CP v2

Blog

  • Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kuri organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiai atsikratyti dalies pavojingų atliekų, kurios netinkamai išmetamos kelia riziką aplinkai ir sveikatai.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrias komunalines šiukšles, nes jose gali būti sunkiųjų metalų, elektrolitų, rūgščių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Už mokestį atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, nors kai kuriais atvejais gali būti taikomos išimtys. Taip pat už mokestį bus priimamos automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, kurioms dažnai taikomi griežtesni tvarkymo reikalavimai dėl didesnio pavojingų medžiagų kiekio.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis galės perduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos laikomos pavojingomis, nes alyvos ir filtrų likučiai patekę į dirvožemį ar vandenį gali ilgai išlikti ir užteršti aplinką.

    Savivaldybė primena, kad elektronikos, baterijų, filtrų ar alyvų atliekas būtina rūšiuoti ir kaupti atskirai, o vėliau perduoti atliekų tvarkytojams. Tai ne tik sumažina taršą, bet ir leidžia atgauti vertingas žaliavas, pavyzdžiui, metalus, kurie gali būti panaudoti perdirbimui.

    Norintys perduoti nenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali kreiptis į atliekų tvarkytojus ir užpildyti nustatytą formą. Nenaudojamas automobilis laikomas taršos šaltiniu, nes iš jo gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o aplinkoje paliktos dalys, plastikas ir guma suyra lėtai bei gali kelti papildomą pavojų.

    Dėl registracijos akcijai savivaldybė prašo iki 2026 metų birželio 7 dienos susisiekti nurodytu el. paštu arba telefonu. Išankstinė registracija padeda suplanuoti surinkimo apimtis ir užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų priimtos ir sutvarkytos teisėtai.

  • 33-ioji Trakų taurė: dvi dienos vaikų futbolo kovų ir mūsų komandos medaliai

    33-ioji Trakų taurė: dvi dienos vaikų futbolo kovų ir mūsų komandos medaliai

    Gegužės 30 ir 31 dienomis Trakuose surengtas 33-iasis tradicinis vaikų futbolo turnyras Trakų taurė. Per dvi dienas į aikštes išbėgo skirtingų amžiaus grupių komandos, o turnyras tapo ne tik sportine, bet ir bendruomeniška švente.

    Organizatoriai varžybas suskirstė pagal gimimo metus, todėl kiekvieną dieną laukė vis kitas tempas ir skirtingos rungtynių istorijos. Komandos žaidė vieno rato ir grupių etapų formatais, o galutinės vietos sprendėsi atkakliose dvikovose.

    Pirmoji diena: 2014–2015 metų grupė

    Pirmąją turnyro dieną varžėsi 2014–2015 metais gimę futbolininkai, o šioje grupėje rungėsi 7 komandos. Jos tarpusavyje žaidė vieno rato sistema, todėl kiekvienos rungtynės turėjo tiesioginę įtaką galutinei rikiuotei.

    Mūsų komanda viso turnyro metu demonstravo kovingumą ir discipliną, o sukauptas taškų kraitis leido užimti 4-ąją vietą. Komandos geriausiu žaidėju pripažintas Danielius Kavaliauskas, išsiskyręs aktyvumu ir darbu aikštėje.

    Antroji diena: kelias iki bronzos

    Antrąją dieną aikštėje susitiko 2016–2017–2018 metais gimę futbolininkai, o šioje amžiaus grupėje dalyvavo 8 komandos. Po grupių etapo mūsų ekipa savo pogrupyje užėmė 2-ąją vietą ir pelnė teisę žaisti dėl bronzos.

    Mažajame finale laukė svečiai iš Lenkijos, o rungtynės pareikalavo ir emocijų valdymo, ir charakterio. Mūsų jaunieji futbolininkai laimėjo rezultatu 4:2 ir iškovojo 3-iąją vietą, užtvirtindami sėkmingą turnyro dieną.

    Asmeniniai įvertinimai

    Turnyre netrūko ir individualių apdovanojimų, kurie dažnai tampa svarbia motyvacija jauniesiems sportininkams. Mūsų komandoje geriausiu žaidėju išrinktas Majus Češulis.

    Dar vienas ryškus įvertinimas atiteko vartininkui Aironui Gasiul, kuris pripažintas geriausiu viso turnyro vartininku. Tokie apdovanojimai paprastai skiriami ne tik už vieną gerą epizodą, bet ir už stabilų žaidimą per visą varžybų laiką.

    Turnyro organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad Trakų taurė kasmet išlieka svarbiu vaikų futbolo kalendoriaus akcentu, leidžiančiu pasitikrinti progresą prieš kitus turnyrus. Komanda dėkoja žaidėjams, treneriams ir tėvams, prisidėjusiems prie pasirengimo ir palaikymo.

  • Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajono savivaldybėje birželio 3 dieną surengtas susitikimas, kuriame aptarta socialinių dirbtuvių veikla, jos plėtros poreikiai ir žmonėms su negalia skirtų paslaugų organizavimas savivaldybėje. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos atstovai, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė bei Daugėliškio socialinių dirbtuvių komanda.

    Pasak savivaldybės atstovų, daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: socialinių darbuotojų ir kitų specialistų apmokėjimo tvarkai, taip pat paslaugų koordinavimui per atvejo vadybą. Aptartas ir atvejo vadybininko konkurso poreikis, nes šis vaidmuo svarbus užtikrinant, kad žmogui būtų parinktos tinkamos paslaugos ir jos veiktų nuosekliai.

    Infrastruktūra vietoje institucinės globos

    Susitikime taip pat pristatytas projektas Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra Ignalinos rajone. Jo esmė yra kurti bendruomenines alternatyvas institucinei globai, kad žmonės, turintys intelekto ir arba psichinę negalią, galėtų gyventi kuo savarankiškiau ir gauti pagalbą arčiau įprastos gyvenamosios aplinkos.

    Numatoma, kad įgyvendinus projektą Ignalinos rajone bus sukurta apsaugoto būsto infrastruktūra su 4 vietomis. Taip pat planuojama įsteigti grupinio gyvenimo namus su 10 vietų, kurie skirti tiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, bet bendruomenėje teikiama pagalba.

    Be to, projekte numatytas dienos užimtumo centras su 20 vietų, kuris turėtų didinti paslaugų prieinamumą ir padėti užtikrinti prasmingą dienos veiklą. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbia grandimi tiek žmogaus savarankiškumo stiprinimui, tiek šeimų ir artimųjų naštos mažinimui.

    Kaina ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 929 771,23 eurų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o Daugėliškio krašto bendruomenė jame dalyvauja kaip partnerė.

    Planuojama projekto veiklų vykdymo pabaiga yra 2027 metų gegužės 31 dieną. Savivaldybė tikisi, kad suplanuotos investicijos padės išplėsti realias būsto ir užimtumo galimybes žmonėms su negalia bei sustiprins paslaugų tinklą rajone.

    Savivaldybės administracija

  • Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant svarbiausia išlaikyti ramybę ir nekurti papildomo pavojaus eisme. Specialistai pabrėžia, kad staigūs manevrai, netikėtas stabdymas ar sustojimas važiuojamojoje dalyje gali sukelti avarijas, todėl sprendimus reikia priimti įvertinus aplinką.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijose akcentuojama, kad automobilis nėra priedanga. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos, be to, gali užsidegti, todėl tikslas turėtų būti kuo greičiau pasiekti saugesnę vietą.

    Jei perspėjimas užklupo mieste

    Mieste, laikantis Kelių eismo taisyklių ir netrukdant kitiems, rekomenduojama ramiai judėti link artimiausios priedangos. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, verta ieškoti tvirto pastato ar vietos, kuri sumažintų skeveldrų riziką, pavyzdžiui, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos ar rūsio.

    Nerekomenduojama staiga stabdyti važiuojamojoje dalyje ar palikti automobilio taip, kad jis blokuotų eismą. Taip pat patariama nesustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros ar karinės paskirties objektų, taip pat didelių žmonių susibūrimo vietose.

    Pasiekus saugesnę vietą, patariama išjungti variklį, palikti transporto priemonę ir eiti į priedangą arba į pastato vidų. Jei yra galimybė, rinkitės vietas be didelių vitrinų ir langų, o įėjusiems į vidų svarbu laukti tolesnės oficialios informacijos.

    Ką daryti užmiestyje ir magistralėse

    Užmiestyje, magistralėse ir greitkeliuose rekomenduojama neviršyti leistino greičio, nepanikuoti ir nestabdyti staiga. Jei nematote ir negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiau tęsti kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti, pavyzdžiui, gyvenvietės, pastato ar požeminės perėjos.

    Jei girdimi sprogimai, matomas žemai skrendantis objektas ar kiti aiškūs pavojaus ženklai, patariama saugiai sustoti už važiuojamosios dalies ribų, išjungti variklį ir, jei įmanoma, palikti automobilį. Pabrėžiama, kad slėptis automobilyje, prie jo ar po juo nerekomenduojama, nes tai nesuteikia patikimos apsaugos.

    Jei šalia nėra priedangos ar pastato, rekomenduojama pasitraukti nuo transporto priemonės ir ieškoti reljefo nelygumų, pavyzdžiui, griovio, pylimo ar įdubos. Tokiu atveju patariama atsigulti, prisidengti galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukti, kol pavojus praeis.

    Kur sekti informaciją ir ko nepamiršti

    Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama laikytis žemiau langų linijos ir prisidengti galvą bei kaklą. Taip pat svarbu įsijungti Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdyti valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

    Ekspertai primena, kad oro pavojaus situacijose kelių saugumas išlieka kritiškai svarbus: vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti grandininę avariją. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti ne skuba, o aiškia logika: trauktis į priedangą, vengti rizikingų vietų ir vadovautis oficialia informacija.

    „Automobilis nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • Sidabro vainikėlis Telšiuose: apdovanoti jaunieji tautodailininkai, tarp laureatų – ignalinietės

    Sidabro vainikėlis Telšiuose: apdovanoti jaunieji tautodailininkai, tarp laureatų – ignalinietės

    Birželio 2 dieną Telšių kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso Sidabro vainikėlis finalinės parodos uždarymas ir laureatų apdovanojimai. Renginyje pristatyti regioninių turų nugalėtojų darbai – nuo kalviškų saulučių iki akmentašystės kūrinių, liudijančių aukštą jaunųjų autorių meistriškumą.

    Organizatorių teigimu, dalies moksleivių kūryba jau dabar stebina originalumu ir drąsa, o atlikimo kokybe neretai prilygsta patyrusių tautodailininkų darbams. Į apdovanojimų šventę susirinko mokiniai, jų mokytojai ir palaikymo komandos iš įvairių Lietuvos vietovių, taip pat lietuvių bendruomenės Lenkijoje atstovai.

    Finalinėje parodoje savo kūrinius pristatė 45 jaunieji kūrėjai, dirbantys skirtingomis tradicinių amatų technikomis. Konkurso sumanymas – ne tik įvertinti talentą, bet ir paskatinti moksleivius pažinti tautodailę, tradicijas bei kultūros paveldą per praktinį kūrybinį darbą.

    Šių metų laureatais pripažinti šeši mokiniai iš skirtingų Lietuvos regionų. Tarp jų – ir dvi Ignalinos rajono švietimo ir sporto centro Dailės studijos auklėtinės, įvertintos už medžio raižinių ir karpinių kolekcijas.

    „Jaunųjų kūrėjų darbai rodo, kad lietuviškos tradicijos išlieka gyvos ir gali būti perduodamos iš kartos į kartą, kartu ieškant šiuolaikiškų formų“, – sakė renginio organizatoriai.

    Šių metų laureatai: Matas Banys (13 metų, Varėna) įvertintas už medinių skulptūrų kolekciją, jo mokytojas Algirdas Juškevičius. Orinta Dubakaitė (13 metų, Ignalina) apdovanota už medžio raižinių kolekciją, mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Vilija Brukštutė (19 metų, Ignalina) įvertinta už karpinių kolekciją, mokytoja Nijolė Trinkūnienė. Orinta Baležentytė (14 metų, Daugai) apdovanota už vytelių pintinių ir dzūkiškų kašikų darbus, mokytoja Rasa Aleksandravičienė.

    Kamilė Klinkevičiūtė (17 metų, Lazdijų rajonas) pripažinta laureate už rinktinių juostų kolekciją, mokytoja Lina Žaliauskienė. Milena Semiionovaitė (18 metų, Zarasai) įvertinta už tautinio kostiumo liemenių audinius, mokytoja Birutė Andrijauskienė.

    Sidabro vainikėlis konkursas kasmet suburia jaunuosius kūrėjus, kurie per amatų praktiką mokosi kruopštumo, medžiagiškumo pajautos ir kompozicijos, o kartu stiprina ryšį su vietos tradicijomis. Pasak kultūros lauko specialistų, mokinių įsitraukimas į tradicinius amatus tampa ir svarbia nematerialaus kultūros paveldo tęstinumo dalimi.

    Straipsnis parengtas pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro informaciją. Nuotraukos autorius Elvinas Černiauskas.

  • Mirė R&B dainininkas Peabo Bryson (75): jo balsą išgarsino „Disney“ duetai „Gražuolėje ir pabaisoje“

    Mirė R&B dainininkas Peabo Bryson (75): jo balsą išgarsino „Disney“ duetai „Gražuolėje ir pabaisoje“

    Mirė R&B dainininkas Peabo Brysonas, kuriam buvo 75-eri. Apie atlikėjo mirtį pranešė jo šeima, nurodžiusi, kad jis mirė antradienio vakarą, praėjus kelioms dienoms po patirto insulto.

    Šeimos pareiškime pabrėžiama, kad artimieji gedėdami randa paguodos matydami, kiek žmonių palietė Brysono balsas ir asmenybė. Anot jų, atlikėjo muzika ir palikimas išliks ateinančioms kartoms.

    „Nors mūsų širdys sudužusios, paguodą randame žinodami, kaip giliai Peabo buvo mylimas ir kiek gyvenimų palietė jo balsas bei dosni dvasia“, – sakė šeima.

    Duetai, tapę kino klasika

    Plačiausiai Brysonas žinomas dėl įrašų su „Disney“ filmams skirtomis dainomis, kurios tapo tarptautiniais hitais. Vienas ryškiausių jo karjeros momentų buvo duetas su Celine Dion dainoje Beauty and the Beast, skambėjusioje filme Gražuolė ir pabaisa.

    Vėliau jis pakartojo sėkmę su Regina Belle atlikdamas A Whole New World, kuri tapo viena labiausiai atpažįstamų filmo Aladinas dainų. Šie kūriniai iki šiol dažnai minimi kaip vieni svarbiausių animacinių filmų muzikos istorijoje.

    Daugiau nei penki dešimtmečiai scenoje

    Peabo Brysonas per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusią karjerą įsitvirtino kaip vienas ryškiausių R&B vokalistų, pasižymėjęs išskirtine balso tembro kontrole ir romantinėms baladėms būdingu skambesiu. Jis buvo dukart pelnęs „Grammy“ apdovanojimą, o jo pavardė ilgą laiką siekta su aukščiausios klasės duetiniais įrašais.

    Tarp kitų jo kūrybos etapų minimi solo hitai Feel the Fire, I’m So Into You ir Can You Stop the Rain, taip pat dainos, padėjusios jam pasiekti platesnę auditoriją už R&B radijo stočių ribų. Muzikos industrijoje jis buvo vertinamas ir kaip atlikėjas, gebėjęs organiškai jungti pop, soul ir R&B tradicijas.

    Nuo grupės iki didžiųjų leidybos kompanijų

    Atlikėjas gimė ir užaugo Pietų Karolinoje, o karjerą pradėjo 1970-aisiais grodamas su grupe Moses Dillard and the Tex-Town Display. Netrukus jį pasirašė Atlantoje veikusi įrašų kompanija Bang Records, ir Brysonas pradėjo solinį kelią.

    Vėlesniais metais jis įrašinėjo kelioms didelėms leidybos kompanijoms, o jo vardas tapo sinonimu duetams, kuriuose reikėjo stipraus, šilto ir techniškai tikslaus vokalo. Be Celine Dion ir Reginos Belle, Brysonas bendradarbiavo su tokiomis atlikėjomis kaip Roberta Flack ir Natalie Cole.

    Šeima pranešė, kad atsisveikinimo ir atminimo renginių detalės bus paskelbtos vėliau.

  • Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Trečiadienį Paryžiuje, Les Invalides komplekse, surengtas valstybinis atsisveikinimas su filosofu ir sociologu Edgaru Morinu, mirusiu sulaukus 104 metų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbimo ceremonijoje pabrėžė Morino intelektinį savarankiškumą ir jo gebėjimą nepasiduoti vienai „tiesai“ ar stovyklai.

    Prie didelio šypsena spindinčio Morino portreto Macronas kalbėjo apie žmogų, kurio mintis formavo visą šimtmetį ir kuris, pasak prezidento, išliko „nepavaldus vienam dogmatizmui“. Ceremonija vyko Dome des Invalides pietiniame kieme, dalyvaujant šeimai ir gausiam politikos bei kultūros pasaulio atstovų būriui.

    Ką akcentavo Macronas?

    Prezidentas savo kalboje grįžo prie Morinui būdingo principo: įsipareigojimas idėjai neturi virsti aklu rikiavimusi ir paklusimu. Macronas tvirtino, kad Morinas įspėjo apie pavojų, kai visuomenės ateitį ima valdyti neviltis, apatija ir polinkis viską aiškinti vienu, patogiu atsakymu.

    „Jam tiesa niekada nebuvo vienoje pusėje, viename dogmų rinkinyje. Įsipareigojimas negalėjo reikšti rikiuotės, o ateitis virsta chaosu, jei pasiduodame nevilties ar neveiklumo pagundai“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Macronas taip pat pabrėžė, kad Morino humanizmas buvo plataus, pasaulinio masto, tačiau kartu tvirtai įsišaknijęs Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės idėjose. Jo kalboje skambėjo mintis, kad tokia „dosni, universali“ Prancūzijos intelektinė energija nenustoja atsinaujinti.

    Morino biografija ir kelias

    Edgaras Morinas gimė 1921 metų liepos 8 dieną Paryžiuje žydų šeimoje, kurios šaknys siejosi su Salonikais Graikijoje. Jo tikroji pavardė buvo Nahoumas, o Morino pavardę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo metais, kai prisijungė prie Prancūzijos pasipriešinimo.

    1941 metais jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau vėliau nuo jos nutolo ir buvo pašalintas. Savo paties nusivylimą stalinizmu ir politinio aklumo pasekmes Morinas aprašė knygoje „Autokritika“, kuri tapo vienu ryškesnių jo biografinės refleksijos taškų.

    Kuo svarbus jo palikimas?

    Morinas buvo itin plataus profilio autorius: nuo sociologijos ir politinės minties iki epistemologijos, kultūros analizės ir ekologijos. Jo darbai buvo skaitomi gerokai už Prancūzijos ribų, o pats mąstytojas net ir garbaus amžiaus išliko aktyvus viešojoje erdvėje, dažnai cituojamas diskusijose apie demokratiją, karus ir visuomenės susiskaldymą.

    Po Berlyno sienos griūties 1989 metais Morinas rašė apie Vakarų politinio ir ekonominio modelio sekinimą, giliėjančią ekologinę krizę, religinio fundamentalizmo sugrįžimą, tarptautinės tvarkos trapumą ir karo grėsmę Europoje. Šios įžvalgos šiandien vėl minimos kaip kontekstas, padedantis suprasti, kodėl jo tekstai tebėra aktualūs.

    Jis dirbo Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir parašė dešimtis knygų, o reikšmingiausiu jo projektu laikomas daugiatomis veikalas „Metodas“, kuriame Morinas siekė apmąstyti sudėtingų sistemų logiką ir žmogaus pažinimo ribas. Šiuolaikinėse diskusijose jo idėjos dažnai siejamos su kompleksinio mąstymo būtinybe, kai visuomenės problemas tenka spręsti ne vienos srities, o kelių disciplinų sankirtoje.

    Atsisveikinimo ceremonijoje Paryžiuje Morinas įvardytas kaip žmogus, kurio gyvenimas apėmė beveik visą modernios Europos dramą ir viltis. Prezidento kalboje skambėjusi žinia buvo aiški: Morino palikimas aktualus ne tik Prancūzijai, bet ir Europai, ieškančiai būdų, kaip išlikti demokratiškai, atvirai ir atspariai dogmoms.

  • Vėjas apgadino JR instaliaciją „La Caverne“ ant Pont-Neuf: atidėta atidarymo ceremonija Paryžiuje

    Vėjas apgadino JR instaliaciją „La Caverne“ ant Pont-Neuf: atidėta atidarymo ceremonija Paryžiuje

    Paryžiuje, ant seniausio miesto tilto Pont-Neuf, turėjusi atsidaryti menininko JR laikinoji instaliacija „La Caverne“ buvo apgadinta stipraus vėjo ir liūties. Likus kelioms dienoms iki planuotos atidarymo datos, projekto partneriai pranešė, kad ceremonija nukeliama.

    Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizduose matyti įplyšusi drobė, pro kurią atsiveria pripučiama konstrukcijos dalis. Tikslus pažeidimų mastas dar vertinamas, todėl kol kas neaišku, kiek laiko užtruks darbų sutvarkymas ir saugos patikra.

    Atidarymas nukeltas, laukiama ekspertų išvadų

    Bendrame „Atelier JR“, Christo ir Jeanne-Claude fondo bei organizacijos Amicale des Ponts de Paris pareiškime teigiama, kad sprendimas priimtas remiantis techninės apžiūros būtinybe. Nauja atidarymo data bus paskelbta po būklės vertinimo, atsižvelgiant į specialistų išvadas.

    „Priimtas sprendimas atidėti kūrinio atvėrimą lankytojams į datą po birželio 6 dienos, kuri bus nustatyta gavus būklės ataskaitos išvadas“, – sakoma bendrame pareiškime.

    Duoklė Christo ir Jeanne-Claude tradicijai

    Instaliacija sumanyta kaip pagarba Christo ir Jeanne-Claude projektui, kai 1985 metais Pont-Neuf buvo apgaubtas audiniu ir tapo vienu ryškiausių viešojo meno įvykių Paryžiuje. JR kūrinys pastarosiomis dienomis jau buvo iškilęs virš Senos ir sulaukė nevienareikšmių reakcijų.

    Kaip ir daugelis tokio masto laikinųjų projektų, „La Caverne“ finansuojama privačių rėmėjų lėšomis. Organizatoriai akcentuoja, kad tai leidžia įgyvendinti instaliaciją nepriklausomai nuo viešojo biudžeto, tačiau kartu didina rizikų valdymo svarbą, ypač kai konstrukcijos įrengiamos atviroje, vėjui jautrioje upės pakrantės erdvėje.

    Ką žadėjo instaliacija lankytojams

    Organizatoriai projektą pristatė kaip pojūčius įtraukiantį potyrį, kuriame svarbus ne tik vaizdas, bet ir garsas bei kvapas. Garso takelį kūrė Thomas Bangalter, o kvapų sprendimus rengė parfumerijos namai „Odore Scola“.

    Iki audros buvo planuota, kad instaliacija bus nemokamai prieinama visą parą ir veiks iki birželio 28 dienos. Dabar šie planai priklausys nuo to, ar konstrukciją pavyks saugiai sutvarkyti ir ar oro sąlygos leis užtikrinti lankytojų saugumą.

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Kas slypi po aikšte

    Kol turistai rikiuojasi prie Paryžiaus Notre-Dame katedros, vos už kelių metrų nuo jų kojų archeologai atidengia istorijos sluoksnius. Tyrimai vyksta aikštėje priešais katedrą, kur planuojama tvarkyti viešąją erdvę.

    Kasinėjimai vykdomi maždaug 4 metrų gylyje, o radiniai apima beveik 2 000 metų laikotarpį. Po viduramžių Paryžiumi ryškėja romėnų laikų Lutecijos kvartalo pėdsakai.

    Dabartiniai darbai pradėti dėl miesto sprendimo pertvarkyti aikštę priešais katedrą, kuri po 2019 metais įvykusio gaisro vėl atverta lankytojams 2024 metų pabaigoje. Prieš pradedant statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, tokio amžiaus mieste privaloma ištirti, kas yra po žeme, ir užtikrinti radinių apsaugą.

    Dalį aikštės pavertus atvira kasinėjimų zona, archeologai sako, kad pirmieji pėdsakai pasirodo jau maždaug 50 centimetrų gylyje. Kai kuriomis dienomis komandos surenka iki 15 dėžių įvairių artefaktų.

    „Tai reta proga dirbti su projektu, kuris apčiuopiamai prisidės prie Paryžiaus istorijos“, – sakė Paryžiaus archeologijos padalinio konservatorė Lucie Altenburg.

    Radiniai: nuo keramikos iki Konstantino monetos

    Gilyn einant, aiškėja skirtingi laikotarpiai: viršuje – viduramžių liekanos, po jomis – merovingų ir karolingų laikų struktūros. Dar žemiau atsiveria tankiai užstatytas romėnų kvartalas.

    Tarp šimtų rastų objektų minimi ąsočiai, puodeliai ir keramikos dirbiniai, dalis jų išlikę neįprastai gerai. Archeologų teigimu, vientisos keramikos radiniai tokiose vietose nėra dažni, o šiuo atveju išsaugojimui galėjo padėti minkštesnės, organinėmis atliekomis prisotintos nuogulos.

    „Retai randame visiškai išlikusios keramikos, bet čia kai kuriuos dirbinius neįtikėtinai gerai išsaugojo gruntas“, – sakė archeologė Valentine Breloux.

    Tarp reikšmingesnių radinių įvardijama ketvirtojo amžiaus moneta su Romos imperatoriaus Konstantino atvaizdu. Tokie radiniai archeologams svarbūs datuojant sluoksnius ir tikslinant, kada konkreti teritorija buvo naudojama ar perstatoma.

    Taip pat aptikta keramikos šukių su blankiais rausvais žymėjimais vidinėje pusėje, tačiau jų reikšmė kol kas neišaiškinta. Tokie ženklai gali būti susiję su dirbtuvių praktika, prekybos žymėjimu ar naudojimo paskirtimi, bet interpretacijai prireiks papildomų tyrimų.

    Kaip kasinėjimai susiję su miesto planais

    Kasinėjimai vyksta tuo pat metu, kai Paryžius siekia aikštę priešais Notre-Dame pritaikyti prie karščio bangų ir augančių temperatūrų. Projektu numatyta daugiau žalumos ir pavėsio, planuojama pasodinti apie 160 medžių.

    Tokie sprendimai Europos miestuose vis dažniau siejami su klimato kaitos poveikiu, ypač tankiai užstatytose istorinėse erdvėse, kur vasarą stiprėja šilumos salos efektas. Vis dėlto Paryžiaus centre bet kokie gilesni darbai praktiškai visada reiškia archeologinius tyrimus, nes po gatvėmis ir aikštėmis slypi kelių epochų infrastruktūra.

    Projektą planuojama didžiąja dalimi užbaigti iki 2028 metų. Archeologai tikisi, kad iki tol pavyks nusileisti dar giliau nei romėnų sluoksniai ir patikrinti, ar išliko ankstyviausių vietovės gyventojų, galų, pėdsakų.

    „Atrodo, kad Notre-Dame vėl atgyja. Atvyksti pamatyti katedros ir supranti, kad po tavo kojomis yra dar vienas miestas“, – sakė turistė Emily Carter.