CP v2

Blog

  • „Torpol“ arti 700 mln eurų vertės sutarties: ką pakeistų Varšuvos Rytų stoties modernizacija

    Lenkijos biržoje kotiruojama infrastruktūros bendrovė „Torpol“ praneša esanti arti vieno didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sandorių šalyje. Įmonė tikisi užbaigti procedūras ir pasirašyti sutartį dėl Varšuvos Rytų stoties bei stotelės Warszawa Stadion modernizavimo, kurios vertė siekia apie 700 mln eurų be PVM.

    Įmonės vadovai viešai teigia, kad po ginčų nagrinėjimo etapo „iš esmės niekas netrukdo pasirašyti sutarties“. Tokia investicija reikšmingai papildytų „Torpol“ užsakymų portfelį ir suteiktų daugiau laisvės atsirenkant, kuriuose konkursuose dalyvauti toliau.

    Kas keisis Varšuvos Rytų stotyje

    Projektas apima kompleksinį geležinkelio infrastruktūros atnaujinimą viename svarbiausių Varšuvos mazgų. Numatyta įrengti septynis modernius dengiamus peronus su liftais ir eskalatoriais, taip pat pagerinti keleivių judėjimą bei informavimą stotyje.

    Darbų apimtyje taip pat planuojamas naujas jungiamasis koridorius tarp esamų tunelių, dinaminės keleivių informavimo sistemos diegimas, bėgių, iešmų, kontaktinio tinklo ir eismo valdymo įrangos keitimas. Tokie sprendimai paprastai skirti didinti pralaidumą, punktualumą ir saugumą intensyviai naudojamuose mazguose.

    Grafikas ir įtaka pajamoms

    Pagal aptariamą planą sutarties trukmė siektų 51 mėnesį, iš jų 43 mėnesiai būtų skirti statybos darbams. Likę 8 mėnesiai numatyti sertifikavimui, procedūroms ir leidimams, kurie infrastruktūros projektuose dažnai tampa kritiniu užbaigimo etapu.

    „Jei sutartį pasirašytume vasarą, pirmąjį pusmetį skirtume projektavimo darbams, o nuo 2027 metų tikėtume didesnės darbų apimties ir reikšmingų pajamų“, – sakė „Torpol“ atstovai. Įmonė pabrėžia, kad toks kontraktas leistų selektyviau rinktis konkursus ir labiau orientuotis į projektus, kurie atitinka kompetencijas arba atneša papildomą vertę.

    Diversifikacija ir kiti projektai

    „Torpol“ taip pat signalizuoja apie siekį plėsti veiklos kryptis, kaip vieną prioritetų įvardydama elektros energetikos segmentą, susijusį su geležinkelių infrastruktūra. Bendrovė ketina auginti kompetencijas tiek stiprindama vidinius pajėgumus, tiek bendradarbiaudama su partneriais, o kaip papildomą kelią mini ir galimus įsigijimus.

    Lygiagrečiai įmonė dalyvauja konkursuose, susijusiuose su Lenkijos dideliais geležinkelio projektais, įskaitant infrastruktūrą, planuojamą prie Centrinio transporto mazgo. Bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad kai kuriuose konkursuose reikalavimai labiau orientuoti į kelių statybos patirtį, todėl rinkoje formuojamos konsorciumų paraiškos.

    Finansiniu požiūriu „Torpol“ pirmąjį 2026 metų ketvirtį fiksavo apie 78 mln eurų pardavimo pajamų, tai yra maždaug 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Įmonė aiškino, kad dalį darbų pakoregavo nepalankios oro sąlygos, tačiau pelningumo rodikliai gerėjo dėl indeksavimo, pakeitimų pavedimų ir sutarčių korekcijų, o grynasis pelnas paaugo iki maždaug 2,4 mln eurų.

  • Sevilijoje rasti du XVII a. paveikslai: po beveik 100 metų jie grįžta į Hospital de los Venerables

    Sevilijoje rasti du XVII a. paveikslai: po beveik 100 metų jie grįžta į Hospital de los Venerables

    Ispanijos nacionalinė policija pranešė susigrąžinusi du XVII amžiaus ovalo formos aliejinės tapybos kūrinius ant pušies lentos, kurie beveik šimtmetį buvo laikomi dingusiais. Pasak pareigūnų, paveikslai priklausė Sevilijos Hospital de los Venerables Sacerdotes bažnyčiai ir ilgą laiką nebuvo žinoma, kur jie atsidūrė.

    Tyrimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį, kai Kultūros ministerijos padalinys, dirbantis su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įspėjo policiją apie aukciono kataloge pastebėtus darbus. Apie galimą sutapimą institucijas informavo ir Sevilijos arkivyskupija, nurodžiusi, kad kataloge esantys kūriniai gali būti dingę bažnytinės kolekcijos eksponatai.

    Dingo po 1930 metų parodos

    Policijos teigimu, du paveikslai buvo paskolinti 1929 metais, kai Sevilijoje vyko Iberoamerikos paroda, o pasibaigus renginiui 1930 metais į savo vietą nebegrįžo. Nuo tada jų kelias buvo nutrūkęs, o dingimas ilgainiui tapo vienu iš neatsakytų vietos kultūros paveldo klausimų.

    Atgauti kūriniai siejami su Sevilijos tapytoju Lucasu Valdésu, kūrusiu XVII amžiuje. Šie darbai, kaip nurodo tyrėjai, buvo bažnyčios pagrindinio altoriaus dekoro dalis, todėl jų reikšmė yra ne tik meninė, bet ir istorinė bei religinė.

    Kaip paveikslai buvo susigrąžinti

    Gavus informaciją apie galimą pardavimą, policijos Istorinio paveldo padalinys tikrino kilmę, autentiškumą ir sutapimą su archyviniais aprašais. Pareigūnai nurodė, kad patvirtinus, jog tai tie patys dingę darbai, kūriniai buvo paimti prevenciškai, kad nepatektų į rinką ir būtų užtikrinta jų apsauga.

    Vėliau pareigūnai nustatė dabartinius kūrinių turėtojus ir paaiškino teisinį bei paveldosauginį statusą, akcentuodami pareigą grąžinti teisėtam savininkui. Policija pabrėžė, kad svarbų vaidmenį suvaidino tarpininkavimas tarp turėtojų ir Sevilijos arkivyskupijos, leidęs susitarti dėl savanoriško perdavimo.

    Šio mėnesio 20 dieną paveikslai oficialiai perduoti Sevilijos arkivyskupijai ceremonijoje, surengtoje Hospital de los Venerables bažnyčioje. Tokie atvejai, pasak paveldosaugos ekspertų praktikos, dažnai baigiasi ne teismo procesais, o kilmės įrodymų patikslinimu ir susitarimu, jei dabartiniai turėtojai nėra tiesiogiai susiję su dingimu.

    Kodėl tokių atvejų daugėja

    Kultūros vertybių kilmės tikrinimas vis dažniau remiasi skaitmeniniais archyvais, institucijų duomenų bazėmis ir rinkos stebėsena, todėl seniai dingę kūriniai ima „išlįsti“ aukcionų kataloguose ar privačiuose pardavimuose. Paveldosaugos praktikoje tai reiškia, kad net ir po dešimtmečių atsiradę objektai gali būti identifikuojami pagal aprašus, nuotraukas, matmenis, ikonografiją ir istorinius inventorius.

    Šis atvejis Sevilijoje išryškina ir kitą tendenciją: kultūros paveldo apsauga vis labiau priklauso nuo institucijų bendradarbiavimo, nes informacija dažnai ateina iš bažnytinių archyvų, muziejų ar ministerijų. Kai yra aiškus teisinis statusas ir įrodyta kilmė, reali kūrinių grąžinimo galimybė smarkiai padidėja.

  • Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Kas paaiškėjo iš JK kasos duomenų

    Didžiausius kino bilietų pardavimus Jungtinėje Karalystėje renkantys filmai pastaraisiais metais gerokai dažniau remiasi vyrais pagrindiniuose vaidmenyse nei vyresnėmis moterimis, rodo kampanijos Age Without Limits užsakymu atlikta analizė. Tyrėjai peržvelgė 100 daugiausia pajamų surinkusių filmų, išleistų JK 2023 metais, 2024 metais ir 2025 metais.

    Iš šimto komerciškai sėkmingiausių filmų tik penkiuose pagrindinis vaidmuo teko moteriai, vyresnei nei 60 metų. Tuo pat metu šešiuose filmuose pagrindinį vaidmenį atliko aktorius, vardu Chris, o tai tapo ryškiu rodikliu, kaip siaurai didžioji industrijos dalis vis dar mato „parduodamą“ lyderystę ekrane.

    Dar vienas skaičius, kurį kampanijos autoriai vadina simboliškai iškalbingu: filmų, kurių pagrindinis veikėjas yra kalbantis gyvūnas, esą buvo maždaug keturis kartus daugiau nei filmų su vyresne nei 60 metų moterimi centre. Nors toks palyginimas sąmoningai provokuojantis, jis pabrėžia problemą, kurią organizacija sieja su amžizmu ir lyčių nelygybe.

    Kurios vyresnės aktorės vis dėlto gavo „pirmą planą“

    Analizėje išskiriami keli komerciškai sėkmingesni pavyzdžiai, kuriuose pagrindinis vaidmuo patikėtas vyresnei moteriai. Tarp jų minimi filmai Allelujah, My Big Fat Greek Wedding 3, Book Club: The Next Chapter, The Substance ir Freakier Friday, kuriuose ryškiausiai matomos Jennifer Saunders, Nia Vardalos, Diane Keaton, Demi Moore ir Jamie Lee Curtis.

    Kampanijos vertinimu, pavieniai pavyzdžiai nekeičia bendro vaizdo: vyresnės moterys dažniau lieka antraeiliuose vaidmenyse, o jų personažai neretai kuriami kaip pasyvūs, menkiau veikiantys siužetą ar paverčiami karikatūriškais. Ši tendencija, anot tyrėjų, ilgainiui formuoja ir auditorijos įprotį nematyti vyresnių moterų kaip istorijų variklio.

    Ką sako industrija ir ką rodo apklausos

    Diskusiją sustiprino ir viešai išsakytas aktorės Emmos Thompson palaikymas kampanijos raginimams. 67 metų „Oskaro“ laureatė teigė, kad vyresnių moterų istorijos yra ne tik reikalingos, bet ir iš prigimties įdomesnės, nes patirtys su amžiumi tik kaupiasi.

    „Moterys sudaro pusę visuomenės ir mes senstame. Tad kur istorijos apie mus? Kuo tampame vyresnės, tuo esame įdomesnės“, – sakė Emma Thompson.

    Centre for Ageing Better vadovė Carole Easton pabrėžė, kad toks atotrūkis atrodo paradoksalus ir ekonominiu požiūriu, nes vyresnė auditorija sudaro reikšmingą kino lankytojų dalį ir per metus išleidžia dideles sumas pramogoms. Organizacijos užsakymu atliktoje visuomenės apklausoje trečdalis respondentų nurodė manantys, kad filmų su vyresnėmis nei 60 metų moterimis pagrindiniuose vaidmenyse trūksta, o tik nedidelė dalis teigė, jog jų esą per daug.

    Tyrimo autoriai akcentuoja ir platesnį kontekstą: amžizmas dažnai veikia kartu su seksizmu, todėl vyresnės moterys tampa mažiau matomos ne tik kine, bet ir kitose medijų bei darbo rinkos srityse. Kampanija ragina keisti požiūrį tiek kūrėjams ir prodiuseriams, tiek žiūrovams, kurie savo pasirinkimais iš esmės ir nulemia, kokios istorijos laikomos „saugiomis“ investicijomis.

    Pastarųjų metų kasos rezultatai kartu rodo, kad vyresnių moterų vedami filmai gali būti sėkmingi, tačiau jų vis dar pernelyg mažai, kad pakeistų industrijos inerciją. Kampanijos teigimu, realus lūžis įvyks tik tuomet, kai vyresnės herojės taps ne išimtimi, o įprasta didžiųjų premjerų dalimi.

  • FBI nerimauja dėl grasinimų nužudyti Bruce’ą Springsteeną: turas vyksta su sustiprinta apsauga

    FBI nerimauja dėl grasinimų nužudyti Bruce’ą Springsteeną: turas vyksta su sustiprinta apsauga

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) reiškia susirūpinimą dėl mirties grasinimų, kurių, pasak muzikanto komandos, per pastarąjį laiką daugėja Bruce’o Springsteeno naujo turo metu. Apie tai viešai prakalbo ilgametis atlikėjo bendražygis Stevenas Van Zandtas, pabrėžęs, kad šįkart apsauga tapo gerokai griežtesnė nei įprastai.

    Pasak jo, priežastis siejama su aiškiai politiniu „Land of Hope and Dreams“ turo tonu, kuriame Springsteenas reguliariai kritikuoja dabartinės JAV administracijos sprendimus. Komanda teigia, kad grasinimų būta ir anksčiau, tačiau šįkart jų skaičius auga, todėl prie renginių saugumo priemonių prisideda ir federalinės institucijos.

    „Šis turas kiek kitoks dėl aukšto saugumo lygio. Tema labai konkrečiai politinė, o grasinimų, net ir mirties grasinimų, šįkart daugėja“, – sakė Stevenas Van Zandtas.

    Bruce’as Springsteenas, daugelį metų viešai kritikuojantis Donaldą Trumpą, turo atidarymo vakarą kovo 31 dieną Mineapolyje sakė, kad jo mylima Amerika šiuo metu, jo vertinimu, atsidūrė „korumpuotos, nekompetentingos, rasistinės, neapgalvotos ir išdavikiškos administracijos“ rankose. Jis taip pat ragino publiką rinktis viltį vietoje baimės, demokratiją vietoje autoritarizmo ir teisės viršenybę vietoje savivalės.

    Tokie pareiškimai, sprendžiant iš komandos pasisakymų, supykdė dalį politinių oponentų ir paskatino griežtinti saugumo priemones koncertų vietose. Van Zandtas akcentavo, kad papildoma apsauga pirmiausia skirta gerbėjams, kad šie jaustųsi saugiai tiek atvykdami, tiek būdami arenoje.

    „FBI ir kiti atidžiai stebi situaciją ir dėl jos yra ypač susirūpinę, kaip ir turėtų būti. Norime, kad gerbėjai būtų saugūs ir taip jaustųsi, todėl dėl šios priežasties imamės papildomų priemonių“, – sakė Stevenas Van Zandtas.

    Springsteeno ir Trumpo konfliktas viešojoje erdvėje tęsiasi ne vienerius metus, o abiejų pusių pasisakymai dažnai tampa politinių diskusijų ir kultūrinių karų dalimi. Pastaraisiais mėnesiais atlikėjas tęsė kritišką liniją ne tik koncertuose, bet ir naujoje kūryboje, o jo komanda pripažįsta, kad tokia laikysena šiuo metu gali kelti didesnę riziką nei anksčiau.

    Skelbiama, kad „Land of Hope and Dreams“ turas turėtų baigtis gegužės 30 dieną Filadelfijoje. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertų planai nesikeičia, tačiau saugumo režimas išlieka sustiprintas, o situacija vertinama nuolat.

  • Pagalbos linija 1819 norintiems mesti rūkyti: kada dirba ir kokią nemokamą pagalbą suteiks

    Lietuvoje pradeda veikti nacionalinė telefoninė metimo rūkyti pagalbos linija 1819. Paskambinę gyventojai galės gauti nemokamas konsultacijas, padedančias planuoti ir įgyvendinti rūkymo nutraukimą.

    Ši paslauga skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, bet susiduria su nikotino priklausomybe, atkryčiais ar nežino, nuo ko pradėti. Konsultacijos teikiamos telefonu, todėl pagalba tampa lengviau pasiekiama ir tiems, kurie dėl darbo, gyvenamosios vietos ar kitų priežasčių rečiau kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.

    Linija 1819 veikia darbo dienomis nuo 11 iki 19 valandos, o savaitgaliais nuo 11 iki 14 valandos. Skambinančiuosius konsultuoja specialistai, apmokyti taikyti mokslo įrodymais grįstą metodiką, kuri paprastai apima motyvacijos stiprinimą, individualaus plano sudarymą ir atkryčių prevenciją.

    Metant rūkyti svarbu ne tik valios pastangos, bet ir aiškus planas, nes abstinencijos simptomai pirmosiomis savaitėmis gali apsunkinti kasdienybę. Specialistų konsultacijos dažniausiai padeda įvardyti rūkymą skatinančias situacijas, susitarti dėl konkrečios metimo datos ir numatyti veiksmus, ką daryti atsiradus stipriam potraukiui.

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, dėmesys vėl krypsta į tabako ir nikotino vartojimo žalą bei priklausomybės prevenciją. 2026 metais Pasaulio sveikatos organizacijos kampanijos tema skatina atpažinti patrauklumo iliuziją ir atkreipia dėmesį į pramonės strategijas, kuriomis ypač siekiama pritraukti vaikus ir jaunimą.

    Specialistai primena, kad mesti rūkyti verta net ir tuomet, jei anksčiau nepavyko, nes bandymų kartojimas yra įprasta priklausomybės įveikimo dalis. Pagalbos linija 1819 gali tapti pirmu žingsniu tiems, kurie nori aiškių, praktiškų ir nuoseklių rekomendacijų, kaip išbūti be cigarečių.

  • Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku vykusiame 13-ajame Pasaulio urbanistiniame forume (WUF13) Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono (MENA) atstovai būstą siūlė vertinti plačiau nei vien statybų apimtis ar finansavimo eilutes. Diskusijų centre atsidūrė atsparumas klimato rizikoms, socialinė įtrauktis ir ilgalaikis miestų stabilumas.

    Forume pabrėžta, kad būsto politika vis dažniau tampa ekonominės ir socialinės darbotvarkės dalimi. Tai apima ne tik naujų namų statybą, bet ir prieigą prie darbo, paslaugų, švietimo bei sveikatos priežiūros, ypač sparčiai augančiuose miestuose.

    Sprendimai turi remtis vietos realijomis

    Viena ryškiausių žinučių nuskambėjo iš Saudo Arabijos filantropijos sektoriaus: vieno universalaus modelio, tinkamo visoms šalims, nėra. Akcentuota, kad sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, bendruomenių poreikiais ir konkrečiomis vietos sąlygomis, o ne kopijuojami pagal „vienas dydis visiems“ logiką.

    Kaip pavyzdys įvardyti projektai Afrikoje, kur klimato poveikiui atsparesni namai statomi iš natūralių medžiagų ir kartu rengiami vietos meistrai. Taip būstas tampa ir užimtumo priemone, mažinančia socialinę atskirtį, o ne vien infrastruktūros objektu.

    „Mes į tai nežiūrime kaip į problemą vien savaime, tai yra bendruomenių pažinimas ir kūrybiškas sprendimų kūrimas“, – sakė Lamia bint Majid Al Saud.

    Pasak „Alwaleed Philanthropies“, organizacija pasaulyje prisidėjo prie daugiau nei 1 200 000 būsto vienetų įgyvendinimo, pritaikant modelius vietos kontekstui. Taip pat akcentuota, kad Saudo Arabijoje pagalbos būstui iniciatyvos vis dažniau siejamos su ekonominiu įgalinimu, ypač moterų.

    Gazos rekonstrukcija ir finansavimo paieškos

    Palestinos vietos valdžios ministras Sami Hijawi forume didžiausią dėmesį skyrė karo padariniams Gazos Ruože ir būsimai rekonstrukcijai. Jo teigimu, sunaikinta urbanistinė infrastruktūra ir būstas kelia ne tik humanitarinių, bet ir ilgalaikio miestų atsigavimo iššūkių.

    Kalbėta, kad Palestinos institucijos, patirdamos didelį finansinį spaudimą, remiasi tarptautiniu bendradarbiavimu, plėtros bankais bei viešojo ir privataus sektorių partnerystėmis. Taip pat akcentuotas smarkiai išaugęs nedarbas ir derybos su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl papildomų programų.

    „Palestinos žmonės nusprendė likti savo žemėje“, – sakė Sami Hijawi.

    WUF13 šiuo atveju tapo ne vien urbanistinės politikos renginiu, bet ir platforma telkti tarptautinę paramą būstui, miestų infrastruktūrai ir ilgalaikiam atsigavimui. Diskusijose išryškėjo, kad rekonstrukcija be socialinės ir ekonominės atramos rizikuoja tapti laikinu sprendimu.

    Marokas keičia subsidijų modelį

    Maroko būsto politiką forume pristatęs valstybės sekretorius Adib Benbrahim pabrėžė valstybės vaidmenį urbanistinėje transformacijoje, paremtą viešosiomis ir privačiomis investicijomis. Šalies strategijoje svarbios kryptys apima lūšnynų mažinimą, viduriniosios klasės būstą ir miestų atnaujinimą.

    Skelbta, kad per viešojo ir privataus sektorių partnerystes Maroke sukurta daugiau nei 720 000 būsto vienetų, o nuo 2004 metų daugiau nei 325 000 žmonių pasinaudojo lūšnynų perkėlimo programomis. Taip pat išryškinta 2024 metais pradėta subsidijų pertvarka.

    Naujasis modelis numato didesnį dėmesį tiesioginei paramai gyventojams, o ne vystytojams, paliekant šeimoms daugiau laisvės rinktis, kur gyventi. Kartu akcentuota, kad būsto plėtra derinama su mokyklų, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų infrastruktūra pažeidžiamuose rajonuose.

    Bendras forumo tonas buvo aiškus: būsto politika MENA regione vis labiau siejama su darbo rinka, klimato prisitaikymu ir socialine sanglauda. Tai reiškia, kad valstybės ir partneriai ieško ne tik kaip pastatyti daugiau, bet ir kaip sukurti tvaresnes, įtraukesnes bendruomenes.

  • „Ignitis gamyba“ kviečia į atvirų durų dieną Elektrėnuose: pažintis su energetikais ir darbo pokalbiai

    „Ignitis gamyba“ antrą kartą rengia atvirų durų dieną Elektrėnų komplekse ir kviečia lankytojus energetiką pamatyti iš arti. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas, bet ir galimybę tiesiogiai susitikti su elektrinėje dirbančiais specialistais.

    Renginio metu numatyta gyva pažintis su elektrinės aplinka, įmonės veikla ir kasdieniais energetikų darbais. Pasak organizatorių, tai proga iš arčiau suprasti, kaip užtikrinamas patikimas elektros gamybos procesas ir kokių kompetencijų reikia šioje srityje.

    Viena iš išskirtinių renginio dalių – gyvi darbo pokalbiai. Įmonė kviečia tuos, kurie svarsto karjerą energetikos sektoriuje, pasinaudoti galimybe vietoje užduoti klausimus apie profesiją, komandų darbą ir atrankų procesą.

    Skelbiama, kad vietų skaičius ribotas, todėl dalyviams rekomenduojama registruotis iš anksto. Registracija ir programa pateikiama įmonės svetainėje.

    Kur ir kada vyks renginys

    Atvirų durų diena vyks 2026 metų gegužės 29 dieną. Renginio laikas – nuo 11:00 iki 15:00.

    Vieta – Elektrinės g. 21, Elektrėnai. Organizatoriai primena, kad tai pramoninis objektas, todėl dalyviams svarbu laikytis nurodymų ir saugos reikalavimų renginio teritorijoje.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamas civilinės saugos edukacijas: ką daryti išgirdus sirenas?

    Pastarųjų savaičių įvykiai, gyventojų įspėjamieji pranešimai ir vis dažniau viešojoje erdvėje aptariami dronų pastebėjimai primena paprastą dalyką: saugumas prasideda dar iki krizės. Specialistai pabrėžia, kad pirmosios minutės ekstremalioje situacijoje dažnai lemia, ar pavyks išvengti didžiausių nuostolių.

    Elektrėnuose pradedamos nemokamos civilinės saugos edukacijos ir ekskursijos, kurias organizuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su Elektrėnų savivaldybe, Elektrėnų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir Elektrėnų komunaliniu ūkiu. Organizatoriai kviečia gyventojus ateiti ne tik pasiklausyti, bet ir praktiškai įtvirtinti veiksmus, kurie praverčia gaisro, audros, avarijos ar kitos ekstremalios situacijos metu.

    Ko mokys civilinės saugos edukacijose?

    Programoje numatyta, kaip atpažinti grėsmes ir teisingai reaguoti, kai situacija dar tik vystosi. Dalyviams bus paaiškinta, kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai, kaip jie žymimi ir kada kur reikėtų vykti.

    Taip pat bus aptariami skirtingi pavojų tipai bei gyventojams svarbiausi veiksmai išgirdus perspėjimo sirenas. Dėmesys skiriamas ir šeimos pasirengimui: kaip susidėlioti šeimos planą, susitarti dėl ryšio, susitikimo vietų ir atsakomybių, kad netikėtumai nesukeltų panikos.

    Išvykimo krepšys ir penki žingsniai

    Viena praktiškiausių temų – išvykimo krepšys: ką verta turėti namuose taip, kad prireikus būtų galima greitai išeiti arba kelias paras išbūti sutrikus įprastoms paslaugoms. Organizatoriai akcentuoja, kad pasiruošimas neturi būti sudėtingas ar brangus, tačiau jis turi būti apgalvotas ir pritaikytas šeimos poreikiams.

    Edukacijose bus aptariama ir penkių žingsnių programa, padedanti susisteminti pasirengimą: nuo rizikų įvertinimo iki konkrečių veiksmų plano. Tikslas – kad gyventojai aiškiai žinotų, kur ieškoti patikimos informacijos, kaip veikti ir kaip padėti šalia esantiems.

    Kada ir kaip registruotis?

    Edukacijų ir ekskursijų trukmė – apie 2 valandos, dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami. Registracija vykdoma telefonu 060070703 ir el. paštu elektrenai@redcross.lt.

    Organizatoriai ragina rinktis patogiausią datą ir atvykti kartu su šeimos nariais – ypač tais, su kuriais būtų priimami sprendimai realios grėsmės atveju. Kuo daugiau bendruomenės žmonių žinos, ką daryti, tuo mažiau bus chaoso, klaidų ir pavojingų delsimo minučių.

  • Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmą kartą atvyko į Kyjivą tuo metu, kai Ukrainos sostinė dar tvarkėsi po, kaip skelbta, didžiausios šiemet Rusijos surengtos raketų atakos. Vizitas laikomas reikšmingu signalu, nes Kyjivas ir jo partneriai atidžiai stebi, kiek Minskas pasirengęs toliau remti Maskvos karą prieš Ukrainą.

    Cichanouskaja, po 2020 metais Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip demokratinės opozicijos lyderė, vizitą pradėjo pagerbdama Ukrainoje kovojusią baltarusių disidentę Marią Zaitsevą. Pastaraisiais metais Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja ir daugiau baltarusių savanorių, teigiančių, kad Ukrainos gynyba tiesiogiai susijusi su Baltarusijos ateitimi.

    „Man Maria yra naujos baltarusių kartos simbolis“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Žmonių, kurie supranta, kad Baltarusijos ir Ukrainos laisvė yra neatskiriamos“, – pridūrė ji.

    Įtampa dėl Minsko vaidmens

    Vizitas Kyjive sutapo su augančiu nerimu dėl Baltarusijos ir Rusijos karinio bei politinio bendradarbiavimo. Baltarusija nuo plataus masto invazijos pradžios leido Rusijai naudotis savo teritorija kariniams veiksmams, o Vakarų sostinės ne kartą pabrėžė, kad bet koks gilesnis Minsko įsitraukimas galėtų dar labiau išplėsti grėsmes visam regionui.

    Tuo pat metu Maskva yra įspėjusi, kad smūgiai Kyjivui gali kartotis, o oro gynybos apkrova didėja dėl intensyvių atakų bangų. Ukrainai tai reiškia nuolatinį poreikį papildyti oro gynybos sistemas ir amuniciją, o sąjungininkams – spręsti, kaip užtikrinti tvarią paramą ilgesnėje perspektyvoje.

    Macrono skambutis Lukašenkai ir Vakarų žinutė

    Cichanouskajos vizitas įvyko netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Aliaksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis toks jų kontaktas nuo plataus masto invazijos pradžios, todėl pokalbis sulaukė didelio dėmesio tiek dėl galimų diplomatinių signalų, tiek dėl bandymo įvertinti Minsko pasirinkimus.

    Pasak Cichanouskajos, Vakarų tikslas šiuo metu yra aiškiai parodyti, kad santykių gerinimas su Europos Sąjunga nėra įmanomas be realių pokyčių. Ji pabrėžė, kad vietoje deeskalacijos regione toliau matomi hibridiniai veiksmai ir spaudimo taktika, didinanti įtampą pasienyje.

    „Lukašenkos režimas gerai žino, ką reikia padaryti, kad santykiai su Europos Sąjunga gerėtų, bet to nevyksta“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Vietoje to tęsiasi hibridinės atakos, branduolinis šantažas ir grasinimai visam regionui“, – pridūrė ji.

    Priklausomybė nuo Kremliaus ir sankcijų dinamika

    Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją daugiau nei tris dešimtmečius, išlieka glaudžiai priklausomas nuo Kremliaus paramos, įskaitant energetiką ir finansinius svertus. Vakarų šalys Baltarusijai taikė sankcijas tiek dėl represijų prieš pilietinę visuomenę, tiek dėl Minsko vaidmens leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją karui prieš Ukrainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas siekė pragmatiškesnio dialogo su Vakarais, o dalis sprendimų buvo siejami su politinių kalinių paleidimu. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad sankcijų švelninimas paprastai vertinamas atsargiai, nes pagrindinis klausimas išlieka ne pavieniai gestai, o sisteminės permainos ir realus Baltarusijos atsiribojimas nuo agresijos prieš Ukrainą.

    Kyjive Cichanouskajos vizitas pristatomas kaip politinė ir moralinė parama Ukrainai, kartu primenant, kad Baltarusijos visuomenėje egzistuoja aiški antikarinė ir demokratiška kryptis. Ukrainos pusėje tokie vizitai taip pat padeda išlaikyti tarptautinį dėmesį ir pabrėžti, kad Rusijos karas turi platesnį regioninį matmenį, kuriame Baltarusijos pasirinkimai gali tapti vienu iš lemiančių veiksnių.

  • WUF13: Lotynų Amerikos lyderiai ieško naujų būsto finansavimo modelių ir atsparumo klimatui

    WUF13: Lotynų Amerikos lyderiai ieško naujų būsto finansavimo modelių ir atsparumo klimatui

    Pasaulio miestų forume WUF13 Baku Kolumbijos, Meksikos ir Ekvadoro delegacijos ragino keisti būsto finansavimo logiką, kad miestai galėtų augti tvariau ir būtų atsparesni klimato rizikoms. Pagrindinis akcentas – prieinamas būstas, kurio pasiūla regione vis labiau atsilieka nuo paklausos.

    Politikai ir miestų planuotojai įspėjo, kad tradicinis, daugiausia valstybės biudžetu paremtas modelis nebespėja su urbanizacijos tempu. Prie spaudimo prisideda didėjančios stichinių nelaimių rizikos, neformalių gyvenviečių plėtra ir ryškėjanti socialinė nelygybė.

    Nauja būsto finansavimo kryptis

    Kolumbijos būsto ministrė Aydeé Marsiglia Bello forume pabrėžė, kad viešosios investicijos išlieka būtinos, ypač siekiant apsaugoti pažeidžiamas bendruomenes. Tačiau, pasak jos, vien valdžios ištekliais dabartinės būsto krizės masto padengti neįmanoma.

    „Viešosios investicijos ir toliau atlieka esminį vaidmenį, ypač užtikrinant teisingumą ir apsaugant pažeidžiamas bendruomenes“, – sakė Aydeé Marsiglia Bello.

    Ministrė teigė, kad Kolumbija derina subsidijas, investicijas teritorijose ir tarptautinį bendradarbiavimą, o būsto plėtrą sieja su klimato prisitaikymo sprendimais. Toks požiūris leidžia projektus vertinti ne tik kaip statybą, bet ir kaip infrastruktūros, viešųjų erdvių bei socialinės integracijos paketą.

    Miestams reikia kapitalo ir taisyklių

    Buvęs Kito meras Mauricio Rodas akcentavo, kad finansų architektūra vis dar orientuota į nacionalines vyriausybes, nors pasaulis sparčiai urbanizuojasi. Jo teigimu, miestams reikia lengviau pasiekiamo ilgalaikio kapitalo, kad jie galėtų finansuoti prieinamo būsto ir prisitaikymo prie klimato projektus.

    „Miestuose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, o netrukus jų bus arti 70 proc. Miestai sukuria apie 80 proc. pasaulio BVP, bet taip pat generuoja daugiau nei 70 proc. CO2 emisijų“, – sakė Mauricio Rodas.

    Pasak jo, savivaldybės dažnai susiduria su sunkumais pritraukdamos lėšas dėl riboto kreditingumo, trumpų politinių ciklų ir nepakankamai aiškių taisyklių investuotojams. Šią problemą forume įvardijo ir Kolumbijos atstovai, pabrėžę fiskalinių ribų bei ilgalaikio finansavimo stoką pažeidžiamose teritorijose.

    Privatus kapitalas ir įperkamumas

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip į prieinamo būsto segmentą pritraukti institucinį kapitalą nepakenkiant socialinėms garantijoms. Forumo dalyviai kartojo, kad be stabilesnės reguliavimo aplinkos ir aiškesnio rizikų valdymo mechanizmo privačios investicijos į ilgus projektus bus ribotos.

    „Privatus kapitalas yra būtinas, kad būtų galima išplėsti atsparią infrastruktūrą, tvarią miestų plėtrą ir būsto sprendimus, pritaikytus klimato kaitai“, – sakė Aydeé Marsiglia Bello.

    Pasak jos, valdžios institucijos turi mažinti neapibrėžtumą: gerinti teritorijų planavimą, stiprinti taisykles ir kurti aiškesnius saugiklius, kurie vienu metu apsaugotų gyventojus ir leistų investuotojams prognozuoti grąžą. Kitaip tariant, tikslas – suderinti įperkamumą su finansiniu tvarumu.

    Meksikas rengiasi 2030 metams

    Meksiko merė Clara Brugada forume teigė, kad diskusijos Baku padeda formuoti tolesnę pasaulinę miestų darbotvarkę iki 2030 metų tikslų. Ji patvirtino, kad kitas Pasaulio miestų forumas vyks Meksike, o tai miestui suteiks papildomo politinio ir ekspertinio dėmesio.

    Brugada sakė, kad Meksikas didina viešąsias investicijas į būstą, siekdamas spręsti tiek būsto trūkumą, tiek prastėjančias gyvenimo sąlygas. Pasak jos, pradėjus kadenciją būsto biudžetas buvo padidintas dvigubai ir įvardytas vienu svarbiausių prioritetų.

    Merė taip pat perspėjo apie gentrifikacijos poveikį, kai mažesnes pajamas gaunantys gyventojai stumiami iš centrinių rajonų. Miestas ruošia teisėkūros sprendimus dėl teisingesnės nuomos ir plečia socialinio būsto bei nuomininkų apsaugos programas, o iki 2030 metų numato 200 000 būsto priemonių paketą.

    WUF13 žinutė buvo aiški: Lotynų Amerika miestus mato ne vien kaip ekonomikos variklius, bet ir kaip vietą, kur išbandomi nauji būsto finansavimo modeliai. Jei jie pasiteisins, tai gali daryti įtaką platesnei tarptautinei politikai, kaip spręsti įperkamumo ir atsparumo klimatui uždavinius sparčiai augančiuose miestuose.