CP v2

Blog

  • Šios pizzerinkės iš bulvių ir vištienos sotina ilgam: receptas, kuris gelbsti nuo maisto švaistymo

    Mažos picos tipo užkandžiai dažnai siejami su greitu, bet ne itin sočiu maistu. Tačiau pizzerinkės su bulvių pagrindu ir vištiena keičia taisykles: jos labiau primena pilnavertį patiekalą, kuris tinka pietums ar vakarienei, o kartu padeda sunaudoti šaldytuve užsilikusius ingredientus.

    Šio varianto esmė paprasta: vietoj kvietinės tešlos naudojamos virtos bulvės, iš kurių suformuojamas tvirtesnis pagrindas. Trumpai apkepus ar pakepus, jis geriau laiko formą, todėl uždėtas padažas ir priedai greitai jo neištiždo, o pats užkandis išlieka traškesnis išorėje.

    Bulvės suteikia sudėtinių angliavandenių ir kalio, o derinant jas su kiaušiniais bei varškės tipo produktu, masė tampa vientisesnė ir baltymingesnė. Vištiena papildo patiekalą liesais baltymais, todėl sotumas išlieka ilgiau nei valgant įprastą picos gabalėlį su plonu tešlos sluoksniu.

    Dar vienas pliusas yra mažesnis įprastų kvietinių miltų kiekis racione, kas daugeliui aktualu siekiant subalansuotesnio meniu. Tokios pizzerinkės išlaiko picos idėją, nes čia lieka sūris ir pomidorų padažas, tačiau bendra maistinė sudėtis tampa artimesnė normaliam naminiam patiekalui.

    Praktiškumas taip pat akivaizdus: į masę ar ant viršaus lengva įtraukti daugiau daržovių pagal sezoną ir tai, ką turite namuose. Paprika, pievagrybiai, svogūnai ar cukinija padeda padidinti daržovių kiekį neaukojant skonio, o priedus galima keisti pagal tai, kas liko nuo ankstesnių valgymų.

    Ruošiant verta prisiminti vieną taisyklę: pirmiausia trumpai apkepkite arba apkepti orkaitėje tik bulvinį pagrindą, o tik tada dėkite padažą ir priedus. Taip pizzerinkės bus ne tik skanesnės, bet ir atsparesnės drėgmei, todėl jas patogu pasiimti į darbą ar kelionei.

    Šis patiekalas ypač tinka, kai norisi picos tipo skonio, bet kartu siekiama ilgesnio sotumo ir mažesnio maisto švaistymo. Tai vienas tų receptų, kurį lengva prisitaikyti, o rezultatas dažnai nustebina net tuos, kurie bulves įpratę matyti tik kaip garnyrą.

  • Įdėkite šaukštą pabaigoje: ši paprasta gudrybė padaro agurkinę švelnią ir sodrią

    Agurkinė sriuba daugelyje namų verdama beveik taip pat dažnai kaip ir pomidorinė, tačiau jos skonis gali smarkiai skirtis. Vieni renkasi sotesnę versiją su mėsa, kiti verda lengvesnę daržovių sultinio pagrindu, o ryškų charakterį visais atvejais sukuria rauginti agurkai ir jų sūrymas.

    Nors receptų yra daugybė, vienas dalykas kartojasi nuolat: agurkinei labai tinka riebalų suteikiamas apvalumas. Būtent todėl pabaigoje įmaišytas sviestas gali pakeisti visą rezultatą, net jei nenaudojate grietinėlės ir norite, kad sriuba išliktų gaivi.

    Prancūziška technika namuose

    Virtuvėje plačiai žinoma technika, kai į jau paruoštą sriubą ar padažą įmaišomas labai šaltas sviestas, dažnai vadinama sviesto įmontavimu. Esmė paprasta: sviestas turi tirpti ne verdant, o karštyje po kaitinimo, tuomet jis emulguojasi su skysčiu ir suteikia šilkinę tekstūrą.

    Šis būdas padeda sušvelninti rūgštumą, „suapvalina“ sūrų ir aitrų skonį bei sukuria sodresnį pojūtį burnoje. Svarbiausia taisyklė yra nepervirinti po sviesto įdėjimo, nes per aukšta temperatūra gali išskirti riebalus ir sriuba atrodys išsisluoksniavusi.

    Kada dėti sviestą?

    Sviestą geriausia dėti nukėlus puodą nuo kaitros, kai sriuba dar karšta, bet jau nebekunkuliuoja. Tuomet įdėkite 1–2 šaukštus labai šalto sviesto ir energingai maišykite šluotele, kol sriuba taps vientisa ir šiek tiek blizgi.

    Jei norite ypač švelnaus rezultato, sviestą galima dėti dalimis, po mažą gabalėlį, vis pamaišant. Taip lengviau suvaldyti konsistenciją, o skonis tampa sodrus, bet ne sunkus.

    Agurkinė su šaltu sviestu

    Šiai sriubai tinka poras, morkos, petražolės šaknis ir salieras, o pagrindas gali būti daržovių sultinys. Buljonui užvirus, į puodą keliauja kubeliais pjaustytos bulvės, o kai jos beveik suminkštėja, sudedami tarkuoti rauginti agurkai ir įpilama šiek tiek agurkų sūrymo.

    Agurkus verta dėti pabaigoje, kad jų aromatas išliktų ryškus, o bulvės nepervirtų. Pabaigoje sriubą pasūdykite atsargiai, nes sūrymas jau suteikia druskos, pagardinkite pipirais ir tik tada, nukėlus nuo kaitros, įmaišykite labai šaltą sviestą.

    Patiekiant agurkinę dažniausiai tinka krapai, o jei mėgstate ryškesnį skonį, sūrymą pilkite po truputį ir ragaukite. Taip lengvai suvaldysite rūgštumo lygį ir pasieksite balansą, kai sriuba yra ir gaivi, ir aksomiškai švelni.

  • Pomidorinė sriuba vietoj tyrės: įmuškite kiaušinius, berkite miltų ir iškepsite hitą

    Socialiniuose tinkluose ir receptų portaluose vis dažniau aptariamas netikėtas kepinys – pyragas, kurio pagrindas yra tiršta pomidorinė sriuba ar pomidorų kremas. Idėja paprasta: vietoj dalies riebalų ir drėgmę suteikiančių priedų tešloje naudojama sriuba, o struktūrą padeda išlaikyti kiaušiniai ir miltai.

    Kepėjai pabrėžia, kad geriausiai tinka glotni, be priedų pomidorinė bazė – be makaronų, ryžių ar stambių daržovių gabalėlių. Jei sriuba skystesnė, tešlai gali prireikti daugiau miltų, kad masė būtų panaši į įprasto kekso tešlą ir neišeitų per skysta.

    Pomidorų kremas tešloje veikia panašiai kaip moliūgų, bananų ar morkų tyrė: suteikia drėgmės, padeda kepiniui išlikti minkštam ir mažina trupėjimą. Dėl to dažnai galima apsieiti su mažesniu riebalų kiekiu, o pats pyragas ilgiau išlieka šviežias.

    Skoniui didžiausią įtaką daro prieskoniai. Cinamonas, muskato riešutas ar meduolių prieskonių mišiniai padeda subalansuoti pomidorų natą ir nukreipia skonį į šiltą, desertinę pusę, labiau primenančią prieskoninį keksą prie kavos.

    Svarbu pasirinkti neutralesnę sriubą: ji neturėtų būti labai česnakinė, itin aštri ar ryškiai sūri, nes tokios natos kepinyje gali dominuoti. Švelnesnė pomidorinė bazė leidžia aromatą sukurti prieskoniais, o saldumą ir tekstūrą išlaikyti įprastais kepinių ingredientais.

  • 24 valandos Prizrene: ką pamatyti Kosovo kultūros sostinėje ir kaip patogiausiai atvykti

    24 valandos Prizrene: ką pamatyti Kosovo kultūros sostinėje ir kaip patogiausiai atvykti

    Kosovas tebėra viena rečiau turistų pasirenkamų Europos krypčių, nors šalis siūlo daug kultūrinių patirčių ir istorinį sluoksniuotumą, būdingą Balkanams. Keliautojai, ieškantys autentiškesnių miestų ir mažesnių minių, vis dažniau atsigręžia į vietas, kurias dar ne visi „atrado“ socialiniuose tinkluose.

    Vienas ryškiausių tokios krypties pavyzdžių – Prizrenas, dažnai vadinamas Kosovo kultūros sostine. Mieste glaudžiai persipina Osmanų laikotarpio paveldas, viduramžių stačiatikių architektūra, muziejai ir gyva senamiesčio kavinių kultūra, todėl net ir trumpa viešnagė gali būti intensyvi.

    Ką pamatyti per vieną dieną

    Pradėti verta nuo Senovinio akmeninio tilto per Prizreno Bistricą – tai vienas atpažįstamiausių miesto simbolių. Tiltas istoriniuose šaltiniuose siejamas su Osmanų laikotarpiu, tačiau dabartinė jo versija atkurta po XX amžiaus pabaigoje įvykusių potvynių, todėl tai ir istorija, ir šiuolaikinė miesto atmintis viename.

    Šalia esanti Sinan Pašos mečetė – dar vienas būtinas sustojimas, ypač jei domina sakralinė architektūra ir interjerai. Lankantis verta prisiminti vietos etiketo taisykles: į mečetę įeinama nusiautus, o moterims paprastai prašoma prisidengti plaukus.

    Ieškantiems UNESCO paveldo konteksto verta pasidomėti Prizreno Dievo Motinos Ljeviš bažnyčia, priskiriama Kosovo viduramžių paminklų kompleksui. Dėl saugumo ir paveldo apsaugos čia gali būti taikomi lankymo ribojimai, o patekimui kartais prašoma asmens dokumento.

    Jei norisi miesto panoramos, patikimiausias pasirinkimas – Kalajos tvirtovė virš senamiesčio. Kelias pėsčiomis užtrunka apie 15 minučių, o viršuje atsiveria vienas geriausių vaizdų į raudonų stogų senamiestį ir upės slėnį, ypač saulėlydžio metu.

    Ką paragauti ir kur prisėsti

    Prizrene, kaip ir daugelyje Balkanų miestų, lengviausia pradėti nuo byreko – sluoksniuotos tešlos kepinio su įvairiais įdarais. Vietinė virtuvė atspindi regiono istoriją: šalia paprastų, sočių patiekalų čia galima rasti ir Osmanų kulinarinio palikimo, pavyzdžiui, bozos – fermentuoto kukurūzų gėrimo.

    Vakare senamiestyje verta skirti laiko lėtesniam ritmui: Shadërvan aikštės apylinkėse koncentruojasi kavinės ir restoranai, o pati aikštė yra natūrali susitikimų vieta. Vietiniai pasakoja, kad gurkšnis iš aikštės fontano esą garantuoja sugrįžimą – tai veikiau miesto legenda, bet gera proga sustoti ir pasimėgauti atmosfera.

    Kaip atvykti ir ką žinoti

    Patogiausias kelias į Prizreną dažniausiai veda per Prištiną: iš Kosovo sostinės reguliariai kursuoja autobusai, o kelionė trunka apie 1 valandą 45 minutes. Alternatyvų taip pat siūlo kaimyninės sostinės – Tirana ir Skopjė, iš kurių autobusais iki Prizreno paprastai vykstama apie 3 valandas.

    Nors Kosove oficialiai naudojama euro valiuta, kasdienėje praktikoje grynieji dažnai vis dar praverčia labiau nei banko kortelė. Planuojant apsilankymus reikėtų atsižvelgti ir į religinių švenčių ar Ramadano laikotarpį, kai dalies vietų darbo laikas gali keistis.

    Jei kelionę planuojate pavasario pabaigoje, verta pasidomėti vietiniais renginiais: Prizrene vyksta festivaliai, kurie sutraukia tiek vietos bendruomenę, tiek svečius. Tokie savaitgalio įvykiai leidžia pamatyti miestą ne tik kaip atviruką, bet ir kaip gyvą, sezoniškai kintantį kultūros centrą.

  • Europos paslėpti kelionių perlai 2026-iesiems: nuo pasakų miestelių iki ramių ežerų salų

    Europos paslėpti kelionių perlai 2026-iesiems: nuo pasakų miestelių iki ramių ežerų salų

    Kur ieškoti mažiau turistų?

    Paryžius, Roma ar Barselona ir toliau traukia minias, tačiau vis daugiau keliautojų ieško alternatyvų, kuriose mažiau eilių, triukšmo ir „Instagram“ spūsčių. Šią kryptį stiprina ir lėtesnio keliavimo tendencijos: noras ilgiau pabūti vienoje vietoje, daugiau pažinti vietos virtuvę, gamtą ir tradicijas.

    Kelionių kryptys, esančios toliau nuo pagrindinių srautų, dažnai pasiūlo tą patį Europos „atviruko“ vaizdą, tik be masinio turizmo spaudimo. Nauja „European Best Destinations“ sudaryta rekomendacijų atranka išskiria vietas, kurios 2026 metais vertos dėmesio dėl autentiškumo, kraštovaizdžių ir kultūros.

    Penki ryškiausi 2026 metų pasirinkimai

    Vokietijos pietvakariuose esantis Tiubingenas laikomas vienu vaizdingiausių universitetinių miestų regione, kur senamiestis, upė ir istorinis paveldas dera su gyvu studentų ritmu. Miestą patogu pasiekti iš Štutgarto oro uosto, o didelė dalis įdomybių pasiekiama pėsčiomis.

    Kroatijos Istrijoje įsikūręs Motovunas išsiskiria ant kalvos iškilusiomis viduramžių sienomis, vingiuotomis akmeninėmis gatvėmis ir plačiomis panoramomis į Mirnos upės slėnį. Aplink esantis Motovuno miškas garsėja baltaisiais triufeliais, todėl rudenį čia ypač populiarios triufelių degustacijos ir paieškos.

    Italijoje, Pjemonto regione, Ortos ežere esanti Isola San Giulio siūlo ramesnę alternatyvą perpildytoms šiaurės Italijos ežerų kryptims. Nedidelė sala žinoma dėl sakralinio paveldo, vienuolyno aplinkos ir pasivaikščiojimo tako, kuris dažnai minimas kaip tylos ir ramybės patirtis.

    Pietų Italijos Apulijoje esantis Alberobelas turistus vilioja truliais, baltais akmeniniais nameliais su kūginiais stogais, kurie yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestelyje populiaru klaidžioti siaurose gatvelėse, o vietos virtuvė dažnai tampa ne mažiau svarbia kelionės dalimi nei architektūra.

    Graikijoje esanti Meteora išsiskiria vienu įspūdingiausių religinių kraštovaizdžių Europoje: vienuolynai, pastatyti ant aukštų uolų, buvo kuriami tarp XIV ir XVI amžių. Šiandien dalis vienuolynų tebėra veikiantys, o apylinkės traukia ir žygeivius dėl takų bei apžvalgos vietų.

    Visas 10-ukas ir ką verta žinoti

    Į 2026 metų rekomenduojamų Europos paslėptų perlų dešimtuką taip pat pateko Fiskardas Graikijoje, Kravicės kriokliai Bosnijoje ir Hercegovinoje, Monsarasas Portugalijoje, Resijos ežeras Italijoje ir Peružas Prancūzijoje. Bendras šių vietų bruožas – mažesnis masinio turizmo intensyvumas ir stiprus vietos identitetas.

    Planuojant kelionę verta įvertinti sezoniškumą: kai kurios kryptys geriausiai atsiskleidžia pavasarį ar rudenį, kai oras dar palankus, bet srautai mažesni. Tokios kelionės dažnai leidžia sutaupyti nakvynei, lengviau rasti vietą restoranuose ir patirti daugiau vietinės kasdienybės, o ne vien „top“ objektų maršrutą.

  • Eurazijos ekonominė sąjunga spaudžia Armėniją: raginama referendumu rinktis tarp ES ir Maskvos bloko

    Eurazijos ekonominė sąjunga spaudžia Armėniją: raginama referendumu rinktis tarp ES ir Maskvos bloko

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) lyderiai susitikime Astanoje paragino Armėniją kuo greičiau surengti referendumą, kuris aiškiai atsakytų, ar šalis renkasi kelią į Europos Sąjungą, ar lieka Maskvos vadovaujamame bloke. Bendrame pareiškime pabrėžta, kad Jerevano planai artėti prie ES esą kelia „rimtų rizikų“ visų EES valstybių ekonominiam saugumui.

    Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir Kirgizija taip pat įspėjo, kad Armėnijos kursas į ES gali baigtis jos narystės EES peržiūra ir net laikinu sustabdymu. Skelbiama, jog iki metų pabaigos gali būti užbaigtas formalus vertinimas, nuo kurio priklausytų tolimesnis Armėnijos statusas organizacijoje.

    Referendumas ir narystės dilema

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar anksčiau viešai kėlė referendumo idėją, teigdamas, kad būtų „logiška“ paklausti Armėnijos piliečių, kokį pasirinkimą jie laiko teisingu. Astanoje jis pakartojo mintį, kad vienu metu išlaikyti suderinamus įsipareigojimus abiem blokams esą neįmanoma dėl skirtingų standartų ir taisyklių.

    Armėnijos valdžia pastaraisiais metais kartojo, kad neplanuoja pasitraukti iš EES, tačiau siekia stiprinti ryšius su Europa. Tokia „dviejų krypčių“ politika vis dažniau susiduria su Maskvos pasipriešinimu, nes EES veikimas remiasi bendromis prekybos, techninių reikalavimų ir reguliavimo taisyklėmis, kurios, Maskvos argumentu, nesutampa su ES acquis.

    Maskvos spaudimas prieš rinkimus

    Susitikime Armėnijai atstovavo vicepremjeras Mheras Grigorianas, nes ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas buvo įsitraukęs į birželio 7 dieną vyksiančių rinkimų kampaniją. Jis teigė, kad Armėnija išlieka įsipareigojusi konstruktyviai dalyvauti EES, remdamasi „abipuse pagarba“ ir „lygiaverte partneryste“.

    Tuo pat metu Rusija paskelbė apie laikinas kai kurių Armėnijos vaisių ir daržovių eksporto ribojimo priemones, kurios papildo ankstesnius ribojimus daliai armėniškų gėrimų ir mineralinio vandens. Tokie prekybiniai sprendimai regione dažnai vertinami kaip politinio spaudimo instrumentas, ypač jautriu rinkimų laikotarpiu.

    „Viskas, kas priimtina ir gera armėnams, priimtina ir gera Rusijai. Darykite taip, kaip manote, kad geriausia Armėnijos žmonėms“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kremlius taip pat primena Armėnijai jos priklausomybę nuo pigesnių energijos išteklių tiekimo ir platesnių ekonominių ryšių, kurie daugelį metų buvo vienas svarbiausių narystės EES argumentų. Maskva viešai akcentuoja, kad dėl ES standartų suderinimo Armėnijai tektų peržiūrėti dalį ekonominių režimų, o tai galėtų paveikti prekybą su EES rinka.

    Vakarų signalai ir geopolitinis kontekstas

    EES pareiškimas pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai parėmė Nikolo Pašiniano perrinkimą, o Vašingtonas su Jerevanu paskelbė apie naujus bendradarbiavimo formatus. JAV pusė akcentavo strateginės partnerystės gilinimą ir infrastruktūrinius planus, kurie, Vašingtono teigimu, galėtų pakeisti Pietų Kaukazo susisiekimo ir energetikos logiką.

    Ši dinamika didina geopolitinį spaudimą Armėnijai, kuri po pastarųjų metų saugumo krizių siekia diversifikuoti partnerius, bet kartu nenori staigiai nutraukti ekonominių ryšių su Rusija. Birželio 7 dieną vyksiantys rinkimai gali tapti esminiu tašku, nulemiančiu, ar Jerevanas ryšis aiškiau įtvirtinti proeuropietišką kryptį, ar bandys išlaikyti balansą tarp konkuruojančių blokų.

  • Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos apyvarta perkopė 80 mlrd. eurų: kas ją augina?

    Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalių vadovai Astanoje surengė dviejų dienų susitikimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas skaitmeninimui, dirbtiniam intelektui ir prekybos koridoriams. Ši darbotvarkė siejama su sparčiai augančia prekybos apyvarta, kuri pernai, pasak Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokajevo, viršijo 80 mlrd. eurų.

    EES jungia penkias valstybes: Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Armėniją. Blokas veikia kaip bendroji rinka ir laisvosios prekybos zona, o pareigūnai pabrėžia siekį mažinti taisyklių ir procesų fragmentaciją, kad verslui būtų paprasčiau prekiauti visoje erdvėje.

    Skaitmeninė integracija ir DI

    Susitikime akcentuota idėja kurti vieningą skaitmeninę aplinką, kuri leistų greičiau keistis duomenimis, supaprastintų muitinės ir logistikos procedūras bei padėtų įmonėms lengviau pasiekti partnerius kitose EES šalyse. Kartu aptartos ir bendros skaitmeninės priemonės, kurios turėtų sumažinti administracinę naštą bei pagreitinti tarpvalstybines operacijas.

    K. J. Tokajevas teigė, kad EES prekybos apyvarta šiemet galėtų augti maždaug 6 proc. ir viršyti 85 mlrd. eurų. Taip pat, jo žodžiais, EES šalių bendrasis vidaus produktas 2026–2027 metais galėtų didėti apie 2,5 proc.

    EES lygiu kalbėta ir apie bendrus atsakingo DI naudojimo principus, bendros skaičiavimo infrastruktūros poreikį bei galimą bendrą modelių kūrimą. Šios iniciatyvos pristatomos kaip būdas didinti valstybių konkurencingumą ir greitinti sprendimų priėmimą tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.

    „Praktinis dirbtinio intelekto pritaikymas gali padėti sustiprinti bendrą rinką ir padidinti mūsų šalių konkurencingumą“, – sakė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomart Tokajevas.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu kalbėjo apie planus kitais metais surengti aukšto lygio susitikimą, skirtą bendradarbiavimui DI srityje. Šalia to paminėta ir IT bei energetikos infrastruktūros sąsajų svarba, nes didesniems skaitmeniniams projektams reikia patikimų pajėgumų ir stabilaus energijos tiekimo.

    Kazachstane jau bandomi pilotiniai sprendimai, įskaitant DI paremtus skaitmeninius pagalbininkus, kurių tikslas paprasčiau paaiškinti teisės aktus ir sumažinti biurokratines kliūtis. Teigiama, kad tokie įrankiai ilgainiui galėtų būti pritaikomi ir tarpvalstybiniu mastu, kad panašūs procesai būtų vykdomi vienodais principais visose EES šalyse.

    Prekybos koridoriai ir logistika

    Dar vienas susitikimo akcentas buvo transporto ir tranzito sistemos modernizavimas. Pareigūnai pabrėžė, kad prekybos augimui reikalingi greitesni ir labiau prognozuojami krovinių srautai, todėl didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniams transporto sprendimams ir duomenų mainams.

    Taip pat akcentuotas Vidurio koridorius ir kiti regioniniai maršrutai, kurie laikomi svarbiais logistikos grandinės elementais tarp Azijos ir Europos. Kazachstanas deklaruoja siekį stiprinti savo, kaip regioninio transporto mazgo, vaidmenį ir iki 2030 metų sukurti pilnai veikiančią logistikos ekosistemą, kurioje krovinių apimtys galėtų siekti apie 10 mln. tonų.

    Skaitmeniniai sprendimai, įskaitant DI, šiame kontekste pristatomi kaip priemonė geriau planuoti srautus, mažinti prastovas pasienyje ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą. Kartu pabrėžiama, kad modernizacija apima ir fizinius projektus, pavyzdžiui, geležinkelių atnaujinimą bei naują infrastruktūrą.

    Dvišaliai susitarimai ir investicijos

    Viršūnių susitikimas vyko po Vladimiro Putino valstybinio vizito į Kazachstaną, kurio metu, pasak pranešimų, pasirašytas dvišalio bendradarbiavimo susitarimų paketas energetikos, transporto, finansų, švietimo ir pramonės srityse. Tokie susitarimai EES kontekste dažnai vertinami kaip papildomas impulsas bendriems projektams ir prekybos apimčių augimui.

    Rusija įvardijama kaip didžiausia Kazachstano investuotoja, o sukauptos investicijos siekia beveik 25 mlrd. eurų. Tarp didžiausių projektų minimas ir pirmosios Kazachstano atominės elektrinės statybos planas, kurio vertė siejama su maždaug 14 mlrd. eurų suma.

    V. Putinas teigė, kad elektrinė galėtų patenkinti apie 20 proc. Kazachstano elektros vartojimo, o projekto finansavimo sąlygos esą atitinka tarptautinę praktiką. Kazachstano pareigūnai projektą sieja su energetiniu saugumu ir bandymu pereiti nuo žaliavų eksporto prie didesnės pridėtinės vertės technologinio bendradarbiavimo.

    Nors EES lyderiai kalba apie tolesnį prekybos augimą, galutinis rezultatas priklausys nuo kelių veiksnių: realaus skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo, infrastruktūros plėtros tempo ir gebėjimo suderinti bendras taisykles tarp skirtingų ekonominių interesų turinčių narių. Vis dėlto Astanoje nuskambėjusi žinutė aiški: skaitmeninimas ir DI tampa kertiniais instrumentais, kuriais blokas tikisi išlaikyti augimo pagreitį.

  • Prancūzijos ataskaita: antisemitinių išpuolių šuolis, daugėja ir antikrikščioniškų bei antimusulmoniškų

    Prancūzijos ataskaita: antisemitinių išpuolių šuolis, daugėja ir antikrikščioniškų bei antimusulmoniškų

    Prancūzijoje fiksuojamas ryškus antireliginių išpuolių augimas, o didžiausią dalį jų sudaro antisemitiniai incidentai, skelbia Vidaus reikalų ministerija. Naujoje ataskaitoje apžvelgiami 2010–2025 metų duomenys ir pabrėžiama, kad neapykantos veiksmai vis dažniau nukreipiami tiek į žmones, tiek į maldos vietas ar kitą turtą.

    Ministerija akcentuoja, kad statistika gali neatspindėti viso masto, nes ne visi nukentėjusieji kreipiasi į teisėsaugą. Pasak dokumento rengėjų, tokie išpuoliai kenkia sąžinės laisvei ir religijos praktikavimui, o ilgainiui silpnina visuomenės sanglaudą.

    Antisemitizmas sudaro didžiausią dalį

    Ataskaitoje nurodoma, kad antisemitiniai incidentai pastaraisiais metais tapo dominuojančia antireliginių veikų kategorija ir šiuo metu sudaro apie 53 proc. visų registruotų atvejų. Vidaus reikalų ministerija sieja šį šuolį su įvykiais po 2023 metų spalio 7 dienos, kai po „Hamas“ išpuolio ir vėlesnio karo Artimuosiuose Rytuose išaugo įtampa ir neapykantos apraiškos.

    Dokumente pažymima, kad atsinaujinęs antisemitinių veikų bumas prasidėjo iškart po 2023 metų spalio 7 dienos, dar iki Izraelio atsako veiksmų, o vieno mėnesio pokytis buvo ypač didelis. Iš 2023 metais fiksuotų 1 676 antisemitinių incidentų net 1 242 įvyko laikotarpiu nuo spalio 7 dienos iki metų pabaigos.

    Nors 2025 metais antisemitinių veikų skaičius, kaip teigiama, šiek tiek sumažėjo, jis išlieka istoriškai aukštame lygyje. Didžioji dalis tokių atvejų yra nukreipti prieš asmenis, o dažniausios formos apima grasinimus, įžeidžiančius gestus, grafičius, fizinius užpuolimus ir turto niokojimą.

    Ministerija taip pat išskiria augantį fizinio smurto mastą: teigiama, kad nuo 2022 metų smurtinių išpuolių prieš žydų bendruomenės narius skaičius išaugo kelis kartus. Atskirai atkreipiamas dėmesys į neapykantos turinio sklaidą socialiniuose tinkluose ir jos poveikį jaunajai kartai.

    Daugėja išpuolių prieš krikščionis

    Ataskaitoje teigiama, kad antikrikščioniškos veikos Prancūzijoje fiksuojamos nuosekliai visą stebimą laikotarpį, o po pandemijos metų jos vėl ėmė augti. 2025 metais užregistruoti 843 antikrikščioniški incidentai, tai yra 9 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Nors didžiąją dalį vis dar sudaro išpuoliai prieš turtą, ministerija pabrėžia išaugusį smurtą prieš asmenis. Skelbiama, kad 2025 metais pranešta apie 109 atvejus, kai taikiniu tapo žmonės, o tai reikštų apie 70 proc. augimą per metus.

    Dokumente minima, kad 2025 metais padvigubėjo fizinių užpuolimų skaičius prieš krikščionių bendruomenės narius, o kai kuriais atvejais taikiniu tapo ir maldos vietų dvasininkai ar kiti religiniai lyderiai. Ministerija taip pat fiksuoja dažnesnius pamaldų trikdymo ir grasinimų tikintiesiems atvejus.

    Staigus antiislaminių incidentų šuolis

    Antiislaminių veikų statistikoje išskiriamas itin ryškus 2025 metų augimas. Ministerijos duomenimis, užregistruoti 326 antiislaminiai incidentai, tai yra 88 proc. daugiau nei 2024 metais ir 35 proc. daugiau nei 2023 metais.

    Didžiausią įtaką šiam šuoliui, kaip nurodoma, turėjo atakos prieš asmenis, kurių skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai. Ataskaitoje taip pat minimi „šuoliai“ apie religines šventes ir jautrias viešas diskusijas, įskaitant ginčus dėl skarelių dėvėjimo sporte.

    Tarp dažniausių formų išskiriami grasinimai ir įžeidžiantys gestai, o taip pat incidentai prie maldos vietų, kai paliekami islamą įžeidžiantys objektai. Ministerija pažymi, kad dalį augimo gali lemti geresnis pranešimų surinkimas ir aktyvesnis incidentų fiksavimas per specializuotas organizacijas bei bendradarbiavimą su institucijomis.

    Valstybė skiria lėšų apsaugai

    Reaguodama į situaciją, Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad kova su antireliginiais išpuoliais tampa vienu iš prioritetų, įtraukiant ir kitas valstybės grandis, tarp jų teisingumo, švietimo ir kitas atsakingas institucijas. Akcentuojama, kad prevencijai svarbus tiek teisėsaugos darbas, tiek švietimas ir bendruomenių įtraukimas.

    Ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2015 metų valstybė skyrė daugiau nei 47,8 milijono eurų beveik 1 000 maldos vietų apsaugai. Lėšos naudojamos vaizdo stebėjimui, apsaugos sistemoms ir infrastruktūros sprendimams, kurie padėtų mažinti įsibrovimų, vandalizmo ar kitų išpuolių riziką.

    Ministerija taip pat praneša apie mokymų ir informavimo modulį vietos religinėms bendruomenėms, apimantį saugumo klausimus ir reagavimo mechanizmus. Skelbiama, kad 2025 metais buvo surengtos mažiausiai 224 tokios sesijos, o programa tęsiama ir 2026 metais.

  • Jameso Webbo teleskopas aptiko juodąją skylę, kuri, regis, atsirado anksčiau už galaktiką

    Jameso Webbo teleskopas aptiko juodąją skylę, kuri, regis, atsirado anksčiau už galaktiką

    Mokslininkai, pasitelkę Jameso Webbo kosminį teleskopą, aptiko itin ankstyvos Visatos supermasyvią juodąją skylę, kurios egzistavimas meta iššūkį įprastiems galaktikų ir juodųjų skylių augimo scenarijams. Objektas, pavadintas Abell2744-QSO1, stebimas laikotarpiu, kai Visatai tebuvo apie 700 mln. metų.

    Didžiausia intriga ta, kad juodoji skylė atrodo neįprastai didelė, palyginti su ją supančia galaktika, ir gali būti susiformavusi dar prieš pačios galaktikos brandą. Toks disbalansas ankstyvojoje Visatoje kelia klausimą, ar juodosios skylės visada auga lėtai, kartu su galaktikomis.

    Kas tiksliai buvo rasta?

    Tyrėjai nustatė, kad Abell2744-QSO1 juodosios skylės masė siekia apie 50 mln. Saulės masių. Ankstesni vertinimai buvo mažesni, tačiau šį kartą masė apskaičiuota tiesiogiau, matuojant juodosios skylės gravitacinį poveikį aplinkinių dujų judėjimui.

    Objektas priskiriamas vadinamiesiems mažiesiems raudoniesiems taškams, kuriuos Jameso Webbo teleskopas aptinka kaip kompaktiškus, ryškiai paraudusius ankstyvosios Visatos šaltinius. Šie objektai tapo viena aktyviausiai tiriamų Webb eros temų, nes gali slėpti aktyviai augančias juodąsias skyles.

    Gravitacinis lęšis padėjo pamatyti daugiau

    Abell2744-QSO1 stebėti pavyko dėl reto sutapimo: už jo esantis objektas buvo sustiprintas gravitacinio lęšio efektu, kurį sukelia galaktikų spiečius Abell 2744. Šis efektas ne tik padidina tolimų objektų ryškumą, bet kai kuriais atvejais suformuoja kelis jų atvaizdus.

    Dėl tokio natūralaus kosminio didinamojo stiklo astronomai galėjo detaliau ištirti dujų pasiskirstymą ir jų greičius. Būtent dujų kinematika, išmatuota spektroskopiniais stebėjimais, leido patikslinti juodosios skylės masę ir jos santykį su galaktika.

    Kodėl tai laužo įprastas taisykles?

    Tradicinis požiūris teigia, kad supermasyvios juodosios skylės auga palaipsniui: pradžioje susiformuoja mažesnė juodoji skylė, vėliau ji didėja ryjant aplinkinę medžiagą ir susijungdama su kitomis juodosiomis skylėmis, o galaktikoms jungiantis didėja ir jų centriniai objektai.

    Tačiau šiuo atveju juodosios skylės masė, palyginti su nedidele, chemiškai menkai išsivysčiusia galaktika, yra neįprastai didelė. Tai leidžia manyti, kad ankstyvojoje Visatoje galėjo veikti spartesni augimo keliai, pavyzdžiui, tiesioginis masyvių dujų debesų kolapsas arba itin intensyvus medžiagos kaupimas trumpais laikotarpiais.

    „Tai stulbinamas rezultatas ir rimtas postūmis iš naujo peržiūrėti klasikinius juodųjų skylių formavimosi ir augimo scenarijus“, – sakė astrofizikas Roberto Maiolino.

    Tyrėjai pabrėžia, kad toks objektas tampa svarbiu bandymu teoriniams modeliams, aiškinantiems, kaip per pirmąjį milijardą metų galėjo atsirasti milžiniškos juodosios skylės. Kuo daugiau panašių atvejų fiksuoja Jameso Webbo teleskopas, tuo aiškiau matyti, kad ankstyvosios Visatos juodųjų skylių augimas galėjo būti ne tvarkingas ir laipsniškas, o nelygus, priklausantis nuo ekstremalių sąlygų.

    Mokslininkai tikisi, kad tolesni Jameso Webbo teleskopo ir kitų observatorijų stebėjimai leis patikrinti, ar Abell2744-QSO1 yra išskirtinis atvejis, ar tik vienas iš daugelio ankstyvųjų objektų, rodančių, kad juodosios skylės galėjo „pirmauti“ galaktikų formavimosi lenktynėse.

  • Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis pareiškė ketinantis kreiptis į Baltosios Erelio ordino kapitulą su siūlymu atimti šį aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Sprendimą jis aiškina Kijevo žingsniu pervadinti elitinį Specialiųjų operacijų pajėgų dalinį, siejant jį su Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) tradicija.

    Volodymyras Zelenskis gegužės 27 dieną pasirašė dekretą, kuriuo naujasis dalinio pavadinimas pristatytas kaip bandymas atkurti istorines nacionalinės kariuomenės tradicijas ir įvertinti karių indėlį ginant Ukrainos teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę. Lenkijoje toks sprendimas sutiktas kaip jautrus ir skaldantis dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio istorinių interpretacijų.

    „Taip nekurti santykiai tarp tautų“, – sakė Karolis Navrockis, teigdamas, kad UPA glorifikavimas suteikia papildomo pagrindo Rusijos dezinformacijai. Lenkijos vadovas pabrėžė, jog atminties politika yra valstybės kompetencija, o visuomenės ir politikų raginimus jis vertina rimtai.

    Kapituloje klausimas turėtų būti svarstomas birželio 8 dieną. Baltosios Erelio ordinas Volodymyrui Zelenskiui buvo įteiktas 2023 metais balandžio 5 dieną, kai Lenkijos prezidento pareigas ėjo Andrzejus Duda, pabrėžęs Ukrainos vaidmenį stabdant Rusijos imperializmą ir ginant žmogaus teises.

    Į konfliktą sureagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, raginęs „atvėsinti emocijas“ abipus sienos. Jo teigimu, istorija išlieka skausminga tema, tačiau dabartinėje saugumo situacijoje esminis tikslas turėtų būti vienybės išsaugojimas, nes pagrindinis regiono priešininkas yra Rusija.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė nusivylimą, kad nebuvo atsižvelgta į Lenkijos istorinius jautrumus. Užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino vienareikšmiškai neigiamai, o diplomatiniais kanalais perdavė protestą ir išsikvietė Ukrainos atstovus aptarti situacijos.

    Ukrainos pusėje viena pirmųjų viešų reakcijų pasigirdo iš Lvivo mero Andrijaus Sadovojo. Jis akcentavo, kad kiekviena valstybė turi savus herojus, o karo akivaizdoje Ukraina ir Lenkija yra toje pačioje barikadų pusėje, kovodamos prieš Rusijos agresiją, kuri, jo žodžiais, kelia grėsmę demokratijai ne tik Ukrainoje.

    Istorinis ginčas sukasi apie UPA, kuri veikė 1942–1949 metais ir siejama su Ukrainos nacionalistiniu judėjimu. Lenkijoje UPA laikoma atsakinga už masines lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais, o šie įvykiai Lenkijos politiniu lygmeniu yra pripažinti nusikaltimais, turinčiais genocido požymių.

    Istorikų vertinimai dėl aukų skaičiaus ir įvykių kvalifikavimo skiriasi, tačiau Lenkijos atminties politikoje tai išlieka vienas skaudžiausių XX amžiaus epizodų. Ukrainos viešojoje erdvėje UPA dažnai pristatoma pirmiausia kaip pasipriešinimo jėga, kovojusi už nepriklausomybę prieš nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, nors dalies UPA narių dalyvavimas nusikaltimuose taip pat pripažįstamas.

    Tokie istorijos klausimai ne kartą veikė Varšuvos ir Kijevo santykius net ir glaudaus bendradarbiavimo laikotarpiu. Pastaraisiais metais abi pusės ieškojo susitaikymo kelių per bendrus minėjimus ir sprendimus dėl istorinių tyrimų, tačiau simboliniai žingsniai, susiję su atmintimi ir pavadinimais, vis dar gali greitai tapti politinės įtampos katalizatoriumi.