CP v2

Blog

  • Ukraina atveria karo lauko duomenis sąjungininkams: taip bus treniruojamas dronų dirbtinis intelektas

    Ketverius metus trunkantis Ukrainos karas su Rusija pavertė šalį viena pažangiausių mūšio lauko dronų technologijų kūrėjų. Kartu susikaupė ir itin vertingas turtas – kovinių veiksmų metu surenkami duomenys. Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad pradės dalintis mūšio lauko duomenimis su sąjungininkais, kad šie galėtų treniruoti dronams skirtą dirbtinio intelekto programinę įrangą.

    Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas pabrėžė, kad technologinė konkurencija tapo neatsiejama šiuolaikinio karo dalimi.

    „Šiuolaikiniame kare privalome nugalėti Rusiją kiekviename technologiniame cikle. Dirbtinis intelektas yra viena pagrindinių šios konkurencijos sričių“, – rašė M. Fedorovas.

    Apie tokį žingsnį ministras buvo užsiminęs dar sausį, pradėjęs eiti pareigas. Tuomet jis teigė ketinantis „aktyviau“ įtraukti sąjungininkus į bendrus projektus. Pasak jo, tiek užsienio partneriai, tiek įmonės jau kurį laiką siekia gauti prieigą prie Ukrainos sukauptų duomenų, nes dirbtinis intelektas, gerąja ar blogąja prasme, vis labiau tampa neatsiejama karo veiksmų dalimi.

    M. Fedorovo teigimu, Ukraina turi platformą, kuri leistų saugiai treniruoti partnerių dirbtinio intelekto modelius neatskleidžiant jautrios informacijos. Skelbiama, kad sistema užtikrins nuolat atnaujinamus duomenų rinkinius, įskaitant didelius nuotraukų ir vaizdo įrašų kiekius.

    „Mums tai yra kitas žingsnis plėtojant abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą. Partneriai gauna galimybę treniruoti savo dirbtinio intelekto modelius remiantis realiais šiuolaikinio karo duomenimis. O Ukraina – spartesnę autonominių sistemų plėtrą ir naujus technologinius sprendimus frontui“, – rašė M. Fedorovas.

    Praėjusiais metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo pasaulio lyderius apie pavojingą eskalaciją, susijusią su dronų technologijomis ir dirbtiniu intelektu. Rugsėjį, kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, jis teigė, kad žmonija išgyvena itin destruktyvias ginklavimosi varžybas. Vis dėlto, atsižvelgdamas į realybę Ukrainoje, jis dar kartą pabrėžė šalies poreikį ginkluotei.

    „Vienintelė saugumo garantija yra draugai ir ginklai“, – sakė V. Zelenskis.

  • „Bumble“ meta AI į pasimatymus: asistentė „Bee“ žada rasti porą be nuolatinio braukymo

    Programėlė „Bumble“ pradėjo bandymus su dirbtinio intelekto pasimatymų asistente „Bee“. Bendrovė tikisi, kad ši funkcija padės vartotojams greičiau pereiti prie realių pasimatymų ir sumažins būtinybę ilgai naršyti bei braukti profilius.

    Apie naujovę „Bumble“ pranešė pristatydama ketvirčio finansinius rezultatus. Dirbtinį intelektą planuojama integruoti į naują naudojimo patirtį, pavadintą „Dates“.

    Pasirinkus „Bumble“ funkciją „Dates“, „Bee“ pradeda įvadinį pokalbį. Jo metu asistentė siekia sužinoti vartotojo vertybes, santykių tikslus, bendravimo stilių, gyvenimo būdą ir pasimatymų ketinimus. Remdamasi gauta informacija, ji bando surasti kitus vartotojus, kurių savybės ir lūkesčiai sutampa iš dalies arba visiškai.

    „Bee“ aptikusi galimai tinkamą žmogų, abu vartotojai programėlėje gauna pranešimą, kad tai gali būti labai sėkmingas sutapimas. Kartu pateikiama ir dirbtinio intelekto sugeneruota santrauka, paaiškinanti, kodėl ši pora, asistentės vertinimu, dera. Toliau vartotojai gali pradėti bendrauti ir spręsti, ar pažintis gali virsti realiu pasimatymu.

    „Bumble“ svarsto ir platesnį „Bee“ panaudojimą. Tarp idėjų – anoniminio grįžtamojo ryšio rinkimas apie ankstesnius sutapimus arba pasiūlymai, ką veikti per pasimatymą. Taip pat teigiama, kad dirbtinis intelektas galėtų padėti atsitraukti nuo binarinio „taip“ arba „ne“ braukymo ir pereiti prie profilių, suskirstytų į „skyrius“, labiau atspindinčius žmogaus gyvenimo istoriją.

    Šiuo metu „Bumble“ „Bee“ testuoja viduje ir netrukus planuoja pradėti viešą beta versiją kartu su „Dates“ funkcija. Vis dėlto „Bumble“ nėra vienintelė pažinčių programėlė, bandanti integruoti dirbtinio intelekto rekomendacijas ir santraukas.

    „Tinder“ jau naudoja dirbtinį intelektą profilio nuotraukoms rekomenduoti, o taip pat siūlo funkciją „Chemistry“, kuri apjungia atsakymus į asmeninius klausimus ir papildomą informaciją, kad parinktų tikslesnius sutapimus. Tuo metu „Grindr“ prenumeratos planas „Edge“ siūlo dirbtinio intelekto santraukas apie ankstesnius pokalbius, ryšius ir pateikia suderinamumo vertinimus.

    Kol kas anksti spręsti, ar dirbtinis intelektas iš esmės pakeis vartotojų patirtį pažinčių programėlėse. Tačiau jei tokios funkcijos padės žmonėms ilgiau naudotis programėle arba paskatins rinktis prenumeratą, tai gali būti vertingas eksperimentas tokioms bendrovėms kaip „Bumble“, „Tinder“ ir „Grindr“.

  • Žaidėjai aptiko AI meną „Crimson Desert“: „Pearl Abyss“ atsiprašė ir pažadėjo viską pakeisti

    Atviro pasaulio RPG žaidimo „Crimson Desert“ kūrėjai atsiprašė žaidėjų, kai šie pastebėjo kelis dirbtinio intelekto (AI) sugeneruoto meno atvejus žaidime. Studija „Pearl Abyss“ socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad žaidimas buvo išleistas su dalimi 2D vizualinių rekvizitų, sukurtų naudojant „eksperimentinius generatyvinio AI įrankius“, tačiau šių elementų iki išleidimo esą nespėta pakeisti.

    Praėjus vos dienai po „Crimson Desert“ pasirodymo, žaidėjai socialiniuose tinkluose ėmė dalintis įrašais apie galimą generatyvinio AI naudojimą. „Pearl Abyss“ teigė, kad „gavus bendruomenės pranešimų nustatyta, jog dalis šių išteklių netyčia pateko į galutinę versiją“.

    Po kilusios diskusijos žaidimo puslapyje „Steam“ atsirado pranešimas apie AI sugeneruotą turinį. Jame nurodoma, kad generatyvinio AI technologija naudojama papildomai kuriant kai kuriuos 2D rekvizitų išteklius, kurie vėliau yra pakeičiami.

    „Pearl Abyss“ taip pat pranešė, kad artimiausiu metu atliks „išsamų visų žaidimo išteklių auditą“ ir imsis veiksmų pakeisti visą turinį, kurį galėjo paveikti AI naudojimas. Pasak kūrėjų, atnaujinti ištekliai bus įdiegti su būsimais pataisymais (angl. patch), o viduje bus peržiūrėta, kaip komanda bendrauja su žaidėjų bendruomene, siekiant daugiau „skaidrumo ir nuoseklumo“.

    „Pearl Abyss“ nėra vieninteliai kūrėjai, susidūrę su kritika dėl neatskleisto AI sugeneruotų išteklių naudojimo. Praėjusių metų pabaigoje studija „Sandfall Interactive“ neteko „Indie Game Awards“ apdovanojimų „Metų žaidimas“ ir „Debiutinis žaidimas“ dėl generatyvinio AI panaudojimo žaidime Clair Obscur: Expedition 33, kai dalis laikinų tekstūrų per klaidą liko galutinėje versijoje.

    Panaši situacija buvo ir su „Arc Raiders“ kūrėjais „Embark Studios“ – po žaidėjų reakcijos studija taip pat ėmėsi keisti AI sugeneruotą medžiagą profesionaliai parengtais sprendimais.

  • Kiaušinių dėžučių nebeišmetu: dedu ant lysvių – drėgmė laikosi, piktžolių 50 proc. mažiau

    Kiaušinių dėžučių nebeišmetu: dedu ant lysvių – drėgmė laikosi, piktžolių 50 proc. mažiau

    Šiandien – apie paprastą daiktą, kuris dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, nors sode ar darže gali būti labai naudingas. Kalba eina apie įprastus kartoninius kiaušinių padėkliukus.

    Pastaraisiais metais vis daugiau daržininkų domisi dirvos mulčiavimu ir ieško paprastų, natūralių sprendimų, padedančių sumažinti darbo kiekį sklype. Viena iš tokių priemonių – popieriniai kiaušinių padėkliukai.

    Šie padėkliukai gaminami iš presuoto popieriaus arba kartono, todėl laikomi ekologiškais ir saugiais dirvai. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad jie suyra labai greitai. Iš tiesų kartonas skyla lėtai: naudojant visą sezoną, iki rudens lysvėse dar gali likti jų gabalėlių. Dažniausiai visiškai jie suyra tik iki kito pavasario.

    Dažniausiai padėkliukai naudojami kaip mulčias. Jie iš dalies uždengia dirvos paviršių, padeda išlaikyti drėgmę ir šiek tiek pristabdo piktžolių augimą. Be to, juose patogu sėti ar sodinti augalus – kiekviena akutė automatiškai padeda išlaikyti tinkamą atstumą tarp daigų.

    Pavyzdžiui, tokiose akutėse patogu auginti ridikėlius, salotas, įvairius žalumynus ar prieskonines žoleles. Jei augalas leidžia ilgesnę šaknį, akutės dugną galima atsargiai prapjauti peiliu – tuomet šaknys be kliūčių augs į dirvą. Panašiai galima sėti morkas ar kitas kultūras su liemenine šaknimi.

    Padėkliukai taip pat padeda išlaikyti tvarkingą sodinimo schemą, ypač auginant žalumynus – petražoles, krapus ar salotas. Be to, purenant žemę mažesnė tikimybė užpilti augalo šaknies kaklelį, todėl sumažėja puvimo rizika.

    Kai kurie daržininkai kiaušinių padėkliukus naudoja ir sodindami braškes ar žemuoges: akutės padeda tolygiai išdėstyti kerelius lysvėje. Taip pat jose patogu įšaknydinti augalų ūsus.

  • Po žiemos plikas, dėmėtas vejos kilimas? 5 žingsniai, sugrąžinantys smaragdinę žalumą

    Po žiemos plikas, dėmėtas vejos kilimas? 5 žingsniai, sugrąžinantys smaragdinę žalumą

    Vejos atnaujinimas – tai ne vien rūpestis žole, bet ir nuoseklus procesas, reikalaujantis dėmesio detalėms bei kantrybės. Vos keli paprasti, tačiau veiksmingi veiksmai gali padėti po žiemos atgaivinti nusilpusią veją ir sugrąžinti jai sodrią, smaragdinę spalvą.

    1. Išvalykite veją ir iššukuokite velėną

    Nutirpus sniegui vejoje dažnai lieka pernykščių lapų, sausų šakelių, sąnašų ir negyvos žolės. Pirmiausia surinkite visas šiukšles, kad pagrindas būtų švarus tolimesniems darbams. Tuomet veją verta iššukuoti – tai padeda pakelti prispaustą žolę, pašalinti susigulėjusią augalinę masę ir pagerinti oro patekimą prie velėnos.

    2. Atlikite aeraciją

    Kitas žingsnis – aeracija, t. y. vejos paviršiaus pradūrimas, kad susidarytų kanalai orui, vandeniui ir maisto medžiagoms. Tai ypač svarbu sutankėjusiose vietose, kurios po žiemos gali būti praradusios purumą. Aeracija padeda šaknims greičiau atsigauti ir skatina tolygesnį augimą.

    3. Skarifikuokite, jei susidarė samanų ir veltinio sluoksnis

    Skarifikacija – gilesnis vejos apdorojimas, kurio metu pašalinamas viršutinis negyvos žolės ir samanų sluoksnis, taip pat prapjaunami suslėgti plotai. Šiuos darbus patogiausia atlikti pavasarį, kai dirva dar pakankamai drėgna, tačiau augalija jau pradeda busti.

    4. Patręškite azotu

    Norint paskatinti vejos atsinaujinimą, pravartu panaudoti azoto trąšas – jos skatina žaliosios masės augimą, stiprina žolės struktūrą ir mažina plikų vietų atsiradimo riziką. Tam tinka specialios azoto trąšos, pavyzdžiui, „Kemira-azot“.

    5. Atsėkite plikas vietas ir po pirmo pjovimo papildykite magniu

    Jei vejoje atsirado išretėjusių plotų, juos reikėtų kuo greičiau atsėti. Vejos sėklas patogu sumaišyti su smėliu arba durpėmis – taip sėja tampa tolygesnė, o sėklos lengviau įsitvirtina dirvoje. Prieš sėjant dirvą gerai sudrėkinkite. Jei tuščių vietų daug, per mėnesį galima atsėti kelis kartus, kad atsinaujinimas būtų vienodesnis.

    Po pirmojo vejos pjovimo naudinga papildomai pamaitinti žolę magniu – šis mikroelementas svarbus fotosintezei ir vejos atsparumui. Galima paruošti tirpalą: 1–2 valgomieji šaukštai magnio sulfato 10 litrų vandens. Tirpalą paskirstykite tolygiai per visą vejos plotą.

  • Atidėkite chemiją: paprikas šiltnamyje išgelbėsite 3 saugiais būdais – kenkėjai pasiduos

    Atidėkite chemiją: paprikas šiltnamyje išgelbėsite 3 saugiais būdais – kenkėjai pasiduos

    Šiltnamyje užaugintos paprikos – tikras malonumas. Tačiau kartu su jomis neretai įsikuria ir nekviesti svečiai: kenkėjai, galintys greitai sugadinti ir augalų išvaizdą, ir būsimą derlių.

    Dažniausiai šiltnamiuose aptinkamos erkės, amarai, baltasparniai, kartais – ir nematodai. Jie sparčiai dauginasi, siurbia sultis iš lapų bei vaisių, sudaro palankias sąlygas puviniui ir pelėsiui.

    Daugelis augintojų atsargiai vertina cheminius preparatus – baiminamasi, kad jie gali pakenkti ne tik augalams, bet ir žmogui, dirbančiam šiltnamyje. Dėl to vis dažniau pasirenkami saugesni, natūralūs kenkėjų kontrolės būdai.

    Česnako arba svogūnų lukštų užpilas

    Vienas seniausių ir ne kartą pasiteisinusių sprendimų – česnako ar svogūnų lukštų užpilas. Abu šie produktai pasižymi intensyviu kvapu, kuris atbaido daugelį kenkėjų. Užpilui paruošti susmulkinkite apie 100 g česnako skiltelių arba paimkite saują svogūnų lukštų, užpilkite 5 l vandens ir palikite pastovėti parą. Gautu skysčiu augalus apipurkškite kas 3 dienas, ypatingą dėmesį skirdami apatine lapų pusei – ten dažniausiai slepiasi amarai ir erkės.

    Muilo tirpalas

    Kitas patikrintas būdas – muilo tirpalas. Jis ruošiamas iš natūralaus ūkiško muilo: apie 50 g muilo ištirpinama kibire vandens. Toks tirpalas ant lapų ir vaisių suformuoja ploną plėvelę, kuri trukdo kenkėjams įsitvirtinti ir siurbti augalo sultis.

    Purškiant svarbu veikti atsargiai ir kruopščiai apdoroti apatinę lapų pusę – būtent ten dažniausiai laikosi aktyviausi kenkėjai. Reguliariai naudojant muilo tirpalą, galima kontroliuoti jų populiaciją nekenkiant augalams ir aplinkai.

    Natūralių kenkėjų priešų pritraukimas

    Dar vienas efektyvus ir aplinkai draugiškas metodas – sudaryti sąlygas natūraliems kenkėjų priešams. Ne veltui šalia paprikų dažnai sodinami serenčiai: šios ryškios gėlės pritraukia boružes ir auksaakes, kurios minta amarais ir kitais smulkiais kenkėjais.

    Tokiu būdu kenkėjų kiekis mažėja be chemijos. Be to, serenčiai gali atbaidyti dalį kenksmingų vabzdžių ir prisidėti prie didesnės biologinės įvairovės šiltnamyje.

  • Nusipirkau folijos „Avroroje“, bet panaudojau gudriau: triukas daržui atbaido vabzdžius ir paukščius

    Nusipirkau folijos „Avroroje“, bet panaudojau gudriau: triukas daržui atbaido vabzdžius ir paukščius

    Kartais gėlės ar daržo augalai nukenčia nuo vabzdžių ir paukščių, kurie apgraužia lapus ar pažeidžia žiedpumpurius. Yra paprastas būdas, galintis padėti juos atbaidyti pasitelkus įprastą aliuminio foliją.

    Šį kartą – apie lengvai pritaikomą triuką, kaip apsaugoti augalus nuo nepageidaujamų „svečių“.

    Pirmiausia prireiks nedidelio folijos gabalėlio, kurį nesunkiai rasite bet kurioje parduotuvėje. Nukirpkite folijos lapą ir kelis kartus sulankstykite, kol gausite standų kvadratėlį. Dydį rinkitės pagal poreikį, tačiau dažniausiai užtenka mažo gabalo.

    Tada pasiimkite aštrų daiktą – pavyzdžiui, ylą ar peilio galiuką – ir kvadratėlio centre pradurkite nedidelę skylutę. Per ją reikės perverti virvelę arba tvirtą siūlą.

    Perkiškite virvelę pro skylutę ir užriškite mazgelį, kad folija laikytųsi tvirtai. Siūlo galus, jei jų per daug, galima nukirpti. Taip pasigaminsite paprastą pakabuką, kurį lengva pritvirtinti prie augalo.

    Atsargiai pririškite virvelę prie šakelės, krūmo ar kito augalo. Jei norite, pasigaminkite kelias tokias pakabukas ir išdėliokite skirtingose vietose. Svarbiausia, kad jos galėtų laisvai judėti ore.

    Kai folija siūbuoja nuo vėjo, ji atspindi šviesą ir sukuria ryškius blyksnius. Manoma, kad būtent šie atspindžiai gali atbaidyti dalį vabzdžių ir paukščių. Dėl to musės, uodai, mašalai, o kartais ir kai kurie paukščiai rečiau priskrenda prie augalų.

    Šis būdas nereikalauja sudėtingų priemonių ir užtrunka vos kelias minutes. Jis ypač patogus sode, balkone ar nedideliame darže, kai norisi apsaugoti augalus nenaudojant agresyvių priemonių.

    Kartais būtent paprasčiausi sprendimai padeda išlaikyti augalus sveikus ir gražius. Verta išbandyti šį triuką ir pažiūrėti, kaip jis veikia jūsų sode ar net ant palangės.

  • Rankos niežti sėti jau kovą? Šios 9 daržovės nebijo šalčio ir derlių duoda pirmiausios

    Rankos niežti sėti jau kovą? Šios 9 daržovės nebijo šalčio ir derlių duoda pirmiausios

    Peržiūrite sėklų pakelius, žvilgtelite į lysves ir galvojate: kada gi pagaliau sušils žemė? Iš tiesų laukti nebūtina – yra nemažai kultūrų, kurios puikiai auga ir vėsesnėje dirvoje.

    Paslaptis paprasta ir visiškai natūrali: daugelio augalų sėkloms dygti reikia ne tiek šilumos, kiek drėgmės. Pavasarį žemė būna prisotinta tirpsmo vandens, todėl susidaro palankios sąlygos augimo startui. Be to, dalis kultūrų geriau vystosi vėsoje nei vasaros kaitroje.

    Dar vienas svarbus gamtos mechanizmas vadinamas šaltąja stratifikacija. Skamba sudėtingai, tačiau esmė paprasta: sėkla kurį laiką būna šaltoje ir drėgnoje dirvoje, o tai jai tampa signalu, kad žiema baigėsi ir metas „pabusti“. Taip augalai išvengia per ankstyvo sudygimo per netikėtus rudeninius atodrėkius, o pavasarį daigai pasirodo vienodžiau ir dažnai duoda geresnį derlių.

    Viena ištvermingiausių kultūrų – špinatai. Jų sėklos gali dygti net tada, kai dirva įšyla tik iki maždaug +2 °C. Pasėjus anksti, sultingų lapų galima sulaukti dar iki vasaros karščių.

    Ankstyvą sėją gerai pakelia ir morkos. Jų sėklose esančios eterinės medžiagos kiek pristabdo dygimą, tačiau pavasarinė drėgmė jas palaipsniui išplauna. Dėl to daigai dažnai sudygsta tolygiau ir draugiškiau.

    Šalčio nebijo ir pastarnokai. Tai tokia ištverminga kultūra, kad jos šakniavaisiai neretai paliekami dirvoje net per žiemą. Po šalnų jie tampa saldesni, nes krakmolas virsta cukrumi.

    Ridikėliai geriausiai auga būtent vėsesniu oru. Karštyje jie greitai pradeda žydėti, todėl ankstyva sėja padeda užsiauginti sultingus šakniavaisius be ankstyvo „išėjimo į žiedą“.

    Lapiniai kopūstai „kale“ taip pat garsėja ištverme. Suaugę augalai gali atlaikyti iki -10 °C, o kartais ir dar žemesnę temperatūrą. Pasėjus anksčiau, augalai spėja sustiprėti iki pasirodant pagrindiniams kenkėjams.

    Mašinės salotos, dar vadinamos kornsalotomis, taip pat mėgsta vėsą. Kai kuriuose regionuose, kur klimatas švelnesnis, jos gali augti net žiemą.

    Petražolės dygsta gana lėtai, todėl ankstyva sėja joms itin tinkama – augalas turi daugiau laiko ramiai sudygti ir sustiprėti.

    Svogūnus iš sėklų, dar vadinamų „černuška“, taip pat verta sėti kuo anksčiau. Ši kultūra turi ilgą vystymosi laikotarpį, todėl ankstyvas startas dažnai leidžia užauginti didesnį svogūną.

  • Keistas triukas su vienu pomidoru sultinyje: skonis sodresnis, o spalva – auksinė

    Lėtai ant mėsos, daržovių ir prieskonių verdamas sultinys savaime būna kvapnus, tačiau kartais jam pritrūksta gilesnio skonio arba idealiai auksinės spalvos. Būtent tada dalis virėjų pasitelkia paprastą ingredientą – šviežią pomidorą.

    Nors tai gali skambėti netikėtai, šis triukas nereiškia, kad sultinys virs pomidorine sriuba. Svarbiausia – tinkamas kiekis ir laikas, kada pomidoras įdedamas į puodą.

    Pomidoruose esantys natūralūs rūgštingumą suteikiantys junginiai ir umami skonį paryškinančios medžiagos padeda išryškinti sultinio skonį. Įdėjus pomidorą, sultinys tampa sodresnis, ryškesnis ir pilnesnio aromato.

    Švelni rūgštelė turi dar vieną privalumą – ji subalansuoja riebesnį sultinį. Dėl to skonis atrodo lengvesnis, tačiau kartu ir labiau aromatingas. Pomidorų poskonis neturėtų dominuoti – veikiau tai subtilus „pakėlimas“, suteikiantis šiek tiek „mėsiškesnį“ įspūdį.

    Panašų efektą duoda ir kiti priedai, kurie neužgožia pagrindo, o tik jį paryškina, pavyzdžiui, truputis džiovinto grybo ar keli lašai sojų padažo.

    Kita priežastis, kodėl kai kas deda pomidorą, – sultinio spalva. Pomidore esantys natūralūs pigmentai padeda išgauti šiltesnį, auksinį atspalvį, kuris atrodo ypač apetitiškai.

    Daugelis žino triuką su apkepinta ar apsvilinta svogūno galva, suteikiančia sultiniui gintarinį atspalvį. Pomidoras veikia panašiai – švelniai sustiprina spalvą, bet nepaverčia jos raudona. Vis dėlto svarbiausia yra saikas: dideliam puodui sultinio paprastai pakanka 1 mažo pomidoro, perpjauto pusiau arba į ketvirčius.

    Geriausia pomidorą į puodą įdėti paskutinėms 30–40 minučių virimo. Per šį laiką jis spėja atiduoti aromatą ir skonį, bet netampa dominuojančiu ingredientu. Išvirus pomidorą galima tiesiog išimti kartu su kitomis daržovėmis.

    Nors daugeliui sultinys – kone šventenybė, virtuvėje nuo seno gyvuoja smulkūs triukai, padedantys iš jo išgauti dar daugiau skonio. Pomidoras – vienas paprasčiausių.

    Jis nekeičia klasikinio sultinio charakterio, tačiau padeda pasiekti sodresnį aromatą, lengvesnį pojūtį ir gražią auksinę spalvą. O tam tereikia vieno nedidelio ingrediento, kurį dažniausiai turime namuose.

  • Prieš miegą išgerkite šį švelnų gėrimą: padeda greičiau užmigti ir miegoti giliau

    Gali pasirodyti, kad tai tik placebo arba malonus prisiminimas iš vaikystės. Tačiau paaiškėja, jog organizmo chemija šiam duetui išties palanki. Pagrindinis „žaidėjas“ čia yra triptofanas – aminorūgštis, kurios kūnas pats negamina, o jos galima rasti piene. Triptofanas reikalingas serotonino, vadinamo „laimės hormonu“, ir melatonino gamybai. Būtent melatoninas tiesiogiai susijęs su mieguistumu ir padeda organizmui suprasti, kada metas poilsiui bei atsigavimui.

    Vis dėlto vien pieno neužtenka – tai tik pusė sėkmės. Medus dedamas ne vien dėl skonio. Meduje esantys angliavandeniai sukelia nedidelį insulino šuolį, o tai savo ruožtu padeda triptofanui lengviau „prasiskverbti“ į smegenis. Mechanizmas paprastas: medus tarsi nutiesia kelią medžiagoms, kurios padeda nusiraminti. Dėl to užmigimo procesas gali vykti sklandžiau, o naktį nereikia ilgai vartytis lovoje.

    Svarbi ir gėrimo temperatūra. Šiltas skystis pakelia kūno temperatūrą iš vidaus, atpalaiduoja raumenis ir kraujagysles. Lėtai gurkšnodami tokį gėrimą, nervų sistemai siunčiate signalą, kad esate saugūs ir galite paleisti įtampą, sukauptą per dieną darbe ar treniruotėje. Tai paprastas perėjimo ritualas iš „veikimo“ režimo į „poilsio“ režimą.

    Verta prisiminti vieną techninę taisyklę, kad nesugadintumėte to, kas šiame gėrime geriausia. Medus aukštoje temperatūroje praranda dalį naudingųjų savybių, todėl jo nereikėtų dėti į verdantį pieną. Pieną pašildykite taip, kad jis būtų maloniai šiltas, bet nedegintų, ir tik tuomet įmaišykite šaukštą mėgstamo medaus.

    Rinkdamiesi pieną su medumi, suteikiate sau galimybę pagerinti miego kokybę neapkraudami organizmo sunkiais papildais. Tai ypač tinka, kai vakaras buvo intensyvus ir jaučiate, kad organizmas vis dar „užsuktas“. Stiklinė šio gėrimo – tai ne tik natūrali parama hormonų, susijusių su miegu, gamybai, bet ir rami pauzė, kurios dažnai prireikia prieš užmerkiant akis.

    Jei iki šiol šio dueto vengėte manydami, kad tai tėra „namų priemonė nuo peršalimo“, galbūt metas pakeisti nuomonę. Išbandykite šiandien vakare: pasiruoškite stiklinę, atidėkite telefoną į šalį ir stebėkite, kaip greitai gali ateiti tas malonus, sunkus nuovargis, pranašaujantis tikrai gerą naktį.