CP v2

Blog

  • Linkmenyse minės demarkacinės linijos istoriją: šv. Mišios, ceremonija prie paminklo Atmintis ir koncertas

    Linkmenyse minės demarkacinės linijos istoriją: šv. Mišios, ceremonija prie paminklo Atmintis ir koncertas

    Gegužės 30 dieną Linkmenyse vyks tradicinis renginys, skirtas pagerbti pasieniečių tarnybą, kadaise saugojusią Lietuvos demarkacinę liniją. Jį organizuoja Ignalinos rajono savivaldybė kartu su Pasieniečių klubu, kviesdami susiburti bendruomenę, pareigūnus ir svečius.

    Renginio ašis – susitikimas prie paminklo Atmintis, įprasminančio Ignalinos krašto istorinę patirtį. Šioje vietoje tarpukariu beveik du dešimtmečius ėjo 1920–1939 metais egzistavusi demarkacinė linija, skyrusi Lietuvą ir Lenkiją, palikusi gilų pėdsaką vietos žmonių šeimų istorijose.

    Paminklas prie Linkmenų bažnyčios buvo pastatytas 2018 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jis tapo atminties vieta, kurioje prisimenami tuometiniai pasienio tarnybos žmonės, pagerbiami už laisvę kovojusieji ir išreiškiama pagarba kariuomenei.

    Renginio programa prasidės 12.00 valandą šv. Mišiomis Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje. Nuo 13.00 valandos prie paminklo Atmintis numatyta iškilminga ceremonija su valstybės himnu, tylos minute, gėlių padėjimu ir patriotinėmis dainomis.

    Nuo 14.00 valandos planuojami susitikimai, diskusijos ir koncertinė programa, taip pat bus vaišinama kareiviška koše. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ ir kiti mėgėjų kolektyvai.

    Organizatoriai kviečia atvykti visus, kuriems svarbios tarnybos tradicijos ir istorijos atmintis. Renginys Linkmenyse pristatomas kaip proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir bendruomeniškai įprasminti krašto istoriją.

    Nuotraukos autorė – L. Kovalevskienė, informacija pateikta savivaldybės administracijos.

  • Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo

    Kalbos kultūros patarimai: nuo Pelẽnių gatvės kirčio iki prieglobos vietoj hostingo


    Kalbos kultūros patarimai

    Kaip kirčiuojamas gatvės pavadinimas „Pelenių gatvė“?

    Gatvės pavadinimas padarytas iš vietovardžio „Pelẽniai“, kuris kirčiuojamas pagal antrą kirčiuotę (riestinis kirčio ženklas ant antrosios -e-). Daugiskaitos kilmininke kirtis lieka toje pačioje vietoje, todėl kirčiuojame – „Pelẽnių gatvė“.

    „Gegužė“ ar „gegužis“?

    Pirmenybė teiktina pagrindiniam normos variantui – „gegužė̃ “. „Gegužis“ – šalutinis normos variantas, prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje.

    Kaip kirčiuoti: „prìtarta“ ar „pritárta“?

    Bevardės giminės neveikiamosios rūšies dalyvis „prìtarta“  kirčiuojamas priešdėlyje – „sprendimui prìtarta“.

    Kuo pakeisti terminą „hostingas“?

    Lietuviškas terminas yra „priegloba“ (tai svetainės paslauga, tinklalapių priėmimas, publikavimas; paslaugų arba vietos ištekliams suteikimas kam nors kitam savame kompiuteryje, savoje svetainėje, duomenų saugykloje).

    Ar vartotinas žodis „baneris“?

    „Baneris“ – svetimybė. Vartotini pavadinimai „reklaminė juosta“, „reklamjuostė“, „reklaminis paveikslėlis“, „reklaminis langelis“, „kaičioji reklama“.

    „Pėsčiasis“ ar „pėstysis“?

    „Pėstysis“ yra tarminė forma, vartojama šnekoje, laisvuosiuose stiliuose. Oficiali, prestižinė forma yra „pėsčiasis, pėsčioji“.

    Ar pasvirasis brūkšnys tarp žodžių turi būti rašomas su tarpais ar ne?

    Pasvirasis brūkšnys tarp žodžių ir jų sutrumpinimų rašomas su tarpais: „rajonų / miestų tarybose“, „tel. / faks.“.

    Tarp simbolinių santrumpų pasvirasis brūkšnys rašomas tarpų: „vėjas 5–7 m/s“.     

    Kaip taisyklingai: ingredientas ar ingridientas“?

    Taisyklinga rašyba – „ingredientas“.  Tačiau jį siūloma keisti lietuviškais atitikmenimis: „sudedamoji dalis“, „sudėtis“. „Ingredientas“ vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

    Kaip kirčiuoti: „pãveldas“  ar „pavéldas“?

    Tai 3b kirčiuotės žodis. Vienaskaitos vardininkas – „pãveldas“ (K. pãveldo, N. pãveldui, G. pãveldą, Įn. pãveldu, Vt. paveldè, Š. pãvelde).

    „Nedarbas“ ar „bedarbystė“?

    Į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ įrašyti abu žodžiai: „nedarbas“ – nebuvimas darbo, uždarbio; „bedarbystė“ – darbo nebuvimas.

    Tačiau terminas šiam reiškiniui pavadinti yra „nedarbas“ (padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti). Su šiuo žodžiu sudaryti ir kiti terminai: „nedarbo draudimas“, „nedarbo mažinimas“ ir pan.

    Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

    Rengiant atsakymus naudotasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Tarptautinių žodžių žodynu“.

  • Mostostal Warszawa ant bankroto ribos: „Acciona Construcción Polonia“ siūlo gelbėjimą, bet su 1 euro sąlyga

    Lenkijos statybų bendrovė Mostostal Warszawa atsidūrė kritinėje padėtyje: artimiausiomis savaitėmis jai gali pritrūkti apyvartinių lėšų, o sprendimai dėl tolimesnio finansavimo persikelia į akcininkų lygmenį. Esminis klausimas – ar pavyks įgyvendinti planuojamą kapitalo didinimą ir kokiomis sąlygomis į jį įsitrauks dominuojantis akcininkas.

    Didžiausias Mostostal Warszawa akcininkas yra „Acciona Construcción Polonia“, valdanti 62,13 proc. balsų. Būtent jos pozicija laikoma lemiama, nes kapitalo didinimas gali pakeisti balsų struktūrą ir sukelti papildomas prievoles pagal viešųjų bendrovių reguliavimą.

    Kapitalo didinimas su griežta išlyga

    „Acciona Construcción Polonia“ pranešė esanti pasirengusi dalyvauti naujoje akcijų emisijoje, tačiau tik su aiškiai apibrėžta sąlyga. Bendrovė siekia, kad naujų akcijų emisijos kaina būtų 1 zlotas už akciją, o privalomo oficialaus siūlymo supirkti likusias akcijas kaina taip pat būtų nustatyta pagal šį lygį.

    Toks reikalavimas grindžiamas argumentu, kad standartinės privalomo siūlymo kainos skaičiavimo taisyklės remiasi istorinių kotiruočių vidurkiais, kuriuos esą iškreipė mažas akcijų likvidumas ir nebeatspindi smarkiai pablogėjusios įmonės finansinės padėties. Akcininkas taip pat nurodo, kad 1 zloto kaina, jo vertinimu, viršija nepriklausomų vertintojų nustatytą teisingą akcijų vertę.

    Konvertuojant sumą, 1 zlotas sudaro apie 0,23 euro už akciją. Tuo metu biržoje akcijų kaina buvo apie 4 zlotus, tai yra maždaug 0,92 euro, o metų pradžioje ji viršijo 8 zlotus, arba apie 1,84 euro.

    „Acciona Construcción Polonia“ kreipėsi į Lenkijos finansų rinkos priežiūrą dėl leidimo privalomą siūlymą skelbti už 1 zloto kainą. Jei priežiūros institucija tokio leidimo nesuteiktų, akcininkas nurodo pasitrauksiantis iš kapitalo didinimo, o tai reikštų, kad planas pritraukti gyvybiškai reikalingų lėšų gali žlugti.

    Kodėl bendrovei prireikė skubios pagalbos

    Mostostal Warszawa pastaraisiais mėnesiais pranešė apie išaugusius kapitalo poreikius, susijusius su nutrauktomis ar ginčytinomis sutartimis ir prognozuojamais finansiniais nuostoliais. Bendrovė nurodė, kad reikalingas papildomas finansavimas siekia 425–570 mln. zlotų, tai yra maždaug 99–133 mln. eurų.

    Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad įmonė ieškojo papildomo finansavimo rinkoje, tačiau, kaip skelbta, derybos su 10 bankų nebuvo sėkmingos. Tokiose aplinkybėse kapitalo injekcija iš akcininkų tampa vienu realiausių būdų išlaikyti veiklos tęstinumą.

    Akcininkų struktūroje, be „Acciona Construcción Polonia“, reikšmingas investuotojas yra PZU atvirasis pensijų fondas „Złota Jesień“, valdantis 19,14 proc. akcijų. Likusi dalis priklauso smulkiesiems investuotojams, kuriems privalomo siūlymo kaina ir emisijos sąlygos gali turėti esminę finansinę reikšmę.

    Rinkai tai tampa jautriu precedentu: akcininko siūlomas gelbėjimo planas reiškia didelį akcijų vertės perskirstymą, o galutinį scenarijų lems priežiūros institucijos sprendimas ir akcininkų susirinkime patvirtintos kapitalo didinimo sąlygos.

  • Lenkijos energetikos ministras ramina dėl dujų: saugyklos jau per 53 proc., pildymas prasidės birželį

    Lenkijoje artėjant kitam šildymo sezonui dujų tiekimo sutrikimų neprognozuojama, teigia šalies energetikos ministras Miłoszas Motyka. Pasak jo, požeminių saugyklų pildymas turėtų startuoti birželį, o importo kryptys ir apimtys esą suplanuotos taip, kad rudenį būtų pasiektas saugus atsargų lygis.

    Remiantis dujų saugyklų operatoriaus „Gas Storage Poland“ pateikiamais duomenimis, požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos 53 proc. Toks lygis, pasak Lenkijos pusės, yra vienas geriausių tarp Europos Sąjungos valstybių šio sezono pabaigoje, kai daugelyje šalių atsargos buvo mažesnės.

    Tuo metu Europos Sąjungoje gegužės viduryje vidutinis saugyklų užpildymas siekė 35,7 proc., rodo Europos dujų infrastruktūros duomenų suvestinės. Bendras sukauptų atsargų kiekis ES viršijo 400 TWh, tačiau jis buvo žemiau pastarųjų penkerių metų vidurkio, siekusio 48,4 proc., todėl dalis rinkos dalyvių dėmesį telkia į vasaros pildymo tempą ir kainų dinamiką.

    Importo planas ir LNG vaidmuo

    Ministras tikina, kad Lenkija turi užtikrintas suskystintų gamtinių dujų tiekimo apimtis, o LNG išlieka viena svarbiausių alternatyvų vamzdyniniams srautams. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV ir Norvegija, o papildomi kroviniai, esant poreikiui, turėtų atkeliauti ir iš Afrikos šalių į Lenkijos SGD terminalą.

    „Nebus jokių problemų užpildyti Lenkijos saugyklas dujomis prieš kitą žiemą. Netrukus, nuo birželio, pradėsime jų pildymą. Turime užtikrintas LNG tiekimo apimtis, o iki kito šildymo sezono būsime tinkamai pasirengę“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Energetikos rinkoje saugyklų pildymas vasarą paprastai tampa vienu svarbiausių kainas veikiančių veiksnių: kuo daugiau dujų perkama į atsargas, tuo didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu. Kita vertus, stabilus ir iš anksto suplanuotas importas padeda sumažinti staigių kainų šuolių riziką, jei rudenį prasidėtų intensyvus pirkimas.

    Degalų kainų klausimas ir Ormuzo sąsiauris

    Ministras taip pat užsiminė apie galimą laikinos degalų kainų mažinimo programos CPN ateitį, tačiau pabrėžė, kad sprendimų dar nėra. Anot jo, situacija vertinama atsižvelgiant į didmeninės rinkos pokyčius, kuriuos pastaruoju metu veikia įtampa, susijusi su Ormuzo sąsiauriu.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos institucijų skaičiavimais, programa, apimanti pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimą degalams ir maksimalios dienos mažmeninės kainos ribojimą, valstybės biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Dėl to diskusijose akcentuojamas balansas tarp trumpalaikės pagalbos vartotojams ir ilgalaikių fiskalinių pasekmių.

    Rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad energetinių išteklių kainas Europoje lemia ne vien vietinės atsargos, bet ir pasauliniai veiksniai: SGD krovinių konkurencija su Azija, infrastruktūros pajėgumai, geopolitinės rizikos bei vartojimo pokyčiai. Todėl šią vasarą stebimas saugyklų pildymo tempas ir tiekimo patikimumas gali tapti vienu svarbiausių indikatorių, nuo kurių priklausys rudens ir žiemos kainų scenarijai.

  • Cyberprieš nusikaltėlių korporacijos: HR, premijos ir „antriniai“ sukčiai, taikantys į aukas

    Už romantinių apgavysčių, fiktyvių investicijų ar sukčiavimo skelbimų portaluose vis dažniau stovi ne pavieniai „hakeriai“, o gerai organizuotos grupuotės, veikiančios kaip korporacijos. Kibernetinio nusikalstamumo rinka turi aiškiai pasidalytas roles, vidines taisykles ir infrastruktūrą, kuri leidžia masiškai atakuoti žmones skirtingais kanalais.

    Ekspertai, tyrinėjantys šias grupes, pabrėžia, kad jos kuria darbo procesus panašiai kaip verslas: planuoja kampanijas, skaičiuoja „rezultatus“, testuoja scenarijus ir nuolat ieško naujų „darbuotojų“. Tam pasitelkiami uždari kanalai ir pokalbių grupės, kur aptariamos operacijos, dalijamasi instrukcijomis ir sprendžiamos vidinės problemos.

    Kaip veikia nusikaltėlių „organizacija“

    Tokiose struktūrose galima sutikti „personalo“ funkcijas primenančių veiklų: atrankas, kandidatų patikras ir įvedimą į „pareigas“. Naujokams siūlomos konkrečios rolės, pavyzdžiui, pinigų išgrynintojai, kurie prie bankomatų išima apgaule gautas lėšas, arba žmonės, vykdantys masines žinučių siuntimo kampanijas.

    Skiriamoji „korporacinio“ modelio detalė yra motyvavimo sistemos ir vidinė drausmė. Tyrėjai pasakoja, kad aprašymuose gali atsirasti užuominų apie premijas už „planą“, o kartu ir taisyklės, skirtos mažinti riziką būti išaiškintiems.

    Vis dėlto net ir tokios grupės daro klaidų: kartais neatsargiai atskleidžia buvimo vietą, supainioja detales, palieka identifikuojamus pėdsakus ar per viešai aptarinėja sulaikymus. Tai tampa signalais teisėsaugai ir kibernetinio saugumo specialistams, kurie stebi schemų evoliuciją ir bando infiltruotis į komunikacijos kanalus.

    Antriniai sukčiai ir aukų duomenų rinka

    Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamasis antrinis sukčiavimas, kai žmogus apgaunamas antrą kartą po jau patirtų nuostolių. Tipinis scenarijus atrodo taip: nusikaltėliai susisiekia su auka ir prisistato „pagalbos“ teikėjais, kurie neva gali padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

    Tokios apgavystės dažnai remiasi aukų duomenų pakartotiniu panaudojimu. Jau apgautas žmogus tampa vertingu įrašu duomenų bazėje: svarbu žinoti, kokiu būdu jis buvo įtikintas, kokia suma prarasta ir kokie argumentai veikė, todėl informacija gali būti platinama tarp skirtingų grupių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad antriniame etape emocinis spaudimas dar stipresnis, nes žmogus jaučia gėdą, nerimą ir skubą „atgauti prarastą“. Dėl to didėja tikimybė vėl priimti skubotus sprendimus, ypač jei žadama greita „teisinė“ ar „techninė“ pagalba.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant kelių tirtų grupių veiklą, minima, kad bendruomenėse buvo 1 672 nariai, iš jų 287 laikyti aktyviais. Tyrėjų pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 1 150 eurų, o aukoms padaryta žala sudarė maždaug 320 000 eurų.

    Taip pat fiksuota iki 15 000 bandymų išsigryninti nusikalstamu būdu gautas lėšas, pasitelkiant mokėjimo korteles ar momentinius pervedimus. Tokia apimtis rodo ne vienkartinius atvejus, o sisteminę „gamybą“, kur svarbiausia yra mastas, greitis ir nuolatinis metodų tobulinimas.

    Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad geriausia gynyba yra kritinis mąstymas ir procesų laikymasis: neskubėti, tikrinti informaciją, neatskleisti prisijungimų, o sulaukus „pagalbos atgauti pinigus“ pasiūlymų pirmiausia kreiptis į banką ir oficialias institucijas. Nusikaltėlių „korporacijos“ klesti ten, kur žmonės paliekami vieni su problema ir emocijomis.

  • Lenkai ir čekai masiškai pila pigesnį kurą Lenkijoje: ekonomistai paaiškino, ką rodo skaičiai

    Pigesnio kuro paieškos vėl suaktyvino vadinamąjį kuro turizmą Lenkijoje: į pasienio degalines atvyksta vairuotojai iš kaimyninių šalių. Tokį judėjimą skatina laikinos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos, kurios, lyginant su dalimi ES rinkų, išlieka žemesnės.

    Situaciją papildomai apnuogino ekonomistų atliktas duomenų palyginimas. Remiantis Lenkijos statistikos tarnybos GUS skelbtais rodikliais, reali degalų mažmeninė prekyba per mėnesį šoktelėjo 13,4 proc., tačiau banko klientų mokėjimų kortelėmis degalinėse dinamika reikšmingai nepasikeitė.

    „Toks skirtumas greičiausiai reiškia, kad paklausą didino įmonės arba pirkėjai iš užsienio, nes mūsų klientų atsiskaitymai kortelėmis tuo metu buvo stabilūs“, – sakė PKO BP ekonomistai.

    Šis neatitikimas vertinamas kaip signalas, jog dalis pardavimų augimo gali būti susijusi ne su vietinių gyventojų vartojimu, o su papildomu srautu iš už Lenkijos ribų. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį grynųjų pinigų atsiskaitymų svorį arba kuro įsigijimą įmonių kortelėmis, kurių statistika gali skirtis nuo asmeninių kortelių duomenų.

    Valstybės reguliavimas, kuriuo laikinai įvedamos maksimalios kainos, yra pristatomas kaip priemonė amortizuoti staigius kainų šuolius, kai brangsta nafta ir didmeninė produkcija. Maksimali kaina skaičiuojama pagal vidutines didmenines kainas, prie jų pridedant akcizą, kuro mokestį, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Lenkijos valdžios atstovai taip pat leidžia suprasti, kad priemonės gali būti tęsiamos, jei rinkoje išliks įtampa ir bus matomas poreikis stabilizuoti mažmeninę kainodarą. Pasak finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio, sprendimai dėl pratęsimo paprastai svarstomi trumpais intervalais, vertinant situaciją naftos rinkoje ir degalų kainų kreivę.

    Reguliavimo poveikis jaučiamas ne tik vairuotojams, bet ir biudžetui. Tarptautinėje žiniasklaidoje cituojami vertinimai rodo, kad tokia politika valstybei gali kainuoti apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl didėjantis užsienio vairuotojų srautas kelia klausimų, kam realiai atitenka subsidijuojamos kainos nauda.

    Tuo pačiu degalų kainos regione išlieka jautrios geopolitikai. Bet kokie didesni sukrėtimai, kurie brangina „Brent“ naftą ir rafinuotų produktų kotiruotes, greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl laikinos kainų „lubos“ tampa politiniu, o ne vien ekonominiu instrumentu.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • „Žvaigždžių karų“ sugrįžimas į kiną neįtikino: „The Mandalorian and Grogu“ startavo silpniausiai

    „Žvaigždžių karų“ sugrįžimas į kiną neįtikino: „The Mandalorian and Grogu“ startavo silpniausiai

    Po septynerių metų pertraukos „Žvaigždžių karai“ grįžo į didžiuosius ekranus, tačiau naujo filmo „The Mandalorian and Grogu“ startas kino kasose tapo nemaloniu signalu studijai. Pirmasis savaitgalis fiksuojamas kaip silpniausias franšizės atidarymas per „Disney“ valdymo laikotarpį.

    Per keturių dienų Memorial Day savaitgalį Šiaurės Amerikoje filmas surinko apie 102 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 94 mln. eurų. Pasaulinės pajamos per tą patį laiką siekė apie 165 mln. JAV dolerių, arba maždaug 152 mln. eurų.

    Šis rezultatas nežymiai nusileido 2018 metais pasirodžiusiam filmui „Solo: A Star Wars Story“, kuris per analogišką šventinį savaitgalį buvo surinkęs apie 103 mln. JAV dolerių, tai yra apie 95 mln. eurų. Tuomet tai buvo laikyta nuviliančiu rodikliu, o pats filmas vėliau tapo mažiausiai uždirbusiu „Disney“ eros „Žvaigždžių karų“ projektu kino teatruose.

    Vis dėlto finansinis paveikslas dar nėra galutinis, nes šįkart biudžetas mažesnis. Skelbiama, kad „The Mandalorian and Grogu“ kainavo apie 165 mln. JAV dolerių, arba maždaug 152 mln. eurų, kai „Solo“ biudžetas siekė apie 275 mln. JAV dolerių, arba apie 254 mln. eurų.

    „Žvaigždžių karų“ visata anksčiau kėlė nuostabą, o pirmajam filmui po „The Rise of Skywalker“ reikėjo tapti dideliu įvykiu, kuris sugrąžintų tikėjimą, tačiau „The Mandalorian and Grogu“ pernelyg atsargus ir blankus, – teigiama apžvalgoje.

    Pramonės analitikai tokius skaičius dažnai sieja su vadinamuoju franšizės nuovargiu, kai didelis projektų kiekis per kelerius metus sumažina auditorijos alkį naujienoms. Pastarąjį dešimtmetį „Disney“ aiškiai perorientavo „Žvaigždžių karus“ į srautinio transliavimo rinką, kur didžiausią atgarsį pelnė tokie serialai kaip „The Mandalorian“ ir „Andor“.

    Tačiau ne visi serialai pasiekė panašų populiarumą, o tai gali atsispindėti ir kino bilietų pardavimuose. Memorial Day savaitgalis JAV tradiciškai laikomas vienu svarbiausių metų startų langų, todėl palyginti santūrus susidomėjimas ypač krenta į akis.

    „Disney“ jau yra paskelbusi ir kitą franšizės kino projektą, kuris turėtų tęsti „Žvaigždžių karų“ sugrįžimą į kiną. Kitas filmas „Star Wars: Starfighter“, kuriame turėtų vaidinti Ryanas Goslingas, planuojamas 2027 metų gegužę.

  • Šios savaitės kultūros renginiai Europoje: nuo Munch parodos Osle iki jūros pabaisų Londone

    Šios savaitės kultūros renginiai Europoje: nuo Munch parodos Osle iki jūros pabaisų Londone

    Gegužės pabaiga Europoje tradiciškai žymi intensyvų kultūros sezono ritmą: muziejai atidaro didžiąsias vasaros parodas, o kino teatrai ir srautinių platformų katalogai pasipildo ilgai lauktais premjeriniais titulais. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria ir klasikinio meno vardai, ir popkultūros interpretacijos.

    Išskirtiniu akcentu laikoma paroda Osle, skirta Edvardo Muncho kūriniams, sukurtiems užsakymu pramonės užsakovui. Tuo pat metu Londone startuoja viena ambicingiausių pastarųjų metų gamtos istorijos ekspozicijų, kviečianti pažvelgti į jūrų plėšrūnus, gyvenusius dar prieš dinozaurų era tapusią kino kliše.

    Parodos: nuo Muncho iki jūros plėšrūnų

    Oslo muziejus MUNCH šią savaitę primena mažiau žinomą Edvardo Muncho kūrybos pusę – jo darbus, kurtus ne galerijoms, o viešoms erdvėms ir konkrečiam užsakymui. Parodoje akcentuojama, kaip menininko tapyba veikė kasdienę aplinką ir kokią socialinę epochą atspindėjo XX amžiaus pradžios Norvegijoje.

    Šis pasakojimas svarbus ir platesniame kontekste: Europoje vis dažniau grįžtama prie teminių ekspozicijų, kurios menininkus rodo ne tik per žymiausius paveikslus, bet ir per jų santykį su miestu, darbu, reklama ar pramone. Tokios parodos dažnai remiasi archyvine medžiaga ir dokumentika, todėl tampa patrauklios ne tik meno gerbėjams, bet ir istorijos smalsuoliams.

    Londono Natural History Museum pristato didelę ekspoziciją apie priešistorinius jūrų plėšrūnus, kurią lankytojai dažnai lygina su moksliniu nuotykiu. Parodoje žadama gausybė paleontologinių objektų ir rekonstrukcijų, leidžiančių suprasti, kaip atrodė jūrų ekosistemos juros laikotarpiu ir kodėl kai kurie plėšrūnai vadinami jūrų pasaulio viršūnės medžiotojais.

    Muziejai tokio tipo parodose vis dažniau naudoja interaktyvias priemones ir edukacines patirtis, kad sudėtingas mokslo temas priartintų šeimoms ir jaunesniems lankytojams. Dėl riboto bilietų skaičiaus ir didelio susidomėjimo tokios ekspozicijos neretai planuojamos iš anksto, ypač savaitgaliais ir per atostogų laikotarpius.

    Kinas ir serialai: įtampa, noir ir alternatyvios visatos

    Kino repertuare išsiskiria kriminalinis trileris apie jauną pianinų derintoją, kurio išskirtinė klausa netikėtai tampa įrankiu nusikaltimo schemose. Filme kuriama „indie“ įtampos dinamika, o siužetas remiasi idėja, kad profesiniai gebėjimai gali būti panaudoti tiek kūrybai, tiek rizikingoms situacijoms.

    Siaubo žanro gerbėjams siūloma nauja „found footage“ krypties istorija, paremta interneto kultūroje išpopuliarėjusiu liminalinių erdvių motyvu. Pastaraisiais metais tokios istorijos sugrįžta į didžiuosius ekranus, nes auditorija ieško minimalistinės įtampos, paremtos atmosfera ir psichologiniu nejaukumu, o ne vien efektais.

    Serialų fronte dėmesį traukia alternatyvus superherojinis noir pasakojimas, kuriame tamsus 1930-ųjų Niujorko fonas dera su detektyvine dramaturgija. Tai dar viena tendencija, kai populiarūs komiksų pasauliai perinterpretuojami per skirtingus žanrus, siekiant išlaikyti pažįstamą mitologiją, bet pasiūlyti naują toną.

    Muzika: nauji leidiniai ir nostalgijos grįžimas

    Muzikos naujienose ryškiausiai skamba Paul McCartney naujas albumas, tęsiantis jo ilgą solinę diskografiją. Leidinyje akcentuojamos asmeninės atmintys ir ryšiai su artimiausiais kūrybiniais bendrakeleiviais, o toks atviras tonas pastaruoju metu ypač vertinamas ir vyresnės, ir jaunesnės auditorijos.

    Europos koncertų ir leidybos rinkoje pastebima aiški kryptis: klausytojai vėl aktyviai grįžta prie autentiškų, mažiau „poliruotų“ įrašų, kuriuose girdima gyva instrumentuotė ir aiškus pasakotojo balsas. Tai siejama ir su platesne nostalgijos banga, ir su noru atsitraukti nuo trumpų, algoritmų formuojamų klausymo įpročių.

    Tuo pat metu nepriklausomos scenos atlikėjai taip pat išlaiko tempą, leisdami naujus albumus ir stiprindami savo auditoriją per turnė bei specialius leidimus. Tokia dinamika rodo, kad 2026 metais kultūros kalendorius Europoje išlieka tankus, o pasirinkimų spektras – nuo muziejų salių iki kino ekranų ir ausinių – platesnis nei bet kada.

  • Lenkijoje kuriamas Atsakingo DI centras: tirs poveikį žmonėms, pirmoji atranka planuojama vasarą

    Lenkijoje pradedamas kurti Atsakingo dirbtinio intelekto centras, kurio tikslas – tirti, kaip DI sprendimai veikia žmones ir kokias rizikas jie gali kelti. Iniciatyvą rengia Łukasiewicz tinklo DI ir kibernetinio saugumo institutas, o pirmosios darbuotojų paieškos, jei bus laikomasi grafiko, galėtų prasidėti vasarą.

    Naujoji komanda turėtų jungti ne vien technologijų kūrėjus, bet ir teisės, socialinių mokslų, psichologijos bei pedagogikos specialistus. Instituto atstovai pabrėžia, kad spartėjant DI diegimui vien techninių žinių nepakanka, kai sprendimai ima daryti įtaką elgsenai, mokymuisi ar psichologinei savijautai.

    „DI sistemas kuriantys žmonės ne visada gali iš anksto numatyti visas diegiamų sprendimų pasekmes, ypač kai jos paliečia jaunus naudotojus“, – sakė instituto direktorius Janas Kozakas.

    Anot jo, kuriamas centras neturėtų tapti „stabdžiu“ technologijų plėtrai, o veikiau partneriu inžinieriams – padedančiu anksti identifikuoti galimus šalutinius efektus ir pasiūlyti, kaip sprendimus koreguoti. Praktikoje tai reikštų vertinimus, ar konkretus DI produktas gali skatinti žalingus naudojimo įpročius, klaidinančias priklausomybės formas ar daryti įtaką jautrioms grupėms, pavyzdžiui, nepilnamečiams.

    Šis požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai DI plėtra vis dažniau siejama su atskaitomybe, skaidrumu ir sauga. ES reguliavimo logika remiasi rizikos lygiais, o organizacijoms, kuriančioms ar diegiančioms didesnės rizikos sistemas, keliami papildomi reikalavimai dėl duomenų valdymo, testavimo, dokumentavimo ir žmogaus priežiūros.

    Centro steigimas dar yra formalioje parengiamojoje stadijoje, laukiama administracinių sprendimų, kurie leistų pradėti veiklą. Jei procesas vyks sklandžiai, pirmoji atranka galėtų startuoti jau liepos mėnesį, o komanda būtų komplektuojama etapais pagal planuojamas tyrimų kryptis.

    Lygiagrečiai institutas plečia ir kitą kryptį – pramonės bei viešojo sektoriaus DI kompetencijų stiprinimą. Katovicuose neseniai pradėjo veikti kompetencijų centras, orientuotas į praktišką diegimą versle, administracijoje ir sveikatos apsaugoje, siekiant greičiau sujungti užsakovus su reikiamais ekspertais ir technologijomis.

    Institutas taip pat vysto projektus, susijusius su skaitmenine infrastruktūra ir viešosiomis paslaugomis. Tarp minimų iniciatyvų – EdgePL, numatantis 32 vietinių duomenų centrų tinklą, bei sveikatos sektoriuje diegiami sprendimai, skirti mažinti medikų administracinį krūvį automatizuojant dokumentavimą ir informacijos apdorojimą.