Blog

  • „Airbnb“ atveria naują etapą: į programėlę ateina viešbučiai, automobilių nuoma ir DI

    „Airbnb“ atveria naują etapą: į programėlę ateina viešbučiai, automobilių nuoma ir DI

    „Airbnb“ plečia savo programėlės galimybes ir žengia dar toliau nei trumpalaikė būsto nuoma: vartotojams pradedama siūlyti nepriklausomų viešbučių rezervacijos bei papildomos paslaugos, įskaitant automobilių nuomą, maisto prekių pristatymą ir bagažo saugojimą.

    Įmonės vadovas Brianas Chesky pabrėžė, kad tikslas yra sukurti universalesnę kelionių ekosistemą, kuri apimtų daug skirtingų paslaugų kategorijų. Jo teigimu, rinka yra fragmentuota, todėl keliautojams patogiau, kai daugiau sprendimų sutelpa vienoje programėlėje.

    Kas keičiasi vartotojams

    Pasak bendrovės, nuo šiol per „Airbnb“ galima rezervuoti ir boutique tipo viešbučius, o taip pat įsigyti su kelione susijusias paslaugas. Vartotojams žadamos paskatos, kurios kai kuriais atvejais gali siekti iki 15 proc. grąžos platformos kreditais.

    Šie pokyčiai tęsia keliais etapais vykdomą „Airbnb“ pertvarką, kuri įsibėgėjo po pandemijos, kai dalis ankstesnių plėtros planų buvo pristabdyta. Pastaruoju metu bendrovė taip pat testavo socialines funkcijas ir atnaujino klientų aptarnavimo sprendimus programėlėje.

    DI pritaikymas ir klientų aptarnavimas

    „Airbnb“ skelbia atnaujinusi DI pagrįstą pokalbių įrankį, kad jis galėtų ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti išspręsti rezervacijų nesklandumus tiesiog pokalbyje. Taip pat diegiama funkcija, kuri apibendrina svečių atsiliepimus ir padeda greičiau susidaryti įspūdį apie pasiūlymą.

    Bendrovė nurodo, kad vėliau planuoja plėsti DI galimybes į balso asistento kryptį ir diegti automatiškai generuojamas apžvalgas skelbimams. Verslo vadovas Dave’as Stephensonas teigė, kad DI funkcijoms pasitelkiamas skirtingų tiekėjų ir atvirojo kodo sprendimų derinys, priklausomai nuo konkretaus poreikio.

    „Įsivaizduoju, kad vieną dieną turėsime dešimtis, gal net šimtus kategorijų, kaip „Amazon“, – sakė Brianas Chesky.

    Kelionių rinkos fonas ir rizikos

    Plėtra vyksta prasidedant vasaros sezonui, kai kelionių sektorių veikia ir geopolitiniai veiksniai bei išaugusios degalų kainos. „Airbnb“ yra pripažinusi, kad kai kuriuose regionuose fiksavo šiek tiek padidėjusį atšaukimų skaičių, o užsakymų apimtys gali patirti papildomą spaudimą.

    Vis dėlto Brianas Chesky akcentuoja, kad „Airbnb“ modelis gali būti atsparesnis svyravimams, nes platforma veikia daugelyje rinkų ir dažnai siūlo pigesnes alternatyvas. Jo teigimu, ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais keliautojai dažniau planuoja trumpesniu terminu ir sprendimus priima paskutinę minutę.

  • „Goldman Sachs“ gavo svarbiausią vaidmenį „SpaceX“ IPO: kas tai reiškia investuotojams

    „Goldman Sachs“ gavo svarbiausią vaidmenį „SpaceX“ IPO: kas tai reiškia investuotojams

    „SpaceX“ IPO ir „lead left“ reikšmė

    „Goldman Sachs“ užsitikrino vieną svarbiausių vaidmenų planuojamame „SpaceX“ pirminiame viešame akcijų siūlyme. Prospekte bankas nurodomas vadinamojoje „lead left“ pozicijoje, kuri paprastai reiškia didžiausią įtaką galutiniam kainodaros procesui, akcijų paskirstymui ir sandorio koordinavimui.

    Ši vieta investicinių bankų rinkoje laikoma prestižine, nes dažniausiai leidžia pritraukti daugiau komisinių pajamų ir sustiprinti reputaciją tarp didžiųjų institucinių investuotojų. Praktikoje tai taip pat gali tapti argumentu varžantis dėl kitų didelio masto IPO mandatų.

    Milžiniškas sandoris ir galimi komisiniai

    Rinkoje šis IPO pristatomas kaip potencialiai rekordinis pagal dydį, o „SpaceX“ vertė, remiantis naujesniais antrinės rinkos sandoriais, siejama su maždaug 1 250 000 000 000 eurų įvertinimu. Jei viešas siūlymas būtų itin didelis, bankams tai reikštų išskirtinę pajamų galimybę.

    Istoriškai didelių IPO pasirašymo komisiniai neretai sudaro apie 1–2 proc. sandorio vertės, nors galutiniai tarifai priklauso nuo rizikos, paklausos ir struktūros. Taikant tokį principą, bendra pasirašymo mokesčių suma galėtų siekti šimtus milijonų eurų ir būti pasidalinta tarp sindikato bankų.

    „Tokių sandorių kainodara dažnai yra labiau menas nei mokslas“, – sakė IPO rinką tiriantis Floridos universiteto profesorius Jay Ritteris.

    Kas tai gali pakeisti investuotojams

    Investuotojams „lead left“ paskyrimas svarbus tuo, kad jis signalizuoja, kas realiai valdys procesą nuo paklausos knygos formavimo iki pirmųjų prekybos dienų stabilizavimo. Dėl to rinkos dalyviai dažniau stebi, kaip bankas komunikuoja lūkesčius, kokį investuotojų ratą suburia ir kaip subalansuoja kainą su paklausa.

    „Goldman Sachs“ atveju sėkmingai įgyvendintas tokio masto IPO galėtų sustiprinti banko pozicijas IPO ir susijungimų bei įsigijimų rinkoje, kuri pastaraisiais metais buvo jautri palūkanų normoms, geopolitinei įtampai ir rinkų svyravimams. Tuo pačiu tai gali paskatinti didesnį aktyvumą kitų didžiųjų emitentų planuose, ypač DI sektoriuje.

    Rinkoje taip pat minimi galimi būsimų IPO kandidatai, susiję su DI bumu, įskaitant „OpenAI“ ir „Anthropic“. Jei „SpaceX“ sandoris vyktų sklandžiai, „Goldman Sachs“ galėtų turėti pranašumą varžantis dėl panašaus kalibro mandatų, nes reputacija šioje rinkoje dažnai lemia kitų sandorių eilę.

  • Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas interviu CNBC kalbėjo apie augančią kritiką milijardieriams, mokesčių politiką ir dirbtinio intelekto įtaką ekonomikai. Jo teigimu, visuomenėje ryškėja dviejų skirtingų patirčių ekonomika: vieni gyvena vis geriau, kitiems vis sunkiau sudurti galą su galu.

    J. Bezosas pabrėžė, kad dalis politinių diskusijų apie turtinguosius esą remiasi patogiu priešo paieškos principu, tačiau realių problemų tai neišsprendžia. Jis taip pat gynė kitus turtingus verslo lyderius, kritikuodamas viešą jų demonizavimą.

    Mokesčių idėja ir ginčas

    Kalbėdamas apie mokesčius, J. Bezosas pritarė idėjai mažinti pajamų mokesčius mažiau uždirbantiems žmonėms. Jis akcentavo, kad daliai darbuotojų mokesčių našta gali atrodyti neproporcinga, ypač kai brangsta būstas ir kasdienės paslaugos.

    Tuo pačiu J. Bezosas atmetė teiginius, kad nemoka mokesčių, ir tikino, kad į biudžetus sumoka milijardines sumas. Jo argumentas buvo aiškus: net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius, tai savaime nepadidintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių gerovės, jei nebus sprendžiamos sisteminės problemos.

    „Žmonės kartais sako, kad aš nemoku mokesčių. Tai netiesa. Aš moku milijardus dolerių mokesčių“, – sakė J. Bezosas.

    Ar turtingieji išnaudoja spragas?

    Interviu metu jis taip pat neigė populiarius kaltinimus, kad itin turtingi žmonės masiškai naudojasi schema, kai turtas laikomas akcijomis, o pragyvenimui skolinamasi prieš jas, taip atidedant mokesčius. J. Bezosas teigė reguliariai parduodantis „Amazon“ akcijas, todėl, jo vertinimu, tai nėra universali ar automatiškai veikianti mokesčių spraga.

    Kartu jis pripažino, kad jei tam tikros skolinimosi prieš turtą praktikos iš tiesų sudaro nepagrįstą privilegiją, tai turėtų būti taisoma politiniais sprendimais. Tačiau ir šiuo atveju jis grįžo prie minties, kad vien turtingųjų apmokestinimas nebūtinai taps tiesioginiu atsakymu į vidurinės klasės problemas.

    DI: mažiau baimės, daugiau produktyvumo

    Didelę interviu dalį užėmė dirbtinio intelekto tema. J. Bezosas teigė, kad baimės dėl masinio darbo vietų praradimo yra perdėtos, o DI, jo vertinimu, labiau papildys darbuotojų galimybes nei juos pakeis.

    Jis prognozavo, kad produktyvumo augimas ilguoju laikotarpiu gali mažinti kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ypač jei technologijų plėtra nebus pernelyg anksti „užsmaugta“ griežtu reguliavimu. Pastaruoju metu visuomenės nuotaikos dėl DI išties tampa skeptiškesnės, nes daugėja diskusijų apie privatumo rizikas, kūrybos nuvertėjimą ir poveikį darbo rinkai.

    Kalbėdamas apie DI įrankius programavimui, jis teigė, kad jie gali pakeisti darbo pobūdį, bet nebūtinai sumažins programuotojų poreikį. Jo logika paprasta: automatizuojant rutiną, daugiau laiko lieka sudėtingesnėms užduotims ir problemų sprendimui.

    Požiūris į Trumpą

    J. Bezosas interviu taip pat pasisakė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad dabar jis esą labiau disciplinuotas ir brandesnis nei per pirmąją kadenciją. Jis pridūrė, kad kai kuriais klausimais D. Trumpui reikia pripažinti nuopelnus, nors konkrečių pavyzdžių nepateikė.

    Be to, jis atmetė interpretacijas, kad kai kurie „Amazon“ verslo sprendimai yra bandymas pelnyti politinę įtaką. J. Bezosas aiškino palaikantis ryšį su skirtingų politinių pažiūrų lyderiais ir pabrėžė, kad verslo atstovų dialogas su valdžia yra būtinas nepriklausomai nuo to, kas yra prezidentas.

    „Manau, kad jis yra brandesnė, labiau disciplinuota savo paties versija nei per pirmąją kadenciją“, – sakė J. Bezosas.

  • „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    Masinis mažinimas DI fone

    Mokesčių ir finansų programinės įrangos kūrėja „Intuit“ paskelbė mažinanti nuolatinių darbuotojų skaičių apie 17 proc. Tai reikštų, kad darbą gali prarasti daugiau nei 3 000 žmonių, vertinant pagal anksčiau skelbtą maždaug 18 200 darbuotojų skaičių.

    Rinkos reakcija buvo aštri: bendrovės akcijos po pranešimo smuko dviženkliu tempu. Pastaraisiais metais programinės įrangos sektoriuje matomas didesnis investuotojų jautrumas augimo lėtėjimui ir DI poveikiui produktų paklausai.

    Kiek kainuos restruktūrizacija

    „Intuit“ nurodė, kad restruktūrizavimo sąnaudos gali siekti nuo maždaug 277 mln. iki 314 mln. eurų, didžioji jų dalis turėtų būti pripažinta einamąjį ketvirtį. Tokios išlaidos paprastai susijusios su išeitinėmis, turto nurašymais ir biurų pertvarkymu.

    Vadovas Sasan Goodarzi teigė, kad bendrovė siekia supaprastinti struktūrą ir didinti veiklos greitį, kad ilgainiui būtų užtikrintas tvaresnis augimas. Jo teigimu, organizacijoje susikaupė per daug valdymo lygių, todėl planuojama mažinti perteklines grandis.

    „Žvelgdami į priekį, plečiame augimo variklius ir kuriame organizaciją, kuri veiktų didesniu tempu, kad užtikrintume ilgalaikį augimą“, – sakė Sasan Goodarzi.

    Kas vyksta su rezultatais

    Kartu su mažinimo planu „Intuit“ paskelbė ir ketvirčio rezultatus. Pajamos augo apie 10 proc. per metus, o tai įvardyta kaip lėčiausias augimo tempas per kelis pastaruosius laikotarpius, atspindintis vėsesnes nuotaikas programinės įrangos rinkoje.

    Bendrovė taip pat atnaujino finansines prognozes 2026 finansiniams metams ir pateikė aukštesnius tikslus, nei dalis rinkos dalyvių tikėjosi. Tai rodo, kad „Intuit“ vienu metu bando ir mažinti kaštus, ir išlaikyti ambicijas auginti pajamas, perskirstant resursus į prioritetines kryptis.

    Platesnė sektoriaus tendencija

    „Intuit“ sprendimas išsiskiria mastu, tačiau nėra pavienis technologijų sektoriuje, kuriame įmonės peržiūri išlaidas ir komandų struktūras DI diegimo laikotarpiu. Pastaruoju metu apie reikšmingus darbuotojų mažinimus skelbė ir kitos JAV technologijų bendrovės.

    Įmonė taip pat nurodė ketinanti glaudžiau telkti komandas fiziškai, kad didėtų bendradarbiavimas, o dalis biurų gali būti uždaromi. Be to, minima vaidmenų dubliacija po įsigijimų ir integracijų, todėl mažinimas apima ir procesų supaprastinimą skirtinguose padaliniuose.

    „Tikime, kad galime aptarnauti daugiau klientų ir kurti proveržio produktus, mažindami sudėtingumą ir supaprastindami struktūrą, kad taptume greitesnė, liesesnė ir labiau susitelkusi įmonė“, – rašė Sasan Goodarzi.

  • Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    DI bumas keičia rinkos lyderius

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad technologijų investavimo pasaulyje įvyko esminė permaina: į rinkos centrą iš programinės įrangos persikėlė puslaidininkių sektorius. Anot jo, DI plėtra didžiausią paklausą kuria ne prenumeruojamoms verslo platformoms, o skaičiavimo infrastruktūrai.

    Ši mintis nuskambėjo po „Nvidia“ paskelbtų ketvirčio rezultatų, kurie pranoko Volstrito lūkesčius. Bendrovė pranešė apie 81,62 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 75 mlrd. eurų, ir 1,87 JAV dolerio pelną akcijai, tai yra apie 1,7 euro.

    Programinei įrangai – naujas spaudimas

    Iki generatyvinio DI išpopuliarėjimo technologijų sektoriuje dominavo programinė įranga, ypač prenumeratos modeliu grįstas SaaS. Įmonėms tai reiškė stabilias, pasikartojančias pajamas, o investuotojams – prognozuojamą augimą ir aukštas maržas.

    Vis dėlto J. Crameris pabrėžia, kad DI įrankiai ir modeliai mažina tradicinės programinės įrangos kainodaros galią. Dalis funkcijų, už kurias anksčiau buvo mokama brangiomis licencijomis, dabar gali būti kuriamos viduje, pasitelkiant DI ir debesų kompiuterijos infrastruktūrą.

    „Tai nauja era. Dabar vadovauja puslaidininkiai, o programinė įranga traukiasi į antrą planą“, – sakė J. Crameris.

    Puslaidininkiai tampa nauju rinkos gravitacijos centru

    Pasak J. Cramerio, DI revoliucijai reikalingi skaičiavimo resursai yra materialioji technologijų pusė, kurią sudaro lustai, serveriai, duomenų centrų įranga ir tinklo sprendimai. Būtent dėl to investuotojų dėmesys krypsta į bendroves, kurios tiekia infrastruktūrą DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Jis išskyrė ne tik „Nvidia“, bet ir kitus ekosistemos dalyvius, tokius kaip „AMD“, „Arm“, „Intel“ ir „Broadcom“. Tokios bendrovės, jo vertinimu, tiesiogiai laimi iš didėjančių investicijų į duomenų centrus ir DI skaičiavimo galią.

    „Pasaulis pasikeitė. Mes nebegrįšime į tai, kaip buvo anksčiau“, – sakė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad senosios programinės įrangos bendrovės niekur nedings, tačiau klientai vis dažniau persvarstys, kiek yra pasirengę mokėti. Tai reiškia didesnę konkurenciją, lėtesnį augimą dalyje segmentų ir didesnę reikšmę DI funkcijų integravimui į esamus produktus.

    Rinkoje ši tendencija jau atsispindi per investuotojų rotaciją: DI infrastruktūros grandis dažniau vertinama kaip pagrindinis trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio augimo variklis, o programinės įrangos sektoriui tenka įrodyti, kad jis gali išlaikyti maržas ir paklausą naujomis sąlygomis.

  • DI žvaigždė „Anthropic“ sprogdina pajamas: 10,1 mlrd. eurų per ketvirtį ir pirmas pelnas

    DI žvaigždė „Anthropic“ sprogdina pajamas: 10,1 mlrd. eurų per ketvirtį ir pirmas pelnas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ antrąjį 2026 metų ketvirtį taikosi į maždaug 10,1 mlrd. eurų pajamas. Šis skaičius, remiantis viešai aptariama informacija, viršytų visų praėjusių metų bendrovės pardavimus.

    Šaltinio teigimu, pasiekus šį lygį „Anthropic“ galėtų fiksuoti pirmą pelningą ketvirtį. Nurodoma, kad pirmąjį ketvirtį pajamos siekė apie 4,5 mlrd. eurų, tad per kelis mėnesius jos būtų daugiau nei padvigubėjusios.

    Kas stumia augimą?

    „Anthropic“ įkurta 2021 metais buvusių „OpenAI“ vadovų ir tyrėjų, o rinkoje geriausiai žinoma dėl „Claude“ modelių šeimos. Šie modeliai naudojami tiek vartotojų pokalbių programėlėse, tiek verslui skirtuose sprendimuose, įskaitant programavimo pagalbininką „Claude Code“.

    Bendrovės augimą pastaruoju metu skatina dvi kryptys: didėjanti įmonių paklausa ir išaugęs vartotojų naudojimas. Tokia dinamika vis dažniau matoma visame DI sektoriuje, kai generatyvūs modeliai iš eksperimentų etapo pereina į kasdienius darbo procesus.

    Infrastruktūros kaina – milžiniška

    Spartus naudojimas reiškia ir milžiniškas skaičiavimo galios sąnaudas, kurios DI bendrovėms tampa vienu svarbiausių ribojančių veiksnių. „Anthropic“ pastaraisiais mėnesiais viešai pripažino, kad paklausa kelia neišvengiamą įtampą infrastruktūrai, todėl tenka sudaryti papildomus skaičiavimo pajėgumų susitarimus.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sutartis su „SpaceX“ dėl skaičiavimo pajėgumų, susietų su Memfyje, Tenesio valstijoje, esančiu duomenų centru. Skelbiama, kad „Anthropic“ įsipareigojo mokėti apie 1,2 mlrd. eurų per mėnesį iki 2029 metų gegužės.

    Konkurencija ir IPO klausimas

    Nors „Anthropic“ demonstruoja įspūdingą tempą, konkurencija DI rinkoje išlieka itin aštri. Didžiausiu varžovu laikoma „OpenAI“, o investuotojai vis aktyviau vertina, kurios bendrovės sugebės paversti augimą tvariu pelningumu, atsižvelgiant į didžiules infrastruktūros išlaidas.

    Rinkoje taip pat aptariami „Anthropic“ planai dėl galimo viešo akcijų siūlymo 2026 metais, o „OpenAI“ siejamas su pasirengimu žengti į biržą dar šiais metais. Tokie signalai rodo, kad DI sektoriuje prasideda naujas etapas, kai vien technologinės pažangos nebepakanka, o lemiamu kriterijumi tampa finansinė disciplina ir gebėjimas užsitikrinti skaičiavimo resursus.

  • Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani viešai sureagavo į „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso skeptiškus pareiškimus apie turtingųjų apmokestinimą ir jo naudą dirbantiesiems. Šis apsižodžiavimas išryškino augančią įtampą tarp miesto siekio didinti biudžeto pajamas ir verslo lyderių raginimų keisti mokesčių naštą kitu būdu.

    Interviu metu J. Bezosas teigė, kad net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius tai esą nepadėtų konkrečiam mokytojui Kvynse. Jis pabrėžė, kad problema, jo manymu, slypi ne atskirų milijardierių mokestiniuose įnašuose, o sistemoje, kuri nepakankamai palanki mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

    „Pažįstu kelis mokytojus Kvynse, kurie su tuo kategoriškai nesutiktų“, – sakė Zohranas Mamdani.

    Mokesčių debatai įgauna pagreitį

    J. Bezosas taip pat siūlė reikšmingai sumažinti federalinį pajamų mokestį žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Jo argumentas grindžiamas tuo, kad didžiausią dalį pajamų mokesčių surinkimo užtikrina aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai, o apatinė pajamų dalis sumoka palyginti nedaug.

    Kita vertus, miesto vadovybė akcentuoja, kad vien mokesčių lengvatos neatsako į klausimą, kaip finansuoti viešąsias paslaugas, švietimą ir infrastruktūrą. Niujorke pastaraisiais metais nuolat ryškėja įperkamumo krizė, o išlaidos būstui ir kasdienėms paslaugoms didina spaudimą savivaldybės biudžetui.

    Prabangiems antriesiems būstams – nauja idėja

    Z. Mamdani kartu su Niujorko valstijos gubernatore Kathy Hochul remia siūlymą įvesti vadinamąjį antrųjų prabangių būstų mokestį. Jis būtų taikomas brangiems antriesiems būstams, kurių vertė siekia apie 4 600 000 eurų ar daugiau, siekiant surinkti papildomų pajamų miesto reikmėms.

    Skaičiavimuose minėta, kad toks mokestis galėtų generuoti maždaug 460 000 000 eurų per metus, tačiau miesto kontrolieriaus vertinimu reali suma gali būti mažesnė. Priežastis paprasta: turto savininkai, reaguodami į naują mokestinę tvarką, gali keisti elgseną, pavyzdžiui, parduoti turtą ar koreguoti jo naudojimą.

    J. Bezosas interviu metu pripažino, kad toks prabangių antrųjų būstų apmokestinimas jam atrodo priimtinas. Vis dėlto vieša jo polemika su meru parodė, kad platesnis turtingųjų apmokestinimo klausimas išlieka politiškai ir ekonomiškai itin jautrus, ypač miestui bandant suderinti socialinius įsipareigojimus ir investuotojų lūkesčius.

  • „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    Streikas pristabdytas paskutinę minutę

    „Samsung Electronics“ akcijos pakilo daugiau nei 6 proc., kai bendrovės darbuotojų profsąjunga sustabdė planuotą 18 dienų streiką. Investuotojai tai įvertino kaip signalą, kad artimiausiu metu mažėja rizika dėl trikdžių puslaidininkių gamyboje.

    Streikas buvo planuotas po to, kai tarpininkaujant valdžiai vykusios derybos buvo įstrigusios. Vis dėlto vėlesnis derybų raundas, kuriam vadovavo Pietų Korėjos užimtumo ir darbo ministras, atvedė prie preliminaraus susitarimo.

    Kas numatyta preliminariame susitarime

    Profsąjunga pranešė, kad visi nariai balsuos dėl preliminaraus atlyginimų ir premijų susitarimo nuo gegužės 22 dienos iki gegužės 27 dienos. Kol vyksta balsavimas, visuotinis streikas yra sustabdytas.

    Pietų Korėjos darbo ministras viešai pabrėžė, kad tai dar nėra galutinis susitarimas ir iki jo dar laukia ilgas kelias. Pasak jo, abiejų pusių pozicijos suartėjo, o profsąjunga derybose padarė reikšmingų nuolaidų.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad itin pelningam lustų padaliniui būtų skirta 40 proc. bendro premijų fondo, o kitiems verslo padaliniams atitektų 60 proc. Tuo pat metu ginčytas premijų paskirstymas nuostolingiems padaliniams, kaip pranešta, būtų atidėtas vieneriems metams.

    Rinka reagavo ir į viso sektoriaus foną

    Akcijų šuolį sustiprino ir bendras optimizmas puslaidininkių sektoriuje, kilęs po „Nvidia“ paskelbtų stiprių ketvirčio rezultatų. Tokios naujienos dažnai pakelia viso segmento bendrovių vertinimus, nes rinkos dalyviai pervertina paklausos perspektyvas.

    Tuo pačiu streiko rizika „Samsung Electronics“ atveju investuotojams buvo jautri dėl bendrovės vaidmens atminties lustų ir pažangių gamybos pajėgumų grandinėje. Bet kokie sutrikimai gali turėti efektą ne tik tiekimo terminams, bet ir sutarčių vykdymui su didžiaisiais klientais.

    Diskusijos dėl premijų sistemos tapo esmine ginčo ašimi, nes darbuotojai siekė aiškesnio ryšio tarp bendrovės veiklos rezultatų ir išmokų. Žiniasklaidos pranešimuose taip pat minėta galimybė dalį specialių premijų finansuoti bendrovės akcijomis ilgesniu laikotarpiu, susiejant jas su ambicingais pelningumo tikslais.

    Pietų Korėjos politinė vadovybė anksčiau yra akcentavusi, kad darbuotojų teisė ginti interesus turi ribas, ypač kai rizikuojama strateginių sektorių stabilumu. Skaičiuota, kad užsitęsęs streikas galėjo lemti reikšmingus tiesioginius nuostolius ir dar didesnę žalą, jei būtų sutrikusi lustų gamyba.

  • DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    DI euforija persimetė į Europą: šių akcijų šuolis pribloškia, bet analitikai įspėja

    JAV ir Kinijos bendrovės iki šiol diktavo DI bumą, tačiau dalis Europos technologijų įmonių 2026 metais išsiveržė į lyderius. Investuotojų dėmesį labiausiai traukia infrastruktūrą kuriantys žaidėjai: lustų gamybos įranga, duomenų centrų ryšiai ir optiniai sprendimai.

    Ryškiausias pavyzdys – Vokietijos „Aixtron“, gaminanti puslaidininkių gamybai reikalingą įrangą. Jos akcijos nuo metų pradžios šoktelėjo apie 189 proc., o per pastaruosius 12 mėnesių prieaugis, kaip skelbiama rinkos apžvalgose, viršijo 300 proc.

    Bumas remiasi infrastruktūra

    Investuotojai vis dažniau renkasi ne DI modelių kūrėjus, o vadinamuosius DI įgalintojus: duomenų centrų plėtrai būtinus tinklus, aušinimą, energijos sprendimus ir lustų gamybos grandinės įrangą. Tokia kryptis ypač sustiprėjo augant skaičiavimo pajėgumų paklausai ir kapitalo išlaidoms duomenų centruose.

    J.P. Morgan strategas Fabio Bassi pabrėžė, kad Europoje veikia ir pasiūlos trūkumo efektas: regione mažai didelių, likvidžių įmonių, kurias būtų galima laikyti grynais DI statymais. Dėl to kapitalo srautai, pasak jo, koncentruojasi siaurame akcijų rate, kuris suvokiamas kaip DI pakaitalas.

    Nuo „Nokia“ iki puslaidininkių

    Italijos „Technoprobe“, gaminanti plokštelių testavimo įrangos komponentus, šiemet fiksavo apie 129 proc. kilimą. Tuo metu puslaidininkių gamintoja „STMicroelectronics“ 2026 metais pabrango apie 133 proc., o rinkos komentatoriai tai sieja su platesne lustų paklausos banga, kurią kursto DI plėtra.

    Su DI infrastruktūros tema siejama ir Suomijos „Nokia“, pastaraisiais metais akcentuojanti duomenų centrų tinklus ir optinę įrangą. Šiemet jos akcijos, remiantis rinkos duomenimis, pakilo apie 108 proc., o bendrovės kryptis dažniau vertinama per duomenų centrų ryšių ir talpos didinimo prizmę.

    Kodėl Europa vis tiek atsilieka?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kelių akcijų ralis dar nereiškia plataus Europos DI sektoriaus atgimimo. „Morningstar“ analitikas Martinas Szumski teigė, kad Europoje DI infrastruktūros diegimas gali vykti lėčiau dėl kitokios reguliacinės aplinkos nei JAV.

    Rizikas didina elektros tinklų pralaidumo ribos, kai kuriose šalyse svarstomi ar taikomi duomenų centrų plėtros apribojimai, taip pat reikalavimai, kylantys iš Europos Sąjungos DI akto. Tai reiškia, kad net ir augant paklausai, projektų įgyvendinimo tempą gali riboti energijos ir leidimų klausimai.

    Šios istorijos pamoka investuotojams – Europa kol kas laimi ne per DI programinės įrangos gigantus, o per siaurą infrastruktūros įmonių kanalą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tik vėliau didesnę grąžą gali sugeneruoti sektoriai, kurie DI masiškai pritaikys, pavyzdžiui, finansinės paslaugos, sveikatos apsauga ar robotika.

  • „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė „iš esmės nusileido“ Kinijos dirbtinio intelekto lustų rinką „Huawei“. Jo teigimu, JAV eksporto ribojimai pakeitė jėgų balansą, o vietos gamintojai Kinijoje sustiprėjo būtent dėl to, kad „Nvidia“ negali laisvai tiekti pažangiausių sprendimų.

    Šie komentarai nuskambėjo „Nvidia“ paskelbus dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus šoktelėjo iki maždaug 75,6 mlrd. eurų. Kartu pristatyta iki maždaug 74,1 mlrd. eurų siekianti akcijų supirkimo programa ir padidintas dividendų dydis.

    Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Nvidia“ duomenų centrų verslo regionų: anksčiau jai priskirta mažiausiai penktadalis šio segmento pajamų. Tačiau po naujų JAV reikalavimų, pagal kuriuos pažangių lustų eksportui į Kiniją reikia licencijų, „Nvidia“ realiai buvo išstumta iš didelės dalies rinkos.

    Eksporto kontrolė keičia rinką

    J. Huangas pabrėžė, kad paklausa Kinijoje išlieka didelė, tačiau būtent čia greitai stiprėja vietiniai žaidėjai, pirmiausia „Huawei“. Pasak jo, „Huawei“ turi stiprią ekosistemą, o vietos lustų įmonėms atsirado daugiau erdvės augti, nes tarptautiniai tiekėjai susiduria su apribojimais.

    „Aš neturiu jokių lūkesčių, todėl investuotojams sakiau: tikėkitės nieko“, – sakė J. Huangas.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją: JAV eksporto kontrolės priemonės skatina Kiniją spartinti technologinį savarankiškumą, ypač puslaidininkių ir didelio našumo skaičiavimo srityse. Rinkoje tai reiškia, kad pažangūs DI akceleratoriai tampa ne tik technologijų, bet ir geopolitinės įtakos objektu.

    Ar „Nvidia“ dar grįš į Kiniją?

    Nors „Nvidia“ vadovas viešai kalba atsargiai, jis kartu nurodė, kad bendrovė norėtų sugrįžti, jei sąlygos pasikeistų. „Nvidia“ Kinijoje turi ilgametę istoriją, partnerius ir klientus, todėl bet koks licencijų režimo sušvelninimas bendrovei būtų reikšmingas.

    Vis dėlto artimiausiu metu didelio posūkio rinkoje gali ir nebūti. JAV pareigūnai yra signalizavę, kad lustų eksporto kontrolė ne visada tampa derybų objektu, todėl įmonėms lieka planuoti veiklą remiantis griežtesniais scenarijais.

    DI bumas kelia ir kitą iššūkį

    Tuo pat metu „Nvidia“ aktyviai plečia tiekimo grandinę ir investuoja į pajėgumus, nes DI paklausa už Kinijos ribų išlieka milžiniška. J. Huangas šią ekonomiką apibūdina kaip kelių sluoksnių struktūrą, kur svarbūs ne tik lustai, bet ir energija, infrastruktūra, modeliai bei praktiniai pritaikymai.

    Augant mastui, bendrovė siekia užtikrinti, kad tiekėjai spėtų įgyvendinti užsakymus ir didinti gamybos apimtis. Tai tampa kritiniu faktoriumi, nes DI duomenų centrų plėtra vis dažniau ribojama ne vien lustų, bet ir elektros, aušinimo, serverinių komponentų bei gamybinių pajėgumų trūkumo.