CP v2

Blog

  • Ukmergėje, Bugenėlių g. 8, planuojamas naujas vienbutis: kaip ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Ukmergėje, Bugenėlių gatvėje 8, parengti vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos projektiniai pasiūlymai. Skelbiama, kad statinys priskiriamas vienbučių ir dvibučių pastatų paskirties grupei, o darbai numatomi kaip naujo statinio statyba.

    Projektas rengiamas sklype, kurio kadastro numeris 8170/0016:75, o žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kitos paskirties žemė, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tai reiškia, kad planuojama statyba dera su sklypo naudojimo būdu, tačiau galutinius sprendinius lemia projektinių pasiūlymų turinys ir derinimo procedūros.

    Kas rengia projektą

    Projektinius pasiūlymus rengia MB GK ARCHITEKTŪRA. Nurodoma, kad architektas yra Ramūnas Buitkus, taip pat pateikiami projektuotojo ir įgalioto asmens kontaktai, kuriais gyventojai gali kreiptis dėl projekto.

    Statytoju nurodomas fizinis asmuo, kurio vardas ir pavardė viešinami tik inicialais. Praktikoje toks pateikimas dažnai taikomas, kai viešinami dokumentai, tačiau gyventojams svarbiausia yra projekto sprendiniai ir jų poveikis aplinkai.

    Kur susipažinti su pasiūlymais

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti nurodytu adresu Kaune, Jėzuitų skersgatvyje 3, darbo valandomis nuo 9.00 iki 17.00. Taip pat paskelbta galimybė peržiūrėti projektą nuotoliniu būdu, tačiau straipsnyje nuorodos nepateikiamos.

    Gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į esminius aspektus: pastato vietą sklype, įvažiavimus, automobilių parkavimą, inžinerinių tinklų sprendinius, lietaus vandens nuvedimą, taip pat atstumus iki sklypo ribų ir kaimyninių pastatų.

    Iki kada ir kaip teikti pasiūlymus

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu adresu Jėzuitų skersgatvis 3, Kaunas, arba elektroniniu paštu, kuris nurodytas projekto skelbime. Skelbiama, kad pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų gegužės 29 dienos.

    Viešasis susirinkimas numatytas nuotoliniu būdu 2026 metų gegužės 29 dieną 17.00 valandą. Tokia forma pastaraisiais metais tapo įprasta, nes leidžia prisijungti platesniam žmonių ratui, tačiau gyventojams svarbu iš anksto pasiruošti klausimus ir pastabas.

    Teikiant pastabas verta aiškiai įvardyti, ką siūloma koreguoti ir kodėl, pavyzdžiui, dėl eismo saugumo, kaimyninių sklypų privatumo, triukšmo ar lietaus nuotekų sprendinių. Kuo konkretesni argumentai, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus įvertinti tolesniuose sprendimuose.

  • Paroda „Potėpis“ kviečia prisijungti: kaip dalyvauti ir ką svarbu žinoti iki darbų pateikimo

    Rengiama paroda „Potėpis“ skelbia kvietimą dalyviams ir ragina kūrėjus jau dabar planuoti, kokius darbus pristatyti žiūrovams. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia yra aiški idėja ir profesionalus pateikimas, o paroda atvira skirtingoms raiškos kryptims.

    Tokie atviri kvietimai menininkams pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes suteikia galimybę pristatyti kūrybą ne tik nusistovėjusiam ratui, bet ir platesnei auditorijai. Parodų atrankose dažnai vertinama ne vien technika, bet ir kūrinio nuoseklumas, serijos vientisumas bei gebėjimas komunikuoti temą.

    Kam skirtas kvietimas?

    Paroda „Potėpis“ orientuota į kūrėjus, norinčius eksponuoti darbus viešai ir įgyti parodinės patirties. Kvietimas aktualus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems autoriams, kurie ieško progos pristatyti naujausius kūrinius ir praplėsti profesinius kontaktus.

    Įprastai tokio formato parodose dalyviams svarbu pasirūpinti ne tik kūriniais, bet ir jų aprašais, autoriaus informacija bei kokybiškomis reprodukcijomis. Tai padeda organizatoriams sklandžiai parengti ekspoziciją, o žiūrovams lengviau suprasti kūrinių kontekstą.

    Ką verta pasiruošti iš anksto?

    Prieš teikiant darbus rekomenduojama apgalvoti, kokią žinutę neša kūrinių ciklas, ir ar pasirinkti darbai tarpusavyje dera. Praktikoje dažnai geriau pateikti mažiau, bet konceptualiai tvirtesnių kūrinių, nei išskaidytą skirtingų temų rinkinį.

    Taip pat verta iš anksto įvertinti techninius aspektus: kūrinių formatą, įrėminimą, pakabinimo sprendimus ir transportavimą. Jei reikės spausdinimo ar papildomo paruošimo, palikite pakankamai laiko gamybai, nes vėlavimai dažniausiai išryškėja paskutinėmis dienomis.

    Kodėl verta dalyvauti?

    Dalyvavimas parodoje gali tapti aiškiu žingsniu stiprinant kūrybinį portfolio ir didinant matomumą. Parodos dažnai tampa erdve dialogui su publika, o gauti atsiliepimai padeda tikslinti kryptį ir įvertinti, kaip kūriniai veikia žiūrovą gyvai.

    Norintys dalyvauti parodoje „Potėpis“ kviečiami sekti organizatorių pateikiamą informaciją apie darbų pateikimo tvarką, terminus ir reikalavimus. Dažniausiai būtent aiškus instrukcijų laikymasis lemia, ar kūriniai sklandžiai patenka į ekspoziciją.

    „Kviečiame kūrėjus prisijungti prie parodos „Potėpis“ ir pristatyti darbus, kurie atskleidžia jūsų stilių bei kūrybinę kryptį“, – teigia kvietimo organizatoriai.

  • Ukmergės Vilniaus gatvėje savaitgaliui atveriamos abi juostos: kada keisis eismas ir kas liks kitaip

    Ukmergėje, remontuojamoje Vilniaus gatvės atkarpoje, šį savaitgalį laikinai keičiamas eismo organizavimas. Savivaldybė praneša, kad sprendimas priimtas siekiant palengvinti transporto srautus intensyvesniu laikotarpiu.

    Laikinas pakeitimas galios nuo 2026 metų gegužės 29 dienos 17.00 valandos iki 2026 metų birželio 1 dienos 7.00 valandos. Šiuo metu Vilniaus gatvės ruože nuo sankirtos su Vytauto gatve iki Paupio gatvės eismas bus atvertas abiem eismo juostomis.

    Vairuotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį, kad pasibaigus nurodytam laikotarpiui eismo tvarka grįš prie ankstesnės schemos. Tai reiškia, kad dėl vykdomų remonto darbų vėl bus taikomi ribojimai, apie kuriuos savivaldybė buvo paskelbusi anksčiau.

    Nors lengvųjų automobilių eismas savaitgalį bus palengvintas, viešasis transportas pokyčių kol kas nepatirs. Maršrutiniai miesto autobusai ir toliau važiuos apylanka pagal anksčiau nustatytą tvarką.

    Savivaldybė ragina eismo dalyvius išlikti atidžius ir laikytis Kelių eismo taisyklių, ypač remonto darbų zonoje. Vairuotojų prašoma planuoti keliones su laiko atsarga ir įvertinti, kad eismo organizavimas šiame ruože išlieka laikinas.

    Informaciją pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

  • Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Kas įvyko Attikon ligoninėje?

    Atėnų priemiestyje Haidaryje veikiančios Attikon ligoninės vadovybė pranešė apie ūmaus gastroenterito atvejus, siejamus su norovirusu. Pasak ligoninės administracijos, situacija stebima nuolat, o įstaiga esą dirba įprastai ir saugiai.

    Pranešime nurodoma, kad nuo pirmųjų įtariamų atvejų aktyvuotos visos numatytos infekcijų kontrolės ir stebėsenos procedūros. Veiksmai vykdomi bendradarbiaujant su ligoninės infekcijų kontrolės komitetu ir atsakingomis sveikatos institucijomis.

    Kiek atvejų patvirtinta ir kam pasireiškė simptomai?

    Laboratoriniai tyrimai mėginių pagrindu patvirtino norovirusą 9 įtariamuose atvejuose, o epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Ligoninė teigia, kad dalis atvejų nustatyti pacientams, dalis lydintiems artimiesiems ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

    Pasak administracijos, simptomai buvo lengvi ir praeinantys savaime, todėl šiuo metu nematoma požymių, kad protrūkis keltų rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ar sutrikdytų ligoninės darbą. Vis dėlto pabrėžiama, kad norovirusas pasižymi itin dideliu užkrečiamumu, todėl kontrolės priemonės griežtinamos.

    Kokios priemonės taikomos dabar?

    Ligoninė pranešė sugriežtinusi infekcijų prevenciją ir kontrolę, kad virusas neplistų tarp pacientų, personalo ir lankytojų. Akcentuojama rankų higiena plaunant rankas muilu ir vandeniu, nes norovirusas gali būti atsparesnis vien alkoholio pagrindu pagamintoms dezinfekcinėms priemonėms.

    Taip pat stiprinamas paviršių valymas ir dezinfekcija, prireikus naudojamos asmens apsaugos priemonės, o nustatyti atvejai izoliuojami pagal tarptautinę praktiką. Be to, vykdoma pacientų ir darbuotojų stebėsena, o lydintiems asmenims bei personalui teikiamos papildomos rekomendacijos, įskaitant lankymo ribojimus.

    „Tai gastroenterito atvejai, atitinkantys norovirusinę infekciją, kuri dažnai fiksuojama tiek ligoninėse, tiek bendruomenėje visame pasaulyje dėl didelio viruso užkrečiamumo“, – teigiama ligoninės pranešime.

    Norovirusas yra viena dažniausių ūmaus gastroenterito priežasčių, plintanti itin lengvai per užterštus paviršius, maistą, vandenį ar artimą kontaktą. Specialistai paprastai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę protrūkių suvaldymui turi rankų plovimas, greitas simptomus turinčių asmenų atskyrimas ir kruopšti aplinkos dezinfekcija, ypač ten, kur yra dideli žmonių srautai.

  • Prancūzija pirmoji Europoje kompensuos svorio mažinimo vaistus: kas galės gauti ir kiek padengs?

    Prancūzija pirmoji Europoje kompensuos svorio mažinimo vaistus: kas galės gauti ir kiek padengs?

    Sprendimas įsigalios birželį

    Prancūzija nuo birželio 15 dienos pradės kompensuoti svorio mažinimo vaistus, įskaitant „Wegovy“ ir „Mounjaro“. Apie tai pranešė šalies sveikatos ministrė Stéphanie Rist, pabrėžusi, kad tai pirmas toks sprendimas Europoje pagal įprastą, nuolatinę kompensavimo tvarką.

    Naujovė reikšminga dėl kainos: iki šiol pacientai už šių vaistų injekcijas Prancūzijoje mokėdavo maždaug 300 eurų per mėnesį. Dėl to reali prieiga prie gydymo daugeliui buvo ribota net ir turint receptą.

    Kokia kompensavimo tvarka?

    Ministrės teigimu, oficialiai numatoma 65 proc. kompensacija, tačiau didžiajai daliai pacientų išlaidos bus padengiamos visiškai. Tai siejama su tuo, kad nemaža dalis žmonių, kuriems skiriami šie vaistai, turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, hipertenziją ar cukrinį diabetą.

    „Didžiuojuosi, nes esame pirmoji Europos Sąjungos šalis, kuri pagal įprastą sistemą ir nuolatine tvarka kompensuos šiuos vaistus“, – sakė Stéphanie Rist.

    Prancūzijoje šie vaistai pagal receptą prieinami nuo 2024 metais, tačiau nacionalinis sveikatos draudimas iki šiol jų nekompensavo. 2025 metų birželį šalis taip pat išplėtė išrašymo galimybes: tokio tipo vaistus gali skirti ne tik endokrinologai ar kiti specialistai, bet ir visi gydytojai.

    Kodėl šie vaistai tapo lūžio tašku?

    „Wegovy“, kurį gamina Danijos farmacijos bendrovė „Novo Nordisk“, ir „Mounjaro“, siejamas su JAV bendrove „Eli Lilly“, priklauso naujos kartos preparatams. Jie priskiriami GLP-1 receptorių agonistams ir veikia imituodami hormoną, kuris mažina apetitą ir padeda reguliuoti sotumo jausmą.

    Pastaraisiais metais tokie vaistai tapo viena ryškiausių nutukimo gydymo tendencijų, tačiau kartu išryškėjo ir praktiniai iššūkiai: didelė kaina, ribota pasiūla kai kuriose rinkose, taip pat diskusijos dėl ilgalaikio vartojimo, pašalinių poveikių ir kompensavimo taisyklių.

    Prancūzijoje, vertinant metų pradžios situaciją, „Mounjaro“ jau vartojo daugiau kaip 70 000 pacientų. Tai rodo, kad paklausa egzistuoja net ir be kompensavimo, tačiau valstybės sprendimas gali reikšmingai padidinti gydymo mastą.

    Nutukimas išlieka didele visuomenės sveikatos problema: Prancūzijos nacionalinės epidemiologinės apklausos duomenimis, apie 18 proc. gyventojų yra nutukę, tai sudaro maždaug 10 000 000 žmonių. Europos mastu situacija panaši: Europos Parlamento nurodomais duomenimis, apie 51 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų turi antsvorio, o apie 17 proc. yra nutukę.

  • Gydytojų streikai Europoje aštrėja: kas juos kursto JK, Ispanijoje ir Vokietijoje

    Gydytojų streikai Europoje aštrėja: kas juos kursto JK, Ispanijoje ir Vokietijoje

    Streikai, kurie plinta

    Gydytojų streikai Europoje pastaraisiais mėnesiais dažnėja ir apima vis daugiau šalių, o pagrindiniai reikalavimai kartojasi: didesni atlyginimai, saugesnės darbo sąlygos ir aiškesnis atsakomybių įvertinimas. Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Vokietijoje medikų organizacijos teigia, kad sistemos pasiekė ribą, kai vien pažadais personalo trūkumo nebeįmanoma užkamšyti.

    Šie protestai vyksta plačiau augančio spaudimo sveikatos apsaugos sistemoms fone: senėjanti visuomenė didina paslaugų poreikį, o darbuotojų perdegimas ir migracija į geriau apmokamas rinkas mažina galimybes užtikrinti stabilų pacientų aptarnavimą. Dėl to streikai tampa ne vien derybų priemone, bet ir signalu apie ilgalaikes struktūrines problemas.

    JK: ginčas dėl realių pajamų

    Anglijoje rezidentai gydytojai planuoja keturių dienų streiką birželį, tęsdami ilgai trunkantį ginčą dėl atlygio. Derybos įstrigo po susitikimo su naujuoju sveikatos sekretoriumi Jamesu Murray, kuris viešai suabejojo galimybe atnaujinti derybas dėl papildomų algų didinimų, argumentuodamas biudžeto ribomis.

    Remiantis Jungtinės Karalystės Sveikatos ir socialinės rūpybos departamento skelbiamais duomenimis, pradedančiųjų rezidentų baziniai atlyginimai siekia apie 46 150 eurų per metus, o vyresniųjų rezidentų bazinis atlygis yra apie 88 295 eurai. Medikų profesinės organizacijos pabrėžia, kad nominalūs didinimai neatsveria infliacijos poveikio, todėl realios pajamos, vertinant ilgesnį laikotarpį, išlieka mažesnės nei anksčiau.

    Vyriausybės pozicija kitokia: teigiama, kad per pastaruosius kelerius metus pasiūlyti didinimai yra vieni didžiausių viešajame sektoriuje, o papildomas finansavimas esą turėtų tiesioginę kainą pacientų paslaugoms ir laukimo eilių mažinimo programoms. Kartu pabrėžiama, kad skirtingi infliacijos matavimo rodikliai duoda nevienodą realaus atlygio pokyčio vaizdą.

    „Negalima kelias savaites prašyti derybų geros valios, o tada pasakyti, kad dėl atlygio nebeliko apie ką kalbėti ir daugiau detalių kol kas nebus“, – sakė Britų medicinos asociacijos rezidentų atstovas dr. Jackas Fletcheris.

    Profesinės sąjungos taip pat akcentuoja rezidentų finansinę naštą po studijų, ypač kai kyla palūkanų normos, o skolos aptarnavimas brangsta. Kitas argumentas yra konkurencija dėl specialistų: jei atlyginimai ir darbo krūviai nesikeis, dalis jaunų gydytojų gali rinktis emigraciją, o tai dar labiau didintų spaudimą Nacionalinei sveikatos tarnybai.

    Vokietija, Ispanija ir Portugalija: skirtingos detalės, panašios priežastys

    Vokietijoje universitetinių ligoninių gydytojai, kuriems atstovauja asociacija Marburger Bund, derasi dėl naujų kolektyvinių sutarčių. Pagrindinis reikalavimas yra 8 proc. atlyginimų didinimas per 12 mėnesių, o įspėjamieji streikai gali prasidėti, jei derybos ir toliau strigs.

    Toks scenarijus dažniausiai reiškia poveikį planinėms paslaugoms: atidedamos ne skubios procedūros, planinės operacijos ar konsultacijos, o skubioji pagalba paprastai užtikrinama. Derybininkai signalizuoja, kad sprendimo ieškoma artimiausiomis savaitėmis, tačiau medikų kantrybė, sprendžiant iš pareiškimų, senka.

    Ispanijoje gydytojai tęsia protarpinius visos šalies streikus, o viena iš numatytų datų sutampa su birželio viduriu. Protestai pirmiausia nukreipti prieš siūlomą Estatuto Marco reformą, kuri reglamentuoja darbo sąlygas, o dalis medikų reikalauja atskiro teisinio reguliavimo būtent gydytojams.

    Tarp akcentuojamų tikslų yra 35 valandų darbo savaitės riba, aiškesnis budėjimų ir viršvalandžių apmokėjimas bei didesnis profesinės atsakomybės ir papildomų mokymų pripažinimas. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai gydytojai vis dažniau siekia ne tik didesnio atlygio, bet ir prognozuojamo darbo grafiko.

    Portugalijoje gydytojų federacija FNAM ir kitos sveikatos sektoriaus profesinės sąjungos kritikuoja, jų teigimu, ilgalaikį Nacionalinės sveikatos tarnybos silpninimą. Pagrindinė problema įvardijama kaip nesugebėjimas pritraukti ir išlaikyti jaunų gydytojų dėl nepakankamų paskatų, o tai didina krūvį likusiems darbuotojams ir blogina paslaugų prieinamumą.

    Šalių situacijos skiriasi, tačiau bendra kryptis aiški: kai trūksta personalo, didėja viršvalandžiai ir perdegimas, o tai dar labiau skatina pasitraukimą iš sistemos. Dėl tokio užburto rato streikai tampa vis dažnesniu įrankiu, siekiant priversti politikus ir darbdavius greičiau priimti sprendimus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpalaikiai susitarimai dėl algų ne visada išsprendžia priežastis, dėl kurių gydytojai išeina į gatves. Vis dažniau keliami klausimai dėl darbo organizavimo, rezidentūros modelio, budėjimų saugumo, taip pat dėl to, kiek realiai sveikatos apsaugos sistemos yra pasirengusios demografiniams pokyčiams ir augančiam lėtinių ligų paplitimui.

  • Bundibugyo ebolos protrūkis Konge: ką svarbu žinoti apie virusą ir kodėl vakcina dar ne išeitis

    Bundibugyo ebolos protrūkis Konge: ką svarbu žinoti apie virusą ir kodėl vakcina dar ne išeitis

    Kongo Demokratinėje Respublikoje plintant retai ebolos atmainai, vadinamai Bundibugyo virusu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukvietė ekspertus įvertinti galimus gydymo būdus ir vakcinų kandidatus. PSO teigimu, protrūkis auga greičiau nei atsako priemonės, o tai didina riziką sveikatos sistemai ir vietos bendruomenėms.

    Skirtingai nei geriau žinomos ebolos atmainos, Bundibugyo virusas pasaulyje fiksuotas rečiau, todėl klinikinė patirtis ir specifinių priemonių pasiūla yra ribota. Vietos institucijos įtaria, kad protrūkis galėjo pareikalauti daugiau nei 200 gyvybių, tačiau tokie skaičiai paprastai tikslinami, kai gerėja diagnostika ir atsekamumas atokiose teritorijose.

    „Tai rimta, ir jūs nusipelnėte tai išgirsti aiškiai. Nors Bundibugyo virusui nėra specifinio gydymo, kartu galime daug padaryti, kad sustabdytume plitimą ir išgelbėtume gyvybes“, – rašė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus laiške Kongo Demokratinės Respublikos gyventojams.

    Kas yra Bundibugyo virusas?

    Bundibugyo virusas yra viena iš ortoebolavirusų grupės atmainų, galinčių sukelti ligą žmonėms. Jis pirmą kartą identifikuotas 2007 metais, o ankstesni riboto masto protrūkiai rodo, kad ši atmaina vidutiniškai gali būti mažiau mirtina nei kai kurios kitos ebolos atmainos, tačiau vis tiek kelia didelę grėsmę.

    PSO nurodo, kad inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 2 iki 21 dienos. Užkrečiamumas dažniausiai prasideda tik atsiradus simptomams, tačiau būtent ankstyvieji požymiai sukelia daugiausia painiavos, nes jie nėra specifiniai.

    Pirmieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, didelį nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, gerklės perštėjimą. Tokia klinika gali lemti vėlyvesnį atpažinimą, ypač jei trūksta testavimo galimybių, o pacientai į gydymo įstaigas patenka pavėluotai.

    Kaip plinta ir kas rizikuoja labiausiai?

    Virusas plinta artimo kontakto metu per sergančio ar mirusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, prakaitą, išmatas ar vėmalus. Dėl to didesnę riziką patiria sveikatos priežiūros darbuotojai, artimieji, slaugantys sergančiuosius, ir tie, kurie dalyvauja laidojimo apeigose, jei nesilaikoma saugaus laidojimo procedūrų.

    Ankstesniuose Bundibugyo protrūkiuose, fiksuotuose Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje 2007 ir 2012 metais, mirtingumo rodikliai, remiantis PSO apžvalgomis, siekė maždaug 30–50 proc. Vis dėlto realūs rodikliai gali skirtis priklausomai nuo sveikatos paslaugų prieinamumo, ankstyvos diagnostikos ir infekcijų kontrolės priemonių.

    Kodėl vakcina dar ne greitas sprendimas?

    Šiuo metu nėra licencijuotų gydymo vaistų ar vakcinų, kurios būtų specialiai patvirtintos Bundibugyo viruso prevencijai ar gydymui. PSO praneša identifikavusi kelis perspektyvius kandidatinius produktus ir siekia, kad jie būtų įvertinti klinikiniuose tyrimuose, bendradarbiaujant su Kongo Demokratinės Respublikos ir Ugandos vyriausybėmis.

    Nepriklausomi ekspertai klinikinių tyrimų prioritetu įvardijo kelias kryptis: antikūnų terapijas, kurias kuria „Mapp Biopharmaceutical“ ir „Regeneron“, taip pat antivirusinį vaistą remdesivir, siejamą su „Gilead Sciences“. Dalis šių priemonių kurta kitoms ebolos atmainoms, todėl būtina patikrinti, ar jos pakankamai veiksmingos būtent Bundibugyo atveju.

    Tarp vakcinų kandidatų PSO ekspertai mini vienos dozės rVSV Bundibugyo vakciną, kurią vysto Tarptautinė AIDS vakcinos iniciatyva, tačiau iki klinikinių tyrimų starto gali prireikti maždaug 7–9 mėnesių. Kitas kandidatas, ChAdOx1 Bundibugyo, kuriamas Oksfordo universiteto ir „Serum Institute of India“, teoriškai galėtų būti parengtas vertinti per 2–3 mėnesius, bet papildomi duomenys, įskaitant tyrimus su gyvūnais, vis dar laikomi būtinais.

    Kol specifinės vakcinos ir gydymas nėra parengti praktiniam naudojimui, sveikatos institucijos remiasi priemonėmis, kurios ebolos protrūkiuose taikomos dešimtmečiais. Tai apima aktyvią epidemiologinę priežiūrą, greitą testavimą ir diagnozę, kontaktų atsekimą, pacientų izoliavimą ir slaugą, infekcijų prevenciją gydymo įstaigose, bendruomenių informavimą bei saugų ir orų mirusiųjų laidojimą.

  • Prancūzija tiria pranešimus apie Gazos flotilės aktyvistų žeminimą ir smurtą sulaikant

    Prancūzija tiria pranešimus apie Gazos flotilės aktyvistų žeminimą ir smurtą sulaikant

    Prancūzija pradeda tyrimą dėl pranešimų, kaip buvo elgiamasi su jos piliečiais, sulaikytais Gazos kryptimi plaukusioje flotilėje. Apie tai paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot, nurodęs, kad informacija perduota teisingumo institucijoms.

    Tyrimas inicijuotas po pranešimų, kad sulaikymo metu aktyvistai galėjo patirti žeminimą, smurtą ir kitokį netinkamą elgesį. Pasak ministro, sprendimas priimtas remiantis Prancūzijos generalinio konsulo Turkijoje parengta ataskaita.

    „Remdamasis ataskaita, kurios paprašiau iš mūsų generalinio konsulo Turkijoje, kurioje aprašomas seksualinis smurtas, šaltis, mušimas ir pakartotinis Prancūzijos piliečių žeminimas, nusprendžiau kreiptis į prokuratūrą“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Ministras pabrėžė, kad kreipimasis atliktas pagal Prancūzijos baudžiamojo proceso nuostatas, numatančias pareigą valstybės pareigūnams informuoti prokuratūrą apie galimus nusikaltimus. Tolimesni veiksmai priklausys nuo prokurorų sprendimų ir surinktų faktų.

    Raginimai ES reaguoti

    Ši tema įgavo platesnį politinį atgarsį ir Europoje. Italija, Airija ir Ispanija anksčiau ragino Europos Sąjungą imtis priemonių prieš Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministrą Itamarą Ben Gvirą, kai viešumoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti sulaikyti flotilės aktyvistai.

    Po įrašo paskelbimo kilo tarptautinė kritika dėl sulaikytųjų laikymo sąlygų ir jų viešo demonstravimo. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni aktyvistų traktavimą pavadino netoleruotinu, o Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas teigė, kad toks elgesys yra nepriimtinas.

    Kas yra Gazos flotilė?

    „Global Sumud Flotilla“ išplaukė iš Turkijos, siekdama pasiekti Gazą ir atkreipti dėmesį į humanitarinę padėtį bei pagalbos patekimą į teritoriją. Tokios iniciatyvos paprastai pristatomos kaip bandymas pristatyti paramą, tačiau Izraelis jas vertina kaip bandymą pažeisti jūros blokadą.

    Izraelis kontroliuoja Gazos pasienio ir įėjimo taškus, o blokada taikoma nuo 2007 metais įvykusių politinių pokyčių teritorijoje. Per karą, prasidėjusį po 2023 metų spalį įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, Gazos ruožas patyrė didelius maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių trūkumus, o pagalbos srautai periodiškai buvo stabdomi ar ribojami.

    Prancūzijos pradėtas tyrimas bus stebimas ir kitų Europos valstybių, nes jis gali tapti precedentu vertinant, kaip valstybės gina savo piliečių teises sulaikymo užsienyje atvejais. Kartu tai dar kartą iškelia klausimą, kaip derinami saugumo argumentai, tarptautinė humanitarinė teisė ir žmogaus teisių standartai, kai konfliktinėse zonose vykdomos sulaikymo operacijos.

  • Buvęs „Arsenal“ žaidėjas Mathieu Flamini: ES konkurencingumas priklauso nuo žalesnės chemijos

    Buvęs „Arsenal“ žaidėjas Mathieu Flamini: ES konkurencingumas priklauso nuo žalesnės chemijos

    Buvęs „Arsenal“ futbolininkas ir Prancūzijos rinktinės žaidėjas Mathieu Flamini šiandien sieja savo karjerą su pramone: jis vadovauja bendrovei, kuriančiai biožaliavomis paremtas chemines medžiagas. Jo teigimu, Europai būtų klaida silpninti aplinkosaugos politiką vien tam, kad trumpuoju laikotarpiu atpigintų gamybą.

    Flamini pabrėžia, kad vien anglies dioksido kainodaros mažinimas Europos neprilygins konkurentams, kurie dažnai gamina pigiau dėl kitokių energijos kainų, subsidijų ar žemesnių aplinkosaugos standartų. Pasak jo, Europos pranašumas gali būti ne taisyklių atsisakymas, o kryptingas perėjimas prie mažiau taršių technologijų ir naujų medžiagų.

    Žalioji chemija kaip konkurencingumo planas

    Flamini kartu su partneriais 2013 metais įkūrė „GF Biochemicals“, kuri iš žemės ūkio atliekų gamina bio pagrindo chemines medžiagas. Tokie ingredientai naudojami kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, dažuose, kosmetikoje ar valymo priemonėse, todėl pokytis, jo teigimu, gali vykti ne teorijoje, o realiose tiekimo grandinėse.

    Jo argumentas dvigubas: iškastinis kuras didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o didelė dalis naftos ir dujų yra importuojama, kas silpnina Europos strateginę autonomiją. Dėl to pramonės transformacija, anot jo, yra neišvengiama, panašiai kaip automobilių sektoriuje vyksta perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie elektrifikacijos.

    Kodėl ginčai dėl ETS ir kainų neišnyksta

    Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir anglies dioksido kainos pastaraisiais metais aštrėja dėl lėtesnio ekonomikos augimo ir spaudimo energijai imlioms šakoms. Dalies politikų ir pramonės atstovų nuomone, griežtesni reikalavimai didina sąnaudas ir skatina gamybą perkelti į trečiąsias šalis.

    Flamini laikosi priešingos pozicijos: jei Europa susilpnins taisykles, ji rizikuoja prarasti investicijas į švaresnes technologijas ir ilguoju laikotarpiu atsilikti nuo regionų, kurie jau kuria naujas tiekimo grandines. Jo teigimu, konkurencingumas turėtų būti grindžiamas inovacijomis, efektyvumu ir vietine pridedamąja verte, o ne bandymu grįžti prie pigesnių, bet taršesnių sprendimų.

    Bioekonomika, kvotos ir anglies pasienio mechanizmas

    Vienas iš Flamini siūlymų yra aktyvesnė ES parama bioekonomikai, tai yra pramonės krypčiai, kuri remiasi tvariomis biologinės kilmės žaliavomis, o ne iškastiniais ištekliais. Jo manymu, be aiškių paskatų ir stabilios reguliacinės krypties Europoje gali trūkti investicijų į gamybos pajėgumus, o rinką perims konkurentai.

    Jis taip pat kelia idėją dėl žaliųjų kvotų chemijos produktams, kad dalis sudėties būtų bio pagrindo. Tokios priemonės, anot jo, gali sukurti nuspėjamą paklausą, kuri padeda pramonei planuoti plėtrą ir mažina riziką, kad tvarūs sprendimai liks nišiniai.

    Kitas akcentas yra sąžiningos konkurencijos principas importui: jei europinė gamyba moka už taršą, panašus principas turėtų būti taikomas ir įvežamiems produktams. Flamini pabrėžia, kad anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas gali padėti išvengti taršos perkėlimo ir suvienodinti sąlygas, kai prekės atkeliauja iš šalių, kuriose klimato politika yra švelnesnė.

  • ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    Europos Sąjungos klimato ir gynybos politikos vadovai perspėja, kad priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų gali tapti rimta saugumo spraga, jei Europoje kiltų platesnio masto karinis konfliktas. Pasak jų, priešiškos valstybės ar tiekimo grandinių sutrikdytojai galėtų pasinaudoti energijos srautais kaip spaudimo priemone.

    Šiuo metu ES didžiąją dalį iškastinio kuro atsiveža iš užsienio: apie 95 proc. naftos ir apie 85 proc. gamtinių dujų, kurias sunaudoja namų ūkiai, transportas ir pramonė. Toks importo mastas, anot Europos Komisijos atstovų, reiškia, kad energetika konflikto metu gali tapti ne tik ekonomikos, bet ir gynybos planavimo klausimu.

    Energetika kaip gynybos rizika

    ES klimato komisaras Wopke Hoekstra pabrėžia, kad net ir taikos metu Europa jau patiria apribojimų bei kainų šuolių, kai tarptautiniai konfliktai išbalansuoja rinką. Jo teigimu, karo ar beveik karo situacijoje energijos ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant „užsmaugti“ ekonomiką, trikdyti logistiką ir pramonės pajėgumus.

    „Įsivaizduokite, kas būtų situacijoje, kai esame arti karo arba kare, o kita pusė tuo naudojasi, kad jus užsmaugtų“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Gynybos komisaras Andrius Kubilius primena, kad ankstesnė patirtis, kai Rusija ribojo dujų tiekimą reaguodama į Europos paramą Ukrainai, parodė, jog energija gali būti naudojama kaip spaudimo instrumentas. Pasak jo, priklausomybė nuo autoritarinių režimų prekyboje ilgainiui virsta sistemine rizika.

    Kodėl elektrifikacija laikoma sprendimu

    Komisarai akcentuoja, kad energijos perėjimas prie vietinių, mažai taršių šaltinių yra svarbus ne tik klimato tikslams, bet ir strateginiam atsparumui. Kadangi ES neturi didelių iškastinio kuro išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią reikšmę įgyja atsinaujinanti energetika, branduolinė energija ir kiti Europoje gaminami sprendimai.

    Wopke Hoekstra teigia, kad vien tiekėjų diversifikacija problemos neišsprendžia, nes tai vis tiek palieka Europą priklausomą nuo importo. Jo nuomone, atsparumo pagrindas yra gausi, Europoje pagaminta ir konkurencingos kainos energija, kuri mažintų ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų metu.

    Vienas svarbiausių instrumentų, apie kurį kalbama Briuselyje, yra spartesnė transporto, šildymo ir pramonės elektrifikacija. Logika paprasta: kuo daugiau sektorių pereina prie elektros, tuo mažesnė bendroji priklausomybė nuo naftos ir dujų, o ribotus skystojo kuro išteklius lengviau nukreipti ten, kur jų neišvengiama prireikia.

    Naujos priklausomybės grėsmė

    Kartu ES vadovai įspėja, kad atsisakant iškastinio kuro svarbu nesukurti naujų vienpusių priklausomybių, ypač nuo kritinių žaliavų ir švarių technologijų tiekimo. Jų vertinimu, energetinė nepriklausomybė turi eiti kartu su pramonės politika, gamybos pajėgumų stiprinimu ir tiekimo grandinių saugumu.

    „Tai darome ne tam, kad vėliau suteiktume kitai valstybei naują svertų rinkinį, kuriuo būtų galima mus spausti“, – sakė Wopke Hoekstra.

    ES institucijos pripažįsta, kad tai ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, tačiau pabrėžia skubą mažinti pažeidžiamumą kuo greičiau. Pastarųjų metų krizės, įskaitant karą Ukrainoje ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, Europos energetikos politikoje vis aiškiau susiejo kainų stabilumą, pramonės konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.