CP v2

Blog

  • Naktinis sodas kaip iš pasakos: baltai žydinčios gėlės ir šviesa, kurią matysite iki rudens

    Naktinis sodas kaip iš pasakos: baltai žydinčios gėlės ir šviesa, kurią matysite iki rudens

    Kas yra naktinis sodas?

    Naktinis, dar vadinamas mėnulio sodu, kuriamas taip, kad augalai būtų matomi sutemus. Ryškiausiai tam tinka balti žiedai ir sidabriški, plaukuoti ar vašku padengti lapai, kurie geriau atspindi mėnulio ir švelnų dirbtinės šviesos srautą.

    Svarbiausias principas paprastas: vakare ryškios spalvos praranda kontrastą, o baltos ir šviesios detalės išlieka aiškiai matomos. Dėl to toks sodas dažnai atrodo tvarkingesnis ir ramesnis net tada, kai želdynas gana tankus.

    Kur įrengti ir kaip planuoti

    Geriausia rinktis vietą su atviru dangaus plotu, kur mėnulio šviesa neužstojama tankių medžių lajomis ar ryškių langų apšvietimo. Jei virš gėlyno kabo šakos, jos „suvalgo“ šviesą, todėl po medžiais labiau tinka pavėsį mėgstantys augalai.

    Kompozicijoje verta laikytis kontrasto: didelę dalį sudaro balti žiedai arba sidabriniai lapai, o likusią dalį kuria tamsiai žalias fonas. Vakare toks fonas vizualiai atsitraukia, todėl balti akcentai atrodo dar ryškesni.

    Efektą sustiprina ir šviesios dangos: šviesus žvyras, akmens skalda ar šviesesni takeliai. Jie ne tik atspindi šviesą, bet ir padeda saugiai judėti sode, kai matomumas mažesnis.

    Balti krūmai, kurie kuria karkasą

    Naktiniam sodui ypač svarbūs krūmai, nes jie sukuria aiškius šviesius „taškus“, matomus iš kelių metrų. Vienas populiariausių pasirinkimų yra šluotelinė hortenzija, žydinti vasaros antroje pusėje ir išlaikanti dekoratyvumą iki rudens.

    Kitas klasikinis sprendimas – kvapusis jazminas, kuris žydi trumpiau, tačiau kompensuoja tai stipriu aromatu. Tokį krūmą geriausia sodinti antrame plane, kad jis taptų fonu žemesnėms gėlėms ir kartu kvepėtų terasoje.

    Jei norisi ilgesnio žydėjimo, dažnai renkamasi ir budlėja, kurios šviesių atspalvių veislės pritraukia drugius. Visgi verta įvertinti vietos mikroklimatą, nes kai kurios budlėjos jautresnės šalčiui ir gali reikalauti apsaugos žiemą.

    Pirmas planas ir vakariniai kvapai

    Priekyje geriausiai veikia žemesnės daugiametės gėlės su baltais žiedais ir dekoratyviais lapais. Vasarą patikimi pasirinkimai yra baltažiedės ežiuolės, balti flioksai, taip pat stipriai kvepiančios lelijos, kurios ypač įspūdingos sutemus.

    Sidabrinių lapų augalai suteikia efektą net be gausaus žydėjimo, nes lapai švyti prieblandoje. Tam tinka, pavyzdžiui, vilnotoji notra ar kiti šviesaus, minkšto lapyno augalai, kurie kuria švelnų, mėnulio šviesą „gaudantį“ paviršių.

    Vakaro atmosferą labiausiai sustiprina augalai, kurių kvapas ryškėja sutemus. Tokius verta sodinti arčiau terasos, suoliuko ar miegamojo lango, nes aromatas dažniausiai geriausiai jaučiamas nedideliu atstumu.

    Apšvietimas: mažiau yra daugiau

    Naktiniame sode apšvietimas turi papildyti, o ne užgožti natūralų efektą. Per ryškūs prožektoriai gadina nuotaiką ir gali trikdyti naktinius vabzdžius, kurie svarbūs apdulkinimui, todėl geriau rinktis švelnesnius šaltinius.

    Praktiškas sprendimas yra žemos LED lauko lempos su šviesą nukreipiančiais gaubtais, apšviečiančios takus ir laiptelius. Akcentams tinka viena ar kelios kryptinės lempos iš apačios, kurios išryškina žiedų faktūrą ir sukuria minkštus šešėlius.

    Norint mėnulio įspūdžio, taikomas apšvietimas iš aukščiau, kai šviesos šaltinis paslepiamas medžio lajoje ir šviesa krenta per šakas. Tokiu atveju svarbu rinktis šiltą šviesos toną, kad balti žiedai neatrodytų šalti ir dirbtiniai.

    Priežiūra per sezoną ir dažniausios klaidos

    Dauguma baltai žydinčių augalų jautriau reaguoja į sausras, nes per karščius žiedai greičiau praranda dekoratyvumą. Mulčiavimas kompostu ar žieve padeda išlaikyti drėgmę ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, todėl žydėjimas tampa tolygesnis.

    Genėjimas priklauso nuo rūšies, todėl svarbu žinoti, ant kurių metų ūglių augalas krauna žiedus. Pavyzdžiui, šluotelinės hortenzijos dažniausiai žydi ant einamųjų metų ūglių, o kvapusis jazminas dažniau kerpamas po žydėjimo, kad neprarastų kitų metų pumpurų.

    Dažna klaida – per daug skirtingų šviesių atspalvių ir per ryškus apšvietimas vienu metu. Jei norisi tikro naktinio efekto, geriau mažiau šviesos taškų, daugiau baltų ir sidabrinių augalų bei aiškus tamsiai žalio fono planas.

  • Madonna atskleidė savo režimą: asmeninis šefas, 37 metais jaunesnis mylimasis ir griežta dieta

    67 metų Madonna kelionėse laikosi griežtų taisyklių: atsisako lėktuvų maisto ir, kaip teigiama jos aplinkos šaltinių, renkasi iš anksto paruoštus patiekalus, kad išvengtų perdirbtų produktų. Pasak pranešimų, prieš ilgesnius skrydžius jai ruošiamas šviežias maistas, kad būtų lengviau laikytis įprasto režimo keičiantis laiko juostoms.

    Toks sprendimas, mitybos specialistų vertinimu, dažniausiai siejamas su noru tiksliau kontroliuoti suvartojamų maistinių medžiagų kiekį. Kelionėse įprastai sudėtingiau užtikrinti reguliarų valgymą ir tinkamą hidrataciją, o tai gali paveikti savijautą, miegą ir atsistatymą po fizinio krūvio.

    Griežta mityba ir energija scenoje

    Šaltiniai teigia, kad atlikėja laikosi makrobiotinės krypties mitybos principų, kuriuose pabrėžiami mažiau apdoroti produktai ir aiški dienos rutina. Nurodoma, kad jos racione ribojamas cukrus, taip pat vengiama kofeino ir alkoholio.

    Mitybos praktikoje tokie ribojimai dažnai siejami su stabilesniu energijos lygiu ir mažesniais gliukozės svyravimais, nors specialistai pabrėžia individualumo svarbą. Daugeliui žmonių tvaresnį rezultatą duoda nuoseklumas, pakankamas baltymų kiekis, skaidulos ir kokybiški angliavandeniai, o ne trumpalaikės griežtos taisyklės.

    Teigiama, kad didelę dienos raciono dalį sudaro daržovės, vaisiai ir liesesni baltymų šaltiniai, o energijai palaikyti pasirenkami sudėtiniai angliavandeniai. Tokie produktai kaip rudieji ryžiai, ankštiniai ar avižos paprastai siejami su lėtesniu energijos išsiskyrimu ir ilgesniu sotumu.

    Kelionės su mylimuoju ir intensyvus grafikas

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad Madonna keliauja kartu su buvusiu futbolininku Akeemu Morrisu, kuris yra 37 metais jaunesnis. Pora pastaruoju metu vis dažniau rodosi renginiuose ir, kaip skelbiama, kartu lankėsi ryškiausiuose metų pramogų pasaulio vakaruose.

    Tačiau net ir keliaudama atlikėja, pasak pranešimų, išlaiko intensyvų darbo ritmą. Teigiama, kad ji ruošia vizualinę medžiagą būsimam albumui „Confessions II“, kurio pasirodymas numatomas liepos 3 dieną.

    Nurodoma, kad dėl filmavimų ji pakeitė dienotvarkę ir dirba vakarais bei naktimis, nuo maždaug 17 valandos iki 2 valandos. Pranešama, jog vienas artimiausių projektų turėtų virsti maždaug 10 minučių trukmės filmu, siejamu su pirmaisiais šešiais kūriniais, o premjera planuojama birželio 5 dieną Tribekos festivalyje Niujorke.

  • 5 produktai, kurie beveik negenda: štai ką verta turėti namuose, kai kainos kyla

    Augant maisto kainoms ir dažnėjant neapibrėžtumui, daugelis žmonių vis dažniau galvoja apie atsargas namuose. Visgi svarbu rinktis ne bet ką, o produktus, kurie tinkamai laikomi išlieka kokybiški labai ilgai ir padeda sumažinti išmetamo maisto kiekį.

    Nors ant pakuočių dažniausiai nurodomos datos, daliai produktų jos labiau susijusios su kokybe, o ne saugumu. Jei laikymo sąlygos tinkamos, kai kurie kasdieniai produktai gali išsilaikyti metų metus, o kartais ir dešimtmečius.

    Medus, druska ir cukrus

    Medus dažnai minimas kaip vienas ilgiausiai išsilaikančių produktų, nes jame mažai vandens, o rūgštingumas ir natūralios medžiagos slopina mikroorganizmų dauginimąsi. Jei medus sukietėja ar susikristalizuoja, tai dažniausiai yra natūralus procesas, o pašildžius šiltame vandenyje jis vėl gali tapti skystesnis.

    Virtuvinė druska yra mineralas, kuris pats savaime negenda, tačiau svarbiausia ją saugoti nuo drėgmės. Druska nuo seno naudojama kaip konservantas, nes mažina vandens aktyvumą ir taip apsunkina bakterijų dauginimąsi.

    Cukrus taip pat nelaikomas terpė, kurioje lengvai veistųsi mikroorganizmai, todėl, laikomas sausai, išlieka tinkamas labai ilgai. Dažniausia problema yra sukietėjimas dėl drėgmės, tačiau tai paprastai nekeičia produkto saugumo, tik patogumą naudoti.

    Balti ryžiai ir actas

    Balti, poliruoti ryžiai dėl mažesnio riebalų kiekio paprastai laikosi gerokai ilgiau nei rudieji, kuriuose esančios natūralios alyvos gali apkarsti. Norint išvengti drėgmės, vabzdžių ar kvapų, ryžius verta laikyti sandariuose induose ir vėsioje, sausoje vietoje.

    Stalo actas dėl rūgštingumo yra savaime konservuojantis produktas, kuris, tinkamai uždarytas, ilgai išlaiko savo savybes. Jis praverčia ne tik gaminant maistą, bet ir buityje, pavyzdžiui, valant kalkių apnašas.

    Ką svarbu žinoti apie laikymą

    Ilgas galiojimas dažniausiai priklauso ne tik nuo paties produkto, bet ir nuo sąlygų: sausos aplinkos, stabilios temperatūros, sandarios pakuotės. Drėgmė ir šiluma yra dažniausi veiksniai, kurie net ir ilgai išsilaikančius produktus gali sugadinti greičiau.

    Planuojant atsargas verta laikytis paprasto principo: pirmiausia sunaudoti seniausius produktus, o naujus dėti į galą. Taip atsargos išlieka praktiškos, o pinigai neišleidžiami produktams, kurie vėliau atsiduria šiukšlinėje.

  • Ksenija Mišina parodė, ką valgo pusryčiams: paprastas racionas, kuris padeda išlikti formoje

    Ukrainos aktorė Ksenija Mišina socialiniuose tinkluose pasidalijo tuo, ką renkasi pusryčiams grįžusi namo po kelionių. Ji parodė lėkštę ir užsiminė, kad tai jos mėgstamas, paprastas, bet sotus pasirinkimas.

    Pasak aktorės, tai jos „ukrainietiški pusryčiai“. Iš nuotraukoje matomų produktų sprendžiama, kad pagrindą sudarė avižų patiekalas su papildomu baltymu, o viršuje atsidūrė tunas savo sultyse ir tahini padažas.

    Šalia ji pasirinko daržoves ir žalumynus: agurkus, vyšninius pomidorus bei šviežius žalumynus. Toks derinys dažnai vertinamas kaip patogus būdas vienu metu gauti baltymų, skaidulų ir riebalų.

    Kodėl toks derinys sotina?

    Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad sotumą labiausiai lemia subalansuotas baltymų, riebalų ir skaidulų kiekis. Kai pusryčiuose yra visų šių dalių, paprastai lengviau išvengti staigių alkio šuolių ir užkandžiavimo dienos eigoje.

    Avižos suteikia sudėtinių angliavandenių, kurie energiją išskiria lėčiau, o daržovės prisideda skaidulomis ir mikroelementais. Pridėtas baltymų šaltinis ir tunas gali padėti ilgiau išlikti sotiems, ypač jei dienotvarkė aktyvi.

    Tunas ir tahini: ką verta žinoti

    Tunas dažnai pasirenkamas dėl didelio baltymų kiekio ir patogumo, tačiau svarbi detalė yra produkto rūšis ir sudėtis. Renkantis tuną savo sultyse paprastai gaunama mažiau pridėtinių riebalų nei aliejuje, tačiau vis tiek verta atkreipti dėmesį į druskos kiekį.

    Tahini, gaminamas iš sezamų, suteikia nesočiųjų riebalų ir dalį augalinių baltymų. Kartu tai kaloringas produktas, todėl porcijos dydis tampa svarbus, jei siekiama išlaikyti energijos balansą.

    Mišina ne kartą yra rodžiusi, kad daug dėmesio skiria aktyviam gyvenimo būdui ir mitybos įpročiams. Jos pusryčių pavyzdys atspindi šiandien vyraujančią tendenciją rinktis paprastą, iš kelių aiškių produktų sudarytą patiekalą, kuris padeda jaustis energingai ir kontroliuoti apetitą.

  • Mitybos specialistė įvardijo bazinį pirkinių krepšelį: šiuos produktus verta turėti visada

    Subalansuota mityba prasideda ne nuo sudėtingų receptų, o nuo to, kas reguliariai atsiduria pirkinių krepšelyje. Mitybos specialistai pabrėžia, kad kasdieniam racionui svarbiausia turėti kelias bazines produktų grupes, iš kurių lengva sudėlioti sotų ir maistingą maistą.

    Pirmoji grupė – sudėtiniai angliavandeniai. Tai pilno grūdo kruopos ir grūdiniai produktai, ankštiniai, bulvės, batatai bei kiti šakniavaisiai, kurie suteikia energijos ir dažnai turi daugiau skaidulų. Prie bazės galima priskirti ir vaisius bei uogas, ypač kai jie padeda surinkti daugiau skaidulų ir mikroelementų.

    „Net jei angliavandeniai gaunami ne iš kruopų, o iš vaisių, tai vis tiek gali būti bazinė kasdienio raciono dalis“, – aiškino specialistė.

    Antroji grupė – baltymai, reikalingi raumenims, imunitetui ir sotumui. Specialistai dažniausiai siūlo rinktis paukštieną, liesesnę veršieną, triušieną, taip pat žuvį ir jūrų gėrybes. Jei vartojami subproduktai, pirmenybė teikiama mažiau perdirbtiems, o ne pramoniniu būdu apdorotiems gaminiams.

    Trečioji grupė – riebalai, ypač augalinės kilmės. Kasdienėje mityboje dažnai rekomenduojama turėti riešutų, sėklų ir nerafinuotų augalinių aliejų, nes jie padeda surinkti riebaluose tirpius vitaminus ir prisideda prie sotumo jausmo.

    Ne mažiau svarbūs ir daržovių pasirinkimai. Mitybos specialistai ragina rinktis kuo įvairesnių spalvų daržoves ir žalumynus, nes skirtingi augalų pigmentai siejami su bioaktyviomis medžiagomis, kurios papildo kasdienį racioną. Praktinis principas paprastas: kuo daugiau spalvų lėkštėje, tuo lengviau užtikrinti įvairovę.

    Pieno produktai gali būti naudingi, bet jie nėra privalomi visiems. Jei žmogus ne visada surenka pakankamai baltymų iš mėsos ar žuvies, natūralus jogurtas be priedų, kefyras, varškė ar brandintas sūris gali tapti patogiu baltymų ir kalcio šaltiniu.

    Kalbant apie aliejų, dažnai išskiriamas alyvuogių aliejus, nes jame gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne vienas produktas, o bendras raciono balansas ir įprotis dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą.

    Ekspertai taip pat primena, kad pusfabrikačiai, saldinti dribsniai ar granola gali būti raciono dalis, tačiau tai nėra bazinis krepšelis. Tokius produktus siūloma palikti retesniems atvejams, kai norisi įvairovės ar patogumo, bet kasdienį pagrindą verčiau kurti iš paprastų, maistingų ingredientų.

  • Balta spalva grįžta į madą: Joannos Racewicz kostiumas ir Europos karalienių triukai

    Balta spalva grįžta į madą: Joannos Racewicz kostiumas ir Europos karalienių triukai

    Balta spalva šį sezoną vėl užima pirmąsias pozicijas, o ją vis drąsiau renkasi ir garsenybės, ir monarchės. Stilistai primena, kad balta siejama su švara, prabanga ir aiškia žinute, todėl ji ypač tinka viešiems pasirodymams bei oficialiems renginiams. Kartu tai spalva, kuriai reikia nepriekaištingo audinio, kirpimo ir aksesuarų balanso.

    Lenkijos žurnalistė Joanna Racewicz socialiniuose tinkluose pademonstravo baltą kostiumą, kuriame liemenė atstojo palaidinę. Įvaizdį ji užbaigė smėlio spalvos avalyne ir auksiniais papuošalais, taip sušvelnindama griežtą siluetą. Tokia kombinacija laikoma vienu universaliausių sprendimų, kai norisi ir elegancijos, ir šiuolaikiškumo.

    Kostiumas istoriškai buvo laikomas vyriškos galios simboliu, o vėliau tapo ir vadinamojo power dressing pagrindu. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose moterys darbo aplinkoje rinkdavosi ryškesnius pečius ir griežtesnes linijas, kad pabrėžtų statusą. Šiandien tendencija pasikeitusi: šiuolaikiniai kostiumai ne maskuoja, o išryškina figūrą, todėl baltas variantas tampa ypač pastebimas.

    Kaip baltą dėvi karalienės

    Nyderlandų karalienė Maksima baltą kostiumą pasirinko pasirodymui šiuolaikinio meno bienalėje Venecijoje. Įvaizdį ji derino su plačiabryle skrybėle, o vienas ryškiausių akcentų tapo žalia aplikacija ant švarko, prie kurios priderinti ir aksesuarai. Toks sprendimas atitinka šiuolaikinę kryptį, kai minimalistinė bazė išryškinama vienu aiškiu, spalviniu centru.

    Belgijos karalienė Matilda viešnagei Turkijoje rinkosi prabangesnį baltos spalvos variantą: nėriniuotą suknelę su smėlio atspalvio avalyne ir rankine. Ji, kaip ir Joanna Racewicz, pasirinko auksinius papuošalus, kurie šiltina baltos spalvos įspūdį ir suteikia daugiau iškilmingumo. Tokie deriniai dažnai vertinami kaip saugiausias kelias, kai norisi išlaikyti formalumą, bet vengti griežtumo.

    Ispanijos karalienė Leticija pasirinko ypač klasikinę kryptį: baltą ansamblį suskaidė juodu diržu ir priderino juodus aukštakulnius. Aksesuarų ji neperkrauta, palikdama tik perlines auskarų detales ir vieną žiedą. Mados ekspertai pabrėžia, kad būtent toks santūrumas leidžia baltai spalvai atrodyti brangiai, o ne pompastiškai.

    Pastaruoju metu balta vis dažniau siejama ne tik su vasariška lengvybe, bet ir su miesto formalumu, kai vienas komplektas tinka ir dienai, ir vakarui. Matomos tendencijos rodo, kad populiarėja monochrominiai įvaizdžiai, žaidimas faktūromis bei vienas ryškesnis akcentas aksesuaruose. Tai paaiškina, kodėl baltas kostiumas ar suknelė vėl tampa tuo drabužiu, kuris akimirksniu sukuria tvarkos ir pasitikėjimo įspūdį.

  • Katarzyna Cichopek parodė vasaros suknelę: madinga spalva ir detalė, kuri lieknina akimirksniu

    Katarzyna Cichopek parodė vasaros suknelę: madinga spalva ir detalė, kuri lieknina akimirksniu

    Katarzyna Cichopek socialiniuose tinkluose vėl tapo stiliaus įkvėpimu: ji pademonstravo vasarišką, elegantišką suknelę, kurią lengva pritaikyti ir šventei, ir kasdienai. Vedėja dažnai renkasi silueto linijas pabrėžiančius drabužius, tačiau savo deriniuose išlaiko paprastumą ir aiškią formą.

    Šįkart dėmesį patraukė kostiuminio tipo suknelė iki kelių, kuri sukuria tvarkingos, bet neperkrautos aprangos įspūdį. Juosmenyje esantis užsegimas išryškina liemenį ir vizualiai subalansuoja proporcijas, o šiek tiek platėjantis sijonas suteikia lengvumo ir judesio.

    Dar viena ryški detalė – V formos iškirptė, kuri paprastai optiškai ilgina kaklą ir suteikia siluetui vertikalumo. Būtent tokie sprendimai dažnai pasirenkami tada, kai norisi atrodyti elegantiškai, bet neaukoti patogumo.

    Cichopek pasirinko švelnią sviestinę geltoną spalvą, kuri pastaraisiais sezonais įsitvirtino pavasario ir vasaros kolekcijose kaip šviesi alternatyva klasikinei baltai ar smėlio tonams. Šis atspalvis dažnai siejamas su gaivumu ir lengvumu, todėl ypač tinka tiek dienos, tiek vakaro deriniams.

    Įvaizdį ji užbaigė blizgesio turinčiais aukštakulniais su dirželiais, auksinės spalvos rankine ant grandinėlės ir ryškesniais aksesuarais. Tokia kryptis atitinka tendenciją, kai vienas tvarkingas drabužis derinamas su akcentiniais papuošalais, o bendras rezultatas atrodo brangiau nei kainuoja.

    Ne mažiau aptarta tapo ir vedėjos išvaizdos permaina: ji parodė, kad grįžta prie natūralių garbanų. Anksčiau ji dažniau rinkdavosi tiesius plaukus, tačiau naujame įraše atvirai užsiminė, kad ilgai bandė prisitaikyti prie aplinkinių lūkesčių.

    „Per ilgai slopinau savo natūralumą, nes kažkada išgirdau, jog man labiau tinka tiesūs plaukai“, – sakė Katarzyna Cichopek.

    Pastaraisiais metais natūralumo kryptis vis dažniau matoma ir grožio, ir mados pasaulyje: akcentuojama asmeninė išraiška, o ne vien griežtas vieno stiliaus standartas. Cichopek pavyzdys tik patvirtina, kad kartais didžiausias pokytis įvyksta ne drabužinėje, o sprendime būti savimi.

  • Šių džiovintų vaisių beveik nevalgome, bet jie gali padėti nuo nuovargio ir kaulams

    Razinos – tai džiovintos vynuogės, kurios Europoje žinomos tūkstančius metų ir ilgainiui tapo kasdieniu ingredientu kepiniuose bei košėse. Nors jos dažnai laikomos tik saldžiu priedu, iš tiesų tai gana koncentruotas energijos ir mikroelementų šaltinis.

    Didžiausi razinų gamintojai pasaulyje yra Turkija, JAV, Iranas, Graikija ir Australija, o skirtingos veislės gali skirtis spalva, dydžiu ir skoniu. Džiovinant vynuoges mažėja vandens, todėl natūralūs cukrūs ir dalis mineralų susikoncentruoja, o porcija tampa kaloringesnė nei šviežių vaisių.

    Kuo vertingos razinos?

    Razinos gali būti naudingos, kai trūksta greitos energijos, nes jose gausu angliavandenių ir skaidulų. Jose taip pat yra kalio, magnio, geležies, kai kurių B grupės vitaminų bei antioksidantų, kurie svarbūs normalioms organizmo funkcijoms.

    Kalis prisideda prie normalios raumenų ir nervų sistemos veiklos, todėl razinos neretai įvardijamos kaip patogus užkandis aktyvesnę dieną. Skaidulos padeda virškinimui ir sotumo jausmui, tačiau jautresniems žmonėms didesnis kiekis gali sukelti pilvo pūtimą.

    Kiek galima suvalgyti ir kam atsargiau?

    Dažnai minima praktiška dienos porcija – apie 40–50 gramų, tai yra maždaug sauja. Toks kiekis leidžia gauti naudingų medžiagų, bet kartu nepadidina cukraus ir bendro kaloringumo tiek, kiek suvalgant didelį dubenėlį.

    Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems sutrikusią gliukozės toleranciją, razinas verta vertinti kaip saldų produktą ir jų kiekį derinti su gydytojo ar dietologo rekomendacijomis. Taip pat kai kurie asmenys, besilaikantys mažai histamino turinčios mitybos, gali pastebėti, kad džiovinti vaisiai jiems netinka.

    Kaip įtraukti į mitybą?

    Razinos tinka kaip užkandis vietoje saldumynų, taip pat dera su avižine koše, varške, jogurtu, salotomis ar kepiniais. Kad porcija neperaugtų į perteklinį cukraus kiekį, pravartu jas maišyti su riešutais ar natūraliu jogurtu ir rinktis be papildomai pridėto cukraus.

    Renkantis razinas parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo ji trumpesnė, tuo geriau. Laikant sandariai, jos ilgiau išlieka minkštos, o saikingai vartojamos gali būti paprastas būdas papildyti racioną mineralais ir skaidulomis.

  • Šis senas „lenkiškas“ supervaisius grįžta į virtuvę: vitamino C daugiau nei citrusiniuose

    Valgomasis sedulas, dar vadinamas dereniu (lot. Cornus mas), šimtmečius buvo vertinamas Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau šiandien daugeliui yra primirštas. Tai ilgaamžis krūmas arba nedidelis medis, išsiskiriantis tuo, kad žydi labai anksti, dar žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį. Dėl tokios biologijos jis neretai laikomas vienu patikimiausių ankstyvų medingųjų augalų.

    Derėniaus vaisiai prinoksta vasaros pabaigoje ir rudenį, dažniausiai nuo rugpjūčio iki spalio. Jie pailgi, raudoni ar tamsiai vyšniniai, su didele kieta kaulavaise, o skonis dažnai apibūdinamas kaip rūgštokas, primenantis vyšnių ir spanguolių derinį. Dėl ryškios rūgšties šie vaisiai tinka ne tik desertams, bet ir sūriems patiekalams.

    Mitybos požiūriu sedulo vaisiai vertinami dėl vitamino C, skaidulų ir antioksidantų gausos. Įvairių šaltinių duomenimis, 100 gramų šviežių vaisių gali turėti apie 40–50 kilokalorijų, o vitamino C kiekis kai kuriose veislėse būna didesnis nei įprastuose citrusiniuose vaisiuose. Be to, juose aptinkama kalio, kalcio, fosforo ir geležies.

    Didžiausią mokslininkų dėmesį traukia sedulo polifenoliai, flavonoidai ir antocianinai, suteikiantys vaisiams sodrią spalvą. Šie junginiai siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, o kai kurie tyrimai nagrinėja galimą teigiamą įtaką gliukozės ir lipidų apykaitai. Vis dėlto sedulas nėra stebuklingas riebalų degintojas: realistiškiau jį vertinti kaip maistingą priedą, galintį padėti subalansuoti racioną.

    Kulinarijoje sedulas vertinamas dėl universalumo ir ryškaus skonio. Iš prinokusių vaisių gaminami džemai, sirupai, sultys, kompotai, džiovinami vaisiai ar ruošiami šilti gėrimai, o rūgštesnis poskonis padeda „pakelti“ sunkesnius patiekalus. Tradiciškai iš sedulo gaminama ir derenių užpiltinė, tačiau vartojant alkoholį rekomenduojama saikingai.

    Virtuvėje sedulas dažnai maišomas su obuoliais ar kriaušėmis, kad skonis būtų švelnesnis, o tekstūra tirštesnė. Taip pat populiarėja padažai ir želė prie keptos mėsos, paukštienos, brandintų sūrių, nes vaisiaus rūgštis gerai subalansuoja riebumą. Įdomi alternatyva – neprinokusių vaisių marinavimas sūryme, kai jie naudojami panašiai kaip alyvuogės.

    Norint įtraukti sedulą į mitybą, svarbu rinktis gerai prinokusius vaisius, nes neprinokę gali būti itin aitroki ir rūgštūs. Dėl natūralios rūgšties ir aktyvių junginių jautresniems žmonėms didesni kiekiai gali dirginti skrandį, todėl verta pradėti nuo mažų porcijų. Kaip ir kitų uogų bei vaisių atveju, didžiausia nauda pasiekiama, kai sedulas tampa įvairios, daržovėmis ir skaidulomis turtingos mitybos dalimi.

  • Pietų europiečiai karštyje valgo kitaip: šie įpročiai padeda lengviau ištverti kaitrą

    Pietų europiečiai karštyje valgo kitaip: šie įpročiai padeda lengviau ištverti kaitrą

    Kas keičiasi per karščius?

    Karštomis dienomis organizmui tenka ne tik vėsintis, bet ir virškinti, todėl sotūs, riebūs patiekalai dažnai dar labiau apsunkina savijautą. Dėl to pietų Europos šalyse vasaros mityba tradiciškai tampa lengvesnė, o valgymo ritmas prisitaiko prie dienos karščio.

    Italijoje, Ispanijoje ar Graikijoje įprasta rinktis paprastesnius patiekalus iš šviežių, sezoninių produktų. Tokia mityba padeda mažinti šiluminį diskomfortą, nes organizmui reikia mažiau energijos sunkiam virškinimui.

    Lengvesni patiekalai ir mažiau kaitros namuose

    Pietų virtuvė vasarą remiasi daržovėmis, vaisiais, alyvuogių aliejumi, žuvimi, fermentiniais pieno produktais ir lengvesne duona. Dažnai pasirenkami vėsūs arba kambario temperatūros patiekalai, pavyzdžiui, salotos, šaltos sriubos, daržovių užkandžiai.

    Praktinė priežastis paprasta: kuo mažiau laiko praleidžiama prie įkaitusios viryklės ar orkaitės, tuo lengviau išlaikyti vėsesnį būstą. Todėl vasarą dažniau renkamasi greitai paruošiami patiekalai, o sunkūs grietininiai padažai ir riebesnė mėsa atsiduria meniu rečiau.

    Valgymo tempas ir valandos

    Dar vienas svarbus įprotis – neskubėti. Lėtesnis valgymas ir ilgesnė pietų pertrauka padeda virškinimui, o karštyje tai ypač aktualu, nes stresas ir skubėjimas gali sustiprinti apsunkimo jausmą.

    Daugelyje pietinių regionų didžiausio karščio metu valgoma kukliau, o sotesnis patiekalas dažniau nukeliamas į vakarą, kai temperatūra krenta. Dieną dažniau pasirenkami jogurtas, vaisiai, nedidelės užkandos ar lengvos salotos, kad kūnas neperkaistų papildomai.

    Skysčiai ir vandeningi produktai

    Karščių metu pagrindinis prioritetas – nuoseklus skysčių vartojimas visą dieną, nelaukiant stipraus troškulio. Pietų šalyse dažniausiai geriama vanduo, neretai lengvai atvėsintas, tačiau ne ledinis, kad organizmui nereikėtų papildomai prisitaikyti.

    Kasdienybėje padeda ir vandeningi produktai, tokie kaip arbūzai, melionai, pomidorai, agurkai ar persikai. Jie ne tik papildo skysčių atsargas, bet ir prisideda prie mineralų balanso, o labai saldūs gėrimai ir alkoholis karštyje dažnai ribojami dėl didesnės dehidratacijos rizikos.

    Perimti pietietiškus įpročius paprasta ir Lietuvoje: daugiau sezoninių daržovių, lengvesni patiekalai, mažiau kepimo orkaitėje, reguliarus vanduo ir ramesnis valgymo tempas. Tokie sprendimai nepakeičia bendrų sveikatos rekomendacijų, bet gali realiai pagerinti savijautą per kaitrą.