CP v2

Blog

  • Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV birželio 6 dieną pradėjo pirmąją apaštališką kelionę į Ispaniją nuo išrinkimo į pontifiką 2025 metais. Vizitas truks šešias dienas, o šūkis „Pakelkite akis“ pabrėžia kelionės dvasinę ir visuomeninę žinutę.

    Kelionės metu popiežius įveiks apie 2 500 kilometrų ir aplankys keturias kryptis: Madridą, Barseloną su Montseratu, Gran Kanariją ir Tenerifę. Tikimasi, kad renginiai sutrauks šimtus tūkstančių žmonių, o didžiausios minios prognozuojamos sostinėje savaitgalį.

    Leonas XIV, gimęs 1955 metų rugsėjo 14 dieną Čikagoje, išsiskiria ne tik tuo, kad laikomas pirmuoju popiežiumi iš JAV. Jo biografijoje pabrėžiamos daugiakultūrės šaknys ir glaudus ryšys su Lotynų Amerika, o tai Vatikanas pristato kaip tilto kūrimą tarp skirtingų Katalikų Bažnyčios regionų.

    Pagrindiniai sustojimai Ispanijoje

    Vizito programoje numatyti 21 renginys per šešias dienas. Madride svarbiausi momentai numatomi savaitgalį: mieste planuojamos didelės pamaldos ir vakaro budėjimas, o popiežiaus kortežo maršrutas drieksis centrinėmis gatvėmis.

    Birželio 8 dieną darbotvarkė įgaus ryškų institucinį atspalvį. Popiežius turėtų susitikti su ministru pirmininku Apaštalinėje nunciatūroje, o vėliau kreiptis į Ispanijos parlamento narius Deputatų kongrese.

    Vakare numatyta malda ir pagarba Dievo Motinai Almudenai katedroje, po kurios planuojamas susitikimas su vyskupijos bendruomene Santjago Bernabéu stadione. Kitą dieną Leonas XIV turėtų vykti į Barseloną, kur planuojamos Mišios Sagrada Familia bazilikoje.

    Kuo šis vizitas išskirtinis?

    Šis popiežiaus vizitas laikomas išskirtiniu ir dėl istorinės pertraukos: paskutinį kartą popiežius Ispanijoje lankėsi prieš maždaug 15 metų. Nors Leonas XIV šalyje yra buvęs ir anksčiau, dabartinio vizito mastas, maršrutas ir renginių skaičius Ispanijoje vertinami kaip beprecedenčiai pastaraisiais dešimtmečiais.

    Ne mažiau svarbi ir ekonominė pusė. Ispanijos vyskupų konferencijos skaičiavimais, vizito organizavimas gali kainuoti apie 25 000 000 eurų, tačiau bendra grąža vietos ekonomikai galėtų viršyti 150 000 000 eurų dėl turizmo, apgyvendinimo, logistikos ir paslaugų augimo.

    Apgyvendinimo rinkoje jau fiksuojamas suaktyvėjimas: kelionės ir rezervacijų platformos skelbia apie šuolį paieškose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą. Didžiausias aktyvumas matomas Barselonoje ir Madride, kur keliautojai ieško nakvynės būtent vizito dienomis.

    Vizitas taip pat išsiskiria politine ir visuomenine dimensija: popiežiaus kalba parlamente ir susitikimai su valstybės vadovais paprastai vertinami kaip signalas, kad Šventasis Sostas siekia dalyvauti platesnėse diskusijose apie Europos visuomenės kryptį, socialinę sanglaudą ir religijos vaidmenį viešajame gyvenime.

    „Leono XIV kelionė į Ispaniją rodo, kad net ir sekuliarėjančioje visuomenėje popiežius gali konstruktyviai prisidėti prie viešų debatų“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

  • Lacijaus maremų butteri: kaip italų kaubojų tradicija Canale Monterano prisitaiko prie pokyčių

    Lacijaus maremų butteri: kaip italų kaubojų tradicija Canale Monterano prisitaiko prie pokyčių

    Canale Monterano, nedidelis miestelis į šiaurės vakarus nuo Romos, turi savo kaubojus. Čia iki šiol gyva butteri tradicija – raitų galvijų piemenų amatas, šimtmečius formavęs Lacijaus Maremų kraštovaizdį ir kaimo bendruomenių tapatybę.

    Iš pirmo žvilgsnio vaizdas primena vesterną: raitelis lėtai kerta ganyklas ir prižiūri bandas. Tačiau šioje Italijos dalyje arklys nėra folkloro atributas – tai darbo įrankis, o butteri įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą, jų veiklą palaiko ir vietos bendruomenės.

    Istoriškai buttero buvo svarbiausias laisvo ganymo galvijininkystės žmogus, atsakingas už bandų suvedimą, jauniklių atskyrimą ir kasdienę gyvulių priežiūrą. Šiandien, modernėjant ūkiams ir keičiantis darbo organizavimui, amatas traukiasi, bet neišnyksta: dalis ūkininkų jį išsaugo kaip pagrindinę veiklą, kiti – kaip papildomą, tačiau prasmingą gyvenimo būdą.

    „Turėjau dėdžių, mamos pusbrolių. Kad atmintis neišblėstų, tradicijos neatsisakėme net ir savo mažais žingsniais“, – sakė butteras ir ūkio savininkas Rinaldo Camilletti, kartu su sūnumi Cesare prižiūrintis galvijų ir avių ūkį Canale Monterano apylinkėse.

    Pasak jaunos veterinarės Martos Papa, šiandienos butteri darbas nebeapsiriboja vien bandos varymu. Daug svarbiau tapo nuolatinis darbas greta gyvulių, geras vietovės pažinimas ir gebėjimas reaguoti į natūralius bandos judėjimo ritmus, nes ir arkliai, ir galvijai gimsta bei auga toje pačioje aplinkoje.

    Pokyčius diktuoja ir technologijos. Ūkiuose dažniau naudojami traktoriai bei kita technika, o gyvulių identifikavimo ir apskaitos tvarka per dešimtmečius pasikeitė taip, kad senieji metodai liko istorijoje.

    Vienas ryškiausių lūžių susijęs su žymėjimu: kadaise svarbus bendruomeninis įvykis buvo galvijų ženklinimas įkaitintu geležies ženklu, padėdavęs atpažinti bandas atvirose ganyklose. Ši praktika ilgainiui buvo atsisakyta dėl pasikeitusio reguliavimo ir gyvūnų gerovės standartų, o jos vietą užėmė kiti, šiuolaikinėje gyvulininkystėje įprasti sprendimai.

    Tradicija, vis dėlto, išlaikoma per atmintį ir šventes. Kasmet gegužę asociacija Butteri di Canale Monterano rengia Riarto – festivalį, atkuriantį laikotarpį prieš sezoninius gyvulių varymus, kai butteri susitikdavo, apsikeisdavo reikmenimis ir rungdavosi meistriškumu.

    Vienas įdomiausių Riarto akcentų – veršelio sugavimo rungtis, primenanti istorinius bandos suvaldymo įgūdžius, tačiau pritaikyta šių dienų požiūriui. Sugautas veršelis simboliškai „paženklinamas“ kreida, taip išlaikant ritualo prasmę be anksčiau taikytų griežtų priemonių.

    Neatskiriama butteri tapatybės dalis – specifinis jojimo stilius, vadinamas monta da lavoro, kai raitelis turi valdyti arklį taip, kad viena ranka liktų laisva darbui su gyvuliais. Šis įgūdis ypač svarbus kalvotose vietovėse, kur ganyklos ir takai reikalauja patirties, o bandos suvedimas dažnai vyksta sudėtingu reljefu.

    Šiandien butteri istorija Canale Monterano tampa ne tik kaimo kasdienybės, bet ir regiono kultūros pasakojimu. Tradicija prisitaiko: mažiau žmonių ja verčiasi kaip vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, bet daugiau ją suvokia kaip gyvenimo būdą, kurio vertė matuojama ne vien ekonomika, o ryšiu su žeme ir bendruomene.

  • Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje prasidėję oficialūs 2026 metų jaunimo žodžio rinkimai netikėtai iškėlė vieną frazę, kuri jau dabar dominuoja siūlymuose. Leidėjas „Pons Langenscheidt“ patvirtina, kad tarp pateikiamų kandidatų išsiskiria žodis „Mehrzweckeier“ – naujadaras, kurio istorija susijusi ne su popkultūra, o su politiniais protestais.

    Terminas kilo iš šūkio, nukreipto prieš kanclerį Friedrichą Merzą, ir tapo internetinio pasipiktinimo simboliu po to, kai keli protestų epizodai peraugo į teisines procedūras. Pirmąkart platesnio dėmesio šūkis sulaukė, kai per demonstraciją Berlyne policija konfiskavo aštuoniolikmečio moksleivio plakatą su užrašu. Netrukus panašus atvejis fiksuotas ir Gysene, kur prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo politikų šmeižimo ir įžeidimo.

    Kaip protesto frazė tapo trendu

    Būtent teisėsaugos reakcija, o ne pats šūkis, paspartino jo išplitimą socialiniuose tinkluose. Internete pasirodė įrašai ir vaizdai su protesto užrašu, o dalis aktyvistų ėmė provokuoti ir simboliniais veiksmais skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, pervadinant CDU būstines žemėlapiuose. Taip žodis „Mehrzweckeier“ iš nišinio politinio juoko virto masiškai kartojamu memu.

    Friedrichas Merzas interviu žiniasklaidai teigė, kad pastaruoju metu patiria neregėto masto asmenines atakas.

    „Jei pažiūrite, kas apie mane platinama, kaip esu puolamas ir menkinamas, nė vienam kancleriui anksčiau neteko to iškęsti“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Interneto bendruomenės tuo metu ėmė siūlyti naujadarą teikti oficialiam jaunimo žodžio balsavimui, o tai dar labiau padidino jo matomumą. Tokie rinkimai Vokietijoje kasmet tampa viešos diskusijos veidrodžiu: į finalą neretai patenka terminai, atspindintys metų nuotaikas, kartų konfliktus ar socialinių tinklų kalbą.

    Kas yra Baudžiamojo kodekso 188 straipsnis

    Diskusijos dėl žodžio „Mehrzweckeier“ neatsiejamos nuo Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio, numatančio atsakomybę už politikų įžeidimą, šmeižimą ar garbės ir orumo žeminimą. 2021 metais šis reguliavimas buvo sugriežtintas, įtraukiant įžeidimą ir sudarant sąlygas kai kuriais atvejais pradėti procesą net ir be nukentėjusiojo skundo.

    Pastaraisiais metais, remiantis viešai aptariamais duomenimis, tokių tyrimų ir baudų skaičius augo, todėl klausimas tapo ne tik teisinis, bet ir politinis. Kritikai teigia, kad valstybė neturėtų suteikti politikams didesnės apsaugos nei paprastiems piliečiams, o šalininkai pabrėžia, kad viešojo gyvenimo veikėjai vis dažniau tampa koordinuotų patyčių ir dezinformacijos taikiniais.

    Riba tarp satyros ir įžeidimo?

    Vokietijos politinėje erdvėje nuomonės išsiskiria. Dalis CDU ir CSU atstovų svarsto, ar nereikėtų grįžti prie tvarkos, kai bylos dėl įžeidimo pradedamos tik pateikus skundą, kaip buvo iki 2021 metų pakeitimų. Kiti politikai, įskaitant socialdemokratus, laikosi pozicijos, kad speciali apsauga būtina, nes viešos atakos prieš politikus kenkia demokratiniam procesui ir atgraso žmones nuo dalyvavimo politikoje.

    Ši įtampa atsispindi ir jaunimo žodžio rinkimuose: kandidatai dažnai tampa ne vien kalbos, bet ir visuomenės „temperatūros“ matuokliu. Vieniems „Mehrzweckeier“ yra satyros forma ir protesto ženklas, kitiems – paprastas įžeidimas, kurį normalizuojant nyksta pagarba viešajai diskusijai.

    Siūlymai 2026 metų jaunimo žodžiui renkami iki birželio vidurio, vėliau sudaromas dešimtukas, o galutinis nugalėtojas tradiciškai skelbiamas rudenį. Iki tol „Mehrzweckeier“ veikiausiai ir toliau bus naudojamas kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kur Vokietijoje šiandien brėžiama žodžio laisvės riba.

  • „Roland Garros“ finalas: 19-metė Mirra Andrejeva be vargo iškovojo pirmąjį „Grand Slam“ titulą

    „Roland Garros“ finalas: 19-metė Mirra Andrejeva be vargo iškovojo pirmąjį „Grand Slam“ titulą

    Paryžiuje vykusio „Roland Garros“ moterų vienetų turnyro finalą užtikrintai laimėjo 19-metė Mirra Andrejeva. Tenisininkė, turnyre dalyvavusi po neutraliu statusu, finale nugalėjo Lenkijos atstovę Mają Chwalinską 6:3, 6:2 ir iškovojo pirmąjį karjeroje „Grand Slam“ titulą.

    Ši pergalė įtvirtino Andrejevos proveržį didžiausio lygio varžybose: iki finalo ji žaidė stabiliai ir tik kartą pralaimėjo setą. Finale intriga trumpam buvo atgijusi pirmajame sete, kai Chwalinska po nesėkmingos pradžios sugebėjo atsakyti laimėta varžovės padavimų serija.

    Vis dėlto ilgiau priešintis nepavyko. Vėjuotomis sąlygomis Chwalinska vis dažniau klydo, o Andrejeva išlaikė aukštą tempą, spaudė varžovę nuo galinės linijos ir nuosekliai rinko taškus svarbiausiais momentais.

    Andrejevos triumfas Paryžiuje svarbus ir platesniame kontekste: toks ankstyvas laimėjimas dažnai tampa lūžio tašku sportininko karjeroje, nes atveria kelią didesniam pasitikėjimui, aukštesniam reitingui ir stabilumui sezono metu. Moterų tenise pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai jaunos žaidėjos vis drąsiau perima iniciatyvą didžiuosiuose turnyruose, o „Roland Garros“ finalas tapo dar vienu to pavyzdžiu.

    Chwalinskai šis turnyras taip pat buvo išskirtinis: iki finalo ji pateikė ne vieną staigmeną ir tapo ryškia turnyro sensacija, atėjusia nuo kvalifikacijos. Tačiau finale pranašumas buvo Andrejevos pusėje, o rezultatas tai aiškiai atspindėjo.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.

  • Vaiko teisių gynėjai primena: tėvystė prasideda kasdienybėje, o ne tik per šventes

    Artėjant Tėvo dienai dažnai akcentuojamas bendras laisvalaikis su vaikais, tačiau vaiko teisių gynėjai pabrėžia: ryšys su tėčiu pirmiausia auga kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio paprastuose dalykuose. Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai dalijasi rūpesčiais, sprendimais ir atsakomybe už jo gerovę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikui svarbus ne vien „kokybiškas laikas“ savaitgaliais ar per šventes. Ne mažiau reikšmingas nuoseklus dalyvavimas kasdienybėje: domėjimasis mokykla, sveikata, santykiais, vaiko nuotaikomis ir tuo, kas jam tuo metu iš tiesų rūpi.

    „Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai yra šalia ne tik ypatingomis akimirkomis, bet ir kasdienybėje. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo mokymusi, sveikata ir išgyvenimais, jis jaučiasi saugesnis“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Pasak specialistų, lygiavertė tėvystė nėra matematiškai tikslus darbų pasidalijimas, nes šeimos skirtingos, o jų ritmas nevienodas. Esminis principas – kad rūpestis vaiku netaptų vieno žmogaus „nematoma“ pareiga, kuri ilgainiui virsta nuovargiu, įtampa ir konfliktų priežastimi.

    Kasdienis pasirūpinimas vaiku susideda iš daugybės smulkmenų: nuo vizitų pas gydytojus planavimo iki vaistų nupirkimo, nuo pagalbos su namų darbais iki susitarimų dėl būrelių ar dienotvarkės. Kai šias užduotis tėvai dalijasi, vaikui siunčiama aiški žinutė, kad jis svarbus abiem, o šeimos gyvenimas tampa stabilesnis.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina kalbėtis ne vien apie darbus, bet ir apie savijautą bei lūkesčius. Dažnai didžiausi sunkumai kyla ne dėl pareigų kiekio, o dėl neišsakytų nuoskaudų ar jausmo, kad viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių, todėl atviras dialogas padeda laiku pastebėti perdegimo riziką ir susitarti dėl realios pagalbos.

    Tėčio įsitraukimas, pasak specialistų, svarbus ne tik poros santykių pusiausvyrai, bet ir vaiko emocinei raidai. Net trumpi, bet reguliarūs kasdieniai gestai – paklausimas, kaip sekėsi, pagalba sprendžiant rūpestį, bendras vakaro ritualas – kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, kuris vaikui tampa atrama įvairiose situacijose.

    Kilus klausimams dėl vaiko teisių ar šeimos situacijų, gyventojai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą konsultacijai arba, esant skubiai pagalbai, skambinti numeriu 112. Tarnyba primena, kad pagalbos ieškojimas yra atsakingas žingsnis, kai siekiama užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

  • Birštonas ieško operatoriaus: 10 metų nuoma 150 kW elektromobilių įkrovimo stotelėms Pušyno g.

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba paskelbė viešą nuomos konkursą dėl savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto Pušyno gatvėje, skirto viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti. Konkursas vykdomas tiesioginiu būdu, o nuomos sutartį planuojama sudaryti 10 metų laikotarpiui nuo pasirašymo dienos.

    Nuomojamas objektas – Pušyno gatvės automobilių stovėjimo aikštelių dalys: septynios stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 87,23 kv. m. Turtas nuomai dalimis nedalinamas, tad konkurso dalyvis turės įsipareigoti įrengti infrastruktūrą visam numatytam plotui.

    Pagal konkurso sąlygas čia numatoma įrengti ne mažesnės kaip 150 kW galios įkrovimo stoteles. Skelbiama, kad planuojamos trys stotelės, aptarnaujančios septynias stovėjimo vietas, todėl tai būtų didesnės galios viešo įkrovimo taškas, orientuotas į greitesnį elektromobilių papildymą energija.

    Pradinė turto nuomos kaina nustatyta 441 eurai per mėnesį. Papildomos sąlygos, susijusios su projektavimu, įrengimu, statyba ir eksploatavimu, turi atitikti galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja elektromobilių įkrovimo infrastruktūros saugą, prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimo reikalavimus.

    Dalyvių registracija vyks Birštono miesto tvarkymo tarnybos administraciniame pastate (Jaunimo g. 3, Birštonas, II aukštas) nuo 2026 metų birželio 8 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų birželio 12 dienos 15.00 valandos darbo dienomis. Konkurso komisijos posėdis numatytas 2026 metų birželio 15 dieną 10.45 valandos tuo pačiu adresu.

    Tokio tipo konkursai savivaldybėms tampa vienu praktiškiausių būdų plėsti viešą įkrovimo tinklą neprisiimant visų investicijų naštos: operatorius investuoja į įrangą ir įrengimą, o miestas gauna infrastruktūrą ir nuomos pajamas. Didelės galios įkrovimas kurortuose ir turizmo vietovėse ypač aktualus šiltuoju sezonu, kai išauga srautai ir vairuotojai dažniau renkasi trumpus sustojimus, o ne ilgesnį lėtesnį įkrovimą.

  • Birštono merės sveikinimas Tėvo dienai: pagarba tėčiams ir priminimas, kodėl jų vaidmuo svarbus

    Birštono savivaldybė paskelbė merės sveikinimą Tėvo dienos proga, kviesdama šią progą skirti dėmesiui, padėkai ir artumui šeimose. Tėvo diena Lietuvoje minima pirmąjį birželio sekmadienį ir kasmet tampa proga įvardyti tėvystės svarbą kasdienybėje.

    Savivaldybės sveikinimu akcentuojama pagarba tėčiams, jų atsakomybė ir indėlis į vaikų augimą, saugumą bei vertybinį ugdymą. Tokie vieši kreipimaisi paprastai siekia ne tik pasveikinti, bet ir priminti bendruomenei apie šeimos ryšių puoselėjimą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tėčių įsitraukimą į vaikų priežiūrą ir ugdymą, taip pat apie emocinio ryšio svarbą. Specialistai pabrėžia, kad nuoseklus tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime siejamas su geresne savijauta, pasiekimais mokykloje ir mažesne elgesio sunkumų rizika.

    Birštono savivaldybės komunikacijoje Tėvo diena išlieka viena iš bendruomeniškai telkiančių progų, kai viešai skatinama parodyti dėmesį artimiesiems. Gyventojai raginami šią dieną paminėti paprastai, bet prasmingai: susitikimu, pokalbiu ar padėkos žodžiu.

    Sveikinimą paskelbė Birštono savivaldybė. Daugiau informacijos apie miesto naujienas ir pranešimus gyventojams savivaldybė skelbia savo oficialiuose kanaluose.

  • 12 netikėtų druskos panaudojimų namuose: nuo kvapų naikinimo iki dėmių ir rūdžių valymo

    Druska dažniausiai siejama su maisto gamyba, tačiau buityje ji gali tapti paprastu ir nebrangiu pagalbininku valant, šalinant kvapus ar sprendžiant smulkias kasdienes problemas. Ekspertų teigimu, druska dėl savo abrazyvumo ir gebėjimo sugerti drėgmę bei nešvarumus praverčia ten, kur įprasti plovikliai ne visada padeda.

    Svarbu atskirti, kur druska tinka, o kur gali pakenkti. Ant kai kurių paviršių, pavyzdžiui, jautrių dangų ar natūralaus akmens, ji gali palikti mikroįbrėžimų, o augalams per didelis druskos kiekis yra žalingas. Todėl buitiniai patarimai dažniausiai veikia kaip greita priemonė, tačiau verta įvertinti konkrečią situaciją.

    Vienas paprasčiausių būdų panaudoti druską yra rankų kvapų šalinimas po maisto ruošos. Jeigu ant odos ilgai laikosi svogūnų ar kitų intensyvių produktų kvapas, galima įtrinti druską į drėgnas rankas, trumpai palaukti ir nuskalauti šiltu vandeniu.

    Druska taip pat praverčia valant įsisenėjusias dėmes ant nerūdijančio plieno puodų ar keptuvių. Praktikoje dažnai naudojamas būdas yra sudrėkinti nešvarią vietą, pabarstyti druskos, leisti jai įsigerti, o tada švelniai nušveisti, kad būtų lengviau atkelti pridegimus.

    Jei ant stiklinių lieka kosmetikos žymių, pavyzdžiui, lūpdažio, gali padėti druskos ir vandens pasta. Užtepus jos ant dėmės ir lengvai patrinkus, riebus pėdsakas dažnai nusivalo greičiau nei kartojant kelis indaplovės ciklus.

    Gėrimų dėmėms audiniuose druska dažnai minima kaip skubi pagalba, kai išsilieja putojantis vynas ar vynas. Pirmiausia rekomenduojama skystį sugerti servetėle, sudrėkinti vietą šaltu vandeniu, pabarstyti druskos, o vėliau skalbti įprastai, kad dėmė nespėtų įsigerti.

    Druska gali padėti neutralizuoti kvapus šiukšliadėžėje, ypač jei naudojama kartu su soda. Papildomai galima įmaišyti trupintos citrinos žievelės, kad kvapas būtų gaivesnis, tačiau pagrindinis efektas dažniausiai siejamas su drėgmės ir kvapų sugėrimu.

    Dar vienas praktiškas būdas yra puodelių, ant kurių lieka kavos ar arbatos žiedai, valymas. Druska gali veikti kaip švelnus abrazyvas, o sumaišyta su citrinos sultimis padeda greičiau pakelti apnašas nuo paviršiaus.

    „Druska su citrinos sultimis gali nuvalyti kavos žiedus taip, lyg jų nė nebūtų“, – sakė valymo paslaugų atstovas.

    Vonios kambaryje druska kartais naudojama kaip švelnesnė šveitimo priemonė, ypač kai reikia nuvalyti nešvarumus nuo tvirtesnių paviršių. Įprastas sprendimas yra sumaišyti druską su indų plovikliu ir atsargiai nušveisti, kad liktų mažiau subraižymų rizikos.

    Lauko baldams ar metalinėms detalėms druska minima kaip pagalba kovojant su rūdimis. Sumaišius druską su vandeniu galima gauti pastą, kuri užtepama ant rūdžių, paliekama išdžiūti, o vėliau nušveičiama šepetėliu.

    Druska taip pat kartais naudojama kaip priemonė nuo skruzdėlių, kai ji pabarstoma plonu sluoksniu prie įėjimų ar ant palangių. Vis dėlto tai nėra ilgalaikis sprendimas, o jei namuose yra augintinių ar mažų vaikų, verta rinktis saugesnes, būtent kenkėjų kontrolei skirtas priemones.

    Sodininkystėje minimi druskos tirpalai piktžolėms naikinti, tačiau čia reikėtų būti ypač atsargiems. Druska gali ilgam paveikti dirvožemį ir pakenkti augalams aplinkui, todėl ją naudoti tikslinga tik ten, kur augmenijos tikrai nereikia ir nėra rizikos, kad tirpalas pateks į veją ar lysves.

    Prie grilio priežiūros druska praverčia kaip šveitimo pagrindas: sumaišyta su citrinos sultimis ji sudaro pastą, kurią galima užtepti ant grotelių, palaukti apie 10–15 minučių ir tuomet nušveisti. Po tokio valymo svarbu paviršius gerai nusausinti, kad drėgmė neskatintų rūdijimo.

    Medinėms pjaustymo lentoms ar stalviršiams druska kartais naudojama dėmėms kelti, ją sumaišius su trupučiu vandens ar aliejaus. Tačiau medį būtina kruopščiai išdžiovinti, o priežiūrai naudoti jam skirtas priemones, kad paviršius neskilinėtų ir ilgiau tarnautų.

  • Numerologai išskiria 4 gimimo datas: sakoma, kad tada dažniau užauga šilčiausi ir aktyviausi seneliai

    Nors numerologija nėra pripažinta mokslu, ji išlieka populiari kaip simbolinis būdas paaiškinti asmenybės bruožus ir šeimos vaidmenis. Tokie tekstai dažniausiai skaitomi kaip pramoginis turinys, o ne kaip patikimas charakterio ar likimo vertinimo įrankis.

    Senelių ir anūkų ryšys daugelyje šeimų tampa vienu artimiausių: seneliai perduoda gyvenimišką patirtį, šeimos istorijas, ramybę ir saugumo jausmą. Tuo pat metu bendravimas su vaikais dažnai padeda vyresniems išlikti aktyviems, įsitraukti ir jaustis reikalingiems.

    Numerologijos šalininkai teigia, kad gimimo diena gali būti siejama su tam tikrais elgesio modeliais, įskaitant tai, koks žmogus būna kaip senelis. Žemiau pateikiamos keturios datos, kurios tokiose interpretacijose dažniau minimos kaip „seneliškų“ savybių rinkinį stiprinančios.

    Gimę 3 dieną dažnai apibūdinami kaip optimistiški, šmaikštūs ir lengvai su vaikais kontaktą randantys žmonės. Tokie seneliai, kaip teigiama, anūkams tampa natūraliais padrąsintojais: padeda atsipalaiduoti, iš krizės pamatyti išeitį ir kuria namuose daugiau lengvumo.

    Gimę 10 dieną numerologijoje neretai siejami su energija, tvirtumu ir polinkiu motyvuoti kitus. Pasak šių interpretacijų, tokie seneliai dažniau įkvepia anūkus imtis atsakomybės, tikėti savimi ir siekti užsibrėžtų tikslų, o patys mėgsta „judesį“ ir aktyvų laiką kartu.

    Gimę 20 dieną apibūdinami kaip jautresni ir intuityvesni, geriau pagaunantys nuotaikas. Teigiama, kad jie dažniau būna tie, kurie moka nuraminti, išklausyti ir sukurti jaukią atmosferą, o ryšį su anūkais stiprina per tradicijas ir bendrus ritualus.

    Gimę 23 dieną dažnai vadinami pasakotojais ir smalsiais pašnekovais. Numerologijoje jiems priskiriamas komunikabilumas, kūrybiškumas ir noras dalintis patirtimis, todėl anūkams jie esą dažniau tampa žmonėmis, kurie šeimos istorijas paverčia įdomiais pasakojimais.

    Vertinant blaiviai, šios datos neįrodo, kad žmogus būtinai bus tam tikras senelis, nes asmenybę labiausiai formuoja patirtys, vertybės, sveikata ir santykiai šeimoje. Vis dėlto tokios simbolinės interpretacijos daugeliui tampa proga pagalvoti, kokias savybes norisi puoselėti bendraujant su anūkais: kantrybę, dėmesingumą, humorą ir laiką kartu.