Blog

Finansų rinkose pastarosiomis dienomis sustiprėjo optimizmas dėl karo Artimuosiuose Rytuose deeskalacijos, tačiau dalis ekspertų perspėja, kad investuotojai gali pavojingai nuvertinti ekonomines pasekmes. „BNP Paribas Asset Management“ portfelio valdytoja ir strategė Sophie Huynh teigia, kad dabartinis turto kainų atsigavimas dar neatskleidžia realių rizikų.

Pasak jos, svarbiausias kintamasis šiuo metu yra ne vien derybos dėl paliaubų, o naftos ir dujų logistika, ypač Hormūzo sąsiauryje. Per šį siaurą koridorių vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis, todėl bet kokie trikdžiai gali greitai persimesti į energijos kainas ir infliaciją.

Hormūzo sąsiauris ir naftos srautai

S. Huynh atkreipia dėmesį į tanklaivių srautų sumažėjimą ir riziką, kad sutrikimai gali lemti energijos išteklių ribojimą kai kuriuose regionuose. Jos vertinimu, jei naftos srautai neatsistatys, rinkos gali susidurti su tiekimo įtampa, kuri greitai pasiektų Europą ir JAV.

Istoriškai energijos kainų šuoliai tiesiogiai veikia vartotojų kainas, pramonės kaštus ir transporto sektorių, o per tai lėtina ekonomiką. Tarptautinė energetikos agentūra yra pabrėžusi, kad naftos rinkoje net ir trumpalaikiai tiekimo sutrikimai gali turėti neproporcingą poveikį kainoms, nes trumpuoju laikotarpiu paklausa sunkiai prisitaiko.

Kodėl rinkos gali klysti

Ekspertės teigimu, dalis investuotojų tikisi, kad ekonominis sulėtėjimas bus laikinas ir neperaugs į recesiją, tačiau rizikos priedai rinkose to kol kas aiškiai nerodo. Ji taip pat pastebi, kad kai kurie lūkesčiai dėl įmonių pelnų augimo išliko optimistiški, nors energijos šoko scenarijus reikštų didesnius kaštus ir mažesnį vartojimą.

„Tam tikru momentu ekonominė realybė privers investuotojus pabusti“, – sakė S. Huynh.

Kur slėptis investuotojams?

S. Huynh vertinimu, portfelių valdymas tampa ypač sudėtingas, nes tradicinės saugaus prieglobsčio priemonės ne visada elgiasi įprastai. Auksas, kuris dažnai laikomas apsauga nuo sukrėtimų, jos teigimu, gali būti paveiktas ne tik fundamentų, bet ir momentumo bei sisteminių prekybos srautų.

Ji pabrėžia, kad tokioje aplinkoje investuotojai dažniau ieško apsidraudimo ir didina dėmesį fiziniam turtui, žaliavoms bei energetikos sektoriui. Plačiau vertinant, geopolitinė įtampa išryškina ir valstybių bei įmonių pastangas stiprinti atsargas, rezervus ir tiekimo grandinių atsparumą, o tai ilgainiui gali keisti investicijų kryptis.

Rinkoms išliekant jautrioms naujienoms iš regiono, trumpalaikis optimizmas gali greitai virsti korekcija, jei energijos tiekimas iš tiesų sutriks. Tokiu atveju didžiausias smūgis pirmiausia tektų infliacijos perspektyvoms, centrinių bankų sprendimams ir vartotojų perkamajai galiai.

Šaltiniai:
– https://www.iea.org/reports/oil-market-report-june-2024
– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=60362
– https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2024/04/16/world-economic-outlook-april-2024

Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad Europa gali turėti vos apie šešias savaites reaktyvinio kuro atsargų. Jei tiekimas iš tarptautinių rinkų nekompensuos prarastų srautų, kai kurios šalys gali susidurti su realiais trūkumais, kurie paliestų aviaciją ir platesnę ekonomiką.

Agentūros vertinimu, iki šiol didžioji dalis Europos grynojo reaktyvinio kuro importo buvo siejama su Artimųjų Rytų tiekimu, o jo sutrikimas verčia skubiai ieškoti alternatyvų. Dėl to didėja konkurencija dėl krovinių, kyla logistikos kaštai ir rizika, kad avialinijos bus priverstos mažinti skrydžių apimtis.

„Kelios Europos šalys per artimiausias šešias savaites gali pradėti jausti reaktyvinio kuro trūkumą, priklausomai nuo to, kiek pavyks importuoti ir kuo pakeisti prarastą tiekimą iš Artimųjų Rytų“, – teigė Tarptautinė energetikos agentūra.

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birolas interviu naujienų agentūrai AP yra įspėjęs, kad svarbaus jūrų kelio blokavimas gali sukelti itin didelio masto energetinę krizę. Pasak jo, poveikis nebūtų vien aviacijos problema, nes energijos kainų šuoliai paprastai persiduoda degalų, dujų ir elektros kainoms, o tai galiausiai didina infliaciją.

Rinkos analitikai taip pat akcentuoja, kad aviacija yra ypač pažeidžiama, nes reaktyvinis kuras yra specifinis produktas, o jo pakeitimas kitais naftos perdirbimo produktais praktiškai neįmanomas. Jei pasiūla ribojama, dažnai pirmiausia brangsta kuras, o po to spaudimas persikelia į bilietų kainas, skrydžių tvarkaraščius ir keleivių srautus.

Rizika vasaros kelionėms

Europos oro transporto sektorius yra reikšminga ekonomikos dalis: ACI Europe skaičiavimu, jis kasmet generuoja apie 851 milijardą eurų bendrojo vidaus produkto ir palaiko maždaug 14 milijonų darbo vietų. Dėl to net laikini tiekimo sutrikimai gali turėti platesnį efektą šalims, kurioms turizmas ir aviacija yra svarbūs augimo varikliai.

Viena iš rinkos dalyvių, oro bendrovė „EasyJet“, pranešė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir brangstantis kuras pradeda slopinti išankstinius užsakymus. Bendrovės teigimu, bilietų pirkimai vėlesniems metų laikotarpiams yra mažesni nei prieš metus, o tai rodo, kad dalis keleivių atidėlioja sprendimus dėl kainų ir neapibrėžtumo.

„Matome, kad laivai sustoja, tiekimas iš Artimųjų Rytų išseko ir mums reikia pakaitinių srautų“, – sakė ING ekonomistas Rico Lumanas.

„EasyJet“ taip pat nurodė, kad vien per kovą papildomi kuro kaštai siekė apie 30 milijonų eurų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio buvo apdrausta išankstiniais sandoriais, siekiant sumažinti kainų svyravimų poveikį. Tokia praktika rinkoje įprasta, tačiau ji neapsaugo nuo fizinio kuro trūkumo, jei sutrinka tiekimas.

Galimas poveikis kainoms ir augimui

Tarptautinė energetikos agentūra anksčiau yra įspėjusi, kad sugriežtėję naftos tiekimo apribojimai gali sustiprinti spaudimą ekonomikai, ypač jei kainų kilimas užsitęs. Istoriškai energijos kainų šokai dažnai mažina vartojimą ir investicijas, o tuo pat metu didina transporto bei logistikos išlaidas beveik visiems sektoriams.

ACI Europe yra perspėjusi, kad piko metu vasaros kelionės gali būti trikdomos, o kai kurioms valstybėms tai reikštų apčiuopiamus ekonominius nuostolius. Praktikoje tai gali pasireikšti retesniais reisais, bilietų brangimu, dalies maršrutų sustabdymu ir didesne rizika vėlavimams, jei oro uostai ir vežėjai privalės optimizuoti operacijas.

Tuo pačiu Europa bando diversifikuoti tiekimą, didinti atsargų valdymo lankstumą ir prisitaikyti prie naujų prekybos srautų. Tačiau reaktyvinio kuro rinkoje greitų sprendimų mažiau nei kitose energijos grandyse, todėl artimiausios savaitės gali būti kritinės sprendžiant, ar pavyks išvengti trūkumo ir didesnių sukrėtimų kelionių sezonui.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/17/europe-could-run-out-of-jet-fuel-in-6-weeks-iea-warns.html
– https://apnews.com/article/iran-war-europe-jet-fuel-flight-cancellations-birol-6e67fafd493861b3858
– https://www.cnbc.com/2026/04/10/jet-fuel-shortage-european-airports-strait-of-hormuz.html

Kinija ragina saulės energetikos pramonę veikti išvien ir imtis koordinuotų sprendimų, kad būtų suvaldyta ilgėjanti perteklinės gamybos krizė. Pekinas tai sieja su pastangomis pažaboti aršią kainų konkurenciją, kuri pastaraisiais metais smarkiai spaudžia gamintojų pelningumą.

Kinijos Pramonės ir informacinių technologijų ministerija nurodė, kad sektoriui reikalinga griežtesnė tarpžinybinė koordinacija ir nuosekli pramonės valdymo politika. Akcentuojamas vadinamasis antiinvoliucijos kursas, kuriuo siekiama sumažinti netvarkingą plėtrą ir destruktyvias kainodaros praktikas.

Numatomos priemonės apima gamybos pajėgumų kontrolę, standartų ir gairių atnaujinimą, griežtesnį kainų taisyklių laikymosi užtikrinimą, taip pat įmonių susijungimų ir įsigijimų skatinimą. Kartu pabrėžiama intelektinės nuosavybės apsauga, kuri turėtų padėti pereiti nuo kiekybės prie aukštesnės pridėtinės vertės.

Perteklinė gamyba viršija paklausą

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Kinija pagamina daugiau nei 80 proc. pagrindinių saulės modulių tiekimo grandinės komponentų pasaulyje. Tačiau vidaus konkurencija ir masiškai plėsti pajėgumai lėmė situaciją, kai gamyba gerokai lenkia globalią paklausą, o tai kursto kainų karą.

Šį procesą Kinijos institucijos viešojoje erdvėje sieja su involiucija, kai rinka plečiasi ne didindama efektyvumą, o kopijuodama tą pačią veiklą ir mažindama kainas iki ribos. Tokia dinamika didina bankrotų ir priverstinės konsolidacijos riziką, ypač mažesniems ar silpnesnį balansą turintiems gamintojams.

Užsienio rinkose auga pasipriešinimas

Pertekliaus problemą dar labiau paaštrina išorinis spaudimas: JAV taiko muitus kiniškiems saulės produktams, o Europos Sąjunga siekia įvairinti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio. Tai reiškia, kad daliai gamintojų darosi sunkiau nukreipti perteklinę produkciją į didžiausios vertės eksporto rinkas.

Tokioje aplinkoje Pekino akcentuojama konsolidacija gali tapti vienu pagrindinių kelių stabilizuoti sektorių. Merginimai ir įsigijimai dažnai laikomi būdu sumažinti dubliuojamus pajėgumus, sustiprinti finansinį tvarumą ir perorientuoti investicijas į technologijas, kurios leidžia konkuruoti ne vien kaina.

Paklausą gali kelti energetinis saugumas, bet to gali nepakakti

Analitikai viešai yra vertinę, kad geopolitiniai sukrėtimai ir energetinių išteklių kainų šokai gali paskatinti šalis sparčiau diegti atsinaujinančią energetiką, įskaitant saulės elektrines. Vis dėlto dalis pramonės atstovų skeptiškai vertina, ar net ir padidėjusi paklausa artimiausiu metu pajėgs absorbuoti jau sukurtus gamybos pajėgumus.

Dėl to Kinijos sprendimas spausti pramonę veikti koordinuotai rodo siekį sugrąžinti tvarką rinkoje ir sumažinti destruktyvų kainų spaudimą. Jei priemonės bus įgyvendintos nuosekliai, rinkoje galima tikėtis lėtesnės plėtros, intensyvesnės konsolidacijos ir didesnio dėmesio technologiniam atnaujinimui.

Šaltiniai:

– https://www.miit.gov.cn/gyhxxhb/jgsj/dzxxsnew/gzdt/art/2026/art_95dc0471cfb84266b375da36914d20a6.html

– https://www.iea.org/reports/solar-pv-global-supply-chains/executive-summary

– https://www.reuters.com/sustainability/climate-energy/china-solar-makers-say-war-induced-renewables-demand-wont-fix-overcapacity-2026-04-16/

Italijos bankas „UniCredit“ paskelbė planą, kaip per artimiausius metus iš esmės pertvarkytų Vokietijos „Commerzbank“, kurią siekia perimti. Banko vadovas Andrea Orcelis teigia, kad toks žingsnis sukurtų naują, konkurencingesnį žaidėją ir sustiprintų pozicijas pagrindinėse rinkose.

„UniCredit“ į „Commerzbank“ taikosi ne pirmus metus: dar 2024 metais bankas įsigijo apie 9 proc. akcijų paketą, o vėliau dalis išaugo iki lygio, kuris pagal Vokietijos taisykles gali sukelti pareigą teikti privalomą oficialų perėmimo pasiūlymą. Vis dėlto „Commerzbank“ viešai yra pabrėžusi, kad prioritetas išlieka savarankiškumas ir pelningas augimas.

Pasak A. Orcelio, dviejų bankų derinys būtų paremtas papildomumu ir leistų kurti reikšmingą tarpvalstybinę vertę. „UniCredit“ skaičiuoja, kad iki 2030 metų būtų galima atverti apie 1,1 mlrd. eurų vertės vertės kūrimą, sustiprinant pajamas ir investicines galimybes.

Naujas kursas Vokietijai ir Lenkijai

„UniCredit“ pozicija grindžiama teiginiu, kad „Commerzbank“ pastaraisiais metais atsiliko nuo dalies konkurentų, o dabartinė strategija esą palieka per daug priklausomybės nuo makroekonominių svyravimų. Bankas taip pat akcentuoja struktūrinius iššūkius, kurie ilgainiui galėtų reikšti dar vieną skausmingą restruktūrizaciją.

„UniCredit“ pristatytas planas, pavadintas „Unlocked“, orientuojasi į grįžimą prie pagrindinių „Commerzbank“ rinkų, pirmiausia Vokietijos ir Lenkijos. Bankas tvirtina, kad tai galėtų pagerinti finansinius rezultatus jau vidutiniu laikotarpiu ir didinti pelningumą.

„Tikras susijungimas pasiųstų aiškų signalą ir sukurtų šalies lyderį bei etaloną“, – sakė Andrea Orcelis.

Kontrolės scenarijai ir integracijos klausimai

„UniCredit“ nurodo svarstantis du scenarijus: vienu atveju bankas liktų be visiškos kontrolės, kitu atveju perimtų kontrolę ir siektų sukurti grąžą akcininkams, viršijančią nuosavo kapitalo kainą. Tai svarbus kriterijus investuotojams, nes bankų sandoriuose būtent sinergijų realumas ir rizikų suvaldymas dažnai lemia rinkos verdiktą.

Pagal kontrolės scenarijų „Commerzbank“ iš pradžių būtų laikoma atskirai maždaug 18 mėnesių, kol vyktų suderinimas. Vėliau galėtų būti svarstomas platesnis sujungimas su „UniCredit“ valdomu Vokietijos banku „HypoVereinsbank“, siekiant rezultatus priartinti prie stipresnio veiklos modelio.

Tuo metu „Commerzbank“ viešai pareiškė nematanti pagrindo abipusiai suderintam sandoriui, kuris didintų vertę jos akcininkams. Bankas taip pat teigia, kad „UniCredit“ iki šiol neįrodė pakankamo vertės kūrimo potencialo, palyginti su „Commerzbank“ savarankiška strategija.

Platesniame kontekste investuotojai ir reguliuotojai atidžiai vertina tarpvalstybinių bankų susijungimų rizikas, kapitalo reikalavimus ir technologines investicijas, ypač spartėjant skaitmenizacijai ir augant dėmesiui automatizacijai bei DI. Dėl to bet koks tolesnis „UniCredit“ ir „Commerzbank“ procesas, tikėtina, bus vertinamas ne vien per kainos prizmę, bet ir per ilgalaikio konkurencingumo bei integracijos įgyvendinimo realumą.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/03/16/unicredit-strengthens-stake-commerzbank-takeover.html

– https://www.commerzbank.com/en/hauptnavigation/presse/pressemitteilungen/archiv1/2025/quarter_2/commerzbank-statement-unicredit-20250407.html

Dirbtinio intelekto bumas pavertė „Nvidia“ vienu svarbiausių žaidėjų pasaulinėje skaičiavimo galios rinkoje, tačiau investuotojai vis aktyviau finansuoja alternatyvas. Sparčiai daugėja startuolių, kurie kuria specializuotus lustus ir sistemas, galinčias sumažinti energijos sąnaudas bei bendrą DI paslaugų kainą.

Rinkos duomenų bendrovės Dealroom skaičiavimu, 2026 metais DI lustų startuoliai visame pasaulyje pritraukė apie 7,7 mlrd. eurų investicijų. Tai vienas didžiausių šuolių per pastaruosius metus, rodantis, kad konkurencija dėl duomenų centrų ir debesijos užsakymų pereina į naują fazę.

Nuo mokymo prie naudojimo

Iki šiol didžioji dalis DI infrastruktūros buvo orientuota į modelių mokymą, kur dominuoja galingi grafikos procesoriai. Tačiau rinkos dėmesys vis labiau krypsta į DI išvadų skaičiavimą, kai apmokytas modelis pritaikomas realiose programose, pavyzdžiui, paieškoje, klientų aptarnavime ar automatizacijoje.

Startuoliai teigia, kad universali GPU architektūra ne visada yra efektyviausias pasirinkimas masinei išvadų skaičiavimo apimčiai. Jų argumentas paprastas: specializuoti sprendimai gali suteikti reikšmingą energijos ir kainos pranašumą, o tai ypač svarbu didėjant elektros poreikiui duomenų centruose.

„Išvadų skaičiavimas dabar dominuoja, o esama GPU architektūra nebuvo kurta tam, kas svarbiausia masto ekonomikoje“, – sakė Patrickas Schneideris-Sikorsky, Nato Innovation Fund atstovas.

Rekordiniai raundai ir Europos atotrūkis

Didžiausi finansavimo raundai fiksuojami JAV, kur įmonė „Cerebras Systems“ vasarį pritraukė apie 930 mln. eurų. 2026 metais keli startuoliai, tarp jų „MatX“, „Ayar Labs“ ir „Etched“, taip pat uždarė maždaug po 460 mln. eurų vertės raundus.

Europoje sumos kol kas mažesnės, tačiau augimas išlieka ryškus. Pranešama, kad „Axelera“ ir „Olix“ šiemet pritraukė daugiau nei po 186 mln. eurų, o dalis kitų bendrovių planuoja bent apie 93 mln. eurų dydžio finansavimo etapus, siekdamos pasivyti JAV tempą.

„Tai jau nebėra nišinis statymas. Tai tampa pagrindine dalimi, kaip žmonės galvoja apie DI infrastruktūrą“, – sakė rizikos kapitalo bendrovės „Seedcamp“ partneris Carlosas Espinalis.

„Nvidia“ atsakas ir platesnė grandinė

Nors startuoliai siekia užimti dalį rinkos, „Nvidia“ išlieka stipri dėl didelių grynųjų pinigų srautų, platformos ekosistemos ir gebėjimo sparčiai atnaujinti produktų liniją. Bendrovė taip pat didina investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o tai leidžia greitai reaguoti į naujus išvadų skaičiavimo poreikius.

Auganti konkurencija paliečia ir visą puslaidininkių tiekimo grandinę, nuo lustų gamybos iki pažangių gamybos įrenginių. Pavyzdžiui, „TSMC“ skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pelnas išaugo 58 proc., o viena iš pagrindinių priežasčių įvardijama išliekanti stipri DI lustų paklausa.

Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais lemiamas veiksnys bus ne vien žali skaičiavimo našumo rodikliai, bet ir energijos efektyvumas, programinės įrangos suderinamumas bei gebėjimas užtikrinti stabilų tiekimą. Dėl to investuotojai vienu metu finansuoja tiek naujus lustus, tiek fotonikos ir ryšio technologijas, kurios gali sumažinti duomenų centrų sąnaudas.

Šaltiniai:

– https://dealroom.co/blog/ai-chip-startups-funding

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/nvidia-rivals-chip-market-funding-ai-asml-euclyd.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/16/tsmc-q1-profit-58-percent-ai-chip-demand-record.html

[title]
Nvidia konkurentai Europoje kelia milijonų audrą: „Euclyd“ taikosi į 100 000 000 eurų
[/title]

[content]

Europos lustų startuoliai, kuriantys alternatyvas „Nvidia“ vaizdo plokščių procesoriams, vis aktyviau taikosi į didelius investicijų raundus. Rinką į priekį stumia DI bumas ir augantis poreikis efektyviai vykdyti vadinamąją DI inferenciją, kai jau apmokyti modeliai naudojami praktikoje.

Nyderlandų bendrovė „Euclyd“, kurią įkūrė buvęs ASML vadovas Bernardo Kastrup, investuotojams pateikė ambiciją pritraukti mažiausiai 100 000 000 eurų. Įmonei pataria ir ją remia buvęs ASML generalinis direktorius Peteris Wenninkas, o pirmasis klientų etapas planuojamas artimiausiais metais.

Infrencija keičia žaidimo taisykles

Iki šiol didžiausia DI skaičiavimų paklausa buvo susijusi su modelių mokymu, tačiau rinka vis labiau persiorientuoja į inferenciją. Būtent čia, investuotojų ir startuolių teigimu, atsiranda niša naujoms architektūroms, kurios gali būti taupesnės energijai ir pigesnės duomenų centrams.

„Infrencija dabar dominuoja, o dabartinė GPU architektūra nebuvo kurta tam, kas svarbiausia masteliuojant“, – sakė Nato Innovation Fund atstovas Patrickas Schneideris-Sikorsky.

„Euclyd“ tvirtina, kad kuriama sistema gali būti iki 100 kartų efektyvesnė energijos požiūriu inferencijai nei naujausios kartos „Nvidia“ lustai, tačiau tokie teiginiai kol kas nėra plačiai patvirtinti komerciniu mastu. Įmonė skelbia jau sukūrusi inferencijai skirtą lustą ir vystanti kelių mikroschemų modulių sprendimą, kurį tikisi pagaminti iki 2028 metų.

Fotonika ir kitos kryptys

Kiti Europos žaidėjai taip pat siekia didelių raundų, o dalis jų stato ant fotonikos, kai duomenys pernešami šviesa, o kai kuriais atvejais šviesa naudojama ir skaičiavimams. Jungtinės Karalystės startuolis „Olix“ kuria fotonikos procesorius ir taikosi į klientus, kuriems reikalingos inferencijos paslaugos, įskaitant didžiuosius debesijos tiekėjus ir valdžios institucijas.

Investuotojai pabrėžia, kad tradicinė elektroninė architektūra artėja prie fizinių ribų, o šilumos išskyrimas tampa vis didesne problema duomenų centruose. Dėl to fotonikos platformos vis dažniau pristatomos kaip viena realiausių ateities krypčių, nors komercinis pritaikymas dar reikalauja laiko.

Tuo pat metu „Nvidia“ pozicijos išlieka labai stiprios: bendrovė agresyviai investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei ieško naujų technologijų krypčių, įskaitant fotoniką. Tai reiškia, kad Europos startuoliams teks konkuruoti ne tik idėjomis, bet ir gebėjimu greitai pasiekti gamybą bei stabilų tiekimą.

Kliūtys Europoje: nuo gamybos iki finansavimo

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad lustų kūrimo ciklai yra ilgi, o kelias nuo prototipo iki masinės gamybos sudėtingas ir brangus. Europos gamyklų ekosistema vis dar laikoma fragmentuota, todėl daugeliui naujų žaidėjų tenka remtis išorės partneriais, o tai ilgina terminus ir didina rizikas.

Skaičiai rodo ir finansavimo atotrūkį: pagal „Dealroom“ duomenis, 2026 metais Europos DI lustų startuoliai buvo pritraukę apie 705 000 000 eurų, kai JAV analogiškos įmonės surinko apie 4 140 000 000 eurų. Vis dėlto investuotojai teigia, kad susidomėjimas Europoje auga, ypač dėl geopolitinių rizikų, eksporto kontrolės ir siekio kurti savarankiškesnę skaičiavimo infrastruktūrą.

„Tai nebėra nišinis statymas. Tai tampa esmine dalimi, kaip žmonės mąsto apie DI infrastruktūrą“, – sakė „Seedcamp“ partneris Carlosas Espinalis.

Rinkos kontekstas palankus, bet Europos startuoliams teks įrodyti, kad jų technologijos ne tik perspektyvios laboratorijoje, bet ir patikimai veikia realiuose duomenų centruose. Būtent tai dažniausiai nulemia, ar kelių dešimčių milijonų eurų raundai virsta ilgalaikiu pramonės proveržiu.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/21/nvidia-rival-seeking-100-million-euros-funding-europe-ai-chips.html

– https://dealroom.co/blog/ai-report-2024

Energijos ištekliai vis dažniau tampa geopolitinio spaudimo priemone, o JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vienu metu bando išlaikyti dvi skirtingas jūrines blokadas. Viena jų nukreipta į Irano naftos srautus per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, kita – į kuro tiekimą Kubai.

CNBC skelbia, kad JAV pradėjo karinio jūrų laivyno operaciją, skirtą riboti Irano laivybą aplink Hormūzo sąsiaurį ir taip didinti ekonominį spaudimą Teheranui. Šis sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų tranzito taškų, todėl bet koks sutrikimas jame gali greitai paveikti energijos kainas ir tiekimo grandines.

Įtampą didina ir tai, kad Kinija – vienas svarbiausių Irano naftos pirkėjų – viešai kritikavo JAV veiksmus, įspėdama apie riziką trapiai paliaubų situacijai regione. Iranas savo ruožtu po pranešimų apie paliaubas regione tvirtino, kad sąsiauris esą yra visiškai atviras komerciniam laivybos eismui.

Blokada Kuboje ir Rusijos testas

Tuo pat metu Vašingtonas ėmė taikyti faktinę kuro blokadą Kubai, grasindamas muitais šalims, kurios gabentų salai naftą. Tai siejama su bandymu apriboti komunistinės valdžios galimybes užsitikrinti energijos tiekimą, ypač atsižvelgiant į periodiškai atsinaujinančius elektros ir degalų trūkumo epizodus.

Vis dėlto šią liniją jau patikrino Maskva: Rusijos tanklaivis į Kubą pristatė apie 100 000 tonų žalios naftos, o Rusija paskelbė ketinanti ir toliau tiekti salai svarbias energetines atsargas. Sankcijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus JAV atsakas į pirmąjį pristatymą buvo ribotas, o tai gali paskatinti bandymus kartoti tokius reisus.

„Vašingtonas pasirinko nevykdyti priemonių, nors pristatymas akivaizdžiai prieštaravo sankcijų logikai, todėl politiškai tampa sunku agresyviai reaguoti į kitą panašų reisą“, – CNBC cituojamas sankcijų specialistas Brettas Ericksonas.

Didžiausia rizika prieš Trumpo ir Xi susitikimą

Analitikų vertinimu, pavojingiausias scenarijus susijęs ne su Rusijos laivais Karibuose, o su galimu Kinijos bandymu patikrinti JAV ryžtą Hormūzo sąsiauryje. Jei Irano naftą gabentų su Kinija susijęs ar Kinijos vėliava plaukiojantis tanklaivis, JAV karinis įsikišimas galėtų sukelti visiškai kitokio masto krizę.

Tokia rizika ypač jautri dėl artėjančio Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo Pekine, kuris, kaip pranešta, turėtų vykti gegužės 14 ir 15 dienomis. Bet koks incidentas jūroje prieš derybas galėtų paveikti ne tik energetikos rinkas, bet ir platesnę JAV ir Kinijos politinę darbotvarkę, įskaitant prekybinius ginčus ir sankcijų politiką.

Tarptautinės energetikos institucijos ne kartą pabrėžė, kad jūrinių maršrutų saugumas tampa viena svarbiausių energetinio saugumo dedamųjų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad sankcijos, laivų draudimo ribojimai, laivyno patruliavimas ir vadinamojo šešėlinio laivyno augimas vis dažniau persipina, o tai didina kainų šuolių ir tiekimo sutrikimų riziką net ir be plataus masto karinių veiksmų.

Kol kas lieka neaišku, ar Vašingtonas bus pasirengęs nuosekliai ir vienodai griežtai įgyvendinti abi spaudimo kryptis. Tačiau bet koks nenuoseklumas gali paskatinti tiek Maskvą, tiek Pekiną išbandyti JAV ribas, ypač ten, kur energijos srautai yra kritiškai svarbūs pasaulio ekonomikai.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/16/trump-iran-war-hormuz-strait-blockade.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/18/cuba-crisis-trump-energy-power-blackout-fuel-havana.html

– https://www.cnbc.com/2026/03/30/cuba-crisis-trump-fuel-oil-bloackade-energy-russia-tanker-tariffs.html

– https://www.cfr.org/articles/coercing-iran-why-trumps-hormuz-blockade-has-a-short-fuse

„American Airlines“ akcijos pirmadienį smuko po to, kai bendrovė viešai atmetė kalbas apie galimą megasusijungimą su „United Airlines“. Rinkoje tokie gandai paprastai kelia lūkesčius dėl masto ekonomijos, tačiau šįkart investuotojai sulaukė aiškaus paneigimo.

Bendrovė penktadienį po prekybos biržoje paskelbė pareiškimą, kuriuo užkirto kelią spekuliacijoms. Po šių žinių „American Airlines“ akcijos rytinėje prekyboje buvo kritusios daugiau nei 4 proc., taip panaikindamos dalį ankstesnio pakilimo.

„American Airlines nedalyvauja ir nėra suinteresuota jokiomis diskusijomis dėl susijungimo su United Airlines“, – sakė bendrovė.

„American Airlines“ taip pat pabrėžė, kad toks sandoris, jų vertinimu, silpnintų konkurenciją ir būtų nenaudingas vartotojams. Bendrovė atkreipė dėmesį į JAV administracijos požiūrį į konkurencijos politiką ir antimonopolinius principus, kurie dideliems susijungimams kelia itin aukštą kartelę.

Idėja kilo dėl kovos užsienyje

Galimą susijungimą anksčiau viešai aptarinėjo „United Airlines“ vadovas Scottas Kirby, kuris leido suprasti, kad didesnis mastas galėtų padėti konkuruoti tarptautiniuose maršrutuose. Pasak jo, ypač išvykstamuosiuose skrydžiuose iš JAV dalis keleivių renkasi kitų regionų vežėjus, todėl didesnis tinklas ir pasiūla galėtų pakeisti pasirinkimus.

„Dydis padėtų“, – sakė Scottas Kirby.

Platesniame kontekste JAV aviacijos rinka jau yra stipriai konsoliduota, o didieji vežėjai kartu užima didžiąją dalį vidaus skrydžių pasiūlos. Dėl to bet koks dviejų didžiųjų bendrovių susijungimas automatiškai tampa jautriu klausimu tiek politikams, tiek reguliuotojams.

Reguliuotojų kliūtys – beveik neišvengiamos

Susijungimas tarp „United Airlines“ ir „American Airlines“ reikštų milžinišką koncentraciją vidaus rinkoje ir, remiantis aviacijos duomenų bendrovių vertinimais, galėtų priartinti naują darinį prie maždaug 40 proc. vidaus rinkos dalies. Tokia persvara didintų riziką, kad mažėtų konkurencija, o ilgainiui augtų kainų spaudimas keleiviams.

JAV transporto sekretorius Seanas Duffy yra sakęs, kad aviacijos sektoriuje gali būti erdvės susijungimams, tačiau kartu pabrėžė, kad didiesiems sandoriams tektų atsisakyti dalies turto. Viešojoje erdvėje tai dažniausiai suprantama kaip reikalavimas perleisti dalį maršrutų, laiko tarpsnių oro uostuose ar kitų pajėgumų, kad rinka išliktų konkurencinga.

„Jeigu įvyktų didžiųjų oro linijų susijungimas, jos turės atsisakyti dalies savo turto. Nenorime, kad viena oro linija sukurtų masyvią infrastruktūrą Amerikoje, nes tai ilgainiui paveiktų kainas dėl konkurencijos stokos“, – sakė Seanas Duffy.

Teisininkai taip pat signalizuoja, kad tokio masto sandoriui grėstų itin griežtas antimonopolinis vertinimas. Kornelio universiteto teisės profesorius George’as Hay viešai yra suabejojęs, ar teismas apskritai leistų tokį susijungimą, nes tai būtų vienas didžiausių aviacijos istorijoje.

Rinkos dalyviams šis epizodas priminė, kad net ir esant politinėms kalboms apie susijungimų galimybes, realų rezultatą dažnai lemia konkurencijos teisė ir reguliuotojų požiūris. „American Airlines“ pareiškimas iš esmės rodo, kad bent artimiausiu metu bendrovė renkasi savarankišką strategiją, o ne rizikingą megasandorį.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/21/american-airlines-falls-after-company-dismisses-talk-of-united-megamerger.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/15/united-ceo-kirby-american-airlines-potential-merger.html

– https://www.cnbc.com/video/2026/04/07/transportation-sec-duffy-theres-room-for-airline-mergers-in-the-u-s.html

JAV bankas „JPMorgan Chase“ pranešė plečiantis ilgalaikę investicijų, finansavimo ir sandorių programą Europoje, skirtą ekonominiam saugumui ir atsparumui. Iniciatyvos apimtis siekia apie 1 400 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – nukreipti kapitalą į sektorius, kurie laikomi strategiškai svarbiais tiek JAV, tiek Europos saugumui.

Dešimties metų programa startavo JAV 2025 metų spalį, o vėliau buvo paskelbta, kad į ją įtraukiama ir Jungtinė Karalystė. Dabar bankas nurodo, kad veiklą stiprins platesnėje Europos erdvėje, akcentuodamas tiekimo grandinių pertvarką, gamybos pajėgumus, gynybą ir aviaciją, energetinę nepriklausomybę, sveikatos apsaugą bei strategines technologijas, įskaitant DI.

Kodėl Europa tapo prioritetu

„JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas teigė, kad JAV ir Europa pernelyg ilgai rėmėsi sunkiai prognozuojamais šaltiniais, kai kalbama apie kritines žaliavas ir kitus išteklius, būtinus kolektyviniam saugumui bei gerovei. Banko vertinimu, didesnės investicijos į vietinius pajėgumus mažintų priklausomybę nuo geopolitinių rizikų.

„Dabar mūsų interesas šiuos iššūkius spręsti kartu, nes nuo to priklauso saugumas, laisvė ir ekonomikos augimas“, – sakė J. Dimonas.

Programos kryptys suskirstytos į maždaug 30 subsektorių: nuo laivų statybos ir kosmoso projektų iki branduolinės energetikos, kibernetinio saugumo ir pažangios gynybos pramonės gamybos. Bankas pabrėžia, kad kalbama ne tik apie tiesiogines investicijas, bet ir apie kreditavimą, kapitalo rinkų sprendimus bei sandorių struktūravimą.

Gynybos ir aviacijos bumas regione

Europos aviacijos ir gynybos sektorius pastaraisiais metais pritraukė daugiau investuotojų dėmesio, nes regiono valstybės ir NATO didina įsipareigojimus saugumui. Tai atsispindi ir biržose: Europos aviacijos ir gynybos bendrovių indeksas 2025 metais šoktelėjo 56,5 proc., o dalies įmonių vertė per laikotarpį daugiau nei padvigubėjo.

Banko teigimu, didesni gynybos biudžetai ir ilgalaikės užsakymų eilės kuria prielaidas augti įmonių pajamoms, tačiau kartu didina spaudimą Europai plėsti gamybos pajėgumus, užsitikrinti komponentų tiekimą ir spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo klausimą. Šiame kontekste finansų institucijų vaidmuo, užtikrinant didesnį finansavimo prieinamumą, tampa dar reikšmingesnis.

Penkios pagrindinės šalys ir platesnė aprėptis

Buvęs Jungtinės Karalystės parlamento narys Chuka Umunna, kuris vadovaus programos plėtrai Jungtinėje Karalystėje, nurodė, kad Europoje išskiriamos penkios pagrindinės kryptys: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Italija. Kartu pabrėžiama, kad strategija apims visas Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares.

„Tai yra atvejis, kai pinigus dedame ten, kur yra mūsų žodžiai“, – sakė Ch. Umunna.

Pasak jo, rizikos ypač ryškios energetikoje ir pažangios gamybos grandinėse. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė importuoja daugiau nei 40 proc. savo energijos poreikio, o puslaidininkių tiekimas Vakaruose išlieka jautrus dėl didelės priklausomybės nuo Rytų Azijos gamybos. Tai, banko vertinimu, stiprina argumentus investuoti į vietinę energetiką, infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir technologijų gamybą.

„JPMorgan Chase“ nurodo, kad programą įgyvendins pasitelkdamas įprastus bankininkystės instrumentus, tačiau įmonėms, atitinkančioms iniciatyvos kriterijus, gali būti taikomas aktyvesnis finansavimo pasiūlymų modelis. Tai gali reikšti didesnį dėmesį mažesnės apimties sandoriams ar lankstesnę kreditavimo struktūrą, jei projektai prisideda prie atsparumo ir strateginių pajėgumų stiprinimo.

Plėtra Europoje vyksta tuo metu, kai Europos ekonomikos politikos darbotvarkėje vis svarbesnės tampa tiekimo grandinių lokalizavimo, energetinės transformacijos ir gynybos pramonės plėtros temos. Finansų rinkoms tai signalizuoja apie galimai didesnį kapitalo srautą į sektorius, kurie iki šiol dažnai buvo vertinami kaip cikliški ar politiškai jautrūs, tačiau dabar laikomi esminiais ilgalaikiam saugumui.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/07/22/jpmorgan-expands-1-5-trillion-economic-security-splurge-into-europe.html

– https://assets.publishing.service.gov.uk/media/6889eaa276f68cc8414d5b54/DUKES_2025_Chapter_1.pdf

Japonijos Vyriausybė paskelbė planus atsisakyti ilgus dešimtmečius galiojusio draudimo eksportuoti mirtinus ginklus. Tai vienas ryškiausių šalies posūkių nuo pokarinės pacifistinės krypties ir ženklas, kad Tokijas siekia aktyviau dalyvauti partnerių gynybos grandinėse.

Premjerė Sanae Takaichi viešai argumentavo, kad dabartinėje saugumo aplinkoje valstybės nebegali užsitikrinti taikos vienos, todėl sąjungininkų ir partnerių tarpusavio parama gynybos priemonėmis tampa būtina. Pasak jos, nauja tvarka atvertų kelią eksportuoti platesnį gynybos produktų spektrą, įskaitant karo laivus ir raketines sistemas.

„Nė viena šalis šiandien nebegali viena pati apsaugoti savo taikos ir saugumo“, – sakė Sanae Takaichi.

Kas keičiasi ir kodėl dabar

Japonijos Konstitucijos 9 straipsnis įtvirtino karo atsisakymą, o praktikoje dešimtmečius ribojo ginkluotės eksporto politiką. Vis dėlto 2014 metais tuometė Shinzo Abe administracija išplėtė 9 straipsnio taikymo interpretaciją, suteikdama daugiau erdvės Savigynos pajėgų vaidmeniui ir paramai sąjungininkams.

Dabartinis sprendimas vertinamas kaip logiška šios krypties tąsa: Japonija didina gynybos finansavimą ir ieško būdų stiprinti atgrasymą regione. Tokijas taip pat sieja sprendimą su poreikiu sparčiau reaguoti į konfliktus ir aprūpinimo grandinių sutrikimus, kurie išryškėjo karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose kontekste.

Australijos sandoris ir gynybos pramonės impulsas

Politinis posūkis sutampa su didėjančiu Japonijos gynybos pramonės aktyvumu užsienio rinkose. Neseniai Japonija ir Australija pasirašė susitarimą, pagal kurį bendrovė „Mitsubishi Heavy Industries“ statytų tris karo laivus Australijos kariniam laivynui.

Pagal viešai skelbtą sandorio vertę, sutartis siekia apie 6 600 000 000 eurų. Tokio masto projektai rodo, kad Tokijas gynybos eksportą vis labiau mato ne tik kaip ekonominę galimybę, bet ir kaip strateginę priemonę stiprinti partnerystes, suderinamumą ir bendrą atgrasymą.

Protestai ir 9 straipsnio gynėjai

Vis dėlto sprendimas sulaukė ir kritikos šalies viduje. Protestuotojai pastarosiomis savaitėmis ragino ginti 9 straipsnį ir perspėjo, kad ginklų eksporto liberalizavimas gali didinti tarptautinę įtampą bei tempti Japoniją arčiau tiesioginio įsitraukimo į konfliktus.

Premjerė teigia, kad šalies principinė laikysena nesikeičia, o kiekvienas perdavimas ar eksporto sandoris bus vertinamas griežtai ir atsargiai. Tokijas akcentuoja, kad tikslas yra kontroliuojamas, strateginis gynybos įrangos tiekimas, derinamas su tarptautiniais įsipareigojimais ir nacionalinio saugumo interesais.

„Mūsų įsipareigojimas laikytis taiką mylinčios valstybės kelio ir pamatinių principų nesikeičia“, – sakė Sanae Takaichi.

Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kaip bus suformuluotos konkrečios taisyklės, kokioms kategorijoms ir kryptims eksportas būtų leidžiamas, ir kokie parlamentiniai bei visuomeniniai saugikliai lydės šį pokytį. Regiono saugumo situacijai išliekant įtemptai, Japonijos žingsnis gali tapti svarbiu signalu tiek sąjungininkams, tiek oponentams.

Šaltiniai:
– https://www.cnbc.com/2026/04/22/japan-scraps-ban-on-lethal-weapons-exports-in-major-shift-of-pacifist-policy.html
– https://www.mofa.go.jp/files/000034954.pdf
– https://www.cnbc.com/2026/04/20/australia-japan-warships-mitsubishi-heavy-industries.html