Lenkijos įmonės šiandien turi retai pasitaikantį langą tarptautinei plėtrai: sukauptas kapitalas, geresnės galimybės skolintis ir auganti valstybės institucijų pagalba mažina įėjimo į naujas rinkas barjerus. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur verslo ir viešojo sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien vidaus rinka daugeliui bendrovių jau tampa per ankšta.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad didžiausia klaida – per ilgai likti komforto zonoje ir visą organizaciją kurti tik vietiniam vartotojui. Vėliau, kai atsiranda poreikis išeiti į užsienį, tenka vienu metu keisti procesus, komandų struktūrą, finansavimo modelį ir rinkodarą, o tai brangiai kainuoja ir dažnai sulėtina augimą.
Mąstyti globaliai nuo pradžių
Farmacijos bendrovės „Adamed Pharma“ atstovė Karolina Czekaj akcentavo, kad tarptautiškumas neturėtų būti atidėtas vėlesniam etapui. Jos teigimu, mažesnių Europos šalių, tokių kaip Čekija, Slovakija ar Baltijos valstybės, įmonės dažnai nuo pirmų veiklos metų planuoja eksportą, partnerystes ir gamybos ar pardavimo plėtrą užsienyje.
Šią mintį tęsė „JNT Group“ vadovas Jakub Nowak, kalbėjęs apie tai, kaip dideli mažmenininkai gali pakeisti ištisų kategorijų prekybos geografiją. Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai tinklai, pritraukdami tiekėjus, sukuria mastą, kuris naudą atneša ne vien konkrečiai įmonei, bet ir platesnei ekonomikai per didesnes eksporto apimtis ir stiprėjančią šalies verslo reputaciją.
Maisto sektoriaus grupės „LipCo Foods“ atstovas Marcin Strzelecki pabrėžė, kad Lenkijos produktai daugelyje rinkų vertinami vis palankiau, todėl verta išnaudoti šį momentą. Jo teigimu, tarptautinė plėtra tampa ne tik įmonių ambicija, bet ir valstybės konkurencingumo klausimu, ypač kai senstančios visuomenės ir darbo rinkos pokyčiai verčia ieškoti augimo už šalies ribų.
Kodėl valstybės parama tampa svarbi?
Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas klausimas, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios investuoja užsienyje. Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH atstovas Marcin Graczyk argumentavo, kad šiandien globalioje ekonomikoje vis dažniau konkuruoja ne vien atskiros bendrovės, o valstybių ekosistemos, todėl viešasis sektorius turi veikti kaip partneris, o ne stebėtojas.
„Verslui nereikia, kad valstybė jį gelbėtų. Verslui reikia, kad valstybė būtų partnerė, nes pasaulyje vis dažniau konkuruoja valstybės su valstybėmis“, – sakė Marcin Graczyk.
Jo teigimu, tokios institucijos kaip PAIH, Lenkijos plėtros fondas PFR ir valstybinis plėtros bankas BGK gali sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbą: suteikti rinkų žinias, kontaktus, teisinį ir reguliacinį orientavimąsi, o kai kuriais atvejais ir finansinius instrumentus, mažinančius riziką.
BGK atstovas Jarosław Dąbrowski atkreipė dėmesį, kad paramos poreikis priklauso nuo regiono. Vakarų Europoje verslui dažnai pakanka privačių finansuotojų ir aiškios reguliacinės aplinkos, tačiau rinkose, kur Lenkijos verslo infrastruktūra silpnesnė, o politinė ir valiutų rizika didesnė, plėtros bankų vaidmuo išauga.
Plėtra didina atsparumą, bet klaidos brangios
Diskusijoje remtasi ir tyrimų išvadomis, kad tarptautinės veiklos kelią nuėjusios įmonės dažnai tampa inovatyvesnės ir atsparesnės krizėms. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Aleksander Siemaszko pabrėžė, kad internacionalizacija paprastai siejama su didesniu produktyvumu, geresnėmis darbo vietomis ir spartesniu atlyginimų augimu, nes įmonės priverstos konkuruoti kokybe ir efektyvumu.
„Įmonės, kurios pereina internacionalizacijos procesą, paprastai tampa inovatyvesnės, atsparesnės krizėms ir siūlo aukštesnės kokybės darbo vietas“, – sakė Aleksander Siemaszko.
Tuo pačiu verslo praktikai perspėjo, kad tarptautinė plėtra reikalauja disciplinos. „ZARYS International“ vadovas Paweł Ossowski išskyrė dvi dažnas nesėkmes: per lėtą tempą ir per mažas investicijas, kai organizacija praranda motyvaciją ir laiką, arba pernelyg agresyvų augimą per kelis įsigijimus, kai pritrūksta pajėgumų integruoti skirtingas komandas ir procesus.
Anot jo, sėkmę dažniausiai lemia realistiškai parinktas plėtros greitis ir investicijų mastas, atitinkantis įmonės valdymo brandą. Tai ypač aktualu, kai kalbama ne apie eksportą, o apie kapitalo investicijas, gamyklų ar padalinių kūrimą ir įsigijimus, kurių klaidos gali kainuoti ne mėnesius, o metus.
Bendras diskusijos dalyvių vertinimas aiškus: Lenkijos įmonėms atsiveria palankus metas eiti į užsienį, tačiau vien gero momento neužtenka. Reikia ankstyvo planavimo, aiškios strategijos, adekvataus finansavimo ir institucinio užnugario ten, kur rizika didžiausia.
