Blog

Artėja Velykos. Tačiau dar prieš prasidedant šventiniam šurmuliui katalikų laukia susikaupimo metas – Didžioji savaitė, o joje ir atgailos diena Didysis penktadienis. Tądien tikintieji, be maldos, įsipareigoja susilaikyti nuo tam tikrų maisto produktų. Ką tokią dieną verta pasigaminti pietums? Siūlome paprastą, sotų ir lengvai paruošiamą variantą.

Didžioji savaitė, ypač Velykų Tridienis, katalikams yra gilaus mąstymo apie Jėzaus Kristaus kančią laikas. Velykos tikintiesiems yra svarbiausia metų šventė, laikoma krikščioniško tikėjimo pamatu – jos primena Jėzaus kančią ir prisikėlimą, gyvenimo pergalę prieš mirtį ir žmonijos nuodėmių atpirkimą.

Didysis penktadienis – susikaupimo ir nuoširdžios maldos diena, kai taip pat laikomasi pasninko. Įprastai susilaikoma nuo mėsos, alkoholio ir saldumynų. Leidžiama vartoti žuvį, pieno produktus, kiaušinius, daržoves ir vaisius, tačiau saikingai. Suaugusiesiems (nuo 18 iki 60 metų) rekomenduojama apsiriboti vienu sočiu valgymu ir dviem lengvais.

Kadangi Didįjį penktadienį leidžiama valgyti žuvį, daugelyje namų būtent ji ir tampa pagrindiniu patiekalu. Tai maistingas pasirinkimas, o kadangi tądien sočiau pavalgyti galima tik kartą, verta rinktis patiekalą, kuris suteiktų sotumo ilgesniam laikui. Tam puikiai tinka baltymų šaltinis (žuvis) ir sotumo jausmą padedančios išlaikyti daržovės, pavyzdžiui, bulvės.

Vienas paprasčiausių variantų – silkė su bulvėmis. Toks derinys ne tik numalšina alkį, bet ir yra lengvai paruošiamas bei pakankamai maistingas.

Greiti, paprasti ir skanūs pietūs Didžiajam penktadieniui – paruošti.

Velykoms dažnai kepami tradiciniai kepiniai, tačiau niekas neprilygsta geram, burnoje tirpstančiam sūrio pyragui. Varškės pagrindo desertai vertinami dėl paprastumo ir malonaus skonio, todėl juos taip mėgstame ruošti. Nors šiandien yra daugybė šio kepinio variacijų, šventėms verta rinktis klasikinę versiją – be perteklinių priedų ir sudėtingų sprendimų.

Vieni renkasi vienokią tekstūrą, kiti – ryškesnį aromatą ar kitokius priedus, tačiau daugeliui būtent tradicinis sūrio pyragas kelia daugiausia nostalgijos. Jis būna kremiškas, aiškiai juntamas tikras varškės skonis, o pats kepinys primena naminius, paprastus, bet patikimus receptus.

Jei nežinote, kokį sūrio pyragą kepti šių metų Velykoms, verta rinktis pačią paprasčiausią, klasikinę versiją – iš maltos varškės, be nereikalingų „patobulinimų“. Toks pyragas patiks ir namiškiams, ir svečiams, o jei liks keli gabalėliai, juos galėsite sėkmingai užšaldyti.

Svarbiausia taisyklė – visi ingredientai turi būti kambario temperatūros, todėl prieš gaminant išimkite juos iš šaldytuvo kiek anksčiau.

Paruošimo būdas:

1. Į plakimo dubenį sudėkite sviestą ir cukrų, plakite, kol masė taps puri. Tuomet sudėkite trynius, vanilinį cukrų ir plakite dar kelias minutes.

2. Po truputį dėkite varškę, nuolat maišydami ar plakdami, kol masė taps vientisa.

3. Suberkite bulvių krakmolą ir dar kartą gerai išmaišykite mikseriu.

4. Atskirame inde išplakite baltymus iki standžių putų. Galiausiai švelniai įmaišykite juos į varškės masę, geriausia – šaukštu, kad masė neprarastų purumo.

5. Paruoštą masę supilkite į kepimo popieriumi išklotą 24–25 cm skersmens tortinę formą. Kepkite apie 60 min. 170 °C temperatūroje, be karšto oro funkcijos.

6. Baigus kepti, orkaitę išjunkite, pravirkite dureles ir palikite pyragą vėsti orkaitėje. Kai gerokai atvės, išimkite.

Gatava!

[title]
Beef Wellington sugrįžo į madas: štai kaip žingsnis po žingsnio paruošti tobulai sultingą patiekalą
[/title]

[content]

Nors kulinarinės mados nuolat keičiasi, kai kurie patiekalai išlieka klasika ir dažniausiai ruošiami tik ypatingomis progomis. Vienas jų – beef wellington: jautienos išpjova, apgaubta grybų įdaru ir iškepta sluoksniuotoje tešloje. Šis receptas padės žingsnis po žingsnio pasiruošti įspūdingą patiekalą namuose.

Beef wellington reikės: vientiso jautienos gabalo, druskos, pipirų, lydyto sviesto, garstyčių, grybų, čiobrelių, kumpio riekelių, sluoksniuotos tešlos ir kiaušinio trynio.

Jautieną iš visų pusių pagardinkite druska ir pipirais. Įkaitintoje keptuvėje ištirpinkite lydytą sviestą ir, kai jis bus pakankamai karštas, trumpai apkepkite mėsą iš visų pusių. Svarbu jos neperkepti – apkepimas reikalingas tik tam, kad mėsa lengvai apskrustų. Kol mėsa dar šilta, aptepkite ją garstyčiomis ir įtrinkite į paviršių.

Grybus nuplaukite, nusausinkite ir sutarkuokite labai smulkia tarka. Suberkite juos į sausą keptuvę ir pakepinkite, pagardinkite čiobreliais. Grybai turi išleisti skystį, o šis vėliau privalo visiškai išgaruoti – įdaras turi būti sausas.

Ant ištiestos maistinės plėvelės sudėliokite kumpio riekeles taip, kad jos šiek tiek persidengtų. Ant jų tolygiai paskleiskite pakepintus grybus. Ant grybų dėkite apkepintą jautieną ir viską tvirtai susukite. Plėvelės nenuimkite – suvyniotą mėsą dėkite į šaldytuvą maždaug 30 minučių.

Vėliau mėsą išvyniokite, nuimkite plėvelę ir apgaubkite sluoksniuota tešla. Tuomet vėl apsukite maistine plėvele ir dar 5–10 minučių palaikykite šaldytuve, kad forma sutvirtėtų. Išėmę plėvelę nuimkite, o tešlą aptepkite išplaktu kiaušinio tryniu.

Kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių. Ištraukę patiekalą palikite 10–15 minučių „pailsėti“ – taip mėsa išliks sultinga ir bus lengviau ją pjaustyti.

Ar įmanoma susigrąžinti vaikystės skonį, slypintį duonos riekėje su sviestu? Tą lengvai riešutinį aromatą, kreminę tekstūrą ir subtilų rūgštumą, kurį daugelis prisimena iš kaimo virtuvių? Pasirodo, taip – tereikia prisiminti vieną seniausių kulinarinių technikų: fermentaciją.

Fermentuotas (dar vadinamas raugintu) sviestas gaminamas iš grietinėlės, kuri prieš plakimą yra fermentuojama pieno rūgšties bakterijomis – panašiomis į tas, kurios naudojamos jogurte ar kefyre. Būtent jos suteikia grietinėlei sodresnį, sudėtingesnį skonį. Fermentacija ne tik praturtina aromatą, bet ir gali pagerinti kai kurių vitaminų įsisavinimą bei prisidėti prie geresnės žarnyno veiklos dėl probiotikų.

Sviesto istorija beveik tokia pat sena kaip pati civilizacija. Pasakojama, kad jis buvo atrastas atsitiktinai – raitiems klajokliams gabenant pieną prie balno pritvirtintuose maišuose. Nuo šilumos ir kratymo pienas fermentuodavosi ir atsiskirdavo, sudarydamas pirmuosius sviesto gumulėlius. Ilgus amžius, kol nebuvo įprasti šaldymo būdai, dauguma sviesto buvo gaminama būtent iš raugintos grietinėlės – tai natūraliai pailgindavo jo galiojimą.

Štai paprastas būdas, kaip namuose pasigaminti fermentuotą sviestą – tikrą gardėsį, galintį visam laikui pakeisti jūsų pusryčius.

Ingredientai:

• riebi grietinėlė
• starteris: natūralus jogurtas, kefyras arba pasukos
• (nebūtina) druska

Gaminimas žingsnis po žingsnio:

1. Grietinėlės fermentavimas: dideliame stiklainyje arba dubenyje sumaišykite grietinėlę su pasirinktu starteriu (jogurtu, kefyru arba pasukomis). Indą uždenkite marle ar švariu rankšluostėliu ir palikite kambario temperatūroje 24–48 valandoms. Fermentacijos trukmė priklauso nuo aplinkos temperatūros: kuo šilčiau, tuo procesas vyks greičiau. Grietinėlė bus paruošta, kai akivaizdžiai sutirštės ir įgaus malonų, lengvai rūgštoką, jogurtą primenantį kvapą.

2. Atšaldymas: pasibaigus fermentacijai, raugintą grietinėlę kelioms valandoms įdėkite į šaldytuvą, kad gerai atvėstų. Šalta grietinėlė plakasi gerokai lengviau.

3. Plakimas: atšaldytą grietinėlę supilkite į plakiklio dubenį (arba į aukštą indą, jei naudojate rankinį trintuvą). Plakite vidutiniu greičiu. Po kelių minučių masė virs plakta grietinėle, tačiau nenustokite – plakite toliau. Netrukus įvyks lūžis: masė pradės atsiskirti, susiformuos sviesto gumulėliai, o skystoji dalis taps pasukomis.

4. Sviesto plovimas: atskirkite sviesto gumulėlius nuo pasukų (jų neišpilkite – jos puikiai tinka kokteiliams, blynams ar duonai). Sviestą perkelkite į dubenį su labai šaltu, geriausia lediniu vandeniu. Minkykite ranka arba šaukštu, nupilkite sudrumstusį vandenį ir pakeiskite jį švariu. Pakartokite 3–4 kartus, kol vanduo taps visiškai skaidrus. Tai svarbus etapas: jis pašalina pasukų likučius ir padeda sviestui ilgiau išlikti šviežiam.

5. Formavimas ir sūdymas: gerai nuspauskite sviestą, kad pašalintumėte vandens perteklių. Jei mėgstate sūrų sviestą, įmaišykite druskos ir išmaišykite. Suformuokite sviesto gabalėlį, suvyniokite į kepimo popierių arba dėkite į sviestinę ir laikykite šaldytuve.

Štai ir viskas – jūsų naminis fermentuotas sviestas paruoštas.

Stebuklų mityboje nebūna, tačiau yra ingredientų, kurie iš tiesų gali padėti organizmui iš vidaus. Pastaruoju metu populiarėjanti kryptis skin for food – tai ne vien lieknėjimas. Tai valgymo būdas, kuriuo siekiama pamaitinti odą, pagerinti mikrocirkuliaciją ir padėti kūnui atsikratyti susikaupusio vandens. Kai organizmas gauna tinkamų medžiagų, oda tampa skaistesnė, o siluetas vizualiai atrodo lengvesnis.

Viskas, ko reikia, – trintuvas ir keli produktai iš šaldytuvo. Žemiau pateikiami kokteiliai paruošiami vos per kelias minutes, o reguliarus jų vartojimas gali prisidėti prie geresnės savijautos ir odos išvaizdos.

Jei norite, kad kokteilis būtų naudingas, verta atkreipti dėmesį į sudėtį. Žalios lapinės daržovės suteikia skaidulų ir chlorofilo, kuris padeda natūraliems organizmo valymosi procesams. Uogos gausios antioksidantų, padedančių odai išlikti stangresnei. Taip pat svarbūs sveikie riebalai – pavyzdžiui, iš avokado ar chia sėklų: jie padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje. Skin for food esmė – balansas: skaidulos, vitaminai ir gerieji riebalai, maitinantys kūną iš vidaus.

Žemiau – 6 kokteilių idėjos, kurios tinka lengvam dienos startui ar užkandžiui tarp valgymų.

1. Žalias gaivus kokteilis su lapiniais žalumynais

Puikus pasirinkimas lengvam dienos startui. Lapiniai žalumynai yra vieni maistingiausių produktų: juose gausu vitaminų A, C ir K, taip pat skaidulų. Tai gali padėti palaikyti medžiagų apykaitą ir lengvumo pojūtį.

Gaminimas: visus ingredientus sutrinkite iki vientisos konsistencijos. Kokteilis bus gaivus, lengvai rūgštelėjantis ir maloniai atgaivinantis. Tokie deriniai dažnai pasirenkami, kai norima padėti organizmui atsikratyti skysčių pertekliaus, o oda ilgainiui atrodo gaivesnė.

2. Sotumo kokteilis su bananu ir riešutų sviestu

Viena didžiausių dietos kliūčių – alkio jausmas tarp valgymų. Tokiu atveju praverčia sotus kokteilis: bananas suteikia energijos ir natūralaus saldumo, o riešutų sviestas – sveikųjų riebalų bei baltymų.

Gaminimas: sutrynus gaunama kreminė tekstūra ir švelnus riešutinis skonis. Dėl skaidulų, riebalų ir baltymų derinio sotumas paprastai išlieka ilgiau, todėl mažėja noras užkandžiauti.

3. Vitaminų kokteilis su mangu ir morka

Kai odai norisi daugiau švytėjimo, verta rinktis vitaminų kupinus derinius. Mangas ir morka yra geri beta karoteno šaltiniai, kuris prisideda prie odos būklės ir sveikesnio atspalvio.

Gaminimas: sutrynus gaunamas glotnus, natūraliai saldus, ryškios spalvos kokteilis. Beta karotenas ir vitaminas C prisideda prie kolageno sintezės, o skaidulos gali padėti reguliuoti virškinimo sistemos darbą.

4. Tropinis kokteilis su ananasu ir imbieru

Šis kokteilis dažnai pasirenkamas kaip greitas „perkrovimas“ organizmui. Ananasuose yra fermentų, siejamų su virškinimo palaikymu, o imbieras gali aktyvinti kraujotaką ir padėti sumažinti sunkumo pojūtį po valgio.

Gaminimas: sutrynus gaunamas lengvas tropinis gėrimas su vos juntama aštrumo nata. Jis tinka po sunkesnės dienos arba tuomet, kai norisi daugiau gaivumo ir energijos.

5. Gaivinantis kokteilis su agurku ir mėta

Agurkas pasižymi drėkinančiomis savybėmis, o mėta gali palankiai veikti virškinimą ir suteikia itin gaivų skonį. Toks kokteilis dažnai pasirenkamas, kai norisi „lengvesnio pilvo“ pojūčio.

Gaminimas: viską sutrinkite iki glotnumo. Skonis bus gaivus, lengvai rūgštelėjantis. Tai geras variantas rytui arba popietės užkandžiui, kai norisi sumažinti skysčių susilaikymo pojūtį.

6. Egzotiškas kokteilis su papaja ir ciberžole

Papaja siejama su virškinimą palaikančiais fermentais, o ciberžolė vertinama dėl priešuždegiminių savybių ir poveikio mikrocirkuliacijai. Tai derinys tiems, kurie nori pasirūpinti odos stangrumu ir lengvumo jausmu.

Gaminimas: sutrinkite iki vientisos konsistencijos. Kokteilis bus saldžiarūgštis, egzotiško skonio, o jo sudėtis gali padėti virškinimui, kartu prisidedant prie tolygesnės odos išvaizdos.

Pavasaris – idealus metas rinktis lengvus, sezoninius patiekalus iš paprastų ingredientų. Vis daugiau žmonių išbando receptus, įkvėptus įvairių pasaulio virtuvių, kuriuos nesunku pasigaminti namuose. Vienas tokių – blynai iš jauno kopūsto: greitai paruošiami, sotūs ir maloniai aromatingi.

Jauno kopūsto blynai – įdomi alternatyva tradiciniams bulviniams blynams. Jų skonis švelnesnis, tačiau ryškesnis dėl priedų, tokių kaip česnakas ar žalumynai. Jaunas kopūstas suteikia patiekalui lengvumo ir gaivos, todėl šie blynai tinka tiek pietums, tiek vakarienei.

Didelis šio patiekalo privalumas – universalumas. Blynus galima valgyti vienus arba patiekti su įvairiais priedais: jogurtiniu padažu, česnakiniu dipu ar aštresniais padažais, įkvėptais Azijos virtuvės. Traški plutelė ir minkštas vidus sukuria malonų kontrastą, kuris dažnai patinka ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Šis kopūstų „pankejksų“ receptas įkvėptas populiaraus japoniško patiekalo okonomiyaki. Tai sotūs, sūrūs blyneliai, kuriuos galima lengvai pritaikyti pagal savo skonį, pasirenkant norimus ingredientus. Tradiciškai naudojami kopūstai, kiaušiniai ir miltai, o masė kepama ant įkaitintos keptuvės ar kepimo paviršiaus.

Naminė, supaprastinta šio patiekalo versija paruošiama dar lengviau, tačiau išlaiko būdingą idėją ir skonio kryptį. Lengvai randami produktai ir trumpas gaminimo laikas paverčia tai patogiu pasirinkimu kasdieniam valgiaraščiui, kai norisi įvairovės, bet nesinori sudėtingų receptų.

Paruoštus blynus galima laikyti šaldytuve kelias dienas ir prieš patiekiant tiesiog pašildyti.

Mėgstu skaniai pavalgyti, tačiau savo mityboje visada stengiuosi rasti „sveikesnių“ alternatyvų. Ne visada tai įmanoma, bet jei galima – kodėl tuo nepasinaudojus? Nors nepritariu tam, kai kai kurie desertai vadinami tuo, kuo jie nėra, ši pica iš varškės sūrelio (grūdėtos varškės) tikrai atrodo ir skamba viliojančiai. Ją galima valgyti net kasdien – taip, net metant svorį – o paruošimas užtruks apie 25 minutes.

Šį baltymų gausų receptą kadaise pamačiau „TikTok“. Po keliolikos bandymų jį ištobulinau taip, kad tapo tikra mano mažąja obsesija. Tešlą paruošite vos per porą minučių, o priedus galėsite keisti pagal skonį, tačiau tikrai verta išbandyti būtent šį derinį – jis puikiai pasiteisina.

Žemiau – gaminimo eiga, kurią lengva pritaikyti ir kasdienai, ir vakarienei po treniruotės.

Varškės sūrelį sumaišykite su miltais, kiaušiniu ir prieskoniais. Masę gerai išmaišykite, tuomet paskleiskite ant kepimo popieriaus, suformuodami picos pagrindą. Dėkite į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 20 minučių.

Kol kepa padas, paruoškite įdarą: svogūną apkepkite arbatiniame šaukštelyje alyvuogių aliejaus, o kai jis lengvai parus, sudėkite pjaustytus pievagrybius. Kepkite, kol išgaruos susikaupęs skystis.

Kai picos pagrindas lengvai apskrus, išimkite jį iš orkaitės ir dėkite priedus: pomidorų pastą, pievagrybių ir svogūnų mišinį, kalakutienos kumpį, mocarelą ir šiek tiek parmezano. Viską grąžinkite į orkaitę dar maždaug 5 minutėms.

Patiekiant picą galima pagardinti šviežiu baziliku.

Toks patiekalas puikiai tinka metantiems svorį: jis sotus, baltymingas ir dažniausiai gerokai lengvesnis už klasikinę picą. Naudojant įprastus ingredientus (apie 200 g grūdėtos varškės, 2 šaukštus miltų, 1 kiaušinį, pusę „light“ mocarelos, kalakutienos kumpį, pievagrybius, svogūną, pomidorų pastą ir šiek tiek parmezano) visa pica gaunasi maistinga ir palanki mitybai, kurioje siekiama daugiau baltymų.

Reikėtų prisiminti, kad tiksli maistinė vertė gali skirtis priklausomai nuo pasirinktų produktų, jų riebumo ir panaudotų kiekių.

Bulviniai blynai daugeliui asocijuojasi su sočiu, kaloringu patiekalu, kepamu gausiame aliejaus kiekyje. Dėl to metant svorį ar stengiantis palaikyti formą jie neretai atsiduria „draudžiamų“ patiekalų sąraše. Vis dėlto virtuvė – puiki vieta eksperimentams: mėgstamų skonių visiškai atsisakyti nebūtina, užtenka kelių sumanių pakeitimų, kad bulviniai blynai įgautų sveikesnį charakterį.

Bulvės lieknėjimo kontekste kartais be reikalo demonizuojamos. Visiškai jų atsisakyti dažniausiai nereikia – daug svarbiau, kaip jos paruošiamos. Svorio mažinimui palankesnės virtos bulvės, o ne keptos ar ruoštos dideliame riebalų kiekyje.

Žmonės, atidžiai planuojantys mitybą, dažnai vertina ir maistinių medžiagų balansą. Pačios bulvės nėra geras baltymų šaltinis – jų jose nedaug, todėl klasikiniai bulviniai blynai į aukštesnio baltymingumo mitybą paprastai neįsipaišo. Tačiau tai nereiškia, kad šio patiekalo reikia atsisakyti: viską lemia priedai, kurie gali reikšmingai padidinti patiekalo maistinę vertę.

Užtenka receptą papildyti baltymų gausiais produktais, kad tradiciniai bulviniai blynai taptų sotesni ir labiau subalansuoti. Ne mažiau svarbus ir gaminimo būdas – vietoj kepimo keptuvėje ant įkaitinto aliejaus verta rinktis orkaitę. Taip sumažinsite bendrą patiekalo kaloringumą, neprarasdami skonio.

Bulves nulupkite ir sutarkuokite smulkia tarka, tuomet gerai nuspauskite skysčio perteklių. Tofu taip pat sutarkuokite arba smulkiai sutrupinkite ir sudėkite prie bulvių kartu su smulkiai pjaustytu svogūnu. Įmuškite kiaušinį, suberkite miltus, pagardinkite prieskoniais ir viską kruopščiai išmaišykite.

Paruoštą masę šaukštu dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, formuodami nedidelius blynelius. Kepkite apie 200 laipsnių temperatūroje 20–25 minutes, kol išorė taps traški, o vidus išliks minkštas. Patiekite su natūraliu jogurtu ar varške – taip padidinsite baltymų kiekį, nepridėdami „tuščių“ kalorijų.

Traškūs, kvapnūs ir paruošiami beveik akimirksniu – pasirodžius pirmiesiems gruntiniams agurkams, jiems atsispirti sunku. Nors lengvai rauginti agurkai jau daugelį metų yra tikra stalo klasika, šiemet vis daugiau žmonių renkasi paprastą alternatyvą, stebinančią ir skoniu, ir paruošimo greičiu. Ar tai bus naujasis sezono hitas?

Prasidėjus gruntinių agurkų sezonui, išsiilgę pavasario ir vasaros skonių, dažnai pirmiausia ruošiame lengvai raugintus agurkus. Dėl švelnaus skonio jie puikiai tinka kaip priedas prie pietų, lengvas, mažai kaloringas užkandis tarp valgių ar gardus papildymas sumuštiniams.

Vis dėlto, jei iki šiol atrodė, kad iš šviežių agurkų pavasarį vargu ar galima sugalvoti ką nors geriau, dabar atsiranda rimtas konkurentas. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja receptas, kurį dalis žmonių ima vertinti net labiau nei tradicinius lengvai raugintus agurkus.

Šie agurkai, kai kur vadinami „krokodiliukais“, ruošiami užpylus juos aromatingu marinatu. Populiari ir švelnesnio skonio versija, kurią šio užkandžio gerbėjai vadina vienu ryškiausių grilio sezono atradimų. Skelbiama, kad skaniausi jie būna jau kitą dieną po paruošimo, tačiau dažnai taip greitai suvalgomi, kad tiek net nesulaukia.

Jų privalumas – nereikia pasterizuoti: užtenka paprasto užpilo, kuris išryškina šviežių gruntinių agurkų traškumą ir švelnumą.

Verta išbandyti.

Skanaus!

Norite nustebinti šeimą ir draugus išskirtiniais skoniais? Išbandykite receptus žingsnis po žingsnio ir atraskite kulinarinių triukų, kurie palengvina gaminimą ir paverčia jį tikru malonumu.

Nėra paprastesnio darbo virtuvėje nei išvirti bulves? Vis dėlto net ir ši, atrodytų, elementari užduotis turi vieną dažną klaidą, dėl kurios daržovės gali prarasti dalį vertingų maistinių medžiagų. Svarbiausia – kada į vandenį suberti druską. Čia nepadės improvizacija ar metodas „iš akies“.

Virtos bulvės – vienas dažniausių naminio pietų garnyrų. Jos lengvai prieinamos, nebrangios ir itin universalios: tinka prie mėsos, žuvies ar vegetariškų patiekalų. Be to, bulvės yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis – jose gausu kalio, yra vitamino C ir skaidulų.

Bulvių populiarumą lemia ir paprastas paruošimas – virimas vandenyje dažniausiai nesukelia sunkumų. Tačiau net ir atliekant bazinius kulinarinius veiksmus galima suklysti. Tokie netikslumai vėliau atsiliepia ne tik skoniui, bet ir patiekalo maistinei vertei.

Vieni druską suberia vos įjungę kaitlentę, kiti laukia iki pat pabaigos. Tinkamiausias momentas sūdyti bulves – tada, kai vanduo pradeda virti.

Jeigu druską įbersite pačioje virimo pradžioje, padidėja rizika, kad iš bulvių intensyviau išsiplaus mineralinės medžiagos, ypač kalis.

Sūdymas vandeniui užvirus turi ir daugiau privalumų. Pirmiausia, taip pagerinamas skonis: aukštoje temperatūroje druska greičiau ištirpsta ir tolygiau pasiskirsto. Svarbu nepersistengti – pakanka 2 nubrauktų arbatinių šaukštelių druskos 3 litrams vandens. Tuomet bulvės nebus nei prėskos, nei persūdytos.

Jei norite, kad bulvės lėkštėje atrodytų apetitiškai, verta prisiminti paprastą gudrybę: į verdančias bulves įpilkite du mažus arbatinius šaukštelius citrinų sulčių. Citrusinė nata rūgštaus poskonio nesuteiks, tačiau padės bulvėms neištižti ir išlaikyti formą.

Taip pat verta prisiminti, kad druska – ne vienintelis prieskonis, tinkantis virtoms bulvėms. Sodresnį skonį suteiks į puodą įdėta česnako skiltelė, mairūnas arba lauro lapas.