CP v2

Blog

  • Upynoje vėl nuomojamos patalpos Beržų g. 6: 33,19 kv. m, startas 3,50 eurų už kv. m

    Kas ir ką nuomoja

    Telšių rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnija paskelbė pakartotinį viešą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą Beržų gatvėje 6, Upynos kaime. Nuomojamos patalpos yra pastate, kurio unikalus numeris 7899-3008-8014.

    Bendras nuomojamų patalpų plotas siekia 33,19 kv. m, į jį įeina kelios patalpos ir bendro naudojimo erdvės. Pradinė nuomos kaina nustatyta 3,50 eurų už 1 kv. m per mėnesį.

    Terminai ir kur kreiptis

    Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki 2026 metų birželio 8 dienos 9.00 valandos. Dokumentai teikiami užklijuotame voke Upynos seniūnijos specialistui Klemensui Beržiniui, adresu Kuršėnų g. 26A, Upynos k., Telšių r.

    Konkurso komisijos posėdis numatytas 2026 metų birželio 8 dieną 10.00 valandos Upynos seniūnijoje tuo pačiu adresu. Dalyviai arba jų įgalioti atstovai posėdyje turi pateikti asmens dokumentą ir registracijos pažymėjimą.

    Kokie dokumentai būtini

    Norint dalyvauti, voke turi būti pateikta paraiška su dalyvio identifikaciniais duomenimis, taip pat siūlomas konkretus nuompinigių dydis. Juridiniai asmenys prideda registracijos dokumentų ir įstatų kopijas.

    Taip pat būtinas kredito įstaigos patvirtinimas, kad sumokėtas pradinis įnašas, lygus trims mėnesiams pagal pradinį nuomos tarifą. Paraiškoje reikia nurodyti ir planuojamą nuomojamo turto naudojimo tikslą.

    Kaip išrenkamas laimėtojas

    Komisija posėdyje atplėšia vokus, paskelbia pasiūlytus nuompinigius ir juos fiksuoja protokole. Konkursą laimi dalyvis, pasiūlęs didžiausią nuompinigių sumą.

    Numatyta ir pirmumo teisė esamam savivaldybės turto nuomininkui, jei jis tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir sutinka nuomotis už didžiausią konkurse pasiūlytą kainą. Jei laimėtojas nustatytais terminais nepasirašo sutarties ar neįformina turto perdavimo, konkurso rezultatai gali būti anuliuojami.

    Pradinis įnašas laimėtojui įskaitomas į nuompinigius, o kitiems dalyviams jis grąžinamas per 7 kalendorines dienas. Konkurso rezultatai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

  • Telšių rajone išnuomojamos 27,10 kv. m patalpos telekomunikacijoms: kaip vyks konkursas

    Telšių rajono savivaldybės administracijos Gadūnavo seniūnija paskelbė viešą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą. Patalpos numatytos telekomunikacijų veiklai, o nuomos sutartį planuojama sudaryti 10 metų laikotarpiui.

    Nuomai siūlomos patalpos yra Džiugo gatvėje 3, Buožėnų kaime, Telšių rajone. Bendras nuomojamas plotas siekia 27,10 kv. m, įskaitant patalpas su bendro naudojimo erdvėmis.

    Nuomos kaina ir trukmė

    Savivaldybė nurodo, kad pradinė 1 kvadratinio metro nuomos kaina yra 3,50 eurų per mėnesį. Tokia kaina taikoma kaip startinė konkurso riba, o galutinė nuomos kaina paaiškės po dalyvių pateiktų pasiūlymų įvertinimo.

    Numatoma nuomos sutarties trukmė yra 10 metų, todėl konkursas aktualus įmonėms, ieškančioms ilgalaikės vietos infrastruktūrai ar ryšio įrangai. Ilgesnis terminas paprastai leidžia planuoti investicijas ir eksploatacijos kaštus ilgesniam laikotarpiui.

    Paraiškų teikimas ir komisijos posėdis

    Paraiškas dalyvauti konkurse reikia pateikti užklijuotuose vokuose 2026 metais birželio 16 dieną nuo 8.00 valandos iki 15.00 valandos. Dokumentai priimami Gadūnavo seniūnijoje, Bažnyčios gatvėje 15, Gadūnavo miestelyje, Telšių rajone.

    Konkurso komisijos posėdis numatytas tą pačią dieną 16.00 valandą Gadūnavo seniūnijoje. Dalyviams svarbu įvertinti, kad paraiškų pateikimo terminas ir komisijos posėdis atskirti trumpu laiko tarpu, todėl dokumentus verta parengti iš anksto.

    Pradinis įnašas ir papildoma informacija

    Konkurso dalyviai turi sumokėti pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Įnašas pervedamas į Telšių rajono savivaldybės administracijos Gadūnavo seniūnijos sąskaitą AB „Luminor bank“.

    Detalias konkurso sąlygas ir papildomą informaciją apie nuomojamas patalpas galima gauti Gadūnavo seniūnijoje. Savivaldybė taip pat yra pateikusi kontaktinį telefono numerį (0 444) 41791, kuriuo galima pasitikslinti dėl dokumentų, terminų ir patalpų naudojimo reikalavimų.

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Telšių savivaldybė ieško socialinės paramos specialisto: siūlo 2 157–2 949 eurų, hibridą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms. Tai laikinojo valstybės tarnautojo pozicija, darbo vieta numatyta Telšiuose, o darbas gali būti organizuojamas hibridiniu būdu.

    Skelbime nurodoma, kad pareigybei taikomas pareiginės algos koeficientas siekia nuo 1,2 iki 1,64. Atlyginimo rėžiai įvardijami nuo 2 157,60 iki 2 948,72 eurų, o priimtam darbuotojui bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Iki kada priimami dokumentai?

    Savivaldybė nurodo, kad konkursas paskelbtas 2026 metų gegužės 29 dieną. Dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 5 dienos imtinai.

    Kaip įprasta konkursams į valstybės tarnybą, kandidatams svarbu laiku pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir įsitikinti, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nurodytus kriterijus. Šie konkursai vertinami pagal aiškią tvarką, todėl didelę reikšmę turi ir tiksliai užpildyta informacija.

    Kokios bus pagrindinės funkcijos?

    Pagrindinės būsimo specialisto užduotys susijusios su piniginės socialinės paramos administravimu ir organizavimu. Skelbime akcentuojama, kad reikės užtikrinti gyventojų teisės į paramą įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

    Tarp funkcijų taip pat įvardijamas piniginės paramos paslaugomis administravimas, vietinės rinkliavos lengvatų įgyvendinimas ir įvairių pašalpų skyrimo organizavimas. Nurodoma, kad tai apima vienkartines, tikslines, sąlygines ir periodines pašalpas.

    Kokie reikalavimai kandidatams?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį koleginį išsilavinimą, tai yra profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kiti reikalavimai ir vertinimo kriterijai pateikiami oficialiame pareigybės aprašyme.

    Dėl konkurso procedūrų, dokumentų pateikimo ir kitų praktinių klausimų skelbime nurodytas kontaktinis asmuo yra Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ilma Gintalienė.

  • Telšiuose keičiamas 0,0479 ha sklypo statusas: iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių namų teritoriją

    Telšių rajono savivaldybė pranešė priėmusi sprendimą keisti žemės sklypo Telšiuose paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastrinis numeris – 7868/0022:237, plotas – 0,0479 ha.

    Iki šiol sklypas buvo priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, o jo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Savivaldybės sprendimu numatyta keisti pagrindinę naudojimo paskirtį į kitą.

    Kartu nustatomas ir naujas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokie pakeitimai paprastai reiškia, kad sklypas planuojamas pritaikyti gyvenamajai statybai, laikantis teritorijų planavimo ir statybos reikalavimų.

    Sprendimas įformintas Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu, priimtu 2026 metais gegužės 28 dieną. Tokie potvarkiai viešinami siekiant užtikrinti skaidrumą ir informuoti gyventojus apie pasikeitimus konkrečiose teritorijose.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar sandorius šioje vietovėje, aktualu įvertinti, kad paskirties ir naudojimo būdo pakeitimas pats savaime dar nereiškia automatinės teisės pradėti statybą. Prieš pradedant darbus įprastai reikia atlikti projektavimo procedūras ir gauti privalomus leidimus pagal galiojančius teisės aktus.

  • Svogūnas be ašarų: vienas pjūvis ir paprasti triukai, kurie iškart pakeis pjaustymą

    Pjaustant svogūną ašaros daugeliui atrodo neišvengiamos, tačiau dažnai pakanka kelių paprastų įpročių, kad akių graužimas gerokai sumažėtų. Svarbiausia suprasti, kas tiksliai sukelia dirginimą, ir kaip tai suvaldyti virtuvėje be specialių priemonių.

    Kai svogūnas pjaunamas, pažeidžiamos jo ląstelės ir į orą išsiskiria sieros junginiai. Jie reaguoja tarpusavyje, susidaro laki dirginanti medžiaga, kuri patekus į akis sukelia perštėjimą, o organizmas natūraliai ima gaminti ašaras, kad dirgiklį „nuplautų“.

    „Ašaros pjaustant svogūną yra ne silpnumo ženklas, o normalus apsauginis refleksas“, – sako maisto technologijų specialistai, aiškindami, kad reakcija priklauso ir nuo svogūno rūšies bei šviežumo.

    Vienas veiksmingiausių būdų sumažinti ašarojimą yra susijęs su šaknimi. Daugiausia dirginančių junginių yra arčiau svogūno šaknies dalies, todėl patariama jos nenupjauti pačioje pradžioje ir palikti pabaigai, kai didžioji dalis svogūno jau supjaustyta.

    Ne mažiau svarbus ir peilis: kuo jis aštresnis, tuo mažiau svogūnas traiškomas ir tuo mažiau dirginančių dalelių patenka į orą. Bukas peilis dažniau „spaudo“ svogūną, todėl reakcija būna intensyvesnė, o perštėjimas prasideda greičiau.

    Praktiškas triukas yra svogūną prieš pjaustymą trumpam atvėsinti, pavyzdžiui, keliolikai minučių padėti į šaldytuvą. Žemesnė temperatūra gali sulėtinti lakių dirginančių medžiagų susidarymą ir jų sklaidą, todėl akys reaguoja silpniau.

    Dar viena paprasta priemonė – geresnė ventiliacija. Pjaustant prie veikiančio gartraukio ar praviro lango, dirginančios dalelės greičiau išsklaidomos ir rečiau patenka tiesiai į akis, ypač jei virtuvėje nėra užsistovėjusio oro.

    Jei svogūnai pjaustomi dažnai, verta atkreipti dėmesį ir į laikymą: netinkamai laikomas svogūnas gali būti minkštesnis, labiau „sultingas“, lengviau pažeidžiamas, todėl pjaunant išskiria daugiau dirgiklių. Stabilus rezultatas dažniausiai pasiekiamas suderinus kelis dalykus: šaknį palikti pabaigai, naudoti aštrų peilį, trumpai atvėsinti ir pasirūpinti oro srautu.

  • Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Briuselis siunčia žinią didžiosioms technologijų įmonėms: DI plėtra Europoje tik su tvaria energetika

    Europos Sąjungos energetikos komisaras Danas Jørgensenas siunčia aiškų signalą bendrovėms, kurios Europoje nori uždirbti iš dirbtinio intelekto plėtros: plėtra laukiama, tačiau tik tada, jei ji dera su ES klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslais.

    Interviu Briuselyje jis pabrėžė, kad sparčiai daugėjant duomenų centrų, kurie aptarnauja DI modelius ir debesijos paslaugas, didėja ir spaudimas elektros tinklams, vandens ištekliams bei vietos bendruomenėms.

    Duomenų centrai kelia naują įtampą

    DI bumas reiškia didžiulį naujų duomenų centrų poreikį, o šios infrastruktūros pagrindinė sąnauda yra elektra. Pasak komisaro, per artimiausią dešimtmetį duomenų centrų elektros suvartojimas Europoje gali lengvai padvigubėti ar net augti dar labiau.

    ES tuo pačiu metu siekia didinti švarios energijos gamybą ir elektrifikuoti pramonę, transportą bei pastatų šildymą, tad papildoma, labai koncentruota duomenų centrų paklausa gali tapti rimtu iššūkiu planuojant tinklų plėtrą.

    Komisaras akcentavo, kad duomenų centrai neturi tapti veiksniu, didinančiu sąskaitas už elektrą ar bendras emisijas, todėl iš sektoriaus tikimasi ne tik augimo, bet ir realių įsipareigojimų energijos efektyvumui.

    Švari elektra ir technologinis neutralumas

    D. Jørgensenas teigė, kad Europoje švarios energijos perėjimas remiasi technologiniu neutralumu, o tai reiškia, kad duomenų centrai turėtų prisidėti prie perėjimo tiek per atsinaujinančią, tiek per branduolinę energetiką, o ne remtis iškastiniu kuru.

    Ši pozicija svarbi ir politiniu požiūriu, nes dalis valstybių narių bei pramonės atstovų kritiškai vertina sprendimus, kurie vieną švarios energijos technologiją išskiria kitos sąskaita.

    „Rinka Europoje dirbtiniam intelektui bus labai didelė, tačiau duomenų centrus statančios įmonės turi priimti nuostatą, kad tvarumas yra jų pranašumas“, – sakė D. Jørgensenas.

    Atliekamos šilumos panaudojimas ir skaidrumas

    Viena didžiausių problemų, pasak komisaro, yra neišnaudojama serverių generuojama perteklinė šiluma, kuri dažnai tiesiog išleidžiama į aplinką. Jo vertinimu, panaudojus bent pusę šiandien susidarančios atliekamos šilumos, būtų galima apšildyti apie 4 milijonus Europos namų.

    Europos Komisija rengia duomenų centrų tvarumo žymėjimo sistemą, kurioje ketinama vertinti energijos vartojimo efektyvumą, vandens sunaudojimą ir atliekamos šilumos panaudojimą. Vis dėlto kriterijai jau kelia diskusijų, nes rinkai svarbu, kad taisyklės būtų įgyvendinamos ir neatsidurtų priešpriešoje su valstybių energetikos strategijomis.

    Kita jautri tema yra skaidrumas: Komisija pripažįsta, kad duomenų apie realų duomenų centrų energijos naudojimą vis dar trūksta, o dalis rinkos dalyvių nepristato reikalaujamų ataskaitų. D. Jørgensenas pabrėžė, kad daugiau aiškumo būtina ir politikai, ir pačioms įmonėms, siekiančioms įrodyti, kad jos yra sprendimo, o ne problemos dalis.

    Augant valstybių konkurencijai dėl „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ investicijų, ES vis dažniau kalba ir apie technologinį suverenumą: Briuselis ruošia paketą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų debesijos, DI ir puslaidininkių srityse.

    Komisaro žinutė paprasta: Europa nori duomenų centrų ir DI investicijų, tačiau sektorius turės prisitaikyti prie vietos energetikos sistemos, didinti efektyvumą, teikti duomenis ir realiai prisidėti prie švarios energijos plėtros.

  • Į verdantį guliašą įberkite ketvirtį šaukštelio: mėsa suminkštės greičiau ir bus trapi

    Guliašo sėkmę dažniausiai lemia vienas dalykas – tinkamai išminkštėjusi, sultinga mėsa. Jautiena ir kiauliena, ypač jei pasirinktas kietesnis gabalas, be ilgo troškinimo gali likti kramtoma ir sausa.

    Geriausiai guliašui tinka dalys, turinčios daugiau kolageno ir šiek tiek riebalų, nes troškinant jos virsta sodresniu padažu. Jautienai dažnai pasirenkama mentė, krūtininė ar blauzda, o kiaulienai – sprandinė arba mentė.

    Prieš kepinant mėsą verta nusausinti ir supjaustyti maždaug 3–4 centimetrų gabalėliais. Trumpas apkepimas karštame puode padeda išgauti ryškesnį skonį, o skystį geriau pilti šiltą arba karštą, kad mėsa nesukietėtų.

    Troškinimo laikas priklauso nuo mėsos rūšies ir gabalo. Jautiena dažniausiai minkštėja mažiausiai 2 valandas, o kai kuriems gabalams gali prireikti ir 3–4 valandų, tuo metu kiauliena dažnai suminkštėja per 1,5–2,5 valandos.

    Visgi yra būdas, kurį dalis virtuvės entuziastų naudoja, kai norisi procesą paspartinti. Į verdantį guliašą įberiama maždaug ketvirtis arbatinio šaukštelio sodos, nes šarminė terpė gali padėti greičiau ardyti mėsos baltymų struktūrą.

    Šį triuką verta taikyti atsargiai, nes per didelis kiekis gali pakeisti patiekalo skonį ir tekstūrą. Jei nuspręsite bandyti, pradėkite nuo mažesnio kiekio, gerai išmaišykite ir leiskite kelias minutes pasitroškinti, o druską dėkite antroje gaminimo pusėje.

    Kitas paplitęs būdas – į troškinį įpilti nedidelį kiekį stipraus alkoholio, kuris kaitinant išgaruoja, o mėsa, kaip teigiama, tampa minkštesnė. Vis dėlto patikimiausias rezultatas dažniausiai pasiekiamas ne priedais, o pastovia žema kaitra ir laiku.

  • Šis triukas su braškėmis išgelbės pyragą: bus drėgnas, purus ir neliks net trupinio

    Drėgnas pyragas su braškėmis dažnai dingsta nuo skardos dar tą pačią dieną, tačiau nemažai kepėjų susiduria su ta pačia bėda – viduje atsiranda sukritęs, šlapias sluoksnis. Dažniausiai tai nutinka ne dėl recepto, o dėl kelių techninių smulkmenų, kurios lemia tešlos struktūrą.

    Viena svarbiausių taisyklių – prieš kepimą kiaušinius ir kitus šaltus ingredientus verta išimti iš šaldytuvo iš anksto. Kai į tešlą dedami labai šalti kiaušiniai, masė su riebalais gali sušokti, o kepinys praranda purumą ir kyla netolygiai.

    Ne mažiau reikšmingos ir pačios braškės, nes jų sultys kepant lengvai „išplauna“ tešlą aplink vaisius. Todėl nuplautas braškes reikia itin gerai nusausinti, o didesnes uogas perpjauti, kad vienoje vietoje nesusikauptų per daug sulčių.

    Patikimas triukas, kurį naudoja daugelis kepėjų, – braškes lengvai apvolioti miltuose arba džiūvėsėliuose ir tik tuomet dėti į tešlą. Plonas sausas sluoksnis sugeria dalį paviršinio drėgmės pertekliaus ir sumažina riziką, kad pyragas vietomis taps sunkus ar neiškepęs.

    Kepant taip pat svarbu nepermaišyti masės, kai sudedami miltai – per ilgas maišymas sustiprina glitimo tinklą, todėl kepinys gali išeiti kietesnis. Jei naudojamos labai sultingos, prinokusios braškės, verta jas įmaišyti paskutines ir tolygiai paskirstyti, kad jos nenusėstų į dugną.

  • „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    „Anthropic“ atveria duris ES: ENISA turėtų gauti prieigą prie DI įsilaužimų įrankio „Mythos“

    Kas keičiasi po susitikimo

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pakvietė Europos Komisiją sudaryti sąlygas, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie jos sukurto DI įsilaužimų įrankio „Mythos“. Apie procesą informavo Europos Komisijos pareigūnas, susipažinęs su derybomis.

    Formalus kvietimas, anot pareigūno, pateiktas po praėjusį ketvirtadienį San Franciske įvykusio „Anthropic“ ir Europos Komisijos atstovų susitikimo. Tolimesnis žingsnis dabar tenka ES institucijoms, kurios turi sukurti prieigos mechanizmą ir įdiegti tinkamas saugumo priemones.

    Kodėl „Mythos“ kelia įtampą

    „Anthropic“ „Mythos“ pristatė balandžio pradžioje, pabrėždama, kad modelis gali būti ypač pajėgus aptikti ir išnaudoti kibernetinio saugumo spragas. Tokia galimybė sustiprino nuogąstavimus, jog įrankis, patekęs į priešiškų veikėjų rankas, galėtų tapti masinių atakų prieš kritines ir jautrias sistemas katalizatoriumi.

    Pastarosiomis savaitėmis Europos institucijos viešai signalizavo apie ribotą priėjimą prie pažangių kibernetinio saugumo DI sprendimų. Dalis politikų ir pareigūnų ragino užtikrinti skaidrias sąlygas, kad ES galėtų realiai įvertinti tokių modelių rizikas ir pasirengti jų poveikiui.

    Europos Komisijos pozicija ir tolesni planai

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier pareiškime nurodė, kad Komisija turėjo „keletą produktyvių susitikimų su „Anthropic“ ir palankiai įvertino naujausius pokyčius dėl galimos prieigos ateityje. Pasak jo, galimybė susipažinti su įrankiu yra svarbi, siekiant geriau suprasti galimas rizikas.

    „Ši naujausia raida yra itin svarbi, kad aiškiai suprastume galimą riziką. Nepamirškime, kad „Mythos“ nėra vienintelis atvejis, į rinką ateina nauja galingų modelių banga“, – sakė Thomas Regnier.

    ENISA atstovas nurodė, kad agentūra šiuo metu dar neturi aktyvios prieigos, tačiau dirba, kad ji būtų įgyvendinta. Tai reiškia, kad praktinė prieiga priklausys nuo techninių ir procedūrinių apsaugos sluoksnių, kurie turėtų sumažinti neteisėto naudojimo riziką.

    Tuo pat metu Europos Komisija rengia formalesnį veiksmų planą, skirtą reaguoti į itin galingus DI įsilaužimų įrankius. Pramonės atstovų teigimu, Komisija signalizuoja norą šį planą paskelbti iki vasaros pertraukos.

    Diskusijos Briuselyje vyksta platesniame kontekste, kuriame vis dažniau akcentuojama priklausomybė nuo užsienio technologijų ir būtinybė stiprinti ES kibernetinį atsparumą. Kartu teisėsaugos pareigūnai pabrėžia, kad generatyviniai įrankiai jau dabar mažina įėjimo barjerą nusikaltimams internete, o tai didina spaudimą kuo greičiau įtvirtinti veikiančias taisykles ir praktinius saugiklius.