CP v2

Blog

  • Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Daliai šalies gavus perspėjimo pranešimus apie oro pavojų, ugdymo įstaigose buvo įvertinta, kaip realiai veikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Už pasirengimą ir sprendimų priėmimą tokiose situacijose pirmiausia atsako įstaigų vadovai.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra nuoseklus ir ramus reagavimas, nes panika didina riziką vaikams ir darbuotojams. Todėl kiekviena mokykla ar darželis turi turėti aiškiai apibrėžtas procedūras, žinomas visiems bendruomenės nariams.

    Kas vyksta paskelbus oro pavojų?

    Gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant organizuotai nukreipiami į priedangas arba kitas iš anksto numatytas saugias vietas. Šios vietos ir judėjimo maršrutai turi būti numatyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Pasiekus priedangą, atsakingi asmenys turi patikrinti, ar visi vaikai yra kartu, ir turėti klasės ar grupės sąrašus. Taip pat svarbu stebėti vaikų emocinę būseną ir užtikrinti, kad informacija būtų teikiama aiškiai, be perteklinių interpretacijų.

    Kodėl tėvams nereikėtų vykti į mokyklą?

    Ugdymo įstaigos pavojaus metu neturėtų kviesti tėvų atvykti pasiimti vaikų, kol nėra paskelbta pavojaus pabaiga. Tai siejama su praktine rizika: padidėję srautai prie mokyklų, galimi kamščiai ir papildomas chaosas gali trukdyti saugiam veiksmų vykdymui.

    Taip pat tėvams nerekomenduojama savarankiškai vykti į ugdymo įstaigą ir prašyti išleisti vaiką, nes sprendimai turi būti priimami centralizuotai pagal nustatytas procedūras. Už vaikų saugumą tuo metu atsako mokykla, o vaikai turi likti saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kas turi būti paruošta iš anksto?

    Ugdymo įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planas būtų galiojantis, aiškus ir pritaikytas realioms patalpoms bei žmonių srautams. Ne mažiau svarbu, kad darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų savo atsakomybes, kad reagavimas vyktų nedelsiant ir organizuotai.

    Rekomenduojama, kad priedangoje ar saugioje vietoje būtų bent minimalios priemonės kelioms valandoms: pirmosios pagalbos rinkinys, geriamasis vanduo, žibintuvėlis, antklodės. Telefonais siūloma naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų be reikalo apkraunami ryšio tinklai.

    Galiausiai ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijai: mokykla turi informuoti tėvus, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, o papildomus veiksmus tėvai turėtų derinti tik gavę oficialią informaciją. Nuosekli informacija ir iš anksto suderintos taisyklės padeda išvengti klaidų, kai laikas tampa svarbiausiu faktoriumi.

  • Pagėgių jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali registruotis ir kokia kompensacija darbdaviui?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, skirta sudaryti daugiau galimybių paaugliams įgyti pirmosios darbo patirties per vasaros atostogas. Savivaldybė kviečia registruotis tiek 14–18 metų jaunuolius, tiek darbdavius, veiklą vykdančius Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

    Registracija į programą vyks nuo 2026 metų gegužės 25 dienos iki 2026 metų birželio 15 dienos. Programoje numatoma, kad jaunas žmogus registracijos dokumentus teikia kartu su darbdaviu, todėl svarbu iš anksto susitarti dėl darbo vietos ir pareigų vasaros laikotarpiui.

    Programos tikslas – didinti kokybišką jaunimo užimtumą liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas. Toks modelis leidžia jaunimui ne tik užsidirbti, bet ir praktiškai susipažinti su darbo tvarka, atsakomybėmis bei pagrindiniais darbdavio lūkesčiais.

    Dalyvauti programoje gali Pagėgių savivaldybės 14–18 metų jaunuoliai, deklaravę gyvenamąją vietą Pagėgių savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje veikiančiose švietimo įstaigose. Darbdaviais gali būti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, ūkininkai arba asmenys, vykdantys individualią veiklą, jei jų veikla vykdoma Pagėgių savivaldybėje.

    Įdarbinimas pagal programą galimas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė numato kompensaciją darbdaviui: įdarbinus programos kriterijus atitinkantį jaunuolį, už vieno mėnesio pilną etatą kompensuojama 300 eurų.

    Registruojantis būtina pateikti registracijos formą ir sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Užpildytus dokumentus jaunas žmogus arba darbdavys turi pateikti elektroniniu paštu iki 2026 metų birželio 15 dienos 15.00 valandos.

    Taip pat pažymima, kad jei norinčių dalyvauti bus daugiau nei programai skirta lėšų, paraiškos bus vertinamos pagal ankstyviausią registracijos datą ir laiką. Dėl to tiek jaunimui, tiek darbdaviams rekomenduojama neatidėti registracijos paskutinėms dienoms.

    Dėl programos detalių ir konsultacijų galima kreiptis į Pagėgių savivaldybės administracijos atsakingą specialistę, jaunimo reikalų koordinatorę Ireną Jurgutienę. Savivaldybė primena, kad visi dokumentai ir sąlygos turi būti užpildyti tiksliai, kad paraiška būtų įvertinta be papildomų tikslinimų.

  • Lenkai masiškai renkasi odontologiją Ukrainoje: plombos nuo 11 eurų, skirtumai – akivaizdūs

    Odontologinis turizmas regione įgauna pagreitį: vis daugiau Lenkijos gyventojų planuoja dantų gydymą užsienyje, ypač Ukrainoje, kur dalies paslaugų kainos išlieka gerokai mažesnės nei Lenkijoje. Pacientus vilioja ne tik galimybė sutaupyti, bet ir tai, kad nemažai klinikų pateikia kainynus lenkų kalba ir orientuojasi į atvykstančius iš kaimyninių šalių.

    Socialiniuose tinkluose šią tendenciją iliustravo Vinicos klinikoje apsilankiusi influencerė Marija, ukrainietė gyvenanti Lenkijoje, palyginusi kainas skirtingose rinkose. Pasak jos, įprastos plombos Ukrainoje dažnai kainuoja apie 11–16 eurų, o laikinos plombos – maždaug 2–5 eurus, kai tuo metu Lenkijoje panašios paslaugos privačiai neretai atsieina apie 34–68 eurus.

    Skirtumai išlieka ir sudėtingesnių procedūrų segmente. Pavyzdžiui, danties rovimas Ukrainoje gali kainuoti apie 23 eurus, o protinių dantų šalinimas – maždaug 55–120 eurų, kai Lenkijoje galutinė suma dažnai stipriai priklauso nuo atvejo sudėtingumo, anestezijos ir papildomų tyrimų.

    Didžiausios santaupos – implantams

    Didžiausią kainų atotrūkį pacientai dažniausiai mini kalbėdami apie implantaciją ir kitas brangias procedūras. Ukrainoje implantas kai kuriais atvejais kainuoja apie 230 eurų, o Lenkijoje panašios paslaugos startuoja maždaug nuo 580 eurų, nors galutinė kaina paprastai priklauso nuo implanto sistemos, kaulo priauginimo ir protezavimo.

    Kainų spaudimas juntamas ir pačioje Lenkijoje: oficiali statistika rodo, kad odontologijos paslaugos brangsta sparčiau nei bendra sveikatos sektoriaus infliacija. 2025 metų vasarį metinė infliacija siekė 5,4 proc., tačiau odontologijos paslaugos per metus pabrango apie 9 proc., o metais anksčiau metinis augimas buvo dar didesnis – apie 10,3 proc.

    Odontologinis turizmas veikia abiem kryptimis

    Įdomu tai, kad regiono pacientų srautai juda ne viena kryptimi: kaip lenkai renkasi Ukrainą, taip čekai, ieškodami pigesnių paslaugų, dažniau vyksta gydytis į Lenkiją. Dėl to kainų palyginimai vis dažniau apima tris rinkas, o pacientai vertina ne tik sumą čekyje, bet ir kelionės laiką, gydymo planą bei garantijas.

    Pavyzdžiui, profesionalus dantų valymas Čekijoje gali kainuoti nuo maždaug 85 eurų, Lenkijoje – nuo 57 eurų, o Ukrainoje – apie 34 eurus. Dantų balinimas Čekijoje prasideda maždaug nuo 380 eurų, Lenkijoje – nuo 230 eurų, o Ukrainoje – nuo 97 eurų, tačiau kainos labai priklauso nuo metodo ir klinikos.

    Vis dėlto specialistai primena, kad sprendžiant dėl gydymo užsienyje svarbu įvertinti ne vien kainą, bet ir gydymo tęstinumą. Pakartotiniai vizitai, komplikacijų valdymas, dokumentacija bei galimybė gauti garantinį aptarnavimą gali tapti lemiamu veiksniu, ypač renkantis implantaciją ar endodontinį gydymą.

  • APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    Gegužės 19 dieną Molėtų rajono savivaldybėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) susitiko su Utenos regiono savivaldybių atstovais. Susitikime pristatytas Socialinio klimato fondo planas ir pagrindinės numatomos priemonės, kurios turėtų padėti mažinti energijos kainų naštą bei skatinti tvaresnius sprendimus regionuose.

    Renginyje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, kelių savivaldybės skyrių atstovai, taip pat Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas. Prie diskusijų prisijungė ir kitų Utenos regiono savivaldybių atstovai, atsakingi už socialinę paramą, investicijų planavimą bei infrastruktūros projektus.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    APVA pristatyme akcentuota, kad Socialinio klimato fondas orientuotas į kelias praktines kryptis: energijos efektyvumo didinimą, švaresnį šildymą ir vėsinimą bei darnų judumą. Šios sritys glaudžiai siejasi su ES klimato politikos pokyčiais, kai mažinant išmetimus siekiama, kad pokyčių kaina neproporcingai negultų ant mažesnes pajamas gaunančių gyventojų ir pažeidžiamų grupių.

    Susitikimo metu aptarta, kaip priemonės galėtų būti pritaikomos savivaldybėse, atsižvelgiant į vietos būsto fondą, šilumos ūkio situaciją ir susisiekimo įpročius. Taip pat kalbėta apie tikėtiną naudą gyventojams, ypač ten, kur aktualiausios prastos energetinės būklės būstų problemos ir didelės šildymo sąskaitos.

    Ką reikš savivaldybėms

    Diskusijose daug dėmesio skirta įgyvendinimo mechanizmams regionuose ir savivaldybių pasirengimui. Aptarta, kokių administracinių gebėjimų ir partnerystės formų gali prireikti, kad priemonės pasiektų tikslines grupes, o projektai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

    Taip pat pristatyta idėja dėl energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centrų, kurie padėtų gyventojams ir savivaldybėms orientuotis priemonėse bei pasirinkti tinkamiausius sprendimus. Dalyviai kėlė klausimus, teikė pasiūlymus ir įvardijo regiono poreikius, kurie, jų vertinimu, turėtų atsispindėti praktinėse fondo priemonėse.

  • Molėtų savivaldybė perka socialinius būstus Molėtuose: kam tinka pasiūlymai ir iki kada teikti

    Molėtų rajono savivaldybės administracija skelbiamų derybų būdu Molėtų mieste perka socialinius būstus. Pirkimas suskirstytas į dvi dalis, o paraiškas gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

    Pirmoje dalyje savivaldybė ieško 2 kambarių būsto, kurio naudingasis plotas būtų nuo 45 iki 55 kv. m imtinai, ir kuris būtų pritaikytas arba tinkamas pritaikyti asmenims su judėjimo negalia. Antroje dalyje perkamas ne mažiau kaip 2 kambarių būstas, kurio naudingasis plotas būtų nuo 51 iki 70 kv. m imtinai.

    Naudingasis plotas šiame pirkime apibrėžiamas kaip gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų, pavyzdžiui, virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų bei šildomų lodžijų, plotų suma. Balkonų, terasų, rūsių ir nešildomų lodžijų plotas į naudingąjį plotą neįskaičiuojamas.

    Paraiškos turi būti pateikiamos lietuvių kalba užklijuotame voke, nurodant, kuriai pirkimo daliai teikiamas pasiūlymas, taip pat kandidato rekvizitus. Dokumentai priimami iki 2026 metais birželio 17 dieną 10 valandą, Molėtų rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 44, Molėtuose, Turto skyriuje.

    Kandidatas turi pateikti būsto nuosavybę patvirtinantį dokumentą, kadastro duomenų bylos kopiją ir energinio naudingumo sertifikato kopiją. Jei dokumentus teikia įgaliotas asmuo, būtini įgaliojimai, o esant bendraturčiams, reikalingas jų sutikimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

    Taip pat numatyta, kad pasiūlymas su priedais turi būti sunumeruotas, susiūtas ir patvirtintas kandidato arba jo įgalioto asmens parašu, o juridinio asmens atveju, jei naudojamas, ir antspaudu. Paraišką galima teikti vienai, kelioms arba abiem pirkimo dalims.

    Perkami būstai turi atitikti esminius techninius ir teisinius kriterijus. Reikalaujama ne žemesnė kaip C energinio naudingumo klasė, 100 proc. baigtumas, visi komunaliniai patogumai bei įrengti apskaitos prietaisai.

    Taip pat nurodyta, kad fizinis nusidėvėjimas negali viršyti 60 procentų, o būstas negali būti areštuotas, įkeistas ar tapęs ginčo objektu teisme. Iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turi būti atsiskaityta už komunalines paslaugas, o po procedūrų būstas turi būti perduotas atlaisvintas.

    Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas apmoka pardavėjas. Jei būstas yra modernizuotame name, iki notarinio sandorio gali būti prašoma pažymos, patvirtinančios, kad įsipareigojimai dėl modernizavimo yra įvykdyti.

    Vokų atplėšimo komisijos posėdis numatytas 2026 metais birželio 17 dieną 11 valandą Molėtų rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 44, 418 kabinete. Dalis projekto finansavimo nurodoma kaip bendrai finansuojama Europos Sąjungos.

  • Molėtų savivaldybėje su seniūnais aptarti išmokų, kelių priežiūros ir civilinės saugos pokyčiai

    Molėtų savivaldybėje su seniūnais aptarti išmokų, kelių priežiūros ir civilinės saugos pokyčiai

    Gegužės 20 dieną Molėtų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime su seniūnais aptarti aktualūs seniūnijų kasdienio darbo klausimai. Dėmesys skirtas socialinei paramai, infrastruktūrai, viešiesiems pirkimams, civilinei saugai ir aplinkosaugos problemoms.

    Susitikime dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, seniūnai ir savivaldybės administracijos specialistai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai reikalingi tam, kad seniūnijas pasiektų vienoda informacija, o sprendimai būtų koordinuojami visame rajone.

    Bendruomeniškumo programoje – nauja tvarka

    Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Matkevičius pristatė Bendruomeniškumo skatinimo programos pokyčius. Iki šiol lėšos būdavo paskirstomos seniūnijoms, tačiau toliau numatomas vienas bendras konkursas visam rajonui.

    Susitikime aptarta, kokios veiklos bus laikomos tinkamomis finansuoti, ir ką svarbu įsivertinti planuojant bendruomenių renginius. Akcentuota, kad centralizuotas konkursas paprastai reiškia aiškesnius atrankos kriterijus ir didesnį dėmesį paraiškų kokybei bei rezultatams.

    Socialinė parama: svarbios datos ir atsiskaitymo pokyčiai

    Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė informavo apie socialinės paramos sistemos naujoves. Nuo birželio 1 dienos didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui, todėl atkreiptas dėmesys, kad iki šios datos gimusiems vaikams bus taikomas ankstesnis išmokos dydis.

    Taip pat aptarta išmokų vaikams mokėjimo tvarkos kaita: ateityje išmokos per paštą būtų mokamos tik išimtiniais atvejais, todėl gyventojams svarbu pateikti banko sąskaitas. Seniūnijų darbuotojai paraginti aktyviai informuoti gyventojus priimant prašymus ir tikslinant duomenis.

    Be to, susitikime kalbėta apie su socialine parama susijusius pokyčius, apimančius visuomenei naudingą veiklą ir gyventojų užimtumo didinimą. Savivaldybė pabrėžė, kad seniūnijos dažnai yra pirmoji grandis, kuri pastebi socialines rizikas ir gali laiku nukreipti žmogų į reikalingas paslaugas.

    Kelių priežiūra, atliekos ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms

    Statybos ir žemės ūkio skyriaus specialistė Vita Salapėtienė iškėlė kelių priežiūros klausimus, aptarta kelių greideriavimo situacija seniūnijose. Seniūnai dalijosi praktiniais pastebėjimais apie prioritetus ir problemas, kurios dažniausiai išryškėja prasidėjus intensyvesniam sezoniniam eismui.

    Atskirai aptarta bešeimininkių atliekų problema, kai pakelėse paliekamos padangos, buitinė technika ir kitos atliekos. Diskutuota apie prevencines priemones, aplinkos stebėjimo galimybes ir būtinybę greičiau identifikuoti vietas, kuriose atliekos paliekamos pasikartojančiai.

    Savižudybių prevencijos koordinatorė Aiva Kondrašovienė pristatė situaciją savižudybių prevencijos srityje ir aptarė seniūnų vaidmenį nukreipiant gyventojus pagalbos link. Kalbėta apie informavimo svarbą, bendruomeninių veiklų prieinamumą, vienišų asmenų įtraukimą ir planuojamas prevencines iniciatyvas.

    Administracijos direktorius Sigitas Žvinys dėmesį skyrė viešųjų pirkimų organizavimo praktikai, dažniausiai pasitaikančioms klaidoms pildant pirkimų paraiškas ir dokumentų tikslumui. Taip pat aptartas pasirengimas ekstremalioms situacijoms, priedangos ir gyventojų informavimas civilinės saugos klausimais.

    Susitikimo pabaigoje meras Saulius Jauneika pranešė apie planuojamą antrąjį sodybiečių sambūrį, kuris turėtų vykti birželio mėnesį. Seniūnai raginti aktyviai kviesti gyventojus dalyvauti ir įsitraukti į diskusijas apie Molėtų rajono ateitį bei bendruomenių vaidmenį sprendžiant vietos problemas.

  • „Auksiniai sparnai 2026“ Molėtuose: po priverstinės pauzės pagerbti sezono lyderiai ir treneriai

    „Auksiniai sparnai 2026“ Molėtuose: po priverstinės pauzės pagerbti sezono lyderiai ir treneriai

    Gegužės 21 dieną Molėtų kūno kultūros ir sporto centras pakvietė sporto bendruomenę į 2025–2026 metų sezono apdovanojimų vakarą „Auksiniai sparnai 2026“, vykusį Molėtų kultūros centre. Renginys subūrė sportininkus, trenerius, komandas, artimuosius ir visus, prisidedančius prie sporto augimo Molėtų rajone.

    Renginio pradžia buvo nukelta beveik valandai dėl paskelbto oro pavojaus, tačiau šventė vis tiek įvyko. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo išlaikyti saugumo reikalavimus ir kartu neprarasti progos įvertinti sezono pasiekimus.

    Susirinkusiuosius sveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika. Jis akcentavo, kad sportas ugdo ne tik fizinį pasirengimą, bet ir atsakomybę, valią, pagarbą bei nuoseklų darbą siekiant tikslų.

    Vakaro metu įvertinti pasiekimai įvairiose sporto šakose, tarp jų rankinyje, krepšinyje, lengvojoje atletikoje, plaukime, tenise ir aerobinės gimnastikos varžybose. Taip pat išskirtos jaunimo komandos, perspektyviausi sportininkai, treneriai ir aktyvūs sporto bendruomenės nariai.

    2025–2026 metų sezono geriausios sportininkės titulas atiteko lengvaatletei Elijai Osipovičiūtei, o geriausios sezono trenerės vardas skirtas lengvosios atletikos trenerei Gailutei Keliuotienei. Jai papildomai įteiktas Molėtų kūno kultūros ir sporto centro apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus Molėtų sportui.

    Šventėje dalyvavo ir jaunuosius sportininkus sveikino žinomi Lietuvos krepšininkai broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, prisidėję prie apdovanojimų įteikimo. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys, tarybos nariai, sporto centro atstovai bei sporto federacijų atstovai.

    Vakaro programą papildė Molėtų menų mokyklos kolektyvų ir solistės Aušros Leškevičiūtės muzikiniai pasirodymai, o renginį vedė Jonas Radzevičius. Organizatoriai dėkojo sportininkams ir treneriams už įdėtą darbą bei pabrėžė, kad tokie apdovanojimai padeda stiprinti bendruomenę ir motyvaciją naujam sezonui.

  • Oro pavojaus perspėjimas: ką daryti išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone

    Išgirdus civilinės saugos sirenas arba gavus pranešimą telefone apie oro pavojų, svarbiausia išlikti ramiai ir kuo greičiau pereiti prie aiškių veiksmų. Pirmiausia sekite oficialią informaciją per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei patikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.

    Jei oro pavojaus signalas užklumpa lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos. Tinka požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, pastato rūsys ar kita vieta, kur nėra langų ir yra tvirtos sienos bei perdangos.

    Gavus nurodymą slėptis, įvertinkite, ar per kelias minutes pasieksite apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jei ji per toli, rinkitės saugiausią patalpą tame pačiame pastate, dažniausiai tai rūsys, cokolinis aukštas ar kambarys be langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, apsirenkite pagal orą ir pasiimkite būtiniausius daiktus: asmens dokumentus, pinigus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių. Taip pat pravers įkrautas telefonas, nešiojamas radijo imtuvas ir atsarginės baterijos.

    Jei liekate namuose, sumažinkite matomumą iš lauko ir galimą stiklo skeveldrų riziką: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, pasirūpinkite augintiniais ir pasitraukite į patalpą be langų. Jei slepiatės rūsyje, iš anksto praneškite artimiesiems ar kaimynams, kur esate.

    Automobilyje įsijunkite radiją ir klausykitės informacinių pranešimų bei rekomendacijų, o ne bandykite patys spėlioti situaciją. Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos ir venkite atvirų teritorijų.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis ar išvykti, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Ryšį naudokite atsakingai: venkite nebūtinų skambučių, kad tinklai nebūtų perkrauti, o prireikus pagalbos skambinkite tik dėl skubių situacijų.

  • Neišmeskite šių sėklų: moliūgų sėklose – magnis, geležis ir cinkas, bet svarbi porcija

    Neišmeskite šių sėklų: moliūgų sėklose – magnis, geležis ir cinkas, bet svarbi porcija

    Kodėl verta prisiminti moliūgų sėklas?

    Moliūgų sėklos dažnai lieka nuošalyje, nors maistine verte gali konkuruoti su daugeliu įprastai giriamų užkandžių. Jose gausu mineralų, todėl net nedidelis kiekis gali papildyti kasdienį racioną, ypač kai mityba monotoniška.

    JAV žemės ūkio departamento (USDA) maistinių medžiagų duomenų bazėje nurodoma, kad 100 gramų džiovintų moliūgų sėklų yra apie 592 miligramai magnio, apie 8,8 miligramo geležies ir apie 7,8 miligramo cinko. Tai dideli kiekiai, tačiau 100 gramų nėra įprasta porcija.

    Moliūgų sėklos yra kaloringos, todėl kasdien dažniausiai pakanka 1–2 šaukštų, maždaug 15–30 gramų. Toks kiekis vis tiek reikšmingai papildo patiekalą ir paprastai yra lengvai įterpiamas į valgiaraštį.

    Geležis ir paprastas triukas įsisavinimui

    Moliūgų sėklose esanti geležis yra augalinės kilmės, vadinamoji neheminė, todėl ji paprastai pasisavinama prasčiau nei gyvūninės kilmės geležis. Dėl to vien sėklomis geležies trūkumo dažniausiai neišspręsite, tačiau jos gali būti svarbi bendro raciono dalis.

    Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir medicininė literatūra pabrėžia vitamino C reikšmę neheminės geležies pasisavinimui. Praktikoje tai reiškia paprastą sprendimą: sėklas verta derinti su vitamino C turinčiais produktais.

    Prie sriubos tinka petražolės ar kitos žalumynų saujos, salotose gerai dera paprika, o užtepėles ar ankštinių patiekalus galima pagardinti citrinos sultimis. Tokie deriniai nepaverčia sėklų vaistu, bet gali padėti geriau išnaudoti maiste esančią geležį.

    Magnis, cinkas ir kam jų dažniau pritrūksta

    Magnis dalyvauja šimtuose fermentinių reakcijų organizme ir yra svarbus normaliai raumenų bei nervų sistemos veiklai, energijos apykaitai ir elektrolitų pusiausvyrai. Dėl to magnis dažnai minimas kalbant apie nuovargį, fizinį krūvį ir įtemptą gyvenimo ritmą.

    Vis dėlto svarbu atskirti mitybą nuo pažadų: moliūgų sėklos nėra greitas sprendimas išsekimui, bet jos gali padėti nuosekliai praturtinti racioną. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie dažnai renkasi stipriai perdirbtą maistą arba valgo mažai įvairių produktų.

    Kitas ryškus mineralas yra cinkas, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, žaizdų gijimo ir ląstelių procesų. Kadangi organizmas cinko dideliais kiekiais nekaupia, reguliari jo mitybinė šaltinių paieška turi praktinę reikšmę.

    Moliūgų sėklose taip pat yra augalinių baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, todėl jos didina patiekalo sotumą. Tai ypač praverčia lengvesniems patiekalams, pavyzdžiui, daržovių salotoms ar trintoms sriuboms, po kurių alkis sugrįžta greičiau.

    Kasdienybėje svarbiausia saikas: sauja yra geras priedas, tačiau dideli kiekiai gali greitai padidinti bendrą dienos kalorijų kiekį. Jei ribojate druską, praktiškiau rinktis nesūdytas sėklas.

    Pritaikyti jas lengva: sėklomis galima pabarstyti sriubas, salotas, košes ar jogurtą, įmaišyti į kruopų ir daržovių patiekalus. Lengvai pakepintos sausoje keptuvėje jos tampa aromatingesnės, tik svarbu neperkaitinti, kad neapkartų.

    Jei nepatinka tekstūra, sėklas galima sumalti ir įmaišyti į padažą ar kokteilį, dėti į blynelius ar kepinius. Nedidelis kiekis dažnai nepakeičia patiekalo skonio, bet pagerina jo maistinę sudėtį.

  • Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais skauda galvą? Gydytojai įspėja: taip gali pasireikšti tyliai kylantis kraujospūdis

    Rytais pasikartojantis galvos skausmas daugeliui atrodo nekaltas: prasta miego padėtis, stresas ar per mažai skysčių. Tačiau gydytojai primena, kad tai kartais gali būti vienas iš signalų, susijusių su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, kuris ilgai gali nekelti aiškių simptomų.

    Padidėjęs kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga todėl, kad žmogus gali jaustis pakankamai gerai, sportuoti ir dirbti įprastu ritmu. Tuo pat metu organizme pamažu didėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova, o ilgainiui gali būti pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai ir smegenys.

    Kas ryte vyksta su kraujospūdžiu?

    Kraujospūdis per parą natūraliai svyruoja, o daugeliui žmonių ryte fiksuojamas fiziologinis jo pakilimas. Tai susiję su organizmo „pabudimu“, hormonų kaita ir didėjančiu aktyvumu, todėl vien ryto šuolis dar nereiškia ligos.

    Vis dėlto sergant nevaldoma hipertenzija ryto pakilimas gali būti ryškesnis, o tai laikoma papildomu rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių komplikacijoms. Dėl to nuolat pasikartojantis, bukas rytinis skausmas, ypač sprando ar pakaušio srityje, yra signalas bent jau pasimatuoti kraujospūdį.

    Kada įtarti, kad tai ne atsitiktinumas?

    Ne kiekvienas galvos skausmas reiškia hipertenziją: jis gali būti susijęs su migrena, sinusų problemomis, miego apnėja, raumenų įtampa, pervargimu ar dehidratacija. Didesnį dėmesį verta skirti tuomet, kai skausmas kartojasi kelis kartus per savaitę, yra naujas, netipinis arba stiprėja.

    Įspėjamaisiais ženklais laikomi ir lydintys simptomai, pavyzdžiui, svaigimas, širdies permušimai, dusulys, regėjimo pablogėjimas ar kraujavimas iš nosies. Tokiais atvejais rekomenduojama neapsiriboti nuskausminamuoju, o patikrinti kraujospūdį ramybės būsenoje.

    Kaip teisingai matuoti ir ką reiškia skaičiai?

    Vienkartinis padidėjęs rodmuo dar nereiškia diagnozės, nes kraujospūdį gali pakelti stresas, kava, nemiga ar fizinis krūvis. Patikimiausia – matuoti kelias dienas iš eilės ryte ir vakare, prieš tai ramiai pasėdėjus kelias minutes ir naudojant tinkamo dydžio manžetę.

    Praktikoje dažnai orientuojamasi į tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniau įtariamas, kai kabinete rodmenys viršija 140/90 mmHg, o namuose nuolat kartojasi virš 135/85 mmHg. Tikslią situaciją gali padėti įvertinti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėsena, kai vidurkis viršija 130/80 mmHg.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Jei kraujospūdis pasiekia 180/120 mmHg, rekomenduojama pakartoti matavimą po kelių minučių ramybės. Jei rodmuo išlieka toks pats aukštas ir atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas, tirpimas, regėjimo sutrikimai, kalbos sunkumai ar labai stiprus galvos skausmas, reikia skubios medicininės pagalbos.

    Pavojingas ir staigus, labai stiprus galvos skausmas kartu su neurologiniais požymiais, pavyzdžiui, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumu, sąmonės sutrikimu. Tokiais atvejais laukti ar savarankiškai gydytis negalima.

    Kaip mažinti riziką kasdien?

    Hipertenzija dažniausiai valdoma derinant gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, gydytojo skirtus vaistus. Svarbiausi žingsniai – mažiau druskos, reguliarus fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė, kokybiškas miegas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas.

    Rytinis galvos skausmas nėra diagnozė, tačiau kartais jis tampa proga laiku pastebėti problemą. Paprasčiausias pirmas žingsnis – kelias dienas reguliariai pasimatuoti kraujospūdį ir užrašytus rezultatus aptarti su šeimos gydytoju.