Blog

  • Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas ketvirtadienį pranešė peržiūrintis naujausią Jungtinių Valstijų pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Tai įvyko po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad atsakymo iš Teherano jis pasirengęs laukti dar kelias dienas.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei teigė, kad Islamo Respublika gavo JAV poziciją ir ją vertina. Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, kontaktai tarp Teherano ir Vašingtono pastaruoju metu vyko per tarpininkus.

    Pakistanas lieka tarpininku

    Irano pusė nurodo, kad tarpininkavimo vaidmenį toliau atlieka Pakistanas, kuris anksčiau priėmė JAV ir Irano derybinius kontaktus. Teigiama, kad jau įvyko kelios apsikeitimo žinutėmis bangos, paremtos Irano anksčiau išdėstyta 14 punktų pozicija.

    Iranui svarstant pasiūlymą, diplomatinis fonas išlieka įtemptas, o derybos pastarosiomis savaitėmis nedavė aiškaus proveržio. Abi pusės viešai tęsia griežtą retoriką ir paraleliai demonstruoja pasirengimą eskalacijai.

    Trumpo ultimatumai ir grasinimai

    Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jei atsakymai iš Teherano netenkins, situacija gali pasikeisti labai greitai. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV esą yra pasirengusios imtis veiksmų, jei susitarimas nebus pasiektas.

    „Patikėkite, jei negausime tinkamų atsakymų, viskas gali vykti labai greitai. Mes visi pasirengę“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Paklaustas, kiek laiko jis pasiruošęs laukti, JAV prezidentas nurodė, kad tai gali būti kelios dienos, tačiau procesas gali ir staiga paspartėti. Pastaruoju metu jis ne kartą skelbė apie galimus terminus, tačiau juos atidėdavo.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos šuolis

    Derybų baigtį atidžiai stebi energijos rinkos, nes konfliktas tiesiogiai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzito kelių. Iki karo per šį sąsiaurį tekėdavo apie penktadalis pasaulinės naftos ir SGD srautų.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba regione smarkiai susitraukė, o tai rinkose didina tiekimo sutrikimų riziką. Ketvirtadienį naftos kainos kilo: „Brent“ rūšies ateities sandoriai pasiekė apie 99 eurus už barelį, o „West Texas Intermediate“ – apie 93 eurus.

    Irano Revoliucinė gvardija tuo pat metu perspėjo, kad nauji smūgiai prieš Iraną galėtų išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Tokie pareiškimai, kartu su neapibrėžtomis derybomis, didina geopolitinę riziką ir spaudimą rinkoms.

  • „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    JAV kuro elementų technologijų bendrovės „Bloom Energy“ akcijos kilo po žinios apie partnerystę su Europoje veikiančia DI debesijos paslaugų bendrove „Nebius“. Įmonės paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama greičiau užtikrinti elektros tiekimą augantiems duomenų centrams Europoje.

    Pagal SEC pateiktą informaciją „Nebius“ per visą sutarties laikotarpį gali sumokėti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų paslaugų mokesčių, tačiau galutinės sumos priklausys nuo sąlygų ir įgyvendinimo apimties. Sutartyje numatytas kelių etapų diegimas per 10 metų laikotarpius.

    Kaip veiks partnerystė?

    „Nebius“ planuoja pirkti elektrą, kurią generuos „Bloom Energy“ vietoje įrengiamos kuro elementų sistemos, o pati „Bloom Energy“ turėtų įrangą sumontuoti ir prižiūrėti. Tokia schema leidžia duomenų centrams greičiau gauti reikalingą galią, nelaukiant ilgo prisijungimo prie tinklo ar jo stiprinimo.

    Skelbiama, kad projektas numato apie 250 megavatų garantuotos galios ir 328 megavatus įdiegtos galios. Šie skaičiai reikšmingi, nes DI užduotys, ypač modelių mokymas ir didelės apimties skaičiavimai, reikalauja stabilaus, nuolatinio elektros tiekimo.

    „Elektra išlieka vienu pagrindinių DI infrastruktūros plėtros ribojimų, todėl pasirinkome sprendimą, kuris gali būti įdiegtas vietoje ir per klientams reikalingus terminus“, – sakė „Nebius“ produktų ir infrastruktūros vadovas Andrejus Korolenka.

    Kodėl Europoje tai tampa kritiška?

    Europos duomenų centrų rinka plečiasi, tačiau projektams vis dažniau kliūva tinklo pajėgumų stoka, ilgi prijungimo terminai ir aukštesnės elektros kainos nei JAV. Dėl to didieji skaičiavimo pajėgumų planai neretai susiduria su realybe: vien serverių nepakanka, jei nėra aiškaus ir greito kelio iki patikimos energijos.

    Šiame kontekste vietoje diegiami energijos šaltiniai tampa alternatyva, leidžiančia bent dalį galios užsitikrinti greičiau. Kuro elementų technologija dažnai pristatoma kaip sprendimas, galintis sumažinti lokalią taršą, tačiau jos poveikis klimatui priklauso ir nuo naudojamo kuro, tiekimo grandinės bei veikimo režimo.

    „Nebius“ ambicijos ir platesnis fonas

    „Nebius“ pastaruoju metu stiprina pozicijas kaip skaičiavimo pajėgumų tiekėja Europoje ir skelbia apie didelės apimties projektus. Bendrovė taip pat yra pranešusi apie planus Suomijoje statyti didelio masto DI duomenų centrą, kurio galia siektų 310 megavatų, o veiklos startas numatomas 2027 metais.

    Tokie projektai rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros Europoje pereina į etapą, kuriame lemiamu veiksniu tampa ne tik lustai ar serveriai, bet ir energijos prieinamumas. Rinka vis dažniau ieško modelių, kurie sutrumpintų kelią nuo projekto paskelbimo iki realiai veikiančių skaičiavimo pajėgumų.

  • IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėja prie kritinės ribos: mažėjant atsargoms ir vasarą augant kelionių sezonui paklausai, situacija gali tapti itin įtempta jau liepą ar rugpjūtį.

    IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad svarbiausias žingsnis siekiant sušvelninti su Irano karu siejamą energijos šoką yra visiškas ir besąlygiškas strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.

    Hormūzo sąsiauris ir pasiūlos smūgis

    Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas greitai persiduoda kainoms, tiekimo grandinėms ir degalų rinkoms.

    Pasak IEA vadovo, jei sąsiauris nebus atvertas, o iš Artimųjų Rytų neatsiras papildomos naftos pasiūlos, rinką vienu metu veiks du nepalankūs veiksniai: toliau mažėjančios atsargos ir sezoninis paklausos šuolis.

    Strateginės atsargos jau buvo pajudintos

    IEA primena, kad tarptautiniu mastu jau buvo imtasi intervencijų: koordinuotai iš strateginių atsargų į rinką nukreipta apie 400 mln. barelių naftos, siekiant amortizuoti karo sukeltą pasiūlos sutrikimą.

    Agentūra pabrėžia, kad tokios priemonės paprastai skirtos laikinam stabilizavimui, tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo fizinių tiekimo srautų atkūrimo ir infrastruktūros darbo normalizavimo.

    Kainos kyla, rizikos didėja

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi diplomatinį procesą, nes bet kokios žinios dėl sąsiaurio, gavybos ir perdirbimo pajėgumų gali greitai pakeisti kainų kryptį. Prekyboje matomas kainų šuolis atspindi išaugusią rizikos premiją, kurią pirkėjai moka už neapibrėžtumą.

    Pasak Fatihos Birolio, didžiausią šios krizės kainą gali sumokėti besivystančios Azijos ir Afrikos šalys, kur energijos brangimas greičiau virsta transporto, maisto ir bazinių prekių kainų augimu.

    „Jei sąsiauris nebus atvertas ir neatsiras naujos pasiūlos, rinka liepą ar rugpjūtį gali įžengti į raudonąją zoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA taip pat pabrėžia, kad Artimųjų Rytų gavybai ir perdirbimui grįžti į iki konflikto buvusius lygius gali prireikti daug laiko, todėl agentūra teigia esanti pasirengusi koordinuoti papildomus veiksmus, jei situacija dar labiau pablogėtų.

  • „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    Investicijos ir taupymas iki 2028 metų

    Automobilių gamintoja „Stellantis“ pristatė penkerių metų pertvarkos planą, kuriame numatė apie 60 mlrd. eurų investicijų ir 6 mlrd. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki 2028 metų. Bendrovė taip pat išsikėlė tikslą iki 2028 metų vėl generuoti teigiamą laisvąjį pinigų srautą.

    Planą pristatė generalinis direktorius Antonio Filosa, o renginys vyko bendrovės Šiaurės Amerikos būstinėje netoli Detroito. Rinkos reakcija buvo atsargi: investuotojai vertino ir ambicingus skaičius, ir pastarųjų metų finansinius iššūkius.

    Daugiau kaip 60 naujų automobilių

    Didžiausia investicijų dalis, 36 mlrd. eurų, bus skirta gausiam prekės ženklų portfeliui: numatyta pristatyti daugiau kaip 60 naujų modelių ir reikšmingai atnaujinti dar apie 50 esamų. Bendrovė akcentuoja, kad pasiūloje bus ir elektromobilių, ir hibridų, ir vidaus degimo variklių modelių.

    Dar 24 mlrd. eurų planuojama nukreipti į pasaulines platformas ir naujas technologijas, kad skirtingi prekės ženklai galėtų greičiau kurti automobilius ir mažinti gamybos sudėtingumą. Automobilių pramonėje tai laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti savikainą, kai auga konkurencija ir spaudimas maržoms.

    Nauja platforma ir gamyklų užimtumas

    Kaštams mažinti „Stellantis“ ketina 2027 metais pristatyti „STLA One“ platformą, kuri sujungtų penkias esamas architektūras į vieną keičiamo masto sprendimą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų duoti apie 20 proc. efektyvumo prieaugį ir sumažinti kompleksiškumą.

    Iki 2030 metų „Stellantis“ siekia, kad 50 proc. gamybos apimties būtų paremta trimis pasaulinėmis platformomis, o komponentų pakartotinis panaudojimas pasiektų iki 70 proc. Taip pat keliamas tikslas Europoje ir JAV iki 2030 metų pasiekti 80 proc. gamyklų užimtumą.

    Prekės ženklų portfelis ir regionų pertvarkymai

    Bendrovė teigia neplanuojanti atsisakyti nė vieno iš 14 automobilių prekės ženklų, tačiau numato vidinių struktūrų peržiūrą Europoje. Skelbiama, kad prekės ženklų DS ir „Lancia“ veikla Europoje bus integruojama atitinkamai į „Citroen“ ir „Fiat“ struktūras.

    „Stellantis“ taip pat nurodė, kad dalį Europos pajėgumų planuoja sumažinti daugiau kaip 800 000 vienetų, tačiau tai esą bus daroma ne uždarant gamyklas, o perorientuojant veiklą ir pasitelkiant partnerystes. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos rinkos realybę: augančią Kinijos gamintojų įtaką ir poreikį greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    „Norime, kad šiandien išsineštumėte vieną žinią: „Stellantis“, turėdama savo mastą, gebėjimus ir naują strateginį planą, yra gerai pasirengusi sėkmei“, – sakė Antonio Filosa.

    Planas skelbiamas po itin sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė buvo priversta peržiūrėti ankstesnes elektrifikacijos ambicijas ir vykdyti restruktūrizaciją. Automobilių sektoriuje, kur elektromobilių paklausa auga netolygiai, o kainų karai mažina pelningumą, investuotojai paprastai tikisi ne vien pažadų, bet ir aiškių rodiklių, kaip bus atstatomas pinigų srautas bei konkurencingumas.

  • Vėlyvas pavasaris – tinkamas metas patikrinti odą: kaip laiku pastebėti odos vėžio požymius

    Pavasarį odą lengviau įvertinti

    Pavasaris dažnai reiškia daugiau laiko lauke, lengvesnius drabužius ir daugiau dienos šviesos. Dermatologai pabrėžia, kad tai vienas palankiausių laikotarpių pastebėti odos pokyčius, kurie žiemą galėjo likti nepastebėti. Kai oda ilgą laiką būna pridengta, nauji apgamai, dėmės ar negyjančios žaizdelės dažnai tiesiog neužkliūva už akių.

    Didėjant ultravioletinių spindulių intensyvumui, svarbu prisiminti, kad saulės poveikis kaupiamasis ir lemia riziką susirgti odos vėžiu. Būtent todėl profilaktika prasideda ne per atostogas, o kasdienėje rutinoje, dar prieš vasarą.

    Odos vėžys: dažnas, bet nuvertinamas

    Odos vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų, o sergamumas daugelyje Europos šalių nuosekliai auga. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai minimas melanoma, praktikoje didžiąją dalį atvejų sudaro nemelanominiai odos navikai, tokie kaip bazalioma ir plokščialąstelinis odos vėžys. Šie navikai dažnai gydomi sėkmingai, tačiau uždelstas kreipimasis gali lemti sudėtingesnį gydymą ir didesnes intervencijas.

    Melanoma nustatoma rečiau, tačiau yra pavojingiausia, nes greičiau metastazuoja. Skirtumas tarp anksti ir vėlai diagnozuotos melanomos baigčių yra itin didelis: ankstyvose stadijose išgijimo tikimybė paprastai yra labai aukšta, o pažengus ligai prognozė suprastėja kelis kartus.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Svarbiausia taisyklė paprasta: jei odos darinys keičiasi, jį verta parodyti specialistui. Įtarimą turėtų kelti apgamas ar dėmė, kuri didėja, keičia spalvą, tampa netaisyklingos formos, ima kraujuoti, šlapiuoti, šašuotis ar niežėti. Taip pat svarbus signalas yra odos vieta, kuri ilgai negyja arba nuolat atsinaujina.

    Savistaba neturi virsti nuolatiniu nerimu, tačiau reguliarumas padeda nepražiopsoti reikšmingų pokyčių. Praktikoje tai reiškia trumpą viso kūno odos apžiūrą kartą per mėnesį, o pastebėjus naują ar pakitusį darinį, kreiptis į dermatologą dėl apžiūros dermatoskopu.

    Kas labiausiai didina riziką?

    Didžiausią įtaką odos vėžio rizikai daro ultravioletiniai spinduliai: tiek natūralūs, tiek dirbtiniai. Soliariumai siejami su reikšmingai padidėjusia melanomos rizika, todėl jų rekomenduojama vengti. Svarbūs ir individualūs veiksniai: šviesi oda, polinkis greitai nudegti, daug apgamų, odos vėžio atvejai šeimoje, nusilpęs imunitetas.

    Reikšmę turi ir gyvenimo būdas, ypač pasikartojantys nudegimai saulėje vaikystėje ir jaunystėje. Net jei šiuo metu oda atrodo sveika, ankstesnė spinduliuotės „istorija“ gali didinti riziką vėlesniame amžiuje.

    Kaip apsisaugoti kasdien?

    Efektyviausia strategija yra nuosekli apsauga nuo saulės nuo pavasario: kremas su UV filtrais atviroms vietoms, kepurė ar skrybėlė, akiniai nuo saulės, o intensyviausios saulės metu, ypač vidurdienį, protingas buvimas šešėlyje. Kremą svarbu tepti ne tik paplūdimyje, bet ir kasdien, kai daug laiko praleidžiama lauke.

    Jei kyla abejonių dėl konkretaus apgamo ar dėmės, neverta laukti, kol „praeis“. Dermatologo apžiūra paprastai yra greita ir neskausminga, o anksti pastebėtas odos vėžys dažniausiai gydomas paprasčiau ir sėkmingiau.

  • Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiaus „Pivot“ pritraukė 34,4 mln. eurų: DI agentai žada keisti įmonių pirkimus ir sąskaitas

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Pivot“, kuriantis įmonių pirkimų valdymo platformą su DI agentais, pranešė pritraukęs 34,4 mln. eurų investiciją per B serijos finansavimo etapą. Po šio etapo bendras įmonės pritrauktas kapitalas siekia apie 60,2 mln. eurų.

    Finansavimo etapui vadovavo investicijų fondai Forestay Capital ir Notion Capital, taip pat prisijungė Greyhound ir keli pirkimų srities vadovai. Tarp dalyvių minimi ir ankstesni „Pivot“ investuotojai, tačiau bendrovė detalių apie investicijų sąlygas neatskleidė.

    Kodėl pirkimai vis dar „akli“?

    „Pivot“ teigia sprendžianti problemą, kuri daugelyje didelių organizacijų išlieka opi: išlaidų įsipareigojimai dažnai keliauja per atskiras sistemas, el. pašto gijas, skaičiuokles ir rankinius tvirtinimus. Dėl to finansų komandos realų vaizdą apie būsimus įsipareigojimus neretai pamato tik tada, kai sąskaitos jau turi būti apmokėtos arba kai artėja mėnesio uždarymas.

    Tokia situacija paprastai reiškia sudėtingesnį apskaitos uždarymą, prastesnį prognozavimą ir daugiau rankinio sutikrinimo, kai planuotos išlaidos neatitinka to, kas galiausiai atsiranda apskaitoje. Bendrovės vertinimu, pirkimai yra viena iš mažiausiai automatizuotų didžiųjų verslo funkcijų, ypač ten, kur veikia daug padalinių ir skirtingos taisyklės.

    DI agentai vietoje dar vieno proceso sluoksnio

    „Pivot“ bendraįkūrėjas Marc-Antoine Lacroix pabrėžė, kad pirkimų ir finansų vadovams dažnai nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio, o reikia matomumo, ką verslas įsipareigoja pirkti dar iki problemoms tampant mėnesio uždarymo klausimu. Pasak jo, DI agentų principas leidžia dalį monotoniškų veiksmų perkelti nuo žmogaus prie sistemos.

    „Finansų ir pirkimų vadovai mums sako tą patį: jiems nereikia dar vieno darbo eigos sluoksnio. Jiems reikia žinoti, kam įmonė įsipareigoja išleisti pinigus dar iki to, kol tai tampa problema uždarymo metu“, – sakė Marc-Antoine Lacroix.

    Ką žada platforma ir kur bus panaudotos lėšos

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, teigia vienoje platformoje apjungianti pagrindines pirkimų grandinės dalis: nuo užklausų ir tvirtinimų iki pirkimo, sąskaitų, mokėjimų ir ataskaitų. „Pivot“ akcentuoja realaus laiko matomumą į įsipareigotas išlaidas bei integracijas su įmonių išteklių planavimo ir finansų sistemomis.

    „Pivot“ nurodo veikianti daugiau nei 25 šalyse ir valdanti apie 2,5 mlrd. eurų sąskaitų faktūrų per metus. Naują kapitalą įmonė planuoja skirti DI agentų galimybėms spartinti, plėtrai į naujas įmonių rinkas ir integracijoms su finansų sistemomis gilinti, ypač sudėtingose kelių įmonių grupių struktūrose.

  • Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesteryje veikianti biotechnologijų bendrovė „Imperagen“ užbaigė 5,8 mln. eurų „Seed“ finansavimo etapą, skirtą spartinti tyrimus ir plėtrą, plėsti šlapiąją laboratoriją bei stiprinti pardavimų ir rinkodaros kryptį per artimiausius 18 mėnesių. Įmonė kuria platformą, kuri fermentų kūrimą sieja su DI sprendimais ir kvantinės fizikos skaičiavimais, siekiant greičiau gauti pramonei tinkamus rezultatus.

    Finansavimo etapui vadovavo „PXN Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „IQ Capital“ ir „Northern Gritstone“. Po šio etapo bendras „Imperagen“ pritrauktas kapitalas, bendrovės teigimu, pasiekė apie 9,8 mln. eurų, o įmonės vadovu paskirtas Guy Levy-Yurista, turintis patirties technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose.

    Kas keičiasi įmonei

    Naujas kapitalas bus nukreiptas į pagrindinės mokslinių tyrimų platformos tobulinimą, laboratorinės infrastruktūros augimą ir vidinės DI komandos plėtrą. Bendrovė taip pat planuoja daugiau investuoti į komercinę veiklą, kad augantis susidomėjimas virstų ilgalaikėmis sutartimis.

    „Imperagen“ orientuojasi į kelias rinkas: vaistų gamybą, gyvybės mokslus, asmens higienos produktus, tvarią smulkiąją chemiją ir pramonines biotechnologijas. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai biotechnologijų startuoliai siekia greičiau perkelti laboratorinius pasiekimus į gamybą, mažinant kūrimo ciklų skaičių ir eksperimentų kainą.

    Kodėl fermentų kūrimas yra sudėtingas

    Fermentų inžinerija dažnai reikalauja daug iteracijų: nuo mutacijų parinkimo iki realių bandymų laboratorijoje, o sėkmės tikimybė gali būti ribota. Tradiciniai metodai remiasi didelės apimties rankiniu atrankos darbu, kuris paprastai yra lėtas ir brangus, ypač kai reikia optimizuoti kelias savybes vienu metu.

    Pastaraisiais metais populiarėjo metodai, kurie bando pasiūlyti „iš anksto protingus“ dizainus, tačiau praktikoje jie ne visada pakankamai tiksliai nuspėja elgseną realiomis gamybos sąlygomis. Dėl to pramonės klientams svarbiausios tampa prognozuojamumas ir greitis, leidžiantys sumažinti riziką kuriant naujus produktus.

    Uždaro ciklo modelis su kvantiniais skaičiavimais

    „Imperagen“ teigia, kad jos platforma sujungia kvantinės fizikos skaičiavimus, DI modelių mokymą ir automatizuotus bandymus laboratorijoje į vieną uždarą grįžtamojo ryšio ciklą. Idėja paprasta: skaitmeninėje aplinkoje sugeneruojama daug mutacijų kombinacijų, prognozuojamos jų savybės, tuomet pagal šiuos duomenis apmokomi konkrečiai užduočiai pritaikyti DI modeliai.

    Geriausiai įvertinti variantai testuojami fizinėje laboratorijoje, o gauti eksperimentiniai duomenys grąžinami atgal į modelį, kad kitas ciklas būtų tikslesnis. Toks uždaras ciklas, bendrovės aiškinimu, leidžia su kiekvienu bandymų raundu greičiau priartėti prie optimalaus varianto, o ne kartoti plačią ir mažai efektyvią atranką.

    „Matau, kad didžiausią pokytį šiame DI grįstos ateities etape kurs DI gimtos įmonės, kurios remiasi realiais duomenimis ir turi apčiuopiamą poveikį“, – sakė Guy Levy-Yurista.

    „Imperagen“ yra Mančesterio universiteto technologinis atskyrimas, įkurtas 2021 metais. Bendrovės teigimu, jos metodas jau leido kelis kartus iš eilės pagerinti pasirinktų fermentų našumą per santykinai nedaug iteracijų, o tai yra esminis kriterijus, kai siekiama pritaikymo gamyboje.

    Investuotojai pabrėžia ir regioninį aspektą: Šiaurės Vakarų Anglijoje stiprėjanti gyvybės mokslų ekosistema, universitetų infrastruktūra ir talentų bazė sudaro palankią terpę tokioms giliųjų technologijų bendrovėms augti. „Imperagen“ atveju artimiausias etapas bus ne tik technologinis, bet ir komercinis, kai bus tikrinama, ar platforma gali stabiliai generuoti rezultatus skirtinguose pramonės projektuose.

  • Londono „Searchable“ pritraukė 11,9 mln. eurų: kaip prekių ženklai matuojasi matomumą DI paieškoje

    Londono „Searchable“ pritraukė 11,9 mln. eurų: kaip prekių ženklai matuojasi matomumą DI paieškoje

    Londone įsikūrusi DI našumo rinkodaros platforma „Searchable“ pritraukė 11,9 mln. eurų investiciją, o bendrovės vertė po sandorio siekia apie 72,1 mln. eurų. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Headline, o gautos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir plėtrai Jungtinėje Karalystėje bei JAV.

    „Searchable“ kuria sprendimą, padedantį prekės ženklams suprasti, kaip jie pateikiami atsakymuose, kuriuos vartotojams suformuoja DI paremta paieška ir asistento tipo įrankiai. Bendrovė akcentuoja, kad vartotojų kelias iki pirkimo trumpėja, kai rekomendaciją pateikia DI, todėl matomumas tokioje paieškoje tampa tiesiogine paklausos ir pardavimų prielaida.

    Kas keičiasi paieškoje?

    Bendrovės teigimu, vis dažniau paieškos užklausa baigiasi be paspaudimo į svetainę, nes atsakymas pateikiamas paieškos lange ar DI sugeneruotoje santraukoje. Tokia dinamika keičia iki šiol įprastą modelį, kai srautą ir pajamas daugiausia lemia pozicijos tradiciniuose paieškos rezultatuose.

    „Searchable“ įkūrėjas Chrisas Donnelly sako, kad paieška išgyvena kartą per kartą pasitaikantį persitvarkymą, o DI asistento rekomendacija į prekės ženklą atveda labiau apsisprendusius vartotojus. Pasak jo, pagal vidinius duomenis konversijos gali būti kelis kartus didesnės, kai srautas ateina iš asistento tipo sistemų.

    Ką siūlo „Searchable“?

    Platforma pozicionuojama kaip augimo valdymo centras, kuris stebi prekės ženklo matomumą keliuose DI paieškos varikliuose ir iš to išveda veiksmus rinkodaros komandoms. Ji taip pat gali sujungti duomenis iš „Google Analytics“ ir „Search Console“, kad būtų lengviau suprasti, kas lemia srauto pokyčius ir kokių korekcijų reikia turiniui ar komunikacijai.

    Headline partneris Dominicas R. Wilhelmas pabrėžia, kad DI varikliai vis dažniau pateikia atsakymus tiesiogiai, todėl nematomi prekės ženklai gali nepastebimai prarasti paklausą. Jo vertinimu, šioje rinkoje laimės tie, kurie pirmi prisitaikys prie naujos paieškos ekonomikos ir išmoks valdyti matomumą ten, kur vartotojas gauna galutinį atsakymą.

    Augimas ir planai

    Bendrovė nurodo, kad tarp jos klientų yra „American Express“, KPMG, „Siemens“, „Tencent“, „Pfizer“, „Boston Consulting Group“, „DigitalOcean“, „VaynerMedia“ ir „Havas“. „Searchable“ teigimu, įmonės klientai per pirmas 60 dienų vidutiniškai fiksuoja 22 proc. DI nulemto srauto augimą.

    „Searchable“ įkurta 2025 metais, o naujausias investicijų etapas įvyko po ankstesnio, 3,4 mln. eurų pre-seed raundo, kai bendrovė buvo vertinta 34 mln. eurų. Įmonė taip pat skelbia, kad nuo starto sausį per maždaug 4,5 mėnesio pasiekė 1,7 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų, o dabar jos siekia apie 2,2 mln. eurų.

    Artimiausiais 12–24 mėnesiais „Searchable“ prognozuoja tris kryptis: rutininio SEO darbo automatizavimą agentinėmis sistemomis, DI komercijos optimizavimo sluoksnio augimą ir mokamos bei organinės DI matomumo analizės suartėjimą į bendrus priskyrimo modelius. Tai reiškia, kad rinkodaros matavimo įrankiai vis labiau orientuosis ne į paspaudimus, o į tai, ar prekės ženklas apskritai patenka į DI pateikiamą atsakymą.

    „Jei jūsų prekės ženklo nėra tuose atsakymuose, kasdien atiduodate pozicijas konkurentams“, – sakė Chrisas Donnelly.

    „Kai vis daugiau paieškų išsprendžiama tiesiogiai DI atsakymais, nematomos įmonės tiesiog matys mažesnę paklausą“, – sakė Dominicas R. Wilhelmas.

  • Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    300 mln. eurų trijų metų kredito linija

    Suomijos kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė užsitikrinusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Tokia priemonė paprastai naudojama kaip finansinis rezervas, kurį įmonė gali pasitelkti pagal poreikį, o ne iškart pasiimti visą sumą.

    „ICEYE“ nurodo, kad kredito linija skirta padėti išduoti garantijas pagal klientų sutartis, palaikyti tolesnį augimą ir užtikrinti papildomą likvidumo pagalvę. Tai ypač aktualu dirbant su valstybiniais ir gynybos sektoriaus klientais, kur sutartyse dažnai reikalaujama bankinių garantijų.

    Kas finansuoja ir ką tai signalizuoja rinkai

    Kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, o „Citi“ ir „Danske Bank“ veikė kaip jungtiniai pasauliniai koordinatoriai ir pagrindiniai sandorio organizatoriai. Bendrovė teigia, kad bankų grupės geografinė aprėptis ir kompetencijos dera su „ICEYE“ plėtros į naujas rinkas planu.

    Tokio tipo sandoriai technologijų įmonėms paprastai siunčia kelis signalus: kreditoriai vertina verslo modelį kaip pakankamai tvarų, o pati įmonė siekia daugiau lankstumo vykdydama didesnės apimties sutartis. Tai taip pat leidžia greičiau reaguoti į augančią paklausą, nekeičiant kapitalo struktūros taip, kaip tai darytų naujas nuosavybės kapitalo pritraukimas.

    „2025 metai buvo lūžio taškas, kai vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus. Ši kredito linija atspindi pasitikėjimą „ICEYE“ ir sustiprina mūsų finansinį lankstumą augant suverenių žvalgybos pajėgumų paklausai“, – sakė „ICEYE“ iždo vadovas John Lauria.

    Kuo užsiima „ICEYE“ ir kodėl jos sprendimai paklausūs

    2015 metais įkurta „ICEYE“ kuria sintetinės apertūros radaro palydovų sprendimus, leidžiančius stebėti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Bendrovė valdo vieną didžiausių tokio tipo palydovų grupių, o pagrindinis jos pranašumas siejamas su greitu pakartotiniu tos pačios vietos stebėjimu ir santykinai maža duomenų gavimo delsa.

    „ICEYE“ teikia duomenis ir sistemas gynybos bei žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo ir ekstremalių situacijų valdymo sektoriams. Pastaraisiais metais augantis suverenių pajėgumų poreikis reiškia, kad valstybės vis dažniau nori ne tik pirkti duomenis, bet ir turėti savo valdomas sistemas ar išskirtinę prieigą prie palydovų pajėgumų.

    Naujausi projektai ir plėtra

    Bendrovė pastaruoju metu akcentavo kelis didesnius projektus: ji perdavė Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms „MikroSAR“ radarinių palydovų žvalgybos sistemą, o taip pat pranešė į orbitą iškėlusi šešis naujus didesnės raiškos SAR palydovus. Tokie papildymai paprastai didina visos grupės pajėgumą ir leidžia pasiūlyti klientams dažnesnį teritorijų stebėjimą.

    „ICEYE“ taip pat yra pasirašiusi sutartį dėl suverenių SAR sistemų tiekimo Švedijos ginkluotosioms pajėgoms per Švedijos gynybos įsigijimų instituciją. Be to, bendrovė su „Rheinmetall“ yra įsteigusi jungtinę įmonę Vokietijoje ir skelbė apie didelės vertės kosminės žvalgybos projektą, susijusį su išskirtine prieiga prie radarinių palydovų pajėgumų.

    „ICEYE“ teigimu, po stipraus 2025 metų finansinio ir operacinio periodo, kai bendrovė augo ir plėtė tarptautines komandas, ji tikisi panašios augimo dinamikos ir 2026 metais. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose Europos ir kitose pasaulio rinkose.

  • Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miuncheno „ClearOps“ pritraukė 8,6 mln. eurų: DI platforma žada mažinti prastovas pramonėje

    Miunchene įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „ClearOps“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 8,6 mln. eurų. Įmonė kuria DI pagrįstą po pardavimo paslaugų platformą pramonės įrangos gamintojams, siekdama sujungti gamintojus, atstovus, servisus ir pačius įrenginius į vieną koordinuojamą sistemą.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hitachi Ventures“, taip pat dalyvavo „Schoeller Group“ ir „Barkawi Group“. Bendrovė nurodo, kad tai pirmasis jos institucinis kapitalo pritraukimas, o lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą, pardavimų vystymą ir DI sprendimų tobulinimą.

    Kur slypi problema po pardavimo grandinėje?

    Po pardavimo paslaugos pramonėje apima atsarginių dalių planavimą, remonto darbų organizavimą, techninės priežiūros grafikų valdymą ir tiekimo grandinę. „ClearOps“ akcentuoja, kad ši sritis dažnai remiasi išskaidytomis sistemomis ir rankiniais procesais, dėl kurių dalys nepasiekia serviso laiku, o prastovos klientams kainuoja brangiai.

    Bendrovė platformą pristato kaip DI operacinę sistemą po pardavimo procesams, kuri nereikalauja iš karto keisti visos esamos IT infrastruktūros. Idėja paprasta: surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių, suderinti atsarginių dalių paklausą su realiomis remonto užduotimis ir padėti sprendimus vykdyti greičiau.

    „Pramonės serviso tinklai patiria vis didesnį spaudimą: technika tampa labiau sujungta, o lūkesčiai dėl nepertraukiamo veikimo auga. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tinkamos dalys ir paslaugos būtų paruoštos dar prieš atsirandant prastovai“, – sakė „ClearOps“ vadovas Williamas Barkawi.

    Kokį efektą žada „ClearOps“?

    „ClearOps“ teigia dirbanti su tokiais pramonės gamintojais kaip AGCO, Terex, Jungheinrich ir Lippert. Pasak įmonės, klientų tinkluose platforma padėjo padidinti atsarginių dalių prieinamumą iki 40 proc., dalies pardavimus auginti 5–15 proc. ir kai kuriais atvejais sutrumpinti remonto laiką iki dviejų dienų.

    Tokie skaičiai rodo, kad didžiausia vertė kuriama ne vien prognozuojant gedimus, bet ir suvaldant vykdymą: kur yra dalis, kas ją užsakė, kada ji atvyks, kuris servisas gali atlikti darbą, ir kaip viską suderinti tarp skirtingų partnerių.

    Ką įmonė darys su naujomis investicijomis?

    Gavusi kapitalo, bendrovė planuoja stiprinti komercines komandas ir partnerystes su gamintojų bei servisų ekosistema, kad sprendimas greičiau pasiektų didesnius tarptautinius tinklus. Taip pat žadama plėsti DI funkcijas, kurios ne tik prognozuoja poreikį, bet ir automatizuoja kritinius atsarginių dalių bei serviso darbo srautus.

    „ClearOps“ būstinė yra Miunchene, o papildomos veiklos kryptys vystomos Lisabonoje, Atlantoje ir San Chosė. Bendrovė nurodo turinti apie 60 darbuotojų, o šis finansavimo etapas turėtų padėti spartinti plėtrą ir produktų vystymą globaliu mastu.