Blog

  • Naujas „mObywatel“ triukas: aktyvacija su e. asmens tapatybės kortele – paprasčiau nebūna

    Naujas „mObywatel“ triukas: aktyvacija su e. asmens tapatybės kortele – paprasčiau nebūna

    Lenkijoje populiari programėlė „mObywatel“ sulaukė atnaujinimo, kuris turėtų palengvinti pirmąjį prisijungimą ir tapatybės patvirtinimą. Skaitmeninimo ministerija pranešė, kad nuo šiol programėlę galima aktyvuoti ir pasitelkus e. asmens tapatybės kortelę su lustu.

    Iki šiol dažniausi aktyvavimo keliai buvo prisijungimas per patikimą elektroninės tapatybės sprendimą arba per banką. Nauja alternatyva skirta tiems, kurie nori tapatybę patvirtinti fiziškai turimu dokumentu, o ne internetiniais prisijungimais.

    Kam tinka naujas aktyvavimo būdas?

    Aktyvavimas su e. asmens tapatybės kortele įmanomas tik tuomet, jei dokumentas turi elektroninį lustą. Ministerija primena, kad Lenkijoje tokį sluoksnį turi asmens tapatybės kortelės, išduotos nuo 2019 metų kovo 4 dienos.

    Taip pat būtinas telefonas su NFC funkcija, nes būtent ji leidžia įrenginiui nuskaityti dokumento lustą. Be to, prireiks šešiaženklio CAN numerio ir keturženklio PIN, kad tapatybė būtų patvirtinta saugiai.

    Kaip vyksta aktyvacija žingsnis po žingsnio?

    Įjungus „mObywatel“ ir pasirinkus aktyvavimą su e. asmens tapatybės kortele, programėlė paprašys suvesti CAN numerį ir PIN. CAN numeris paprastai pateikiamas dokumento priekinėje pusėje, apatiniame dešiniajame kampe.

    Tuomet reikės pridėti kortelę prie telefono NFC zonos ir palaukti, kol bus nuskaitytas luste esantis elektroninis sluoksnis. Sėkmingai patvirtinus tapatybę, programėlėje turėtų būti aktyvuotas skaitmeninis dokumentas ir galima pradėti naudotis paslaugomis.

    Saugumas ir dažniausios klaidos

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad aktyvuojant šiuo būdu PIN įvedimui suteikiamos tik trys bandymų galimybės. Tris kartus suklydus, programėlė užblokuos PIN įvedimo lauką, todėl prieš bandant verta įsitikinti, kad PIN įvestas teisingai.

    Toks apribojimas atitinka bendrą skaitmeninių tapatybės sprendimų praktiką, kai klaidų skaičius ribojamas siekiant apsaugoti vartotoją nuo bandymų neteisėtai atspėti kodus. Jei NFC ryšys neveikia, dažniausiai padeda įjungti NFC nustatymuose, nuimti storą telefono dėklą arba kortelę priglausti tiksliai prie NFC antenos vietos.

  • Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Lenkijoje nuskambėjo neįprasta istorija apie bandymą apgauti maisto pristatymo platformą ir restoraną. Klientė, užsisakiusi dvi picas su saliamiu, kitą dieną pateikė skundą, teigdama, kad gavo picą be užsakyto ingrediento ir prašė grąžinti pinigus.

    Kaip įrodymą ji pridėjo nuotraukas, kurios, jos teigimu, turėjo patvirtinti, kad ant picos saliamio nebuvo. Tačiau picos kepėjams ir skundą administravusiam platformos darbuotojui vaizdai pasirodė įtartini, todėl pradėta tikrinti, ar nuotraukos nebuvo redaguotos.

    Įtarimus sustiprino detalės, būdingos dirbtinis intelektas sugeneruotoms ar pakoreguotoms nuotraukoms. Darbuotojai pastebėjo nenatūralias tekstūras, smulkius vaizdo iškraipymus ir neatitikimus, o labiausiai išdavė pakuotės geometrija, kuri po redagavimo tapo netiksli ir neatitiko realaus dėžutės modelio.

    Lemiamu argumentu tapo restorano turėtas vaizdo įrašas iš vidaus kamerų. Jame buvo matyti konkretaus užsakymo ruošimas, o saliamio esą nepagailėta, todėl versija apie dingusį ingredientą nepasitvirtino.

    Restoranas situaciją aprašė socialiniuose tinkluose, paversdamas ją pamokančiu pavyzdžiu. Įraše pabrėžta, kad tokie bandymai išsisukti gali atrodyti menkaverčiai, tačiau restoranams ir platformoms sukelia realių nuostolių bei didina nepasitikėjimą klientų skundais.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: generatyviniai DI įrankiai vis dažniau naudojami ne tik turiniui kurti, bet ir tariamiems įrodymams klastoti. Maisto sektoriuje tai gali reikšti dirbtinai „pridegintas“ picas, „žalias“ mėsos nuotraukas ar tyčia sugadintos pakuotės vaizdus, kurie anksčiau būdavo pateikiami kaip tikri.

    Dėl to dalis restoranų ir platformų stiprina kontrolę: dažniau fiksuoja paruoštus užsakymus prieš juos atiduodant kurjeriui, peržiūri kamerų įrašus, analizuoja pasikartojančių skundų istoriją ir vertina kitus rizikos signalus. Nors tokių atvejų mastas, lyginant su visais skundais, dažnai išlieka nedidelis, verslai pripažįsta, kad bandymų daugėja, o klastojimo priemonės tampa vis lengviau prieinamos.

  • Statybininkai Vokietijoje aptiko stulbinantį radinį: tai atskleidžia gyvenimą prieš romėnus

    Statybininkai Vokietijoje aptiko stulbinantį radinį: tai atskleidžia gyvenimą prieš romėnus

    Vokietijos vakaruose, Hüllhorst apylinkėse, ruošiantis naujai statybų investicijai archeologai aptiko itin retų ankstyvojo geležies amžiaus statinių pėdsakų. Radinys datuojamas laikotarpiu, kai šiame regione dar nebuvo įsitvirtinusi Romos įtaka, todėl jis gali padėti tiksliau rekonstruoti vietos bendruomenių gyvenimą ir architektūrą.

    Tyrimus atliko Westfalijos regiono archeologai, kurie dar prieš pradedant darbus buvo įtarę, kad vietovė prie Wöhrsiek šaltinio galėjo traukti senąsias gyvenvietes. Nuolatinis vandens šaltinis tokiose teritorijose neretai reiškė ilgalaikį žmonių apsigyvenimą, todėl prieš statybas buvo nuspręsta atlikti žvalgomuosius kasinėjimus.

    Iš pradžių mokslininkai fiksavo tik dirvožemio dėmes ir senas ūkines duobes, tačiau netrukus išryškėjo taisyklingas stulpaviečių tinklas. Iš šių įgilinimų pavyko atkurti didelio gyvenamojo pastato kontūrus ir kelių mažesnių konstrukcijų planą, o toks aiškus medinės architektūros „atspaudas“ geležies amžiaus objektuose laikomas didele retenybe.

    Didžiausias statinys, kaip teigiama, greičiausiai buvo centrinis gyvenvietės pastatas. Jo orientacija šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, kai siauresnės sienos nukreiptos į vyraujančius vėjus, rodo sąmoningą planavimą ir gerą vietos sąlygų išmanymą.

    „Tokio aiškumo pastato planas iš geležies amžiaus medinės architektūros mūsų regione pasitaiko itin retai“, – sakė tyrimus vykdę archeologai.

    Kasinėjimų metu rasta ir ankstyvajam geležies amžiui būdingos keramikos fragmentų. Dalis šukių dekoruota pirštų įspaudais, kai kurie indai turėjo platesnes ąsas, o šie bruožai padeda tiksliau nustatyti radinių chronologiją.

    Preliminariai manoma, kad gyvenvietė galėjo gyvuoti maždaug VIII–VI amžiuje prieš mūsų erą. Tai laikotarpis, kai Vidurio Europos bendruomenės sparčiai keitė ūkininkavimo, amatų ir mainų praktiką, o regionų ryšiai stiprėjo dar iki vėlesnių Romos karinių ir ekonominių procesų.

    Specialistai pabrėžia, kad tokio tipo radiniai Vestfalijoje yra reti, todėl naujasis objektas gali suteikti svarbios informacijos apie gyvenviečių organizavimą, pastatų paskirtį ir kasdienę buitį. Tęsiant tyrimus, tikimasi surinkti daugiau duomenų, kurie leistų tiksliau įvertinti, ar tai buvo kelių šeimų namas, ar bendruomeninis pastatas, susijęs su vietos socialine struktūra.

    Tokie atradimai vis dažniau siejami ir su praktika, kai infrastruktūros ar statybų projektai vykdomi kartu su prevencine archeologija. Šis modelis leidžia išsaugoti informaciją apie praeitį dar prieš pradedant žemės darbus, o netikėti radiniai neretai pakeičia tyrėjų supratimą apie regiono apgyvendinimo istoriją.

  • Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 artimiausiu metu pasieks šalį. Pasak jo, nuo nusileidimo 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste Lenkiją skiria kelios dešimtys valandų.

    Ministro teigimu, lėktuvams nusileidus bus atlikti techniniai patikrinimai, o oficiali priėmimo į Lenkijos karines oro pajėgas ceremonija planuojama pirmoje birželio pusėje. Tokie pranešimai skelbiami didėjant regiono budrumui dėl saugumo padėties Baltijos jūros regione.

    Lenkija 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A įsigijimo kartu su mokymų paketu ir papildomais varikliais. Sandorio vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 gavo pavadinimą „Husarz“. Tai penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, išsiskiriantis mažesniu matomumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, leidžiančiu rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų orlaivių buvo nukreipiami į mokymo infrastruktūrą Jungtinėse Valstijose, kur rengiami pilotai ir technikai. Toks modelis įprastas F-35 programoje, nes pereinant prie naujo tipo lėktuvo būtina paruošti personalą, procedūras ir techninės priežiūros grandinę.

    Planuojama, kad visi 32 naikintuvai bus pristatyti iki 2029 metų pabaigos. Pagrindinė jų dislokavimo vieta bus Lasko bazė, tačiau dalis pajėgumų numatoma ir 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, kur infrastruktūra pritaikoma moderniems orlaiviams, įskaitant simuliatorių ir aptarnavimo pajėgumus.

    F-35A yra konvencionaliam kilimui ir tūpimui skirtas variantas, naudojamas įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Lenkija turi gauti modernizuotus orlaivius su TR-3 (Technical Refresh 3) kompiuterine architektūra ir Block 4 paketu, kuris siejamas su didesne skaičiavimo galia, patobulintais ekranų sprendimais ir platesnėmis integruojamos ginkluotės galimybėmis.

    Praktikoje F-35 vertė siejama ne vien su smūgio galimybėmis, bet ir su gebėjimu veikti kaip informacijos mazgas. Jutiklių sintezė ir duomenų perdavimas leidžia greičiau aptikti taikinius, tiksliau juos identifikuoti ir perduoti informaciją kitiems orlaiviams, oro gynybai ar sausumos pajėgoms, taip didinant bendrą situacijos suvokimą.

    Tokie pristatymai Lenkijoje vertinami kaip reikšmingas žingsnis modernizuojant karines oro pajėgas ir stiprinant sąveiką su NATO standartais. Kartu tai yra ir ilgalaikė investicija, kuriai svarbios ne tik pačios platformos, bet ir ryšio sistemos, ginkluotės integracija, logistika bei personalo rengimas.

  • Kinijoje nuleistas „Wyspiański“: ką gali naujas „Chipolbrok“ laivas ir kodėl jis svarbus

    Kinijoje nuleistas „Wyspiański“: ką gali naujas „Chipolbrok“ laivas ir kodėl jis svarbus

    Kinijoje, „ZPMC“ laivų statykloje, gegužės 20 dieną į vandenį nuleistas naujas daugiafunkcis sunkiasvorių krovinių laivas „Wyspiański“. Jis priklauso lenkų ir kinų bendrai valdomai bendrovei „Chipolbrok“, kuri plečia modernią flotilę globaliems pervežimams.

    Naujoji beveik 182 metrų ilgio ir apie 37 450 tonų keliamosios galios (DWT) jūrinė transporto priemonė pritaikyta negabaritiniams ir itin sunkiems kroviniams. Tokie laivai paprastai naudojami gabenti vėjo energetikos įrangą, didelius pramoninius mazgus, energetikos transformatorius ar rafinavimo pramonės konstrukcijas.

    Technika, skirta sunkiems kroviniams

    „Chipolbrok“ skelbia, kad „Wyspiański“ turi tris denio kranus, kurių kiekvieno keliamoji galia siekia 350 tonų. Dirbant tandemu bendra keliamoji galia gali siekti iki 700 tonų, o tai yra vienas svarbiausių parametrų planuojant sudėtingus projektinius pervežimus.

    Laivo konstrukcijoje numatyta erdvi krovinių erdvė, skirta dideliems gabaritams ir nestandartinėms formoms. Tokie sprendimai svarbūs rinkoje, kur kroviniai vis dažniau yra vienetiniai, brangūs ir reikalaujantys preciziško tvirtinimo bei maršruto planavimo.

    Sena partnerystė ir naujas flotilės etapas

    „Chipolbrok“ yra viena seniausių Lenkijos ir Kinijos bendrų įmonių: ji įkurta 1951 metais ir nuo pat pradžių veikia kaip abiejų valstybių bendra iniciatyva. Bendrovės valdymas ir nuosavybė tradiciškai dalijami po 50 proc., o pagrindinė veikla apima biriosios, generalinės ir projektinės krovos gabenimą jūra.

    Bendrovė pabrėžia tradiciją laivus vadinti žymių lenkų kūrėjų vardais, todėl „Wyspiański“ tęsia šią liniją. Flotilėje jau yra ir kitų panašios kilmės pavadinimų laivų, o naujasis vienetas turėtų sustiprinti bendrovės galimybes aptarnauti didelio sudėtingumo logistikos projektus.

    Rinka spaudžia modernizuotis

    Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių segmentas pastaraisiais metais auga dėl energetikos transformacijos, infrastruktūros projektų ir pramonės atnaujinimo. Didesnių komponentų gamyba ir jų montavimas skirtinguose žemynuose reiškia, kad laivybos bendrovėms reikia specializuotų laivų su didelės galios kėlimo įranga bei lanksčiu krovinių planavimu.

    „Wyspiański“ įvedimas į eksploataciją yra dar vienas žingsnis bendrovei atnaujinant laivyną ir stiprinant pozicijas tarptautinėse maršrutų grandinėse. „Chipolbrok“ nurodo, kad jos flotilę sudaro daugiau nei 30 įvairių tipų laivų, o naujos kartos vienetai tampa pagrindu konkurencingumui globalioje logistikos rinkoje.

  • Ukrainos MiG-29 pilotas su siuvinėtais marškiniais smogė rusams: vaizdas apskriejo internetą

    Ukrainos MiG-29 pilotas su siuvinėtais marškiniais smogė rusams: vaizdas apskriejo internetą

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš Ukrainos naikintuvo MiG-29 kabinos, kuriame pilotas kovinės užduoties metu atlieka smūgį rusų pozicijoms. Dėmesį patraukė ne tik pats atakos momentas, bet ir detalė, tapusi simboline: pilotas vilkėjo tradicinius siuvinėtus ukrainietiškus marškinius.

    Įraše matyti, kaip iš lėktuvo numetamos dvi precizinės valdomos bombos, o fone girdimi radijo pranešimai ir variklio darbas. Nors konkreti vieta ir taikinio rezultatai oficialiai nebuvo detalizuoti, tokie kadrai dažnai naudojami kaip informacinės kovos dalis, rodant Ukrainos aviacijos veiksmų mastą ir tikslumą.

    Teigiama, kad smūgiui naudotos JAV pagamintos GBU-39 mažo skersmens valdomos bombos, skirtos tiksliam taikinių naikinimui. Ši amunicija paprastai turi GPS ir inercinę navigaciją, o dėl išskleidžiamų sparnų po numetimo gali sklęsti dideliu atstumu, taip sumažindama riziką lėktuvui priartėti prie priešo oro gynybos zonų.

    Toks ginkluotės naudojimas rodo, kaip Ukraina pritaiko Vakarų technologijas sovietinės kilmės platformoms, tarp jų ir MiG-29. Pastaraisiais metais Ukrainos oro pajėgos nuosekliai ieško sprendimų, leidžiančių senesniems orlaiviams efektyviau veikti moderniame kare, kuriame lemiamą reikšmę turi nuotolis, taiklumas ir išlikimas ore.

    Ne mažiau reikšminga tapo ir simbolinė žinutė. Siuvinėti marškiniai Ukrainoje laikomi tapatybės ir kultūrinės atsparos ženklu, todėl toks įvaizdis karo kontekste neretai suvokiamas kaip demonstratyvus pareiškimas, kad šalis kovoja ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl savo tapatybės.

    Įrašas greitai sulaukė didelio susidomėjimo, o komentaruose žmonės aptarinėjo tiek smūgio tikslumą, tiek piloto pasirinkto drabužio prasmę. Tuo pat metu analitikai atkreipia dėmesį, kad precizinė aviacinė ginkluotė ir toliau išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių Ukrainai spausti rusų logistiką, vadavietes ir pozicijas, ypač kai fronte intensyviai veikia oro gynybos sistemos.

  • Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Kormoranai vėl taikiklyje: 10 ES šalių, tarp jų Lietuva, siekia leisti platesnę medžioklę

    Dešimt Europos Sąjungos valstybių, tarp jų Lietuva, ragina Europos Komisiją peržiūrėti didžiojo kormorano apsaugos statusą ir sudaryti sąlygas platesniam šio paukščio gaudymui ar medžioklei. Šalys siekia, kad kormoranas būtų įtrauktas į medžiojamų rūšių sąrašą pagal ES Paukščių direktyvą.

    Į Europos Komisijos aplinkos ir žuvininkystės komisarus kreiptasi bendru laišku, kurį pasirašė 16 žemės ūkio ir aplinkos ministrų iš Estijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos, Kroatijos, Lenkijos, Čekijos ir Rumunijos. Valstybės prašo ne tik teisinių pakeitimų, bet ir koordinuotų visos ES populiacijos valdymo tikslų.

    Kodėl kormoranų tema vėl įkaito?

    Šių šalių argumentas paprastas: kormoranai, kurie yra žuvimis mintantys vandens paukščiai, esą daro reikšmingą spaudimą vidaus vandenų žuvų ištekliams ir akvakultūros ūkiams. Pabrėžiama, kad vienas paukštis per parą gali suėsti maždaug 0,5 kilogramo žuvies, todėl didesnėse kolonijose poveikis gali būti juntamas greitai.

    Ministrai taip pat kelia platesnius klausimus dėl ekosistemų pusiausvyros ir maisto tiekimo grandinių, ypač regionuose, kur žvejyba ir įžuvinimas yra svarbi vietos ekonomikos dalis. Pasak jų, dabartinės priemonės ne visada leidžia operatyviai reaguoti, kai žala pasireiškia konkrečiose vietovėse.

    Nuo išnykimo ribos iki gausios populiacijos

    Kormoranų istorija Europoje per kelis dešimtmečius apsivertė: XX amžiaus septintajame dešimtmetyje rūšis buvo smarkiai sumenkusi dėl medžioklės ir pesticidų, tačiau vėliau buvo atkurta taikant apsaugos priemones. Per maždaug 50 metų populiacija, kaip skelbiama viešuose vertinimuose, išaugo nuo maždaug 50 000 iki 1 500 000–2 000 000 paukščių visoje Europoje.

    Toks augimas dabar tampa politinių ginčų priežastimi: vienoje pusėje akcentuojama sėkminga gamtosauginė politika, kitoje pabrėžiama, kad pasikeitus sąlygoms reikalingas aktyvesnis populiacijos valdymas. Dalies valstybių pozicija stiprėja ir todėl, kad ES pastaraisiais metais jau ėmėsi diskusijų dėl kai kurių plėšrūnų apsaugos režimo švelninimo.

    Ką sako Europos Komisija ir mokslininkai?

    Europos Komisija iki šiol laikosi pozicijos, kad esamas teisinis reguliavimas suteikia pakankamai lankstumo nacionalinėms institucijoms spręsti kormoranų daromos žalos atvejus. Komisija pabrėžia, kad pirmiausia turėtų būti taikomos neletalinės priemonės, o veiksmus derėtų pagrįsti duomenimis ir proporcingumo principu.

    Aplinkosaugos organizacijos savo ruožtu įspėja, kad masinis kormoranų naikinimas nebūtinai išspręs žuvų išteklių mažėjimo problemą. Tyrėjai kai kuriose studijose nurodo, kad komercinė žvejyba gali daryti didesnį bendrą poveikį žuvų ištekliams nei ruoniai ir kormoranai kartu, todėl vien tik paukščių kontrolė gali būti per siauras sprendimas.

    Kokie sprendimai gali būti svarstomi toliau?

    Valstybių kreipimasis sutampa su Europos Komisijos vykdoma ES gamtos teisės aktų peržiūra ir viešomis konsultacijomis, kurių metu vertinama, ar dabartinės taisyklės veikia efektyviai. Būtent šiame kontekste šalys tikisi palankesnių teisinių pokyčių, kurie leistų greičiau reaguoti į vietines problemas ir supaprastintų leidimų tvarką.

    Praktikoje diskusija greičiausiai suksis apie tai, kaip suderinti kelis tikslus: apsaugoti gamtą ir užtikrinti biologinę įvairovę, kartu realiai mažinant žalą žuvininkystei ir akvakultūrai. Sprendimams teks remtis ne tik politiniu spaudimu, bet ir aiškiais regioniniais duomenimis, kurie atskirtų kormoranų poveikį nuo kitų veiksnių, tokių kaip pergaudymas, buveinių kaita ar vandens kokybės problemos.

  • Lietuvos kariuomenė perspėja dėl galimo drono sukelto oro pavojaus: ką daryti gyventojams

    Lietuvos kariuomenė perspėja dėl galimo drono sukelto oro pavojaus: ką daryti gyventojams

    Lietuvos kariuomenė paskelbė perspėjimą, kad dėl pastebėto drono tikėtinas oro pavojus. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir iš anksto nusimatyti vietą, kur būtų galima greitai pasitraukti, jei situacija paaštrėtų.

    Kariuomenė taip pat primena, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą būtina nedelsiant skambinti numeriu 112. Prie tokio objekto artintis negalima, net jei jis atrodo nekenksmingas ar jau nebeveikia.

    „Išlikite ramūs, nusimatykite saugią vietą. Pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą skambinkite 112, prie jo nesiartinkite“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

    Tokie pranešimai skelbiami siekiant sumažinti riziką civiliams ir užtikrinti, kad informacija apie galimą grėsmę kuo greičiau pasiektų tarnybas. Praktika rodo, kad didžiausią pavojų kelia bandymai įtartinus radinius fotografuoti iš arti, liesti ar parsinešti.

    Kariuomenė nurodo, kad apie pavojaus pabaigą bus informuojama atskiru pranešimu. Rekomendacijos, kaip elgtis įvairių grėsmių atvejais, skelbiamos oficialiose civilinės saugos atmintinėse.

  • Klaipėdos Draugystės parke startuoja 4 000 kv. m laisvalaikio zona: kas keisis iki lapkričio

    Klaipėdos Draugystės parke startuoja 4 000 kv. m laisvalaikio zona: kas keisis iki lapkričio

    Pietinėje Klaipėdos dalyje prasideda Draugystės parko atnaujinimo darbai: čia bus įrengiama kompleksinė laisvalaikio zona, skirta tiek aktyviam sportui, tiek ramiam poilsiui. Rangovas jau pradeda pirmuosius darbus, o projektą planuojama užbaigti iki lapkričio pabaigos.

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, kiekviena nauja viešoji erdvė mieste didina galimybes gyventojams patogiai leisti laiką šalia namų. Jis akcentuoja, kad atnaujintas parkas turėtų tapti kasdien lankoma vieta šeimoms, vaikams, jaunimui ir vyresniems klaipėdiečiams.

    „Kiekviena nauja viešoji erdvė mieste reiškia paprastą, bet kartu labai svarbų dalyką – daugiau vietos žmonėms būti kartu“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Projekte numatyta įrengti apie 4 000 kvadratinių metrų ploto laisvalaikio erdvę, kuri būtų pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sprendiniai apims ir aktyvaus užimtumo zonas, ir infrastruktūrą patogiam laisvalaikiui.

    Draugystės parke planuojama įrengti daugiafunkcinę sporto aikštelę, pritaikytą futbolui ir krepšiniui, taip pat lauko treniruoklius bei gimnastikos erdves. Vaikams numatyta žaidimų aikštelė, o ramiam poilsiui bus pastatyti suoliukai ir pikniko stalai.

    Kartu bus įrengiami dviračių stovai ir atnaujinama inžinerinė infrastruktūra, kad erdve būtų patogu naudotis kasdien. Saugumui ir komfortui planuojamas teritorijos apšvietimas bei vaizdo stebėjimo kameros.

    Didelis dėmesys skiriamas ir želdynams: numatyta sodinti naujus augalus, parenkant juos pagal vietos sąlygas ir sezoniškumą. Siekiama, kad teritorija išliktų patraukli skirtingais metų laikais, o parkas įgautų daugiau jaukumo.

    Darbus vykdys UAB „Tilta“, o projekto vertė siekia apie 600 000 eurų. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas ne tik pagerins parko kokybę, bet ir paskatins gyventojus daugiau laiko leisti lauke, naudojantis patogia, saugia ir įvairiems poreikiams pritaikyta viešąja erdve.

  • Vilkaviškio rajone prasidėjo balsavimas dėl 12 iniciatyvų seniūnijose: ką rinksis gyventojai?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje startavo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti seniūnijose, atrankos etapas – prasidėjo balsavimas. Savivaldybė kviečia savo gyvenamąją vietą rajone deklaravusius gyventojus iki birželio 3 dienos 17.00 valandos išreikšti nuomonę, kuriems projektams turėtų būti teikiama pirmenybė.

    Sprendimas skelbti balsavimą priimtas 2026 metų gegužės 4 dieną įvykusiame projekto idėjų pasiūlymų vertinimo darbo grupės posėdyje. Įvertinus pateiktas paraiškas, gyventojų balsavimui atrinkta 12 iniciatyvų, atėjusių iš 11 rajono seniūnijų.

    12 idėjų iš seniūnijų

    Tarp balsavimui pateiktų projektų – tiek laisvalaikio erdvių kūrimas, tiek infrastruktūros gerinimas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio miesto seniūnijoje siūloma įrengti interaktyvių pramogų zoną „PlayTech Vilkaviškis“ ir įrengti lauko LED ekraną mieste.

    Kitur akcentuojamos viešosios erdvės ir aplinkos sutvarkymas: Bartninkų seniūnijoje siūloma atkurti vandens telkinį ir pritaikyti teritoriją poilsiui Kuosėnų kaime, Kybartų seniūnijoje – įrengti pakrantės parką Matlaukyje, Vištyčio seniūnijoje – atnaujinti ir praturtinti parko aplinką projektu Žydintis parkas Vištytyje.

    Dalis idėjų orientuotos į kasdienį saugumą ir patogumą – numatyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektai Klausučių seniūnijoje ir Pajevonio seniūnijoje, taip pat siūloma atnaujinti apšvietimą Karklupėnų kaime. Keturvalakių seniūnijoje pateikta idėja plėsti laisvalaikio zoną Karklinių kaimo parke, papildant ją daugiafunkciu žaidimų kompleksu vaikams.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Savivaldybė nurodo, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų, deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje. Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją.

    Balsavimas vyksta keliais būdais: elektroniniu būdu užpildant savivaldybės pateiktą formą, taip pat atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę arba į seniūnijas. Toks modelis leidžia dalyvauti ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis.

    Kada idėjos tampa realiais darbais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai gali būti įgyvendinami, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasiekia minimalų palaikymo slenkstį. Savivaldybė nurodo, kad projektas turi surinkti bent 0,5 proc. balsų nuo toje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Tokie balsavimo slenksčiai dažnai taikomi dalyvaujamojo biudžeto ir panašiose programose, kad laimėtojais netaptų idėjos, sulaukusios tik siauro rato palaikymo. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, jog įgyvendinami projektai atspindėtų didesnės bendruomenės poreikius.