CP v2

Blog

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai už šildymą ir karštą vandenį

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Įmonė skelbia, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos tarifas mažėja, todėl daliai vartotojų sąskaitos turėtų kiek sumažėti.

    Birželį šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį sieks 6,95 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra 0,13 cento už kilovatvalandę mažiau nei gegužę, o pokytis sudaro 1,84 proc.

    Taikant 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, galutinė kaina vartotojams sudarys 8,41 cento už kilovatvalandę. Toks įkainis aktualus visiems klientams, perkantiems centralizuotai tiekiamą šilumą iš AB „Panevėžio energija“.

    Įmonė taip pat nurodo karšto vandens kainą, kuri Zarasų mieste ir rajone priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių. Įvertinus šiuos veiksnius, gyventojams karštas vanduo kainuos 9,51 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Centralizuotos šilumos kainos Lietuvoje paprastai kinta kas mėnesį, nes jas veikia kuro ir energijos išteklių kainos, šilumos gamybos struktūra, perkamos šilumos dalis, klimatinės sąlygos bei kiti reguliuojami kaštai. Dėl šios priežasties net ir nedideli tarifo pokyčiai gali būti pastebimi sąskaitose, ypač didesnį šilumos kiekį suvartojantiems namų ūkiams.

    Gyventojams, norintiems tiksliau įvertinti galimą sąskaitų pokytį, svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinė mokėtina suma priklauso ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio suvartojimo, pastato energinio efektyvumo, šilumos punkto reguliavimo bei karšto vandens ruošimo būdo. Didžiausias skirtumas paprastai juntamas šildymo sezono metu, o vasarą didesnę sąskaitos dalį dažniau sudaro karšto vandens paruošimas ir cirkuliacija.

    AB „Panevėžio energija“ skelbia, kad išsamesnė informacija apie taikomus įkainius ir jų sudedamąsias dalis pateikiama įmonės interneto svetainėje. Kainos ir toliau bus perskaičiuojamos pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į pasikeitusius kaštus bei reguliavimo reikalavimus.

  • Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti

    Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti


    Globalios Naujienos

    Vanduo traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Poilsis prie ežero, upės ar jūros vasarą tampa neatsiejama laisvalaikio dalimi. Tačiau net ir ramiai atrodantis vandens telkinys gali būti pavojingas. Kasmet Lietuvoje užregistruojama skaudžių nelaimių, kurių daugelio būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Todėl, artėjant vasarai, pareigūnai nori priminti, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir vandenyje.

    Pagrindinės saugaus elgesio taisyklės:

    1. Maudykitės tik žinomose vietose;
    2. Rekomenduojama rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose prižiūrima vandens kokybė ir yra įrengta maudykla ar paplūdimys. Nežinomose vietose gali būti duobių, stipri srovė, povandeninių kliūčių ar staiga gilėjantis dugnas;
    3. Niekada nepalikite vaikų be priežiūros. Vaikai prie vandens turi būti nuolat stebimi, net jei vanduo atrodo seklus. Nelaimė gali įvykti vos per kelias sekundes. Mažesni vaikai turėtų dėvėti gelbėjimosi liemenes arba specialias apsaugos priemones, kurios naudojamos tik su tėvų priežiūra;
    4. Nešokinėkite į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vandens telkinį gali baigtis sunkiomis traumomis – galvos, kaklo ar stuburo sužalojimais. Prieš brisdami ar lipdami į vandenį visuomet įsitikinkite, kad dugnas saugus, vandens gylis tinkamas;
    5. Nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholis silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti pavojų. Daug nelaimių vandenyje įvyksta būtent dėl neatsakingo elgesio vartojant alkoholį;
    6. Neplaukite per toli. Net geri plaukikai gali pavargti ar patekti į pavojingą situaciją. Nepamirškite, kad vandens temperatūra, bangos ar srovė gali greitai atimti jėgas;
    7. Atsargiai naudokitės vandens transporto priemonėmis. Plaukiant valtimi, baidare ar vandens motociklu būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę. Taip pat svarbu laikytis saugaus greičio ir stebėti aplinką;
    8. Nesimaudykite vandens telkiniuose per audrą, o ypač žaibuojant. Net jei esate puikus plaukikas, audros metu susidarančios atgalinės srovės gali akimirksniu nunešti jus gilyn į jūrą, ežerą ar kitą vandens telkinį. Vanduo yra puikus elektros laidininkas. Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią aplinkos tašką, o lygiame vandens paviršiuje tuo tašku tampate jūs.

    Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, pirmiausia išlikite ramūs ir nedelsdami skambinkite Skubios pagalbos numeriu 112. Skęstančiajam, jei įmanoma, meskite gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą. Svarbu prisiminti, kad panikuojantis žmogus gali netyčia paskandinti ir gelbėtoją, todėl neplaukite prie skęstančiojo, jei nesate tam pasirengę ar apmokyti.

    Jei į bėdą patekote patys, pirmiausia stenkitės išsilaikyti virš vandens. Nepanikuokite – panika atima daug jėgų ir trukdo racionaliai mąstyti. Kelkite rankas ir garsiai šaukite, kad jus pastebėtų. Jei patekote į stiprią upės ar jūros srovę, nesistenkite plaukti tiesiai prieš ją. Plaukite į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada grįžkite į krantą.

    Poilsis prie vandens turi teikti džiaugsmą, o ne baigtis nelaime. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir saugumo taisyklių laikymasis padeda apsaugoti save bei kitus. Rūpinkimės savo ir artimųjų saugumu – vanduo klaidų neatleidžia.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf.

  • Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Connect with Locals Zarasuose: kaip pažintys su vietiniais gali pritraukti užsienio turistus

    Zarasų krašto bendruomenės, gyventojai ir smulkaus verslo atstovai kviečiami į susitikimą, kuriame bus pristatoma populiarėjanti turizmo kryptis Connect with Locals. Jos esmė paprasta: keliautojai atvyksta ne tik pamatyti objektų, bet ir susipažinti su vietiniais, išgirsti jų istorijas bei patirti kasdienybę.

    Susitikimą ves turizmo konsultantas Henning Klarlund iš Danijos, atstovaujantis „Klarlund Consult“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai gali tapti realia galimybe Zarasų kraštui išplėsti turistinį pasiūlymą ir sustiprinti ryšį tarp bendruomenių bei atvykstančių svečių.

    Renginys vyks 2026 metais birželio 10 dieną 13.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje. Kviečiami ne tik turizmo sektoriaus atstovai, bet ir visi, kurie gali pasiūlyti autentišką patirtį, paremtą kasdieniais įgūdžiais, pomėgiais ar vietos tradicijomis.

    Kas slypi už idėjos?

    Connect with Locals modelis remiasi pasauline tendencija, kai vis daugiau keliautojų renkasi patirtis, o ne vien maršrutus po žymiausias vietas. Tokie turistai ieško gyvo kontakto, nori suprasti, kaip iš tiesų gyvena vietos žmonės, kuo jie didžiuojasi ir kokias istorijas saugo.

    Šiai krypčiai dažnai svarbus ir tvarumo aspektas, nes mažesnės grupės, trumpesni atstumai bei vietos paslaugos prisideda prie regiono ekonomikos. Tai taip pat leidžia mažinti sezoniškumą, kai pajamos tradiciškai koncentruojasi keliuose vasaros mėnesiuose.

    Kokios patirtys gali sudominti?

    Organizatoriai akcentuoja, kad specialaus pasiruošimo dažnai nereikia, o patirties pagrindas yra tai, ką žmonės jau turi: vietos istorijos, amatai, virtuvė, gamta ir gebėjimas papasakoti. Tai gali būti pasivaikščiojimai mažiau žinomais takais, tradicinių patiekalų gaminimas, pokalbiai apie kasdienį gyvenimą ar vietos legendas.

    Tokio formato patirtys ypač aktualios regionams, kuriuose yra stiprus gamtos ir kraštovaizdžio potencialas, bet norisi turistams pasiūlyti daugiau nei vien apžvalgos aikšteles ar populiariausius maršrutus. Zarasams tai galėtų tapti papildomu privalumu, išryškinančiu krašto savitumą.

    Ką žadama aptarti susitikime?

    Susitikime Henning Klarlund pristatys Connect with Locals principus ir tai, kaip tokios iniciatyvos pritaikomos skirtinguose regionuose. Taip pat numatyta atvira diskusija, kurioje dalyviai bus kviečiami įvardyti, kokios vietinės patirtys galėtų būti patraukliausios atvykstantiems užsienio turistams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad turizmo patirtis nėra būtina, o svarbiausia yra noras dalintis ir kurti ryšį. Tokie susitikimai dažnai tampa startu naujiems bendradarbiavimams tarp bendruomenių, amatininkų, smulkiųjų verslų ir turizmo informacijos sklaidos kanalų.

    „Svarbiausia yra tai, ką jau turite: savo kasdienybę, žinias, amatą ir meilę savo kraštui“, – sakė Henning Klarlund.

    Organizatoriai kviečia ateiti, išgirsti ir įsivertinti, kaip asmeninės istorijos ar vietos tradicijos gali tapti unikalia patirtimi svečiams. Tikimasi, kad iniciatyva padės atskleisti mažesnių bendruomenių savitumą, sukurti papildomų pajamų galimybių ir stiprinti Zarasų krašto tapatybę.

    Organizatorių inf.

  • Pasaulinė diena be tabako: PSO ragina demaskuoti nikotino viliones, pagalba metantiems – 1819

    Pasaulinė diena be tabako: PSO ragina demaskuoti nikotino viliones, pagalba metantiems – 1819

    Kasmet gegužės 31 dieną minima Pasaulinė diena be tabako, skirta atkreipti dėmesį į rūkymo žalą ir priklausomybės mechanizmus. Pasaulio sveikatos organizacija šių metų kampanijoje kviečia demaskuoti tabako ir nikotino produktų patrauklumo iliuziją, ypač kai taikomasi į jauniausius vartotojus.

    Pagrindinė žinutė paprasta: pramonė siekia, kad priklausomybę keliantys produktai atrodytų modernūs, mažiau pavojingi ar net „įprasta“ kasdienybės dalis. Dėl to itin daug dėmesio skiriama dizainui, skoniams, komunikacijai socialiniuose tinkluose ir kitoms priemonėms, kurios kuria klaidingą saugumo įspūdį.

    Specialistai pabrėžia, kad nikotinas yra priklausomybę sukelianti medžiaga, todėl įprotis dažnai susiformuoja greičiau, nei žmogus tikisi. Kuo anksčiau pradedama vartoti nikotino produktus, tuo didesnė rizika įstrigti priklausomybės cikle ir vėliau patirti sunkumų bandant mesti.

    Lietuvoje metantiems rūkyti ar vartoti kitus nikotino produktus primenama apie Nacionalinę metimo rūkyti pagalbos liniją 1819. Nurodoma, kad tai nemokama ir konfidenciali konsultavimo paslauga, skirta tiems, kurie nežino, nuo ko pradėti, jau bandė mesti, patyrė atkrytį arba tiesiog ieško patikimo palaikymo.

    Pagalbos linija gali būti aktuali ir tiems, kurie nori aiškiau suprasti abstinencijos simptomus, susidėlioti realistišką metimo planą ir pasiruošti situacijoms, kuriose dažniausiai „lūžtama“. Ekspertai akcentuoja, kad metimas retai būna vienos dienos sprendimas, tačiau nuoseklus planas ir profesionali pagalba didina tikimybę išsilaikyti be nikotino.

    Institucijos ragina nelaukti „tobulo momento“, nes motyvacija dažnai svyruoja, o priklausomybė linkusi grąžinti prie įpročio. Jei svarstote mesti, pirmas žingsnis gali būti paprastas pokalbis su specialistu telefonu 1819.

  • Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajone modernizuojamos 5 priedangos: ką jose žada įrengti ir iki kada?

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija tęsia projektą, kuriuo siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir atnaujinti priedangų infrastruktūrą. Numatyta, kad oro pavojaus ar karo agresijos atveju jose galėtų saugiau pasislėpti gyventojai, įskaitant asmenis su negalia.

    Projektas apima penkias konkrečias vietas Ignalinos rajone: Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos rūsį, Strigailiškio kaimo administracinio pastato rūsį, Linkmenų bendruomenės centro rūsį, daugiabučio namo rūsį Aukštaičių gatvėje Ignalinoje ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Naujojo Daugėliškio skyriaus pastato rūsį.

    Kas bus atnaujinta priedangose?

    Savivaldybė skelbia, kad gautos lėšos bus nukreiptos ne tik į pačių patalpų pritaikymą, bet ir į svarbiausius saugos bei funkcinio veikimo sprendimus. Tarp numatytų darbų ir pirkinių – infrastruktūros pritaikymas riboto judumo žmonėms bei evakuacinių išėjimų įrengimas.

    Taip pat planuojama įrengti vėdinimo sistemą, autonominius dūmų signalizatorius ir apsauginius skydus langams, kurie skirti sumažinti stiklo šukių pavojų. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo sistema su elektros generatoriumi, kad priedanga galėtų veikti nutrūkus tiekimui.

    Be inžinerinių sprendimų, bus perkamos ir praktinės priemonės, reikalingos nelaimės atveju: pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai, gesintuvai, laužtuvai ir sulankstomi kastuvai. Tokios priemonės paprastai laikomos būtinu minimumu, kai žmonėms prireikia laikinai išbūti patalpose ir reaguoti į netikėtas situacijas.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o bendra vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2027 metų lapkričio 12 dienos.

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir gyventojų informavimui, todėl priedangų pritaikymas praktiniam naudojimui tampa ne tik formaliu reikalavimu. Ignalinos rajone planuojami darbai orientuoti į realias sąlygas: saugesnį patekimą, galimybę evakuotis, orą patalpose ir bazinį aprūpinimą, jei tektų priedangoje praleisti daugiau laiko.

  • Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Paliesiaus dvare 2026 metų gegužės 20–21 dienomis įvyko „Aukštaitijos bohema 2026“ – ketvirtasis Utenos apskrities kultūros vadybininkų sąskrydis, subūręs regiono kultūros lauko profesionalus. Dvi dienas trukęs renginys buvo skirtas kompetencijoms stiprinti, naujoms partnerystėms megzti ir dalintis praktiniais sprendimais, kurie padeda kultūros projektams tapti tvaresniems.

    Organizatoriai pabrėžė, kad regionuose dirbantys kultūros darbuotojai dažnai vienu metu atlieka kelis vaidmenis: planuoja renginius, rengia paraiškas, komunikuoja su auditorijomis ir partneriais. Dėl to tokie susitikimai tampa ne tik mokymosi, bet ir profesinio palaikymo erdve, kurioje svarbus ir žmogiškas ryšys, ir realiai pritaikomi įrankiai.

    Kas yra „Aukštaitijos bohema“?

    „Aukštaitijos bohema“ – tai Utenos apskrities kultūros vadybininkų, projektų vadovų, paraiškų rengėjų ir menininkų sąskrydis, orientuotas į šiuolaikines kultūros sektoriaus kompetencijas. Renginio kryptis apima ne tik projektų valdymą, bet ir auditorijų ugdymą, komunikaciją, bendradarbiavimo modelius bei naujas kultūrinio turinio pateikimo formas.

    Šiemet sąskrydyje dalyvavo daugiau nei 30 kultūros vadybininkų ir kūrėjų iš Utenos apskrities. Dalyvių teigimu, tokio formato susitikimai padeda greičiau perimti gerąsias praktikas ir išvengti tipinių klaidų planuojant biudžetus, rengiant paraiškas ar derinant partnerystes tarp skirtingų įstaigų.

    Dvi dienos: nuo emocinio intelekto iki tarptautinių projektų

    Pirmąją dieną Paliesiaus dvare renginio pradžią lydėjo muzikinė programa, o vėliau vyko pranešimai ir praktiniai užsiėmimai. Renginių organizatorė ir sociokultūrinių projektų iniciatorė Birutė Jakučionytė kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą kultūros sektoriuje, kur kasdienis darbas dažnai susijęs su dideliu krūviu ir intensyviu bendravimu.

    Kartu su Arminu Šlepavičiumi ji vedė garso terapijos užsiėmimą, kuriame dalyviai susipažino su gongų ir kitų instrumentų skambesio praktika. Vėliau pranešimą apie tarptautinių kultūros projektų planavimą ir valdymą skaitė M. K. Čiurlionio muziejaus vadovė, kultūros vadybininkė Virginija Vitkienė, akcentavusi strateginio pasirengimo ir partnerių tinklo reikšmę.

    Vakaro dalyje pristatyta ir meninė programa: pasirodė Ignalinos rajono kultūros centro kolektyvas „Laimingų romansų teatras“, o renginio atmosferą papildė įvairios kultūrinės pažintys ir kūrybiniai akcentai. Organizatoriai pabrėžė, kad neformalioje aplinkoje gimstančios pažintys dažnai tampa būsimų bendrų projektų pradžia.

    Praktiniai įrankiai ir finansavimo aktualijos

    Antrąją dieną užsiėmimus vedė Jaunųjų meistrų meno mokyklos („Young Masters Visual Art School“) įkūrėja Virginija Kuosaitė-Knowles, atvykusi iš Bradfordo Jungtinėje Karalystėje. Praktinėse užduotyse dalyviai ieškojo būdų, kaip kūrybines idėjas paversti aiškiai suformuluotais projektais, patraukliais auditorijai ir partneriams.

    Kultūrinių projektų rengimo patirtimis dalijosi ir VšĮ „Menų terasa“ direktorė Inga Šidlauskienė, daug dėmesio skyrusi įgyvendinimo disciplinai: terminams, atsakomybių pasidalijimui ir komunikacijai su bendruomenėmis. Sąskrydyje taip pat dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos atstovės, su kuriomis aptarti finansavimo prioritetai ir paraiškų rengimo praktika.

    Renginio pabaigoje Paliesiaus dvaro šeimininkė Birutė Jaškūnienė pristatė dvaro istoriją ir aplinką, kuri dažnai tampa kultūrinių iniciatyvų traukos tašku. Pasak dalyvių, vietos kontekstas ir autentika regioniniuose projektuose neretai yra esminė pridėtinė vertė, padedanti išsiskirti nacionaliniame renginių žemėlapyje.

    Projekto „Aukštaitijos bohema“ pradžia siekia 2021 metus, kai pirmasis sąskrydis surengtas Zarasuose. Vėliau organizavimas keitėsi: 2022 metais iniciatyvą perėmė Molėtų kultūros centras, 2025 metais – asociacija „Mes trys“, o 2026 metais, bendradarbiaujant su idėjos autore Aleksandra Stadaliene, renginį organizavo Ignalinos rajono kultūros centras.

    Projektas įgyvendinamas 2026 metų kovo 23 dieną – 2026 metų birželio 22 dieną laikotarpiu. Organizatoriai nurodė, kad projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, o skirta suma siekė 5 000 eurų.

  • Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: 26 837 eurų ir paraiškos iki birželio 15 dienos

    Ignalinos rajono savivaldybėje paskelbtas projektų atrankos konkursas, skirtas priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ veikloms įgyvendinti 2026–2028 metais. Konkurso tikslas – stiprinti vietos bendruomenių sutelktumą, tarpusavio pasitikėjimą ir gebėjimą spręsti kasdienius gyvenamosios vietovės klausimus.

    Šiai iniciatyvai Ignalinos rajono savivaldybei numatyta 26 837 eurų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 13 000 eurų, o paraiškas reikia pateikti iki birželio 15 dienos 17 valandos.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei jos turi registruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Tai reiškia, kad finansavimas orientuotas į vietos iniciatyvas, kurias vykdo oficialiai veikiantys bendruomenių atstovai.

    Paraiškos priimamos elektroniniu paštu, pateikiant dokumentus viename PDF faile. Praktikoje tai leidžia savivaldybei greičiau administruoti konkursą, o pareiškėjams svarbu įsitikinti, kad visi priedai sukelti į vieną dokumentą ir yra įskaitomi.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansuojamos veiklos turi tenkinti viešuosius bendruomenės narių interesus ir realius vietos poreikius. Tarp prioritetų – pilietiškumo ir lyderystės ugdymas, savanoriškos veiklos organizavimas, viešojo dialogo stiprinimas bei bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo su vietos valdžia skatinimas.

    Taip pat numatytos veiklos, kurios padeda sutelkti gyventojus ir kurti bendruomeniškumą per prasmingą vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrines ir švietėjiškas iniciatyvas, sporto ir sveikatinimo renginius. Akcentuojamas ir medijų bei informacinio raštingumo stiprinimas, svarbus mažinant dezinformacijos poveikį.

    Finansavimas gali būti skirtas viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių, vaikų žaidimų erdvių tvarkymui ir atnaujinimui. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti šio tipo veikloms galima skirti iki 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkurse numatytos ir socialinės iniciatyvos: vienišų senjorų ar asmenų su negalia lankymas, pagalbos grupės priklausomybių ar socialinių problemų turintiems žmonėms, veiklos, skirtos emocinei sveikatai bei psichologinei gerovei stiprinti. Atskirai įvardijama ir galimybė plėtoti socialinį verslą ar ruoštis viešųjų paslaugų teikimui, jei tai atitinka konkurso sąlygas.

    Tarp tinkamų veiklų įtrauktas ir civilinės saugos bei gynybos organizavimas bendruomenėje: mokymai gyventojams ir specialių priemonių įsigijimas. Pastaraisiais metais ši kryptis vis dažniau atsiranda vietos iniciatyvų finansavimo programose, nes didėja poreikis bendruomenėms turėti aiškius veikimo planus ir praktinius įgūdžius ekstremalių situacijų atvejais.

    Ką verta įsivertinti prieš teikiant projektą?

    Rengiant paraišką svarbu aiškiai aprašyti problemą, numatomas veiklas, rezultatus ir bendruomenei kuriamą naudą. Konkurso kontekste vertinamos ne tik idėjos, bet ir pareiškėjo gebėjimas jas įgyvendinti, todėl pravartu pagrįsti, kaip bus telkiami savanoriai, partneriai ir kaip bus užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Dėl detalesnės informacijos nurodoma kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę Rasą Juodagalvienę. Savivaldybė taip pat yra pateikusi konkurso aprašą ir paraiškos formą, kurių laikymasis paprastai lemia, ar paraiška bus pripažinta tinkama administraciniam vertinimui.

  • Pasirašyta 250 mln eurų sutartis „Węglówkos“ modernizacijai: antras kelias ir elektrifikacija

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP Polskie Linie Kolejowe pasirašė sutartį dėl dar vieno istorinio maršruto „Węglówka“ modernizavimo etapo. Tai geležinkelio linija Nr. 201, jungianti Bydgoščą su Trimiestiu ir svarbi tiek keleiviams, tiek krovinių srautams į šiaurės uostus.

    Sutartis apima beveik 32 kilometrų ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin. Darbus vykdys bendrovė „Strabag“, kuri, be statybos darbų, parengs ir sprendinius eismo valdymo bei telekomunikacijų sistemoms.

    Kontrakto vertė – apie 250 mln. eurų (be mokesčių), o bendra suma su mokesčiais siekia maždaug 310 mln. eurų. Investicija numato antrojo kelio įrengimą, elektrifikaciją ir keleivių infrastruktūros atnaujinimą, kad maršrutas taptų pralaidesnis ir patikimesnis.

    Kas keisis keleiviams ir vežėjams?

    Modernizuojant ruožą bus rekonstruojamos stotys ir sustojimo punktai, atnaujinamos platformos, pritaikant jas visiems keleiviams, įskaitant riboto judumo žmones. Taip pat numatyta pertvarkyti inžinerinius statinius ir techninę infrastruktūrą, kuri būtina saugiam bei reguliariam eismui.

    Saugumo dalyje numatyta atnaujinti 10 geležinkelio pervažų, įrengiant naujus užtvarus ir šviesos signalizaciją. Dar dviejose vietose planuojama pervažas pakeisti skirtingų lygių sankirtomis, taip mažinant avarijų riziką ir eismo trikdžius.

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šiame maršrute turėtų važiuoti iki 160 kilometrų per valandą, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad kelionės laikas galėtų sutrumpėti maždaug 20 minučių, o krovininiams vežimams svarbus ir pralaidumo augimas dėl dvikelio bei elektrifikacijos.

    Grafikas ir platesnis projekto kontekstas

    Ruožą tarp Maksymilianowo ir Wierzchucin planuojama užbaigti iki 2029 metais. Tuo pat metu tęsiami ir kiti linijos Nr. 201 modernizavimo etapai, apimantys darbus tiek Kujavijos Pamario, tiek Pamario vaivadijose.

    Visa linijos Nr. 201 modernizacija yra suskaidyta į kelis ruožus ir numatoma, kad galutinis projekto finišas pasiekiamas 2032 metais. Projektas siejamas su didesniu Šiaurės–Pietų transporto koridoriaus pajėgumu ir logistikos grandinės stiprinimu, ypač augant uostų krovai ir keliant tikslus dalį krovinių perkelti į mažiau taršų geležinkelį.

  • PAIH skelbia konkursą prezidentui ir viceprezidentui: atranka po valdybos atšaukimo

    Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros Polska Agencja Inwestycji i Handlu (PAIH) stebėtojų taryba paskelbė konkursą agentūros prezidento ir viceprezidento pareigoms. Kandidatų paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 8 dienos.

    PAIH pranešė, kad atranka vyks trimis etapais: pirmiausia bus vertinama, ar pateikti dokumentai atitinka formalius reikalavimus, vėliau bus analizuojamos kandidatų kompetencijos, o galiausiai vyks pokalbiai su stebėtojų taryba.

    Agentūra nurodo, jog iš kandidatų tikimasi vadovavimo patirties, gero PAIH veiklos išmanymo ir aukštų organizacijos valdymo kompetencijų. Taip pat akcentuojami nepriklausomumo ir skaidrumo standartai, būdingi valstybės kapitalo dalyvavimą turinčioms įmonėms.

    Šis konkursas skelbiamas po pokyčių agentūros vadovybėje: balandžio pabaigoje PAIH stebėtojų taryba atšaukė agentūros valdybą. Laikinai valdybos nario funkcijoms vykdyti buvo deleguotas Arturas Osuchowskis.

    Atšauktas PAIH prezidentas Andrzejus Dycha šias pareigas ėjo nuo 2024 metų vasario. Nors PAIH nepateikė detalių apie atšaukimo motyvus, tokie sprendimai paprastai signalizuoja siekį peržiūrėti strategiją ir valdymo modelį, ypač institucijoms, kurios dirba su tarptautinių investicijų pritraukimu ir eksporto skatinimu.

    PAIH priklauso Lenkijos plėtros fondo grupei ir yra viena pagrindinių institucijų, padedančių Lenkijos įmonėms plėstis užsienio rinkose. Agentūra taip pat konsultuoja užsienio investuotojus ir partnerius, besidominčius verslo galimybėmis Lenkijoje.

    Tokios agentūros vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl intensyvesnės konkurencijos Europoje dėl pramonės investicijų, tiekimo grandinių perkėlimo ar trumpinimo bei didėjančių saugumo reikalavimų. Todėl vadovų atranka, orientuota į skaidrumą ir kompetencijas, tampa esminiu veiksniu siekiant užtikrinti tęstinumą ir pasitikėjimą tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus partnerių akyse.