CP v2

Blog

  • Venecijos bienalė 2026: Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ virsta garso ritualu Vatikano paviljone

    Venecijos bienalė 2026: Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ virsta garso ritualu Vatikano paviljone

    2026 metų Venecijos meno bienalėje vienu ryškiausių atidarymo akcentų tapo Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ pasirodymas Santa Maria di Nazareth bažnyčioje. Maždaug pusvalandžio trukmės ritualinio pobūdžio renginys buvo surengtas kaip oficialios Vatikano paviljono atidarymo programos dalis.

    Pasirodyme skambėjo tekstai ir giesmės, siejamos su XII amžiaus benediktine Hildegarda iš Bingeno, laikoma viena žinomiausių sakralinės monofoninės muzikos kūrėjų. Šis pasirinkimas neatsitiktinis: Hildegardos kūryba iki šiol įkvepia šiuolaikinius kompozitorius, o jos muzika yra viena dažniausiai įrašomų istorijoje.

    Vatikano paviljonas klausymosi režimu

    Vatikano paviljonas šiemet pristatomas parodos pavadinimu The Ear is the Eye of the Soul, o jo kryptis dera su bienalės siekiu sulėtinti tempą ir skatinti dėmesingą patirtį. Čia pagrindiniu įrankiu tampa ne vaizdas, o garsas, kviečiantis įsiklausyti, o ne skubėti per ekspoziciją.

    Paviljono idėja įgauna formą kaip garso malda, kurią lankytojai patiria per kontempliatyvų klausymąsi. Pasak organizatorių, tai sąmoningas posūkis nuo tradicinio ekspozicijų vartojimo prie tylos, atidos ir vidinės refleksijos.

    24 menininkai ir dvi erdvės Venecijoje

    Parodą kuruoja Hans Ulrich Obrist ir Ben Vickers, o projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „Soundwalk Collective“. Ekspozicija pristatoma dviejose Venecijos vietose: basųjų karmeličių Slaptajame sode Cannaregio rajone ir Santa Maria Ausiliatrice komplekse Castello.

    Parodoje pristatomi 24 menininkų nauji, specialiai šiai progai užsakyti darbai, iš kurių didžioji dalis yra garso kūriniai. Tarp dalyvių minimi Jimas Jarmuschas, Brianas Eno, FKA twigs, Kali Malone ir Meredith Monk, o tai paviljonui suteikia plataus spektro šiuolaikinės muzikos ir garso meno kontekstą.

    Kaip gimė garso malda

    „Soundwalk Collective“ bendraįkūrėjas Stephanas Crasneansckis po pasirodymo aiškino, kad idėja buvo sukurti garso maldą kaip dedikaciją Hildegardai iš Bingeno ir kartu pažymėti Vatikano paviljono startą. Jo teigimu, parodos sumanymas susijęs su vienu neįprastu sprendimu: sode lankytojai ne tiek žiūri į objektus, kiek vaikšto klausydamiesi vientiso garso peizažo.

    „Norėjome sukurti garso maldą kaip pagarbą Hildegardai iš Bingeno ir Vatikano paviljono atidarymui. Šiame sode suteikiame progą sustoti ir apmąstyti“, – sakė Stephanas Crasneansckis.

    Jis pabrėžė, kad garsas šiuolaikinėje kultūroje ilgą laiką dažnai likdavo vaizdo šešėlyje, o šio paviljono idėja yra priešinga: gamta ir tyla tampa fonu, kuriame garsas iškyla į pirmą planą. Tokia patirtis, pasak kūrėjų, leidžia lankytojui išgyventi erdvę ne per objektų gausą, o per pojūčių koncentraciją.

    „Soundwalk Collective“ su Patti Smith bendradarbiauja beveik penkiolika metų, o šis ryšys, pasak Crasneansckio, tapo lemiamas, kai atsirado proga kurti projektą Vatikano paviljonui. Jis teigė, kad pasiūlymas Smith prisijungti prie paviljono menininkų programos buvo vienas pirmųjų žingsnių formuojant visą atidarymo pasirodymo struktūrą.

    Ritualinis pasirodymas Venecijoje įvyko 2026 metų gegužės 8 dieną. Taip pat skelbiama, kad 2026 metų spalio 26 dieną Atėnuose planuojamas specialus projektas kartu su Jimu Jarmuschu, kurį organizuoja Onassis fondo „Stegi“.

  • Kalifornijoje įkaitų drama prie banko: po 12 valandų šturmo FBI nušovė įtariamąjį

    Kalifornijoje įkaitų drama prie banko: po 12 valandų šturmo FBI nušovė įtariamąjį

    Kalifornijos Beikersfildo centre per įkaitų krizę vyrą, pastate sulaikiusį žmones, mirtinai sužeidė FBI pareigūnai, pranešė miesto policija. Incidentas baigėsi maždaug po 12 valandų trukusios aklavietės, kai teisėsauga mėgino pasiekti saugų sprendimą derybomis.

    Policija nurodė, kad visi įkaitai buvo išlaisvinti ir nė vienas nenukentėjo. Įtariamojo mirtis apibūdinta kaip pareigūnų panaudotos jėgos atvejis, kuriame dalyvavo Federalinio tyrimų biuro darbuotojai.

    Įvykiai prasidėjo antradienio popietę, kai pareigūnai reagavo į pranešimą apie bombos grėsmę pastate, kuriame veikia „Chase“ banko skyrius ir mokyklų rajono biurai. Pasak teisėsaugos, vyras užsibarikadavo viduje su keliais žmonėmis, o du įkaitai derybų metu buvo paleisti dar antradienį.

    Per krizę iš apylinkių evakuoti netoliese esantys pastatai, įskaitant rotušę ir policijos būstinę, taip pat laikinai uždarytos kai kurios gatvės. Pareigūnai įvedė perimetrą ir ragino gyventojus nesartėti prie vietos, o derybininkai su įtariamuoju kontaktavo telefonu.

    „Turime visus įmanomus resursus, kad šią situaciją užbaigtume kuo saugiau“, – sakė Beikersfildo policijos seržantas Ericas Celedonas.

    Banko atstovas patvirtino, kad „Chase“ skyrius yra pastato pirmame aukšte, o tuo metu patalpos buvo tuščios. Policija kol kas neskelbia, kas lėmė grasinimus ir kokie konkretūs įtarimai bus taikomi, taip pat nepatikslina, kiek tiksliai žmonių buvo laikomi įkaitais.

    Įvykį stebėjęs transliuotojas Jacobas Davidsonas, internete žinomas kaip Dad’s Gone Live, pasakojo buvęs netoli pastato ir matęs didelį pareigūnų sujudimą. Jo transliacijoje pro langą buvo matyti pastato viduje esantys žmonės, o vėliau ir ženklai, kad įkaitai bando atkreipti dėmesį.

    Tokios situacijos Jungtinėse Valstijose dažnai sprendžiamos derinant derybas, taktinį planavimą ir griežtą teritorijos kontrolę, siekiant apsaugoti civilius. Teisėsaugos veiksmai dėl šaudymo paprastai vertinami vidinėse ir nepriklausomose procedūrose, todėl artimiausiomis dienomis laukiama daugiau oficialios informacijos apie operacijos eigą.

  • Elektrėnuose ieškota veiksmingesnio atsako į smurtą artimoje aplinkoje: ką keičia bendras algoritmas

    Elektrėnų savivaldybėje gegužės 29 dieną surengtas tarpinstitucinis susitikimas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir koordinuotam reagavimui. Į savivaldybės viešąją biblioteką susirinko savivaldybės įstaigų, policijos, vaiko teisių apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Renginyje akcentuota, kad saugi aplinka be smurto nepasiekiama vien dokumentais ar deklaracijomis. Praktikoje lemiama tampa pirmoji reakcija, informacijos perdavimas ir tai, kaip greitai žmogus nukreipiamas realiai pagalbai.

    Nuo reagavimo iki pagalbos

    Renginį pradėjusi vicemerė ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Inga Kartenienė apžvelgė pastarųjų trejų metų patirtį. Pasak jos, institucijų susitarimai veikia tik tada, kai sutampa visų grandžių supratimas, kas ir kada turi būti padaryta.

    Elektrėnų policijos komisariato atstovai pristatė reagavimo praktiką, kai pranešimas apie smurtą vertinamas kaip neatidėliotinas signalas, o ne formalus incidentas. Taip pat aptarta, kaip užtikrinamos apsaugos priemonės ir kokie sprendimai priklauso nuo rizikos vertinimo pirmosiomis valandomis.

    Vaiko teisių apsaugos specialistai priminė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais vaikas dažnai yra tiesioginis ar netiesioginis nukentėjusysis net ir tuomet, kai smurtas nukreiptas į suaugusį. Dėl to institucijų veiksmai turi būti suderinti taip, kad pagalba šeimai prasidėtų kuo greičiau ir būtų tęstinė.

    Socialinės paramos skyriaus atstovai pristatė savivaldybėje prieinamas paslaugas ir pagalbos priemones, pabrėždami koordinavimo svarbą. Praktinis tikslas yra aiškus: žmogui neturi tekti klaidžioti tarp institucijų, kartojant tą pačią istoriją skirtingiems specialistams.

    Kai sistema gali traumuoti antrą kartą

    Mokslinėje renginio dalyje Mykolo Romerio universiteto dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė kalbėjo apie pakartotinę viktimizaciją, kai nukentėjusįjį papildomai sužeidžia neempatiškas ar formalus institucijų bendravimas. Tai gali pasireikšti abejingumu, kaltinimu, spaudimu ar nepagrįstais lūkesčiais, kad žmogus pats „susitvarkys“.

    „Jei institucijų reakcija yra formali ir nejautri, nukentėjęs žmogus gali patirti antrinę traumą ir prarasti pasitikėjimą pagalbos sistema“, – sakė Aistė Bakaitytė-Bagdonė.

    Renginyje taip pat aptarta vyrų patiriamo smurto tema, kuri dažnai lieka mažiau matoma. Prof. dr. Gediminas Navaitis ir VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Donatas Nėnius pristatė tyrimų kryptis ir iššūkius, susijusius su pagalbos pasiekiamumu bei socialinėmis nuostatomis.

    Diskusijos apie nematomus barjerus

    Praktinėje dalyje vyko dvi moderuotos diskusijos apie algoritmo veikimą realiose situacijose. Pirmoje aptarta, kokie barjerai trukdo užtikrinti prevenciją ir empatišką pagalbą visiems, įskaitant atvejus, kai nukentėjusieji bijo kreiptis ar nepasitiki institucijomis.

    Antroje diskusijoje dėmesys sutelktas į klausimą, ar vyrų patiriamas smurtas yra pakankamai atpažįstamas ir ar pagalbos kelias jiems yra aiškus. Dalyviai sutarė, kad matomumas prasideda nuo gebėjimo atpažinti situaciją, o pagalbos efektyvumas priklauso nuo suderintos institucijų reakcijos.

    Renginio apibendrinimas buvo konkretus: tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje srityje yra ne siekiamybė, o funkcinė būtinybė. Tik nuoseklus ir koordinuotas procesas leidžia užtikrinti, kad reagavimas būtų operatyvus, o pagalba žmogų pasiektų laiku.

  • ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    Bendrasis Europos Sąjungos Teismas panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria „Meta“ platformai „Facebook Marketplace“ buvo suteiktas vadinamasis vartininko statusas pagal Skaitmeninių rinkų aktą. Teismas nusprendė, kad Komisija nepakankamai aiškiai ir konkrečiai pagrindė tokį įvertinimą.

    Sprendimas priimtas Liuksemburge, o byla susijusi su Komisijos 2023 metais priimtu paketu, kuriuo „Meta“ buvo priskirta prie vartininkų dėl kelių paslaugų. „Meta“ ginčijo vartininko žymą būtent dėl „Messenger“ ir „Marketplace“.

    Ką reiškia vartininko statusas?

    Skaitmeninių rinkų akte vartininku laikoma didelė platforma, kuri tampa esminiu „įėjimo tašku“ verslams pasiekti vartotojus internete. Tokios platformos gali daryti lemiamą įtaką konkurencijai, nes nustato taisykles, kaip kiti dalyviai pasiekia pirkėjus.

    Teismas pabrėžė, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl „Marketplace“, neįvertino dalies naujos informacijos apie 2023 metais atliktus paslaugos pakeitimus. Dėl to institucija, teismo vertinimu, pernelyg rėmėsi ankstesnių metų veiklos duomenimis ir nepateikė pakankamai konkrečios analizės, kaip „Marketplace“ veikė po pakeitimų.

    „Komisija nepakankamai pagrindė, kodėl po pakeitimų „Marketplace“ vis dar atitinka vartininko kriterijus“, – nurodė teismas.

    Kodėl praktinis poveikis ribotas?

    Nors sprendimas Komisijai politiškai reikšmingas, jo tiesioginis poveikis rinkai ribotas. Priežastis paprasta: Komisija jau 2025 metų balandį buvo išbraukusi „Marketplace“ iš vartininkų sąrašo, nes po „Meta“ pakeitimų paslauga, institucijos vertinimu, nebeatitiko verslo naudotojų ribų, reikalingų vartininko statusui.

    Todėl teismo nutartis daugiausia yra procedūrinio pobūdžio ir susijusi su tuo, kaip sprendimas buvo argumentuotas. Vis dėlto ji gali turėti ilgalaikių pasekmių, nes kelia klausimų dėl Komisijos pradinių vertinimų tikslumo ir gebėjimo atlaikyti didžiųjų technologijų bendrovių teisinius ginčus.

    „Messenger“ statusas liko galioti

    Teismas paliko galioti sprendimą, kad „Meta“ išlieka vartininke per „Messenger“. Tai reiškia, kad bendrovei ir toliau taikomos Skaitmeninių rinkų akto pareigos, kurios gali keisti paslaugos veikimą, įskaitant reikalavimus dėl sąveikumo su kitomis žinučių programėlėmis.

    Toks reikalavimas teoriškai gali sudaryti prielaidas, kad skirtingų platformų naudotojai ateityje galėtų susisiekti tarpusavyje neperšokdami į kitą programėlę, jei bus įgyvendinti techniniai ir saugumo sprendimai. Komisijai tai išlieka vienu jautriausių ir daugiausia diskusijų keliančių DMA elementų.

    Teismas taip pat aiškiai atskyrė, kad „Marketplace“ atveju jis nesprendė, ar paslauga iš esmės negalėtų būti laikoma vartininke. Buvo konstatuota, kad Komisija savo argumentus pateikė nepakankamai tvirtai, o tai palieka galimybę ateityje statusą svarstyti iš naujo, jei pasikeistų rodikliai ir būtų tinkamai atlikta analizė.

    Pagal Skaitmeninių rinkų aktą už pareigų nevykdymą gali būti skiriamos labai didelės baudos, siekiančios iki 10 proc. pasaulinės metinės apyvartos, o pakartotinių pažeidimų atveju iki 20 proc. Toks reguliavimo modelis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartininko statuso suteikimas ir jo pagrindimas teismuose tampa strategiškai svarbus tiek Komisijai, tiek technologijų bendrovėms.

    2025 metų balandžio 23 dieną Europos Komisija „Meta“ skyrė 200 milijonų eurų baudą dėl DMA reikalavimų pažeidimų, susijusių su bendrovės taikytu sutikimo arba mokėjimo modeliu. Tą pačią dieną atskirai buvo nubausta ir „Apple“, kas parodė, kad Komisija siekia aktyviai taikyti naująjį reguliavimą praktikoje.

    Ši byla, nors ir su ribotu praktiniu efektu „Marketplace“ atžvilgiu, tampa svarbiu precedentu: ji signalizuoja, kad teismai tikrins ne tik politinę reguliavimo logiką, bet ir Komisijos atliktos analizės detales. Tuo pačiu „Meta“ tai suteikia aiškesnį „žemėlapį“, kokių argumentų trūko, jei ateityje statusas būtų svarstomas dar kartą.

  • Nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu: birželio 7 dieną aptars sirenas, priedangas ir išvykimo krepšį

    Birželio 7 dieną 10.50 valandą vyks nemokami civilinės saugos mokymai nuotoliu. Organizatoriai kviečia dalyvauti tik pilnamečius, jungtis savo vardu ir pavarde, o mokymų trukmė numatyta apie 2 valandas.

    Mokymai skirti praktiškai pasirengti ekstremalioms situacijoms, kai svarbiausia yra greitas ir teisingas sprendimas. Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje tapo ypač aktuali dėl pasikeitusios saugumo aplinkos, todėl vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui.

    Ką aptars mokymuose?

    Dalyviams bus aiškinama, kaip atpažinti skirtingus pavojus ir kaip į juos reaguoti realiose situacijose. Taip pat bus aptarta, ką reiškia sirenų signalai ir kokių veiksmų imtis juos išgirdus, kad būtų sumažinta rizika sau ir artimiesiems.

    Programoje numatytas ir kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų bei evakavimo punktų paaiškinimas: kuo jie skiriasi, kaip yra ženklinami ir kaip elgtis atvykus. Organizatoriai žada pateikti praktinių pavyzdžių, kurie padeda informaciją greičiau įsiminti ir pritaikyti.

    Išvykimo krepšys ir šeimos planas

    Atskira mokymų dalis bus skirta šeimos planui ir vadinamajai penkių žingsnių programai, kuri padeda susitarti dėl veiksmų iš anksto. Toks planas ypač svarbus, kai ryšys sutrinka, o sprendimus reikia priimti per kelias minutes.

    Taip pat bus aptariamas išvykimo krepšio turinys ir dažniausios klaidos, kurias žmonės daro ruošdamiesi. Pagrindinis tikslas yra ne sukaupti kuo daugiau daiktų, o pasiruošti taip, kad būtiniausi reikmenys būtų lengvai pasiekiami ir pritaikyti realiam scenarijui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie mokymai padeda sumažinti nerimą, nes aiškus pasirengimas suteikia daugiau kontrolės jausmo. Dalyviai raginami aktyviai klausti ir įsitraukti į diskusiją, kad gauta informacija būtų pritaikoma jų kasdienėms situacijoms.

  • Elektrėnų smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia NVO: kaip prisijungti iki birželio 15 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje formuojama naujos kadencijos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia prisijungti nevyriausybines organizacijas, dirbančias prevencijos ir intervencijos srityse. Komisija veikia kaip tarpinstitucinė platforma, padedanti suderinti savivaldybės, teisėsaugos, socialinių ir kitų paslaugų veiksmus.

    Komisija sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, o jos kadencija trunka 3 metus. Pagrindinis tikslas – gerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiems ir riziką patiriantiems asmenims, taip pat stiprinti priemones, kurios mažina smurto pasikartojimo tikimybę.

    Ko siekia komisija savivaldybėje

    Komisija siekia užtikrinti sklandų, koordinuotą institucijų atsaką į smurtą artimoje aplinkoje ir nuosekliai stebėti, kaip veikia pagalbos grandinė. Tai apima paslaugų organizavimo sprendimus, tarpžinybinį bendradarbiavimą, reagavimo spragų identifikavimą ir rekomendacijų teikimą.

    Savivaldybių lygmens koordinavimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, kad pagalba žmogų pasiektų laiku: nuo saugumo užtikrinimo ir krizės suvaldymo iki ilgalaikės psichologinės, teisinės ar socialinės pagalbos. Praktikoje didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ten, kur trūksta aiškaus institucijų susitarimo, informacijos apsikeitimo ir tęstinių paslaugų.

    Ką turi pateikti NVO

    Nevyriausybinės organizacijos, norinčios dalyvauti komisijos veikloje, iki 2026 metais birželio 15 dienos turi pateikti informaciją apie deleguojamą narį ir jo pakaitinį asmenį. Pakaitinis asmuo dalyvautų posėdžiuose tada, kai pagrindinis narys negalėtų atvykti.

    Pateikiami duomenys turi apimti organizacijos pavadinimą, atstovo vardą ir pavardę, pareigas organizacijoje bei kontaktus, įskaitant elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Informaciją prašoma atsiųsti komisijos sekretorei elektroniniu paštu, o iškilus klausimams galima kreiptis telefonu 0 528 58 092.

    Kodėl NVO įsitraukimas svarbus

    NVO dažnai yra arčiausiai bendruomenės ir pirmosios pastebi pasikartojančias rizikas, su kuriomis susiduria smurtą patiriantys žmonės. Jų praktinė patirtis, ryšiai su pagalbos gavėjais ir gebėjimas lanksčiau teikti paslaugas gali padėti savivaldybei tiksliau įvertinti realius poreikius.

    Įsitraukimas į komisiją suteikia galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, prisidėti prie veiksmingesnio pagalbos maršruto kūrimo ir kartu su institucijomis ieškoti priemonių, kurios mažina smurto artimoje aplinkoje mastą. Savivaldybė tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir NVO aktyvumo formuojant saugesnę aplinką gyventojams.

  • Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    ES vertinimai kyla

    Praėjus dešimtmečiui po 2016 metų „Brexit“ referendumo, europiečių požiūris į Europos Sąjungą tapo pastebimai palankesnis, rodo „Pew Research Center“ apklausa. Tyrimas apėmė aštuonias Europos šalis, kuriose nuomonės apie ES buvo nuosekliai stebimos nuo 2016 metų.

    Apklausos duomenimis, teigiamai ES vertina 62 proc. respondentų, kai 2016 metais tokių buvo 49 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad „Brexit“ nesukėlė prognozuotos euroskepticizmo bangos, o dalyje visuomenių net sutelkė paramą Europos integracijai.

    Didžiausias posūkis – Jungtinėje Karalystėje

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kuri 2016 metais nedidele persvara nubalsavo už išstojimą. Dabar 67 proc. britų ES vertina palankiai, o nepalankiai – 31 proc.

    Palyginimui, referendumo laikotarpiu neigiamai ES vertino maždaug 48 proc. apklaustųjų. Šis pokytis Jungtinę Karalystę perkelia į labiau proeuropietiškai nusiteikusių apklausoje dalyvavusių valstybių grupę.

    Kur ES populiariausia ir kur visuomenės išsiskiria?

    Didžiausia parama ES užfiksuota Švedijoje, kur palankią nuomonę išreiškė 79 proc. respondentų. Vokietijoje teigiamai ES vertina 68 proc., o Nyderlanduose, Lenkijoje ir Italijoje palaikymas taip pat viršija 60 proc.

    Prancūzijoje visuomenės nuomonė išlieka labiau pasidalijusi: palankiai ES vertina 52 proc. apklaustųjų. Graikija yra vienintelė šalis, kurioje palanki nuomonė nesiekia daugumos.

    „Pew“ tyrėjai nurodo, kad ES palaikymas sparčiausiai augo netrukus po „Brexit“ balsavimo, o vėliau dar sustiprėjo po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Anot jų, karas paskatino glaudesnį Europos šalių bendradarbiavimą gynybos, energetinio saugumo ir ekonominės paramos Kyjivui srityse, o tai galėjo sustiprinti visuomenės suvokimą apie ES vaidmenį krizėse.

    Apklausa taip pat fiksuoja politinius skirtumus: kairiųjų pažiūrų respondentai ES dažniau vertina palankiai nei dešiniųjų. Vis dėlto teigiamų vertinimų augimas matomas platesniame politiniame spektre, todėl pokytis nėra vienos stovyklos reiškinys.

    Rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europoje toliau intensyviai diskutuojama apie migraciją, konkurencingumą ir saugumo architektūrą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas Europos projektu, bent jau apklaustose šalyse, šiandien yra gerokai tvirtesnis nei „Brexit“ laikotarpiu.

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų rajone atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje vanduo atitinka higienos normos reikalavimus. Tai reiškia, kad šiose vietose maudytis galima.

    Mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti gegužės 27 dieną, o rezultatai vertinti pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri nustato privalomas maudyklų vandens kokybės vertes. Savivaldybės pateikta informacija taip pat nurodo, kad tyrimų metu atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

    Ką reiškia „atitinka normas“?

    Maudyklų vandens kokybė Lietuvoje vertinama pagal mikrobiologinius rodiklius, kurie padeda nustatyti galimą taršą ir riziką sveikatai. Praktikoje tai dažniausiai susiję su žarninių enterokokų ir žarninės lazdelės rodikliais, pagal kuriuos sprendžiama, ar vanduo yra tinkamas maudynėms.

    Net ir esant geriems rezultatams, vandens kokybė gali kisti po smarkių liūčių ar staigių nuotekų patekimo atvejų, todėl gyventojams rekomenduojama stebėti savivaldybės bei atsakingų įstaigų skelbiamus atnaujinimus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti maudynes, jei vanduo tampa drumstas, atsiranda neįprastas kvapas ar matomos šiukšlės.

    Vandens temperatūra tyrimo metu

    Bandinių ėmimo metu Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje vandens temperatūra siekė 13,3 laipsnio, o Jaunimo parko maudykloje buvo 13,5 laipsnio. Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje fiksuota 12,9 laipsnio vandens temperatūra.

    Tokios temperatūros pavasario pabaigoje yra įprastos, tačiau ilgesnės maudynės vėsiame vandenyje gali didinti peršalimo ar hipotermijos riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Specialistai paprastai pataria pradėti nuo trumpų maudynių ir stebėti savijautą.

    Informaciją apie Biržų maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus paskelbė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  • Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržuose patvirtintos atliekų rinkliavos lengvatos: kas nemokės kintamosios dalies ir kaip kreiptis

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną pritarė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimams ir patvirtino papildomas lengvatas socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Sprendimas priimtas įvertinus gyventojų prašymus ir siekiant mažinti finansinę naštą toms grupėms, kurioms išlaidos dažniausiai yra jautriausios.

    Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą savivaldybėse įprastai susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Kintamoji dalis dažniausiai siejama su gyventojų skaičiumi ar faktiniu naudojimusi paslauga, todėl būtent jos netaikymas daliai gyventojų gali reikšti apčiuopiamą mėnesinių ar metinių išlaidų sumažėjimą.

    Kam kintamoji dalis nebus skaičiuojama?

    Pagal patvirtintus pakeitimus, kintamoji vietinės rinkliavos dalis nebus skaičiuojama šeimoms, auginančioms tris ar daugiau nepilnamečių vaikų, už vaikus. Taip pat ši dalis nebus taikoma asmenims, netekusiems 75 proc. ir daugiau darbingumo.

    Lengvata numatyta ir asmenims, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis, taip pat vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad lengvatos taikymas susietas su oficialiai patvirtintais statusais, todėl svarbiausia yra pateikti prašymą ir reikiamus duomenis administratoriui.

    Kiek gyventojų gali pasinaudoti?

    Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, Biržų rajono savivaldybėje yra 219 šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų. Taip pat registruojami 256 asmenys, kuriems nustatytas I-ojo ir II-ojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.

    Be to, rajone yra 508 asmenys, netekę 75 proc. ir daugiau darbingumo, ir 23 vaikai su sunkia negalia. Šie skaičiai leidžia prognozuoti, kad lengvatos gali būti aktualios reikšmingai daliai namų ūkių, ypač tiems, kuriems kiekviena periodinė įmoka turi didelę įtaką šeimos biudžetui.

    Kaip pateikti prašymą?

    Norint pasinaudoti lengvata, gyventojams reikia pateikti prašymą dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies netaikymo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Biržų rajono rinkliavų administravimo ir kontrolės padaliniui. Padalinys yra Tiekimo g. 10, Biržuose.

    Gyventojai priimami antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.00 iki 16.00 valandos, numatyta pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 valandos. Prašymą taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, todėl daliai gyventojų procesas gali būti paprastesnis ir nereikalauti atvykimo.

  • Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    Biržuose su finansų ministru aptartos ES investicijos: Panevėžio regionui išmokėta tik 2,6 proc.

    2026 metų birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje surengtame susitikime su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu ir finansavimo ekspertais daugiausia dėmesio skirta regionų plėtrai bei Europos Sąjungos investicijų įsisavinimo tempams. Diskusijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, taip pat viešojo sektoriaus, verslo ir žemės ūkio atstovai.

    Renginyje finansavimo galimybes ir įrankius pristatė nacionalinio plėtros banko ILTE atstovė Giedrė Gečiauskienė, o projektų įgyvendinimo ir planavimo procesus aptarė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikimo tikslas buvo aiškiau įvardyti, kas stabdo investicijų įgyvendinimą atokiau nuo didžiųjų miestų esančiuose regionuose ir kokios priemonės galėtų pagreitinti projektų eigą.

    Mažiausi išmokėjimai tarp regionų

    Finansų ministras pristatė Panevėžio regionui skirtų Europos Sąjungos investicijų padėtį ir akcentavo atotrūkį tarp suplanuotų lėšų bei realių išmokėjimų. Nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai, pasak ministro, yra artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų rodikliai išlieka prasčiausi Lietuvoje.

    Susitikime įvardyta, kad Panevėžio regione šiuo metu išmokėta 2,6 proc. skirtų investicijų, kai visų regionų vidurkis siekia 9,1 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų juda lėčiau nei planuota, o investicijų nauda gyventojams ir verslui vėluoja.

    Kur krypsta investicijos

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, finansuojami Europos Sąjungos investicijų programos lėšomis, jiems skirta 171,5 mln. eurų. Didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta socialiniams projektams, apimantiems socialinį būstą, sveikatos paslaugų infrastruktūrą, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų atnaujinimą.

    Taip pat reikšmingos sumos numatytos integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kuriai skirta 35,6 mln. eurų, bei žalinimo projektams, kuriems tenka 29,8 mln. eurų. Mažesnės apimties investicijos orientuotos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, darnaus judėjimo sprendimus bei susisiekimo infrastruktūros gerinimą.

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui iš viso numatyta 179,6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, kurios planuojamos per regiono plėtros planą pagal pačių savivaldybių identifikuotus poreikius. Daugiausia regioninio planavimo būdu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų, kartu numatant lėšas žalinimui ir tvariam judėjimui.

    ILTE ir CPVA akcentai

    ILTE atstovė susitikime pabrėžė, kad regionų stiprinimas yra viena prioritetinių krypčių, todėl siekiama sudaryti palankesnes sąlygas finansavimą gauti ne tik verslui, bet ir savivaldybėms bei jų valdomoms įmonėms. Pristatyta, kad finansavimo priemonės gali būti taikomos atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo projektuose.

    CPVA vadovė aptarė, kaip projektai administruojami ir kokie procesai dažniausiai tampa kritiniais, kai pereinama nuo planavimo prie realių darbų. Akcentuota, kad regionų konkurencingumui svarbu ne tik suplanuoti investicijas, bet ir užtikrinti sklandžius pirkimus, techninį pasirengimą, darbų terminų kontrolę bei laiku pateikiamus mokėjimo prašymus.

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai kėlė klausimus dėl investicijų perspektyvų, melioracijos infrastruktūros finansavimo, verslo plėtros sąlygų ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo. Aptarta ir tai, kaip didinti finansinių priemonių prieinamumą regionų gyventojams bei įmonėms, kad projektai nevirstų vien planavimo dokumentais.

    „Tiesioginis dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir bendruomenių leidžia geriau suprasti regionų poreikius ir efektyviau ieškoti sprendimų jų įgyvendinimui“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasibaigus oficialiai daliai, dalyviai galėjo konsultuotis individualiai su ILTE ir CPVA ekspertais, aptardami konkrečių projektų finansavimo scenarijus ir pasirengimo žingsnius. Tokios konsultacijos, pasak organizatorių, padeda aiškiau įsivertinti, kokios priemonės tinkamiausios, ir greičiau pereiti nuo idėjos prie įgyvendinimo.