematika ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, todėl tokia kryptis atliepia bendras Europos švietimo tendencijas.

    Nuotolinė pamoka ir netikėti atradimai

    Nuotoliniame susitikime mokiniai susipažino su Tokato mokykla, kurioje mokosi tik merginos. Tai vyresniųjų klasių ir profesinio mokymo įstaiga, siūlanti įvairias praktines kryptis, įskaitant dizainą ir kosmetologiją, o mokymosi procesą papildo ir mokyklos turima TV studija.

    Nuotolinė pamoka virto kalbinių atradimų erdve: Turkijos mokinėms lietuvių kalba buvo visiškai nauja, o mūsų mokiniai atpažino kai kuriuos turkiškus žodžius, girdėtus kelionių metu. Tokios detalės, pasak pedagogų, dažnai tampa paprasčiausiu ir greičiausiu tiltu į bendrą pokalbį.

    Rugsėjo 28 dienos renginiai simboliškai pažymėjo tarptautinio bendradarbiavimo startą, kai vienoje dienoje susitiko skirtingos kalbos, patirtys ir ugdymo tradicijos. Mokyklos teigimu, svarbiausia žinutė mokiniams išliko paprasta: kalbos padeda ne tik mokytis, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais darbais.

    Tekstą parengė Inesa Rusecka, anglų kalbos mokytoja ekspertė, projekto koordinatorė.

    „Nordplus Junior“ projektas finansuojamas pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo ir tinklo programą „Nordplus“.

  • Vilniaus rajone startuoja senjorų projektas: nemokamos patikros, mankštos ir naujos veiklos

    Vilniaus rajone startuoja senjorų projektas: nemokamos patikros, mankštos ir naujos veiklos

    Startuoja bandomasis projektas

    Spalio 1 dieną, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Vilniaus rajono savivaldybė pradeda senjorų aktyvinimo bandomąjį projektą Medininkų ir Sužionių seniūnijose. Jo tikslas – suteikti daugiau progų vyresnio amžiaus gyventojams rūpintis sveikata, įsitraukti į bendruomenę ir išbandyti naujas veiklas.

    Projektas suplanuotas spalio–gruodžio laikotarpiui, o veiklos parinktos atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Savivaldybė pabrėžia, kad bandomojo etapo rezultatai turėtų padėti apsispręsti, kurios iniciatyvos pasiteisina ir galėtų būti plečiamos į kitas seniūnijas.

    „Vyresnis amžius neturėtų būti priežastis atsitraukti nuo aktyvaus gyvenimo. Siekiame suteikti senjorams daugiau galimybių rūpintis savo sveikata, bendrauti, išbandyti naujas veiklas ir būti aktyviais savo bendruomenės nariais“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Dėmesys sveikatai ir prevencijai

    Viena svarbiausių projekto dalių – reguliarios senjorų sveikatos patikros. Medininkų ambulatorijoje ir Nemenčinės poliklinikoje kartą per mėnesį planuojama rengti Senjoro sveikatos dienas, per kurias bus atliekami baziniai tyrimai ir vertinama bendra sveikatos būklė.

    Numatoma matuoti arterinį kraujospūdį, tikrinti gliukozę ir cholesterolį, atlikti bendrą kraujo tyrimą bei įvertinti kritimų riziką. Specialistai taip pat teiks individualias rekomendacijas, kurios svarbios lėtinių ligų prevencijai ir savijautos gerinimui kasdienybėje.

    Tokio pobūdžio patikros atliepia plačiau Europoje taikomą kryptį, kai vyresniame amžiuje didžiausias dėmesys skiriamas ankstyvam rizikų nustatymui, kritimų prevencijai, fizinio aktyvumo palaikymui ir socialinei gerovei. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad net nedideli, bet nuoseklūs įpročiai dažnai duoda apčiuopiamą naudą.

    Medininkuose – nuo proto mankštos iki bendruomenės vakarų

    Medininkuose spalį suplanuota proto mankšta, skirta atminčiai, dėmesiui ir loginiam mąstymui lavinti. Taip pat numatyta paskaita apie ribą tarp rūpesčio ir kontrolės, kurioje bus aptariami smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalbos paieškos galimybės.

    Be sveikatos patikrų, dalyvių laukia šokių vakarai, klubo susitikimai ir bendruomeninės iniciatyvos. Lapkritį planuojamas užsiėmimas apie emocinę sveikatą vyresniame amžiuje, o gruodį – kalėdinės kūrybinės dirbtuvės ir šventinis senjorų susitikimas.

    Sužionyse – imuniteto dirbtuvės ir daugiau judėjimo

    Sužionių seniūnijoje taip pat vyks proto mankštos užsiėmimai ir paskaita apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą. Papildomai Sužionių seniūnijos kultūros centre numatytos trys imunitetą stiprinančios dirbtuvės, kuriose dėmesys bus skiriamas mitybai, psichologinei gerovei ir judėjimui.

    Nemenčinės poliklinikoje senjorams planuojamas nemokamas geros savijautos būrelis su kineziterapijos elementais. Jo metu bus aptariamas saugus vaikščiojimas, elgesys nukritus, pagalbinių priemonių naudojimas, pratimai namuose ir tinkamos avalynės pasirinkimas.

    Numatyti ir šokių užsiėmimai Nemenčinės kultūros centro Sužionių skyriuje bei kūrybinės veiklos bibliotekoje. Gruodį planuojamos kalėdinės dirbtuvės ir šventinis vakaras su ansambliu „Sužanianka“, skirtas bendruomeniškumui ir tradicijoms.

    Veiklos vyksta ir kitose vietovėse

    Savivaldybė pabrėžia, kad naujasis bandomasis projektas papildo jau vykstančias iniciatyvas kitose Vilniaus rajono vietovėse. Nemenčinės kultūros centre vyksta susitikimai, skirti bendravimui ir prasmingam laisvalaikiui, o Rudaminoje veikia senjorų klubas „Auksinis amžius“.

    Fizinio aktyvumo užsiėmimų senjorams siūlo ir Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuojantis nemokamas mankštas skirtingose seniūnijose. Informacija apie konkrečias veiklas ir registraciją, kaip skelbiama, bus teikiama Medininkų ir Sužionių seniūnijų komunikacijos kanaluose.

  • Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai Lietuvoje nuo šiol gali skolintis ilgesniam laikotarpiui: investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminas pailgintas nuo 5 iki 10 metų. Kartu išlieka galimybė gauti apyvartinę lengvatinę paskolą iki 5 metų, pritaikant finansavimą kasdieniams veiklos poreikiams.

    Ilgesnis terminas paprastai reiškia mažesnes periodines įmokas ir daugiau lankstumo planuojant investicijas, kurių atsipirkimas žemės ūkyje dažnai trunka ne vienerius metus. Tai ypač aktualu modernizuojant ūkius, diegiant techniką, statant ar atnaujinant pastatus, taip pat investuojant į perdirbimo pajėgumus.

    Kam taikomos naujos sąlygos?

    Naujos finansavimo sąlygos taikomos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Priemonės orientuotos į kartų kaitą žemės ūkyje ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ilgesnis lengvatinių paskolų terminas geriau atitinka realų sektoriaus verslo ciklą, kai grąžą lemia sezoniškumas, derliaus svyravimai, žaliavų kainos ir rinkų paklausa. Tokia kryptis dera ir su Europos Sąjungos siekiu stiprinti maisto tiekimo grandinės atsparumą.

    „Žemės ūkio versle investicijos dažnai yra ilgalaikės, todėl ir finansavimo sąlygos turi būti pritaikytos prie realaus verslo ciklo“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Kokie privalumai jauniesiems ūkininkams?

    Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams skirtos įsikūrimui, veiklos tęstinumui ir tvaresnei plėtrai kaimo vietovėse. Praktikoje tai gali reikšti didesnes galimybes pradėti ūkininkavimą, kai nuosavo kapitalo dar trūksta, o investicijų poreikis būna didžiausias.

    Šiose priemonėse numatytos palankesnės nei įprastai rinkoje sąlygos, įskaitant lankstesnius užstato reikalavimus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti taikomos paskolos grąžinimo atostogos, kurios padeda suvaldyti pinigų srautus pirmaisiais veiklos metais ar sudėtingesniais sezonais.

    Ką svarbu žinoti perdirbėjams?

    Perdirbimo sektoriui skirtos lengvatinės paskolos orientuotos į investicijas, kurios didina produktų pridėtinę vertę, efektyvumą ir konkurencingumą. Tai apima technologijų atnaujinimą, gamybos automatizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir kokybės standartų diegimą.

    Sėkmingai įgyvendinus verslo planą, gali būti nurašoma 35 proc. paskolos sumos, taip sumažinant bendrą finansinę naštą. Tokia sąlyga skatina ne tik skolintis, bet ir pasiekti aiškius veiklos rodiklius, kurie numatomi verslo plane.

    Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos. Šiuo metu priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ liko 18 mln. eurų, o priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ – 9,4 mln. eurų.

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.