CP v2

Blog

  • Italija siūlo pervadinti voltą į volta: kodėl Roma nori grąžinti Alessandro Voltos pavardę

    Italija siūlo pervadinti voltą į volta: kodėl Roma nori grąžinti Alessandro Voltos pavardę

    Italijos vyriausybė siekia, kad tarptautinis elektrinio potencialo matavimo vienetas voltas būtų pervadintas į volta. Taip Roma nori pabrėžti italų mokslininko Alessandro Voltos indėlį ir, jos teigimu, „grąžinti“ pavardės formą, kuri angliškoje vartosenoje esą buvo supaprastinta.

    Alessandro Volta laikomas vienu moderniosios elektros mokslo pradininkų: jis sukūrė vadinamąją voltinę koloną, laikomą ankstyvuoju elektrinės baterijos prototipu, taip pat prisidėjo prie svarbių atradimų chemijoje ir fizikoje. Būtent jo garbei pavadintas voltas, tačiau itališkoje pavardės formoje yra galūnė a.

    Kas ir kaip stumia pokytį

    Diplomatinės pastangos pastarosiomis dienomis suintensyvėjo, kai Italijos skaitmeninimo srities viceministras Alessio Butti Paryžiuje aptarė iniciatyvą su Tarptautinio svarsčių ir matų biuro vadove Annette Koo. Ši organizacija atsakinga už tarptautinį matavimo vienetų sistemos koordinavimą ir priežiūrą.

    Italijos pusė pabrėžia, kad pasiūlymas nėra vien kalbinis. Roma jį pristato kaip platesnės politikos dalį, kuria siekiama ryškinti šalies mokslinį palikimą ir Italijos vaidmenį didžiosiose tarptautinėse technologijų iniciatyvose.

    „Šis pasiūlymas gerokai peržengia lingvistinį klausimą ir reiškia norą istoriškai deramai įvertinti vieną iš moderniojo mokslo tėvų, kurio darbas iš esmės pakeitė žmonijos santykį su elektra ir technologine pažanga“, – sakė Alessio Butti.

    Kodėl klausimas gali tapti tarptautinis

    Italija argumentuoja, kad daugelis asmenvardžių pagrindu pavadintų vienetų paprastai išlaiko pilną pavardės formą, todėl, jų manymu, galima svarstyti ir volta. Vis dėlto tarptautinėje praktikoje vienetų pavadinimai yra standartizuoti, o bet koks pakeitimas turėtų plačių pasekmių nuo vadovėlių iki techninių reglamentų.

    Pagal Italijos planą, pokytis pirmiausia turėtų būti įgyvendintas šalies viduje, o vėliau inicijuojamas tarptautinis svarstymas. Galutinis sprendimas, jei iniciatyva pasiektų darbotvarkę, būtų priimamas balsuojant Tarptautinio svarsčių ir matų biuro generalinėje konferencijoje.

    Ką tai reikštų praktikoje

    Net jei politinis pritarimas būtų pasiektas, realus perėjimas prie naujos formos tikėtina užtruktų. Matavimo vienetai yra įtvirtinti mokymo programose, pramonės standartuose, teisės aktuose ir techninėje dokumentacijoje, todėl vien pavadinimo korekcija reikalautų suderintų veiksmų tarp valstybių, institucijų ir verslo.

    Kita vertus, pati diskusija atskleidžia ir platesnę tendenciją, kai valstybės vis aktyviau sieja technologijų politiką su kultūriniu ir istoriniu naratyvu. Italijos atveju tai – bandymas per tarptautinį standartą išryškinti nacionalinį mokslinį pasakojimą, tačiau ar tam pritars tarptautinė bendruomenė, kol kas neaišku.

  • Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Vokietija signalizuoja, kad Europos Sąjunga gali imtis griežtesnių prekybos gynybos priemonių Kinijos prekių srautui suvaldyti. Toks Berlyno tonas laikomas svarbiu postūmiu Europos Komisijos planams stiprinti instrumentus, kurie saugotų ES pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.

    Iki šiol Vokietija, turinti didelius eksporto interesus ir jautri Kinijos atsakomųjų veiksmų rizikai, dažniau ragino vengti per griežtų sprendimų. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybės atstovai teigia esantys atviri diskusijoms apie priemones, kurios spręstų vadinamąją perteklinės pasiūlos problemą, kai į ES rinką plūsta pigesnės prekės.

    Kas verčia ES griežtinti poziciją?

    Pagrindinis argumentas yra didėjantis prekybos disbalansas ir spaudimas Europos gamintojams. ES prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko itin didelis, o Europos įmonės skundžiasi, kad kai kuriuose sektoriuose konkurenciją iškraipo valstybinė parama, subsidijos ar palankesnės finansavimo sąlygos Kinijos gamintojams.

    Daugiausia įtampos kelia tokios prekių grupės kaip elektromobiliai, saulės moduliai ir kai kurių kategorijų plataus vartojimo gaminiai. Europos pramonės atstovai teigia, kad agresyvi kainodara mažina investicijų grąžą, didina gamyklų uždarymo riziką ir gali lemti darbo vietų praradimą.

    Kokių priemonių galima tikėtis?

    ES prekybos gynybos priemonės paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, papildomus importo muitus ar kitus reikalavimus, skirtus atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Praktikoje tai gali reikšti ilgesnius tyrimus, griežtesnį subsidijų vertinimą ir greitesnį laikinojo reguliavimo pritaikymą tam tikriems sektoriams.

    Europos Komisijai vis dėlto reikės suvienodinti pozicijas tarp valstybių narių, nes dalis jų siekia kuo griežtesnės apsaugos, o kitos baiminasi, kad atsakomosios Kinijos priemonės paveiktų eksportuotojus. Vokietijos pozicijos pasikeitimas šioje diskusijoje yra svarbus, nes Berlynas tradiciškai laikomas vienu įtakingiausių žaidėjų formuojant ES prekybos kryptį.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    Verslui tai gali reikšti didesnį reguliacinį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir galimus kainų pokyčius importuojamoms prekėms, ypač jei būtų įvesti papildomi muitai. Europos gamintojams tai galėtų suteikti daugiau erdvės konkuruoti, tačiau importuotojams ir prekybos tinklams atsirastų poreikis persiderėti dėl tiekimo, atsargų ir kainodaros.

    Pirkėjams trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas būtų, ar priemonės nepabrangins kai kurių produktų, ypač technologijų ar žaliųjų sprendimų, kurių rinkoje daug importo. Tuo pat metu ES institucijos argumentuoja, kad ilgalaikis tikslas yra ne riboti prekybą, o užtikrinti, kad konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo Europos Komisijos politinės darbotvarkės, konkrečių tyrimų eigos ir valstybių narių sutarimo. Tačiau Berlyno signalas rodo, kad ES diskusija apie Kinijos importo suvaldymą pereina į praktiškesnį, priemonių lygmens etapą.

  • Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    The European Commission is finalizing a package that aims to reduce the bloc’s reliance on American data centers, artificial intelligence, microchips and software.

    BRUSSELS — The European Union wants to move away from foreign technology over concerns that overreliance has become a risk in shaky trade ties with Washington.

    The European Commission is finalizing a package of measures to boost its so-called technological sovereignty, set to be published on June 3. The package includes proposals to crack down on the bloc’s deep-rooted exposure to foreign technology in areas including cloud, artificial intelligence, microchips, software and data centers.

    “As geopolitical fragmentation deepens and supply chains are increasingly weaponized, technological dependencies are becoming strategic liabilities,” the EU executive warned in a draft of the strategy obtained by POLITICO.

    POLITICO also obtained an annex to the draft strategy, as well as a draft of the EU’s plan to revise its chips law. It previously obtained a document on energy use of data centers and AI that is also part of the package.

    While the plans are subject to change before they are published — and will be accompanied by a separate law governing use of cloud — they so far signal limited ambition in addressing the dominance of American technology head on, instead passing the buck to EU capitals to decide what to do. The plans also rely heavily on funding, both from the private sector and the EU budget, that is yet to be secured.

    We break down the four fixes Brussels has in mind to make the bloc less dependent on foreign technology.

    EU countries would have to force public administrations to assess whether they are too reliant on foreign cloud, testing digital services against EU sovereignty criteria.

    That would seek to make governments across the EU more resilient against a “kill switch” scenario that has dominated concerns over U.S. tech dominance.

    While EU capitals won’t be told how to mitigate risks, it would empower governments to check where the vulnerabilities are and procure safer alternatives — potentially sidelining U.S. giants from sensitive public procurement in Europe.

    But the Commission would leave it to EU capitals to decide which changes, if any, need to be made, according to two people briefed on the plan — meaning governments can choose to do nothing.

    “Strengthening Europe’s technological base and independence in key digital supply chains —especially where other technology powerhouses exist — creates strategic counterweights that enhance Europe’s capacity to remain open to the world, without compromising its interests and values,” the Commission writes in the draft strategy.

    Brussels is eyeing new, large-scale microchip projects through its proposed revision of the chips law, obtained by POLITICO. Such projects would get easier access to public support, faster permitting and preferential access to pilot lines.

    The law will build on the original Chips Act, adopted in 2023, but shifts the focus toward scaling up industrial capacity, improving crisis preparedness and stimulating demand amid warnings that it doesn’t make economic sense to build new chip factories without generating demand first.

    “The recent semiconductor shortages are a stark demonstration of the extent to which supply disruptions tangibly impact Europeans’ lives, affecting the industrial production of cars, healthcare equipment, energy infrastructure and consumer goods across the Union,” the Commission writes.

    In its effort to break the U.S.’s dominance, the EU executive also wants to leverage open-source technology — software for which the code is publicly available, making it easier to stay in control of data and systems, switch between providers and avoid being locked into a single vendor.

    The Commission would bring more visibility to top European companies, support collaboration between countries to develop and adopt open-source tech and set up a new “maintenance instrument” to beef up the bloc’s capacity to support the upkeep of homegrown solutions — one of the bottlenecks the open-source community is facing.

    “This ecosystem is key to boosting Europe’s competitiveness by accelerating innovation, lowering technology costs, reducing dependence on foreign vendors and enabling local companies, researchers and governments to build secure, customizable and globally competitive digital solutions,” the draft strategy document says, stressing that the EU currently spends €264 billion annually mostly on U.S. proprietary solutions.

    Boosting the EU’s digital capabilities will come with a price tag. About €200 billion is needed to expand the bloc’s data center capacity by 2036, the Commission estimates in the strategy. Another €2 billion is needed for research and innovation in that space, while €20 billion in public and private funds will be needed to make the plans for digitalization and AI in energy happen.

    Brussels is mostly counting on private investors, as well as proposals to make Europe’s digital infrastructure a more attractive place to pour money into.

    “The Commission will develop an EU-level promotion initiative targeting streamlined access to information regarding investment needs and readiness, which will be accessible to investors from the EU and third countries alike,” the draft strategy says, citing “semiconductor regions of excellence” and “data center acceleration zones” that the legislative proposal will introduce.

    Pieter Haeck contributed reporting.

    The bloc’s executive is pushing back on U.S. ownership of a critical space asset.

    “If we’re not making big changes, we will never catch up,” European Space Agency boss tells POLITICO.

    The continent needs to change rapidly in a world where the U.S. has become “more adversarial and unpredictable” and “may no longer guarantee our security,” says European grandee.

    “At this moment, political jealousy and narrow party interests have taken precedence over responsibility,” says exiting Evika Siliņa.

  • Turkijoje rastas 1 800 metų freskos stebuklas: Jėzaus atvaizdas pribloškė archeologus

    Turkijoje rastas 1 800 metų freskos stebuklas: Jėzaus atvaizdas pribloškė archeologus

    Turkijos mieste Iznik, senovėje vadintame Nikėja, archeologai aptiko išskirtinai gerai išlikusį ankstyvojo krikščioniškojo meno pavyzdį – freską požeminiame šeimos mauzoliejuje. Tyrėjų vertinimu, tai gali būti vienas geriausiai išsilaikiusių labai ankstyvų Jėzaus Kristaus atvaizdų, kada nors rastų archeologiniuose kasinėjimuose.

    Freska datuojama III amžiumi ir vaizduoja Jėzų kaip Ganytoją – jauną, bebarzdį vyrą, vilkintį romėnišką tuniką ir ant pečių nešantį gyvūną. Šis siužetas ankstyvojoje krikščionybėje buvo vienas svarbiausių, nes perteikė globos, išgelbėjimo ir dvasinio vedimo idėją, o kartu leido išvengti tiesmukų religinių simbolių.

    Pagrindinė priežastis, kodėl tapyba išliko beveik idealia būkle, siejama su išskirtinėmis kapavietės sąlygomis. Mauzoliejus ilgą laiką buvo sandariai uždarytas, o deguonies stoka ir stabili mikroaplinka sumažino dažų ir tinko irimą, todėl spalvos ir kontūrai išsaugojo retą ryškumą.

    Istorikams ir meno tyrėjams šis radinys svarbus dėl platesnio konteksto: pirmaisiais mūsų eros amžiais krikščionys Romos imperijoje dažnai vengė aiškių Jėzaus atvaizdų ir kryžiaus simbolio, ypač persekiojimų laikotarpiais. Vietoj to buvo naudojami alegoriniai motyvai, tokie kaip Ganytojas, žuvis ar ganyklos vaizdiniai, kurie leido bendruomenei atpažinti tikėjimo turinį neprovokuojant valdžios.

    Iznik vieta krikščionybės istorijoje yra ypatinga ir dėl vėlesnių įvykių: 325 metais čia įvyko Nikėjos susirinkimas, kuriame, imperatoriaus Konstantino iniciatyva, buvo formuojami svarbūs krikščioniškojo tikėjimo pagrindai. Dėl to kiekvienas ankstyvas radinys šiame regione tampa ne tik archeologine sensacija, bet ir papildomu šaltiniu, padedančiu tiksliau suprasti, kaip keitėsi krikščioniškosios ikonografijos tradicijos.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Iznik atradimas dera su pastarųjų metų tendencijomis Anatolijoje, kur intensyvėja ankstyvosios krikščionybės paveldo tyrimai. Įvairiose Turkijos vietovėse fiksuojami senųjų maldos namų, užrašų, kapaviečių ir bendruomenių pėdsakai, o tokie radiniai vis aiškiau rodo, kad regionas buvo vienas svarbiausių krikščionybės plėtros centrų dar labai ankstyvuoju laikotarpiu.

    Archeologai pabrėžia, kad freskos tyrimai dar tik įsibėgėja: artimiausiu metu bus tikslinamas datavimas, pigmentų sudėtis ir technologija, taip pat vertinama, ar kapavietėje gali būti ir daugiau piešinių ar užrašų. Tokia analizė leidžia ne tik patikslinti radinio amžių, bet ir geriau suprasti, kaip ankstyvieji krikščionys perėmė romėniškas menines formas ir pritaikė jas naujai religinei žinutei.

  • Prie Maino aptiko tai, ko ten neturėjo būti: po žeme – 2 400 metų paslaptis

    Prie Maino aptiko tai, ko ten neturėjo būti: po žeme – 2 400 metų paslaptis

    Prie Maino upės, vykstant statybos darbams, archeologai aptiko giliai po žeme slypinčią neįprastą konstrukciją, kurios amžius siekia apie 2 400 metų. Pirminės prielaidos, kad tai galėtų būti naujesnių laikų prieplauka ar krantinės sutvirtinimai, greitai žlugo paaiškėjus tikrajai radinio kilmei.

    Tyrėjai datavimą patikslino išanalizavę ąžuolo rąstų rieves, leidžiančias labai tiksliai nustatyti medienos kirtimo laiką. Rezultatai parodė, kad statinys siekia laikotarpį apie IV amžių prieš Kristų, tai yra geležies amžių, kai dauguma medinių konstrukcijų dėl irimo paprastai neišlieka.

    Didžiausią nuostabą kelia išskirtinė radinio būklė: medinės dalys per daugiau nei du tūkstantmečius išliko beveik nepažeistos. Manoma, kad tai lėmė nuolat drėgna, mažai deguonies turinti aplinka, kuri sulėtina organinių medžiagų irimą ir sudaro sąlygas medienai išsilaikyti gerokai ilgiau nei įprastai.

    Konstrukcija sudaryta iš masyvių medinių elementų ir akmeninio mūro, o toks skirtingų medžiagų derinys šio regiono geležies amžiaus kontekste laikomas itin retu. Specialistai pabrėžia, kad tai rodo aukštesnį inžinerinį pasirengimą ir gerai organizuotą bendruomenę, galėjusią sutelkti darbo jėgą bei išteklius.

    Kol kas svarstomos kelios versijos, kam šis objektas galėjo būti skirtas. Vieni mokslininkai neatmeta, kad tai galėjo būti upinis uostas ar prekybos centras, kiti labiau linksta į administracinę ar gynybinę funkciją, nes tokie statiniai dažnai siejami su strateginių transporto kelių kontrole.

    Regiono archeologinis kontekstas taip pat kursto spėliones: anksčiau apylinkėse rasta geležies amžiaus vertybių, todėl neatmetama, kad šioje vietoje galėjo veikti svarbi gyvenvietė. Jei hipotezė pasitvirtintų, radinys galėtų papildyti žinias apie tuometinę prekybą, valdžios struktūras ir upių vaidmenį formuojant ekonominius ryšius.

    Siekiant tiksliau nustatyti objekto formą ir paskirtį, vietovėje atliekami detalesni tyrimai, o pats statinys skaitmeninamas kuriant 3D modelius. Tokia metodika leidžia dokumentuoti pažeidžiamas konstrukcijas ir analizuoti jas neardant, o vėlesnės kasinėjimų fazės turėtų atskleisti, kokio masto tai buvo kompleksas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šis atradimas yra reta proga iš arčiau pažvelgti į geležies amžiaus statybos technologijas, kurios dažnai lieka tik fragmentiškai žinomos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad radinys aptiktas atsitiktinai, todėl neatmetama, jog panašių objektų upių slėniuose gali būti ir daugiau, tačiau jie vis dar slypi po žeme.

  • Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Jungtinė Karalystė siūlo kurti naują Šiaurės Europos jūrinių pajėgų bendradarbiavimo formatą, skirtą didesniam saugumui Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Iniciatyvos tikslas – greičiau keistis žvalgybine informacija, derinti patruliavimą ir stiprinti atgrasymą, reaguojant į augantį Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumą.

    Projektas įvardijamas kaip Northern Navies Initiative – Šiaurės laivynų iniciatyva. Ją pristatydami britų kariuomenės jūrų pajėgų vadovybės atstovai akcentuoja, kad NATO šalims būtina geriau saugoti jūrų transporto koridorius, uostų prieigas ir komunikacines jungtis, nuo kurių priklauso tiek ekonomika, tiek karinė logistika.

    Po vandeniu – didžiausia įtampa

    Didžiausias nerimas siejamas su Rusijos povandeniniais laivais ir veikla po vandeniu, kuri tradiciškai laikoma viena stipriausių Rusijos karinio laivyno sričių. Šaltajame kare tokie pajėgumai buvo orientuoti į galimybę sutrikdyti pastiprinimo srautus iš Šiaurės Amerikos į Europą, o dabartiniame kontekste rizikos persikelia ir į infrastruktūros apsaugą.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria povandeninei kritinei infrastruktūrai: energetikos kabeliams, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir kitoms jungtims. Net ir pavieniai incidentai gali turėti plataus masto pasekmes, nes gedimų šalinimas jūroje užtrunka, o alternatyvūs maršrutai ne visada užtikrina reikiamus pajėgumus.

    Kam tai svarbu Baltijos regionui?

    Baltijos jūroje susikerta svarbios energijos ir duomenų jungtys, o regione didėja karinės pratybos ir patruliavimas. Dėl to iniciatyva matoma kaip būdas geriau koordinuoti sąjungininkų veiksmus ir greičiau identifikuoti galimas grėsmes, ypač ten, kur reikalinga nuolatinė stebėsena ir reagavimo parengtis.

    Britai taip pat atvirai pripažįsta, kad jų pačių Karališkasis laivynas ilgą laiką susidūrė su pajėgumų trūkumu, todėl didesnė atsakomybės dalis perkeliama į sąjungininkų koordinavimą ir bendras užduotis. Tokia logika atitinka ir platesnę NATO kryptį – daugiau dėmesio skirti atgrasymui, parengčiai bei sąveikumui tarp skirtingų valstybių jūrų pajėgų.

    Ar Lenkija galėtų prisijungti?

    Nors pristatant iniciatyvą Lenkija nėra minima kaip pagrindinė dalyvė, Varšuva gali tapti partneriu, ypač stiprėjant gynybos ryšiams su Londonu. Papildomą pagrindą bendradarbiavimui suteikia ir tai, kad Lenkija įgyvendina laivyno modernizaciją, įskaitant naujų fregatų programą, kurioje naudojami su Jungtine Karalyste siejami technologiniai sprendimai.

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybinė darbotvarkė pastaruoju metu akivaizdžiai intensyvėja. 2026 metų gegužės 27 dieną Londone Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė partnerystės sutartį saugumo ir gynybos srityje, signalizuojančią apie artimesnį koordinavimą artimiausiais metais.

  • FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    „SpaceX“ kuriama itin didelė raketa Starship po naujausio bandymo skrydžio laikinai uzieminta. JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) šį skrydį įvardijo kaip avariją ir pareikalavo, kad bendrovė atliktų tyrimą bei pateiktų priemones, kurios sumažintų panašių incidentų riziką ateityje.

    Starship V3 debiutinis skrydis įvyko 2026 metų gegužės 22 dieną ir buvo jau 12-asis visos sistemos bandymas. Didžioji misijos dalis, kaip skelbta, vyko sklandžiai, tačiau problemos kilo lemiamu momentu, kai pirmoji pakopa Super Heavy turėjo atlikti kontroliuojamą nusileidimą.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, Super Heavy nepavyko pasiekti reikiamos traukos nusileidimo metu, todėl vietoj planuoto minkšto prisilietimo prie vandens įvyko vadinamasis kietas nusileidimas. Būtent šis epizodas ir tapo pagrindu FAA sprendimui stabdyti tolesnius skrydžius, kol bus išsiaiškintos priežastys.

    „FAA prižiūrės „SpaceX“ atliekamą tyrimą, dalyvaus kiekviename proceso etape ir patvirtins galutinę ataskaitą, įskaitant visas korekcines priemones“, – teigiama FAA pranešime.

    Tokios procedūros JAV kosminių startų reguliavime yra įprastos: po incidentų FAA paprastai reikalauja vadinamojo „mishap“ tyrimo, o skrydžiai atnaujinami tik tada, kai patvirtinama, jog rizika suvaldyta. Praktika rodo, kad tai nebūtinai reiškia ilgas pauzes, jei techninės problemos identifikuojamos greitai ir korekcijos yra aiškios.

    „SpaceX“ anksčiau yra susidūrusi su laikinais FAA ribojimais ir kitoms savo raketoms, o skrydžiai buvo atnaujinami per palyginti trumpą laiką. Dėl to rinkoje vyrauja lūkestis, kad ir Starship programos pauzė gali būti trumpalaikė, jei tyrimas neatskleis sisteminių trūkumų.

    Starship programa laikoma kritiškai svarbia „SpaceX“ planams: tai daugkartinio naudojimo sistema, kuri turėtų mažinti vieno skrydžio kaštus ir leisti dažninti startus. Kartu tai ir aukštos rizikos bandymų kampanija, kurioje gedimai nėra netikėtumas, tačiau reguliuotojo vertinimas lemia, kaip greitai galima grįžti prie naujų bandymų.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas tiksliai sutrikdė Super Heavy nusileidimo seką. Tikėtina, kad artimiausiu metu „SpaceX“ paskelbs daugiau detalių apie gedimo pobūdį ir planuojamus techninius pakeitimus, o nuo FAA patvirtinimo priklausys ir kito Starship bandymo grafikas.

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.

  • JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

    Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.

    JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.

    Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.

    CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.

    „Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.

    JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.

  • „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ skelbia besiruošianti rekordiniam vasaros sezonui ir žada didžiausią traukinių pasiūlą per savo istoriją. Vežėjas nurodo, kad atostogų piko metu kasdien planuoja aptarnauti iki 560 reisų, t. y. maždaug 46 daugiau nei pernai.

    Pasak bendrovės, augantis reisų skaičius yra atsakas į nuosekliai didėjančius keleivių srautus ir sezoniškai išaugusią paklausą. Plėtra taip pat siejama su infrastruktūros ir riedmenų panaudojimu intensyvesniu grafiku, ypač savaitgaliais ir per ilgus šventinius savaitgalius.

    Didžiausias dėmesys šią vasarą skiriamas susisiekimui su Baltijos jūros kurortais. „PKP Intercity“ skaičiuoja, kad į Trimiestį kasdien gali kursuoti iki 114 traukinių, o per ilguosius savaitgalius – iki 122 sąstatų per parą.

    Tarp akcentuojamų naujovių – kai kurių maršrutų išplėtimas greitesniais sąstatais, įskaitant „Pendolino“ tipo traukinius. Vežėjas taip pat pristato naujus tiesioginius reisus, kurie turėtų sutrumpinti persėdimų skaičių ir pagerinti susisiekimą su turistinėmis kryptimis vasaros metu.

    Susisiekimo planuose minimas ir istoriškai svarbus geležinkelio sugrįžimas į Lomžą po maždaug 30 metų pertraukos. Tokių projektų tikslas – atkurti regionų pasiekiamumą geležinkeliu ir nukreipti dalį kelionių nuo kelių transporto į bėgius.

    Tarptautinių kelionių mėgėjams žadamas ir sezoninis susisiekimas su Rijeka Kroatijoje – atnaujinamas „Adriatic Express“ reisas, kuris, vežėjo teigimu, turėtų kursuoti šešis kartus per savaitę. Naujove įvardijamas papildomas vagonas, numatytas keleiviams, vykstantiems į Koperį.

    Šalia tolimojo susisiekimo planų pabrėžiama, kad papildomus reisus vasaros laikotarpiu tradiciškai didina ir regioniniai vežėjai, ypač ten, kur susiformuoja poilsinių kelionių srautai. Tokia praktika leidžia lankstesniu grafiku reaguoti į paklausą ir sumažinti perpildymo riziką piko dienomis.