Blog

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susitarimas dėl DI bendrovės „Anthropic“ modelių naudojimo Gynybos departamente yra „įmanomas“. Interviu televizijai CNBC jis teigė, kad bendrovės atstovai neseniai lankėsi Baltuosiuose rūmuose, o derybos esą buvo konstruktyvios.

„Jie prieš kelias dienas atvyko į Baltuosius rūmus, turėjome labai gerų pokalbių ir manau, kad jie rimtai susitelkė“, – sakė Donaldas Trumpas.

Šie komentarai nuskambėjo po viešo konflikto, kuris šiemet įsižiebė tarp Pentagono ir „Anthropic“. 2026 metais kovą Gynybos departamentas paskelbė „Anthropic“ tiekimo grandinės rizika, o tai reiškė, kad gynybos rangovai turėjo patvirtinti nenaudojantys bendrovės Claude modelių kariniuose projektuose.

Konfliktą dar labiau paaštrino ir paties Trumpo vieša pozicija. Jis buvo nurodęs federalinėms agentūroms nedelsiant nutraukti bet kokį „Anthropic“ technologijos naudojimą, tačiau vėliau šį nurodymą laikinai sustabdė federalinis teisėjas, o bendrovė inicijavo teisminius ginčus, siekdama panaikinti jai taikytus ribojimus.

Kas pasikeitė po juodojo sąrašo

Pastarosiomis savaitėmis įtampa, sprendžiant iš Vašingtono signalų, sumažėjo. „Anthropic“ vadovas Dario Amodei susitiko su aukštais administracijos pareigūnais ir pristatė naują modelį Mythos, kurio diegimas ribojamas dėl pažangių kibernetinio saugumo galimybių.

Susitikime, apie kurį skelbė JAV žiniasklaida, dalyvavo Baltųjų rūmų personalo vadovė Susie Wiles ir iždo sekretorius Scottas Bessentas, o Baltųjų rūmų atstovas pokalbį apibūdino kaip produktyvų ir konstruktyvų. „Anthropic“ taip pat viešai nurodė, kad su JAV institucijomis vyksta nuolatinės diskusijos dėl Mythos panaudojimo.

Ko nesutarė Pentagonas ir „Anthropic“

Ginčo šaknys siekia ankstesnius bandymus įteisinti Claude naudojimą Pentagono infrastruktūroje. 2025 metais liepą „Anthropic“ buvo pasirašiusi maždaug 180 milijonų eurų vertės sutartį su Gynybos departamentu, tačiau vėliau, derantis dėl diegimo generatyvinio DI platformoje, derybos žlugo.

Pentagonas siekė platesnės prieigos prie modelių įvairiems teisėtiems tikslams, o „Anthropic“ reikalavo aiškių garantijų, kad technologija nebus naudojama visiškai autonominiams ginklams ar vidaus masinio sekimo scenarijams. Susitarimo tuomet pasiekti nepavyko, todėl santykiai peraugo į politinį ir teisinį konfliktą.

Ką reikštų DI sugrįžimas į Pentagoną

Jei „Anthropic“ vėl būtų įleista į Gynybos departamento ekosistemą, tai taptų reikšmingu signalu visam JAV DI sektoriui. Pastaraisiais metais DI įrankių diegimą gynyboje labiausiai riboja ne technologiniai, o teisiniai, etikos ir saugumo klausimai, ypač kalbant apie modelių kontrolę, duomenų apsaugą ir atsakomybę už sprendimus.

Galimas kompromisas, apie kurį užsiminė Trumpas, rodytų ir pragmatinį posūkį: net ir griežtos retorikos fone Pentagonui reikalingi pajėgūs modeliai kibernetinio saugumo, žvalgybos analizės, logistikos ir sprendimų paramos uždaviniams. Vis dėlto galutinės sąlygos, jei derybos bus atnaujintos, lems, ar bus aiškiai apibrėžtos ribos dėl autonominių ginklų ir vidaus stebėsenos.

Kol kas viešai patvirtinto sprendimo nėra, tačiau Trumpo pareiškimas signalizuoja, kad po juodojo sąrašo ir teismų etapas gali pereiti į naujas derybas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Anthropic“ pavyks suderinti komercinius interesus, nacionalinio saugumo reikalavimus ir pažadėtą atsakingo DI naudojimo politiką.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/23/trump-says-anthropic-is-shaping-up-and-a-deal-is-possible-for-department-of-defense-use.html

– https://www.anthropic.com/news/anthropic-and-the-department-of-defense-to-advance-responsible-ai-in-defense-operations

„Amazon“ skelbiasi dar labiau plečianti sveikatos paslaugų kryptį ir pristato GLP-1 vaistų svorio mažinimo valdymo programą. Ji integruojama į „Amazon One Medical“ pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir žada pacientams greitesnį, patogesnį kelią nuo konsultacijos iki recepto ir vaistų pristatymo.

Bendrovė akcentuoja, kad antsvorio ir nutukimo gydymas programoje traktuojamas kaip ilgalaikė, lėtinė būklė, o ne vienkartinis receptas. Modelis apima nuotolinius ir kontaktinius vizitus, gydymo eigos stebėseną, receptų administravimą bei vaistinės paslaugas per „Amazon Pharmacy“.

Kainodara ir kas į ją įeina

„Amazon“ teigia siekianti skaidrumo, todėl klientams žadama aiški kainodara ir patogus vaistų gavimas. Į programą įtraukiamas ir receptų atnaujinimas pagal poreikį, kai pacientas kreipiasi žinute ar vaizdo konsultacija.

Draudimu apdraustiems pacientams GLP-1 gydymas gali prasidėti nuo maždaug 23 eurų per mėnesį. Tiems, kurie moka patys, geriamųjų GLP-1 preparatų kaina startuoja nuo maždaug 137 eurų per mėnesį, o leidžiamųjų, įskaitant „Novo Nordisk“ Wegovy ir „Eli Lilly“ Zepbound, nuo maždaug 275 eurų per mėnesį.

„Greita, patogi prieiga prie vaistų ir aiški, skaidri kainodara yra esminė, kaip „Amazon Pharmacy“ keičia vaistinių patirtį“, – sakė „Amazon Pharmacy“ viceprezidentė ir generalinė direktorė Tanvi Patel.

Kodėl GLP-1 rinka taip traukia technologijų milžinus

GLP-1 klasės vaistai per pastaruosius metus tapo vienu sparčiausiai augančių segmentų, nes klinikiniai tyrimai rodo reikšmingą kūno svorio mažėjimą daliai pacientų. Kartu daugėja diskusijų apie ilgalaikį vartojimą, tiekimo stabilumą, nepageidaujamas reakcijas ir būtinybę gydymą derinti su mitybos bei fizinio aktyvumo pokyčiais.

„Amazon“ į šią rinką ateina su aiškiu pranašumu logistikoje: bendrovė pabrėžia pristatymo patogumą ir mastą. Ji taip pat skelbia planuojanti iki 2026 metų pabaigos išplėsti vaistų pristatymą tą pačią dieną iki 4 500 miestų, taip stiprindama konkurenciją telemedicinos ir nuotolinės vaistinių paslaugų rinkoje.

Po pranešimo apie naują programą finansų rinkose krito kelių su nutukimo gydymo bumu siejamų bendrovių akcijos. Investuotojai tokiais atvejais dažnai vertina, kad „Amazon“ gali spausti maržas ir perimti dalį pacientų srauto dėl paprastesnio aptarnavimo bei pristatymo greičio.

Nors „Amazon“ žada patogumą, medikai primena, kad GLP-1 vaistai nėra universalus sprendimas visiems, o skyrimas paprastai priklauso nuo kūno masės indekso, gretutinių ligų ir individualios rizikos. Praktikoje svarbūs ir tolesni vizitai, dozės koregavimas bei ilgalaikis planas, kaip išlaikyti pasiektą rezultatą.

Šaltiniai:

– https://www.aboutamazon.com/news/retail/amazon-glp1-management-program

– https://www.fda.gov/drugs/postmarket-drug-safety-information-patients-and-providers/glp-1-receptor-agonists

– https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa2032183

Technologijų milžinė „Apple“ paskelbė apie vadovų kaitą: ilgametis generalinis direktorius Timas Cookas pasitrauks iš pareigų ir taps vykdomuoju pirmininku. Nuo rugsėjo 1 dienos į generalinio direktoriaus postą stoja Johnas Ternusas, iki šiol vadovavęs aparatinės įrangos inžinerijai.

Rinkų reakcija į žinią buvo santūri, o dalis analitikų viešai pabrėžė, kad toks perėjimas „Apple“ atveju labiau primena tęstinumo strategiją nei krypties lūžį. CNBC komentatorius Jimas Crameris teigė, kad nors žinia „liūdna“, jo pasitikėjimo bendrove tai nesumažino.

„Manau, šis žmogus tikrai supranta aparatinę įrangą, o to jiems reikia“, – sakė Jimas Crameris.

Naujas vadovas iš vidaus

Johnas Ternusas „Apple“ dirba nuo 2001 metų, o per daugiau nei du dešimtmečius dalyvavo kuriant ir tobulinant svarbiausias produktų linijas. Viešai akcentuojama jo patirtis su tokiais įrenginiais kaip „iPhone“, „iPad“, „Apple Watch“, taip pat „Mac“ kompiuterių perėjimas prie „Apple Silicon“ architektūros.

Volstrito įžvalgose kartojama mintis, kad „Apple“ renkasi inžinerinį profilį turintį vadovą tuo metu, kai aparatinė įranga vėl gali tapti kertiniu konkurencinio pranašumo elementu. Analitikai taip pat sieja šią kadrų rokiruotę su ilgesnio horizonto produktų ciklais, kuriuose svarbi ne tik inovacija, bet ir masinė gamyba, tiekimo grandinės bei integracija su paslaugomis.

Cooko palikimas: paslaugos ir rekordiniai mastai

T. Cooko laikotarpis dažnai apibūdinamas kaip etapas, kai „Apple“ išskirtinai sustiprino paslaugų verslą ir pajamų struktūrą, mažindama priklausomybę nuo vieno produkto ciklų. Per jo vadovavimą bendrovė nuosekliai didino grąžą akcininkams, plėtė prenumeratų ekosistemą ir augino paslaugų segmentą, kuris tapo svarbus maržoms bei stabilumui.

„Pastaruosius 15 metų beveik kiekvieną rytą pradėdavau vienodai: atidarydavau el. paštą ir skaitydavau vakar gautas žinutes iš „Apple“ naudotojų visame pasaulyje“, – rašė Timas Cookas.

Viešojoje erdvėje taip pat pabrėžiama, kad „Apple“ per Cooko erą turėjo spręsti geopolitinių įtampų, prekybos ribojimų ir tiekimo grandinių iššūkius, o strategija dažnai rėmėsi diversifikavimu ir investicijomis į gamybos pajėgumus. Tai kontekstas, kuriame naujasis vadovas paveldi ne tik produktų portfelį, bet ir sudėtingą tarptautinę aplinką.

Ką gali reikšti nauja „Apple“ kryptis?

Rinkose aptariama, kad „Apple“ artimiausiais metais gali pateikti reikšmingų naujovių, susijusių su dirbtinis intelektas integracija į ekosistemą, įskaitant balso asistento „Siri“ atnaujinimus. Tarp dažniausiai minimų krypčių išlieka ir naujos formos įrenginiai, pavyzdžiui, sulenkiamas „iPhone“, nors pati bendrovė tokių planų viešai nepatvirtina.

Investuotojams svarbu, kad J. Ternusas laikomas vadovu, gebančiu išlaikyti „Apple“ tradicinį principą neskubėti būti pirmais rinkoje, bet siekti išbaigtos vartotojo patirties. Toks požiūris istorijoje jau pasiteisino, kai bendrovė įsitvirtino kategorijose, kuriose nebuvo pirmoji, tačiau vėliau tapo standartu.

Dar vienas dažnai minimas aspektas – amžius ir potenciali kadencijos trukmė: J. Ternusui yra 50 metų, tad jis galėtų vadovauti ilgą laiką. Tokia perspektyva rinkoms paprastai reiškia didesnį strategijos nuspėjamumą ir mažiau netikrumo dėl dažnų vadovų kaitų.

Kol kas signalai iš analitikų ir rinkos komentatorių rodo, kad „Apple“ vadovų pasikeitimas vertinamas kaip planuotas perėjimas, o ne krizės ženklas. Vis dėlto realus vertinimas priklausys nuo to, ar naujasis vadovas sugebės išlaikyti paslaugų augimą, kartu pasiūlydamas naują produktų impulsą, kuris atitiktų brandžios, kelių trilijonų eurų vertės bendrovės mastą.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2025/08/12/why-tim-cook-stepping-down-as-ceo-isnt-shaking-jim-cramers-faith-in-apple.html

– https://www.apple.com/newsroom/2020/06/apple-announces-apple-silicon/

– https://www.apple.com/newsroom/2024/06/apple-intelligence/

„Microsoft“ paskelbė mažinanti „Xbox Game Pass“ prenumeratų kainas, siekdama susigrąžinti žaidėjų palankumą ir sustiprinti „Xbox“ ekosistemą. Sprendimas priimtas po pokyčių įmonės žaidimų padalinyje, kai naujoji vadovė pažadėjo iš naujo sutelkti dėmesį į pagrindinius gerbėjus.

Pagal įmonės informaciją, „Game Pass Ultimate“ planas nuo šiol kainuoja apie 21 eurą per mėnesį, kai anksčiau siekė apie 27 eurus. Tuo metu „PC Game Pass“ kaina sumažinta iki maždaug 13 eurų per mėnesį vietoje maždaug 15 eurų.

Ką keičia „Call of Duty“ sprendimas

Kartu su kainų mažinimu „Microsoft“ įvedė ir reikšmingą išlygą: būsimi „Call of Duty“ serijos žaidimai nebebus įtraukiami į šiuos prenumeratos planus nuo pat pirmosios pardavimo dienos. Vietoje to žaidėjams siūloma naujus leidimus įsigyti atskirai arba palaukti iki kito šventinio sezono, kol jie taps prieinami prenumeratoje.

Toks modelis rodo, kad bendrovė bando subalansuoti prenumeratos patrauklumą ir pajamų iš didžiausių franšizių pardavimų poreikį. Tai ypač aktualu po to, kai „Microsoft“ 2023 metais už maždaug 69 milijardus eurų įsigijo „Activision Blizzard“ ir prisiėmė lūkesčius, kad didieji žaidimų prekių ženklai turės aiškiai atsiperkantį verslo planą.

Žaidimų padalinio spaudimas didėja

Žaidimų verslas sudaro apie 7 proc. visų „Microsoft“ pajamų, tačiau pastaruoju metu šio padalinio rodikliai silpo. Viešai skelbta, kad žaidimų padalinio pajamos buvo mažesnės, o „Xbox“ aparatinės įrangos pardavimai smuko, kai tuo pat metu kiti „Microsoft“ segmentai, tokie kaip „Azure“, „LinkedIn“ ar „Microsoft 365“, demonstravo augimą.

Įmonė taip pat pripažino, kad pajamos iš „Xbox“ turinio ir paslaugų, neskaičiuojant įrangos, nesiekė vidinių prognozių. Finansų vadovė Amy Hood investuotojams yra minėjusi ir su žaidimų verslu susijusias vertės sumažėjimo sąnaudas, kurios gali atsirasti peržiūrint turto ar įsigijimų vertinimą.

Rinka signalizuoja apie kainų ribas

Apie kainų spaudimą signalizavo ir žiniasklaidos pranešimai, kad vidiniuose komunikacijos kanaluose „Game Pass“ buvo įvardytas kaip tapęs pernelyg brangus daliai auditorijos. Tai ypač jautru po ankstesnio kainų didinimo, todėl dabartinis mažinimas gali būti bandymas sumažinti atkritimą ir paskatinti naujas prenumeratas.

„Mūsų žaidėjai yra labai skirtingi, todėl nėra vieno modelio, kuris tiktų visiems, tačiau šis pokytis atliepia didelę dalį iki šiol gauto grįžtamojo ryšio“, – teigiama „Microsoft“ pranešime.

„Microsoft“ dar 2024 metais skelbė turinti 34 milijonus „Game Pass“ prenumeratorių. Todėl bet kokie kainodaros pokyčiai gali turėti apčiuopiamą poveikį ne tik prenumeratų pajamoms, bet ir visos „Xbox“ platformos aktyvumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad prenumeratos modelis tampa viena iš pagrindinių konkurencijos su kitomis ekosistemomis ašių.

Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar sumažintos kainos kompensuos dalį pajamų netekčių, ir ar sprendimas atidėti naujų „Call of Duty“ žaidimų įtraukimą į prenumeratą nesumažins „Game Pass“ vertės suvokimo. Žaidėjams tai reiškia paprastą pasirinkimą: pigesnė prenumerata, bet už ryškiausias naujienas gali tekti susimokėti papildomai.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/22/microsoft-cuts-game-pass-subscription-prices-after-new-xbox-ceo-promises-to-recommit-to-gamers.html
– https://www.theverge.com/tech/911182/microsoft-xbox-game-pass-too-expensive-leaked-memo
– https://www.cnbc.com/2023/10/13/microsoft-closes-activision-blizzard-deal-after-regulatory-review.html

„Apple“ pranešė apie svarbius pokyčius vadovybėje: ilgametis aparatinės įrangos vadovas Johnas Ternus paskirtas bendrovės generaliniu direktoriumi, o už lustų kūrimą atsakingas Johny Srouji perima platesnę atsakomybę už aparatinę įrangą. Kartu „Apple“ įsteigė naują pareigybę ir Srouji paskyrė vyriausiuoju aparatinės įrangos inžinieriumi.

Šis sprendimas vertinamas kaip signalas, kad „Apple“ dar labiau spartins strategiją kurti kuo daugiau kritinių lustų savo viduje. Tokia kryptis leidžia glaudžiau suderinti techninę ir programinę įrangą, greičiau diegti naujas funkcijas bei efektyviau valdyti energijos sąnaudas, kas ypač svarbu DI užduotims įrenginyje.

Stūmis į nuosavus lustus

Pastarąjį dešimtmetį „Apple“ nuosekliai mažino priklausomybę nuo tiekėjų, plėsdama savo kuriamų lustų spektrą. Iš pradžių nuosavi A serijos lustai tapo „iPhone“ pagrindu, vėliau M serijos procesoriai iš esmės pakeitė „Intel“ procesorius „Mac“ kompiuteriuose, suteikdami didesnį našumą ir energijos efektyvumą.

„Kadangi mes iš esmės neparduodame lustų išorėje, susitelkiame į galutinį produktą ir tai suteikia laisvę optimizuoti“, – anksčiau yra sakęs Johny Srouji.

Lygiagrečiai „Apple“ plečia ir kitų komponentų kontrolę. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra ryšio modemai: po „Intel“ modemų padalinio įsigijimo „Apple“ pradėjo kurti nuosavą modemų liniją, o tai ilgainiui gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo „Qualcomm“ šiame kritiniame segmente.

DI lenktynėse svarbus efektyvumas

Rinkoje, kurioje DI funkcijos tampa svarbiausiu naujų įrenginių išskirtinumu, nuosavi lustai suteikia pranašumą. DI užduotys vis dažniau perkeliamos į patį įrenginį, kad būtų užtikrintas greitesnis veikimas, mažesnės duomenų siuntimo sąnaudos ir didesnis privatumas.

„Apple“ strategija ilgą laiką rėmėsi būtent DI vykdymu įrenginyje, o tam būtini specializuoti spartintuvai, tokie kaip neuroniniai varikliai ir kiti integruoti sprendimai sistemose viename luste. Tai leidžia valdyti, kur ir kaip paskirstomi skaičiavimo resursai, ir išvengti perteklinio energijos vartojimo.

Gamybos realybė ir tiekimo grandinė

Nors „Apple“ kuria daug lustų pati, jų gamyba ir toliau stipriai priklauso nuo pasaulinių gamintojų. Didžioji dalis pažangiausių lustų gaminami „TSMC“, o tiekimo grandinės stabilumas pastaraisiais metais tapo strateginiu prioritetu visam sektoriui.

„Apple“ pastaruoju metu akcentuoja investicijas į gamybos diversifikavimą ir didesnį atsparumą trikdžiams, ypač augant geopolitinėms rizikoms ir didėjant pažangių puslaidininkių paklausai. Analitikai šiuos vadovybės pokyčius sieja su pastangomis sutelkti aparatinės įrangos ir lustų kūrimo kryptis po vienu stogu, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir nuosekliau.

Vadovybės rokiruotė vyksta tuo metu, kai investuotojai atidžiai vertina „Apple“ DI kryptį ir konkurencinę poziciją prieš kitus technologijų gigantus, kurie taip pat agresyviai investuoja į nuosavus lustus. Srouji išplėsta rolė rodo, kad „Apple“ pasirinko dar tvirčiau remtis savo inžinerine integracija, kuri jau tapo vienu svarbiausių jos produktų sėkmės veiksnių.

Šaltiniai:

– https://www.apple.com/newsroom/2026/04/johny-srouji-named-apples-chief-hardware-officer/

– https://www.apple.com/newsroom/2020/06/apple-announces-mac-transition-to-apple-silicon/

– https://www.apple.com/newsroom/2019/07/apple-to-acquire-the-majority-of-intels-smartphone-modem-business/

Technologijų bendrovė „Apple“ paskelbė apie vadovų kaitą: dabartinis generalinis direktorius Timas Cookas rugsėjį pasitrauks iš CEO pareigų, o jas perims ilgametis kompanijos vadovas Johnas Ternusas. T. Cookas toliau eis vykdomojo pirmininko pareigas, taip išlaikant „Apple“ tradiciją aukščiausius postus patikėti iš vidaus išaugintiems lyderiams.

„Apple“ teigimu, J. Ternusas per 25 metus kompanijoje tapo vienu svarbiausių produktų kūrimo architektų. Jis vadovavo aparatinės įrangos inžinerijai, prižiūrėjo „iPad“ ir „AirPods“ kryptis, dirbo su naujausių „iPhone“ modelių kūrimu ir buvo matomas didžiuosiuose produktų pristatymuose.

„Jis turi inžinieriaus protą, novatoriaus sielą ir gebėjimą vadovauti sąžiningai bei garbingai“, – sakė Timas Cookas.

Karjera nuo inžinieriaus iki CEO

J. Ternusas 1997 metais baigė Pensilvanijos universitetą, įgijo mechanikos inžinerijos diplomą ir studijas derino su universitetiniu plaukimu. Karjerą jis pradėjo dirbdamas įmonėje, kūrusioje ankstyvuosius virtualios realybės sprendimus, o į „Apple“ atėjo 2001 metais kaip dizaino komandos inžinierius.

Vėliau jis kilo pareigose, 2013 metais tapo aparatinės įrangos inžinerijos viceprezidentu, o 2021 metais paskirtas vyresniuoju viceprezidentu. Šiose pareigose jis buvo atsakingas už svarbiausių įrenginių aparatinės dalies vystymą ir našumo sprendimus, taip pat prisidėjo prie „Apple Silicon“ krypties stiprinimo, kompanijai plečiant savų lustų naudojimą.

„Nebuvau tikras, ar man ten vieta. Žmonės atrodė tokie protingi ir pasitikintys savimi, tačiau visada būsiu dėkingas, kad nebijojau prašyti pagalbos, kai jos reikėjo“, – sakė Johnas Ternusas.

Didžiausias išbandymas – DI strategija

Rugsėjį perėmęs vairą, J. Ternusas taps aštuntuoju „Apple“ CEO. Tačiau kartu jis paveldės ir vieną svarbiausių pastarųjų metų bendrovės iššūkių: investuotojai ir rinka tikisi aiškesnio proveržio dirbtinio intelekto srityje.

Pastaruoju metu „Apple“ patyrė kliūčių tobulindama DI sprendimus, susijusius su balso asistento „Siri“ plėtra, o rinkoje vis dažniau lyginama su konkurentais, kurie sparčiau diegia generatyviojo DI funkcijas. Volstrito analitikai vadovų pasikeitimą vertina kaip galimą postūmį sutelkti dėmesį į produktų inovacijas ir greičiau išgryninti ilgalaikę DI kryptį.

„Morgan Stanley“ analitikai pažymėjo, kad toks paskyrimas rodo, jog „Apple“ ir toliau laikysis modelio, kuriame produktas išlieka pagrindiniu visos ekosistemos varikliu. Rinkos dalyviai tikisi, kad šis dėmesys padės kompanijai ne tik išlaikyti stiprią įrenginių liniją, bet ir įtikinamiau atsakyti į klausimą, kaip DI bus integruotas į kasdienius „iPhone“, „iPad“ ir kitų įrenginių naudojimo scenarijus.

„Esu kupinas optimizmo dėl to, ką galime pasiekti ateinančiais metais, ir džiaugiuosi žinodamas, kad talentingiausi žmonės yra čia, „Apple“, pasiryžę būti didesnio dalyko dalimi nei bet kuris iš mūsų“, – sakė Johnas Ternusas.

Šaltiniai:

– https://www.apple.com/newsroom/2026/04/tim-cook-to-become-apple-executive-chairman-john-ternus-to-become-apple-ceo/

– https://www.cnbc.com/2026/04/20/apple-names-john-ternus-ceo-replacing-tim-cook-who-becomes-chairman.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/20/apple-new-ceo-john-ternus-faces-defining-challenge-fixing-ai-strategy.html

CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris po dar vienos raudonos prekybos dienos priminė pamoką, kurią investuotojai dažnai pamiršta per išpardavimus: rinkos nuotaika gali klysti, todėl sprendimus verta grįsti įmonių fundamentika, o ne baime.

Jo teigimu, staigūs kainų kritimai paprastai atrodo kaip signalas bėgti, tačiau kartais tai tėra emocijų sukelta reakcija į garsias antraštes. Tokiais atvejais svarbiausia atskirti, ar griūva tik pasakojimas apie įmonę, ar realiai blogėja jos veiklos rodikliai.

„Kai akcija patenka į staigų smukimą, išsilaikyti būna labai sunku, bet kartais rinka tiesiog klysta ir verta atlaikyti turbulenciją“, – sakė Jimas Crameris.

„CrowdStrike“ ir DI baimė

Vienu ryškiausių pavyzdžių Crameris įvardijo kibernetinio saugumo bendrovę „CrowdStrike“. 2024 metais jos akcijos smuko po sugedusio programinės įrangos atnaujinimo, kuris sutrikdė milijonų „Microsoft“ sistemų veikimą visame pasaulyje ir sukėlė investuotojų baimę dėl ilgalaikės reputacinės žalos.

Vis dėlto, anot jo, iki 2024 metų pabaigos kaina buvo grįžusi virš lygių, buvusių iki incidento. Vėliau, 2025 metų pabaigoje, spaudimą sukėlė nauja baimės banga, susijusi su DI įrankiais ir konkurencija, įskaitant „Anthropic“ pristatomus sprendimus programinės įrangos pažeidžiamumams aptikti.

Crameris argumentavo, kad DI nebūtinai pakeis kibernetinio saugumo tiekėjus, o gali net didinti saugumo biudžetus, nes automatizacija ir naujos programavimo praktikos plečia atakos paviršių. Jis atkreipė dėmesį į analitikų nuotaikų pasikeitimą, kai dalis rinkos DI poveikį šiam sektoriui ima vertinti kaip papildomą augimo veiksnį.

„DI ir „Anthropic“ kibernetiniam saugumui nėra priešprieša, tai palankus vėjas“, – sakė Jimas Crameris.

„Microsoft“: nuo skepticizmo iki paklausos

Dar viena akcija, kurią jis išskyrė, yra „Microsoft“. Po rekordinių aukštumų vasaros pabaigoje bendrovės kaina buvo smukusi iki gerokai žemesnių lygių, rinkai abejojant DI produktų monetizacija ir bendra programinės įrangos paklausa.

Cramerio teigimu, fundamentika tuo metu nebuvo sugriuvusi: „Microsoft“ išliko stipri dėl „Azure“ debesijos platformos, didelės įmonių klientų bazės ir plačiai naudojamos programinės įrangos ekosistemos. Jis pabrėžė, kad pakanka kelių įtikinamų signalų apie paklausą ar rezultatus, jog nuotaikos greitai apsiverstų.

„Džiaugiuosi, kad jos nepardavėme. Tai galėjo būti didelė klaida“, – sakė Jimas Crameris.

„Blackstone“ ir „UnitedHealth Group“ atšokimas

Investuotojų baimė, pasak Cramerio, ryškiai pasireiškė ir „Blackstone“ atveju, kai nerimas dėl privataus kredito rizikų ir galimo spaudimo investicijoms sukėlė staigų akcijos nuosmukį. Vėliau, kai blogiausi scenarijai nepasitvirtino, kaina gana greitai atsigavo.

Panašų modelį jis matė ir sveikatos draudimo milžinėje „UnitedHealth Group“, kurios akcijos anksčiau buvo kritusios dėl išaugusių medicininių sąnaudų ir valdymo klaidų. Crameris teigė, kad vadovybės pokyčiai ir geresni nei tikėtasi rezultatai tapo svarbiu pasitikėjimo atkūrimo faktoriumi.

Apibendrindamas jis akcentavo, kad ne kiekviena smunkanti akcija atsigauna, tačiau ilgainiui dažnai laimi tie, kurie sugeba blaiviai įvertinti verslo modelį, balansą, pinigų srautus ir vadovybės gebėjimą vykdyti pažadus, o ne pasiduoda trumpalaikėms baimėms.

„Po kelių mėnesių skeptikai klausia: ką mes galvojome? Atsakymas paprastas, leidote baimei nugalėti“, – sakė Jimas Crameris.

Pastaba: CNBC nurodo, kad Jimo Cramerio labdaros fondas, kurio portfelį seka CNBC Investing Club, turi „CrowdStrike“ ir „Microsoft“ akcijų.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/22/jim-cramer-says-these-stocks-show-why-you-need-to-trade-on-fundamentals-not-fear.html

– https://www.cnbc.com/2024/07/19/what-is-crowdstrike-crwd-and-how-did-it-cause-global-it-outages.html

JAV finansų komentatorius Jimas Crameris įvertino ilgamečio „Apple“ vadovo Timo Cooko palikimą ir teigė, kad jis pasiekė tai, kas didžiajame versle laikoma beveik neįmanoma. Pasak jo, Cookui pavyko ne tik perimti vairą po Steve’o Jobso, bet ir ilgus metus išlaikyti bei sustiprinti „Apple“ dominavimą vartotojų technologijų rinkoje.

Crameris pabrėžė, kad vadovų kaita po charizmatiško įkūrėjo dažnai tampa lūžio tašku, kai įmonės augimas sulėtėja, o investuotojų lūkesčiai krenta. Vis dėlto, jam vertinant, „Apple“ Cooko laikotarpiu tapo ne tik didžiausia vartotojams orientuota technologijų bendrove, bet ir viena stabiliausiai vertinamų akcijų rinkoje.

„Jis sukūrė didžiausią vartotojams skirtą įmonę per visą istoriją“, – sakė Jimas Crameris.

Tekste remiamasi ir tuo, kad Cooko vadovavimo metais „Apple“ akcijų kaina, skaičiuojant iki šios savaitės pradžios uždarymo, išaugo maždaug 1 900 proc. Tokį šuolį analitikai dažnai sieja ne vien su „iPhone“ sėkme, bet ir su tuo, kad bendrovė nuosekliai plėtė pasikartojančių pajamų srautus iš paslaugų, pavyzdžiui, „iCloud“ saugyklos ar „Apple Music“ prenumeratų.

Ryšys su vartotoju tapo strategija

Crameris atkreipė dėmesį į Cooko atsisveikinimo laišką, kuriame vadovas rašė rytais skaitantis klientų laiškus. Juose, pasak Cooko, žmonės dalijasi, kaip „Apple“ įrenginiai prisidėjo prie jų kasdienybės, o kartais ir padėjo išgelbėti gyvybę, pavyzdžiui, per „Apple Watch“ sveikatos funkcijas.

„Kiekviename iš tų laiškų jaučiu bendro žmogiškumo pulsą“, – rašė Timas Cookas.

Cramerio vertinimu, būtent toks dėmesys galutiniam vartotojui išskiria „Apple“ iš daugelio technologijų bendrovių. Jis priminė seną Volstryto logiką, kad verslo klientai paprastai yra labiau prognozuojami, o vartotojų rinka laikoma kaprizinga, todėl ilgalaikis dominavimas joje yra ypač sunkus.

Kodėl rinkos vertinimas išaugo

Pasak Cramerio, „Apple“ finansinė transformacija atsispindi ir investuotojų mokamoje kainoje už pelną. Jis nurodė, kad 2011 metais, kai Cookas perėmė vadovavimą, „Apple“ dažnai buvo vertinama kaip cikliškas įrenginių gamintojas, o šiandien jos vertinimo rodikliai labiau primena aukštos maržos programinės įrangos bendroves.

Šiame kontekste pabrėžiama, kad didesnis paslaugų svoris padeda „Apple“ mažinti priklausomybę nuo vienkartinių įrenginių pardavimų ir suteikia stabilesnį, labiau prognozuojamą pajamų pagrindą. Tai ypač svarbu rinkai, kurioje vartotojų elektronikos paklausa gali svyruoti dėl ekonominio ciklo, palūkanų normų ir vartotojų išlaidų pokyčių.

Tekste taip pat minima, kad nuo 2026 metų rugsėjo „Apple“ vadovo pareigas turėtų perimti aparatūros inžinierius Johnas Ternusas, o Timas Cookas taps bendrovės valdybos pirmininku. Cramerio teigimu, Cooko epochos pamoka yra ta, kad lojalumas vartotojui ir paslaugų ekosistemos stiprinimas gali leisti vartotojų verslui pasiekti tokį stabilumą, koks anksčiau buvo siejamas pirmiausia su verslo klientais.

Taip pat pažymėta, kad Cramerio labdaros fondas, susijęs su CNBC Investing Club portfeliu, turi „Apple“ akcijų.

Šaltiniai:
https://www.cnbc.com/2026/04/22/jim-cramer-says-tim-cook-accomplished-something-almost-impossible-as-apple-ceo.html
https://www.cnbc.com/2026/04/20/apple-names-john-ternus-ceo-replacing-tim-cook-who-becomes-chairman.html
https://www.apple.com/community-letter-from-tim/