CP v2

Blog

  • Lenkai ir čekai masiškai pila pigesnį kurą Lenkijoje: ekonomistai paaiškino, ką rodo skaičiai

    Pigesnio kuro paieškos vėl suaktyvino vadinamąjį kuro turizmą Lenkijoje: į pasienio degalines atvyksta vairuotojai iš kaimyninių šalių. Tokį judėjimą skatina laikinos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos, kurios, lyginant su dalimi ES rinkų, išlieka žemesnės.

    Situaciją papildomai apnuogino ekonomistų atliktas duomenų palyginimas. Remiantis Lenkijos statistikos tarnybos GUS skelbtais rodikliais, reali degalų mažmeninė prekyba per mėnesį šoktelėjo 13,4 proc., tačiau banko klientų mokėjimų kortelėmis degalinėse dinamika reikšmingai nepasikeitė.

    „Toks skirtumas greičiausiai reiškia, kad paklausą didino įmonės arba pirkėjai iš užsienio, nes mūsų klientų atsiskaitymai kortelėmis tuo metu buvo stabilūs“, – sakė PKO BP ekonomistai.

    Šis neatitikimas vertinamas kaip signalas, jog dalis pardavimų augimo gali būti susijusi ne su vietinių gyventojų vartojimu, o su papildomu srautu iš už Lenkijos ribų. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį grynųjų pinigų atsiskaitymų svorį arba kuro įsigijimą įmonių kortelėmis, kurių statistika gali skirtis nuo asmeninių kortelių duomenų.

    Valstybės reguliavimas, kuriuo laikinai įvedamos maksimalios kainos, yra pristatomas kaip priemonė amortizuoti staigius kainų šuolius, kai brangsta nafta ir didmeninė produkcija. Maksimali kaina skaičiuojama pagal vidutines didmenines kainas, prie jų pridedant akcizą, kuro mokestį, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Lenkijos valdžios atstovai taip pat leidžia suprasti, kad priemonės gali būti tęsiamos, jei rinkoje išliks įtampa ir bus matomas poreikis stabilizuoti mažmeninę kainodarą. Pasak finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio, sprendimai dėl pratęsimo paprastai svarstomi trumpais intervalais, vertinant situaciją naftos rinkoje ir degalų kainų kreivę.

    Reguliavimo poveikis jaučiamas ne tik vairuotojams, bet ir biudžetui. Tarptautinėje žiniasklaidoje cituojami vertinimai rodo, kad tokia politika valstybei gali kainuoti apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl didėjantis užsienio vairuotojų srautas kelia klausimų, kam realiai atitenka subsidijuojamos kainos nauda.

    Tuo pačiu degalų kainos regione išlieka jautrios geopolitikai. Bet kokie didesni sukrėtimai, kurie brangina „Brent“ naftą ir rafinuotų produktų kotiruotes, greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl laikinos kainų „lubos“ tampa politiniu, o ne vien ekonominiu instrumentu.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • „Žvaigždžių karų“ sugrįžimas į kiną neįtikino: „The Mandalorian and Grogu“ startavo silpniausiai

    „Žvaigždžių karų“ sugrįžimas į kiną neįtikino: „The Mandalorian and Grogu“ startavo silpniausiai

    Po septynerių metų pertraukos „Žvaigždžių karai“ grįžo į didžiuosius ekranus, tačiau naujo filmo „The Mandalorian and Grogu“ startas kino kasose tapo nemaloniu signalu studijai. Pirmasis savaitgalis fiksuojamas kaip silpniausias franšizės atidarymas per „Disney“ valdymo laikotarpį.

    Per keturių dienų Memorial Day savaitgalį Šiaurės Amerikoje filmas surinko apie 102 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 94 mln. eurų. Pasaulinės pajamos per tą patį laiką siekė apie 165 mln. JAV dolerių, arba maždaug 152 mln. eurų.

    Šis rezultatas nežymiai nusileido 2018 metais pasirodžiusiam filmui „Solo: A Star Wars Story“, kuris per analogišką šventinį savaitgalį buvo surinkęs apie 103 mln. JAV dolerių, tai yra apie 95 mln. eurų. Tuomet tai buvo laikyta nuviliančiu rodikliu, o pats filmas vėliau tapo mažiausiai uždirbusiu „Disney“ eros „Žvaigždžių karų“ projektu kino teatruose.

    Vis dėlto finansinis paveikslas dar nėra galutinis, nes šįkart biudžetas mažesnis. Skelbiama, kad „The Mandalorian and Grogu“ kainavo apie 165 mln. JAV dolerių, arba maždaug 152 mln. eurų, kai „Solo“ biudžetas siekė apie 275 mln. JAV dolerių, arba apie 254 mln. eurų.

    „Žvaigždžių karų“ visata anksčiau kėlė nuostabą, o pirmajam filmui po „The Rise of Skywalker“ reikėjo tapti dideliu įvykiu, kuris sugrąžintų tikėjimą, tačiau „The Mandalorian and Grogu“ pernelyg atsargus ir blankus, – teigiama apžvalgoje.

    Pramonės analitikai tokius skaičius dažnai sieja su vadinamuoju franšizės nuovargiu, kai didelis projektų kiekis per kelerius metus sumažina auditorijos alkį naujienoms. Pastarąjį dešimtmetį „Disney“ aiškiai perorientavo „Žvaigždžių karus“ į srautinio transliavimo rinką, kur didžiausią atgarsį pelnė tokie serialai kaip „The Mandalorian“ ir „Andor“.

    Tačiau ne visi serialai pasiekė panašų populiarumą, o tai gali atsispindėti ir kino bilietų pardavimuose. Memorial Day savaitgalis JAV tradiciškai laikomas vienu svarbiausių metų startų langų, todėl palyginti santūrus susidomėjimas ypač krenta į akis.

    „Disney“ jau yra paskelbusi ir kitą franšizės kino projektą, kuris turėtų tęsti „Žvaigždžių karų“ sugrįžimą į kiną. Kitas filmas „Star Wars: Starfighter“, kuriame turėtų vaidinti Ryanas Goslingas, planuojamas 2027 metų gegužę.

  • Šios savaitės kultūros renginiai Europoje: nuo Munch parodos Osle iki jūros pabaisų Londone

    Šios savaitės kultūros renginiai Europoje: nuo Munch parodos Osle iki jūros pabaisų Londone

    Gegužės pabaiga Europoje tradiciškai žymi intensyvų kultūros sezono ritmą: muziejai atidaro didžiąsias vasaros parodas, o kino teatrai ir srautinių platformų katalogai pasipildo ilgai lauktais premjeriniais titulais. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria ir klasikinio meno vardai, ir popkultūros interpretacijos.

    Išskirtiniu akcentu laikoma paroda Osle, skirta Edvardo Muncho kūriniams, sukurtiems užsakymu pramonės užsakovui. Tuo pat metu Londone startuoja viena ambicingiausių pastarųjų metų gamtos istorijos ekspozicijų, kviečianti pažvelgti į jūrų plėšrūnus, gyvenusius dar prieš dinozaurų era tapusią kino kliše.

    Parodos: nuo Muncho iki jūros plėšrūnų

    Oslo muziejus MUNCH šią savaitę primena mažiau žinomą Edvardo Muncho kūrybos pusę – jo darbus, kurtus ne galerijoms, o viešoms erdvėms ir konkrečiam užsakymui. Parodoje akcentuojama, kaip menininko tapyba veikė kasdienę aplinką ir kokią socialinę epochą atspindėjo XX amžiaus pradžios Norvegijoje.

    Šis pasakojimas svarbus ir platesniame kontekste: Europoje vis dažniau grįžtama prie teminių ekspozicijų, kurios menininkus rodo ne tik per žymiausius paveikslus, bet ir per jų santykį su miestu, darbu, reklama ar pramone. Tokios parodos dažnai remiasi archyvine medžiaga ir dokumentika, todėl tampa patrauklios ne tik meno gerbėjams, bet ir istorijos smalsuoliams.

    Londono Natural History Museum pristato didelę ekspoziciją apie priešistorinius jūrų plėšrūnus, kurią lankytojai dažnai lygina su moksliniu nuotykiu. Parodoje žadama gausybė paleontologinių objektų ir rekonstrukcijų, leidžiančių suprasti, kaip atrodė jūrų ekosistemos juros laikotarpiu ir kodėl kai kurie plėšrūnai vadinami jūrų pasaulio viršūnės medžiotojais.

    Muziejai tokio tipo parodose vis dažniau naudoja interaktyvias priemones ir edukacines patirtis, kad sudėtingas mokslo temas priartintų šeimoms ir jaunesniems lankytojams. Dėl riboto bilietų skaičiaus ir didelio susidomėjimo tokios ekspozicijos neretai planuojamos iš anksto, ypač savaitgaliais ir per atostogų laikotarpius.

    Kinas ir serialai: įtampa, noir ir alternatyvios visatos

    Kino repertuare išsiskiria kriminalinis trileris apie jauną pianinų derintoją, kurio išskirtinė klausa netikėtai tampa įrankiu nusikaltimo schemose. Filme kuriama „indie“ įtampos dinamika, o siužetas remiasi idėja, kad profesiniai gebėjimai gali būti panaudoti tiek kūrybai, tiek rizikingoms situacijoms.

    Siaubo žanro gerbėjams siūloma nauja „found footage“ krypties istorija, paremta interneto kultūroje išpopuliarėjusiu liminalinių erdvių motyvu. Pastaraisiais metais tokios istorijos sugrįžta į didžiuosius ekranus, nes auditorija ieško minimalistinės įtampos, paremtos atmosfera ir psichologiniu nejaukumu, o ne vien efektais.

    Serialų fronte dėmesį traukia alternatyvus superherojinis noir pasakojimas, kuriame tamsus 1930-ųjų Niujorko fonas dera su detektyvine dramaturgija. Tai dar viena tendencija, kai populiarūs komiksų pasauliai perinterpretuojami per skirtingus žanrus, siekiant išlaikyti pažįstamą mitologiją, bet pasiūlyti naują toną.

    Muzika: nauji leidiniai ir nostalgijos grįžimas

    Muzikos naujienose ryškiausiai skamba Paul McCartney naujas albumas, tęsiantis jo ilgą solinę diskografiją. Leidinyje akcentuojamos asmeninės atmintys ir ryšiai su artimiausiais kūrybiniais bendrakeleiviais, o toks atviras tonas pastaruoju metu ypač vertinamas ir vyresnės, ir jaunesnės auditorijos.

    Europos koncertų ir leidybos rinkoje pastebima aiški kryptis: klausytojai vėl aktyviai grįžta prie autentiškų, mažiau „poliruotų“ įrašų, kuriuose girdima gyva instrumentuotė ir aiškus pasakotojo balsas. Tai siejama ir su platesne nostalgijos banga, ir su noru atsitraukti nuo trumpų, algoritmų formuojamų klausymo įpročių.

    Tuo pat metu nepriklausomos scenos atlikėjai taip pat išlaiko tempą, leisdami naujus albumus ir stiprindami savo auditoriją per turnė bei specialius leidimus. Tokia dinamika rodo, kad 2026 metais kultūros kalendorius Europoje išlieka tankus, o pasirinkimų spektras – nuo muziejų salių iki kino ekranų ir ausinių – platesnis nei bet kada.

  • Lenkijoje kuriamas Atsakingo DI centras: tirs poveikį žmonėms, pirmoji atranka planuojama vasarą

    Lenkijoje pradedamas kurti Atsakingo dirbtinio intelekto centras, kurio tikslas – tirti, kaip DI sprendimai veikia žmones ir kokias rizikas jie gali kelti. Iniciatyvą rengia Łukasiewicz tinklo DI ir kibernetinio saugumo institutas, o pirmosios darbuotojų paieškos, jei bus laikomasi grafiko, galėtų prasidėti vasarą.

    Naujoji komanda turėtų jungti ne vien technologijų kūrėjus, bet ir teisės, socialinių mokslų, psichologijos bei pedagogikos specialistus. Instituto atstovai pabrėžia, kad spartėjant DI diegimui vien techninių žinių nepakanka, kai sprendimai ima daryti įtaką elgsenai, mokymuisi ar psichologinei savijautai.

    „DI sistemas kuriantys žmonės ne visada gali iš anksto numatyti visas diegiamų sprendimų pasekmes, ypač kai jos paliečia jaunus naudotojus“, – sakė instituto direktorius Janas Kozakas.

    Anot jo, kuriamas centras neturėtų tapti „stabdžiu“ technologijų plėtrai, o veikiau partneriu inžinieriams – padedančiu anksti identifikuoti galimus šalutinius efektus ir pasiūlyti, kaip sprendimus koreguoti. Praktikoje tai reikštų vertinimus, ar konkretus DI produktas gali skatinti žalingus naudojimo įpročius, klaidinančias priklausomybės formas ar daryti įtaką jautrioms grupėms, pavyzdžiui, nepilnamečiams.

    Šis požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai DI plėtra vis dažniau siejama su atskaitomybe, skaidrumu ir sauga. ES reguliavimo logika remiasi rizikos lygiais, o organizacijoms, kuriančioms ar diegiančioms didesnės rizikos sistemas, keliami papildomi reikalavimai dėl duomenų valdymo, testavimo, dokumentavimo ir žmogaus priežiūros.

    Centro steigimas dar yra formalioje parengiamojoje stadijoje, laukiama administracinių sprendimų, kurie leistų pradėti veiklą. Jei procesas vyks sklandžiai, pirmoji atranka galėtų startuoti jau liepos mėnesį, o komanda būtų komplektuojama etapais pagal planuojamas tyrimų kryptis.

    Lygiagrečiai institutas plečia ir kitą kryptį – pramonės bei viešojo sektoriaus DI kompetencijų stiprinimą. Katovicuose neseniai pradėjo veikti kompetencijų centras, orientuotas į praktišką diegimą versle, administracijoje ir sveikatos apsaugoje, siekiant greičiau sujungti užsakovus su reikiamais ekspertais ir technologijomis.

    Institutas taip pat vysto projektus, susijusius su skaitmenine infrastruktūra ir viešosiomis paslaugomis. Tarp minimų iniciatyvų – EdgePL, numatantis 32 vietinių duomenų centrų tinklą, bei sveikatos sektoriuje diegiami sprendimai, skirti mažinti medikų administracinį krūvį automatizuojant dokumentavimą ir informacijos apdorojimą.

  • „Torpol“ arti 700 mln eurų vertės sutarties: ką pakeistų Varšuvos Rytų stoties modernizacija

    Lenkijos biržoje kotiruojama infrastruktūros bendrovė „Torpol“ praneša esanti arti vieno didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sandorių šalyje. Įmonė tikisi užbaigti procedūras ir pasirašyti sutartį dėl Varšuvos Rytų stoties bei stotelės Warszawa Stadion modernizavimo, kurios vertė siekia apie 700 mln eurų be PVM.

    Įmonės vadovai viešai teigia, kad po ginčų nagrinėjimo etapo „iš esmės niekas netrukdo pasirašyti sutarties“. Tokia investicija reikšmingai papildytų „Torpol“ užsakymų portfelį ir suteiktų daugiau laisvės atsirenkant, kuriuose konkursuose dalyvauti toliau.

    Kas keisis Varšuvos Rytų stotyje

    Projektas apima kompleksinį geležinkelio infrastruktūros atnaujinimą viename svarbiausių Varšuvos mazgų. Numatyta įrengti septynis modernius dengiamus peronus su liftais ir eskalatoriais, taip pat pagerinti keleivių judėjimą bei informavimą stotyje.

    Darbų apimtyje taip pat planuojamas naujas jungiamasis koridorius tarp esamų tunelių, dinaminės keleivių informavimo sistemos diegimas, bėgių, iešmų, kontaktinio tinklo ir eismo valdymo įrangos keitimas. Tokie sprendimai paprastai skirti didinti pralaidumą, punktualumą ir saugumą intensyviai naudojamuose mazguose.

    Grafikas ir įtaka pajamoms

    Pagal aptariamą planą sutarties trukmė siektų 51 mėnesį, iš jų 43 mėnesiai būtų skirti statybos darbams. Likę 8 mėnesiai numatyti sertifikavimui, procedūroms ir leidimams, kurie infrastruktūros projektuose dažnai tampa kritiniu užbaigimo etapu.

    „Jei sutartį pasirašytume vasarą, pirmąjį pusmetį skirtume projektavimo darbams, o nuo 2027 metų tikėtume didesnės darbų apimties ir reikšmingų pajamų“, – sakė „Torpol“ atstovai. Įmonė pabrėžia, kad toks kontraktas leistų selektyviau rinktis konkursus ir labiau orientuotis į projektus, kurie atitinka kompetencijas arba atneša papildomą vertę.

    Diversifikacija ir kiti projektai

    „Torpol“ taip pat signalizuoja apie siekį plėsti veiklos kryptis, kaip vieną prioritetų įvardydama elektros energetikos segmentą, susijusį su geležinkelių infrastruktūra. Bendrovė ketina auginti kompetencijas tiek stiprindama vidinius pajėgumus, tiek bendradarbiaudama su partneriais, o kaip papildomą kelią mini ir galimus įsigijimus.

    Lygiagrečiai įmonė dalyvauja konkursuose, susijusiuose su Lenkijos dideliais geležinkelio projektais, įskaitant infrastruktūrą, planuojamą prie Centrinio transporto mazgo. Bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad kai kuriuose konkursuose reikalavimai labiau orientuoti į kelių statybos patirtį, todėl rinkoje formuojamos konsorciumų paraiškos.

    Finansiniu požiūriu „Torpol“ pirmąjį 2026 metų ketvirtį fiksavo apie 78 mln eurų pardavimo pajamų, tai yra maždaug 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Įmonė aiškino, kad dalį darbų pakoregavo nepalankios oro sąlygos, tačiau pelningumo rodikliai gerėjo dėl indeksavimo, pakeitimų pavedimų ir sutarčių korekcijų, o grynasis pelnas paaugo iki maždaug 2,4 mln eurų.

  • Sevilijoje rasti du XVII a. paveikslai: po beveik 100 metų jie grįžta į Hospital de los Venerables

    Sevilijoje rasti du XVII a. paveikslai: po beveik 100 metų jie grįžta į Hospital de los Venerables

    Ispanijos nacionalinė policija pranešė susigrąžinusi du XVII amžiaus ovalo formos aliejinės tapybos kūrinius ant pušies lentos, kurie beveik šimtmetį buvo laikomi dingusiais. Pasak pareigūnų, paveikslai priklausė Sevilijos Hospital de los Venerables Sacerdotes bažnyčiai ir ilgą laiką nebuvo žinoma, kur jie atsidūrė.

    Tyrimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį, kai Kultūros ministerijos padalinys, dirbantis su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įspėjo policiją apie aukciono kataloge pastebėtus darbus. Apie galimą sutapimą institucijas informavo ir Sevilijos arkivyskupija, nurodžiusi, kad kataloge esantys kūriniai gali būti dingę bažnytinės kolekcijos eksponatai.

    Dingo po 1930 metų parodos

    Policijos teigimu, du paveikslai buvo paskolinti 1929 metais, kai Sevilijoje vyko Iberoamerikos paroda, o pasibaigus renginiui 1930 metais į savo vietą nebegrįžo. Nuo tada jų kelias buvo nutrūkęs, o dingimas ilgainiui tapo vienu iš neatsakytų vietos kultūros paveldo klausimų.

    Atgauti kūriniai siejami su Sevilijos tapytoju Lucasu Valdésu, kūrusiu XVII amžiuje. Šie darbai, kaip nurodo tyrėjai, buvo bažnyčios pagrindinio altoriaus dekoro dalis, todėl jų reikšmė yra ne tik meninė, bet ir istorinė bei religinė.

    Kaip paveikslai buvo susigrąžinti

    Gavus informaciją apie galimą pardavimą, policijos Istorinio paveldo padalinys tikrino kilmę, autentiškumą ir sutapimą su archyviniais aprašais. Pareigūnai nurodė, kad patvirtinus, jog tai tie patys dingę darbai, kūriniai buvo paimti prevenciškai, kad nepatektų į rinką ir būtų užtikrinta jų apsauga.

    Vėliau pareigūnai nustatė dabartinius kūrinių turėtojus ir paaiškino teisinį bei paveldosauginį statusą, akcentuodami pareigą grąžinti teisėtam savininkui. Policija pabrėžė, kad svarbų vaidmenį suvaidino tarpininkavimas tarp turėtojų ir Sevilijos arkivyskupijos, leidęs susitarti dėl savanoriško perdavimo.

    Šio mėnesio 20 dieną paveikslai oficialiai perduoti Sevilijos arkivyskupijai ceremonijoje, surengtoje Hospital de los Venerables bažnyčioje. Tokie atvejai, pasak paveldosaugos ekspertų praktikos, dažnai baigiasi ne teismo procesais, o kilmės įrodymų patikslinimu ir susitarimu, jei dabartiniai turėtojai nėra tiesiogiai susiję su dingimu.

    Kodėl tokių atvejų daugėja

    Kultūros vertybių kilmės tikrinimas vis dažniau remiasi skaitmeniniais archyvais, institucijų duomenų bazėmis ir rinkos stebėsena, todėl seniai dingę kūriniai ima „išlįsti“ aukcionų kataloguose ar privačiuose pardavimuose. Paveldosaugos praktikoje tai reiškia, kad net ir po dešimtmečių atsiradę objektai gali būti identifikuojami pagal aprašus, nuotraukas, matmenis, ikonografiją ir istorinius inventorius.

    Šis atvejis Sevilijoje išryškina ir kitą tendenciją: kultūros paveldo apsauga vis labiau priklauso nuo institucijų bendradarbiavimo, nes informacija dažnai ateina iš bažnytinių archyvų, muziejų ar ministerijų. Kai yra aiškus teisinis statusas ir įrodyta kilmė, reali kūrinių grąžinimo galimybė smarkiai padidėja.

  • Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Tyrimas: JK kasoje „Chris“ ir kalbantys gyvūnai lenkia filmus su vyresnėmis nei 60 moterimis

    Kas paaiškėjo iš JK kasos duomenų

    Didžiausius kino bilietų pardavimus Jungtinėje Karalystėje renkantys filmai pastaraisiais metais gerokai dažniau remiasi vyrais pagrindiniuose vaidmenyse nei vyresnėmis moterimis, rodo kampanijos Age Without Limits užsakymu atlikta analizė. Tyrėjai peržvelgė 100 daugiausia pajamų surinkusių filmų, išleistų JK 2023 metais, 2024 metais ir 2025 metais.

    Iš šimto komerciškai sėkmingiausių filmų tik penkiuose pagrindinis vaidmuo teko moteriai, vyresnei nei 60 metų. Tuo pat metu šešiuose filmuose pagrindinį vaidmenį atliko aktorius, vardu Chris, o tai tapo ryškiu rodikliu, kaip siaurai didžioji industrijos dalis vis dar mato „parduodamą“ lyderystę ekrane.

    Dar vienas skaičius, kurį kampanijos autoriai vadina simboliškai iškalbingu: filmų, kurių pagrindinis veikėjas yra kalbantis gyvūnas, esą buvo maždaug keturis kartus daugiau nei filmų su vyresne nei 60 metų moterimi centre. Nors toks palyginimas sąmoningai provokuojantis, jis pabrėžia problemą, kurią organizacija sieja su amžizmu ir lyčių nelygybe.

    Kurios vyresnės aktorės vis dėlto gavo „pirmą planą“

    Analizėje išskiriami keli komerciškai sėkmingesni pavyzdžiai, kuriuose pagrindinis vaidmuo patikėtas vyresnei moteriai. Tarp jų minimi filmai Allelujah, My Big Fat Greek Wedding 3, Book Club: The Next Chapter, The Substance ir Freakier Friday, kuriuose ryškiausiai matomos Jennifer Saunders, Nia Vardalos, Diane Keaton, Demi Moore ir Jamie Lee Curtis.

    Kampanijos vertinimu, pavieniai pavyzdžiai nekeičia bendro vaizdo: vyresnės moterys dažniau lieka antraeiliuose vaidmenyse, o jų personažai neretai kuriami kaip pasyvūs, menkiau veikiantys siužetą ar paverčiami karikatūriškais. Ši tendencija, anot tyrėjų, ilgainiui formuoja ir auditorijos įprotį nematyti vyresnių moterų kaip istorijų variklio.

    Ką sako industrija ir ką rodo apklausos

    Diskusiją sustiprino ir viešai išsakytas aktorės Emmos Thompson palaikymas kampanijos raginimams. 67 metų „Oskaro“ laureatė teigė, kad vyresnių moterų istorijos yra ne tik reikalingos, bet ir iš prigimties įdomesnės, nes patirtys su amžiumi tik kaupiasi.

    „Moterys sudaro pusę visuomenės ir mes senstame. Tad kur istorijos apie mus? Kuo tampame vyresnės, tuo esame įdomesnės“, – sakė Emma Thompson.

    Centre for Ageing Better vadovė Carole Easton pabrėžė, kad toks atotrūkis atrodo paradoksalus ir ekonominiu požiūriu, nes vyresnė auditorija sudaro reikšmingą kino lankytojų dalį ir per metus išleidžia dideles sumas pramogoms. Organizacijos užsakymu atliktoje visuomenės apklausoje trečdalis respondentų nurodė manantys, kad filmų su vyresnėmis nei 60 metų moterimis pagrindiniuose vaidmenyse trūksta, o tik nedidelė dalis teigė, jog jų esą per daug.

    Tyrimo autoriai akcentuoja ir platesnį kontekstą: amžizmas dažnai veikia kartu su seksizmu, todėl vyresnės moterys tampa mažiau matomos ne tik kine, bet ir kitose medijų bei darbo rinkos srityse. Kampanija ragina keisti požiūrį tiek kūrėjams ir prodiuseriams, tiek žiūrovams, kurie savo pasirinkimais iš esmės ir nulemia, kokios istorijos laikomos „saugiomis“ investicijomis.

    Pastarųjų metų kasos rezultatai kartu rodo, kad vyresnių moterų vedami filmai gali būti sėkmingi, tačiau jų vis dar pernelyg mažai, kad pakeistų industrijos inerciją. Kampanijos teigimu, realus lūžis įvyks tik tuomet, kai vyresnės herojės taps ne išimtimi, o įprasta didžiųjų premjerų dalimi.

  • FBI nerimauja dėl grasinimų nužudyti Bruce’ą Springsteeną: turas vyksta su sustiprinta apsauga

    FBI nerimauja dėl grasinimų nužudyti Bruce’ą Springsteeną: turas vyksta su sustiprinta apsauga

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) reiškia susirūpinimą dėl mirties grasinimų, kurių, pasak muzikanto komandos, per pastarąjį laiką daugėja Bruce’o Springsteeno naujo turo metu. Apie tai viešai prakalbo ilgametis atlikėjo bendražygis Stevenas Van Zandtas, pabrėžęs, kad šįkart apsauga tapo gerokai griežtesnė nei įprastai.

    Pasak jo, priežastis siejama su aiškiai politiniu „Land of Hope and Dreams“ turo tonu, kuriame Springsteenas reguliariai kritikuoja dabartinės JAV administracijos sprendimus. Komanda teigia, kad grasinimų būta ir anksčiau, tačiau šįkart jų skaičius auga, todėl prie renginių saugumo priemonių prisideda ir federalinės institucijos.

    „Šis turas kiek kitoks dėl aukšto saugumo lygio. Tema labai konkrečiai politinė, o grasinimų, net ir mirties grasinimų, šįkart daugėja“, – sakė Stevenas Van Zandtas.

    Bruce’as Springsteenas, daugelį metų viešai kritikuojantis Donaldą Trumpą, turo atidarymo vakarą kovo 31 dieną Mineapolyje sakė, kad jo mylima Amerika šiuo metu, jo vertinimu, atsidūrė „korumpuotos, nekompetentingos, rasistinės, neapgalvotos ir išdavikiškos administracijos“ rankose. Jis taip pat ragino publiką rinktis viltį vietoje baimės, demokratiją vietoje autoritarizmo ir teisės viršenybę vietoje savivalės.

    Tokie pareiškimai, sprendžiant iš komandos pasisakymų, supykdė dalį politinių oponentų ir paskatino griežtinti saugumo priemones koncertų vietose. Van Zandtas akcentavo, kad papildoma apsauga pirmiausia skirta gerbėjams, kad šie jaustųsi saugiai tiek atvykdami, tiek būdami arenoje.

    „FBI ir kiti atidžiai stebi situaciją ir dėl jos yra ypač susirūpinę, kaip ir turėtų būti. Norime, kad gerbėjai būtų saugūs ir taip jaustųsi, todėl dėl šios priežasties imamės papildomų priemonių“, – sakė Stevenas Van Zandtas.

    Springsteeno ir Trumpo konfliktas viešojoje erdvėje tęsiasi ne vienerius metus, o abiejų pusių pasisakymai dažnai tampa politinių diskusijų ir kultūrinių karų dalimi. Pastaraisiais mėnesiais atlikėjas tęsė kritišką liniją ne tik koncertuose, bet ir naujoje kūryboje, o jo komanda pripažįsta, kad tokia laikysena šiuo metu gali kelti didesnę riziką nei anksčiau.

    Skelbiama, kad „Land of Hope and Dreams“ turas turėtų baigtis gegužės 30 dieną Filadelfijoje. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertų planai nesikeičia, tačiau saugumo režimas išlieka sustiprintas, o situacija vertinama nuolat.

  • Pagalbos linija 1819 norintiems mesti rūkyti: kada dirba ir kokią nemokamą pagalbą suteiks

    Lietuvoje pradeda veikti nacionalinė telefoninė metimo rūkyti pagalbos linija 1819. Paskambinę gyventojai galės gauti nemokamas konsultacijas, padedančias planuoti ir įgyvendinti rūkymo nutraukimą.

    Ši paslauga skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, bet susiduria su nikotino priklausomybe, atkryčiais ar nežino, nuo ko pradėti. Konsultacijos teikiamos telefonu, todėl pagalba tampa lengviau pasiekiama ir tiems, kurie dėl darbo, gyvenamosios vietos ar kitų priežasčių rečiau kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas.

    Linija 1819 veikia darbo dienomis nuo 11 iki 19 valandos, o savaitgaliais nuo 11 iki 14 valandos. Skambinančiuosius konsultuoja specialistai, apmokyti taikyti mokslo įrodymais grįstą metodiką, kuri paprastai apima motyvacijos stiprinimą, individualaus plano sudarymą ir atkryčių prevenciją.

    Metant rūkyti svarbu ne tik valios pastangos, bet ir aiškus planas, nes abstinencijos simptomai pirmosiomis savaitėmis gali apsunkinti kasdienybę. Specialistų konsultacijos dažniausiai padeda įvardyti rūkymą skatinančias situacijas, susitarti dėl konkrečios metimo datos ir numatyti veiksmus, ką daryti atsiradus stipriam potraukiui.

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, dėmesys vėl krypsta į tabako ir nikotino vartojimo žalą bei priklausomybės prevenciją. 2026 metais Pasaulio sveikatos organizacijos kampanijos tema skatina atpažinti patrauklumo iliuziją ir atkreipia dėmesį į pramonės strategijas, kuriomis ypač siekiama pritraukti vaikus ir jaunimą.

    Specialistai primena, kad mesti rūkyti verta net ir tuomet, jei anksčiau nepavyko, nes bandymų kartojimas yra įprasta priklausomybės įveikimo dalis. Pagalbos linija 1819 gali tapti pirmu žingsniu tiems, kurie nori aiškių, praktiškų ir nuoseklių rekomendacijų, kaip išbūti be cigarečių.