CP v2

Blog

  • Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Paryžiaus „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų: DI rega žada pramoniniams robotams darbą be klaidų

    Kas yra „Inbolt“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūręs robotų intelekto startuolis „Inbolt“ pritraukė 11 mln. eurų investiciją, kurią žada skirti plėtrai JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione bei įėjimui į du naujus sektorius – duomenų centrus ir elektronikos gamybą. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį pramoniniams robotams realiu laiku „matyti“ aplinką, suprasti pokyčius ir koreguoti veiksmus.

    Pasak įmonės, daugelis šiandien gamyboje veikiančių robotų dirba pagal iš anksto apibrėžtus scenarijus ir dažnai „nemato“ smulkių nukrypimų: detalės pasislinkimo, įrankio nusidėvėjimo ar natūralių variacijų linijoje. Tokiose situacijose robotai gali sustoti, generuoti klaidą arba pagaminti broką, o tai tiesiogiai virsta neplanuotomis prastovomis.

    Investicijos detalės ir planai

    Investicijų etapui vadovavo naujas investuotojas „Shift4Good“, taip pat prisidėjo „Bridges Climate Transition Partners“. Prie raundo prisijungė ir esami investuotojai „BNP Paribas Développement“ bei „Ora Global“, o bendra „Inbolt“ pritraukto kapitalo suma, bendrovės teigimu, pasiekė 30 mln. eurų.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, ją įsteigė vadovas Rudy Cohen, operacijų vadovė Albane Dersy ir technologijų vadovas Louis Dumas. „Inbolt“ teigia kurianti „bendros paskirties“ DI modelį, pritaikomą skirtingiems procesams, detalėms ir darbo stotims, kad automatizacija būtų diegiama greičiau ir pigiau.

    „Robotai penkiasdešimt metų dirbo aklai. Problema ne geresnė įranga, o tai, kad kiekvienam robotui, nepriklausomai nuo gamintojo, reikia suteikti gebėjimą realiu laiku matyti ir prisitaikyti“, – sakė „Inbolt“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rudy Cohen.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis taikomas

    „Inbolt“ sprendimo esmė – 3D rega ir nuo įrangos nepriklausomas DI programinės įrangos sluoksnis, kuris leidžia robotui suvokti aplinką ir realiu laiku koreguoti valdymo ciklus. Tokia logika aktuali gamyboje, kur net nedidelis paklaidos pokytis gali reikšti, kad detalė bus įstatyta netiksliai, įrankis sureaguos ne taip, kaip numatyta, o galutinis rezultatas neatitiks kokybės reikalavimų.

    Įmonė akcentuoja, kad sistemą galima diegti tiek naujose, tiek jau veikiančiose gamybos linijose, taip modernizuojant automatizaciją nekeičiant visos įdiegtos robotikos. Sprendimas, pasak bendrovės, veikia su pagrindinėmis pramoninių robotų platformomis, tarp jų FANUC, ABB, KUKA, Yaskawa, Comau ir „Universal Robots“.

    Šis požiūris atitinka platesnę rinkos kryptį, kai DI iš programinių biurų įrankių vis dažniau keliasi į fizinį pasaulį: gamyklas, sandėlius ir infrastruktūros objektus. Praktinė vertė čia matuojama ne tik tikslumu, bet ir mažesniu prastovų skaičiumi, greitesniu perkonfigūravimu bei galimybe lankščiau reaguoti į kintančias sąlygas linijoje.

    „DI vis dažniau išeina už ekranų ribų ir ateina į gamyklas bei mašinas. „Inbolt“ leidžia robotus diegti greičiau ir užtikrinti gerokai didesnį tikslumą bei lankstumą kintančioje aplinkoje“, – sakė „Shift4Good“ partneris Julien Baumont.

    Plėtrai JAV „Inbolt“ jau yra atidariusi biurą Detroite 2026 metais, o naujas kapitalas turėtų paspartinti augimą ir Azijos–Ramiojo vandenyno regione. Bendrovė taip pat taikosi į duomenų centrus ir elektronikos gamybą – sritis, kuriose svarbūs itin tikslūs veiksmai, patikimumas ir minimalus klaidų toleravimas.

    „Inbolt“ teigimu, jos sprendimai jau įdiegti daugiau nei 200 robotų daugiau nei 100 gamyklų trijuose žemynuose. Tarp įvardijamų klientų – Bosch, Beko, Flex, Ford, Stellantis ir Toyota.

  • Bitcoin stabilizuojasi po švelnesnių PCE duomenų: mažėja spalio FED palūkanų kėlimo tikimybė

    Bitcoin stabilizuojasi po švelnesnių PCE duomenų: mažėja spalio FED palūkanų kėlimo tikimybė

    Bitcoin pastarosiomis valandomis išlaikė gana stabilų kursą, kai JAV paskelbti PCE infliacijos duomenys pasirodė švelnesni, nei laukta, ir sumažino rinkos lūkesčius dėl dar vieno FED palūkanų normų kėlimo spalį. Investuotojai tokią statistiką paprastai vertina kaip signalą, kad pinigų politika gali būti ne tokia griežta, o tai palankiau rizikingesniam turtui.

    JAV PCE kainų indeksas rugpjūtį, palyginti su liepa, augo 0,3 proc., o metinis rodiklis siekė 3,4 proc. Tuo metu bazinis PCE, į kurį FED dažniau orientuojasi vertindamas infliacijos kryptį, per mėnesį didėjo 0,2 proc., o per metus siekė 3,0 proc.

    Kas keičiasi dėl FED lūkesčių?

    Rinkose silpnesnė infliacija dažnai reiškia mažesnę tikimybę, kad palūkanos bus keliamos dar kartą artimiausiame posėdyje. Strategai atkreipia dėmesį, kad jei ir kiti artėjantys kainų rodikliai patvirtins lėtėjimo kryptį, spaudimas FED dar kartą griežtinti politiką gali sumažėti.

    „0,2 proc. mėnesinis bazinio PCE augimas yra palanki žinia FED. Jei ir rugsėjo CPI rodys tą pačią kryptį, spaudimas kelti palūkanas spalį mažėja“, – sakė Arbitrum Foundation investavimo strategijos vadovas Brendanas Ma.

    Kas laiko kriptoturtą vietoje?

    Nors švelnesni infliacijos duomenys gali būti palankūs bitcoin ir kitiems rizikos aktyvams, foną vis dar apsunkina išaugę JAV iždo vertybinių popierių pajamingumai. Aukštesnės grąžos saugesnėse priemonėse dažnai „atitraukia“ dalį kapitalo nuo rizikingesnių rinkų, todėl kriptovaliutoms tampa sunkiau tęsti spartų kilimą.

    Rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad bitcoin svyravimai išlieka arti metų žemumų, o pasirinkimo sandorių nuotaikos iš esmės neutralios. Tai rodo, kad prieš infliacijos duomenis investuotojai nebuvo aiškiai susistatę nei ryškiam kilimui, nei staigesniam kritimui.

    ETF ir tokenizuotos obligacijos palaiko paklausą

    Kriptovaliutų rinką toliau remia didėjanti institucinė prieiga ir infrastruktūra, įskaitant ETF produktus bei realaus pasaulio turto tokenizavimo kryptį. Pastaroji tema rinkoje ypač siejama su tokenizuotomis JAV iždo vertybinių popierių priemonėmis, kurios investuotojams leidžia patogiau naudotis trumpalaikių obligacijų grąža.

    Analitikai pažymi, kad jei palūkanų normų trajektorija švelnėtų, laikui bėgant tai galėtų sumažinti naujai išleidžiamų trumpalaikių iždo vertybinių popierių grąžas. Tokiu atveju dalis kapitalo, ieškodama didesnio potencialaus prieaugio, galėtų dažniau sugrįžti į rizikingesnius aktyvus, tarp jų ir kriptovaliutas.

    Publikavimo metu bitcoin kaina siekė apie 71 000 eurų ir per 24 valandas kito nežymiai. Ether buvo apie 2 300 eurų, o XRP per parą smuko maždaug 2 proc. iki maždaug 1,30 euro.

    Tuo pat metu platesnėje rinkoje matyti ir pelnų fiksavimo signalai: dalis investuotojų po didesnių kilimų perkelia altkoinus į biržas, kas neretai didina trumpalaikį spaudimą kainoms. „Ryškėja pelnų fiksavimo spaudimas, o septynių dienų altkoinų įplaukų į biržas transakcijos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2025 metų spalio“, – sakė Nexo Dispatch analitikas Iliya Kalchev.

  • „Everphone“ pritraukė 15 mln. eurų: kaip DaaS modelis keičia įmonių įrenginių nuomą

    15 mln. eurų – įrenginių finansavimui

    Berlyne įsikūrusi „Everphone“ užsitikrino 15 mln. eurų refinansavimą, kuris bus naudojamas naujiems darbo įrenginiams įsigyti ir juos išnuomoti įmonių klientams pagal ilgalaikes sutartis. Bendrovė veikia pagal Device-as-a-Service (DaaS) modelį, kai darbuotojams suteikiami telefonai, planšetiniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai ir kita įranga su nuolatine priežiūra.

    Finansavimą suteikė „Commerzbank“ kartu su Vokietijos plėtros banku KfW. Tai tęsia ankstesnį bendrovės finansavimo kelią po 2024 metais paskelbto 270 mln. eurų „Series D“ etapo, kuriame taip pat dalyvavo KfW.

    „DaaS versle pelningumą lemia vieneto ekonomika, o finansavimo kaštai joje yra vieni didžiausių. Šis susitarimas su „Commerzbank“ ir KfW yra didžiausias mūsų žingsnis iki šiol pagal finansuojamų įrenginių mastą“, – sakė „Everphone“ finansų direktorė Veronika von Heise-Rotenburg.

    Kodėl refinansavimas svarbus DaaS

    DaaS modelyje įrenginiai perkami iš anksto, o pajamos grįžta per mėnesinius mokėjimus, todėl kapitalo kaina tiesiogiai veikia pasiūlymo konkurencingumą. „Everphone“ teigia, kad naujoji struktūra sumažino palūkanų maržą 0,2 proc. punkto, o tai leidžia gerinti vieneto ekonomiką ir finansuoti didesnius įsigijimų kiekius.

    Praktinis efektas svarbus ir klientams: kuo mažesni finansavimo kaštai, tuo lengviau išlaikyti patrauklią mėnesinę kainą, įtraukiant įrenginių keitimą gedimo atveju. Tokios „atsarginio įrenginio“ schemos DaaS paslaugose dažnai tampa argumentu, kodėl įmonės renkasi nuomą vietoje tiesioginio pirkimo.

    Rinkos fonas: finansavimo sandorių 2026 metais nedaug

    Europos įrenginių prenumeratos ir verslo įrangos finansavimo segmentas 2026 metais išlieka gana vangus, todėl „Everphone“ sandoris išsiskiria. Viešai skelbta, kad Londone veikianti „Raylo“ metų pradžioje pritraukė apie 34,5 mln. eurų, o kita Londono bendrovė „equipal“ vasarą paskelbė apie 18,84 mln. eurų finansavimą, susijusį su turto finansavimu.

    Kartu su „Everphone“ 15 mln. eurų refinansavimu, šie sandoriai sudaro apie 68,3 mln. eurų 2026 metų finansavimo apimtį artimose įrenginių prieigos ir įrangos finansavimo srityse. Tai rodo, kad kapitalas į šį segmentą juda selektyviai, labiau remiantis veiklos rodikliais ir prognozuojamais pinigų srautais.

    „Mums svarbu padėti augimo įmonėms su inovatyviais verslo modeliais, o sprendimus kuriame kartu su KfW. Šis finansavimas leis „Everphone“ dar labiau stiprinti pozicijas rinkoje“, – sakė „Commerzbank“ korporatyvinio skolinimo specialistė Mirjam Kuppe-Klötzer.

    Kaip veikia „Everphone“ modelis

    „Everphone“ įkurta 2016 metais ir teikia DaaS paslaugą verslui: nuo įrenginių įsigijimo, paruošimo darbui ir centralizuoto valdymo iki saugumo, remonto bei keitimų. Bendrovė akcentuoja „Choose-your-own-Device“ principą, kai darbuotojai gali pasirinkti pageidaujamą įrenginio modelį, o IT skyrius išlaiko kontrolę per valdymo ir saugumo sprendimus.

    Įmonė taip pat siūlo integruoti jau turimus įrenginių parkus, taikant išpirkimo ir nuomos atgal modelį, kai įranga parduodama paslaugos teikėjui ir toliau nuomojama kaip paslauga. Skelbiama, kad „Everphone“ klientų sąraše yra daugiau nei 1 000 organizacijų, įskaitant dideles tarptautines įmones.

    „Augančioms bendrovėms reikia sprendimų, kurie suteikia greitį ir prognozuojamumą. Būtent tai siekiame užtikrinti per KfW „Venture Tech Growth Financing“ programą, bendradarbiaudami su „Commerzbank“, – sakė KfW programos vadovas Jochen Eichmann.

  • Focus.pl „Nauka“: kas slepiasi už skilties, kuri žada geresnį gyvenimą ir kas ją valdo

    Focus.pl „Nauka“: kas slepiasi už skilties, kuri žada geresnį gyvenimą ir kas ją valdo

    Lenkijos portalo „Focus.pl“ skiltyje „Nauka“ pateikiamas apibendrinamasis puslapis, skirtas visiems šios kategorijos įrašams. Jame akcentuojama, kad tai yra vieta, kur surenkamas anksčiau publikuotas turinys, o ne vienas konkretus naujienos tekstas.

    Skiltyje taip pat pabrėžiama portalo redakcinė kryptis: dėmesys kasdienybei ir temoms, kurios esą realiai veikia gyvenimo kokybę. Greta mokslo minimos ir platesnės gyvenimo būdo temos, įskaitant sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius.

    Toks kategorijos aprašymas atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai dalis žiniasklaidos mokslo turinį pateikia per praktinės naudos prizmę. Vietoje siaurai akademinių atradimų dažniau pasirenkamos temos, susijusios su sveikata, psichologija, kasdieniais įpročiais ar technologijomis, kurios keičia vartotojų elgesį.

    Kita vertus, mokslo skiltys, kurios persidengia su gyvenimo būdu, kelia ir papildomą atsakomybę redakcijai. Skaitytojams svarbu aiškiai atskirti, kur baigiasi moksliškai pagrįstos išvados ir prasideda bendro pobūdžio patarimai, o teiginiai apie sveikatą turėtų būti pateikiami atsargiai ir tikrinant šaltinius.

    Kadangi pateiktas tekstas yra kategorijos pristatymas, o ne straipsnis, jame nėra konkrečių duomenų, autorių citatų ar tyrimų nuorodų. Tokie puslapiai dažniausiai atlieka navigacinę funkciją ir nukreipia į atskirus publikacijų įrašus, kuriuose jau turėtų būti pateikiama platesnė informacija ir kontekstas.

  • Sensacija Varšuvos centre: kasinėjimai atidengė prieškarinės filharmonijos pėdsakus ir lobį

    Sensacija Varšuvos centre: kasinėjimai atidengė prieškarinės filharmonijos pėdsakus ir lobį

    Varšuvos centre, vykdant Naujojo Varšuvos centro projektą, archeologai aptiko netikėtą radinių sankaupą, ilgus dešimtmečius slėptą po žeme. Kasinėjimai vyko Sienkiewicziaus gatvės rajone, kur iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo mūrinis namas.

    Po žeme atsidengė pastato pamatų dalys ir rūsiai, kuriuose išliko įvairių daiktų kolekcija. Tarp jų rasta didelių lubinių šviestuvų fragmentų, metalinių dekoro detalių, keramikos, lėkščių ir gausybė stalo įrankių.

    Dalis radinių, kaip manoma, galėjo būti susiję su prieškarine Varšuvos filharmonija, kadaise veikusia šiame kvartale. Šviestuvų mastas leidžia spėti, kad jie galėjo kabėti pagrindinėje koncertų salėje arba vestibiulyje.

    „Radinių pobūdis ir kai kurių objektų dydis leidžia sieti juos su reprezentacinėmis erdvėmis, tačiau galutines išvadas pateiks tik tolesni tyrimai“, – teigė kasinėjimus prižiūrintys archeologai.

    Tarp įdomiausių atradimų minimas bronzinis raitelio ant žirgo figūrėlės fragmentas bei dviejų didelių lėkščių dalys su Lenkijos valdovų atvaizdais. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie daiktai gali padėti tiksliau atkurti to meto interjerų estetiką ir kasdienę miesto kultūrą.

    Dar vienas dėmesį patraukęs objektas yra plafonas su vyro galva profiliu, pažymėtas 1881 metų data. Jis siejamas su Varšuvos skulptoriumi Sławomiru Celińskiu, tačiau data kelia klausimų, nes filharmonijos rūmai iškilo vėliau, jau XX amžiaus pradžioje.

    Tyrėjai taip pat aptiko metalinį vainiką, galėjusį būti naudojamą ceremonijose, apdovanojimuose ar įamžinant svarbius įvykius. Archeologų teigimu, nors objektas pažeistas, jis gali priminti vainiką, matomą archyvinėse filharmonijos interjero nuotraukose, tačiau ryšį dar reikia patvirtinti.

    Didžiausia intriga kol kas išlieka klausimas, kurie radiniai iš tiesų priklausė filharmonijai, o kurie galėjo būti gyvenamojo namo gyventojų turtas. Rūsiuose išlikę gaisro pėdsakai leidžia manyti, kad pastatas karo metu buvo smarkiai apgadintas ir neišliko.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie kasinėjimai miesto centre dažnai atveria sluoksnius, leidžiančius naujai pažvelgti į prieškarinį urbanistinį audinį. Kiekvienas identifikuotas daiktas, nuo buities smulkmenų iki reprezentacinių dekoro elementų, gali papildyti istorikų žinias apie tuometinę Varšuvą ir jos kultūros institucijų kasdienybę.

  • Mįslė iš Arabijos jūros: mokslininkai aptiko genetiškai išskirtinius humbakus ir jų dainas

    Mįslė iš Arabijos jūros: mokslininkai aptiko genetiškai išskirtinius humbakus ir jų dainas

    Arabijos jūroje gyvenantys humbakai jau seniai kelia klausimų biologams, nes jų elgsena ryškiai skiriasi nuo daugumos pasaulio populiacijų. Skirtingai nei kiti humbakai, jie nevyksta į ilgas sezonines migracijas tarp vėsių maitinimosi rajonų ir tropinių veisimosi vietų, o ištisus metus laikosi tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse, taip pat prie Omano krantų.

    Paradoksalu, kad net ir likdami šiltuose vandenyse šie banginiai išlaiko Šiaurės pusrutuliui būdingą veisimosi ciklą. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad toks derinys rodo ilgalaikį prisitaikymą prie regiono aplinkos sąlygų ir galimą izoliaciją nuo kitų humbakų grupių.

    Dar vienas išskirtinumas yra jų dainos. Nors humbakų giesmės skirtingose populiacijose ir taip gali skirtis, Arabijos jūros įrašai sudaro savitą repertuarą, kuris kituose regionuose nefiksuojamas, o tai ilgą laiką stiprino prielaidą apie atskirą šios grupės raidą.

    Nauji genetiniai įrodymai

    Naujausiame tyrime mokslininkai palygino Arabijos jūros humbakų genetinę medžiagą su mėginiais iš kitų pasaulio vietų. Iš viso į analizę įtraukti 2 285 individų duomenys, o rezultatai parodė aiškią genetinę atskirtį nuo trijų šiuo metu plačiai pripažįstamų humbakų porūšių grupių.

    Skaičiavimai leidžia manyti, kad Arabijos jūros humbakų evoliucinė linija nuo kitų atsiskyrė maždaug prieš 43 000–113 000 metų. Tokia laiko atkarpa biologijoje laikoma pakankama, kad populiacija įgytų ryškių genetinių ir elgsenos bruožų, ypač jei judėjimą riboja geografiniai ir ekologiniai veiksniai.

    Tyrėjai taip pat įvertino istorinio XIX amžiaus pavyzdžio DNR, kuris anuomet buvo aprašytas kaip Megaptera indica. Šio egzemplioriaus liekanos saugomos Paryžiaus Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje, o genetiniai duomenys patvirtino, kad jis buvo humbakas ir artimai susijęs su šiandien Arabijos jūroje gyvenančiais individais.

    Ar tai bus naujas porūšis?

    Jei mokslinė bendruomenė ir taksonomijos institucijos oficialiai priims šias išvadas, Arabijos jūros populiacija galėtų būti pripažinta ketvirtuoju humbakų porūšiu. Siūlomas pavadinimas Megaptera novaeangliae indica siejamas su istoriniu aprašymu, tačiau kol kas tai dar nėra formaliai įtvirtintas statusas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ši populiacija yra nedidelė ir pasižymi itin maža genetine įvairove, o per pastaruosius du dešimtmečius nebuvo aiškių požymių, kad jos gausumas didėtų. Maža genetinė įvairovė gali didinti pažeidžiamumą ligoms ir aplinkos pokyčiams, todėl apsaugos priemonės čia tampa ypač svarbios.

    Tarp pagrindinių grėsmių įvardijami įsipainiojimas į žvejybos įrankius, susidūrimai su laivais, povandeninis triukšmas, tarša ir ligos. Prie rizikų prisideda ir klimato kaita, galinti keisti musonų dinamiką bei jūrų produktyvumą, o kartu ir žuvų bei krilio išteklius, nuo kurių priklauso banginių mityba.

    Tarptautinė banginių medžioklės komisija jau anksčiau Arabijos jūros humbakus buvo išskyrusi kaip atskirą veisimosi ir maitinimosi populiaciją bei rekomendavo rengti jai skirtą apsaugos planą. Nauji genetiniai duomenys sustiprina argumentą, kad tai gali būti dar unikalesnė evoliucinė grupė, nei manyta iki šiol.

  • Alpėse aptiko daugiau nei 30 priešistorinių namų: kas išdavė neįprastą geležies amžiaus gyvenvietę

    Alpėse aptiko daugiau nei 30 priešistorinių namų: kas išdavė neįprastą geležies amžiaus gyvenvietę

    Alpėse, Galgenbichl kalvoje Pustertalo slėnyje, archeologai atidengė netikėtai didelę ankstyvojo geležies amžiaus gyvenvietę. Kasimą paskatino planuojami kelio darbai link Antholz ir Olang slėnių, tačiau pirmieji radiniai greitai virto plataus masto tyrimu.

    Iš pradžių fiksuoti vieno pastato pėdsakai, o vėliau jų daugėjo tol, kol identifikuotų statinių skaičius perkopė 30. Tyrėjų vertinimu, didžioji dalis pastatų datuojami maždaug 800–500 metais prieš mūsų erą, bet vietovėje žmonės galėjo gyventi ir vėliau, iki I amžiaus prieš mūsų erą.

    Vietos pasirinkimas, anot archeologų, nebuvo atsitiktinis. Pustertalo slėnis nuo seno laikomas svarbiu keliu per Alpes, jungusiu rytų ir vakarų kryptimis, todėl gyvenvietė galėjo būti įtraukta į regiono mainų ir ryšių tinklus.

    Ką pasakoja radiniai

    Kasinėjimuose rasta kasdienę buitį atspindinčių dirbinių: audimo pasvarų ir verpstukų, rodančių tekstilės gamybą, taip pat girnų akmenų, naudotų grūdams smulkinti. Aptikta ir keramikos, bronzos apdirbimo pėdsakų bei gyvulių kaulų.

    Tarp gyvulių liekanų itin dažni galvijų kaulai, o tai gali reikšti gana stabilų apsirūpinimą maistu ir išteklius. Tokie duomenys leidžia detaliau vertinti, kaip ankstyvojo geležies amžiaus bendruomenės derino žemdirbystę, gyvulininkystę ir amatus.

    Namai ant šlaito ir gaisro pėdsakai

    Gyvenvietė įrengta stačiame šlaite, todėl žmonėms pirmiausia teko formuoti terasas, kad atsirastų lygios statybų aikštelės. Pastatai turėjo akmeninius pamatus, o viršutinės konstrukcijos buvo medinės, šlaito pusėje papildomai sutvirtintos mediniais ramsčiais.

    Archeologiniuose sluoksniuose matomi degėsių pėdsakai rodo, kad bent dalį gyvenvietės tam tikru metu nuniokojo gaisras. Tokie įvykiai geležies amžiaus gyvenvietėse neretai siejami tiek su nelaimingais atsitikimais, tiek su konfliktais ar sąmoningu teritorijos pertvarkymu, tačiau šiuo atveju išvadoms dar reikia papildomų tyrimų.

    Neįprasti vaikų palaidojimai

    Vienu jautriausių radinių tapo mažas laidojimo plotas pačioje gyvenvietėje, kuriame laidoti tik labai maži vaikai. Archeologai pabrėžia, kad tai skiriasi nuo netoliese esančių laidojimo vietų, kur dažniau fiksuotas kremavimas.

    Toks skirtumas gali reikšti kitokią tradiciją, taikytą jauniausiems bendruomenės nariams, arba atskiras, amžių ar socialinį statusą atspindinčias laidojimo normas. Kartu daugiau nei 30 namų, amatininkystės ir ūkio pėdsakai bei ryšių indikacijos leidžia atkurti itin detalų priešistorinės bendruomenės gyvenimo vaizdą.

  • Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusijos „Geraň-5“ gali pasiekti Lenkiją per minutes: ukrainiečiai rado pigų priešnuodį

    Rusija Ukrainoje vis dažniau naudoja greitesnius ir sunkiau numušamus atakos dronus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę ir kaimyninėms NATO valstybėms. Kalbama apie reaktyvinį „Geraň-5“ – naujesnę, greitesnę vadinamųjų „Shahed“ tipo dronų versiją, skirtą smūgiams bangomis prieš miestus ir infrastruktūrą.

    Šis dronas iš esmės yra hibridas tarp bepilotės platformos ir sparnuotosios raketos, nes naudoja turborreaktyvinį variklį. Atvirai skelbiamais vertinimais, jo greitis gali siekti apie 450–600 kilometrų per valandą, o nuotolis – arti 1 000 kilometrų, todėl nuo paleidimo vietos iki taikinio jis gali atskrieti gerokai greičiau nei lėtesni sraigtiniai dronai.

    Lenkijai svarbiausias veiksnys yra geografinis atstumas ir reakcijos laikas. Palyginti su lėtesniais dronais, reaktyvinė platforma tą patį kelią įveikia kelis kartus greičiau, todėl oro gynybos grandinė turi mažiau laiko aptikti, identifikuoti taikinį ir priimti sprendimą dėl numušimo.

    Pastaraisiais metais Lenkijos rytuose ne kartą fiksuotos su karu Ukrainoje susijusios rizikos, įskaitant į šalies teritoriją nukritusius objektus. Tokie incidentai primena, kad net ir be tiesioginės atakos prieš NATO, nuolaužos ar nukrypę taikiniai gali sukelti realių pasekmių, o greitesnės priemonės trumpina laiką, per kurį galima sureaguoti.

    Ukrainiečių atsakas – dronas perėmėjas

    Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien brangiems priešlėktuviniams kompleksams, bet ir pigesnėms, masiškai pritaikomoms priemonėms. Viena tokių – dronas perėmėjas STING, kurį kuria „Wild Hornets“ ir kuris, ukrainiečių teigimu, jau buvo panaudotas ore sunaikinti reaktyvinį „Geraň-5“.

    Viešai skelbiama, kad atnaujinta perėmėjo versija su galingesne pavara sukurta tam, kad galėtų pavyti greitesnius taikinius. Kūrėjai taip pat mini nuotolinio valdymo ir ryšio sprendimus, leidžiančius valdyti perėmėją didesniu atstumu, kai tradiciniai, lėtesni perėmimo dronai nebespėja.

    Kodėl tai gali būti svarbu NATO šalims

    Esminė tokio sprendimo logika – kaina ir mastelis. Brangių priešlėktuvinių raketų atsargos yra ribotos, o masiniai dronų antskrydžiai siekia priversti gynybą eikvoti brangius resursus, todėl pigesni perėmėjai gali tapti papildomu sluoksniu tarp oro gynybos ir taikinio.

    Jei perėmėjai įrodys efektyvumą realiomis sąlygomis, tokios priemonės galėtų papildyti klasikinę oro gynybą ir mažinti spaudimą raketiniams kompleksams. Kartu tai stiprina bendrą tendenciją, kai mūšio lauke sparčiai plečiasi DI ir automatizacijos vaidmuo aptikime, taikinių atpažinime bei perėmimo sprendimuose.

    Lenkijai ir kitoms regiono šalims tai yra signalas, kad grėsmės pobūdis keičiasi: svarbus tampa ne vien atstumas, bet ir sekundėmis matuojamas sprendimų priėmimo greitis. Tokiose situacijose didžiausią efektą dažnai duoda ne viena sistema, o kelių sluoksnių gynyba, kurioje atsiranda vietos ir pigiems, greitai gaminamiems perėmėjams.

  • Aviacijos kuras iš pjuvenų: mokslininkai žada pigiau ir švariau, bet yra svarbus minusas

    Aviacijos kuras iš pjuvenų: mokslininkai žada pigiau ir švariau, bet yra svarbus minusas

    Avialinijos ir oro uostai vis dažniau ieško alternatyvų tradicinei reaktyvinei naftai, nes sektoriui tenka spaudimas mažinti emisijas ir mažiau priklausyti nuo naftos kainų svyravimų. Viena realiausių krypčių laikomas tvarus aviacijos kuras, tačiau jo gamyba vis dar brangi, o pasiūla – ribota.

    Rusijos mokslininkų grupė pristatė sprendimą, paremtą tuo, ko netrūksta pramonėje: pjuvenomis ir žemės ūkio atliekomis. Jie pagamino sintetinį aviacijos kurą iš pušinių pjuvenų ir saulėgrąžų lukštų, o vėliau išbandė jį mažoje dujų turbininėje įrangoje, imituojant skirtingus darbo režimus.

    Kaip atliekos virsta kuru

    Tyrime pasirinktos žaliavos priskiriamos antros kartos biomasei, nes jos nėra tinkamos maistui ir nekonkuruoja su žemės ūkiu dėl dirbamos žemės. Medienos apdirbimo pramonė ir saulėgrąžų perdirbimas kasmet sukuria didelius kiekius tokių atliekų, todėl teoriškai tai galėtų mažinti ir atliekų tvarkymo naštą.

    Pati gamybos grandinė yra sudėtinga. Biomasa pirmiausia paverčiama sintezės dujomis dujinimo procese, o tuomet taikant Fišerio–Tropšo sintezę išgaunami angliavandeniliai, iš kurių atskiriama ir papildomai išgryninama aviacijai tinkama frakcija.

    Mokslininkai pabrėžė katalizatorių svarbą, nes būtent jie leidžia „sustyguoti“ galutinio kuro sudėtį. Pagal pateiktus rezultatus, apie 90 proc. gauto kuro sudarė šakotieji izoalkanai, kurie padeda užtikrinti žemesnę stingimo temperatūrą – tai vienas svarbiausių reikalavimų aviacijoje, kur kuras turi patikimai veikti esant šalčiui dideliame aukštyje.

    Bandymų rezultatai: mažiau emisijų, bet ir mažesnė trauka

    Bandymuose kuras buvo deginamas mažoje dujų turbininėje sistemoje nuo tuščiosios eigos iki režimo, artimo kruiziniam, o sąnaudos siekė apie 600 mililitrų per minutę. Rezultatai lyginti su tradiciniu reaktyviniu kuru TS-1.

    Tyrėjų teigimu, lyginant su įprastu kuru, azoto oksidų emisijos sumažėjo apie 70 proc., sieros dioksido – apie 90 proc., o anglies monoksido – apie 50 proc. Taip pat fiksuotas maždaug 10 decibelų triukšmo mažėjimas ir stabilesnis variklio darbas.

    Vis dėlto už šiuos privalumus teko sumokėti našumu. Trauka pasirodė apie 10 proc. mažesnė, todėl pilna tradicinės reaktyvinės naftos pakeitimo perspektyva, bent kol kas, atrodo ribota.

    „Tai veikiau kelias į biokomponento priemaišą, o ne į šimtaprocentinį pakeitimą“, – pabrėžė tyrėjai, apibendrindami bandymų kryptį.

    Kodėl pasauliui vis dar trūksta tvaraus aviacijos kuro

    Net ir sparčiai augant susidomėjimui, tvaraus aviacijos kuro rinka susiduria su klasikine dilema: technologijos veikia, bet mastas per mažas, kad kainos kristų greitai. Dėl to daugelis sprendimų šiandien orientuojasi į mišinius, kur tvarus komponentas sudaro iki maždaug 30 proc., siekiant suderinti techninius reikalavimus ir galutinę kainą.

    Ši tema ypač aktuali Europos Sąjungoje, kur aviacijos dekarbonizacija tampa vis griežtesnės politikos dalimi, o oro transportas jautrus tiekimo sutrikimams. Nors aviacijos kuras sudaro tik nedidelę pasaulinės naftos paklausos dalį, sektoriui itin svarbus stabilus prieinamumas ir kokybės standartai.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Fuel, o jo autoriai akcentuoja, kad kelias į platesnį pritaikymą priklausys ne tik nuo laboratorinių rezultatų. Esminiai klausimai išlieka tie patys: ar pavyks užtikrinti pramoninį mastą, stabilią žaliavų logistiką, sertifikavimą ir kainą, kurią rinka gali priimti.

  • DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    Kas nustatyta tyrime?

    Dar visai neseniai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus buvo lengva atpažinti iš nenatūralių detalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad DI kuriami veidai ne tik vis geriau imituoja tikrus žmones, bet ir neretai sukelia didesnį pasitikėjimą nei realių asmenų fotografijos.

    Tyrimą atlikę Lancaster University, Stanford University ir University of California, Berkeley mokslininkai lygino, kaip žmonės vertina DI sugeneruotų veidų patikimumą ir realumą. Rezultatai, jų teigimu, turi tiesioginių pasekmių kovai su sukčiavimu internete ir dezinformacija.

    Pirmoje eksperimento dalyje 169 dalyviams buvo parodyti 96 skirtingi veidai, besiskiriantys amžiumi, lytimi ir kilme. Dalyvių prašyta nuspręsti, ar matomas veidas yra tikro žmogaus, ar sukurtas DI.

    Vidutinis atpažinimo tikslumas siekė 58,4 proc., tai yra tik šiek tiek daugiau nei atsitiktinis spėjimas. Tai reiškia, kad nemaža dalis DI sukurtų veidų kasdienėje aplinkoje gali būti palaikyti tikrais.

    Kodėl DI veidai atrodo patikimesni?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai vertino, kiek pateikti veidai atrodo patikimi. Tikrų žmonių nuotraukos gavo vidutinį 4,03 įvertinimą septyniabalėje skalėje, o DI sugeneruoti veidai buvo vertinami aukščiau.

    Vyresniu modeliu sukurtų veidų vidurkis siekė 4,36, o naujesnio, difuzijos tipo modelio sugeneruotų veidų įvertinimas pakilo iki 4,70. Kitaip tariant, dalyviai DI veidus vidutiniškai laikė patikimesniais nei realių asmenų fotografijas.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį į paradoksą: naujausiu modeliu sukurti veidai buvo vertinami kaip mažiau realistiški nei sukurti senesne technologija, tačiau būtent jie kėlė didžiausią pasitikėjimą. Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenys realistiškumą ir patikimumą gali apdoroti kaip atskiras, ne visada sutampančias savybes.

    Kokia rizika visuomenei?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad lengvai prieinami veidų generatoriai gali supaprastinti tapatybės vagystes, apsimetinėjimą kitais asmenimis ir tikslines apgaules socialiniuose tinkluose. Kuo mažiau pastangų reikia sukurti įtikinamą veidą, tuo didesnė tikimybė, kad tokie vaizdai bus panaudoti masinėms sukčiavimo kampanijoms.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad žmones galima apgauti dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais. Tokie modeliai tapo lengvai prieinami ir leidžia beveik bet kam kurti netikrus veidus, kurie gali būti panaudoti dezinformacijai, tapatybės vagystėms ar apsimetinėjimui“, – sakė tyrimo bendraautorė, psichologijos doktorantė Alexis McGuire.

    Ji taip pat pažymi, kad visuomenei vis dažniau susiduriant su netikrais veidais, kritiškai svarbu stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kurti apsaugos priemones. Tai aktualu ne tik pavieniams interneto vartotojams, bet ir institucijoms, kurios priima sprendimus dėl viešosios informacijos patikimumo.