CP v2

Blog

  • Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gento „Harmoney“ pritraukė 10 mln. eurų: DI valdoma partnerių rizikos valdymo platforma sparčiai augs

    Gente įsikūrusi programinės įrangos bendrovė „Harmoney“ pranešė pritraukusi 10 mln. eurų strateginę mažumos investiciją. Lėšas skyrė „Smile Sail“ – nuolatinio kapitalo privataus kapitalo fondas, orientuotas į Europos programinės įrangos ir DI lyderius.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus nukreiptas į darbą su esamais klientais, tarptautinės plėtros komandos stiprinimą ir tolesnes DI paremtas produkto inovacijas. „Harmoney“ platforma skirta partnerių rizikos valdymui, apimančiam tiek klientų, tiek trečiųjų šalių patikrų ir stebėsenos procesus.

    Kas yra „Harmoney“ platforma

    „Harmoney“ įkurta 2016 metais ir siūlo modulinę platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti sudėtingus klientų priėmimo, atitikties ir rizikos darbo srautus per visą santykių su partneriais ciklą. Tai apima procesus nuo pradinės patikros iki nuolatinio stebėjimo ir vidinių sprendimų dokumentavimo.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimą naudoja bankai, draudikai, turto valdytojai, investiciniai fondai, turto nuomos bendrovės ir profesionalių paslaugų teikėjai. Praktikoje tokios platformos dažniausiai padeda suvaldyti reikalavimus, susijusius su KYC ir AML procedūromis, naudos gavėjų nustatymu, politiškai pažeidžiamų asmenų patikra, tvarumo rodiklių vertinimu ir trečiųjų šalių rizika.

    Kodėl rinka keičiasi dabar

    Bendrovė akcentuoja, kad Europos atitikties aplinka pereina į struktūrinių pokyčių etapą, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams patikrinimams, o nuolatinei, viso ciklo rizikos kontrolei. Finansų įstaigos ir reguliuojamos įmonės vis dažniau siekia vienoje vietoje matyti sprendimų logiką, rizikos signalus ir auditui reikalingus įrodymus.

    Šį poslinkį stiprina ir ES reguliavimas. Skaitmeninės veiklos atsparumo aktas DORA, taikomas nuo 2025 metų sausio, išplėtė atsakomybes už rizikas, kylančias tiekimo grandinėse ir išorinių paslaugų teikėjų ekosistemose, todėl trečiųjų šalių rizikos valdymas tapo praktiškai neišvengiama kasdienybės dalimi.

    Tuo pačiu ES kovos su pinigų plovimu sistema juda link didesnio suvienodinimo: bendras taisyklių rinkinys numatomas pagal AMLR, o naujoji Europos kovos su pinigų plovimu institucija AMLA, pradėjusi veiklą 2025 metais, rengia techninius standartus, kurie turėtų pakeisti klientų patikros, tikrųjų savininkų nustatymo ir nuolatinės stebėsenos praktiką visoje ES.

    Investuotojų ir vadovų žinutės

    „Įkūrėme „Harmoney“, kad nuimtume naštą nuo atitikties ir rizikos valdymo procesų, jog mūsų klientai galėtų sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – patikimų santykių kūrimą su klientais ir partneriais“, – sakė „Harmoney“ bendraįkūrėjas ir vadovas Thomas Van Maele.

    „Rinka aiškiai tolsta nuo atskirų, fragmentuotų sprendimų ir juda į integruotas orkestravimo platformas. Kai AMLR, DORA ir platesnė partnerių rizikos valdymo darbotvarkė spartina paklausą Europoje, „Harmoney“ yra šio pokyčio centre“, – sakė „Smile Sail“ partneris Ronald Kemmeren.

    „Harmoney“ teigia šiuo metu dirbanti su daugiau nei 70 finansų institucijų 7 šalyse ir kasdien stebinti milijonus partnerių. „Smile Sail“ nurodo investuojanti per apie 275 mln. eurų vertės nuolatinį fondą, orientuotą į programinę įrangą, DI ir IT paslaugas, o „Smile“ fondų grupės valdomas turtas artėja prie 1 mlrd. eurų.

  • Konstancin-Jeziorna skelbia vasaros budėjimus darželiuose: tėvai dar gali registruoti vaikus

    Konstancin-Jeziorna savivaldybė primena apie vasaros budėjimus ugdymo įstaigose, skirtus vaikų priežiūrai vasaros atostogų metu. Tai sprendimas šeimoms, kurioms vasarą reikia užtikrinti kasdienę priežiūrą, kai dalis darželių ar grupių nedirba įprastu režimu.

    Pasak savivaldybės, kai kuriose įstaigose dar yra laisvų vietų, todėl registracija vis dar vyksta. Tėvai raginami nedelsti, nes vietų skaičius priklauso nuo konkrečios įstaigos pajėgumų ir suformuotų grupių.

    Kur kreiptis dėl registracijos?

    Registracija organizuojama per pačias ugdymo įstaigas, kurios vykdo budėjimą, todėl tėvams siūloma kreiptis tiesiogiai į pasirinktą darželį ar mokyklą, turinčią priešmokyklines grupes. Ten suteikiama informacija apie laisvas vietas, darbo laiką, priėmimo sąlygas ir reikalingus dokumentus.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad priėmimas į budėjimą dažniausiai vyksta pagal prašymų pateikimo eilę. Tai reiškia, kad net ir esant laisvų vietų, jos gali greitai užsipildyti, ypač artėjant pagrindiniam atostogų sezonui.

    Kodėl vietos gali greitai baigtis?

    Vasaros budėjimai planuojami taip, kad dalis įstaigų galėtų laikinai stabdyti veiklą dėl personalo atostogų ir patalpų priežiūros darbų. Dėl to budinčių grupių skaičius yra ribotas, o paklausa paprastai išauga birželio–rugpjūčio mėnesiais.

    Be to, tėvams svarbu įvertinti, kad skirtingose įstaigose gali skirtis budėjimo laikotarpiai ir priėmimo tvarka. Dėl šios priežasties rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, kuriomis savaitėmis konkreti įstaiga priima vaikus ir kokioms amžiaus grupėms taikomas budėjimas.

  • In vitro kelias: nematoma emocinė našta porai ir kodėl psichologinis palaikymas keičia eigą

    In vitro dažniausiai aprašomas kaip medicininių procedūrų ir tyrimų seka: konsultacijos, vaistų režimai, punkcija, embrionų perkėlimas ir laukimas. Tačiau lygiagrečiai vyksta kitas, mažiau matomas procesas – emocinis ir santykinis, paliečiantis savivertę, saugumo jausmą ir poros artumą. Būtent jis neretai lemia, kaip žmonės ištveria gydymą ir kiek resursų jiems lieka kasdienybei.

    Kai kelias į tėvystę ar motinystę reikalauja gydymo, jis dažnai virsta gyvenimu tarp vilties ir nerimo. Vieną dieną atrodo, kad viskas kontroliuojama, kitą – kad kūnas ir kalendorius perima valdžią. Ši būsena vargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o nuovargis kaupiasi net tada, kai iš išorės žmogus atrodo „susitvarkantis“.

    In vitro nėra tik procedūra

    Gydymo metu daugelis porų patiria nuolatinę įtampą: laukimo laikotarpiai, rezultatų nežinomybė, grįžtantys prisiminimai apie ankstesnius nesėkmingus bandymus. Net ir gerai sudėliotas planas nepašalina pagrindinio veiksnio – neapibrėžtumo, kuris ilgainiui didina nerimą ir mažina emocinę ištvermę.

    Svarbu suprasti, kad ši patirtis retai telpa į „teisingų“ jausmų rėmus. Greta tikėjimo atsiranda bejėgiškumas, greta džiaugsmo – įtampa, greta artumo – dirglumas. Tokia emocijų įvairovė yra normali, o bandymas ją neigti dažnai tik sustiprina vidinį spaudimą.

    Kur gimsta spaudimas?

    Vienas sunkiausių aspektų – spaudimas, apie kurį kalbama per mažai. Jis gali ateiti iš aplinkos klausimų, palyginimų su kitais, geranoriškų, bet žeidžiančių patarimų ar lūkesčio „tiesiog atsipalaiduoti“. Kita dalis spaudimo kyla viduje – iš įsitikinimo, kad jei labai nori, privalai būti stiprus, ramus ir nuoseklus.

    Prie šio fono prisideda ir pozityvumo reikalavimas: tarsi žmogus turėtų nuolat spinduliuoti viltį ir neabejoti. Tačiau emocinis atsparumas nereiškia nuolatinės šypsenos ar susivaldymo. Kartais tikroji stiprybė prasideda nuo pripažinimo, kad šis etapas išties skaudus.

    Kaip tai veikia santykius?

    Nevaisingumo gydymas lengvai paverčia porą „projekto komanda“: pokalbiai sukasi apie datas, tyrimų rodiklius, kitas klinikos konsultacijas. Tokiu režimu santykis gali pradėti dusti, nes mažėja vietos švelnumui, spontaniškumui ir paprastam buvimui kartu be tikslo „pasiekti rezultatą“.

    Partneriai šį laikotarpį išgyvena nevienodai: vienam reikia kalbėti ir analizuoti, kitam – užsisklęsti ir veikti. Tai nebūtinai reiškia atitolimą, dažnai tai skirtingi būdai tvarkytis su tuo pačiu bejėgiškumu. Įtampa kyla tada, kai šie skirtumai lieka neįvardyti ir pradedami interpretuoti kaip abejingumas.

    „Artumas tokiu metu nėra pareiga būti tobulu partneriu – artumas yra buvimas šalia, kai sunku“, – sako terapeutai, dirbantys su nevaisingumo patirtį išgyvenančiomis poromis.

    Psichologinis palaikymas šiandien vis dažniau vertinamas ne kaip priedas, o kaip reali gydymo kelionės dalis. Pokalbis su psichologu ar psichoterapeutu nesuteikia stebuklingų atsakymų, bet padeda įvardyti jausmus be gėdos ir kaltės, susitarti dėl ribų, sumažinti saviplaką. Tai ypač svarbu, kai įtampa persikelia į miegą, darbą, tarpusavio bendravimą ar savęs vertinimą.

    Galiausiai tėvystės ir motinystės tema prasideda anksčiau nei gimdymo data ar teigiamas testas. Ji prasideda nuo rūpesčio savimi ir santykiu, nuo kalbos, kuria žmogus kalba su savo kūnu, ir nuo teisės sustoti, kai per sunku. Kartais didžiausia pagalba yra ne kelio pagreitinimas, o parama, kad tame kelyje žmogus neprarastų savęs.

  • Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londono DI startuolis „Scope“ pritraukė 17,3 mln. eurų: žada pramonės patikras paspartinti 10 kartų

    Londone įsikūręs startuolis „Scope“, kuriantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią darbo eigų platformą pramonės patikroms, pritraukė apie 17,3 mln. eurų investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Susa Ventures, Entrepreneurs First ir Syndicate 1.

    Įmonė teigia, kad jos sprendimas skirtas bandymų, patikros ir sertifikavimo sektoriui, kuriame didelė dalis kritinės infrastruktūros vertinimų vis dar atliekama lėtai ir fragmentuotai. Pasak „Scope“, net kelių valandų patikra objekte dažnai virsta ilgu administraciniu procesu, kai duomenų suvedimas, analizė ir ataskaitos parengimas gali užtrukti iki kelių savaičių.

    Kas keičiasi pramonės patikrose

    <p„Scope“ platforma skirta tam, kad inspektoriai daugiau laiko praleistų vietoje, o ne prie kompiuterio. Įrankis leidžia fiksuoti radinius balsu, vaizdu ar užrašais realiu laiku, o vėliau automatiškai suformuoja struktūruotus įrašus, užpildo formas ir parengia ataskaitų juodraščius.

    Įmonės teigimu, taip galima iki 10 kartų sumažinti laiką, skiriamą ataskaitų rengimui, o klaidų skaičių sumažinti iki 95 proc. Tokios reikšmės dažniausiai susijusios su pasikartojančių veiksmų automatizavimu, standartizuotais šablonais ir geresniu duomenų sujungimu tarp komandų.

    „TIC sektoriui nereikia DI, kuris pakeistų žmones; jam reikia DI, kuris padėtų ekspertams dirbti greičiau ir sumaniau“, – sakė „Scope“ vadovas Jonathan Low.

    Rinka spaudžiama ir dėl darbuotojų trūkumo

    „Scope“ akcentuoja, kad patikrų grandinę riboja ne tik procesų inercija, bet ir žmonių stoka. Sertifikuotų specialistų parengimas kai kuriose srityse gali užtrukti iki 10 metų, o prarastos pozicijos užpildymas vidutiniškai trunka apie 10 mėnesių.

    Įmonė taip pat įspėja, kad artimiausiais 5–10 metų laikotarpiu reikšminga dalis patyrusių technikų pasieks pensinį amžių, todėl organizacijoms svarbu didinti esamų komandų našumą. Praktikoje tai reiškia, kad technologijos turi padėti mažiau patyrusiems darbuotojams greičiau perimti standartus ir mažinti riziką, susijusią su žmogiškomis klaidomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Scope“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai Londone plėsti ir produkto diegimui spartinti tarptautiniu mastu. Tarp investuotojų taip pat minima ir grupė verslo angelų, turinčių patirties technologijų ir duomenų sistemų kūrimo srityje.

    Startuolis įkurtas 2024 metais, o jo ilgalaikė vizija – paversti kiekvieną patikrą duomenų tašku nuolat atnaujinamoje, užklausomis pasiekiamoje fizinės infrastruktūros duomenų bazėje. Tokiu atveju patikros, pasak įmonės, galėtų judėti nuo vienkartinių ataskaitų link nuolatinės būklės stebėsenos ir ankstesnio gedimų rizikų identifikavimo.

    „Sunkioji pramoninė infrastruktūra yra per daug kritiška, kad ją valdytume reaguodami tik po įvykio. Norime, kad informacija apie fizinius objektus būtų tokia pat prieinama ir panaudojama kaip skaitmeninė“, – pridūrė Jonathan Low.

  • Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos „Roboxi“ pritraukė 13 mln. eurų: robotai ir automatika keičia oro uostų peronus

    Norvegijos Stavangerio mieste įsikūręs startuolis „Roboxi“ pranešė užbaigęs akcijų emisiją ir pritraukęs apie 13 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Bendrovė kuria autonominius sprendimus oro uostų vadinamajai airside zonai, apimančiai pakilimo ir riedėjimo takus bei peronus.

    „Roboxi“ teigimu, akcijų emisija sulaukė didelio tiek naujų, tiek esamų akcininkų susidomėjimo, o pagrindiniai investuotojai yra iš Norvegijos Rogalando regiono. Prieš pritrauktą kapitalą įmonė sieja su tolesniu augimu, strateginėmis iniciatyvomis ir balanso stiprinimu.

    „Sėkmingai užbaigta akcijų emisija yra svarbus etapas. Šis kapitalas leis mums didinti apimtis, įgyvendinti jau sutartus ir tikėtinus kontraktus, stiprinti pozicijas rinkoje bei toliau investuoti į inovacijas“, – sakė „Roboxi“ vadovas Magnusas O. Finnesandas.

    Kam skirta technologija?

    Įkurta 2018 metais, „Roboxi“ orientuojasi į tai, kas oro uostams kasdien kainuoja daug laiko ir resursų: takų būklės patikrą, saugos stebėseną ir techninę priežiūrą. Bendrovės sprendimai skirti mažinti incidentų riziką, gerinti atitiktį reguliaciniams reikalavimams ir mažinti eksploatacijos sąnaudas.

    Viena aktualiausių sričių yra pašalinių objektų ant pakilimo ar riedėjimo takų aptikimas. Tokios nuolaužos, vadinamos FOD, gali pažeisti orlaivius ir sutrikdyti skrydžius, todėl oro uostai investuoja į vis greitesnius aptikimo ir pašalinimo procesus.

    DI, robotika ir integracija

    „Roboxi“ sprendimuose naudojamas DI, padedantis automatiškai atpažinti FOD ir inicijuoti jo surinkimą robotinėmis priemonėmis. Įmonė taip pat siūlo API pagrindu veikiančias platformas, kurios leidžia šiuos procesus integruoti su esamomis oro uostų sistemomis ir skaitmeninti darbo eigą.

    Be nuolaužų aptikimo, bendrovė naudoja kameras ir programinę įrangą autonomiškai fiksuoti pakilimo tako žiburių gedimus ir generuoti ataskaitas. Taip pat vystomi sprendimai, skirti dangos stebėsenai ir paukščių aptikimui bei atbaidymui, kad kelios saugumo funkcijos galėtų veikti lygiagrečiai.

    „Roboxi“ nurodo, kad svarbūs įmonės pasiekimai buvo kuriami bendradarbiaujant su Avinor ir Norvegijos civilinės aviacijos institucijomis, siekiant praktinio pritaikomumo ir reikalingų patvirtinimų. Bendrovė taip pat teigia užmezgusi ryšius su oro uostais įvairiose rinkose ir vykdanti projektus su tarptautiniu mastu žinomais partneriais.

    „Didelė naujų ir esamų investuotojų parama patvirtina mūsų viziją, technologiją ir rinkos pagreitį. Šis kapitalas suteikia galimybę didinti apimtis ir kurti reikšmingą vertę klientams“, – sakė valdybos pirmininkas ir investuotojas Knutas Molaugas.

  • Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo platforma „Fresha“ pritraukė 68,9 mln. eurų iš KKR ir tapo vienaragiu

    Grožio ir sveikatingumo paslaugų užsakymo bei verslo valdymo platforma „Fresha“ pranešė pritraukusi 68,9 mln. eurų augimo investiciją iš investicijų bendrovės KKR valdomų fondų. Sandoris įvertino Londone įsikūrusią įmonę daugiau nei 861,9 mln. eurų verte ir suteikė jai vadinamąjį vienaragio statusą.

    Įmonė skelbia, kad tai yra pirminė investicija, o bendra iki šiol pritraukto kapitalo suma siekia apie 245,5 mln. eurų. „Fresha“ nurodo jau dirbanti pelningai, o naujas finansavimas bus skirtas spartesnei pasaulinei plėtrai ir produktų vystymui, daug dėmesio skiriant DI sprendimams.

    Plėtra ir DI tampa pagrindiniu varikliu

    „Fresha“ veikia kaip dvipusė platforma: klientams ji leidžia rasti meistrus, rezervuoti laiką ir atsiskaityti, o verslams suteikia įrankius kasdienėms operacijoms valdyti. Tokios vertikalios programinės įrangos platformos pastaraisiais metais išsiskiria tuo, kad jungia kelias funkcijas vienoje vietoje ir mažina priklausomybę nuo atskirų sistemų.

    Pasak įmonės, DI kryptis apima tiek klientų aptarnavimo ir planavimo automatizavimą, tiek efektyvesnį užimtumo valdymą, personalizuotą komunikaciją bei pajamų didinimo priemones. Investuotojai į tokio tipo produktus dažnai žiūri kaip į ilgalaikį pagrindą, leidžiantį platformai tapti ne tik rezervacijų įrankiu, bet ir pilnu verslo operacijų centru.

    Ką apie sandorį sako įmonė

    „Vienaragio statusas yra svarbus etapas, tačiau dar svarbiau tai, kad ši investicija patvirtina kasdienį mūsų partnerių pasitikėjimą „Fresha“, – sakė „Fresha“ įkūrėjas ir vadovas Williamas Zeqiri.

    „KKR turi didelę patirtį padedant augti technologijų bendrovėms, o jų tikėjimas mūsų vizija suteikia pasitikėjimo naujame etape. Su KKR parama galėsime dar sparčiau plėstis ir daug investuoti į DI, kad keistume, kaip grožio ir sveikatingumo verslai veikia visame pasaulyje“, – teigė jis.

    Įmonės teigimu, „Fresha“ platformą naudoja daugiau kaip 130 000 grožio ir sveikatingumo verslų, o per mėnesį joje įvykdoma daugiau nei 35 mln. rezervacijų. Bendrovė taip pat nurodo, kad per platformą sugeneruojama daugiau nei 12,9 mlrd. eurų metinė bendroji pardavimų vertė.

    Rinka: nuo rezervacijų iki finansinių paslaugų

    Pastaruoju metu grožio ir sveikatingumo sektoriuje ryškėja tendencija, kai skaitmeninės platformos plečia paslaugų spektrą už paprasto laiko rezervavimo ribų. Tokie sprendimai apima klientų duomenų valdymą, lojalumo priemones, komunikaciją, atsiskaitymus ir kitus finansinius produktus, kurie padeda verslams stabilizuoti pinigų srautus.

    „Fresha“ teigia užimanti stiprias pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Australazijoje, o kartu plečiasi Šiaurės Amerikoje, žemyninėje Europoje bei Pietryčių Azijoje. Naujas finansavimo etapas, tikėtina, padidins konkurenciją su kitais sektoriaus žaidėjais, kurie taip pat investuoja į DI ir integruotas mokėjimų bei valdymo sistemas.

  • „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    „Magnific“ skiria 10 mln. eurų: fondas padės kūrybinėms komandoms DI paversti realiomis kampanijomis

    Ispanijos Malagos mieste įsikūrusi kūrėjams skirta DI platforma „Magnific“ pristatė 10 mln. eurų vertės „Magnific Fund“ iniciatyvą. Jos tikslas – padėti rinkodaros, reklamos ir vidinėms kūrybinėms komandoms pereiti nuo pavienių DI bandymų prie pilnai veikiančių, gamybai parengtų kampanijų procesų.

    Programa orientuota į mažas ir vidutines įmones bei kūrybines komandas Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau paraiškas gali teikti ir organizacijos už Europos ribų – jos, pasak iniciatorių, būtų vertinamos individualiai.

    „Kūrybinės komandos patiria didžiulį spaudimą kurti daugiau turinio, daugiau formatų ir daugiau rinkų, neprarandant kokybės bei prekės ženklo kontrolės. Šio fondo tikslas – suteikti Europos ir Jungtinės Karalystės verslams įrankius, darbo eigas ir mokymus, kad DI taptų tikra gamybos linijos dalimi, o ne šalutiniu eksperimentu“, – sakė „Magnific“ rinkodaros ir dizaino vadovas José Florido.

    Į programą atrinktos įmonės pirmaisiais metais gautų finansinę ir praktinę paramą diegiant „Magnific Business“. Numatyta 30 proc. nuolaida šiam planui 12 mėnesių laikotarpiui, taikoma mėnesiniams atnaujinimams iki vienų metų.

    Be to, dalyviams būtų taikoma papildoma 30 proc. nuolaida papildomiems kreditams tuo pačiu laikotarpiu. Tokia struktūra orientuota į realias gamybos sąnaudas, kurios paprastai išauga tuomet, kai DI pradedamas naudoti ne testavimui, o kasdieniam turinio srautui.

    „Magnific“ taip pat žada išplėstą mokymų paketą, skirtą DI integravimui į kampanijų kūrimą. Jame numatomas praktinis vadovas su realių situacijų pavyzdžiais ir paruoštais raginimais, vaizdo pamokos pagal poreikį, mėnesiniai tiesioginiai internetiniai seminarai ir tęstinė mokymų pagalba.

    Didelėms komandoms, turinčioms 30 ar daugiau naudotojų vietų, siūlomas personalizuotas įvedimas. Jis apimtų prekės ženklo rinkinio parengimą, bendradarbiavimo aplinkų sukonfigūravimą ir pirmosios kampanijos paleidimą, kad DI sprendimai būtų pritaikyti ne individualiai kūrėjų iniciatyvai, o visos komandos procesui.

    Iniciatyva skirta toms organizacijoms, kurios nori greitai didinti kampanijų medžiagos apimtį, kurti produktų vizualus, lokalizuoti turinį skirtingoms rinkoms ir pritaikyti medžiagą socialinių tinklų formatams, neplečiant gamybos grandinės sudėtingumo. Pastaraisiais metais būtent šios užduotys tapo vienu didžiausių iššūkių rinkodaros skyriams, nes turinio poreikis auga greičiau nei komandos ir biudžetai.

    Bendrovė nurodo, kad „Magnific“ jau naudoja įvairūs prekių ženklai ir kūrybiniai partneriai automatizuodami dalį pagrindinių procesų. Tarp įvardytų pavyzdžių – „Puma“, „Alain Afflelou“ ir „Carl’s Jr.“, kurių kampanijose DI sprendimai pritaikyti turinio paruošimui ir optimizavimui.

    „Magnific“ įkurta 2010 metais Malagoje, o šiandien vysto kūrybai skirtus DI įrankius profesionalams, studijoms ir prekių ženklams. Bendrovė teigia vienoje darbo erdvėje sujungianti vaizdų generavimą, vaizdo kūrimą, raiškos didinimą ir didelę grafinio turinio biblioteką.

    2026 metų balandį įmonė pakeitė pavadinimą ir atsinaujino kaip „Magnific“. Taip pat skelbiama, kad metinės pasikartojančios pajamos viršija 200 mln. eurų, o mokančių prenumeratorių skaičius pasaulyje perkopė 1 mln.

  • 2026 metų Lietuvos medis: „Lietuvos arboristikos centras“ kviečia teikti pasiūlymus iki gegužės 28 dienos

    Viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“ devintą kartą pradėjo Lietuvos medžio rinkimus ir kviečia bendruomenes bei gyventojus siūlyti išskirtinius medžius 2026 metų titulą pelnysiančiam kandidatui. Pagrindinis tikslas – išrinkti medį, kuris vėliau atstovaus Lietuvai Europos medžio rinkimuose, kartu primenant vietos istorijas ir žmones vienijančias vietas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiami ne tik įspūdingo amžiaus ar dydžio medžiai. Renkant kandidatą svarbi ir jo istorija, kultūrinė ar bendruomeninė reikšmė, ryšys su vietos tapatybe bei kraštovaizdžiu, todėl siūlymai gali apimti ir mažiau žinomus, bet žmonėms svarbius medžius.

    Pateikiant pasiūlymą prašoma nurodyti tikslią medžio augimo vietą ir trumpai aprašyti jo istoriją ar reikšmę. Jei yra galimybė, rekomenduojama pridėti ir nuotrauką, kuri padeda komisijai bei visuomenei geriau įvertinti kandidato išskirtinumą.

    Pasiūlymus organizatoriai priima iki gegužės 28 dienos, juos prašoma siųsti el. paštu [email protected]. Rinkimai siekia, kad vietos bendruomenėms svarbūs medžiai sulauktų deramo dėmesio, o jų istorijos būtų išsaugotos ir perduotos plačiau.

  • Karolštato festivalis Kretingoje: vienam savaitgaliui atgims istorinė rotušė ir jos aikštė

    Birželio 12–13 dienomis Kretingos Rotušės aikštė taps istorijos ir šiuolaikinio meno scena: čia pirmą kartą rengiamas Karolštato festivalis kvies iš naujo pažinti miesto praeitį ir dabartį. Organizatoriai žada muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno programą, kuri bus kuriama specialiai šiai vietai.

    Renginio idėja siejama su Kretingos rotušės istorija: šiemet sukanka 405 metai nuo rotušės pastatymo ir 180 metų nuo jos nugriovimo. Festivalio sumanytojai teigia, kad miesto savivaldos simbolis bent trumpam sugrįš per performansus ir instaliacijas, o pagrindiniai veiksmai vyks būtent Rotušės aikštėje.

    „Festivalio metu, tik vienam savaitgaliui, šis miesto savivaldos simbolis atgis per muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno performansus bei instaliacijas“, – sakė festivalio idėjos autorius ir koordinatorius, Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisierius Nerijus Gedminas.

    Atidarymas naktiniu performansu

    Birželio 12 dieną 23.00 valandą festivalį pradės performansas „Iš sapnų ir legendų…“. Jam muziką sukūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas, o kūrinys, anot organizatorių, sujungs baroko, renesanso ir šiuolaikinius motyvus.

    Šią istoriją šokiu pasakos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentai bei Kretingos jaunieji šokėjai. Scenoje taip pat numatyti šešėlių teatro elementai ir animuoti miesto istorijos epizodai, kuriuos kuria Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Tarpdisciplininio meno ir edukacijos centro „Dagys“ jaunieji menininkai.

    Antroji diena – nuo orkestro iki gatvės teatro

    Birželio 13 dieną 10.30 valandą programą pradės Klaipėdos brass kvinteto koncertas „Miestui ir Karolštato piliečiams“. Po jo vyks teatralizuota ceremonija prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo, skirta miesto įkūrėjui pagerbti.

    Vėliau aikštėje laukiama cirko pasirodymo „Dvaro menestrelių išdaigos“, kuriame susilies akrobatika, judesys ir XVII amžiaus dvarų pramogų motyvai. Organizatoriai pabrėžia, kad ši programa orientuota į šeimas ir smalsius žiūrovus, kuriems svarbi gyva, lengvai patiriama istorija.

    Vienu ryškesnių akcentų pristatomas ansamblio „Hansanova“ koncertas su senoviniais instrumentais ir stilizuotais kostiumais, papildytas istorinio šokio pasirodymais. Numatyta, kad renesanso ir baroko epochų šokius pristatys Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos kolektyvas „Reverence“ ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro ansamblis „Dolce musica“.

    Renginio atmosferą sustiprins ir gatvės teatro dalis: improvizacijas žada klounų teatro studija „Dulidu“ bei asociacijos Kretingos jaunimo teatras nariai. Organizatoriai nurodo, kad programoje bus naudojamos ir didelio formato gatvės teatro lėlės, tad dalis veiksmų vyks judant per aikštę ir įtraukiant žiūrovus.

    Siekiama, kad taptų tradicija

    Festivalio rengėjai akcentuoja bendradarbiavimą tarp kultūros ir švietimo įstaigų bei jaunųjų ir profesionalių menininkų, atvykstančių iš Klaipėdos apskrities ir kitų regionų. Tikimasi, kad pirmasis Karolštato festivalis taps pagrindu kasmetiniam renginiui, didinančiam Kretingos žinomumą ir stiprinančiam regionų kūrybinius mainus.

    Skelbiama, kad renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė. Organizatoriai kviečia atvykti į Rotušės aikštę abiem festivalio dienomis ir patirti programą kaip vientisą pasakojimą apie miestą, jo simbolius ir gyvą bendruomenę.

  • Mirė Vida Giedrimienė (1943–2026): lituanistė, Kretingos švietimo lyderė ir tarybos narė

    Mirė ilgametė pedagogė, lituanistė ir Kretingos rajono švietimo sistemos kūrėja Vida Giedrimienė (1943–2026). Bendruomenė ją prisimena kaip principingą, reiklią sau ir kitiems vadovę, telkusią mokyklas permainų metais ir padėjusią formuoti rajono švietimo kryptį.

    Atsisveikinimas su velione vyks nuo gegužės 23 dienos 15 valandą Kretingos laidojimo namuose „Rimtis“. Urna išnešama gegužės 24 dieną 12 valandą, o amžinojo poilsio ji atguls Kretingos civilinėse kapinėse Darbėnų plente.

    Vida Giedrimienė gimė 1943 metų balandžio 28 dieną Skuode. Mokėsi Varnių ir Šilalės vidurinėse mokyklose, o 1960–1965 metais studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kur pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas.

    Pedagoginį kelią ji pradėjo Skuodo rajone, dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lenkimų vidurinėje mokykloje. Vėliau ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas Tauragės rajono Pagramančio mokykloje ir dirbo Šilalės rajono Švietimo skyriaus metodininke.

    Darbas Kretingoje ir švietimo pertvarkos

    1969 metais ji atvyko į Kretingos rajoną ir pradėjo darbą Darbėnų vidurinėje mokykloje. Vėliau aštuoniolika metų dirbo Kretingos rajono Švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja bei mokyklų inspektore, taip pat buvo Kretingos rajono knygyno vedėja.

    Trylika metų Vida Giedrimienė vadovavo Kretingos rajono Švietimo skyriui. Jos vadovavimo laikotarpiu vyko esminiai švietimo pokyčiai, susiję su ugdymo kokybės, mokyklų tinklo ir mokinių pasiekimų klausimais, todėl ypač svarbūs buvo vadybiniai sprendimai ir bendruomenių sutelkimas.

    Jos bendražygiai pabrėžia, kad tuo metu reikėjo ne tik administruoti, bet ir kurti ilgalaikę rajono švietimo architektūrą. Tarp minimų darbų įvardijami profilinio mokymo diegimas, ugdymo įstaigų tinklo optimizavimas ir rajono švietimo centro įkūrimas.

    Įvertinimai ir požiūris į lyderystę

    Už nuopelnus švietimui ir valstybei Vida Giedrimienė buvo įvertinta apdovanojimais ir padėkomis. 2003 metais Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jai skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

    2005 metais įteiktas Klaipėdos apskrities Garbės ženklas, siejamas su tuo, kad 1992–2005 metais Kretingos rajone, jai vadovaujant, buvo nuosekliau kuriama gabių ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistema. Už vadybinę veiklą ji taip pat buvo apdovanota įvairių institucijų raštais ir padėkomis.

    „Ne vadovai yra verti apdovanojimų, o visa švietimo bendruomenė“, – sakydavo Vida Giedrimienė, priimdama įvertinimus.

    Artimieji ir kolegos ją apibūdina kaip kuklią, intelektualią asmenybę, kuriai svarbiausia buvo bendras rezultatas, o ne asmeninis pripažinimas. Jos vadovavimo metais rajono mokyklų pasiekimai buvo siejami su kryptingu darbu ir aiškiais kokybės lūkesčiais.

    Asmeninis gyvenimas ir atminimas

    Pasitraukusi iš aktyvios profesinės veiklos, Vida Giedrimienė daugiau laiko skyrė šeimai, knygoms, kelionėms ir pamėgtai jūrai, kuri jai buvo ramybės ir įkvėpimo šaltinis. Ji buvo našlė, jos vyras Edmundas Giedrimas, dailininkas ir buvęs vyriausiasis miesto architektas, mirė prieš kelerius metus.

    Bendruomenė pabrėžia, kad net ir silpstant sveikatai ji neprarado ryšio su Kretinga ir domėjosi mokyklų gyvenimu. Užjaučiamos velionės dukros Aurima ir Egita bei kiti artimieji.