CP v2

Blog

  • Šaukštelis miltų į karštą aliejų: triukas, dėl kurio bulvytės bus traškios kaip restorane

    Naminės bulvytės fri dažnai nuvilia: vietoj traškios plutelės jos tampa minkštos ir prisigeria riebalų. Dažniausios priežastys yra per didelė bulvių drėgmė, per žema aliejaus temperatūra ir per didelė porcija vienu metu.

    Vienas paprastas triukas, kurį siūlo daugelis kulinarijos šaltinių, yra į įkaitintą aliejų prieš kepimą įmaišyti nedidelį kiekį kvietinių miltų. Kalbama apie maždaug vieną arbatinį šaukštelį, kurį reikia išsklaidyti ir trumpai pamaišyti, kad nesusidarytų gumulėlių.

    Kaip tai veikia?

    Į karštą aliejų patekę miltai ant bulvyčių paviršiaus padeda greičiau susiformuoti plonam, ruduojančiam sluoksniui. Būtent ši pluta suteikia traškumą ir kartu gali sumažinti riebalų įsigėrimą, nes paviršius „užsidaro“ greičiau.

    Traškumo ir spalvos atsiradimą lemia keli procesai, tarp jų ir Maillardo reakcija, kai kaitinami angliavandeniai ir baltymai sukuria skrudintą aromatą bei rusvą atspalvį. Kad šie procesai vyktų tolygiai, svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą ir neperkrauti puodo.

    Bulvės ir temperatūra

    Bulvytėms geriausiai tinka krakmolingesnės, miltingesnės bulvės, nes jos lengviau suformuoja tvirtą plutelę. Prieš kepimą supjaustytas bulves verta gerai nusausinti, o jei turite laiko, trumpai pamirkyti šaltame vandenyje ir vėl kruopščiai nusausinti, kad pašalintumėte dalį paviršiaus krakmolo.

    Praktikoje dauguma receptų rekomenduoja aliejų kaitinti iki maždaug 170–180 laipsnių. Jei temperatūra per žema, bulvytės ilgiau kepa, labiau prisigeria riebalų ir prastai apskrunda, o jei per aukšta, paviršius gali greitai patamsėti, kol vidus dar liks kietas.

    Patikimas būdas iškepti

    Kai aliejus įkaitęs, įberkite arbatinį šaukštelį kvietinių miltų ir greitai išmaišykite. Tuomet dėkite bulvytes dalimis, kad aliejaus temperatūra staigiai nenukristų ir kepimas vyktų stabiliai.

    Norint dar geresnio rezultato, dažnai taikomas dviejų etapų kepimas: pirmiausia trumpiau žemesnėje temperatūroje, o vėliau, pakėlus kaitrą, trumpai užbaigiama iki ryškiai auksinės spalvos. Iškepusias bulvytes verta trumpai nusausinti ant popierinio rankšluosčio ir sūdyti iš karto, kol jos dar karštos.

    „Traškumas prasideda ne nuo prieskonių, o nuo temperatūros, sausos bulvės paviršiaus ir teisingo kepimo tempo“, – akcentuoja kulinarijos rekomendacijos, aiškindamos, kodėl smulkmenos šiuo atveju lemia beveik viską.

    Šaltiniai:
    – https://www.seriouseats.com/perfect-french-fries-recipe
    – https://www.britannica.com/science/Maillard-reaction
    – https://www.fao.org/3/y4893e/y4893e0e.htm

  • Android 17 QPR1 Beta 1 jau „Pixel“: „Google“ spaudžia greičiau, bet yra svarbių įspėjimų

    „Google“ pradėjo platinti Android 17 QPR1 Beta 1 atnaujinimą „Pixel“ įrenginiams. Nors pagrindinės Android 17 versijos išleidimo data dar nepatvirtinta, bendrovė jau perėjo į kitą testavimo etapą, todėl naujovės ir pataisymai pasiekia naudotojus gerokai sparčiau nei ankstesniais metais.

    Šis leidimas pasirodė netrukus po Android 17 Beta 4, o tai rodo intensyvėjantį atnaujinimų ritmą. QPR, arba ketvirtiniai platformos leidimai, paprastai reiškia papildomus patobulinimus ir stabilumo korekcijas tarp didžiųjų versijų, o dalis funkcijų vėliau gali persikelti ir į stabilias Android atnaujinimų bangas.

    Kas pataisyta šiame leidime

    Oficialiose Android 17 QPR1 Beta 1 pastabose pokyčių sąrašas trumpas, tačiau akcentuojami keli praktiniai sutrikimai. Vienas jų susijęs su numatytąja spausdinimo paslauga, kuri tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, esant mažam rašalo kiekiui, galėjo sutrikdyti spausdinimo užduočių užbaigimą.

    Taip pat taisoma problema, kai Terminal programėlė galėjo sukelti neatsakymo klaidą ir priversti strigti ne tik pačią programą, bet ir įrenginį. Be to, atnaujinime sprendžiami garso grandinės nesklandumai, galintys paveikti VoIP programėles: kai kuriais atvejais buvo fiksuojami iškraipymai ir fazės slopinimas balso ryšio metu.

    Dar vienas pataisymas susijęs su tiesioginės garso išvesties veikimu: tam tikruose įrenginiuose, naudojančiuose AIDL audio HAL, garso išvestis galėjo neatsidaryti atkuriant srautus, trunkančius ilgiau nei penkias sekundes. Tokie pakeitimai dažniausiai yra orientuoti į stabilumą ir suderinamumą, o ne į naujas vartotojui matomas funkcijas.

    Kaip įsidiegti ir ką įvertinti

    Android 17 QPR1 Beta 1 skirta suderinamiems „Pixel“ telefonams ir planšetėms. Atnaujinimą galima gauti prisijungus prie Android Beta Program ir tuomet atsisiunčiant atnaujinimą belaidžiu būdu, jei įrenginys atitinka reikalavimus.

    Kadangi tai beta versija, ją diegiant į pagrindinį kasdien naudojamą telefoną verta įvertinti riziką. Testiniai leidimai gali turėti sunkiai prognozuojamų klaidų, turinčių įtakos skambučiams, baterijos veikimui, ryšiui ar programėlių stabilumui, todėl dažniausiai rekomenduojama rinktis atsarginį įrenginį arba iš anksto pasirūpinti duomenų kopijomis.

    Spartėjantis „Google“ atnaujinimų tempas rodo siekį greičiau reaguoti į klaidas ir tobulinti platformą tarp pagrindinių leidimų, tačiau kartu tai reiškia, kad naujos beta versijos gali pasirodyti dar nepasibaigus ankstesnės testavimui. Naudotojams, kurie mėgsta išbandyti naujoves pirmieji, tai suteikia daugiau galimybių, tačiau stabilumo prioritetą teikiantiems žmonėms saugesnis pasirinkimas išlieka stabilūs leidimai.

    Šaltiniai:

    – https://developer.android.com/about/versions/17/qpr1/release-notes

    – https://www.android.com/beta

  • Ligoninės tomografas atvėrė mumijų paslaptis: po tvarsčiais rado tai, ko niekas nesitikėjo

    Ligoninės tomografas atvėrė mumijų paslaptis: po tvarsčiais rado tai, ko niekas nesitikėjo

    Šiuolaikinė medicininė vaizdinimo įranga vis dažniau naudojama ne tik pacientams, bet ir archeologiniams radiniams tirti. Mokslininkai dabar gali pažvelgti į senovės Egipto mumijų vidų jų neatidengdami ir nepažeisdami nė vieno lino siūlo.

    Toks metodas ypač aktualus muziejams, kurių kolekcijose saugomi trapūs, dešimtmečius ar net šimtmečius kaupti eksponatai. Vietoje anksčiau taikytų invazinių tyrimų, kompiuterinė tomografija leidžia sluoksnis po sluoksnio atkurti kūno ir įkapių struktūras skaitmeniniu būdu.

    Budapešte tiriamos senovės mumijos

    Vengrijoje, Budapešte veikiantis Vengrijos nacionalinio muziejaus viešųjų rinkinių centras, kuriam priklauso Semmelweis medicinos istorijos muziejus, turi kelias senovės Egipto mumijas. Jos šiuo metu tiriamos Semmelweis universiteto Medicininio vaizdinimo centre, naudojant aukštos raiškos kompiuterinės tomografijos skenavimą.

    Tyrėjai siekia kuo tiksliau nustatyti vidinę palaikų sandarą, galimus pakitimus, ligų pėdsakus bei balzamavimo ir konservavimo technikas. Tokie duomenys leidžia patikslinti ne tik žmogaus sveikatos būklę, bet ir mumifikavimo laikotarpį bei regionines tradicijas.

    „Tyrimų tikslas yra gauti kuo tikslesnį vaizdą apie palaikų vidinę struktūrą, galimus pakitimus ir išsaugojimo metodus“, – sakė Semmelweis universiteto gydytoja radiologė Ibolyka Dudás.

    Kuo svarbi naujesnė tomografija

    Šiame projekte pasitelktas naujausios kartos tomografas su fotonų skaičiavimo detektoriumi, kuris gali suteikti detalesnį vaizdą nei įprasti klinikiniai aparatai. Tokia technologija geriau atskiria skirtingas medžiagas ir struktūras, todėl tyrėjai gali tiksliau atpažinti audinius, kaulus, įdėtus objektus ar balzamavimo medžiagas.

    Pasak muziejaus kolekcijos kuratorės, ankstesni tyrimai jau buvo atlikti, tačiau dabartiniai vaizdai yra gerokai informatyvesni. Tikimasi, kad jie suteiks naujų moksliškai pagrįstų įžvalgų apie palaikus, kurie kolekcijoje saugomi dešimtmečius.

    „Dabartiniai vaizdai suteikia detalesnį vaizdą nei bet kada anksčiau ir turėtų padėti gauti naujų moksliškai patikimų išvadų“, – sakė kolekcijos kuratorė Krisztina Scheffer.

    Netikėtas radinys po tvarsčiais

    Iki šiol šešios mumijos buvo datuotos radiokarbono metodu, tačiau patikimi rezultatai gauti tik trims. Seniausio pavyzdžio datavimas rodo laikotarpį tarp 401 ir 259 metų prieš mūsų erą, nors Egipte mirusieji buvo mumifikuojami gerokai anksčiau.

    Vienas įdomiausių tyrimo objektų buvo sandariai suvyniotas ryšulys, kurio turinio nebuvo įmanoma nustatyti iš išorės. Tyrėjai svarstė, kad tai galėtų būti paukštis, nes senovės egiptiečiai dažnai mumifikuodavo gyvūnus, tačiau tomografija parodė visai ką kita.

    Skenavimas atskleidė, kad ryšulyje buvo ne paukštis ir ne galva, o pėda. Šis atvejis parodė, kiek klaidinančios gali būti vien vizualinės prielaidos ir kaip neinvaziniai metodai padeda tiksliai identifikuoti radinius.

    Kito pėdos tyrimo duomenys leido įtarti ir kaulų retėjimą, kuris šiuolaikinėje medicinoje siejamas su osteoporoze. Tokios išvados dar bus tikrinamos, tačiau pati galimybė vertinti senovės žmonių sveikatą pagal kaulų struktūrą laikoma viena svarbiausių šio metodo naudų.

    „Šiuolaikinė vaizdinimo technologija atveria naujas perspektyvas mumijų tyrimuose ir leidžia sužinoti tūkstančių metų senumo radiniuose paslėptą informaciją jų nepažeidžiant“, – sakė K. Scheffer.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kompiuterinė tomografija mumijų tyrimuose jau ne kartą padėjo aptikti įvyniojimams paslėptus amuletus ar kitus daiktus, nustatyti sąnarių ligas, mažakraujystės požymius, o kitų regionų mumijų atvejais net įvertinti smurtinės mirties pėdsakus. Semmelweis universiteto komanda skelbia, kad jų projekto duomenų analizė dar vyksta, o išsamios išvados bus pateiktos vėliau.

    Šaltiniai:

    – https://semmelweis.hu/english/2026/04/egyptian-mummy-remains-examined-at-semmelweis-university/

    – https://doi.org/10.1016/j.ejrad.2022.110229

  • Kas nutinka kasdien valgant česnaką: specialistai įvardijo poveikį širdžiai ir žarnynui

    Česnakas daugelio virtuvėje laikomas tik prieskoniu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus jo vartojimas gali turėti apčiuopiamos naudos sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia dėmesio sulaukia česnako sieros junginiai, ypač alicinas, susidarantis smulkinant skiltelę.

    Vienas dažniausiai minimų poveikių siejamas su uždegimu ir oksidaciniu stresu. Lėtinis, ilgai trunkantis uždegimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių onkologinių susirgimų bei sąnarių pažeidimų rizika, todėl mitybos pasirinkimai, padedantys mažinti uždegiminius procesus, laikomi svarbia prevencijos dalimi.

    Praktinis niuansas, apie kurį kalba dietologai, yra paruošimo būdas. Smulkintas ar sutraiškytas česnakas, paliktas kelioms minutėms prieš kaitinimą, turi daugiau laiko suformuoti aliciną, nes suaktyvėja jį padedantys susidaryti fermentiniai procesai.

    Ne mažiau svarbi tema yra žarnyno mikrobiota. Česnake yra prebiotinių medžiagų, kurios padeda maitinti naudingas bakterijas, o geras mikrobiotos balansas siejamas su sklandesniu virškinimu ir geresne bendra medžiagų apykaita.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į galimą naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimų apžvalgos rodo, kad česnako papildai ar didesnis česnako kiekis racione kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su nedideliu kraujospūdžio sumažėjimu bei palankesniais lipidų rodikliais, nors poveikio dydis skiriasi.

    Kalbant apie smegenų sveikatą, česnakas minimas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, nes būtent oksidacinis stresas ir uždegimas siejami su prastesnėmis kognityvinėmis funkcijomis vyresniame amžiuje. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia viso gyvenimo būdo: svarbiausia išlieka subalansuota mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė.

    Kasdien vartojant česnaką verta prisiminti ir atsargumo priemones. Dideli kiekiai gali dirginti skrandį, o česnako papildai ar koncentruoti ekstraktai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais preparatais, todėl dėl nuolatinio papildų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Šaltiniai:

    – https://www.nccih.nih.gov/health/garlic

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33138736/

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32507446/

  • „Curiosity“ Marse aptiko naujų gyvybės statybinių blokų: eksperimentas, kurio dar nebuvo

    „Curiosity“ Marse aptiko naujų gyvybės statybinių blokų: eksperimentas, kurio dar nebuvo

    NASA marsaeigis „Curiosity“ Marse aptiko daugiau organinių molekulių, kurios laikomos gyvybei svarbios chemijos statybiniais blokais. Tai padaryta atlikus iki šiol kitame dangaus kūne nevykdytą cheminį eksperimentą, pranešė NASA mokslininkų komanda.

    Specialistai pabrėžia, kad šie radiniai nėra tiesioginis įrodymas, jog Marse kadaise buvo gyvybė. Organiniai junginiai galėjo susidaryti pačioje planetoje arba būti atnešti meteoritais, todėl išvados kol kas atsargios.

    Kas rasta ir kodėl svarbu

    Tyrimas paremtas 2020 metais atliktu bandymu, kai „Curiosity“ iš uolienos paėmė mėginį Geilo krateryje, vietovėje, vadinamoje Mary Anning. Mėginyje identifikuota daugiau nei 20 organinių molekulių, dalis jų Marse patvirtintos pirmą kartą.

    Vienas iš paminėtų junginių yra benzotiofenas, randamas ir kai kuriuose meteorituose bei asteroiduose. Tyrėjai akcentuoja, kad tokios molekulės pačios savaime dar nereiškia biologinės kilmės, tačiau padeda atkurti Marso cheminę ir geologinę istoriją.

    „Šis eksperimentas dar niekada nebuvo atliktas kitame pasaulyje“, – sakė astrobiologė Amy Williams.

    „Matome gyvybės statybinius blokus, ikibiologinę chemiją Marse, išlikusią šiose uolienose milijardus metų“, – sakė Amy Williams.

    Mokslininkų teigimu, svarbiausia žinia yra ta, kad tokie trapūs organiniai pėdsakai Marso paviršiuje gali išlikti ilgiau nei 3 mlrd. metų. Tai sustiprina hipotezę, jog senovėje Marso paviršiuje būta skysto vandens telkinių, o vanduo laikomas vienu esminių gyvybei palankių veiksnių.

    Naujas metodas Marse

    Bandymui panaudota cheminė medžiaga TMAH, kuri gali padėti „išardyti“ sudėtingesnes organines medžiagas į lengviau atpažįstamus fragmentus. Tokia prieiga leidžia detaliau įvertinti, kokios organinės chemijos formos slypi uolienose, kur įprasti kaitinimo metodai gali būti mažiau informatyvūs.

    Komanda pripažino, kad užduotis buvo jautri ir rizikinga, nes marsaeigis turėjo ribotą šios cheminės medžiagos kiekį. Tyrėjai nurodė, kad turėjo tik du bandymus sėkmingai atlikti procedūrą ir gauti patikimus duomenis.

    Kas toliau su Marso mėginiais

    Nors organinių molekulių įvairovė plečia žinias apie Marso aplinką, ji vis tiek neatsako į pagrindinį klausimą, ar planetoje kadaise egzistavo mikrobinė gyvybė. Mokslininkai pabrėžia, kad tam reikėtų gerokai išsamesnių laboratorinių tyrimų, kuriuos realiausia atlikti Žemėje.

    Vienas ambicingiausių scenarijų yra Marso uolienų pargabenimas į Žemę, tačiau šios programos ateitis pastaruoju metu tapo neaiški. Tuo pat metu „Curiosity“ rezultatai rodo, kad TMAH metodika veikia ir kitame dangaus kūne, todėl gali būti pritaikyta būsimose misijose.

    NASA skelbia, kad Europos kosmoso agentūros marsaeigis „Rosalind Franklin“, turėsiantis gilesnio gręžimo galimybes nei „Curiosity“, planuojamas paleisti 2028 metų pabaigoje. Gilesni mėginiai būtų svarbūs, nes po paviršiumi organines medžiagas geriau saugo nuo radiacijos ir oksiduojančių procesų, kurie Marse ypač aktyvūs.

    Kita kryptis, kur taip pat numatomas TMAH panaudojimas, yra planuojama misija į Saturno palydovą Titaną. Nors tai visai kita aplinka, organinės chemijos paieškos ir patikimi analizės metodai išlieka vienu centrinių šiuolaikinės planetologijos uždavinių.

    Publikuoto darbo autoriai akcentuoja, kad nauji duomenys nepanaikina alternatyvių paaiškinimų, tačiau didina tikimybę, kad Marse užfiksuota organinė chemija yra įvairi, senovinė ir gerai išsilaikiusi. Tai laikoma svarbia prielaida tolesniems tyrimams, ieškant aplinkų, kurios senovėje galėjo būti tinkamos gyvybei.

    Šaltiniai:

    – https://www.nasa.gov/missions/mars-science-laboratory/curiosity-rover/nasas-curiosity-finds-organic-molecules-never-seen-before-on-mars/

    – https://www.nature.com/articles/s41467-026-70656-0

    – https://science.nasa.gov/blogs/mars-rosa/2026/04/16/nasa-begins-implementation-for-esas-rosalind-franklin-mission-to-mars/

  • Į vandenį įdėkite šiuos du ingredientus: šparagai nebekartos ir išliks ryškiai žali

    Šparagų sezonas daugeliui yra vienas laukiamiausių pavasario ženklų virtuvėje, tačiau net ir švieži ūgliai kartais nuvilia kartoku poskoniu ar papilkėjusiu atspalviu. Skirtumą dažniausiai lemia ne tik šparagų šviežumas, bet ir tai, kaip jie paruošiami bei verdami.

    Renkantis šparagus verta atkreipti dėmesį į uždaras galvutes ir glotnią, blizgią odelę. Tokie ūgliai paprastai būna sultingesni, mažiau pluoštiniai, o jų skonis švelnesnis, todėl lengviau išvengti kartumo.

    Kaip sumažinti šparagų kartumą?

    Šparagų kartumas dažniausiai siejamas su natūraliais augalo junginiais, ypač sieros turinčiomis medžiagomis, kurios ryškiau juntamos peraugusiuose ar netinkamai apdorotuose ūgliuose. Vienas paprasčiausių būdų sušvelninti skonį verdant yra į vandenį įberti šiek tiek cukraus ir įspausti citrinos sulčių.

    Cukrus padeda subalansuoti kartumą ir suapvalina bendrą skonį, o citrinos rūgštis prisideda prie spalvos išsaugojimo. Tai ypač aktualu verdant žalius šparagus, kai norisi išlaikyti ryškų, gyvą atspalvį, o ne blankią, pilkšvai žalią spalvą.

    Kodėl svarbi virimo technika?

    Šparagų galvutės yra minkščiausia ir jautriausia dalis, todėl jos greičiausiai perverda. Dėl to šparagus patariama virti taip, kad galvutės būtų kuo mažiau panardintos ir labiau garinamos, pavyzdžiui, aukštesniame, siauresniame puode.

    Kitas svarbus principas yra laikas: žaliems šparagams dažniausiai pakanka kelių minučių, o baltiems reikia ilgiau, nes jų ūgliai storesni ir tvirtesni. Per ilgas virimas ne tik blogina tekstūrą, bet ir sustiprina nemalonius poskonius.

    Patikimas virtų šparagų receptas

    Jeigu norite paprasto, pakartojamo rezultato, naudokite aiškias proporcijas ir nepervirkite. Šis būdas tinka tiek žaliems, tiek baltiems šparagams, o skonį lengva pritaikyti pagal tai, su kuo juos tieksite.

    Reikės apie 500 gramų šparagų, 1 litro vandens, 1 arbatinio šaukštelio druskos, 2 arbatinių šaukštelių cukraus, 15 mililitrų citrinos sulčių ir maždaug 1,5 šaukšto sviesto. Vandenį užvirkite su druska, cukrumi, citrinos sultimis ir sviestu.

    Šparagus nuplaukite ir nusausinkite, nulaužkite sumedėjusius galus, o baltus dar ir nulupkite. Virkite žalius šparagus apie 3–5 minutes, baltus apie 8–12 minučių, tikrindami minkštumą šakute, o išvirus iškart patiekite.

    Šaltiniai:
    – https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-details/169982/nutrients
    – https://www.britannica.com/plant/asparagus-plant
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/asparagus/

  • „Google“ sutvarkė erzinančią „Gemini“ spragą: mažas atnaujinimas keičia pokalbius iš esmės

    „Google“ toliau plečia dirbtinio intelekto pokalbių roboto „Gemini“ galimybes, tačiau kartu imasi ir mažesnių, vartotojus kasdien erzinančių problemų. Po kovo pabaigoje pristatytos funkcijos, leidžiančios lengviau importuoti pokalbius ir prisiminimus iš kitų DI pokalbių robotų, dabar pradėtas diegti dar vienas svarbus patogumo atnaujinimas.

    „Gemini“ vartotojams palaipsniui atsiranda galimybė šakoti pokalbius, tai yra atskirti diskusiją į naują giją nuo pasirinkto momento. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedidelė detalė, intensyviai „Gemini“ naudojantiems žmonėms ji gali pastebimai pagerinti darbą su keliais projektais vienu metu.

    Pokalbiai tampa tvarkingesni

    Šakodami pokalbį vartotojai gali išvengti situacijos, kai vienoje ilgoje gijoje susimaišo skirtingos idėjos, užduotys ir kontekstas. Tai ypač aktualu, kai tame pačiame pokalbyje vienu metu kuriami tekstai, planuojami darbai, analizuojami duomenys ar generuojamos kelios alternatyvos.

    Praktinis privalumas paprastas: vėliau lengviau sugrįžti prie konkrečios temos, palyginti skirtingus sprendimo variantus ir nepasimesti tarp daugybės žinučių. Tuo pačiu sumažėja rizika, kad DI atsakymai nukryps nuo pirminio tikslo dėl pernelyg išsiplėtusio konteksto.

    „Gemini“ vejasi konkurentus

    Pokalbių šakų funkciją jau kurį laiką siūlo kiti didieji DI pokalbių robotai, todėl „Gemini“ čia atsiliko. Tokia galimybė laikoma vienu svarbiausių produktyvumo įrankių tiems, kurie DI naudoja ne kaip vienkartinį atsakymų generatorių, o kaip nuolatinį pagalbininką planuojant, rašant ar programuojant.

    Svarbu žinoti, kad šakojant pokalbį į naują giją paprastai persikelia tik kontekstas iki pasirinkto taško. Tai reiškia, kad naujame pokalbyje bus remiamasi ankstesne informacija, bet vėlesnės žinutės iš pradinės gijos nebus įtrauktos.

    Diegimas vyksta palaipsniui

    Už „Gemini“ programėlę ir „Google Labs“ atsakingas vadovas Joshas Woodwardas nurodė, kad naujovė iš pradžių pasiekė apie 20 proc. „Gemini“ vartotojų. Anot jo, diegimas spartėja, todėl funkcija artimiausiu metu turėtų atsirasti vis didesnei daliai naudotojų.

    Kai atnaujinimas bus aktyvus, parinktį Branch in new chat vartotojai ras paspaudę trijų taškų meniu po konkrečia pokalbio žinute. Taip bus galima greitai sukurti naują giją ir tęsti darbą neperkraunant pagrindinio pokalbio.

    Šaltiniai:

    – https://www.androidpolice.com/gemini-branch-conversations-feature-rollout/

    – https://www.androidpolice.com/gemini-takes-on-chatgpt-claude-major-switching-upgrade/

  • Prienuose kuriama instaliacija „Namas“: nauja bendrystės erdvė šalia Justino Marcinkevičiaus parko

    Prienuose kuriama instaliacija „Namas“: nauja bendrystės erdvė šalia Justino Marcinkevičiaus parko

    Prienuose planuojama nauja viešoji erdvė, kuri turėtų papildyti miesto kultūrinį žemėlapį ir tapti kasdienių susitikimų vieta. Tyliojoje gatvėje, greta Justino Marcinkevičiaus skulptūrų parko, kuriama interaktyvi meninė instaliacija „Namas“, orientuota į bendruomeniškumą ir patyriminį ryšį su menu.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad „Namas“ bus ne tik vizualus objektas, bet ir erdvė veikloms: žaidimui, tyrinėjimui bei kūrybai. Didelis dėmesys numatomas vaikams ir jaunimui, tačiau instaliacija kuriama kaip atvira vieta visoms amžiaus grupėms, ieškančioms ramesnio, prasmingo laisvalaikio mieste.

    Idėja pristatyta bendruomenei

    Balandžio 22 dieną Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje pristatytas būsimo projekto sumanymas ir kūrybinės komandos vizija. Renginyje aptarti planuojami architektūriniai ir meniniai sprendiniai, o gyventojai kviesti užduoti klausimus ir įsitraukti į tolesnį procesą.

    Projektą pristatė menininkai Indra ir Vilmantas Marcinkevičiai, architektė, studijos „Fieldtrip“ vadovė Roberta Žvirblytė-Zuzevičė bei projekto kuratorė Neringa J. Miller. Kūrybinė komanda akcentavo, kad šiuolaikinės viešosios erdvės vis dažniau kuriamos kaip patyrimai, o ne vien infrastruktūros elementai, todėl svarbi ne tik forma, bet ir tai, kaip jausis erdve besinaudojantys žmonės.

    Asmeninės kūrėjų šaknys Prienuose

    Papildomą emocinį svorį iniciatyvai suteikia kūrėjų ryšiai su Prienais. Pasak pristatyme skambėjusių istorijų, dalį komandos su šiuo kraštu sieja šeimos ir atminties linijos, todėl projektas traktuojamas ir kaip sugrįžimas, ir kaip dovana miestui.

    Menininkės Indros Marcinkevičienės šeimos istorijoje minėta, kad jos močiutė Genovaitė Andrašiūnienė vadovavo Prienų „Žiburio“ gimnazijai ir rėmė jaunojo Justino Marcinkevičiaus talentą. Architektė Roberta Žvirblytė-Zuzevičė yra šios gimnazijos absolventė, o jos šeima iki šiol gyvena Prienuose.

    Kas planuojama toliau?

    Prienų rajono savivaldybė projektą įvardija kaip dar vieną žingsnį nuosekliai puoselėjant viešąsias erdves, kuriose dera poilsis, judėjimas ir kultūra. Savivaldybės vadovai tikisi, kad „Namas“ sustiprins miesto tapatybę ir papildys jau įgyvendintų meninių iniciatyvų lauką.

    „Džiugu, kad iš šio krašto kilę kūrėjai nori įprasminti savo idėjas ir talentą gimtajame mieste“, – sakė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

    Projektą planuojama lydėti bendruomenę įtraukiančiais renginiais. Gegužės 5 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre numatytos nemokamos keramikos dirbtuvės vaikams su Vilmantu Marcinkevičiumi, kurios turėtų tapti viena iš progų gyventojams praktiškai prisiliesti prie kūrybinio proceso.

    Planuojama, kad instaliacija „Namas“ mieste veiks kaip naujas traukos taškas, kviesdamas ne tik užsukti, bet ir užsibūti. Kūrėjų teigimu, svarbiausia projekto dalis bus ne vien pati konstrukcija, o galimybė joje megzti dialogą, kurti bendras patirtis ir stiprinti ryšį su Prienais.

    Šaltiniai:

    – https://www.prienai.lt/prienuose-gimsta-nauja-bendrystes-erdve-menine-instaliacija-namas/

  • Archeologas tikina žinantis, kur ieškoti Sandoros skrynios: planuoja skenuoti po Jeruzale

    Archeologas tikina žinantis, kur ieškoti Sandoros skrynios: planuoja skenuoti po Jeruzale

    Sandoros skrynia – vienas paslaptingiausių Biblijoje minimų artefaktų – vėl atsidūrė dėmesio centre. JAV archeologas ir tyrėjas Chrisas McKinny teigia matantis realų kelią, kaip neinvaziškai patikrinti vietas, kuriose, jo manymu, ji galėjo būti paslėpta prieš Jeruzalės sunaikinimą.

    Pagal Senąjį Testamentą, Skrynia buvo auksu dengta akacijos medžio skrynia, siejama su Sandoros simbolika ir laikyta švenčiausiu senovės Izraelio objektu. Istoriniai šaltiniai ir bibliniai pasakojimai rodo, kad paskutiniai jos paminėjimai siejami su laikotarpiu prieš Babilono įvykdytą Jeruzalės sugriovimą VI amžiuje prieš mūsų erą, o vėliau jos pėdsakai dingsta.

    Kur galėtų būti slepiama Skrynia?

    McKinny svarstymus sieja su sena Jeruzalės dalimi, vadinama Dovydo miestu, ir teritorijomis netoli Šventyklos kalno. Dėl šios vietos religinio ir politinio jautrumo tradiciniai kasinėjimai ten yra itin riboti, todėl tyrėjai dažnai ieško alternatyvių, mažiau konfliktinių metodų.

    Archeologas viešai nepareiškė, kad žino tikslią Skrynios vietą, tačiau išskiria kelis scenarijus. Vienas jų numato, kad artefaktas galėtų būti po Šventyklos kalno teritorija, kitas sieja slėptuvę su netoliese esančiais požeminiais tuneliais ar ertmėmis, o dar viena versija remiasi sena tradicija, kad pranašas Jeremijas galėjo paslėpti Skrynią Nebo kalno apylinkėse.

    Mionų detektoriai: archeologija be kasinėjimų

    Pagrindinis šios istorijos akcentas – technologija, kurią McKinny siūlo taikyti paieškoms. Kalbama apie mionų detektorius, leidžiančius fiksuoti kosminių spindulių sukeltas subatomines daleles ir pagal jų skvarbą sudaryti požeminių struktūrų vaizdą, aptikti tuštumas, ertmes ar paslėptas kameras.

    Šis metodas jau naudotas tiriant didelius istorinius objektus, įskaitant Egipto piramides, kai buvo ieškoma paslėptų ertmių neardant konstrukcijų. Idėja paprasta: jei po žeme yra didesnės tuštumos ar žmogaus suformuotos patalpos, mionų srautas per jas kinta, o detektoriai tai gali užfiksuoti.

    Šiuo atveju papildomai spekuliuojama, kad auksu dengtas objektas teoriškai galėtų išsiskirti bendrame vaizde, tačiau mokslininkai pabrėžia, jog mionų tomografija pirmiausia patikimai identifikuoja ertmes ir struktūrinius skirtumus. Todėl technologija gali padėti nubrėžti požeminių erdvių žemėlapį, bet pati savaime negarantuoja konkretaus artefakto identifikavimo.

    Kodėl Skrynios paieškos nuolat atsinaujina?

    Sandoros skrynios paieškos jau dešimtmečius kelia susidomėjimą ir dažnai lydimos sensacingų teiginių – nuo pasakojimų apie Etiopiją iki įvairių sąmokslo teorijų. Skirtumas šįkart tas, kad dėmesio centre atsiduria ne kasinėjimų pažadai, o bandymas pritaikyti metodus, kurie gali veikti ten, kur kastuvai neįleidžiami.

    Vis dėlto archeologijos bendruomenėje tokios iniciatyvos paprastai vertinamos atsargiai: bet kokios hipotezės apie konkretaus artefakto buvimą turėtų būti tikrinamos daugialypiais duomenimis, o radinių interpretacijos privalo atlaikyti nepriklausomų ekspertų kritiką. Net ir radus požeminių ertmių, kelias iki tikslių išvadų būtų ilgas, o sprendimai dėl tolimesnių tyrimų priklausytų ne vien nuo mokslo.

    Šaltiniai:

    – https://nypost.com/2026/04/21/world-news/archeologist-thinks-new-tech-might-reveal-where-lost-ark-is-hidden-at-last/

    – https://www.nature.com/articles/nature.2017.22654

    – https://www.britannica.com/topic/Ark-of-the-Covenant

  • Šokas dėl garsios kaukolės iš Vokietijos: mokslininkai atskleidė, kas ji buvo iš tikrųjų

    Šokas dėl garsios kaukolės iš Vokietijos: mokslininkai atskleidė, kas ji buvo iš tikrųjų

    Daugiau nei pusę amžiaus Šiaurės Vokietijoje aptiktas kaukolės fragmentas buvo laikomas vienu mįslingiausių radinių, galinčių rodyti žmonių ir neandertaliečių susimaišymą. Neįprasta kaktikaulio forma kai kuriems tyrėjams atrodė tarsi dviejų skirtingų žmonių rūšių bruožų derinys.

    1973 metais Hahnöfersand apylinkėse rastas kaulas buvo siejamas su laikotarpiu, kai Europoje dar gyveno neandertaliečiai, o šiuolaikiniai žmonės jau plito žemyne. Dėl to radinys ilgai figūravo diskusijose kaip galimas tiesioginis dviejų populiacijų kontaktų įrodymas.

    Naujas datavimas pakeitė viską

    Naujausiame tyrime mokslininkai pritaikė modernesnius radiokarboninio datavimo metodus ir pažangesnę 3D analizę. Rezultatas apvertė ankstesnę interpretaciją: kaulo amžius siekia apie 7 500 metų, todėl jis yra tūkstančiais metų „per jaunas“, kad būtų susijęs su neandertaliečiais.

    Neandertaliečiai Europoje išnyko maždaug prieš 40 000 metų, todėl tokio amžiaus radinys negali būti jų ir Homo sapiens hibrido įrodymas. Tai reiškia, kad ilgai gyvavusi hipotezė apie neįprastą tarprūšinį palikuonį šiuo atveju nebeturi pagrindo.

    Kodėl bruožai suklaidino mokslą

    Tyrėjai taip pat išsamiai įvertino kaukolės formą ir anatominę įvairovę. Jie padarė išvadą, kad anksčiau „mišriais“ laikyti požymiai telpa į natūralų Homo sapiens kintamumo spektrą, o ne rodo dviejų skirtingų rūšių bruožų kombinaciją.

    Šis atvejis primena, kad paleoantropologijoje vien kaulų forma gali klaidinti, ypač kai medžiagos mažai, o ankstesnės analizės remiasi senesnėmis technologijomis. Šiandien vis dažniau lemiamą vaidmenį vaidina tikslus datavimas, skaitmeninė morfometrija ir, kur įmanoma, genetiniai duomenys.

    Hibridizacija vyko, bet ją atpažinti sunku

    Nors konkreti Vokietijos kaukolė, panašu, nėra hibrido pavyzdys, mokslinis sutarimas dėl vieno dalyko išlieka: šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių kontaktai vyko. Tai rodo genetiniai tyrimai, atskleidžiantys, kad dalis šiandieninių žmonių už Afrikos ribų paveldėjo neandertaliečių DNR.

    Vis dėlto vien iš kaulų identifikuoti tokias kilmės linijas itin sudėtinga, nes skirtingų populiacijų bruožai gali persidengti, o kai kurie požymiai priklauso nuo individualios variacijos. Dėl to kiekvienas naujai peržiūrėtas „sensacingas“ radinys vis dažniau tikrinamas iš naujo, pasitelkiant tikslesnius metodus ir platesnį palyginamąjį kontekstą.

    Šaltiniai:

    – https://www.nature.com/articles/s41598-026-48468-5