Blog

  • Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įvertinta nacionaliniu mastu: kuo ji išskirtinė Kuršių nerijoje

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įvertinta nacionaliniu mastu: kuo ji išskirtinė Kuršių nerijoje

    Tradicija pripažinta valstybės lygmeniu

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis sprendimas reiškia, kad unikalus kapinių ženklinimo ir atminimo kultūros reiškinys pripažįstamas gyvuoju paveldu, kurį svarbu saugoti ir perduoti ateities kartoms.

    Sertifikatai buvo įteikti renginyje, kuriame pristatyta trylika naujai į sąvadą įtrauktų gyvojo paveldo reiškinių iš įvairių Lietuvos regionų. Mažosios Lietuvos krikštų tradiciją renginyje pristatė Neringos muziejams atstovavusios Vitalija Teresa Jonušienė ir Edita Anglickaitė-Beržinskienė.

    Kas yra krikštai ir kuo jie saviti

    Krikštai yra tradiciniai mediniai antkapiniai paminklai, būdingi Mažajai Lietuvai ir Kuršių nerijai. Jie išsiskiria forma, ornamentika ir simbolika, atspindinčia vietos bendruomenių pasaulėžiūrą, tikėjimo tradicijas bei santykį su mirusiųjų atminimu.

    Skirtingai nei įprasti akmeniniai paminklai, krikštai dažnai buvo drožiami iš medžio, o jų dekoras ir proporcijos turėjo aiškią vietos tradicijoje susiformavusią estetiką. Dėl klimato poveikio ir istorinių lūžių autentiškų krikštų išliko nedaug, todėl jų tęstinumas priklauso ir nuo meistrystės perdavimo.

    Autentiškumo principas: nekurti to, ko nežinai

    Pasakojant apie tradicijos sugrąžinimą, renginyje pabrėžtas Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo vaidmuo atkuriant Nidos senąsias kapines ir į Neringos viešąją atmintį sugrąžinant krikštus. Jo darbas rėmėsi nuosekliu istorinių šaltinių, likusių ženklų ir vietos atminties liudijimų rinkimu.

    E. Jonušui talkino kuršininkas Michelis Engelinas, iš atminties padėjęs identifikuoti, kokie krikštai ar kryžiai konkrečiose vietose buvo stovėję anksčiau. Buvo laikomasi principo nefantazuoti: jei trūko duomenų, paminklai nebuvo kuriami iš naujo, todėl atkūrimas siekė maksimalios autentikos.

    „Aš taip jas ir įsivaizdavau“, – sakė archeologė Marija Gimbutienė, apsilankiusi atkurtose Nidos senosiose kapinėse ir įvertinusi atliktą darbą.

    Renginyje pristatytas ir autentiškas E. Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose. Tai antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth (1893–1937), liudijantis tiek asmeninę istoriją, tiek viso krašto memorialinės kultūros tradiciją.

    Kas prisideda prie tradicijos tęstinumo

    Įteikiant pripažinimą dalyvavo ir krikštų gamybos tradiciją tęsiantys amatininkai bei etninės kultūros lauko atstovai. Renginyje buvo minimi medžio meistras Vaidotas Bliūdžius, skulptorius Saulius Rumbutis, etnografas Helmutas Lotužis, Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas.

    Sertifikatas, liudijantis krikštų tradicijos išsaugojimo svarbą, įteiktas vertybės pateikėjams: Neringos muziejams ir Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui. Tokia partnerystė laikoma esmine, nes gyvasis paveldas išlieka tik tada, kai tradiciją palaiko ir institucijos, ir bendruomenės, ir amato meistrai.

    „Mažosios Lietuvos krikštų tradicija yra svarbi mūsų krašto tapatybės dalis, pasakojanti apie žmonių atmintį, pasaulėžiūrą ir ryšį su gimtąja žeme“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasak jo, nacionalinis pripažinimas kartu yra ir įpareigojimas tęsti saugojimo darbus, stiprinti edukaciją bei užtikrinti, kad tradicija nebūtų tik muziejinis eksponatas. Praktinis tęstinumas siejamas su meistrystės perdavimu, kapinių paveldo priežiūra ir vietos istorijos pažinimu.

  • Kretingos rajone atnaujins dar 8 priedangas: VRM skyrė 200 tūkst. eurų modernizavimui

    Kretingos rajono savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 200 tūkst. eurų finansavimą priedangų modernizavimui. Už šias lėšas rajone planuojama atnaujinti dar aštuonias priedangas, didinant jų parengtį gyventojų saugumui užtikrinti.

    Kaip nurodo savivaldybė, finansavimas bus skirtas ne tik elementariems remonto darbams, bet ir priedangų funkcionalumui pagerinti. Numatyta įrengti evakuacinius išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, montuoti apsauginius langų skydus ir diegti rezervinio elektros tiekimo sprendimus.

    Taip pat planuojama įrengti gaisro aptikimo sistemas, ryšio sprendimus, įskaitant belaidžio interneto prieigos taškus, ir pritaikyti įėjimus riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai leidžia priedangoms veikti patikimiau įvairių incidentų ar ekstremalių situacijų metu.

    „Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos septynios priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar aštuonios. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, naujai į modernizavimo planą įtrauktos priedangos yra Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Salantų regioninio parko Lankytojų centre.

    Šis projektas tęsia ankstesnius rajono žingsnius civilinės saugos srityje. Savivaldybė primena, kad priedangų atnaujinimas vykdomas etapais, o lėšos skiriamos siekiant, kad daugiau viešųjų pastatų būtų realiai pritaikyti gyventojų laikinam prieglobsčiui ir infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.

    2025 metais Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo pritraukusi 200 tūkst. eurų priedangoms modernizuoti. Tuomet darbai pradėti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, VšĮ Pranciškonų gimnazijoje ir Kretingos rajono kultūros centre esančiose priedangose.

  • Kretingos miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai: renginių programa birželio 6–14 dienomis

    Birželio 6–14 dienomis Kretingoje vyks miesto šventė, sujungianti 773 metų sukakties minėjimą ir Šv. Antano atlaidų renginius. Programa apima sporto varžybas, ekskursijas, parodas, koncertus, teatrines ceremonijas ir religines iškilmes įvairiose miesto erdvėse.

    Šventės pradžioje numatytas tinklinio turnyras Kretingos sporto centre, taip pat edukacinė ekskursija apie Kretingos pilies kalaviją Andulių-Ėgliškių piliakalnyje. Vakare suplanuotas Baltojo vakaro koncertas M. Valančiaus viešosios bibliotekos kiemelyje.

    Atlaidai ir koncertai bažnyčioje

    Birželio 8–11 dienomis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyks šv. Mišios ir muzikos renginiai. Programoje numatyta oratorija Antanas Mončys, taip pat kamerinio choro „Kristale“ koncertas Tyli malda.

    Šalia bažnytinių renginių suplanuotas atminimo vakaras prie Kretingos Lurdo, kuriame pasirodys styginių kvartetas „Musica libera“. Vėlesnį vakarą vyks ekskursija Tarp žvaigždžių ir legendų, kuriai reikalinga išankstinė registracija.

    Parodos, amatai ir festivalio pradžia

    Birželio 10 dieną Rotušės aikštėje atidaroma Kosto Jagučio fotografijų paroda Praėjusio šimtmečio Kretinga, kuri bus eksponuojama iki rugpjūčio 28 dienos. Tą pačią dieną Kretingos muziejuje suplanuotas susitikimas dėl vieno eksponato parodos Kretingos pilies kalavijas.

    Birželio 12 dieną Rotušės aikštėje vyks tautodailės ir amatų šventė Nežiopsosi – nestokosi, taip pat vaikų futbolo turnyras Kretingos taurė. Kultūros centre atidaroma Lietuvos skulptorių darbų paroda Apie žmogų, o vakare numatytas bardų vakaras su „Keistuolių teatro“ aktorių grupe.

    Tą patį vakarą Rotušės aikštėje prasidės Karolštato festivalio atidarymas Po Rotušės skliautais: Karolštato festivalis. Iš sapnų ir legendų, kuriame dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentai, moksleiviai ir vietos teatrų bendruomenės.

    Pagrindinė šeštadienio programa ir šventės finalas

    Birželio 13 dieną vyks Šv. Antano atlaidų šv. Mišios ryte, dieną ir vakare, o Rotušės aikštėje suplanuota gausi Karolštato festivalio programa. Numatyti koncertai, istorinių ceremonijų inscenizacijos, cirko mokyklos pasirodymas, edukacija apie kardo valdymą ir šeimų erdvė prie Kultūros centro.

    Vakarinėje programoje miesto estradoje suplanuoti „Grupės 2“ koncertas, Paulinos Paukštaitytės pasirodymas, „Roko Yan“ koncertas, o vėliau numatytas fejerverkas 773 dangaus hitai. Po jo vyks šokių muzika su „Sauben“.

    Birželio 14 dieną vyks paskutinė atlaidų diena su ryto ir dienos šv. Mišiomis, 3×3 krepšinio turnyru Pranciškonų stadione ir Kretingos rajono garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Taip pat suplanuotas Gedulo ir vilties dienos minėjimas-koncertas Amžinoji vilties šviesa bei eisena į senąsias Kretingos miesto kapines pagerbiant tremties aukas.

    Dalis renginių, ypač ekskursijos, gali turėti ribotą dalyvių skaičių, todėl organizatoriai kviečia pasidomėti registracijos sąlygomis iš anksto. Planuojantiems atvykti į koncertus ir Rotušės aikštės renginius verta įsivertinti, kad intensyviausi srautai prognozuojami birželio 12–13 dienomis.

  • Joniškio rajono savivaldybė parduoda automobilius aukcione: registracija birželį, varžytinės vasarą

    Joniškio rajono savivaldybė parduoda automobilius aukcione: registracija birželį, varžytinės vasarą

    Joniškio rajono savivaldybės administracija skelbia viešuosius elektroninius aukcionus, kuriuose bus parduodamos savivaldybei priklausančios transporto priemonės. Aukcionai vyks per e. varžytynių platformą, o dalyvauti kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

    Šįkart aukcionuose siūlomi keli skirtingų markių automobiliai ir mikroautobusai: „Renault Master“, „Ford Transit“, „Toyota“, „Audi A6 Avant“ ir „Hyundai Tucson“. Pirkėjams tai galimybė įsigyti naudotą transportą iš viešojo sektoriaus, kur pardavimo procesas vyksta nustatyta ir skaidria tvarka.

    Registracijos ir aukcionų datos

    Registracija į aukcionus numatyta 2026 metų birželio 10–12 dienomis. Patys aukcionai planuojami 2026 metų birželio 22–23 dienomis.

    Elektroniniuose aukcionuose varžomasi internetu, didinant kainą nuo pradinės sumos. Savivaldybė nurodo, kad minimalus aukciono dalyvių skaičius yra 2, o aukcionas prasideda, kai vienas iš dalyvių sistemoje patvirtina pradinę kainą.

    Ką svarbu žinoti prieš dalyvaujant?

    Norint dalyvauti, iki registracijos būtina sumokėti registravimo mokestį ir garantinį įnašą į savivaldybės nurodytą sąskaitą. Šie mokėjimai yra įprasta e. aukcionų sąlyga, skirta užtikrinti dalyvių rimtus ketinimus ir tvarkingą procedūrą.

    Prieš priimant sprendimą siūloma iš anksto pasidomėti konkretaus automobilio būkle ir apžiūros galimybėmis, nes skirtingų transporto priemonių apžiūras koordinuoja skirtingos atsakingos įstaigos ar savivaldybės specialistai. Detalesnė informacija apie parduodamą turtą pateikiama aukcionų sistemoje ir savivaldybės skelbime.

  • Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus atstovai Salantuose dalyvavo praktiniuose mokymuose, skirtuose invazinių augalų rūšių kontrolei. Renginyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, padedančioms mažinti invazinių rūšių paplitimą ir užkirsti kelią jų atžėlimui.

    Mokymai vyko įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 projekto LL-00262 Protecting Biodiversity from Invasive Alien Species veiklas. Projekto tikslas – stiprinti institucijų gebėjimus ir taikyti praktinius sprendimus, kurie realiai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos.

    Įranga ir duomenys laukuose

    Renginio metu pristatyta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įsigyta įranga, skirta invazinių rūšių kontrolei. Taip pat aptartos dronų panaudojimo galimybės pilotinėse teritorijose ir tai, kaip nuotoliniai stebėjimai gali padėti greičiau identifikuoti plitimo židinius.

    Dalyviai diskutavo apie duomenų rinkimo metodiką ir technikas, kurios leidžia palyginti skirtingų priemonių efektyvumą. Praktikoje tai reiškia ne tik fiksuoti, kur invazinės rūšys auga, bet ir įvertinti, kaip keičiasi jų plotai po šalinimo darbų.

    Kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Po teorinės dalies dalyviai vyko į demonstracinę teritoriją, kur apžiūrėjo praėjusių metų Sosnovskio barščio tvarkymo rezultatus. Lauko darbų metu šalinti naujai atžėlę augalai, o praktinė dalis leido įvertinti, kokių organizacinių sprendimų reikia, kad kontrolė būtų nuosekli.

    Specialistai akcentavo, kad vienkartinis šalinimas dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, todėl svarbūs pakartotiniai darbai ir reguliarus stebėjimas. Taip pat aptarta, kaip planuoti darbus taip, kad teritorijos netaptų pakartotinės invazijos židiniais.

    Skuodo patirtis ir teritorijų priežiūra

    Antroje renginio dalyje pristatyta Skuodo rajono savivaldybės patirtis įgyvendinant veiklas, susijusias su invazinių rūšių naikinimu. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai pasiteisina skirtingose vietovėse ir kaip suderinti resursus su realiais poreikiais.

    Taip pat kalbėta apie pievų tvarkymą po invazinių rūšių išnaikinimo ir ilgalaikes teritorijų priežiūros priemones. Renginį užbaigė klausimų ir atsakymų sesija su ekspertais, kurioje aptarti praktiniai iššūkiai ir dažniausios klaidos.

  • Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks Pakruojo bendruomenių sąskrydis: koncertai, žaidimai ir veiklos

    Liepos 4 dieną Ūdekuose vyks tradicinis Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis, kviečiantis susitikti vietos bendruomenes ir jų svečius. Renginio organizatoriai ragina datą pasižymėti iš anksto, nes programa suplanuota visai dienai.

    Šventės metu numatyta muzikinė dalis, kurioje pasirodys grupė „Fourmen“ bei atlikėjai Deivis ir Renata. Organizatoriai akcentuoja, kad koncertai bus derinami su kitomis veiklomis, kad renginys išliktų patrauklus įvairaus amžiaus dalyviams.

    Be sceninės programos, sąskrydyje žadamos aktyvios pramogos, žaidimai ir skirtingos veiklos bendruomenėms. Tokie renginiai paprastai tampa proga ne tik pasilinksminti, bet ir pasidalyti idėjomis, aptarti vietos iniciatyvas bei sustiprinti tarpusavio ryšius.

    Pakruojo rajono bendruomenių sąskrydis Ūdekuose bus atviras atvykstantiems, o dalyviai kviečiami planuoti laiką taip, kad spėtų išbandyti siūlomas veiklas ir pasimėgauti koncertais. Dėl tikslesnės dienos programos ir praktinės informacijos rekomenduojama sekti organizatorių pranešimus artėjant renginiui.

  • Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami Stasio Ušinsko atminimo renginiai: su vaikais paminėtas Silvestro Dūdelės 90-metis

    Pakruojyje tęsiami renginiai, skirti kraštiečio lėlininko ir vitražisto Stasio Ušinsko atminimui. Pastarosiomis savaitėmis mieste vyko parodos atidarymas ir vaikams skirta šventė, priminusi profesionalaus lėlių teatro ištakas Lietuvoje.

    Paroda apie teatro legendas

    Balandžio 12 dieną Pakruojo kultūros centre atidaryta Vilniaus teatro „Lėlė“ paroda „Trys Lietuvos teatro legendos“. Ją pristatė režisierius ir Pakruojo krašto garbės ambasadorius Rimantas Driežis, atidaryme dalyvavo ir savivaldybės atstovai.

    Ekspozicija kviečia susipažinti su ryškiomis šalies lėlių teatro ir scenos meno asmenybėmis: Stasiu Ušinsku, Vitalijumi Mazūru bei „Šėpos teatru“. Parodą Pakruojo kultūros centre lankytojai galės apžiūrėti iki birželio 6 dienos.

    Silvestro Dūdelės 90-metis

    Gegužės 15 dieną Pakruojo miesto erdvės prisipildė vaikų šurmulio: Silvestro Dūdelės 90-metis pažymėtas teatralizuota eisena nuo Nepriklausomybės skverelio iki parko estrados. Čia pasirodė Panevėžio lėlių vežimo teatras, parodęs spektaklį „Trys lokiai“.

    Ši sukaktis siejama su 1936 metais Kaune pristatytu Stasio Ušinsko spektakliu „Silvestras Dūdelė“, laikomu profesionalaus lėlių teatro pradžia Lietuvoje. Minėjimas priminė ne tik konkretaus kūrinio jubiliejų, bet ir platesnį Ušinsko indėlį į lietuviškos scenos kultūros raidą.

    Kas organizavo projektą

    Renginiai vyko įgyvendinant projektą „Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi!“, kurį organizavo Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pakruojo rajono savivaldybė.

  • CNN: Iranas sparčiau nei prognozuota atkuria karinius pajėgumus – atnaujino dronų gamybą

    Iranas karinius pajėgumus po JAV ir Izraelio smūgių atkuria greičiau, nei buvo manyta anksčiau, skelbia CNN, remdamasi su JAV žvalgybos vertinimu susipažinusiais šaltiniais. Pasak jų, Teheranas jau atnaujino dalį bepiločių orlaivių gamybos ir tvarko pažeistą karinę infrastruktūrą.

    Vertinime akcentuojama, kad atstatomi ne tik atskiri sandėliai ar ryšių mazgai, bet ir raketinių bazių elementai, paleidimo įrenginiai bei gamybiniai pajėgumai, reikalingi pagrindinėms ginkluotės sistemoms. Tai, pasak šaltinių, didina riziką, jog atsinaujinus konfliktui Iranas galėtų greitai sugrįžti prie intensyvesnių operacijų regione.

    Kas, pasak žvalgybos, atkurta greičiausiai?

    Vienas CNN cituojamas šaltinis teigė, kad kai kurie JAV žvalgybos vertinimai rodo skirtingą atskirų komponentų atkūrimo tempą, tačiau bepiločių atakų potencialas galėtų būti pilniau atstatytas maždaug per šešis mėnesius. Tokia prognozė reikštų, kad dalis tiekimo grandinių ir gamybos linijų liko arba nebuvo smarkiai pažeistos, arba buvo greitai pakeistos alternatyviais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad ankstesnės prielaidos apie ilgalaikį Irano pajėgumų susilpnėjimą galėjo būti per daug optimistinės. CNN nurodo, jog naujesnis vertinimas verčia iš naujo perskaičiuoti, kokį realų poveikį smūgiai padarė Iranui ilgesnėje perspektyvoje.

    Rusijos ir Kinijos veiksnys

    Pasak CNN šaltinių, vienas iš galimų greitesnio atsistatymo paaiškinimų yra išorinė parama, siejama su Rusija ir Kinija. Teigiama, kad skirtingi kanalai, technologinė pagalba ar komponentų tiekimas gali padėti užkamšyti kritines spragas, ypač ten, kur svarbios elektronikos ar variklių dalys.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu neseniai interviu CBS yra teigęs, kad Kinija esą perduoda Iranui raketų gamybai reikalingus elementus, tačiau detalių nepateikė. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun tokius teiginius yra atmetęs.

    „Kai kuriais vertinimais Iranas galėtų pilniau atkurti bepiločių atakų pajėgumus per maždaug šešis mėnesius“, – CNN teigė su JAV žvalgybos analize susipažinęs šaltinis.

    Ką tai reikštų regiono saugumui?

    CNN primena, kad per ankstesnį vertinimą buvo skelbiama, jog maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių galėjo išlikti po smūgių. Naujesniuose duomenyse šis skaičius, anot pranešimo, galėjo padidėti iki maždaug dviejų trečdalių, iš dalies dėl to, kad paliaubų laikotarpis suteikė laiko atkurti ir iškasti užverstą techniką.

    Žvalgybinė informacija, kurią mini CNN, taip pat leidžia manyti, kad Iranas vis dar turi tūkstančius bepiločių orlaivių. Be to, dalis pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų pajėgumų, anot šaltinių, galėjo likti mažiau pažeisti, o tai išlaiko riziką laivybai strategiškai svarbiame Ormūzo sąsiauryje.

    Bendras vertinimas, kurį perteikia CNN, yra toks: nors karinis konfliktas susilpnino Irano galimybes, jis jų nesunaikino. Jei įtampa vėl paaštrėtų, Teheranas, kaip teigiama, galėtų gana greitai sumažinti patirtą ilgalaikę žalą ir grįžti prie platesnio masto veiksmų.

  • Lenkijoje nuo birželio 1 dienos brangstantys degalai: jei lengvatos baigsis, litras gali pabrangti apie 0,28 euro

    Lenkijoje vairuotojai artimiausiomis dienomis gali sulaukti nedidelio degalų atpigimo, tačiau didžiausia intriga siejama su birželio pradžia. Analitikai įspėja, kad pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms benzino ir dyzelino kainos degalinėse gali šoktelėti.

    Portalo e-petrol.pl analitikas dr. Jakubas Boguckis teigė, kad jei Vyriausybė nepratęs vadinamojo paketo, kuris iki gegužės pabaigos mažina mokesčių naštą degalams, kainų pokytis būtų greitai pajuntamas. Jo vertinimu, prie kainos galėtų prisidėti apie 0,28 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali šoktelėti?

    Lengvatų paketas Lenkijoje buvo įvestas siekiant amortizuoti energetikos ir naftos kainų šokus, sumažinant kai kuriuos mokesčius degalams. Jei šios priemonės pasibaigtų, į kainą sugrįžtų didesnė mokestinė dalis, o tai automatiškai padidintų kainą galutiniam vartotojui.

    Analitikai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik privatiems vairuotojams. Degalų mokestinės lengvatos mažina transporto ir logistikos sąnaudas, todėl jų nepratęsimas galėtų būti juntamas platesnėje ekonomikoje per prekių ir paslaugų kainas.

    Trumpuoju laikotarpiu – šiek tiek žemyn

    Vertinant dabartinę situaciją tarptautinėse rinkose, artimiausiomis dienomis Lenkijos degalinėse galimas nedidelis kainų koregavimas žemyn. Pasak dr. Jakubo Boguckio, benzino kainos gali priartėti prie žemesnių lygių, o dyzelinas taip pat turėtų turėti erdvės nežymiai atpigti.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu lemia naftos ir degalų didmeninės kainos, tiekimo grandinių stabilumas bei geopolitinės rizikos vertinimas. Jei įtampos pasaulyje slūgsta, rinkos paprastai reaguoja mažesne rizikos premija, kuri atsispindi ir degalų kainose.

    Kas labiausiai stebima prieš birželį?

    Pagrindinis veiksnys – politinis sprendimas dėl lengvatų pratęsimo. Jei jos būtų išlaikytos, kainų šuolis birželio pradžioje nebūtinai įvyktų, o kainas labiau diktuotų įprasti rinkos mechanizmai: naftos kainos, rafinavimo maržos ir valiutų kursai.

    Jei sprendimas būtų nepalankus vairuotojams, degalų brangimas galėtų įvykti gana greitai, nes mokesčių pakeitimai tiesiogiai persikelia į mažmeninę kainą. Tokiu atveju vartotojai paprastai bando „užsipilti iš anksto“, o tai laikinai gali padidinti srautą degalinėse.

  • „Enefit“ pertvarko veiklą Lenkijoje: atsinaujinanti energetika jungiama į vieną modelį

    Estijos energetikos grupė „Enefit“ pranešė pertvarkanti veiklą Lenkijoje ir stiprinanti atsinaujinančios energetikos segmentą. Bendrovė nurodo, kad pokyčiai yra platesnės visos grupės reorganizacijos dalis, vykdomos skirtingose rinkose.

    Naujajame veiklos modelyje atsinaujinančių išteklių projektų plėtra ir valdymas bus telkiami „Enefit“ struktūroje. Pasak bendrovės, tai turėtų padėti geriau sujungti kompetencijas ir klientams pasiūlyti nuoseklesnius, labiau integruotus energijos sprendimus.

    Kas keičiasi Lenkijos rinkoje

    „Enefit“ pabrėžia, kad Lenkijoje plėtrą papildo „Enefit Green“ atsinaujinančios energijos generacijos pajėgumai. Įmonės portfelyje šalyje yra 21 atsinaujinančios energetikos objektas, kurių bendra įrengtoji galia siekia apie 33 megavatus.

    Be to, vystomi ir vėjo energetikos projektai: bendrovė nurodo plėtojanti 8 vėjo parkų projektus, kurių bendra planuojama galia gali siekti iki 360 megavatų. Tokie mastai atspindi rinkos kryptį, kurioje įmonės vis dažniau siekia ilgalaikių žaliosios elektros tiekimo sprendimų.

    10 metų Lenkijoje ir dėmesys verslui

    „Enefit“ Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metais ir skelbia, kad šis laikotarpis sutampa su naujo plėtros etapo pradžia. Bendrovė per šį laiką formavo partnerystes su verslo klientais, siūlydama elektros ir dujų tiekimą bei skirtingus atsiskaitymo modelius.

    Įmonė taip pat pažymi, kad Lenkijoje dirba su daugiau nei 2 500 įmonių iš įvairių sektorių, įskaitant prekybą, pramonę, logistiką, sveikatos paslaugas bei viešbučių ir maitinimo verslą. Reorganizacija turėtų padėti greičiau pritaikyti sprendimus įmonėms, siekiančioms mažinti išmetimus ir stabilizuoti energijos kainų rizikas.

    „Pastaruosius 10 metų nuosekliai plėtėme „Enefit“ veiklą Lenkijoje, o dabar pradedame kitą etapą, kuriame norime dar stipriau padėti įmonėms energetikos transformacijoje ir tiekti sprendimus, paremtus žaliąja energija“, – sakė už veiklą Lenkijoje atsakingas vadovas Łukasz Musiałkiewicz.

    „Enefit“ Lenkijoje yra Estijos valstybinės energetikos grupės Eesti Energia dalis. Pastaraisiais metais regiono energetikos sektoriuje ypač ryškėja tendencija konsoliduoti atsinaujinančių išteklių plėtrą ir klientų aptarnavimą vienoje organizacinėje struktūroje, kad būtų paprasčiau valdyti projektų rizikas, finansavimą ir elektros tiekimo sutartis.