CP v2

Blog

  • „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    Plėtra remsis alaus daryklų įranga

    Berlyne įsikūrusi grybienos fermentacijos baltymų bendrovė „Pacifico Biolabs“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos gamybos mastui didinti iki 200 tonų per mėnesį ir pasirengti komerciniams startams Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje bei Šiaurės Europos rinkose.

    Bendrovė nurodo, kad gamybos pagrindas bus Saksonijoje, o plėtros strategija remiasi jau veikiančia regionine pramonės infrastruktūra. Esminė idėja paprasta: alternatyvių baltymų gamybai pasitelkti standartines alaus daryklų fermentacijos talpas, kurios vis dažniau lieka neišnaudotos.

    Kaip veikia grybienos fermentacija

    „Pacifico Biolabs“, įkurta 2022 metais, teigia auginanti mėsos alternatyvoms skirtą baltyminę žaliavą pasitelkdama grybienos fermentacijos biotechnologiją. Pasak įmonės, fermentuota grybiena natūraliai turi į mėsą panašią struktūrą ir gana neutralų skonį, todėl gamintojams galima mažinti priedų poreikį ir lengviau kurti privataus prekės ženklo produktus.

    Rinkoje alternatyvūs baltymai dažnai susiduria su trimis barjerais vienu metu: kaina, tekstūra ir maistine verte. Bendrovė teigia, kad jos technologija siekia vienu sprendimu suvaldyti visas šias problemas, o didžiausią dėmesį skiria kainos priartinimui prie tradicinės mėsos.

    Kodėl taikomasi į kainos paritetą

    Įmonės modelis paremtas principu, kad brangiausia alternatyvių baltymų gamybos dalis dažnai yra naujų pajėgumų statyba ir specializuoti bioreaktoriai. „Pacifico Biolabs“ akcentuoja, kad naudojant esamas alaus daryklų talpas galima išvengti ilgo projektavimo bei statybų ciklo ir pradėti mastelio didinimą greičiau.

    Europoje mažėjant alaus ir alkoholio vartojimui, dalis daryklų susiduria su nepilnu pajėgumų išnaudojimu, todėl atsiranda laisvų fermentacijos talpų. Bendrovė tai vertina kaip galimybę sukurti kapitalo taupų, greitai plečiamą gamybos tinklą ir priartėti prie masinės rinkos kainų lūkesčių.

    „Mes kuriame ne vien maisto ingredientų bendrovę. Mes įdarbiname Europos pramonės infrastruktūrą ateities maistui“, – sakė „Pacifico Biolabs“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Zac Austin.

    Investicijų etapą rėmė keli rizikos kapitalo fondai, taip pat prisidėjo regioninis alaus daryklos partneris. Gavusi papildomą finansavimą bendrovė planuoja plėsti komandą Leipcige, spartinti partnerystes su maisto gamintojais, o produktų pasirodymo mažmeninėje prekyboje per prekės ženklų ir prekybininkų partnerius tikisi 2026 metų pabaigoje.

  • Hoya kerrii, vadinama širdelės gėle: kur statyti ir kaip laistyti, kad neimtų pūti

    Hoya kerrii, dažnai vadinama širdelės gėle, kilusi iš Pietryčių Azijos tropikų, kur auga šiltame ir drėgname klimate. Gamtoje ji dažnai elgiasi kaip epifitas, prisitvirtinantis prie medžių ar kitų augalų, todėl labiau vertina orą ir šviesą nei sunkų, nuolat šlapią gruntą.

    Populiariausia jos versija parduotuvėse yra vienas širdies formos lapas vazonėlyje, neretai dovanojamas per Valentino dieną. Vis dėlto svarbu žinoti, kad toks lapas ne visada išaugina ūglius, jei neturi stiebo dalies su augimo tašku.

    Šviesa ir vieta namuose

    Hoya kerrii geriausiai jaučiasi ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje. Tiesioginė kaitri saulė, ypač per pietus, gali nudeginti lapus, todėl dažniausiai tinka vieta prie rytinio arba vakarinio lango.

    Jei augalą laikysite toliau nuo lango, jis išgyvens, tačiau augs lėčiau, o lapai gali būti mažiau ryškūs. Stabilumas svarbus ir dėl to, kad augalas nemėgsta dažnų perstatymų, ypač kai pradeda leisti naujus ūglius.

    Laistymas: mažiau yra geriau

    Stori, mėsingi lapai kaupia vandenį, todėl Hoya kerrii geriau pakelia trumpą sausros periodą nei perlaistymą. Laistyti verta tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta, o vėsesniu metų laiku laistymas turėtų būti dar retesnis.

    Dažniausia problema namuose yra puvinys, atsirandantis nuo nuolat drėgno grunto ir prasto drenažo. Jei lapas ima minkštėti, gelsti arba atsiranda nemalonus kvapas iš vazono, tai dažnai signalizuoja, kad šaknims per daug drėgna.

    Substratas, vazonas ir tręšimas

    Šiam augalui reikia lengvo, greitai vandens perteklių praleidžiančio substrato, kad šaknys gautų oro. Praktikoje dažnai pasiteisina sukulentams skirti mišiniai, papildyti perlitu, keramzitu ar stambesne žieve, o vazonas privalo turėti drenažo skyles.

    Persodinti paprastai pakanka kas 2–3 metus, kai šaknys akivaizdžiai užpildo vazoną. Aktyvaus augimo metu pavasarį ir vasarą galima tręšti rečiau ir saikingai, o žiemą tręšimą geriau sustabdyti.

    Žydėjimas namuose pasitaiko ne visada, ypač jei auginamas tik vienas lapas. Didesnė tikimybė sulaukti žiedų tada, kai augalas yra suaugęs, turi kelis ūglius ir žiemą gauna aiškų poilsio laikotarpį su retesniu laistymu.

    Planuojant dauginimą, verta prisiminti, kad tikras naujas augalas paprastai išauginamas iš ūglio auginio su mazgu. Vien tik atskiras lapas be stiebo fragmento dažnai lieka dekoratyvus, bet neperauga į pilną, vijoklinį augalą.

    Nors kai kuriuose šaltiniuose Hoya kerrii minima kaip netoksiška katėms ir šunims, namuose vis tiek saugiausia neleisti augintiniams graužti lapų. Tai sumažina ir riziką augalui, ir virškinimo sutrikimų tikimybę gyvūnui.

    Tinkamai parinkta šviesa, retas laistymas ir laidus substratas dažniausiai išsprendžia didžiąją dalį problemų. Tuomet širdelės gėlė gali ilgai išlikti tvarkinga ir dekoratyvi, net jei neturite daug patirties su kambariniais augalais.

  • „Airbnb“ investuoja 49 mln. eurų į „WeRoad“: italų nuotykių kelionių startuolis ruošiasi JAV

    49 mln. eurų investicija ir plėtros planas

    Italijos nuotykių kelionių bendrovė „WeRoad“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė 49 mln. eurų. Pagrindinė investuotoja šiame etape tapo „Airbnb“, o prie sandorio prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai, tarp jų H14.

    Po šio etapo bendra „WeRoad“ pritrauktų investicijų suma pasiekė apie 85 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas bus nukreiptas į pirmą didelę plėtrą už Europos ribų, o pagrindinis taikinys yra Jungtinių Valstijų rinka.

    Ką siūlo „WeRoad“ keliautojams?

    „WeRoad“ veikia kaip bendruomenės principu paremtas kelionių organizatorius: siūlomos grupinės nuotykių kelionės, kuriose dalyviai keliauja su koordinatoriais ir iš anksto suplanuotais maršrutais. Bendrovė įkurta 2017 metais ir teigia esanti tarp sparčiausiai augančių kelionių operatorių Europoje.

    Įmonė nurodo turinti daugiau nei 4 000 koordinatorių tinklą, o per veiklos laikotarpį kelionėse dalyvavo per 300 000 keliautojų. Pasak „WeRoad“, apie 60 proc. klientų perka keliones pakartotinai, o reikšminga rezervacijų dalis ateina per rekomendacijas.

    „Pasaulyje, kurį vis labiau formuoja DI ir socialiniai tinklai, tikras žmogiškas ryšys tampa retesnis ir kartu vertingesnis. „WeRoad“ visą produktą kūrėme tam, kad žmonės galėtų užmegzti ryšius realiame gyvenime per bendras kelionių patirtis“, – sakė „WeRoad“ įkūrėjas Paolo De Nadai.

    Platesnis kontekstas: kelionių rinka ir patirčių ekonomika

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad jį veda „Airbnb“, kuri pastaraisiais metais vis dažniau ieško augimo ne vien per apgyvendinimą, bet ir per kelionių patirtis bei paslaugas. „WeRoad“ modelis atitinka kryptį, kai technologijos naudojamos ne tam, kad didintų vien tik laiką ekrane, o kad padėtų organizuoti realius susitikimus ir patirtis.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys kelionių sektoriuje matomas ne tik kelionių pardavimuose, bet ir viešbučių veiklos valdyme, automatizacijoje, mokėjimų sprendimuose bei klientų aptarnavimo priemonėse. Tai rodo, kad kelionių ir svetingumo rinkoje toliau ieškoma mastelio, efektyvumo ir stipresnės vartotojo patirties.

    Kaip „WeRoad“ planuoja įžengti į JAV?

    „WeRoad“ teigia, kad JAV plėtra prasidės nuo skaitmeninės platformos ir tikslinių rinkodaros kampanijų, padėsiančių identifikuoti perspektyviausius miestus bei auditorijas. Vėliau bendrovė ketina perkelti Europoje išbandytą bendruomenės strategiją: kurti vietinių koordinatorių tinklą, megzti partnerystes ir organizuoti renginius skirtinguose miestuose.

    Prie JAV plano turėtų prisidėti ir „WeMeet“ iniciatyva, kurią „WeRoad“ pradėjo plėsti už kelionių ribų. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais daugiau nei 50 000 žmonių 35 miestuose sudalyvavo 2 000 „WeMeet“ renginių, o programėlė buvo atsisiųsta 150 000 kartų.

    Lygiagrečiai su finansavimo etapu pranešta ir apie vadovų pokyčius. „WeRoad“ vadovas Andrea D’Amico planuoja persikelti į San Franciską ir prisijungti prie „Airbnb“ komandos, tačiau „WeRoad“ liks valdyboje, o bendrovę toliau ves įkūrėjas Paolo De Nadai su bendraįkūrėjais ir tarptautine komanda.

  • Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    12 mln. eurų plėtrai Europoje

    Miunchene įsikūrusi „allO“ pritraukė 12 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje ir DI paremtų skaitmeninių darbuotojų diegimui. Bendrovė save pozicionuoja kaip DI pritaikytą operacinę sistemą restoranams, sujungiančią pagrindines kasdienes funkcijas į vieną platformą.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Zigg Capital, prisijungė nauji investuotojai LifeX Ventures, Aperture bei Wecken & Cie. Toliau bendrovę remia 20VC ir Keen Venture Partners, dalyvavę ankstesniuose etapuose.

    Ką daro „allO“ platforma?

    „allO“ teigia suvienijanti POS kasos sprendimą, integruotus mokėjimus, rezervacijas, kioskus, pristatymo kanalus, internetinę parduotuvę ir administravimo modulį. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų sistemų restoranas gauna vieną valdymo aplinką ir bendrą skydelį, kuriame matomi pardavimai bei procesai.

    Bendrovė nurodo, kad diegimas gali užtrukti mažiau nei 30 minučių, kai tradiciniai POS sprendimai dažnai būna įdiegiami per kelias savaites. Tokia žinutė taikosi į mažesnius ir vidutinius restoranus, kuriems svarbus greitas startas ir mažesnės diegimo sąnaudos.

    DI skaitmeniniai darbuotojai ir balso agentai

    „allO“ kuria DI paremtų skaitmeninių darbuotojų rinkinį, kuris automatizuoja pasikartojančias užduotis. Vienas artimiausių produktų yra rezervacijų ir užsakymų agentas, veikiantis balso principu: jis atsiliepia į skambučius ir rezervacijas ar išsinešimui skirtus užsakymus nukreipia tiesiai į „allO“ sistemą.

    Pasak bendrovės, per artimiausius 12–18 mėnesių planuojama pristatyti daugiau nei dešimt tokių skaitmeninių darbuotojų. Tai atliepia visoje Europoje ryškėjančią tendenciją, kai maitinimo sektorius, susiduriantis su darbuotojų trūkumu ir spaudžiamomis maržomis, vis aktyviau automatizuoja klientų aptarnavimo ir administracines užduotis.

    „Restoranų savininkai yra ideali DI naudotojų grupė. Jie nori, kad darbas būtų padarytas, o ne mokytis dar vienos programos“, – sakė „allO“ įkūrėjas ir vadovas Cancan Liu.

    Bendrovė taip pat mini planus pristatyti atsargų valdymo agentą, kuris automatiškai teiktų užsakymus tiekėjams ir sektų sunaudojimą, bei meniu agentą, galintį greitai atnaujinti meniu visuose kanaluose. Tokie sprendimai svarbūs restoranams, nes kainos, tiekimas ir maržos kinta dažnai, o rankinis atnaujinimas skirtingose platformose tampa klaidų šaltiniu.

    „allO“ įkurta 2020 metais, o pirmasis produktas buvo nuskenuojamo kodo užsakymo sprendimas, išpopuliarėjęs pandemijos laikotarpiu. Vėliau komanda fokusą perkėlė į platesnę restorano technologijų infrastruktūrą, siekdama pakeisti senesnes, fragmentuotas sistemas vieninga platforma.

    Šiuo metu „allO“ skelbia aptarnaujanti daugiau nei 1 000 aktyvių restoranų vietų Vokietijoje. Įmonė taip pat nurodo, kad nuo ankstesnio investicinio etapo klientų vietų skaičius išaugo 6 kartus, o pajamos augo 3,5 karto per metus, o reikšminga dalis naujų klientų ateina per rekomendacijas.

  • Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Naujas finansavimas gamybos plėtrai

    Bristolyje įkurta ir moterų vadovaujama biotechnologijų startuolė „Mykor“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją, kad paspartintų mažo anglies pėdsako statybinių medžiagų gamybą iš pramonės ir žemės ūkio atliekų. Įmonė kuria technologijas, kurios leidžia biologines medžiagas integruoti į įprastas statybos tiekimo grandines.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas „Clean Growth Fund“, prisidėjo Didžiosios Britanijos „British Business Bank“ per „South Investment Fund“ mechanizmą, taip pat „Green Angel Ventures“ ir kiti partneriai. „Mykor“ skelbia, kad bendra pritraukta suma dabar siekia apie 8,6 mln. eurų, įskaitant ir dotacijas.

    Kodėl statyboms reikia alternatyvų?

    Įmonė pabrėžia, kad pastatų sektorius sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį: dalis jų atsiranda gaminant statybines medžiagas, o kita dalis susijusi su pastatų eksploatacija ir energijos vartojimu. Dėl to vien energinio efektyvumo priemonių nepakanka, vis daugiau dėmesio skiriama viso gyvavimo ciklo poveikiui.

    Izoliacija ir atitvarų sprendimai yra svarbūs mažinant energijos sąnaudas, tačiau tradicinės medžiagos dažnai gaminamos iš neatsinaujinančių žaliavų ir gali turėti didesnį anglies pėdsaką. Be to, rinkoje išlieka aktualūs ir reikalavimai dėl gaisrinės saugos, akustikos bei ilgaamžiškumo.

    Kaip „Mykor“ augina medžiagas iš atliekų

    „Mykor“ taiko biofabrikacijos principą: vietoje ribotų žaliavų kasimo statybiniai produktai auginami iš atliekų srautų per kelias dienas. Tam pasitelkiamos modifikuotos grybienos sistemos, žaliosios chemijos priedai ir automatizuota uždaro ciklo gamyba.

    Įmonė pozicionuoja save ne kaip vieno produkto gamintoją, o kaip technologijų platformą, kurią galima diegti esamose gamybos linijose. Toks modelis turėtų leisti plėstis greičiau, remiantis jau veikiančia pramonine infrastruktūra, o ne vien centralizuota gamyba vienoje vietoje.

    „Mykor“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Olivia Page teigia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien sukurti biomedžiagą, bet ir užtikrinti jos pramoninę gamybą bei realų pritaikymą statybų tiekimo grandinėse.

    „„Mykor“ kūrėme remdamiesi idėja, kad statybų dekarbonizacija negali būti pasiekta kainos, savybių ar praktiškumo sąskaita“, – sakė Olivia Page.

    „Šis finansavimas leidžia mums dar labiau išplėsti modelį kartu su didžiaisiais rangovais ir gamybos partneriais tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.

    Pirmasis bendrovės produktas rinkai yra „MykoSIP“ – iš anksto surenkama pertvaros sienelės sistema. „Mykor“ nurodo, kad, lyginant su įprastais sprendimais, ji gali reikšmingai sumažinti su medžiagomis susijusias emisijas, išlaikant panašų šiluminį ir akustinį efektyvumą.

    Įmonė taip pat teigia, kad gamybos procese sunaudojama mažiau vandens ir elektros energijos nei kai kurių įprastų alternatyvų atveju, o pats sprendimas kuriamas atsižvelgiant į gaisrinės saugos ir statybų praktikos reikalavimus. Gautas finansavimas bus skirtas gamybos apimčių didinimui ir modelio, kurį būtų galima pakartoti skirtingose rinkose, įtvirtinimui.

  • „Transition Ventures“ surinko 128 mln. eurų fondą: statys ant DI ir fizinio pasaulio sandūros

    Transition Ventures, a London-based early stage investment firm, is today announcing they have closed their €128 million ($150 million) Fund II, taking its AUM to over €257 million ($300 million).

    According to the firm, their team has founded companies worth over €12 billion ($15 billion) across software, hardware and DeepTech.

    David Helgason, co-founder of Transition Ventures and founder/former CEO of Unity says: “Ambitious founders don’t just want to build a great business: they want to create something that will matter for generations to come. The world needs these companies more than ever. The question is whether they get the right backing to succeed.

    Transition Ventures’ Fund II sits within a broader 2026 EU-Startups pattern of specialist European venture funds raising capital for DeepTech, AI, climate, energy, industrial systems and research-led company formation.

    The UK is especially relevant: 2026 saw fund announcements from London-based 2150, Lansdowne Partners, Eka Ventures and Passion Capital, all in adjacent early-stage, climate, AI, sustainability or research-commercialisation segments.

    Outside the UK, comparable activity includes The Footprint Firm’s climate and DeepTech fund in Denmark, Montis VC’s AI-driven energy and IndustrialTech fund in Poland, 360 Capital’s DeepTech transfer fund in France, and Vanagon Ventures’ pre-Seed DeepTech and AI fund in Germany.

    Based on this activity, the capital formation context around Transition’s new fund is substantial, with more than €1 billion disclosed across similar or adjacent fund vehicles in 2026 as per our coverage.

    “At Transition, we believe that the classic VC model of backing more of the same, incremental improvements, has run out of road. Founders shouldn’t have to choose between a venture fund that has the capabilities to help them scale and a fund that is aligned with their values,” adds David.

    Founded in 2021, Transition invests from inception to Series A in companies leveraging tech in a rapidly changing world; from the energy systems powering AI, robotics for industrial efficiency, and next-generation solutions for critical minerals refining.

    The team invests across Europe and the US and consists of David Helgason, founder/ex-CEO of Unity ($2 billion+ AR), Ari Helgason (former entrepreneur, Index Ventures), Kristian Branaes (CPP, Atomico), Clara Ricard (Balderton) and David Pacák (Earlybird, Picus Capital).

    The firm is founded on the belief that the most important companies of the next decades will be built at the intersection of AI and the physical world, leveraging the latest technologies to replace legacy systems with cleaner and more efficient alternatives.

    Notable companies in their portfolio include:

  • Kretingos miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai: aštuonios dienos renginių su Karolštato dvasia

    Kretinga birželio 6–14 dienomis kviečia į miesto šventę ir Šv. Antano atlaidus, šiemet pažymint 773 metų sukaktį. Programos ašimi tampa istorijos ir šiuolaikinio meno festivalis, primenantis Karolštatą – Jono Karolio Chodkevičiaus laikais susiformavusį miesto savivaldos simbolį.

    Organizatoriai žada, kad šventė bus orientuota ne tik į koncertus, bet ir į miestą kaip patirtį: nuo istorinių pasakojimų iki šiuolaikinių meninių sprendimų viešosiose erdvėse. Pastaraisiais metais Lietuvos miestų šventėse vis ryškesnė tendencija derinti pramogas su turiniu, kuris stiprina vietos tapatybę ir pritraukia kultūrinio turizmo srautus.

    Karolštato festivalio akcentai

    Karolštato festivalis startuoja birželio 12 dieną prieš vidurnaktį Rotušės aikštėje – atidarymo performanse susijungs gyva muzika, šokis, šešėlių teatro elementai ir animuoti Kretingos istorijos epizodai. Programoje numatyta baroko, renesanso ir šiuolaikinių motyvų sintezė, kurią kurs įvairios menininkų ir jaunųjų kūrėjų komandos.

    Pagrindinę šventės dieną, birželio 13 dieną, Rotušės aikštės skvere bus rodoma instaliacija „Pagauk sapną“, kviesianti į sapnišką erdvę tarp realybės ir vaizduotės. Tą pačią dieną suplanuoti iškilmingi koncertai, teatralizuotos ceremonijos miesto įkūrėjui pagerbti bei gatvės teatro pasirodymai, skirti įtraukti žiūrovus į veiksmą.

    Vienu ryškiausių akcentų įvardijamas ansamblio „Hansanova“ koncertas, kuriame skambės viduramžių, renesanso ir liaudies muzika, atliekama senoviniais instrumentais. Festivalio atmosferą stiprins istorinio šokio kolektyvų pasirodymai, atkartojantys Renesanso ir Baroko epochų estetiką.

    Koncertai ir vakaro programa

    Šventė prasideda birželio 6 dieną tradiciniu „Baltuoju vakaru“, kuriame žiūrovai kviečiami rengtis baltai, o akustinę programą dovanos Liepa Mondeikaitė. Vėliau numatytas atviras muzikos formatas, kai pianinu grojantys dalyviai galės patys kurti šventės skambesį.

    Birželio 12 dieną Vaidilos slėnyje vyks bardų muzikos vakaras „Baltas paukštis“, kuriame skambės „Keistuolių teatro“ aktorių grupės autorinės dainos. Birželio 13 dienos vakare miesto estradoje suplanuoti didieji koncertai su Karoliu ir Donatu, Paulina Paukštaityte, Roku Yan, taip pat numatytas fejerverkas ir elektroninės muzikos vakaro tąsa.

    Atlaidai, atmintis ir pažinimas

    Kartu su miesto švente vyks ir Šv. Antano atlaidų renginiai Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kur skirtingomis dienomis planuojamos šv. Mišios bei koncertinė programa. Numatytas ir naktinės adoracijos renginys „Šviesa naktyje“.

    Šventės metu bus pagerbti Kretingai nusipelnę žmonės, vyks Kultūros ir meno premijos laureatų apdovanojimas, o birželio 14 dieną – Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Tą pačią dieną suplanuotas Gedulo ir vilties dienos minėjimas-koncertas, skirtas tremčių atminčiai įprasminti.

    Programoje taip pat numatytos parodos, ekskursijos ir edukacijos: nuo Kretingos praeitį pristatančių fotografijų iki vieno eksponato parodos apie rekonstruotą kuršių kalaviją. Organizatoriai akcentuoja, kad šventės idėja – ne tik švęsti, bet ir naujai pažinti miestą per istorijos, meno ir šiuolaikinės kultūros dialogą.

  • Kretinga pristato 10 elektrinių autobusų: bandomieji važiavimai ir kelionė po miestą su meru

    Didžiausias parko atnaujinimas

    Kretingos rajone nuo birželio 1 dienos į gatves išvažiuos 10 naujų Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausia iki šiol investicija į rajono viešojo transporto atnaujinimą.

    Elektrinių autobusų įvedimas siejamas su tylesniu ir švaresniu transportu mieste bei mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis ilguoju laikotarpiu. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami ir kituose Lietuvos miestuose.

    Pristatymas Rotušės aikštėje

    Naujieji autobusai bus pristatyti Kretingos miesto Rotušės aikštėje gegužės 29 dieną nuo 10 iki 13 valandos. Renginio metu gyventojai galės apžiūrėti transporto priemones ir susipažinti su jų įranga.

    Taip pat numatytos konsultacijos su Kretingos autobusų parko, Kretingos rajono savivaldybės ir gamintojų atstovais. Organizatoriai kviečia užduoti klausimus apie planuojamus maršrutus, patogumus ir eksploataciją.

    Kelionė su meru ir bandomieji važiavimai

    11 valandą planuojama kelionė naujuoju autobusu po Kretingą kartu su rajono meru Antanu Kalniumi. Skelbiama, kad kelionės metu bus pristatyti mieste įgyvendinami ir planuojami projektai.

    12 valandą numatyti bandomieji važiavimai, kurių metu norintieji galės išbandyti elektrinius autobusus. Organizatoriai ragina atvykti ir gyvai įvertinti, kuo naujas viešojo transporto parkas skirsis kasdienėse kelionėse.

  • Kretingos dvaro parke – edukacijos pradinukams: 369 mokiniai tyrinėjo senąsias medžių alėjas

    Kretingos dvaro parke surengtas edukacijų ciklas, kuriame dalyvavo 369 penkių Kretingos mokyklų 1–4 klasių mokiniai. Užsiėmimai vyko senosiose parko medžių alėjose, kur vaikai mokėsi pažinti gamtą per praktines užduotis.

    Edukacijos įgyvendintos pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Green Guardians – medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“. Lietuvos partnerio veiklas koordinavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos komanda.

    Ką vaikai sužinojo alėjose?

    Užsiėmimų metu pradinukai aiškinosi, kas yra medžių alėja ir kuo ji skiriasi nuo miško. Taip pat aptarė, kodėl alėjos svarbios ne tik kraštovaizdžiui ar paveldui, bet ir biologinei įvairovei, nes jos gali tapti buveinėmis bei migracijos koridoriais įvairioms rūšims.

    Praktinėje dalyje mokiniai tyrinėjo skirtingų medžių lapus, mokėsi atpažinti rūšis pagal požymius. Vaikai matavo medžių kamienų apimtį ir bandė nustatyti medžių aukštį, atlikdami paprastus stebėjimus bei skaičiavimus.

    Ne tik gamta, bet ir įgūdžiai

    Patyriminės veiklos lauke buvo skirtos ne vien faktinėms žinioms: mokiniai lavino pastabumą, mokėsi dirbti komandoje, aptarti rezultatus ir pristatyti savo išvadas. Tokia praktika padeda stiprinti gamtamokslinį raštingumą ir supratimą, kaip kasdienėje aplinkoje atpažinti bei vertinti gamtos elementus.

    Organizatorių teigimu, edukacijų ciklas skatino vaikus ieškoti gamtos vertybių artimiausioje aplinkoje ir susieti jas su vietos kultūros paveldu. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

  • Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringos savivaldybėje surengtame pasitarime institucijos ir kurortų savivaldybės aptarė, kaip bus užtikrinamas saugumas 2026 metų vasaros sezono metu. Daugiausia dėmesio skirta viešajai tvarkai, eismo saugai ir tarnybų pasirengimui didžiausiems turistų srautams.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai. Aptarta, kaip veiksmus derinti taip, kad reakcija į incidentus sezono piko metu būtų kuo greitesnė.

    Akcentas – viešoji tvarka ir eismas

    Pasitarimą pradėjo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pristatė aktualią informaciją apie viešosios tvarkos situaciją kurortuose.

    Diskusijose pažymėta, kad kurortuose vasarą išauga ne tik žmonių, bet ir rizikų skaičius, todėl prevencija tampa esminiu įrankiu. Tarp prioritetų įvardyti aktyvesni reidai, matomesnis patruliavimas ir aiškesnė komunikacija poilsiautojams apie taisykles bei atsakomybę.

    Neringos rodikliai gerėja, bet iššūkių lieka

    Pasitarime pristatyti policijos duomenys parodė, kad Neringoje 2025 metų vasaros laikotarpiu mažėjo nusikalstamų veikų skaičius. Vis dėlto, kaip pabrėžta susitikime, eismo drausmė išlieka viena jautriausių temų, ypač intensyviausiomis sezono savaitėmis.

    Siekiant išlaikyti teigiamas tendencijas, numatyta stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir aiškiau planuoti pajėgumus ten, kur srautai didžiausi. Taip pat aptarta, kaip suderinti prevenciją, reagavimą ir pagalbos teikimą taip, kad gyventojai ir svečiai jaustųsi saugiai.

    „Kurorto saugumas kuriamas ne vien sprendimais ar taisyklėmis – pirmiausia jį kuria žmonės, kasdien budintys, reaguojantys ir pasirengę padėti. Nuoširdžiai dėkoju policijos, pasieniečių ir priešgaisrinės saugos pareigūnams už jų atsakingą tarnybą, profesionalumą ir svarų indėlį užtikrinant Neringos gyventojų bei svečių saugumą. Linkiu visoms tarnyboms gražios, saugios ir ramios vasaros“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad kurortų saugumo planavimas turi vykti iš anksto, remiantis praėjusio sezono patirtimi ir realiais rodikliais. Neringoje akcentuota, kad nuoseklus darbas ir institucijų koordinacija leidžia ne tik reaguoti į problemas, bet ir jų išvengti.