Blog

  • VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    VRM ministras Anykščiuose: ką keis priedangų standartai, dronų grėsmės valdymas ir reforma

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajono savivaldybėje lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič ir jo patarėjas Andrejus Junda. Darbinio vizito metu su savivaldybės vadovais ir Utenos apskrities statutinių tarnybų atstovais aptarti civilinės bei viešosios saugos klausimai, gynybinis pasirengimas grėsmėms ir regiono poreikiai.

    Susitikime taip pat nagrinėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų eiga ir praktiniai iššūkiai, kylantys įgyvendinant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus. Akcentuota, kad saugumo stiprinimas regione neatsiejamas nuo aiškių procedūrų, žmonių ir infrastruktūros.

    Civilinė sauga ir priedangos

    Didžiausias dėmesys skirtas civilinės saugos parengčiai ir savivaldybių atsakomybei. Pasak ministro, neseniai vykę gyventojų įspėjimo bandymai ir praktinis algoritmų patikrinimas parodė, kur reikia tikslinti vaidmenų pasidalijimą, informavimo grandines ir techninius valdymo procesus.

    Ministras nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavestos užduotys koreguoti reagavimo algoritmus, kad skirtingose situacijose sprendimai būtų priimami greičiau ir vienodais principais. Savivaldybei aktualu, kad veiksmai būtų aiškūs nuo pirmo signalo iki gyventojų nukreipimo į saugias vietas.

    Diskutuojant apie priedangų tinklą, aptartas jų prieinamumas visą parą ir parengties palaikymo kaštai. Anykščių savivaldybė pabrėžė, kad nuolatinis priedangų paruošimas reikalauja tikslinio valstybės finansavimo, o ministras informavo, jog savivaldybėms bus pateiktas vieningas techninių specifikacijų pavyzdys.

    Taip pat keltas klausimas dėl Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimų terminų ekstremalių situacijų planavime. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste planų rengimo tempas turi būti spartesnis, ypač kalbant apie gyventojų aprūpinimą ir logistiką.

    Dronai, oro pavojus ir mokyklos

    Vienas aštresnių susitikimo klausimų buvo reagavimas į bepiločių orlaivių grėsmes ir galimi veiksmų scenarijai savivaldybių teritorijose. Ministras aiškino, kad operatyviam reagavimui pirmiausia būtinas realus grėsmės fiksavimas, o sprendimas neutralizuoti droną priklauso ir nuo vietos, kurioje tai būtų daroma.

    Ministro teigimu, ne visada saugu numušti droną virš gyvenamųjų teritorijų, nes krentančios nuolaužos gali kelti tiesioginį pavojų žmonėms ir turtui. Dėl to dalis tankiai apgyvendintų zonų tampa probleminės, kai reikia rinktis tarp momentinio veiksmo ir galimų šalutinių pasekmių.

    Aptarta ir civilinės saugos parengtis švietimo sistemoje, įskaitant situacijas egzaminų metu. Vidaus reikalų ministerijos atstovai nurodė, kad kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinami scenarijai, kaip elgtis paskelbus oro pavojų per brandos egzaminus.

    Policija, ugniagesiai ir valstybės tarnyba

    Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Renatas Vitkauskas pristatė situaciją regione ir įvardijo pagrindinius iššūkius Anykščių rajone. Tarp jų minėtas pareigūnų trūkumas, nusidėvėjęs transportas ir poreikis atnaujinti kriminalinės žvalgybos techniką.

    Ministras pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemoje atlikti teisiniai pakeitimai ir didintas finansavimas, o pareigūnų pritraukimui būtinas nuoseklus darbas su jaunimu ir švietimo įstaigomis. Susitikime sutarta, kad regionuose svarbu ne tik didinti pajėgumus, bet ir užtikrinti realias darbo sąlygas.

    Kalbant apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pertvarką, savivaldybė išsakė susirūpinimą dėl planų mažinti vieną ugniagesių komandą. Nors reformos tikslas – didesnis budinčių pareigūnų skaičius ir operatyvumas, vietos vadovams svarbu, kad sprendimai nesusilpnintų pagalbos pasiekiamumo nutolusiose vietovėse.

    Susitikime buvo paminėtas ir Viešintų ugniagesių indėlis gesinant Kupiškio rajono durpyno gaisrą. Akcentuota, kad net ir senesnė, bet didelio pravažumo technika tam tikromis sąlygomis tampa kritiškai svarbi, kai modernesnės priemonės negali pasiekti gaisravietės.

    Reikšminga dalis skirta valstybės tarnybos reformos praktikai ir atlygio klausimams. Ministras pabrėžė, kad darbo užmokesčio suvienodinimas valstybės tarnyboje nėra nei realistiškas, nei teisiškai pagrįstas, nes skiriasi pareigybių atsakomybės, kompetencijos ir darbų apimtys.

    Diskusijose paliesta ir idėja savivaldybėse steigti specializuotus viešojo saugumo skyrius, perimančius dalį kontrolės funkcijų. Anykščių meras tokią kryptį vertino kritiškai.

    „Savivalda neturi būti baudžiamasis padalinys“, – sakė Anykščių rajono meras.

    Susitikimo pabaigoje aptarti Vidaus reikalų ministerijos kuruojami Europos Sąjungos finansuojami projektai ir jų išlaidų tinkamumo klausimai. Savivaldybė pabrėžė, kad aiškūs reikalavimai ir operatyvūs sprendimai padėtų lėšas panaudoti laiku ir taip, kad jos realiai didintų žmonių saugumą bei gerintų viešąją infrastruktūrą.

  • Dembavos darželio „Smalsutis“ pedagogės grįžo iš Erasmus+ kursų Valensijoje: ką parsivežė?

    2026 metais gegužės 4–9 dienomis Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ pedagogės Jūratė Baltrušaitienė, Jovita Niauronienė ir Ramutė Adomavičė dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ Teacher Academy mokymuose Valensijoje. Kursai vyko įgyvendinant Erasmus+ dalyvių mobilumo projektą KA121-SCH-000207438-2026-04-22/3.

    Mokymų tema „Blue Schools: Where Sustainability and Innovation Meet“ buvo skirta tam, kaip ugdymo įstaigose stiprinti tvarumo kompetencijas ir inovatyvų mokymąsi. Pedagogės gilino žinias apie aplinkosauginį sąmoningumą ir praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į kasdienes veiklas su vaikais.

    Dalyvės susipažino su Blue Schools iniciatyvos principais, akcentuojančiais atsakingą požiūrį į gamtą ir vandens išteklių saugojimą. Tokie tarptautiniai kursai dažniausiai orientuojasi į realiai pritaikomas veiklas, todėl daug dėmesio skiriama konkretiems metodams, o ne vien teorijai.

    Tarptautinėje grupėje pedagogės bendravo su mokytojais iš įvairių Europos šalių ir dalijosi praktine patirtimi. Užsiėmimuose vyko kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir patirtinio ugdymo veiklos, padedančios vaikams suprantamai ir įtraukiai pažinti tvarumo temas.

    Pasak darželio atstovių, tokie mokymai suteikia ne tik profesinį impulsą, bet ir konkrečių idėjų, kurias galima pritaikyti ugdymo procese. Įgyta patirtis planuojama panaudoti „Smalsutyje“, stiprinant vaikų atsakomybę už aplinką, smalsumą ir kūrybiškumą.

    Erasmus+ mobilumo projektai švietimo bendruomenėms suteikia galimybę kelti kompetencijas, plėsti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir atsinaujinti pagal naujausias ugdymo kryptis Europoje. Tokios patirtys dažnai tampa pagrindu ilgalaikiams pokyčiams mokyklos ar darželio kasdienybėje.

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Smilgių gimnazijoje – Šeimų diena ir 220 metų sukaktis: kuo šventė nustebino bendruomenę

    2026 metų gegužės 15 dieną Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje surengta Šeimų dienos šventė tapo svarbiu bendruomenės susitikimu, subūrusiu mokinius, jų artimuosius ir mokytojus. Renginys šiemet išsiskyrė ir dar viena proga – paminėta 220 metų sukaktis nuo pirmosios parapijinės mokyklos krašte istorijos pradžios.

    Šventės veiklos persikėlė į gimnazijos stadioną, kur šeimos galėjo rinktis iš kūrybinių, sportinių ir pažintinių užsiėmimų. Organizuotos įvairios aktyvios erdvės, skatinusios ne tik judėjimą, bet ir bendravimą tarp skirtingų kartų.

    Didelio dėmesio sulaukė žirgų erdvė, kur vaikų laukė ponis ir žirgas, taip pat hobby horsing trasa. Greta veikė saugumo ir sveikatinimo stotelės, kuriose lankytojai galėjo susipažinti su pareigūnų, gelbėtojų bei bendruomeninių organizacijų veikla.

    Šventėje vyko ir kraujo donorystės akcija, priminusi, kad bendruomeniškumas gali turėti labai praktišką, kitiems žmonėms tiesiogiai padedančią formą. Tokie sprendimai vis dažniau integruojami į mokyklų renginius, kai pramogos derinamos su pilietiškumo iniciatyvomis.

    Minint 220 metų sukaktį, renginyje akcentuota švietimo tęstinumo idėja: per du šimtmečius keitėsi kartos, ugdymo aplinka ir technologijos, tačiau mokyklos vaidmuo telkiant vietos bendruomenę išliko esminis. Organizatoriai pabrėžė, kad mokykla šiandien vis dažniau tampa ne tik ugdymo, bet ir vietos socialinio gyvenimo centru.

    Gimnazija padėkojo renginį praturtinusiems partneriams ir pagalbininkams: Panevėžio rajono kultūros centro Smilgių padaliniui, Nacionaliniam kraujo centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, sporto klubui „Veckų žirgai“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, orkestrui „Saulutė“, Panevėžio rajono savivaldybės Smilgių ir Naujamiesčio priešgaisrinėms tarnyboms, futbolo klubui „Ekranas“, Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-ajai rinktinei ir Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

    Pasak organizatorių, partnerių įsitraukimas leido sukurti saugią, turiningą ir skirtingiems amžiams pritaikytą programą. Šventė tapo proga ne tik pasidžiaugti bendrais pasiekimais, bet ir sustiprinti ryšį tarp šeimų ir mokyklos.

  • Panevėžio rajone startuoja maudyklų stebėsena: vanduo bus tiriamas kas dvi savaites

    Panevėžio rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ir informuoti apie maudyklų būklę, pradeda reguliarią vandens telkinių stebėseną. Vandens kokybės tyrimai atliekami kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija, o rezultatai padeda laiku pastebėti galimą taršą.

    Pagal nustatytą tvarką pirmieji mikrobiologiniai mėginiai imami dar prieš oficialų maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 dieną. Vėliau vanduo planuojamas tirti periodiškai kas dvi savaites, stebėseną vykdant nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Šiemet specialistai stebės 26 gyventojų pamėgtus vandens telkinius visame rajone. Tikrinant vertinama, ar vandenyje nėra padidėjusios mikrobiologinės taršos požymių, kurie dažniausiai siejami su fekaline tarša ir poilsiautojams gali sukelti virškinamojo trakto ar odos negalavimų.

    „Tikslas – kad gyventojai prieš važiuodami prie vandens turėtų naujausią informaciją apie maudyklų saugumą. Tačiau švara priklauso ir nuo mūsų elgesio: prašome nešiukšlinti, neteršti pakrančių, o augintinių nemaudyti ten, kur maudosi žmonės“, – sakė Savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė.

    Gavus laboratorijos išvadas, naujausi tyrimų duomenys bus reguliariai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokia stebėsena yra viena svarbiausių prevencinių priemonių vasarą, kai dėl šilumos, intensyvesnio poilsiautojų srauto ir liūčių nuotekų rizika kai kuriuose telkiniuose didėja.

    Gyventojams primenama, kad Panevėžio rajone nėra gelbėtojų prižiūrimų oficialių paplūdimių, todėl ypač svarbus asmeninis atsargumas. Rekomenduojama nesirinkti neaiškių vietų, nešokti į nepatikrintą vandenį, nepalikti vaikų be priežiūros ir neplaukti toli nuo kranto.

    Pastebėjus incidentą vandenyje, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir, jei įmanoma, padėti iš kranto saugiomis priemonėmis. Savivaldybė ragina poilsiauti atsakingai ir sekti skelbiamus vandens tyrimų rezultatus, ypač po stipresnių liūčių ar užsitęsus karščiams.

  • Panevėžio rajono mokyklose paskutinis skambutis: 173 abiturientai ir 249 dešimtokai finiše

    Panevėžio rajono gimnazijose šią savaitę vyrauja paskutinio skambučio nuotaikos: mokyklos bendruomenės atsisveikina su abiturientais, o mintys vis dažniau krypsta į brandos egzaminus ir artėjantį studijų ar darbo pasirinkimą. Paskutinis skambutis tradiciškai žymi vieno etapo pabaigą ir naujų sprendimų pradžią.

    Panevėžio rajone šiemet gimnazijas baigia 173 abiturientai, o pagrindinį išsilavinimą įgis 249 dešimtokai. Šie skaičiai parodo, kiek jaunuolių artimiausiomis savaitėmis priims vienus svarbiausių sprendimų dėl tolimesnių mokslų krypčių ar profesinio kelio.

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus pabrėžė, kad ši šventė mokiniams dažnai tampa riba, kai įprastas pamokų ritmas užleidžia vietą gyvenimo pamokoms ir atsakomybei už savo pasirinkimus.

    „Paskutinis skambutis – akimirka, kai vaikystės pamokas keičia gyvenimo pamokos. Šiais mokslo metais mūsų rajone užaugo kūrybinga ir talentinga karta“, – sakė Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Anot jo, abiturientams ir dešimtokams svarbiausia išlaikyti ramybę prieš egzaminus, neprarasti pasitikėjimo savimi ir drąsiai planuoti ateitį. Savivaldybė taip pat ragina bendruomenę palaikyti jaunuolius šiame etape, kai emocinis krūvis dėl atsiskaitymų ir sprendimų neretai būna didžiausias per visus mokyklos metus.

    Skirtingose Panevėžio rajono gimnazijose paskutinio skambučio šventės numatytos nevienodomis dienomis, todėl mokyklos šį laikotarpį mini pagal savo tradicijas ir pasirinktą programą. Daug kur paskutinis skambutis tampa proga padėkoti mokytojams, tėvams ir klasės draugams, o pačių mokinių kalbose dažnai skamba ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybės jausmas prieš brandos egzaminus.

    Paskutinis skambutis bus minimas ne tik abiturientams: dalyje rajono mokyklų atsisveikinimo šventės rengiamos ir dešimtų klasių mokiniams, kurie baigia pagrindinio ugdymo etapą. Tai momentas, kai dalis mokinių tęs mokslus gimnazijoje, o kiti pasirinks profesinį mokymą ar kitą kelią.

  • Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus apskrities vyrų krizių centras mini dešimties metų veiklos sukaktį ir sulaukė Alytaus rajono savivaldybės padėkos už nuoseklų darbą. Organizacija jau dešimtmetį teikia emocinę, socialinę ir teisinę pagalbą vyrams, jų artimiesiems bei šeimų nariams, patiriantiems krizes.

    Centro bendruomenei dėkojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, įteikęs merės Rasos Vitkauskienės padėką. Savivaldybė pabrėžė centro indėlį stiprinant bendruomenės gerovę ir kuriant pagalbos kultūrą tiems, kurie dažnai linkę sunkumus spręsti tyliai.

    Minėjime dalyvavo ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Žeimienė. Centrą taip pat sveikino kitų savivaldybių ir įstaigų atstovai, socialiniai partneriai bei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis sprendžiamos sudėtingos šeimų situacijos.

    Centro vadovas V. Tamulionis akcentavo, kad per dešimtmetį pasikeitė ir visuomenės požiūris į vyrų patiriamas krizes. Pasak jo, pagalbos prireikia ne tik dėl skyrybų ar konfliktų šeimoje, bet ir susidūrus su priklausomybėmis, emociniais sunkumais, savivertės problemomis ar prarastu socialiniu ryšiu.

    „Prieš dešimt metų daug kas skeptiškai vertino, ar vyrai iš tiesų susiduria su sunkumais ir išgyvena krizes. Norėjau įrodyti, kad vyrai patiria įvairių išbandymų – šeimoje, skyrybų metu ar kovodami su priklausomybėmis“, – sakė V. Tamulionis.

    Centras buvo įkurtas 2016 metais ir tapo vienu iš pirmųjų tokio profilio pagalbos taškų Lietuvoje. Per šį laiką paslaugų poreikis augo, o veikla plėtėsi nuo individualių konsultacijų iki ilgalaikių programų, padedančių žmonėms grįžti į stabilesnį kasdienį gyvenimą.

    Pagalba ne tik vyrams

    Įstaiga pagalbą teikia ne vien vyrams, bet ir jų artimiesiems bei paaugliams, kai šeimoje kyla konfliktai ar užsitęsusios krizės. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamos ne pavienės situacijos, o siekiama mažinti rizikas visai šeimai, ypač kai įtampa persikelia į vaikų gerovę.

    Centro veiklos apima savipagalbos grupes, individualias ir grupines konsultacijas, priklausomybių prevenciją, smurto mažinimo bei elgesio keitimo programas. Bendradarbiaujama su specialistais ir partneriais, kad pagalba būtų prieinama laiku, o žmogus neliktų vienas su problema.

    Patirtis pristatoma ir tarptautiniu mastu

    Centro atstovai teigia, kad sukaupta patirtis pristatoma ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Įstaiga dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, kuriuose siekiama stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir kurti veiksmingesnius pagalbos modelius bendruomenėse.

    Pasak organizacijos, svarbiausias rezultatas per dešimtmetį yra didėjantis žmonių ryžtas kreiptis pagalbos. Tai, kad tema nebėra nutylima, laikoma esmine prielaida ankstyviau suvaldyti krizes ir mažinti jų pasekmes tiek asmeniui, tiek šeimai.

  • Kaip išnaikinti skruzdes namuose be chemijos: veiksmingi kvapai, barjerai ir spąstai

    Kaip išnaikinti skruzdes namuose be chemijos: veiksmingi kvapai, barjerai ir spąstai

    Kodėl skruzdės veržiasi į namus?

    Šiltuoju metų laiku skruzdės dažniau ieško maisto ir vandens, todėl į namus jas vilioja net menkos saldumynų, vaisių ar gyvūnų pašaro liekanos. Jei viena skruzdė randa šaltinį, ji palieka feromonų taką, kuriuo netrukus ima judėti visas „kelias“.

    Dažniausi įėjimo taškai būna plyšiai prie langų ir durų, grindjuostės, vamzdžių pravedimai, ventiliacijos angos. Problema sustiprėja, jei virtuvėje maistas laikomas atvirai, o trupiniai ar lipnūs paviršiai nepašalinami iš karto.

    Natūralūs būdai atbaidyti skruzdes

    Paprasčiausias sprendimas dažnai prasideda nuo takų „ištrynimo“. Skruzdėms orientuotis padeda kvapai, todėl nuvalius jų maršrutus ir pakeitus aplinkos kvapą, judėjimas gali greitai išretėti.

    Vandeniu praskiestas spiritinis actas santykiu 1:1 tinka purkšti skruzdžių takus, palanges, durų slenksčius ir kitas vietas, kur jos patenka į vidų. Kvapas dezorientuoja ir padeda panaikinti feromonų žymes, tačiau procedūrą tenka kartoti, nes actas išgaruoja.

    Veikia ir intensyvūs kvapai iš eterinių aliejų, pavyzdžiui, mėtų, levandų ar gvazdikėlių. Kelis lašus galima užlašinti ant vatos gabalėlio ir padėti ten, kur matote judėjimą, arba įmaišyti į vandenį ir lengvai nupurkšti paviršius.

    Kaip barjeras tinka ir prieskoniai, ypač cinamonas ar aitriosios paprikos milteliai. Jais galima pabarstyti palei grindjuostes, prie slenksčių ar aplink spinteles, tačiau svarbu stebėti, kad šios priemonės nepakliūtų vaikams ar augintiniams.

    Dar vienas populiarus sprendimas – kavos tirščiai: jų kvapas ir struktūra kai kuriais atvejais veikia kaip kliūtis. Tirščius verta keisti, kad jie nepradėtų pelyti ir neprarastų kvapo.

    Kaip rasti lizdą ir kada prireikia spąstų?

    Jei skruzdės kartojasi kasdien, vien atbaidymo gali nepakakti – tikėtina, kad netoliese yra lizdas arba susiformavęs pastovus patekimo kelias. Dažnai padeda paprastas stebėjimas: skruzdės juda tais pačiais maršrutais, todėl sekdami „koloną“ neretai rasite plyšį ar vietą, kur jos slepiasi.

    Lizdą, jei jis pasiekiamas, kai kurie žmonės naikina karštu vandeniu arba actu, tačiau svarbiausia nepamiršti saugumo ir nepažeisti paviršių. Po to verta sandarinti plyšius, per kuriuos jos pateko, kad problema neatsinaujintų.

    Kai lizdo rasti nepavyksta, taikomi masalai, kurie „nunešami“ į koloniją. Tam naudojama cukraus ir sodos mišinys lygiomis dalimis, tačiau jis dažniau paveikia tik dalį skruzdžių, o ne visą lizdą.

    Kartais minimas ir boraksas, maišomas su cukrumi ir vandeniu, kad susidarytų pasta. Vis dėlto boraksas yra toksiška medžiaga, todėl tokie spąstai turi būti laikomi tik visiškai nepasiekiamoje vietoje vaikams ir gyvūnams, o jei kyla abejonių, saugiau rinktis netoksiškas alternatyvas.

    Ilgalaikį efektą dažniausiai duoda prevencija: sandariai laikomas maistas, reguliariai nuvalomi lipnūs paviršiai, išnešamos šiukšlės ir užtaisomi plyšiai. Kuo mažiau maisto ir vandens šaltinių skruzdės randa, tuo greičiau jos praranda motyvaciją sugrįžti.

  • Nauja mada virtuvėje: 10 senovinių įrankių, kurie veikia geriau už brangius prietaisus

    Virtuvė daugeliui šeimų išlieka namų centru, tačiau pastaraisiais metais greta išmanių prietaisų ryškėja ir kita tendencija: vis daugiau žmonių grįžta prie senų, paprastų, bet itin patikimų įrankių. Jie dažnai paveldėti iš senelių, rasti sendaikčių turguose ar atnaujinti, o svarbiausia – vis dar saugiai atlieka savo darbą.

    Tokį sugrįžimą lemia ne vien nostalgija. Vartotojai vis dažniau vertina ilgaamžiškumą, taisomumą ir mažesnį atliekų kiekį, o virtuvės įrankiai čia tampa akivaizdžiu pavyzdžiu: ketaus keptuvė ar emaliuotas puodas gali tarnauti dešimtmečius, kai dalis šiuolaikinių prietaisų sugenda po kelerių metų.

    Kas lemia senų įrankių vertę?

    Senoviniai virtuvės įrankiai dažnai gaminti iš masyvių medžiagų, su paprastesnėmis konstrukcijomis ir mažiau detalių, kurios galėtų sugesti. Dėl to jie lengviau prižiūrimi, o kai kuriais atvejais juos įmanoma suremontuoti ar atnaujinti pakeičiant tik susidėvėjusias dalis.

    Be to, populiarėjant tvarumo idėjoms, auga ir antrinės rinkos paklausa. Žmonės sąmoningai renkasi naudotus daiktus, kad sumažintų naujų prekių gamybos poreikį, o virtuvės įrankiai tam itin tinkami, nes jų nusidėvėjimą dažnai galima įvertinti plika akimi.

    Dešimt įrankių, kurie vis dar stebina

    Tarp ilgaamžiškumo simbolių dažnai minimos AGA tipo ketaus viryklės, kurios kai kuriose šalyse tebenaudojamos kasdien ir po kelių dešimtmečių. Tokie įrenginiai išgarsėjo dėl stabilios šilumos, o restauruoti modeliai vertinami kaip ilgalaikė investicija.

    Ketaus keptuvės ir puodai taip pat išlieka klasika: tinkamai prižiūrimi, jie atlaiko aukštą temperatūrą, tolygiai paskirsto šilumą ir gali būti naudojami ant įvairių kaitlenčių ar net orkaitėje. Svarbiausia vengti ilgalaikės drėgmės, o po plovimo indą kruopščiai nusausinti.

    Senesni „Osterizer“ tipo trintuvai garsėjo tvirtu korpusu ir stikliniu indu, tačiau naudojant seną elektrinį prietaisą būtina įvertinti laidą ir kištuką. Jei izoliacija sutrūkinėjusi ar matyti pažeidimų, saugiausias sprendimas yra profesionalus pakeitimas.

    Ilgaamžiais laikomi ir „Le Creuset“ emaliuoto ketaus indai, gaminami nuo 1925 metų. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į emalio būklę: jei jis suskilęs ar atsisluoksniavęs, tokį indą geriau palikti kolekcijai, o ne kasdieniam maisto gaminimui.

    „Pyrex“ stikliniai kepimo indai, sukurti dar 1916 metais, iki šiol turi gausų gerbėjų ratą, o kai kurie raštai ar serijos kolekcinėje rinkoje vertinami itin brangiai. Senesni indai neretai atpažįstami pagal specifinius ženklinimus, tačiau svarbiausia yra įvertinti, ar stikle nėra įskilimų.

    Švilpiantis „Revere Ware“ ar panašaus tipo metalinis virdulys daugeliui siejasi su kasdieniu ritualu, tačiau renkantis seną modelį būtina patikrinti dugno deformacijas ir sandarumą. Taip pat verta įsitikinti, kad jis tinkamas konkrečiai kaitlentei, nes ne visi seni virduliai gerai veikia ant stiklo keramikos paviršių.

    Elektriniai perkolatoriai, išpopuliarėję praėjusio amžiaus viduryje, ir dabar naudojami dėl specifinio kavos ruošimo būdo. Kad skonis nenukentėtų, būtina reguliariai valyti vidines dalis ir snapelį, nes nuosėdos ilgainiui keičia aromatą ir gali bloginti higieną.

    Miltų sijotuvas, nors ir atrodo paprastas, vis dar praverčia kepant, kai norima purios tekstūros ir be gumulėlių. Vis dėlto dažyti seni modeliai turi vieną riziką: jei dažai lupasi, tokį daiktą saugiau laikyti dekoru, o ne naudoti maistui.

    Kaip saugiai naudoti senus radinius?

    Ekspertai pataria pirmiausia įvertinti paviršių būklę, įskilimus ir koroziją, ypač jei įrankis liesis su maistu arba bus kaitinamas. Su elektriniais prietaisais taisyklė dar griežtesnė: be patikros ir, jei reikia, remonto, jų jungti į tinklą nereikėtų.

    Vis dažniau pabrėžiama ir taisymo kultūra, kurią stiprina tiek meistrų paslaugos, tiek bendruomenės internete, dalijančios priežiūros patarimus. Dėl to senoviniai virtuvės įrankiai šiandien ne tik grįžta į madą, bet ir tampa praktišku atsaku į trumpalaikių prekių problemą.

  • JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    Vengrijos energetikos bendrovė „MOL Group“ gavo JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) leidimą iki 2026 metų birželio 6 dienos tęsti derybas dėl kontrolinio Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų paketo įsigijimo.

    Tokie leidimai paprastai reikalingi tada, kai sandorio dalyviai ar susiję akcininkai patenka į sankcijų režimo rizikos lauką. NIS atvejis išlieka jautrus dėl istorinių ryšių su Rusijos kapitalu, todėl deryboms taikomos griežtos atitikties ir terminų sąlygos.

    „Pastaruosius mėnesius intensyviai derėjomės su visais pagrindiniais NIS sandorio dalyviais ir pasiekėme reikšmingą pažangą“, – sakė „MOL Group“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Zsoltas Hernádi.

    „Įžengėme į galutinę šių itin sudėtingų derybų fazę. Išliekame optimistiški, nors per artimiausias savaites dar reikia galutinai suderinti kai kurias sąlygas“, – sakė Z. Hernádi.

    Pasak bendrovės vadovo, planuojamas sandoris, jei bus užbaigtas, būtų naudingas visoms pusėms ir prisidėtų prie ilgalaikio tiekimo saugumo regione, ypač Serbijoje. Energetikos rinkoje tai reikštų didesnį aiškumą dėl vieno svarbiausių šalies perdirbimo ir degalų tiekimo žaidėjų ateities.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo įsigijimus dažnai lydi ne tik komercinės, bet ir geopolitinės derybos, o terminų pratęsimas signalizuoja, jog procesas juda į priekį, tačiau galutinis susitarimas vis dar priklauso nuo politinių ir reguliacinių sprendimų.