CP v2

Blog

  • Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėja diskusija apie turto apmokestinimą, kurią kursto vidaus politinė konkurencija ir biudžeto pajamų paieškos. Viešojoje erdvėje keliama idėja dažnai vadinama turto mokesčiu, tačiau realus siūlymas labiau primena kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suvienodinimą.

    Idėjos šalininkai argumentuoja, kad pajamos iš turto neturėtų būti apmokestinamos mažiau nei pajamos iš darbo. Kritikai pabrėžia, kad kapitalo prieaugio mokestis lengvai atidedamas paprasčiausiai neparduodant turto, todėl planuojamos įplaukos gali būti gerokai mažesnės nei tikimasi.

    Kas iš tiesų siūloma

    Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje didesnes pajamas gaunantys gyventojai už darbo pajamas gali mokėti 40–45 proc. ribinius tarifus, o kapitalo prieaugiui taikomi mažesni tarifai, be to, galioja atskiros taisyklės tam tikroms turto rūšims. Todėl politinis siūlymas suvienodinti tarifus iš esmės reikštų didesnę mokestinę naštą daliai investuotojų ir turto savininkų.

    Viešojoje retorikoje minima, kad toks suvienodinimas galėtų papildyti iždą reikšminga suma kasmet. Vis dėlto ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į elgsenos efektą: didesnis tarifas gali paskatinti turto laikymą ilgiau, sandorių atidėjimą ar investicijų perkėlimą į kitas jurisdikcijas, todėl faktinės pajamos gali nuvilti.

    Kodėl tai sudėtinga įgyvendinti

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas tradiciškai kelia klausimą, kiek prieaugio yra realus, o kiek susijęs su infliacija. Dėl to įvairiais laikotarpiais buvo kuriamos lengvatos ir išimtys, kad nebūtų apmokestinama vien kainų kilimo sukelta vertės dalis, o tai didina sistemos painumą.

    Dar sudėtingesnė būtų klasikinio turto mokesčio schema, kai reikėtų reguliariai įvertinti nekilnojamąjį turtą, privačių įmonių akcijas, pensijų turtą ir kitus sunkiai įkainojamus aktyvus. Tokia sistema reikalautų didelių administravimo pajėgumų, o ginčai dėl vertinimų galėtų tapti kasdienybe.

    „Per penkerius metus man nepavyko parengti turto mokesčio, kuris duotų pakankamai pajamų ir būtų vertas administravimo kaštų bei politinių ginčų“, – rašė vienas buvusių Leiboristų finansų ministrų, vertindamas ankstesnius bandymus įtvirtinti tokį mokestį.

    Kokios galimos pasekmės ekonomikai

    Vienas jautriausių argumentų yra konkurencingumas: aukštesni kapitalo apmokestinimo tarifai gali mažinti šalies patrauklumą investuotojams, verslo kūrėjams ir tarptautiniams specialistams. Tuo pat metu politikai susiduria su visuomenės spaudimu didinti mokestinį teisingumą, ypač kai viešiesiems finansams reikia papildomų lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje jau taikomi kiti su turtu susiję mokesčiai, įskaitant paveldėjimo apmokestinimą, o ateityje numatomi papildomi sprendimai dėl didelės vertės būstų apmokestinimo. Rinkoms svarbu ne tik pats tarifas, bet ir aiškumas: neapibrėžtumas dėl mokesčių krypties gali slopinti investicinius sprendimus ir didinti rizikos priedus.

    Artimiausiu metu didžiausia intriga bus politinė: ar diskusija virs konkrečiais įstatymų projektais, ar liks kampanijų pažadais. Net ir pasirinkus švelnesnį kelią, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suartinimą, sprendimų detalės lems, kas realiai sumokės daugiau, o kas ras legalių būdų mokestinę naštą perkelti į ateitį.

  • Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.

    Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.

    Mokestis už laivybą?

    Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.

    Kodėl tai taip svarbu?

    Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.

    Kainos ir tiekimo grandinės rizika

    Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.

    Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.

    „Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.

    Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.

  • „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    Didžiosios Britanijos energetikos bendrovės „BP“ valdyba netikėtai nušalino pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama rimtą susirūpinimą valdymo standartais, priežiūra ir elgesiu. Pats A. Manifoldas teigia buvęs pašalintas be įspėjimo ir be paaiškinimo, o jam metamus kaltinimus kategoriškai neigia.

    Viešame pareiškime jis tikino, kad eidamas pareigas siekė realių pokyčių: mažino sąnaudas, kėlė reikalavimus organizacijai ir ragino laikytis aukštesnių standartų. Pasak A. Manifoldo, jo elgesio vertinimas esą iškraipytas, o klaidinga versija, anot jo, neturi likti neatsakyta.

    „Mano nušalinimas įvyko be įspėjimo ir be paaiškinimo, o savo elgesio apibūdinimui visiškai nepritariau“, – sakė Albertas Manifoldas.

    „BP“ savo ruožtu viešai pabrėžė, kad sprendimas priimtas dėl, valdybos vertinimu, nepriimtinų priežiūros ir elgesio klausimų. Laikinoji įmonės pozicija komunikacijoje apsiribojo nuoroda į anksčiau paskelbtą pranešimą, detalių apie konkrečius epizodus nepateikiant.

    Rinkos reakcija ir reputacijos rizika

    Po naujienos apie nušalinimą „BP“ akcijos Londono biržoje smuko, o kritimas pratęsė ankstesnės dienos nuostolius. Tokiose situacijose investuotojai paprastai vertina ne tik vieno vadovo likimą, bet ir valdybos kontrolės mechanizmų veikimą, įmonės vidaus kultūrą bei galimą teisinę riziką.

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad A. Manifoldas esą konfliktavo su kolegomis ir galėjo elgtis agresyviai, remiantis anoniminiais šaltiniais. Tai dar labiau padidina spaudimą „BP“ paaiškinti, ar buvo pažeistos vidaus taisyklės, ir ar įmonė laikėsi skaidrių tyrimo bei sprendimų priėmimo procedūrų.

    Valdymo klausimai iškilo jautriu metu

    A. Manifoldas pirmininko poste dirbo apie septynis mėnesius, o jo nušalinimas sutapo su laikotarpiu, kai „BP“ vykdo strateginį persiorientavimą. Bendrovė viešai signalizavo apie grįžimą prie naftos ir dujų prioritetų, tuo pat metu peržiūrėdama ankstesnius įsipareigojimus atsinaujinančiai energetikai.

    Šių metų visuotiniame akcininkų susirinkime A. Manifoldas jau buvo atsidūręs dėmesio centre po neįprastai didelio akcininkų nepasitenkinimo balsavimo metu. Korporatyvinio valdymo praktikoje valdybos narių perrinkimai dažnai sulaukia beveik vienbalsio palaikymo, todėl reikšmingesni „prieš“ balsai paprastai vertinami kaip aiškus pasitikėjimo signalų silpnėjimas.

    Kodėl tai svarbu visam sektoriui

    Energetikos bendrovėms, ypač veikiančioms Londono rinkose, valdymo standartai tampa ne mažiau svarbūs nei finansiniai rezultatai. Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškios atsakomybės grandinės, patikimos rizikų kontrolės ir skaidrių procesų, o vadovų elgesio klausimai gali virsti reikšmingu reputaciniu veiksniu.

    Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ginčas dėl A. Manifoldo elgesio vertinimo, „BP“ artimiausiu metu teks užtikrinti stabilumą valdyboje ir įtikinti rinką, kad įmonės priežiūros sistema veikia. Tuo pat metu tikėtina, kad bus atidžiau stebima, ar naujas pirmininkas turės pakankamai kompetencijų valdymo, klimato ir pereinamosios rizikos srityse.

  • Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Investicija į naują potvynių energetiką

    Oksforde įsikūrusi atsinaujinančios energetikos bendrovė „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta potvynių srauto energijos technologijai vystyti. Įmonė siekia sukurti prognozuojamą elektros generaciją, galinčią papildyti vėjo ir saulės parkus.

    Finansavimo etapui vadovavo Oxford Science Enterprises ir Empirical Ventures, taip pat dalyvavo anksčiau investavę Zero Carbon Capital ir Creator Fund. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos inžineriniams pajėgumams, modeliavimui, demonstraciniams bandymams ir komercinėms partnerystėms.

    Kuo potvynių energija skiriasi nuo vėjo ir saulės

    „Caudal Energy“ akcentuoja, kad potvynių srautai yra iš anksto tiksliai apskaičiuojami, todėl tokia gamyba teoriškai gali būti planuojama gerokai patikimiau nei vėjo ar saulės generacija. Tai ypač aktualu elektros tinklams, kuriems reikia stabilumo ir mažesnių balansavimo sąnaudų.

    Bendrovė pabrėžia ir fizikinį pranašumą: vanduo yra gerokai tankesnis už orą, todėl net ir santykinai lėtesni srautai gali turėti didelę energetinę grąžą. Tokia logika pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš galimybių didinti energijos sistemos patikimumą, ypač augant kintančios generacijos daliai.

    Nuo universiteto tyrimų iki komercinio masto

    Įmonė įkurta 2024 metais kaip „Porpoise Power“ ir vėliau pervadinta į „Caudal Energy“. Tai Oksfordo universiteto atšaka, kilusi iš hidrodinamikos tyrimų, kuriuos vykdė profesorius Adrian Thomas kartu su bendraįkūrėjais Hilary Struthers ir John Kennedy.

    Generalinis direktorius John Kennedy teigia, kad ateities energetikos sistemai reikia ne tik švarios, bet ir patikimai prognozuojamos atsinaujinančios generacijos, kurią būtų įmanoma diegti dideliu mastu. Įmonės tikslas yra paneigti prielaidą, jog potvynių energetika neišvengiamai turi likti brangi, sudėtinga ir nišinė.

    „Ateities energetikos sistemai reikia atsinaujinančios energijos, kuri būtų ne tik švari, bet ir patikima bei pritaikoma mastelio didinimui“, – sakė John Kennedy.

    „Caudal Energy“ sprendimas remiasi ne klasikine turbina, o svyruojančios mentės principu, įkvėptu jūrų žinduolių uodeginių pelekų efektyvumo. Bendrovė tvirtina, kad tokia konstrukcija geriau išnaudoja srautą ir gali būti diegiama moduliniu principu, taip mažinant sudėtingumą ir kaštus.

    Įmonės teigimu, įranga kuriama taip, kad efektyviai veiktų platesniame srautų diapazone ir atsivertų daugiau tinkamų vietų nei tradiciniuose, itin didelio srauto taškuose. Artimiausias etapas – technologijos demonstravimas komerciškai reikšmingu mastu ir spartesnis kelias į realius projektus su energetikos bei pramonės partneriais.

  • Balkonai ir terasos tampa namų centru: apklausa rodo, kaip keičiasi poilsio įpročiai

    Poilsis arčiau namų

    Naujausia SW Research apklausa, atlikta „OLX“ užsakymu, rodo ryškų pokytį: 57 proc. respondentų esant geram orui verčiau renkasi laiką balkone, terasoje ar sode, o ne kitas laisvalaikio formas. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad lauko erdvės daugeliui tapo kasdieniu, lengvai pasiekiamu poilsio sprendimu.

    Dar 60 proc. apklaustųjų poilsį balkone, terasoje ar sode įvardija kaip vieną mėgstamiausių laisvalaikio formų. 47 proc. teigia tokiomis erdvėmis besinaudojantys kasdien arba beveik kasdien, tad tai vis rečiau būna vien sezoninė prabanga.

    Kodėl laimi balkonas?

    Respondentai dažniausiai pabrėžia paprastumą: 50 proc. sako, kad svarbiausia galimybė pailsėti neišeinant iš namų. Beveik tiek pat, 48 proc., mini norą vengti perpildytų vietų, o 47 proc. vertina tokio poilsio patogumą ir tai, kad nereikia ilgo planavimo.

    Apklausa atskleidė ir finansinį motyvą: 34 proc. respondentų svarbu, kad laisvalaikį būtų galima susiorganizuoti su mažesnėmis išlaidomis. Šią priežastį dažniau įvardijo 35–49 metų žmonės ir jauniausi apklausos dalyviai iki 24 metų.

    „Balkonas ir sodas vis dažniau tampa natūraliu namų erdvės tęsiniu ir kasdienio poilsio vieta. Šiandien labiausiai vertiname patogumą, funkcionalumą ir galimybę laiką leisti pagal savo taisykles“, – sakė „OLX“ komunikacijos vadovas Kamil Szabłowski.

    Nuo augalų iki vakarienių

    Daugumai tai pirmiausia ramybės ir atsipalaidavimo zona: 65 proc. respondentų balkonus, terasas ir sodus įvardija kaip vietą poilsiui bei nusiraminimui. Beveik pusė šias erdves sieja ir su augalų auginimu, o daugiau nei trečdalis jas renkasi susitikimams su artimaisiais ar draugais.

    Ryškūs ir amžiaus skirtumai. Iki 24 metų jaunuoliai dažniau mini balkoną ar sodą kaip susitikimų vietą, o vyresni nei 50 metų žmonės tokią erdvę dažniausiai mato kaip tylos ir atokvėpio kampą.

    Apklausa rodo ir nedidelę lyčių takoskyrą: moterys kiek dažniau nei vyrai teigia kasdien besinaudojančios balkonu ar sodu poilsio tikslams. Tai leidžia manyti, kad kasdieniai ritualai lauko erdvėse tampa įprasta namų gyvenimo dalimi.

    Estetika, tvarumas ir naudoti daiktai

    Keičiasi ir požiūris į įsirengimą. Pusei respondentų balkono, terasos ar sodo estetika yra svarbi, o 35 proc. ją įvardija kaip labai svarbią, ypač dažnai tai pabrėžia moterys.

    Tvarumo kryptį rodo ir pirkimo įpročiai: 58 proc. respondentų svarstytų įsigyti naudotus balkono ar sodo baldus. Nors 52 proc. kaip pagrindinį argumentą nurodo kainą, 36 proc. svarbu ir galimybė rasti išskirtinių, ne masinės gamybos detalių.

    Ekologinis motyvas taip pat stiprėja: dalis apklaustųjų teigia, kad naudoti daiktai patrauklūs dėl galimybės suteikti jiems antrą gyvenimą ir mažinti atliekų kiekį. Šią priežastį dažniau mini moterys, o jauniausi respondentai dažniau pabrėžia ir atliekų mažinimo svarbą.

  • „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    Plėtra remsis alaus daryklų įranga

    Berlyne įsikūrusi grybienos fermentacijos baltymų bendrovė „Pacifico Biolabs“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos gamybos mastui didinti iki 200 tonų per mėnesį ir pasirengti komerciniams startams Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje bei Šiaurės Europos rinkose.

    Bendrovė nurodo, kad gamybos pagrindas bus Saksonijoje, o plėtros strategija remiasi jau veikiančia regionine pramonės infrastruktūra. Esminė idėja paprasta: alternatyvių baltymų gamybai pasitelkti standartines alaus daryklų fermentacijos talpas, kurios vis dažniau lieka neišnaudotos.

    Kaip veikia grybienos fermentacija

    „Pacifico Biolabs“, įkurta 2022 metais, teigia auginanti mėsos alternatyvoms skirtą baltyminę žaliavą pasitelkdama grybienos fermentacijos biotechnologiją. Pasak įmonės, fermentuota grybiena natūraliai turi į mėsą panašią struktūrą ir gana neutralų skonį, todėl gamintojams galima mažinti priedų poreikį ir lengviau kurti privataus prekės ženklo produktus.

    Rinkoje alternatyvūs baltymai dažnai susiduria su trimis barjerais vienu metu: kaina, tekstūra ir maistine verte. Bendrovė teigia, kad jos technologija siekia vienu sprendimu suvaldyti visas šias problemas, o didžiausią dėmesį skiria kainos priartinimui prie tradicinės mėsos.

    Kodėl taikomasi į kainos paritetą

    Įmonės modelis paremtas principu, kad brangiausia alternatyvių baltymų gamybos dalis dažnai yra naujų pajėgumų statyba ir specializuoti bioreaktoriai. „Pacifico Biolabs“ akcentuoja, kad naudojant esamas alaus daryklų talpas galima išvengti ilgo projektavimo bei statybų ciklo ir pradėti mastelio didinimą greičiau.

    Europoje mažėjant alaus ir alkoholio vartojimui, dalis daryklų susiduria su nepilnu pajėgumų išnaudojimu, todėl atsiranda laisvų fermentacijos talpų. Bendrovė tai vertina kaip galimybę sukurti kapitalo taupų, greitai plečiamą gamybos tinklą ir priartėti prie masinės rinkos kainų lūkesčių.

    „Mes kuriame ne vien maisto ingredientų bendrovę. Mes įdarbiname Europos pramonės infrastruktūrą ateities maistui“, – sakė „Pacifico Biolabs“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Zac Austin.

    Investicijų etapą rėmė keli rizikos kapitalo fondai, taip pat prisidėjo regioninis alaus daryklos partneris. Gavusi papildomą finansavimą bendrovė planuoja plėsti komandą Leipcige, spartinti partnerystes su maisto gamintojais, o produktų pasirodymo mažmeninėje prekyboje per prekės ženklų ir prekybininkų partnerius tikisi 2026 metų pabaigoje.

  • Hoya kerrii, vadinama širdelės gėle: kur statyti ir kaip laistyti, kad neimtų pūti

    Hoya kerrii, dažnai vadinama širdelės gėle, kilusi iš Pietryčių Azijos tropikų, kur auga šiltame ir drėgname klimate. Gamtoje ji dažnai elgiasi kaip epifitas, prisitvirtinantis prie medžių ar kitų augalų, todėl labiau vertina orą ir šviesą nei sunkų, nuolat šlapią gruntą.

    Populiariausia jos versija parduotuvėse yra vienas širdies formos lapas vazonėlyje, neretai dovanojamas per Valentino dieną. Vis dėlto svarbu žinoti, kad toks lapas ne visada išaugina ūglius, jei neturi stiebo dalies su augimo tašku.

    Šviesa ir vieta namuose

    Hoya kerrii geriausiai jaučiasi ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje. Tiesioginė kaitri saulė, ypač per pietus, gali nudeginti lapus, todėl dažniausiai tinka vieta prie rytinio arba vakarinio lango.

    Jei augalą laikysite toliau nuo lango, jis išgyvens, tačiau augs lėčiau, o lapai gali būti mažiau ryškūs. Stabilumas svarbus ir dėl to, kad augalas nemėgsta dažnų perstatymų, ypač kai pradeda leisti naujus ūglius.

    Laistymas: mažiau yra geriau

    Stori, mėsingi lapai kaupia vandenį, todėl Hoya kerrii geriau pakelia trumpą sausros periodą nei perlaistymą. Laistyti verta tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta, o vėsesniu metų laiku laistymas turėtų būti dar retesnis.

    Dažniausia problema namuose yra puvinys, atsirandantis nuo nuolat drėgno grunto ir prasto drenažo. Jei lapas ima minkštėti, gelsti arba atsiranda nemalonus kvapas iš vazono, tai dažnai signalizuoja, kad šaknims per daug drėgna.

    Substratas, vazonas ir tręšimas

    Šiam augalui reikia lengvo, greitai vandens perteklių praleidžiančio substrato, kad šaknys gautų oro. Praktikoje dažnai pasiteisina sukulentams skirti mišiniai, papildyti perlitu, keramzitu ar stambesne žieve, o vazonas privalo turėti drenažo skyles.

    Persodinti paprastai pakanka kas 2–3 metus, kai šaknys akivaizdžiai užpildo vazoną. Aktyvaus augimo metu pavasarį ir vasarą galima tręšti rečiau ir saikingai, o žiemą tręšimą geriau sustabdyti.

    Žydėjimas namuose pasitaiko ne visada, ypač jei auginamas tik vienas lapas. Didesnė tikimybė sulaukti žiedų tada, kai augalas yra suaugęs, turi kelis ūglius ir žiemą gauna aiškų poilsio laikotarpį su retesniu laistymu.

    Planuojant dauginimą, verta prisiminti, kad tikras naujas augalas paprastai išauginamas iš ūglio auginio su mazgu. Vien tik atskiras lapas be stiebo fragmento dažnai lieka dekoratyvus, bet neperauga į pilną, vijoklinį augalą.

    Nors kai kuriuose šaltiniuose Hoya kerrii minima kaip netoksiška katėms ir šunims, namuose vis tiek saugiausia neleisti augintiniams graužti lapų. Tai sumažina ir riziką augalui, ir virškinimo sutrikimų tikimybę gyvūnui.

    Tinkamai parinkta šviesa, retas laistymas ir laidus substratas dažniausiai išsprendžia didžiąją dalį problemų. Tuomet širdelės gėlė gali ilgai išlikti tvarkinga ir dekoratyvi, net jei neturite daug patirties su kambariniais augalais.

  • „Airbnb“ investuoja 49 mln. eurų į „WeRoad“: italų nuotykių kelionių startuolis ruošiasi JAV

    49 mln. eurų investicija ir plėtros planas

    Italijos nuotykių kelionių bendrovė „WeRoad“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė 49 mln. eurų. Pagrindinė investuotoja šiame etape tapo „Airbnb“, o prie sandorio prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai, tarp jų H14.

    Po šio etapo bendra „WeRoad“ pritrauktų investicijų suma pasiekė apie 85 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas bus nukreiptas į pirmą didelę plėtrą už Europos ribų, o pagrindinis taikinys yra Jungtinių Valstijų rinka.

    Ką siūlo „WeRoad“ keliautojams?

    „WeRoad“ veikia kaip bendruomenės principu paremtas kelionių organizatorius: siūlomos grupinės nuotykių kelionės, kuriose dalyviai keliauja su koordinatoriais ir iš anksto suplanuotais maršrutais. Bendrovė įkurta 2017 metais ir teigia esanti tarp sparčiausiai augančių kelionių operatorių Europoje.

    Įmonė nurodo turinti daugiau nei 4 000 koordinatorių tinklą, o per veiklos laikotarpį kelionėse dalyvavo per 300 000 keliautojų. Pasak „WeRoad“, apie 60 proc. klientų perka keliones pakartotinai, o reikšminga rezervacijų dalis ateina per rekomendacijas.

    „Pasaulyje, kurį vis labiau formuoja DI ir socialiniai tinklai, tikras žmogiškas ryšys tampa retesnis ir kartu vertingesnis. „WeRoad“ visą produktą kūrėme tam, kad žmonės galėtų užmegzti ryšius realiame gyvenime per bendras kelionių patirtis“, – sakė „WeRoad“ įkūrėjas Paolo De Nadai.

    Platesnis kontekstas: kelionių rinka ir patirčių ekonomika

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad jį veda „Airbnb“, kuri pastaraisiais metais vis dažniau ieško augimo ne vien per apgyvendinimą, bet ir per kelionių patirtis bei paslaugas. „WeRoad“ modelis atitinka kryptį, kai technologijos naudojamos ne tam, kad didintų vien tik laiką ekrane, o kad padėtų organizuoti realius susitikimus ir patirtis.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys kelionių sektoriuje matomas ne tik kelionių pardavimuose, bet ir viešbučių veiklos valdyme, automatizacijoje, mokėjimų sprendimuose bei klientų aptarnavimo priemonėse. Tai rodo, kad kelionių ir svetingumo rinkoje toliau ieškoma mastelio, efektyvumo ir stipresnės vartotojo patirties.

    Kaip „WeRoad“ planuoja įžengti į JAV?

    „WeRoad“ teigia, kad JAV plėtra prasidės nuo skaitmeninės platformos ir tikslinių rinkodaros kampanijų, padėsiančių identifikuoti perspektyviausius miestus bei auditorijas. Vėliau bendrovė ketina perkelti Europoje išbandytą bendruomenės strategiją: kurti vietinių koordinatorių tinklą, megzti partnerystes ir organizuoti renginius skirtinguose miestuose.

    Prie JAV plano turėtų prisidėti ir „WeMeet“ iniciatyva, kurią „WeRoad“ pradėjo plėsti už kelionių ribų. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais daugiau nei 50 000 žmonių 35 miestuose sudalyvavo 2 000 „WeMeet“ renginių, o programėlė buvo atsisiųsta 150 000 kartų.

    Lygiagrečiai su finansavimo etapu pranešta ir apie vadovų pokyčius. „WeRoad“ vadovas Andrea D’Amico planuoja persikelti į San Franciską ir prisijungti prie „Airbnb“ komandos, tačiau „WeRoad“ liks valdyboje, o bendrovę toliau ves įkūrėjas Paolo De Nadai su bendraįkūrėjais ir tarptautine komanda.

  • Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    12 mln. eurų plėtrai Europoje

    Miunchene įsikūrusi „allO“ pritraukė 12 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje ir DI paremtų skaitmeninių darbuotojų diegimui. Bendrovė save pozicionuoja kaip DI pritaikytą operacinę sistemą restoranams, sujungiančią pagrindines kasdienes funkcijas į vieną platformą.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Zigg Capital, prisijungė nauji investuotojai LifeX Ventures, Aperture bei Wecken & Cie. Toliau bendrovę remia 20VC ir Keen Venture Partners, dalyvavę ankstesniuose etapuose.

    Ką daro „allO“ platforma?

    „allO“ teigia suvienijanti POS kasos sprendimą, integruotus mokėjimus, rezervacijas, kioskus, pristatymo kanalus, internetinę parduotuvę ir administravimo modulį. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų sistemų restoranas gauna vieną valdymo aplinką ir bendrą skydelį, kuriame matomi pardavimai bei procesai.

    Bendrovė nurodo, kad diegimas gali užtrukti mažiau nei 30 minučių, kai tradiciniai POS sprendimai dažnai būna įdiegiami per kelias savaites. Tokia žinutė taikosi į mažesnius ir vidutinius restoranus, kuriems svarbus greitas startas ir mažesnės diegimo sąnaudos.

    DI skaitmeniniai darbuotojai ir balso agentai

    „allO“ kuria DI paremtų skaitmeninių darbuotojų rinkinį, kuris automatizuoja pasikartojančias užduotis. Vienas artimiausių produktų yra rezervacijų ir užsakymų agentas, veikiantis balso principu: jis atsiliepia į skambučius ir rezervacijas ar išsinešimui skirtus užsakymus nukreipia tiesiai į „allO“ sistemą.

    Pasak bendrovės, per artimiausius 12–18 mėnesių planuojama pristatyti daugiau nei dešimt tokių skaitmeninių darbuotojų. Tai atliepia visoje Europoje ryškėjančią tendenciją, kai maitinimo sektorius, susiduriantis su darbuotojų trūkumu ir spaudžiamomis maržomis, vis aktyviau automatizuoja klientų aptarnavimo ir administracines užduotis.

    „Restoranų savininkai yra ideali DI naudotojų grupė. Jie nori, kad darbas būtų padarytas, o ne mokytis dar vienos programos“, – sakė „allO“ įkūrėjas ir vadovas Cancan Liu.

    Bendrovė taip pat mini planus pristatyti atsargų valdymo agentą, kuris automatiškai teiktų užsakymus tiekėjams ir sektų sunaudojimą, bei meniu agentą, galintį greitai atnaujinti meniu visuose kanaluose. Tokie sprendimai svarbūs restoranams, nes kainos, tiekimas ir maržos kinta dažnai, o rankinis atnaujinimas skirtingose platformose tampa klaidų šaltiniu.

    „allO“ įkurta 2020 metais, o pirmasis produktas buvo nuskenuojamo kodo užsakymo sprendimas, išpopuliarėjęs pandemijos laikotarpiu. Vėliau komanda fokusą perkėlė į platesnę restorano technologijų infrastruktūrą, siekdama pakeisti senesnes, fragmentuotas sistemas vieninga platforma.

    Šiuo metu „allO“ skelbia aptarnaujanti daugiau nei 1 000 aktyvių restoranų vietų Vokietijoje. Įmonė taip pat nurodo, kad nuo ankstesnio investicinio etapo klientų vietų skaičius išaugo 6 kartus, o pajamos augo 3,5 karto per metus, o reikšminga dalis naujų klientų ateina per rekomendacijas.

  • Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Naujas finansavimas gamybos plėtrai

    Bristolyje įkurta ir moterų vadovaujama biotechnologijų startuolė „Mykor“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją, kad paspartintų mažo anglies pėdsako statybinių medžiagų gamybą iš pramonės ir žemės ūkio atliekų. Įmonė kuria technologijas, kurios leidžia biologines medžiagas integruoti į įprastas statybos tiekimo grandines.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas „Clean Growth Fund“, prisidėjo Didžiosios Britanijos „British Business Bank“ per „South Investment Fund“ mechanizmą, taip pat „Green Angel Ventures“ ir kiti partneriai. „Mykor“ skelbia, kad bendra pritraukta suma dabar siekia apie 8,6 mln. eurų, įskaitant ir dotacijas.

    Kodėl statyboms reikia alternatyvų?

    Įmonė pabrėžia, kad pastatų sektorius sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį: dalis jų atsiranda gaminant statybines medžiagas, o kita dalis susijusi su pastatų eksploatacija ir energijos vartojimu. Dėl to vien energinio efektyvumo priemonių nepakanka, vis daugiau dėmesio skiriama viso gyvavimo ciklo poveikiui.

    Izoliacija ir atitvarų sprendimai yra svarbūs mažinant energijos sąnaudas, tačiau tradicinės medžiagos dažnai gaminamos iš neatsinaujinančių žaliavų ir gali turėti didesnį anglies pėdsaką. Be to, rinkoje išlieka aktualūs ir reikalavimai dėl gaisrinės saugos, akustikos bei ilgaamžiškumo.

    Kaip „Mykor“ augina medžiagas iš atliekų

    „Mykor“ taiko biofabrikacijos principą: vietoje ribotų žaliavų kasimo statybiniai produktai auginami iš atliekų srautų per kelias dienas. Tam pasitelkiamos modifikuotos grybienos sistemos, žaliosios chemijos priedai ir automatizuota uždaro ciklo gamyba.

    Įmonė pozicionuoja save ne kaip vieno produkto gamintoją, o kaip technologijų platformą, kurią galima diegti esamose gamybos linijose. Toks modelis turėtų leisti plėstis greičiau, remiantis jau veikiančia pramonine infrastruktūra, o ne vien centralizuota gamyba vienoje vietoje.

    „Mykor“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Olivia Page teigia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien sukurti biomedžiagą, bet ir užtikrinti jos pramoninę gamybą bei realų pritaikymą statybų tiekimo grandinėse.

    „„Mykor“ kūrėme remdamiesi idėja, kad statybų dekarbonizacija negali būti pasiekta kainos, savybių ar praktiškumo sąskaita“, – sakė Olivia Page.

    „Šis finansavimas leidžia mums dar labiau išplėsti modelį kartu su didžiaisiais rangovais ir gamybos partneriais tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.

    Pirmasis bendrovės produktas rinkai yra „MykoSIP“ – iš anksto surenkama pertvaros sienelės sistema. „Mykor“ nurodo, kad, lyginant su įprastais sprendimais, ji gali reikšmingai sumažinti su medžiagomis susijusias emisijas, išlaikant panašų šiluminį ir akustinį efektyvumą.

    Įmonė taip pat teigia, kad gamybos procese sunaudojama mažiau vandens ir elektros energijos nei kai kurių įprastų alternatyvų atveju, o pats sprendimas kuriamas atsižvelgiant į gaisrinės saugos ir statybų praktikos reikalavimus. Gautas finansavimas bus skirtas gamybos apimčių didinimui ir modelio, kurį būtų galima pakartoti skirtingose rinkose, įtvirtinimui.