CP v2

Blog

  • Seule atidaromas „Centre Pompidou Hanwha“: kubizmas pradeda naują Paryžiaus muziejaus etapą Azijoje

    Seule atidaromas „Centre Pompidou Hanwha“: kubizmas pradeda naują Paryžiaus muziejaus etapą Azijoje

    Paryžiaus Centre Pompidou plečia tarptautinį tinklą ir birželio 4 dieną atidaro naują padalinį Seule. Naujoji erdvė įsikurs Yeouido rajone, kuris laikomas Pietų Korėjos finansų centru, o projektas įgyvendinamas kartu su Hanwha Cultural Foundation.

    Plėtra susijusi ir su pačio Pompidou situacija Paryžiuje. Beaubourg rajone esantis ikoninis muziejaus pastatas, kurio architektūrinius sprendimus formavo Renzo Piano komanda, uždaromas didelės apimties renovacijai iki 2030 metų.

    Kol pagrindinė būstinė laikinai neveiks, muziejus stiprina vadinamąją Constellation programą, leidžiančią ilgalaikėmis paskolomis rodyti kolekcijos kūrinius Prancūzijoje ir užsienyje. Seulas taps dar vienu svarbiu tašku Azijoje, greta anksčiau atidaryto Pompidou projekto Šanchajuje.

    Kubizmas atidarymo proga

    Pirmąja paroda pasirinktas kubizmas, pristatomas ekspozicijoje The Cubists: Inventing Modern Vision. Organizatorių teigimu, Seule bus rodoma daugiau nei 100 kūrinių, atrinktų iš Centre Pompidou moderniojo ir šiuolaikinio meno rinkinių.

    Parodoje numatoma pristatyti 54 autorius, tarp jų Pablo Picasso, Georges Braque ir Fernand Léger darbus. Toks pasirinkimas nėra atsitiktinis: kubizmas laikomas vienu ryškiausių XX amžiaus pradžios modernizmo lūžių, pakeitusių vaizdavimo principus ir paveikusių vėlesnes meno kryptis.

    „Kubizmas yra reiklus pasirinkimas, ir, drįsčiau teigti, tai pirmoji tokio masto kubizmo paroda Azijoje per penkiasdešimt metų“, – sakė Centre Pompidou prezidentas Laurent Le Bon.

    „Rinkdamiesi kubizmą siunčiame aiškų signalą: pradedame nuo judėjimo, kuris iš esmės pakeitė mūsų matymo būdą“, – pridūrė jis.

    Ką numato ketverių metų partnerystė?

    Pagal pasirašytą ketverių metų bendradarbiavimo planą Seule ketinama rengti po dvi parodas per metus, sudarytas iš Paryžiaus muziejaus moderniojo ir šiuolaikinio meno kolekcijų. Taip siekiama užtikrinti reguliarų aukščiausio lygio tarptautinių ekspozicijų ciklą, o ne vienkartinį atidarymo projektą.

    Hanwha Cultural Foundation atstovai pabrėžia, kad iniciatyva siejama ir su platesniu kultūriniu kontekstu, įskaitant Prancūzijos ir Korėjos diplomatinių ryšių sukakties minėjimą. Partneriai taip pat akcentuoja ambiciją pasitelkti Pompidou tarptautinį tinklą kaip platformą, galinčią padėti Korėjos menininkams lengviau pasiekti pasaulinę auditoriją.

    Po kubizmo programoje numatomi ir kiti modernizmo vardai, tarp jų Henri Matisse ir Marc Chagall. Tai signalizuoja, kad naujasis padalinys orientuosis ne į siaurą teminę nišą, o į nuoseklų moderniojo meno kanono pristatymą platesnei regiono publikai.

  • „Tauron“ dėl Jaworzno 600 MW dujų bloko keičia planą: turbinos ieškos derybomis su italais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ keičia 600 MW galios atviro ciklo dujinės elektrinės Jaworzno (OCGT) projekto turbinos įsigijimo kelią. Bendrovė pranešė nutraukusi konkurencingą pirkimo procedūrą, nes ji nesulaukė nė vieno pasiūlymo, ir pereina prie derybų modelio.

    Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo „Tauron“ investicijų vykdomasis direktorius Mateuszas Lewandowskis. Pasak jo, sprendimą lėmė įtempta dujinių turbinų rinka, kurioje paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, todėl standartiniai konkursai vis dažniau nepasiteisina.

    „Atsižvelgdami į paklausos ir pasiūlos disbalansą dujinių turbinų rinkoje nusprendėme, kad geriausias modelis bus derybos neskelbiamų derybų būdu“, – sakė Mateuszas Lewandowskis.

    „Tauron“ į derybas pakvietė Italijos įmonę „Ansaldo Energia“. Bendrovė teigia, kad toks kelias leidžia išlaikyti svarbiausius investicinio sprendimo parametrus, ypač technologijos kainą ir darbų grafiką, kuris kritiškai svarbus dėl įsipareigojimų pagal pajėgumų mechanizmo sutartį.

    „Tauron“ nurodo tikintis derybas užbaigti per artimiausias kelias savaites. Įmonės vertinimu, tai turėtų padėti išvengti projekto vėlavimų, kurie energetikos sektoriuje dažnai susiję su ilga įrangos gamybos eile ir ribotais pasauliniais gamybos pajėgumais.

    Jaworzno OCGT projektas yra vienas pagrindinės pajėgumų rinkos aukciono laimėtojų 2030 metams ir turi 15 metų pajėgumų kontraktą. Pranešama, kad numatytos pajamos pagal šį kontraktą siekia apie 962 000 000 eurų, o tai didina spaudimą projektą įgyvendinti laiku.

    Projektas svarbus ir platesniame „Tauron“ gamybos portfelio pertvarkos kontekste. Jis siejamas su planu panaudoti esamos Jaworzno elektrinės teritoriją po anglimi kūrenamų blokų eksploatacijos pabaigos, taip išlaikant infrastruktūrą bei regiono energetinį vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu.

    Dujinių elektrinių vaidmuo Europoje pastaraisiais metais keičiasi: jos vis dažniau vertinamos kaip lankstumo šaltinis, galintis greitai reaguoti į atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimus. Tačiau būtent šis lankstumo poreikis, kartu su naujais projektais energetikoje ir šilumos ūkyje, prisideda prie didesnės turbinų paklausos ir griežtesnių tiekimo terminų.

  • „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    Buvusi Jungtinės Karalystės piratinė radijo stotis „Radio Caroline“ atsiprašė klausytojų po to, kai per klaidą eteryje buvo pranešta apie karaliaus Karolio III mirtį. Stotis nurodė, kad pranešimas pasirodė dėl kompiuterinės klaidos pagrindinėje studijoje Maldone, Eseksėje.

    Pasak stoties vadovo Peterio Moore’o, gedulingą pranešimą aktyvavo procedūra, kurią transliuotojai šalyje yra pasirengę taikyti monarcho mirties atveju. Po neteisingo pranešimo radijas kuriam laikui nutilo, o tai ir tapo signalu komandai, kad įvyko nesklandumas.

    „Atsiprašome Jo Didenybės karaliaus ir mūsų klausytojų už bet kokį sukeltą nerimą“, – sakė Peteris Moore’as.

    Kiek laiko klaidinga informacija skambėjo ar kokia buvo tiksli įvykių seka, stotis detaliai neįvardijo. Vis dėlto vietos žiniasklaida skelbė, kad kitą dieną dalies anksčiau buvusio transliacijos įrašo stoties svetainėje nebuvo galima perklausyti, todėl klaida greitai tapo plačiau aptarinėjama.

    Tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs dėl vadinamųjų „parengties protokolų“, kuriuos transliuotojai taiko kritinėmis nacionalinėmis progomis. Paprastai jie apima iš anksto paruoštus pranešimus, programos sustabdymą, specialią muziką ar tylą eteryje bei aiškią komandų grandinę, kad informacija būtų skelbiama tik patvirtinus oficialiai.

    Stotis su ilga istorija

    „Radio Caroline“ įkurta 1964 metais, kai dalis transliuotojų iš jūroje buvusių laivų siekė apeiti tuometinį BBC dominavimą ir pasiūlyti klausytojams kitokią muziką bei turinį. Vėliau, po 1967 metais priimtų teisės aktų, daugelis piratinių stočių buvo priverstos nutraukti veiklą.

    „Radio Caroline“ transliacijos skirtingais laikotarpiais buvo atnaujinamos, o jūrinės transliacijos galutinai nutrūko 1990 metais. Stoties istorija tapo popkultūros dalimi ir įkvėpė filmą „The Boat that Rocked“, pasakojantį apie jūroje dirbančių didžėjų kasdienybę.

    Pastarasis atvejis parodė, kad net ir automatizuotose, kompiuteriais valdomose studijose būtinos papildomos saugumo patikros, ypač kai kalbama apie iš anksto paruoštus pranešimus, galinčius sukelti visuomenės nerimą. Stotis tikina ėmusis veiksmų, kad panašūs nesklandumai nepasikartotų.

  • Antidronų sistemos kritinei infrastruktūrai stringa: savivaldybės sako, kad trukdo teisės spragos

    Augant dronų keliamai rizikai Europoje, savivaldybės ir kritinės infrastruktūros valdytojai vis dažniau kalba apie akivaizdžią spragą: poreikis apsisaugoti yra, tačiau teisinės ir finansavimo taisyklės ne visur leidžia greitai įsigyti ir naudoti antidronų sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad vandenvietės, nuotekų valyklos, energetikos objektai ar masiniai renginiai gali likti be papildomos apsaugos.

    Problema ypač išryškėja ten, kur antidronų technologijos remiasi radijo ryšio slopinimu ar perėmimu. Tokios priemonės gali paveikti teisėtą ryšį ir navigaciją, todėl daugelyje valstybių jų naudojimas paliekamas tik policijai, kariuomenei ar kitoms specialiosioms tarnyboms, o civiliniai objektų valdytojai be aiškaus mandato rizikuoja pažeisti taisykles.

    Kur stringa pirkimai ir naudojimas

    Kritinės infrastruktūros apsauga nuo dronų dažniausiai prasideda nuo aptikimo, identifikavimo ir sprendimo, ką daryti toliau. Aptikimo sistemos, tokios kaip radarai, radijo dažnių jutikliai ar optinės kameros, paprastai kelia mažiau teisinių klausimų, tačiau neutralizavimo etapas tampa sudėtingas.

    Neutralizavimo priemonės apima ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį drono sustabdymą. Būtent radijo ryšio slopinimas, dažnai vadinamas slopintuvais, daug kur laikomas griežtai reguliuojama priemone, nes gali sutrikdyti teisėtų vartotojų ryšį ir kelti riziką aviacijos saugai.

    Kodėl savivaldybėms neužtenka vien noro

    Savivaldybės argumentuoja, kad dronai naudojami ne tik teisėtiems tikslams, bet ir provokacijoms, draudžiamam filmavimui, panikos kėlimui ar net bandymams sutrikdyti svarbių objektų veiklą. Todėl jos nori turėti mobilias antidronų komandas, kurias būtų galima greitai perdislokuoti į renginių vietas ar prie svarbių objektų.

    Tačiau net ir įsigijus sistemą, praktinis jos panaudojimas dažnai priklauso nuo to, ar vietoje gali veikti teisę neutralizuoti turinčios tarnybos. Tai sukuria situaciją, kai civilinis objektų valdytojas gali aptikti grėsmę, bet galutinį veiksmą privalo perduoti institucijoms, kurių resursai riboti.

    „Norime apsaugoti renginius ir kritinę infrastruktūrą, bet be aiškių taisyklių ir finansavimo sprendimai stringa“, – sakė vienos savivaldybės atstovas.

    Rizika: nuo renginių iki infrastruktūros sabotažo

    Masiniuose renginiuose dronai gali tapti incidentų katalizatoriumi, nes užtenka vieno skrydžio virš minios, kad kiltų sumaištis. Kitu atveju dronas gali gabenti nedidelius pavojingus krovinius arba būti naudojamas žvalgybai, renkant vaizdus ir informaciją apie apsaugos perimetrą.

    Kritinės infrastruktūros atveju pavojus yra sisteminis: vandens tiekimo, nuotekų valymo ar energetikos objektuose net trumpalaikis sutrikdymas gali turėti plataus masto pasekmių. Dėl to ES lygmeniu vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti atsparumą, o antidronų priemonės vis dažniau vertinamos kaip bendros saugos sistemos dalis.

    Ką keistų aiškesnis reguliavimas

    Aiškesnės taisyklės paprastai reikštų tris dalykus: kas tiksliai gali naudoti neutralizavimo priemones, kokiomis sąlygomis ir kaip dokumentuojamas sprendimas. Tai leistų savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams planuoti pirkimus nebijant, kad įranga liks nepanaudojama dėl teisinės rizikos.

    Kartu svarbus ir finansavimo klausimas, nes antidronų sprendimai dažnai reikalauja ne tik įrangos, bet ir apmokytų operatorių, integracijos su stebėjimo sistemomis bei nuolatinės priežiūros. Be stabilaus finansavimo modelio apsauga dažnai lieka fragmentiška, priklausoma nuo atskirų projektų ar tarnybų galimybių.

  • Savanoriai Lisabonoje kuria pasakų įrašus neregiams vaikams: kolekcija auga kasdien

    Savanoriai Lisabonoje kuria pasakų įrašus neregiams vaikams: kolekcija auga kasdien

    Pasakos balsu vietoj brailio

    Lisabonoje pradėta iniciatyva, kuri padeda neregiams ir silpnaregiams vaikams lengviau pasiekti literatūrą, kai pritaikytų leidinių pasirinkimas ribotas. Savanoriai įrašinėja vaikams skirtas pasakas, o įrašai viešinami internete, kad juos galėtų klausyti šeimos ne tik Portugalijoje.

    Projektas gimė iš tėvų patirties: kai Dídia Lourenço sūnus Pedro regėjimą prarado būdamas šešių mėnesių, ji su kitais tėvais įkūrė asociaciją Bengala Mágica. Organizacija remia vaikus ir paauglius, turinčius regos negalią, o pasakojimų klausymas tapo vienu paprasčiausių būdų stiprinti ryšį su knygomis nuo ankstyvo amžiaus.

    Partnerystė su biblioteka ir auganti kolekcija

    Iniciatyva įgyvendinama kartu su Alcântara José Dias Coelho savivaldybės biblioteka Lisabonoje, kuri pakvietė žmones įrašyti pasirinktas istorijas. Įrašus skaito skirtingų profesijų ir patirčių savanoriai, o turinys skirtas ne vien neregiams vaikams, bet ir visiems, kam patinka klausytis pasakų.

    Per palyginti trumpą laiką prisijungė 61 savanoris, o iš viso sukurta 115 vaizdo įrašų, iš kurių 15 jau paskelbti. Kolekcija pildoma nuolat, todėl šeimos vis dažniau randa naujų istorijų ir gali pasirinkti pagal amžių, kalbą ar mėgstamus autorius.

    Kodėl tai svarbu vaikams?

    Pedro, kuriam dabar 10 metų, sako, kad pasakų prašė nuo kūdikystės, o pradėjęs kalbėti nuolat prašydavo mamos paskaityti. Tokia patirtis šeimoms pažįstama ir šiandien, tačiau vaikams su regos negalia dažnai trūksta lengvai pasiekiamo turinio.

    Brailio leidinių Portugalijoje yra nedaug, o specialiai nuo nulio sukurti kūriniai neregiams vaikams, pasak tėvų, skaičiuojami vienetais. Dalis brailio knygų šalyje leidžiamos ir platinamos per Santa Casa da Misericórdia do Porto struktūroje veikiantį Prof. Albuquerque e Castro centrą, tačiau pasiūla vis tiek neatliepia poreikio.

    Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja garsinės knygos, tačiau jų kiekis taip pat ribotas, ypač vaikams skirto turinio segmente. Prieinamumą gali didinti ir taktilinės, lytėjimu „skaitomos“ iliustracijos, kurios kai kuriose Europos šalyse taikomos plačiau, bet Portugalijoje dar nėra įprastas sprendimas.

    Idėja kilo iš literatūros

    Programos globėja ir mentorė yra rašytoja Maria Saraiva de Menezes, kuri idėją susiejo su savanorystės skaitymais globos įstaigose. Pasak jos, literatūra primena, kad žmogui svarbus ne tik tekstas, bet ir gyvas balsas bei santykis, kuris kuriamas skaitant garsiai.

    „Vaikystėje visada prašiau pasakų, ir šiandien žinau, kad jos padeda vaikui jaustis įtrauktam į pasaulį, kuriame kiti skaito akimis“, – sakė Pedro.

    „Ši energija užkrečia: žmonės, kurie niekada nebūtų pagalvoję įrašyti pasaką, prisijungia ir dar dėkoja už galimybę“, – sakė Maria Saraiva de Menezes.

    Kitas žingsnis – turinys kurtiesiems

    Organizatoriai sako, kad projektas plečiasi ir tampa vis įtraukesnis. Kitas etapas – panaši programa kurtiesiems vaikams, ieškant žmonių, galinčių pasakoti istorijas Portugalų gestų kalba.

    Bibliotekos koordinatorė Ana Gomes dos Santos pabrėžia, kad tai nėra siaurai vien tik regos negalią turinčių vaikų projektas. Pasak jos, įrašai gali būti naudingi ir šeimoms, kurios nori klausytis pasakų kelionėse, prieš miegą ar mokantis kalbos.

    Norintieji prisidėti gali užsiregistruoti ir skaityti pasirinktą istoriją bibliotekoje gyvai arba įrašyti nuotoliu, o įrašai vėliau įtraukiami į viešai prieinamą kolekciją. Taip kuriama auganti pasakų biblioteka, kuri realiai mažina atotrūkį tarp vaikų, galinčių rinktis iš gausybės knygų, ir tų, kuriems pritaikyto turinio vis dar trūksta.

  • Ispanijos karalius Felipe VI Kanadoje apdovanojo Margaret Atwood: ką reiškia Joan Margarit premija

    Ispanijos karalius Felipe VI Kanadoje apdovanojo Margaret Atwood: ką reiškia Joan Margarit premija

    Apdovanojimas įteiktas Kanadoje

    Ispanijos karalius Felipe VI per vizitą Kanadoje iškilmingai įteikė 2025 metais įsteigtą Joan Margarit poezijos premiją rašytojai Margaret Atwood, geriausiai žinomai dėl romano Tarnaitės pasakojimas. Apdovanojimą inicijavo Instituto Cervantes, jį paskelbus 2025 metais rudenį.

    Ceremonija vyko Viktorijos universitete, o joje dalyvavo ir poeto Joan Margarit artimieji. Renginyje poeziją skaitė poeto dukra Mónica ir anūkas Pol Lezcano Margarit, pristatę tiek M. Atwood, tiek J. Margarit kūrybos ištraukas.

    Ką pabrėžė karalius ir autorė

    Felipe VI savo kalboje apdovanojimą susiejo su gebėjimu tiksliai skaityti laikmetį ir visuomenę, pabrėždamas literatūros vaidmenį viešajame gyvenime. Karaliaus žodžiais, premija skirta kaip padėka už tai, kad kūryba padeda geriau suprasti savo laiką ir pačius save.

    „Norėtume, kad šį apdovanojimą priimtumėte kaip padėkos ženklą už tai, kad išmokėte mus geriau skaityti: skaityti mūsų laiką, mūsų visuomenes ir save“, – sakė Felipe VI.

    M. Atwood savo kalbą pavadino Poezija sunkiais laikais ir priminė, kad autoritarinėse sistemose poetai dažnai tampa vieni pirmųjų taikinių. Pasak jos, tai nutinka todėl, kad poezija geba įtikinamai pasakyti tai, kas draudžiama, o toks atvirumas kelia grėsmę autokratams.

    „Autoritariniuose režimuose poetai dažnai būna vieni pirmųjų, kuriuos bandoma nutildyti, nes jie gali pasakyti tai, kas uždrausta, ir pasakyti įtikinamai“, – teigė Margaret Atwood.

    Vizitas su politiniu ir verslo fonu

    Apdovanojimo įteikimas buvo karaliaus trijų dienų vizito Kanadoje dalis. Kelionėje jį lydėjo Ispanijos pirmasis vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlos Cuerpo, o maršrute numatyti sustojimai Otavoje ir Toronte.

    Šalia kultūrinės darbotvarkės vyko ir verslo susitikimai, akcentuojant ekonominio bendradarbiavimo kryptis. Pranešta, kad delegacija taip pat susitiko su Kanados ministru pirmininku Mark Carney ir kitais šalies politiniais lyderiais.

    Premija ir platesnis kontekstas

    Joan Margarit premija pavadinta katalonų poeto ir architektūros profesoriaus, mirusio 2021 metais, vardu. Instituto Cervantes sprendimas kurti naują tarptautinį apdovanojimą siejamas su pastaraisiais metais ryškėjančiu dėmesiu poezijai kaip viešosios diskusijos formai, ypač demokratijos, žodžio laisvės ir kultūros politikos temose.

    M. Atwood ryšys su Ispanijos apdovanojimais nėra naujas: dar prieš beveik du dešimtmečius ji buvo įvertinta Princesės Astūrijos literatūros premija. Dabartinis įvertinimas, įteiktas asmeniškai karaliaus, sustiprina žinutę, kad literatūra ir poezija šiandien laikomos ne tik kultūros, bet ir visuomenės atsparumo dalimi.

  • Herkulis Puaro sugrįžta: BBC kuria naują serialą, premjera planuojama 2027 metais

    Herkulis Puaro sugrįžta: BBC kuria naują serialą, premjera planuojama 2027 metais

    BBC ruošia naują ekranizaciją

    BBC pradėjo naujo serialo apie Agathos Christie sukurtą detektyvą Herkulį Puaro gamybą. Skelbiama, kad pirmojo sezono premjera numatoma 2027 metų antroje pusėje, o aktoriaus, įkūnysiančio pagrindinį vaidmenį, paieškos jau vyksta.

    Televizijos auditorijai Puaro geriausiai pažįstamas iš ITV laikotarpio, kai 1989–2013 metais pasirodė 13 sezonų serialas su Davidu Suchetu. Per maždaug 70 serijų kūrėjai ekranizavo praktiškai visus svarbiausius Agathos Christie tekstus, kuriuose pasirodo šis personažas.

    Kas kurs ir kuo tai rizikinga?

    Naujasis projektas patikėtas prodiuserinei kompanijai „Mammoth Screen“, o gamyba vyksta kartu su „Agatha Christie Limited“, valdančia autorės kūrinių adaptavimo teises. Toks derinys rinkoje laikomas reikšmingu pranašumu, nes užtikrina prieigą prie archyvų ir griežtesnę kūrybinę kontrolę.

    Vis dėlto iššūkių netrūksta: ankstesnė ekranizacija ilgą laiką buvo laikoma etalonu, o Suchet įkūnytas Puaro daugeliui žiūrovų tapo neatsiejamas nuo personažo. Naujam aktoriui teks įtikinti publiką, kad interpretacija gali būti kitokia, bet lygiavertė.

    Ar bus naujų istorijų?

    Puaro istorijų fondas didžiulis, tačiau ankstesnis serialas jau spėjo apimti didžiąją dalį romanų ir apsakymų. Tai reiškia, kad BBC komandai teks rinktis tarp pakartotinių ekranizacijų su nauja stilistika arba laisvesnės interpretacijos, kuri išlaikytų Christie detektyvų logiką, bet pasiūlytų šiuolaikišką pasakojimo ritmą.

    Pastaraisiais metais televizijoje ryški tendencija iš naujo prikelti klasiką, tačiau auditorija tampa reiklesnė: ji tikisi ne vien nostalgijos, bet ir aiškios priežasties, kodėl projektas kuriamas dabar. Puaro atveju sėkmę gali lemti scenarijaus tikslumas, laikmečio detalės ir pagrindinio aktoriaus charizma.

    Agatha Christie laikoma viena perkamiausių grožinės literatūros autorių istorijoje, o Puaro yra jos garsiausias ir ilgiausiai gyvavęs personažas. Detektyvas pasirodo 33 romanuose ir 51 apsakyme, todėl kūrėjai turi platų medžiagos lauką, net jei dalis jos jau buvo ekranizuota.

  • Bruce’as Springsteenas pas Colbertą kirto Donaldui Trumpui: kas slypi už „The Late Show“ pabaigos

    Bruce’as Springsteenas pas Colbertą kirto Donaldui Trumpui: kas slypi už „The Late Show“ pabaigos

    Paskutinis vakaras prieš finalą

    Roko legenda Bruce’as Springsteenas pasirodė Stephen’o Colbert’o laidoje „The Late Show“ priešpaskutinį kartą, likus vos dienai iki paskutinės laidos. Pokalbyje ir pasirodyme jis aštriai kritikavo Donaldą Trumpą, o laidų uždarymą susiejo su politiniu spaudimu ir žiniasklaidos savicenzūra.

    Springsteenas laidos vedėją pavadino žmogumi, kuris, jo akimis, neteko eterio todėl, kad JAV prezidentas „negali priimti juokų“. Toks vertinimas nuskambėjo tuo metu, kai JAV viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie televizijų savininkų įtaką redakcinėms kryptims ir sprendimams.

    Užuominos apie „Paramount“ vadovus

    Muzikantas taip pat kritiškai paminėjo „Paramount“ vadovus, teigdamas, kad kai kurie įtakingi žmonės esą siekia įsiteikti politikams, kad gautų jiems reikalingus sprendimus. Ši pastaba sustiprino viešai aptarinėjamas prielaidas, kad laidos uždarymas gali turėti ne vien ekonominių priežasčių.

    Viešojoje erdvėje pastarosiomis savaitėmis buvo aptariama ir tai, kad „The Late Show“ uždarymas paskelbtas netrukus po to, kai Colbertas laidoje pašiepė didelės vertės susitarimą su Donaldu Trumpu. Kritikai tokius sutapimus vertina kaip galimą signalą apie didėjantį jautrumą politinei kritikai didžiuosiuose TV tinkluose.

    Protesto daina apie ICE ir Minneapolis

    Laidoje Springsteenas atliko protesto dainą „Streets of Minneapolis“, nukreiptą prieš JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos veiksmus. Daina, pristatyta 2026 metų sausį, remiasi konkrečiomis istorijomis ir vardais, o jos žinutė siejama su socialinio teisingumo ir valdžios atskaitomybės temomis.

    Pasirodymo metu fone buvo projektuojama JAV vėliava ir žodžiai, perteikiantys pasipriešinimo bei vilties motyvus. Kūrinyje Springsteenas taip pat kritikuoja kai kuriuos politikų aplinkos veikėjus, kaltindamas juos melagingais pareiškimais ir bandymais diskredituoti tragedijų aukas.

    „Aš čia šį vakarą palaikyti Stepheno, nes jis pirmas žmogus Amerikoje, kuris neteko laidos todėl, kad prezidentas nemoka juoktis“, – sakė Bruce’as Springsteenas.

    Colberto laidos uždarymo šešėlis

    Stephenas Colbertas „The Late Show“ vedė nuo 2015 metų, o jo laida ilgą laiką buvo viena ryškiausių JAV politinės satyros platformų. Nors oficialiai kalbama apie programinius pokyčius, dalis žiūrovų ir kolegų viešai svarsto, ar sprendimas nebuvo paveiktas politinio klimato.

    Į Colberto išėjimą reagavo ir kiti žinomi svečiai bei televizijos veteranai, pabrėžę, kad vėlyvo vakaro laidų tradicija JAV remiasi aštria ironija ir kritika valdžiai. Tuo pat metu Springsteeno pasirodymas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip popkultūros figūros naudoja eterį politinei žinutei, ypač artėjant svarbiems politiniams ciklams.

    Paskutinė „The Late Show with Stephen Colbert“ laida numatyta gegužės 21 dieną JAV vakare, o Europos žiūrovams ji bus matoma ankstyvą gegužės 22 dienos rytą. Kol kas neaišku, kokį formatą CBS rinksis toliau ir ar vėlyvo vakaro satyra išlaikys ankstesnį aštrumą.

  • Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėja suteikti Ukrainai asocijuotos narystės Europos Sąjungoje statusą Briuselyje sutikta nevienareikšmiškai. Diplomatai kelia klausimus, ar toks modelis būtų teisėtas pagal galiojančias ES sutartis ir ar jis realiai paspartintų Ukrainos kelią į narystę.

    Pasak su siūlymu susipažinusių pareigūnų, kalbama apie specialiai Ukrainai pritaikytą statusą, kuris leistų palaipsniui plėsti dalyvavimą ES formatuose. Tarp svarstomų elementų minimas priėjimas prie dalies ES finansuojamų programų ir dalyvavimas sprendimų priėmimo struktūrose be balsavimo teisės.

    Kas yra asocijuota narystė?

    Merzas siūlo tarpinį etapą tarp kandidatės statuso ir pilnateisės narystės, kad Ukraina greičiau integruotųsi į ES politinį ir ekonominį gyvenimą. Tokia schema iš esmės primintų laipsnišką įtraukimą į atskiras ES politikos sritis, tačiau formali narystė būtų pasiekiama tik proceso pabaigoje.

    Siūlymo šalininkai akcentuoja praktinę naudą: dalyvavimas programose, glaudesnė koordinacija ir aiškesnis politinis signalas dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Kritikai savo ruožtu įspėja, kad „tarpinių statusų“ kūrimas gali sukurti naujų pilkųjų zonų ir atitolinti momentą, kai šalis gauna visas narystės teises.

    Teisinės ir politinės kliūtys

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje abejoja Merzo argumentu, kad tokią konstrukciją būtų galima įgyvendinti vien politine valia, nekeičiant ES sutarčių. Jų vertinimu, suteikti prieigą prie institucinių procesų ir kartu sukurti naują statusą be aiškaus teisinio pagrindo būtų sudėtinga, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti sutarčių pakeitimų.

    Laikas, kada pateiktas siūlymas, taip pat kelia klausimų: ES jau ieško būdų pajudinti stojimo derybas, kurios strigo dėl Vengrijos blokuojamų sprendimų. Briuselyje tikimasi, kad artimiausiu metu galėtų būti atvertas pirmasis derybų etapas, susijęs su vadinamaisiais pagrindais, o vėliau per metus judėtų ir kiti derybų skyriai.

    Ką sako Europos Komisija ir Ukraina

    Europos Komisija Merzo idėją vertina atsargiai, bet palankiau nei dalis valstybių narių diplomatų. Komisija pabrėžia, kad ES plėtra laikoma geostrategine investicija į žemyno saugumą, o Ukrainos narystė siejama su platesniu Europos stabilumu.

    Vis dėlto Komisija primena, kad bet kokie „kūrybiški“ sprendimai turi išlaikyti nuopelnais grindžiamą principą, kuriuo remiasi stojimo procesas. Tai reiškia, kad pažanga priklauso nuo reformų ir atitikties ES teisynui, o ne nuo politinių išimčių, kurios galėtų pakeisti vienodas taisykles visoms kandidatėms.

    Neaišku, kaip į Merzo siūlomą modelį sureaguos Ukrainos vadovybė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra aiškiai signalizavęs, kad Ukrainai reikia pilnos, o ne simbolinės narystės, pabrėždamas, jog šalis gindamasi moka realią kainą ir tikisi atitinkamų politinių sprendimų.

    Artimiausios diskusijos tarp ES valstybių narių turėtų parodyti, ar „asocijuotos narystės“ idėja taps derybiniu instrumentu siekiant apeiti politinius blokavimus, ar liks tik viena iš daugelio alternatyvų. Kol kas Briuselyje vyrauja nuostata, kad bet koks naujas formatas neturėtų susilpninti pačios stojimo procedūros logikos ir jos patikimumo.

  • Kurorto šventė Druskininkuose: kur ir kada bus ribojamas eismas, ką svarbu žinoti vairuotojams

    Kurorto šventė Druskininkuose: kur ir kada bus ribojamas eismas, ką svarbu žinoti vairuotojams

    Laikini eismo ribojimai šventės metu

    Druskininkuose Kurorto šventės metu bus taikomi laikini eismo ribojimai, numatyti savivaldybės pateiktoje schemoje. Gyventojų ir miesto svečių prašoma iš anksto įsivertinti maršrutus ir planuoti keliones su papildoma laiko atsarga.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ribojimai yra laikini ir susiję su renginių organizavimu bei dalyvių saugumu. Vairuotojų prašoma laikytis kelio ženklų, pareigūnų bei eismo reguliuotojų nurodymų.

    Kaip tai paveiks judėjimą mieste?

    Tokio pobūdžio renginių metu dažniausiai ribojamas automobilių eismas ar parkavimas šventės erdvėse, taip pat gali būti trumpam uždaromos atkarpos dėl eisenų, paradų ar techninio aptarnavimo. Dėl to mieste gali formuotis didesni srautai aplinkinėse gatvėse, ypač piko valandomis.

    Atvykstantiems rekomenduojama iš anksto susiplanuoti, kur palikti automobilį, ir, jei įmanoma, dalį kelionės atlikti pėsčiomis. Tikslios ribojimų vietos ir apimtys priklauso nuo schemoje nurodytų sprendimų.

    Ką verta padaryti prieš kelionę?

    Planuojantiems vykti į šventės renginius patariama pasitikrinti atnaujintą eismo organizavimo informaciją prieš išvykstant, nes ribojimai gali būti taikomi skirtingu metu skirtingose vietose. Taip pat verta numatyti alternatyvius įvažiavimo ir išvažiavimo maršrutus.

    Jei vykstate su vaikais ar turite ribotą judumą, pravartu suplanuoti patogesnį privažiavimą ir sustojimo vietas, kad būtų išvengta nereikalingo blaškymosi. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja už supratingumą.