CP v2

Blog

  • Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkų savivaldybė pranešė gavusi finansavimą dar penkių priedangų atnaujinimui ir taip tęsianti civilinės saugos infrastruktūros stiprinimą. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu darbai turėtų prasidėti Druskininkuose ir Leipalingyje.

    Numatoma modernizuoti priedangas „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“, įmonėje „Druskininkų vandenys“, taip pat Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybės teigimu, tikslas yra užtikrinti, kad priedangos būtų funkcionalios, saugios ir pritaikytos skirtingų poreikių gyventojams.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė nurodo, kad tai yra antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Pirmojo etapo metu atnaujinimo darbai jau vyksta penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose: „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre, Sporto centre, Viečiūnų bendruomenės centre ir Viečiūnų ambulatorijoje.

    Modernizavimo metu priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas, numatyti elektros generatorius, evakuacinį apšvietimą, papildomus evakuacinius išėjimus ir kitas saugumą didinančias priemones. Taip pat akcentuojama, kad dalis priedangų bus pritaikomos riboto judumo asmenims.

    Kaip pažymi savivaldybė, Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos, todėl modernizavimo darbai vertinami kaip nuoseklus tinklo atnaujinimas, didinantis realų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų inventorizacijai, jų prieinamumui ir inžinerinių sprendimų atnaujinimui, kad jos atitiktų praktinius gyventojų saugumo poreikius.

  • Vabalninko Balio Sruogos gimnazija ieško anglų, lietuvių kalbos, fizikos mokytojų ir socialinio pedagogo

    Vabalninko Balio Sruogos gimnazija ieško anglų, lietuvių kalbos, fizikos mokytojų ir socialinio pedagogo

    Biržų rajone veikianti Vabalninko Balio Sruogos gimnazija paskelbė atrankas kelioms pareigoms: anglų kalbos mokytojo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo, fizikos mokytojo bei socialinio pedagogo. Įstaiga nurodo, kad darbo pradžia pedagogams numatoma 2026 metų rugsėjo 1 dieną, o socialiniam pedagogui – 2026 metų rugpjūčio 17 dieną.

    Mokytojų darbo sutartys siūlomos neterminuotos, numatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Anglų kalbos mokytojui planuojamas 15 kontaktinių valandų krūvis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui – 10 kontaktinių valandų, fizikos mokytojui – 7 kontaktinės valandos.

    Gimnazija pabrėžia, kad kandidatams keliami įprasti švietimo sektoriaus reikalavimai: atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir dalyko mokytojo kvalifikacija, nepriekaištinga reputacija, teisės aktų, reglamentuojančių ugdymo procesą, išmanymas. Taip pat akcentuojamas informacinių komunikacinių technologijų taikymas darbe ir gebėjimas bendradarbiauti su mokiniais, tėvais bei kolegomis.

    Darbo užmokestis ir sąlygos

    Skelbimuose nurodoma, kad mokytojų pareiginės algos koeficientas nustatomas pagal galiojančią darbo apmokėjimo tvarką, įvertinant darbo stažą ir kvalifikacinę kategoriją. Kaip orientaciniai rėžiai pateikiama, kad atlygis gali siekti nuo 780 eurų iki 1 920 eurų bruto, priklausomai nuo pareigų ir krūvio.

    Socialiniam pedagogui numatomas 0,5 etato krūvis ir neterminuota darbo sutartis. Gimnazija nurodo, kad darbo užmokestis priklausys nuo kvalifikacinės kategorijos ir pedagoginio darbo stažo, o privalumu laikoma patirtis bendrojo ugdymo mokykloje.

    Kokius dokumentus pateikti?

    Kandidatai kviečiami pateikti prašymą dalyvauti atrankoje, asmens tapatybę ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą. Taip pat prašoma pateikti teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą) ir, jei taikoma, pedagoginį stažą bei kvalifikacinę kategoriją patvirtinančius dokumentus.

    Atrankos būdas – pokalbis, o dokumentų originalus prašoma atsinešti atrankos dieną, kad būtų galima sutikrinti. Pretendentai, neatitinkantys reikalavimų ar nepateikę reikalingų dokumentų, į pokalbį nebus kviečiami.

    Terminais ir atrankų datos

    Anglų kalbos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojų dokumentai priimami nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki 2026 metų birželio 12 dienos. Pokalbiai su pakviestais pretendentais numatomi 2026 metų birželio 17 dieną.

    Fizikos mokytojo atrankoje dokumentų priėmimas trunka iki 2026 metų birželio 15 dienos, o pokalbiai planuojami 2026 metų birželio 18 dieną. Socialinio pedagogo atranka galioja iki 2026 metų birželio 19 dienos, o pati atranka numatoma 2026 metų birželio 22 dieną.

    Dokumentai priimami gimnazijoje Vabalninke (K. Šakenio g. 12) arba elektroniniu paštu. Dėl detalesnės informacijos apie atrankas ir tikslias pokalbių valandas pretendentai kviečiami susisiekti su gimnazijos administracija.

  • Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia prie ežerų, upių ar jūros, o maudynės tampa viena populiariausių vasaros pramogų. Vis dėlto gelbėtojai primena, kad net ramiai atrodantis vanduo gali slėpti pavojų, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad svarbiausia rinktis žinomas, prižiūrimas vietas. Oficialiuose paplūdimiuose paprastai stebima vandens kokybė, įvertinamas dugnas, pažymimos maudymosi ribos, o prireikus greičiau suteikiama pagalba.

    Pavojai, kuriuos dažniausiai nuvertiname

    Viena didžiausių rizikų – maudynės nežinomose vietose, kur dugnas gali staiga gilėti, pasitaiko duobių, akmenų ar povandeninių kliūčių. Tokiose vietose pavojų kelia ir srovės: net jei krante vanduo atrodo seklus, kiek toliau situacija gali būti visai kita.

    Ne mažiau svarbu atsakingai vertinti savo jėgas ir neplaukti per toli. Nuovargis, šaltesnis vanduo, bangavimas ar srovė gali greitai atimti energiją, o tuomet išsigelbėti tampa gerokai sunkiau net patyrusiems plaukikams.

    Vaikai ir alkoholis – kritiniai veiksniai

    Gelbėtojai primena, kad vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi, net jei maudosi seklumoje. Nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai, todėl vien buvimas šalia krante nėra tas pats, kas nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas sureaguoti.

    Itin pavojinga maudytis ar plaukioti apsvaigus nuo alkoholio, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir didina polinkį rizikuoti. Toks derinys ypač pavojingas atvirose vandens telkinių vietose, kur staigiai pasikeitus sąlygoms prireikia greitų sprendimų.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112. Gelbėtojai ragina nešokti į vandenį neįvertinus rizikos, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti gelbėtoją ir sukelti dar vieną nelaimę.

    „Pastebėję skęstantį žmogų, skambinkite 112 ir meskite jam gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą, o ne rizikuokite plaukti prie jo patys“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.

    Jei į bėdą patenkate patys, svarbiausia nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat rekomenduojama aiškiai šaukti ir signalizuoti rankomis, o patekus į srovę neplaukti prieš ją tiesiai, o judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš stipriausios tėkmės.

    Gelbėtojai taip pat primena vengti maudynių per audrą, ypač žaibuojant, nes vanduo gerai laidus elektrai. Saugiausias sprendimas tokiu metu yra kuo greičiau pasitraukti nuo vandens ir ieškoti pastogės.

  • Birštono savivaldybė paskirstė 2026 metų lėšas vaikų vasaros stovykloms: kam atiteks 19 017 eurų

    Birštono savivaldybės vaikų vasaros poilsio programų vertinimo komisija gegužės 11 dieną posėdyje paskirstė 2026 metų finansavimą vaikų vasaros stovykloms. Šiemet iš savivaldybės biudžeto šiam tikslui numatyta 19 017 eurų.

    Savivaldybė nurodo, kad visos pateiktos paraiškos atitiko konkurso reikalavimus ir buvo perduotos komisijai vertinti. Po vertinimo finansavimas šešioms programoms paskirtas Administracijos direktoriaus įsakymu.

    Didžiausia suma skirta BĮ Nemajūnų dienos centro programai Stovyklaukime, draugaukime, pramogaukime, kuriai numatyta 6 150 eurų. Birštono sporto centro programa 24 vasaros sekundės gaus 5 100 eurų.

    Birštono gimnazijos programa Ilsiuosi, tyrinėju, atrandu 2026 finansuojama 3 117 eurų, o Birštono meno mokyklos programa Aukščiau žemės sulauks 2 300 eurų. Kitos dvi Birštono sporto centro programos Žaisk. Judėk. Laimėk! ir AeroMove gaus atitinkamai 1 050 ir 1 300 eurų.

    Su programų vykdytojais bus pasirašomos sutartys, kuriose bus įtvirtintos lėšų panaudojimo sąlygos ir įsipareigojimai. Detalesnę informaciją apie stovyklų veiklas, datas ir registraciją organizatoriai planuoja skelbti savo interneto svetainėse.

    Vaikų vasaros stovyklų finansavimas savivaldybėse paprastai siejamas su dviem tikslais: didinti vaikų užimtumą per atostogas ir mažinti finansinę naštą šeimoms, ypač kai dalis programų orientuotos į dienos stovyklas ar tikslines veiklas. Tokie konkursai taip pat leidžia įvertinti programų turinį, saugumo priemones ir vaikų užimtumo kokybę.

    Birštono savivaldybė ragina tėvus sekti organizatorių pranešimus, nes vietų skaičius stovyklose dažniausiai būna ribotas, o registracija neretai prasideda anksčiau nei prasideda vasaros atostogos. Įprastai stovyklų aprašuose pateikiama informacija apie amžiaus grupes, veiklų pobūdį ir galimą dalinį tėvų prisidėjimą.

  • Birštono NVO tarybos posėdis: prašo daugiau įtraukimo ir finansavimo, aptarė ir naujo autobuso klausimą

    2026 metų gegužės 20 dieną Birštono savivaldybės administracijoje įvyko Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos posėdis. Jame aptarti NVO sektoriui aktualūs klausimai ir patikslintas 2026–2027 metų tarybos veiklos planas.

    Posėdyje daug dėmesio skirta savivaldybės institucijų ir NVO bendradarbiavimui, taip pat organizacijų įtraukimui į sprendimų priėmimą. Tarybos nariai akcentavo, kad aktyvesnis dialogas leistų greičiau identifikuoti bendruomenės poreikius ir efektyviau planuoti paslaugas gyventojams.

    Buvo svarstoma galimybė raštu kreiptis į Savivaldybės tarybą ir administraciją, prašant NVO tarybos narius dažniau įtraukti į savivaldybės teisės aktų projektų rengimą. Tarybos vertinimu, ankstyvas įsitraukimas padėtų išvengti sprendimų, kurie vėliau reikalauja korekcijų ar susiduria su praktiniais įgyvendinimo sunkumais.

    Diskusijose atkreiptas dėmesys ir į pačių NVO aktyvumą Birštone. Pasak posėdžio dalyvių, dalis organizacijų vis dar per retai įsitraukia į savivaldybėje vykstančius procesus, nors jų patirtis ir kontaktas su bendruomenėmis galėtų tapti svarbiu pagalbos kanalu sprendžiant vietos problemas.

    Aptarta ir tai, kad NVO plėtros teisinis reguliavimas numato NVO tarybų vaidmenį vertinant galimybes perduoti dalį viešųjų paslaugų nevyriausybiniam sektoriui. Tačiau Birštone šis dialogas, posėdžio dalyvių teigimu, stringa dėl riboto organizacijų skaičiaus ir trūkstamų pajėgumų perimti paslaugų teikimą, ypač jei tam nėra aiškaus finansavimo ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    Vienu iš praktinių klausimų tapo NVO tarybos veiklos finansavimas. Nariai pabrėžė, kad be numatytų lėšų sudėtinga nuosekliai organizuoti mokymus, viešinimo veiklas, bendrus renginius ir stiprinti organizacijų kompetencijas, o tai tiesiogiai veikia tarybos gebėjimą įgyvendinti jai priskirtas funkcijas.

    Posėdyje taip pat aptartas visoms NVO aktualus klausimas dėl naujo autobuso įsigijimo visuomenės reikmėms. Svarstyta kreiptis į savivaldybę dėl pagalbos, numatant finansavimą ar kitas paramos formas, kurios leistų užtikrinti patikimesnį transportą bendruomenės veikloms ir renginiams.

    Baigiant posėdį aptartos planuojamos iniciatyvos ir bendri renginiai, kurie 2026–2027 metais turėtų prisidėti prie NVO sektoriaus stiprinimo Birštone. Tarybos nariai pabrėžė, kad didesnis organizacijų įsitraukimas galėtų išplėsti gyventojams teikiamų paslaugų spektrą ir sustiprinti partnerystę tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus.

  • Biržų Vlado Jakubėno meno mokykla ieško pavaduotojų ugdymui: dailės ir muzikos konkursai

    Biržų Vlado Jakubėno meno mokykla ieško pavaduotojų ugdymui: dailės ir muzikos konkursai

    Biržų Vlado Jakubėno meno mokykla paskelbė atrankas į dvi direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas – dailės ir muzikos sričių. Įstaiga yra Biržų savivaldybės biudžetinė, veikianti Kęstučio g. 6, Biržuose.

    Abiem atvejais siūlomas 0,5 pareigybės krūvis, tai yra 20 valandų per savaitę, ir neterminuota darbo sutartis. Darbo užmokestis bus nustatomas pagal pareiginės algos koeficientą nuo 2,2778 iki 2,3568, įvertinus darbo stažą, mokinių skaičių ir kitus kriterijus.

    Ko tikimasi iš pavaduotojų?

    Pavaduotojas ugdymui dailės srityje būtų atsakingas už formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą, jų stebėseną ir atnaujinimą. Taip pat numatytas mokinių kūrybinių darbų peržiūrų, parodų, plenerų, konkursų ir projektinių veiklų organizavimas.

    Pavaduotojas ugdymui muzikos srityje kuruotų muzikos ugdymo programų įgyvendinimą, ugdymo kokybės stebėseną ir mokinių pasiekimų vertinimo procesus. Prie pareigų taip pat priskiriamas koncertų, perklausų, festivalių, konkursų ir kitų meninių renginių planavimas bei koordinavimas.

    Abiejose pozicijose svarbi ir kasdienė ugdymo proceso vadyba: pedagogų darbo krūvių planavimas, tvarkaraščių derinimas, pavadavimų organizavimas, metodinės veiklos ir kvalifikacijos tobulinimo koordinavimas. Taip pat akcentuojamas mokinių saugumas, įtrauki ugdymo aplinka, asmens duomenų apsauga ir vidaus tvarkų laikymasis.

    Reikalavimai ir dokumentų teikimas

    Pretendentams keliami reikalavimai apima aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 2 metų pedagoginio darbo arba ugdymo proceso organizavimo patirtį. Taip pat būtina nepriekaištinga reputacija, skaitmeninio raštingumo kompetencijos bei taisyklinga lietuvių kalba žodžiu ir raštu.

    Privalumu dailės krypties konkurse laikomas išsilavinimas dailės, dizaino, medijų meno, menotyros ar dalyko pedagogikos srityse, vadovavimo patirtis bei parodų ir kūrybinių projektų organizavimas. Muzikos krypties konkurse papildomai vertinamas išsilavinimas muzikos, muzikologijos, menotyros ar dalyko pedagogikos kryptyse, taip pat projektinių ir koncertinių veiklų patirtis.

    Dokumentai teikiami per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą ir Viešojo valdymo agentūros atrankų portalą. Jie priimami 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo iki 2026 metais birželio 4 dienos.

    Kaip vyks atranka?

    Numatytas atrankos būdas – pokalbis, kurio metu bus vertinamos profesinės žinios, teisės aktų išmanymas, ugdymo proceso organizavimo gebėjimai, vadybinės ir komunikacinės kompetencijos. Atrankoje dalyvaujantys pretendentai turės pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Konkursą laimėjęs kandidatas iki darbo pradžios turės pateikti teisėto darbo su vaikais QR kodą ir kitus teisės aktuose numatytus dokumentus. Daugiau informacijos apie atrankas teikiama pačioje Biržų Vlado Jakubėno meno mokykloje.

  • KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    KET keičiasi nuo 2026 metų: šalmai taps privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios Kelių eismo taisyklių pakeitimai: visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami turės dėvėti šalmą. Reikalavimas bus taikomas nepriklausomai nuo amžiaus ir važiavimo vietos, o priemonę nuomojant šalmą turės suteikti nuomotojas.

    Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas yra mažinti galvos traumų riziką, ypač miestuose, kur elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės dažnai dalijasi erdve su pėsčiaisiais, dviračiais ir automobiliais. Pastaraisiais metais augantis mikrojudumo populiarumas daugelyje Europos šalių paskatino griežtinti saugos reikalavimus, o šalmas laikomas viena efektyviausių prevencinių priemonių.

    Nuomos paspirtukai: kas turės pasirūpinti šalmu?

    Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė bus nuomojama, šalmą privalės suteikti jos nuomotojas. Praktinis šio reikalavimo įgyvendinimas gali reikšti papildomus sprendimus nuomos paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, šalmų laikymo, dezinfekavimo ir prieinamumo užtikrinimą skirtingose miesto vietose.

    Vairuotojams, naudojantiems asmenines priemones, pareiga pasirūpinti šalmu teks patiems. Specialistai primena, kad svarbu ne tik turėti šalmą, bet ir jį tinkamai prisitaikyti bei užsisegti, nes netinkamai uždėtas šalmas avarijos metu gali neapsaugoti.

    Kada privaloma liemenė ir žibintai?

    Primename, kad važiuoti leidžiama tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat būtini šviesos įrenginiai: priekyje turi būti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesą atspindintys elementai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priekyje degtų baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui ryškiaspalvė liemenė tampa privaloma, o žibintai turi būti įjungti.

    Be privalomų reikalavimų, rekomenduojama naudoti papildomas kūno apsaugos priemones, pavyzdžiui, kelių ir alkūnių apsaugas. Tai ypač актуalu pradedantiesiems vairuotojams ir tiems, kurie dažnai važiuoja intensyvaus eismo ruožuose.

    Kaip taisyklės siejasi su dviratininkais?

    Susisiekimo ministerija primena ir pagrindinius saugaus važiavimo dviračiu reikalavimus. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą, o gale privalomas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš šonų – oranžiniai atšvaitai.

    Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad dviračio priekyje degtų baltas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui privaloma ir liemenė, ir įjungti žibintai.

    Iki 18 metų dviratininkai ir keleiviai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas važiuojant keliu nėra privalomas, tačiau yra rekomenduojamas kaip paprasta priemonė sumažinti sunkių sužalojimų tikimybę.

  • Šeimos kortelės partnerystė verslui: ką suteikia programa ir kaip prisijungti prie nuolaidų tinklo

    Šeimos kortelė yra valstybės inicijuota programa, skirta gausioms šeimoms ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Ja siekiama, kad kasdienės prekės ir paslaugos tokioms šeimoms būtų lengviau prieinamos, o partnerių suteikiamos nuolaidos taptų apčiuopiama parama.

    Programos partneriais tampančios įmonės ir organizacijos kortelės turėtojams taiko nuolaidas, lengvatas arba specialius pasiūlymus. Praktikoje tai gali būti mažesnė kaina, papildomos naudos perkant paslaugą ar lankstesnės sąlygos šeimoms, kurios dažnai patiria didesnes išlaidas.

    Verslui tokia partnerystė paprastai reiškia didesnį matomumą nacionaliniu mastu ir galimybę pasiekti aiškiai apibrėžtą auditoriją. Kartu tai yra ir socialinės atsakomybės žingsnis, kuris gali stiprinti reputaciją, ypač vietos bendruomenėse, kur šeimai palankios iniciatyvos vertinamos vis labiau.

    Prisijungti prie programos kviečiami įvairių sričių verslai: prekybos, paslaugų, laisvalaikio, sveikatingumo, maitinimo, kultūros, sporto ir kitų veiklų atstovai. Tai suteikia galimybę prisitaikyti prie savo sektoriaus specifikos ir pasiūlyti nuolaidų modelį, kuris būtų realiai pritaikomas kasdienėje veikloje.

    Norintiems tapti Šeimos kortelės partneriais aktualiausia pradžia yra susipažinti su partnerystės sąlygomis, nuolaidų taikymo principais ir pateikti paraišką oficialiame programos puslapyje. Savivaldybės taip pat kviečia vietos verslus nelikti abejingus ir prisidėti kuriant šeimai draugiškesnę aplinką.

    Birštono savivaldybė informuoja, kad partnerystė yra atvira skirtingų veiklų atstovams, o suteikiamos nuolaidos gali tapti papildomu impulsu rinktis vietos paslaugas. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, planuojančioms kasdienes išlaidas ir ieškančioms patikimų, aiškiai įvardytų naudų.

  • Anykščių savivaldybė nuomai siūlo sporto aikštelę Parko gatvėje: 490 eurų per mėnesį ir investicijos

    Anykščių savivaldybė nuomai siūlo sporto aikštelę Parko gatvėje: 490 eurų per mėnesį ir investicijos

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė viešą nekilnojamojo turto nuomos konkursą, kuriuo sporto veiklai siūloma išnuomoti sporto aikštelę Parko gatvėje Anykščiuose. Nuomos sutartį planuojama sudaryti 10 metų laikotarpiui.

    Skelbime nurodoma, kad pradinis mėnesinis nuompinigių dydis siekia 490 eurų. Kartu įtvirtintas ir papildomas įsipareigojimas – nuomininkas per pirmus nuomos metus turėtų investuoti į nuomojamą turtą ne mažiau kaip 25 000 eurų.

    Nuomojamą objektą apžiūrėti bus galima 2026 metais birželio 2 dieną nuo 9.00 iki 15.00 valandos, laiką suderinus iš anksto. Tai svarbus etapas dalyviams, norintiems įvertinti faktinę aikštelės būklę, reikalingas investicijas ir galimas veiklos apimtis.

    Paraiškų pateikimas ir vokų registravimas numatytas 2026 metais birželio 8–10 dienomis iki 14.00 valandos. Dokumentai priimami Anykščių rajono savivaldybės administracijoje J. Biliūno gatvėje 23, 201 kabinete.

    Konkurso komisijos posėdis vyks 2026 metais birželio 10 dieną 14.45 valandos savivaldybės administracijos patalpose, 3 aukšte, posėdžių salėje. Skelbime taip pat numatytas pradinis įnašas, lygus 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui.

    Dėl apžiūros ir konkurso procedūrų kontaktiniu asmeniu nurodyta Jurgita Pipirienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja. Išsamesnės konkurso sąlygos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.

  • Anykščių rajone nemokamai išveš asbestinį šiferį: nuo birželio 2 dieną priims prašymus

    Anykščių rajone nemokamai išveš asbestinį šiferį: nuo birželio 2 dieną priims prašymus

    Anykščių rajono savivaldybės administracija skelbia pradedanti nemokamą asbestinio šiferio atliekų surinkimą iš gyventojų valdų. Prašymai bus priimami nuo birželio 2 dieną 8.00 valandos, o galimybė galios tol, kol bus pasiektas numatytas atliekų kiekis.

    Savivaldybė nurodo, kad šiais metais planuojama sutvarkyti iki 111 tonų asbestinio šiferio atliekų. Pasiekus šį limitą, naujų prašymų registracija bus stabdoma, todėl gyventojai raginami dokumentus pateikti nedelsiant, kai tik prasidės priėmimas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Norintys pasinaudoti paslauga savivaldybei turi pateikti užpildytą prašymo formą ir nurodyti vardą, pavardę, kontaktinį telefono numerį, el. pašto adresą bei paėmimo adresą. Taip pat prašoma įrašyti preliminarų asbestinio šiferio kiekį, orientuojantis, kad 1 kvadratinis metras sveria apie 11 kilogramų.

    Prašymus galima pristatyti į savivaldybės administraciją J. Biliūno gatvėje 23, Anykščiuose, arba siųsti el. paštu info@anyksciai.lt. Savivaldybė pažymi, kad anksčiau pateikti prašymai nebus registruojami.

    Kiek atliekų paims ir iki kada veš?

    Nustatyta, kad iš vienos valdos maksimaliai bus išvežama iki 3 tonų asbesto šiferio atliekų. Pasibaigus prašymų registracijai, bus sudaromas sąrašas ir perduodamas konkursą laimėjusiam rangovui, kuris organizuos surinkimą ir išvežimą.

    Atliekas planuojama išvežti iki šių metų lapkričio 1 dieną. Prieš atvykstant paimti šiferio, rangovas su valdos savininku susisieks ir suderins konkrečią išvežimo datą.

    Kaip paruošti asbestinį šiferį?

    Asbesto turinčios atliekos turi būti sukrautos vienoje vietoje taip, kad transporto priemonė galėtų lengvai privažiuoti ir jas paimti. Pageidautina, kad šiferis būtų sudėtas ant paletės ar palečių, o jei tokios galimybės nėra, atliekos turi būti sukrautos tvarkingai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad duženos turi būti sudėtos į maišus. Jei atliekos nebus paruoštos pagal šias sąlygas, paslaugos teikėjas iš tokios valdos jų neišveš.

    Asbestas laikomas pavojinga medžiaga, todėl jo atliekos turi būti tvarkomos laikantis nustatytų reikalavimų, siekiant sumažinti dulkių ir skaidulų pasklidimo riziką. Dėl to gyventojams rekomenduojama šiferį tvarkyti atsargiai ir neardyti jo taip, kad jis smarkiai trupėtų.