CP v2

Blog

  • Trylika lustų rinkos grandų meta pinigus į „Wayve“: ar tai reiškia naują robotaksi erą?

    Trylika lustų rinkos grandų meta pinigus į „Wayve“: ar tai reiškia naują robotaksi erą?

    Didžiosios lustų gamintojos „AMD“, „Qualcomm“ ir „Arm“ paskelbė investavusios į britų autonominio vairavimo startuolį „Wayve“. Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas turėtų paspartinti technologijos komercializavimą ir padėti plėstis automobilių gamintojų rinkoje, kur konkurencija aštrėja.

    Pasak „Wayve“, „AMD“, „Qualcomm“ ir „Arm“ kartu investavo 60 mln. JAV dolerių, tai yra apie 55 mln. eurų. Tai tęstinė investicija po anksčiau skelbto 1,2 mlrd. JAV dolerių raundo, kuris siekė apie 1,1 mlrd. eurų ir buvo pritrauktas 2026 metais.

    Statymas į kitokį autonomijos kelią

    „Wayve“ kuria DI pagrindu veikiantį vadinamąjį AI Driver sprendimą, kuris siekia autonomiškumo be itin detalių aukštos raiškos žemėlapių ir be ilgo atskiros teritorijos apmokymo. Tokia kryptis skiriasi nuo dalies konkurentų, kurie labiau remiasi žemėlapiais ir iš anksto paruoštomis maršrutų duomenų bazėmis.

    Šis modelis investuotojams patrauklus tuo, kad teoriškai gali būti lengviau pritaikomas skirtingose šalyse ir miestuose, o diegimas gali tapti pigesnis bei greitesnis. Praktikoje tai dar teks įrodyti realiose eismo sąlygose ir skirtingose reguliavimo aplinkose.

    „Mums svarbiausia, kad klientai galėtų rinktis, su kokia silicio platforma dirbti, o mes galėtume prisitaikyti prie to, kas jau naudojama pramonėje“, – sakė „Wayve“ vadovas Alexas Kendall.

    „Mes galime ateiti į pramonę ten, kur ji yra, ir tai didina mūsų diegimo greitį bei mastą“, – teigė jis.

    Kodėl lustų gamintojams tai strategiška

    Autonominiam vairavimui ir pažangioms pagalbos vairuotojui sistemoms reikia didelės skaičiavimo galios, todėl automobilių pramonėje auga specializuotų lustų ir programinės įrangos ekosistemų reikšmė. Skirtingi gamintojai renkasi skirtingas platformas, o „Wayve“ siekia būti suderinama su įvairiais sprendimais.

    „Arm“ architektūra plačiai naudojama automobilių elektronikoje, „Qualcomm“ aktyviai plečia automobiliams skirtų platformų portfelį, o „AMD“ taip pat dalyvauja spartėjančioje automobilių skaičiavimo rinkoje. Investicija į „Wayve“ šioms bendrovėms yra būdas įsitvirtinti grandinėje, kur vertė kuriama ne tik aparatine įranga, bet ir DI programiniais modeliais.

    Bandymų geografija ir kova dėl Europos

    „Wayve“ skelbia testuojanti technologiją Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Japonijoje ir JAV. Bendrovė taip pat yra pasirašiusi komercinį susitarimą su „Nissan“ dėl DI integravimo į vairuotojo pagalbos sistemas, skirtas komerciniams automobiliams.

    Kovo mėnesį „Wayve“, „Nissan“ ir „Uber“ pranešė ketinančios kartu vystyti robotaksi kryptį. Tuo pat metu konkurentai plečiasi: „Waymo“ testuoja automobilius Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje, o Kinijos bendrovės „Baidu“, „WeRide“ ir „Pony.ai“ taip pat didina aktyvumą užsienio rinkose.

    Autonominio transporto rinka vis labiau panašėja į ilgalaikę technologinę lenktynę, kur svarbu ne tik DI kokybė, bet ir saugos įrodymai, reguliuotojų leidimai, draudimo modeliai, kaštai bei patikimas veikimas skirtingomis oro ir eismo sąlygomis. Nauja „Wayve“ investicija rodo, kad lustų pramonė nori turėti savo favoritą šioje kovoje.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/04/16/chip-giants-amd-qualcomm-and-arm-back-driverless-car-startup-wayve-with-fresh-funds.html
    – https://www.cnbc.com/2026/02/24/wayve-fundraise-nvidia-microsoft.html

  • „ServiceNow“ akcijos smigo: Artimųjų Rytų karas sustabdė sandorius ir smogė pajamų augimui

    „ServiceNow“ akcijos smigo: Artimųjų Rytų karas sustabdė sandorius ir smogė pajamų augimui

    Programinės įrangos bendrovės „ServiceNow“ akcijos smuko apie 14 proc. po to, kai įmonė paskelbė ketvirčio rezultatus ir pripažino, kad užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose atidėjo dalį didelių sutarčių. Nors skaičiai nežymiai pranoko analitikų prognozes, investuotojus nuvylė sulėtėjusi prenumeratos pajamų dinamika.

    Per ketvirtį „ServiceNow“ pajamos siekė apie 3,48 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 3,45 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai sudarė apie 0,89 euro ir taip pat vos viršijo prognozes.

    Bendrovė nurodė, kad prenumeratos pajamų augimą maždaug 75 baziniais punktais neigiamai paveikė vėluojantys kelių didelių vietoje diegiamų sprendimų sandorių uždarymai Artimuosiuose Rytuose. Prenumeratos pajamos sudarė apie 3,39 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnės už rinkos lūkesčius, tačiau rinkai svarbesnis tapo signalas apie sandorių laiko riziką.

    „Mūsų visų metų gairės atspindi apdairų vertinimą dabartinėje geopolitinėje aplinkoje“, – sakė finansų vadovė Gina Mastantuono.

    Bendrovė taip pat pakėlė 2026 finansinių metų prenumeratos pajamų prognozę iki maždaug 14,54–14,58 mlrd. eurų. Vis dėlto vadovybė pabrėžė, kad dėl geopolitinių įtampų didesnė rizika tenka būtent sandorių uždarymo laikui, o ne pačiai paklausai, todėl prognozėse sąmoningai palikta daugiau atsargos.

    DI strategija ir partnerystės

    „ServiceNow“ pastaraisiais ketvirčiais aktyviai investuoja, siekdama pozicionuoti savo platformą kaip įmonių procesų ir DI sprendimų valdymo centrą. Pasak vadovybės, DI produktų portfelis toliau lenkia vidutinius įmonės augimo tempus ir bendrovė laikosi tikslo 2026 metais viršyti 923 mln. eurų metinių pajamų ribą šiame segmente.

    Įmonė pranešė ir apie bendradarbiavimo plėtrą su „Google“ debesijos padaliniu, siekdama platesnio sprendimų suderinamumo ir didesnio įdiegimų mastelio. Tokios partnerystės rinkoje vertinamos kaip būdas greičiau diegti DI funkcijas įmonėms, kurios nori išlaikyti duomenų kontrolę ir laikytis saugumo reikalavimų.

    Akcijų supirkimas ir įsigijimai

    Per ketvirtį „ServiceNow“ supirko apie 20 mln. savo akcijų, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei per visus 2025 metus. Anksčiau valdyba buvo patvirtinusi papildomą 4,62 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą, kuri dažnai interpretuojama kaip signalas apie vadovybės pasitikėjimą ilgalaike verte.

    Bendrovė taip pat užbaigė kibernetinio saugumo įmonės „Armis“ įsigijimą, kurio vertė siekė apie 7,16 mlrd. eurų. Rinkai tai svarbu dėl augančių kibernetinių rizikų ir vis griežtesnių reguliacinių reikalavimų, ypač tarptautinėse organizacijose, kur technologijų pirkimus vis dažniau lydi geopolitinės patikros.

    „ServiceNow“ akcijos nuo metų pradžios buvo kritusios apie 30 proc., tad šis pranešimas tapo dar vienu priminimu, kad net sparčiai augančios debesijos programinės įrangos bendrovės išlieka jautrios geopolitiniams sukrėtimams. Investuotojų akys dabar krypsta į tai, ar atidėti sandoriai bus uždaryti artimiausiais ketvirčiais, ir ar DI produktų augimas sugebės kompensuoti svyruojantį stambių kontraktų ritmą.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/servicenow-now-q1-earnings.html

    – https://investor.servicenow.com/financials/quarterly-results/default.aspx

    – https://newsroom.servicenow.com/press-releases/details/2026/ServiceNow-completes-Armis-acquisition-closing-the-gap-between-asset-visibility-and-cyber-risk/default.aspx

  • Jimas Crameris atskleidė triuką: taip investuotojai nepražiopso DI akcijų šuolio

    Jimas Crameris atskleidė triuką: taip investuotojai nepražiopso DI akcijų šuolio

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris investuotojams pasiūlė psichologinį metodą, kuris, anot jo, padeda lengviau apsispręsti perkant sparčiai brangstančias akcijas. Jo teigimu, karštoje rinkoje dažnai pralaimi ne tie, kurie klysta dėl verslo kokybės, o tie, kurie per ilgai laukia „tobulos“ kainos.

    Crameris pasakojo ankstyvos karjeros pamoką iš prekybos salės: kolega esą siūlydavo kainą mintyse padalyti iš 10, kad sprendimas atrodytų mažiau bauginantis. Toks perrėminimas, jo vertinimu, padeda susitaikyti su mintimi, kad už stiprias bendroves kartais tenka mokėti brangiau.

    „Karštoje rinkoje reikia disciplinos mokėti daugiau už puikias akcijas, kad nepraleistum didžiųjų laimėtojų“, – sakė J. Crameris.

    DI bumas ir praleistos progos

    Šis komentaras nuskambėjo rinkai išgyvenant dar vieną etapą, kai investuotojų dėmesį ypač traukia su DI ir duomenų centrų plėtra susijusios bendrovės. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėjo tendencija, kad dideli kapitalo srautai koncentruojasi keliuose lyderiuose, o kainų kilimą palaiko ne tik gerėjantys rezultatai, bet ir lūkesčiai dėl ilgalaikės paklausos.

    Crameris pripažino, kad jam patikusios bendrovės ankstyvose ralio stadijose nebuvo nupirktos jo sekamam portfeliui, todėl jis tai vadina akcijomis, kurios paspruko iš rankų. Tarp tokių paminėtos „Micron“, „Advanced Micro Devices“ ir „Dell Technologies“.

    „Man nepatinka pirkti akcijų, kurios jau bėga. Tačiau beveik visos jos kyla kasdien, nes pirkėjų apetitas nenumaldomas“, – sakė J. Crameris.

    Palūkanos, rizika ir disciplina

    Anot jo, problema dažnai slypi investavimo stiliuje: kainai jautrus pirkėjas linkęs laukti patogesnio įėjimo taško, o momentum tipo rinkoje korekcijos gali ir neateiti. Tokiu metu sprendimą labiau lemia ne vien tradiciniai vertinimo rodikliai, bet ir kapitalo srautai, institucinių investuotojų paklausa bei lūkesčiai dėl ateities pelnų.

    Vis dėlto Crameris pabrėžė, kad nesiūlo atsisakyti disciplinos ar statyti visko ant kelių karštų vardų. Jo siūlomas kompromisas yra selektyvus: nedidelei daliai portfelio taikyti must-own požiūrį, tačiau išlaikyti diversifikaciją ir stebėti palūkanų normų aplinką, nes ji daro įtaką augimo akcijų vertinimams.

    „Jei norite pirkti šias karštas akcijas, nebūkite pernelyg nedrąsūs. Kol obligacijų rinka stabili ir jūs išliekate diversifikuoti, jos gali toliau uždirbti jums pinigus“, – sakė J. Crameris.

    Rinkos istorija rodo, kad sparčiausiai brangstančios akcijos gali duoti įspūdingą grąžą, tačiau kartu būna ir jautriausios nusivylimui, kai lūkesčiai tampa per dideli. Todėl ekspertai dažniausiai ragina derinti augimo potencialą su rizikos kontrole, o sprendimus grįsti ne vien nuotaikomis, bet ir finansiniais rezultatais, konkurencine padėtimi bei sektoriaus ciklu.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2025/02/26/jim-cramers-strategy-to-avoid-missing-out-on-big-winners.html

    – https://www.cnbc.com/2025/02/26/memory-stocks-work-because-of-shortages-says-jim-cramer.html

  • „Tesla“ akcijos šovė beveik 8 proc.: E. Muskas skelbia apie naują DI lustą ir gamyklas

    „Tesla“ akcijos šovė beveik 8 proc.: E. Muskas skelbia apie naują DI lustą ir gamyklas

    „Tesla“ akcijos trečiadienį pabrango beveik 8 proc. ir prekybos sesiją užbaigė ties maždaug 362 eurais už akciją. Rinkos reakciją paskatino bendrovės vadovo Elono Musko pareiškimai apie artėjantį naujos kartos DI lusto AI5 proveržį.

    Pasak E. Musko, lustas pasiekė svarbų inžinerinį etapą ir artėja prie gamybos fazės. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Tesla“ siekia daugiau kontrolės kritinėje technologijų grandinėje, kuri apima autonominio vairavimo sistemas, robotiką ir duomenų centrų skaičiavimus.

    Lustai, gamyklos ir partneriai

    „Tesla“ taip pat planuoja Ostine, Teksase, statyti dvi pažangias lustų gamyklas kartu su „SpaceX“. Viena jų būtų skirta lustams automobiliams ir humanoidiniams robotams, kita – lustams, numatytiems naudoti orbitiniuose duomenų centruose.

    Prie vadinamojo Terafab projekto, remiantis viešai skelbta informacija, prisijungė ir „Intel“. Ši detalė svarbi dėl to, kad puslaidininkių rinkoje didėja konkurencija ne tik tarp tradicinių gamintojų, bet ir tarp technologijų bei automobilių bendrovių, kurios vis dažniau kuria nuosavus lustus.

    Kas keičiasi „Tesla“ produktų strategijoje

    „Tesla“ šiuo metu siūlo „Model 3“, „Model Y“ ir „Cybertruck“. Bendrovė yra paskelbusi, kad nutraukė „Model S“ ir „Model X“ pardavimus, siekdama perorientuoti dalį gamybos pajėgumų į humanoidinį robotą „Optimus“.

    Rinkai papildomą impulsą suteikė ir analitikų vertinimai. „UBS“ neseniai pakeitė poziciją iš rekomendacijos parduoti į laikyti ir pakoregavo tikslinę kainą, o tarp argumentų įvardijo informaciją apie galimą naują, mažesnį ir pigesnį visureigį, kuris galėtų išplėsti dabartinę „Tesla“ modelių pasiūlą.

    Programinės įrangos atnaujinimai ir robotaksi bandymai

    Pastaruoju metu „Tesla“ išleido pavasarinį automobilio programinės įrangos atnaujinimą, kuriuo siekiama supaprastinti prenumeratos įsigijimą ir suteikti daugiau statistikos apie „Full Self Driving“ (prižiūrimą) naudojimą. Ši funkcija gali automatizuoti dalį vairavimo veiksmų, tačiau vis dar reikalauja aktyvios vairuotojo priežiūros ir nereiškia visiško autonomiškumo.

    Bendrovė taip pat testuoja nedidelį skaičių be vairuotojo veikiančių automobilių savo robotaksi pavežėjimo paslaugoje Ostine. Tuo pačiu „Tesla“ automobiliuose integruojamos ir papildomos DI funkcijos, įskaitant balso komandomis aktyvuojamą pokalbių asistentą, siekiant padidinti naudojimo patogumą.

    Nors E. Muskas daugiau nei dešimtmetį kartoja, kad „Tesla“ artėja prie plačiai prieinamo be vairuotojo veikiančio sprendimo, rinka vis dar vertina progresą pagal realius diegimus, reguliavimo aplinką ir saugumo rezultatus. Dėl to kiekviena žinia apie lustų pažangą ir gamybinius pajėgumus investuotojams tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu signalu.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/tesla-stock-adds-nearly-8percent-as-elon-musk-touts-chip-progress.html

    – https://www.cnbc.com/2026/03/23/musk-says-spacex-and-tesla-to-build-advanced-chip-factories-in-austin.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/13/intel-stock-historic-winning-streak.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/14/tuesday-biggest-analyst-calls-include-apple-tesla-crocs-gm-ford.html

    – https://www.cnbc.com/2026/01/28/tesla-ending-model-s-x-production.html

  • „IBM“ vadovas įspėja: karas su Iranu ir DI grėsmės verčia atsargiai vertinti 2026 metus

    „IBM“ vadovas įspėja: karas su Iranu ir DI grėsmės verčia atsargiai vertinti 2026 metus

    Technologijų bendrovės „IBM“ vadovas Arvindas Krishna teigia, kad karo tarp Irano ir kitų geopolitinių įtampų poveikis didina neapibrėžtumą, todėl įmonė atsargiau vertina artimiausių ketvirčių perspektyvas. Nors pirmojo ketvirčio rezultatai pranoko analitikų prognozes, bendrovė reikšmingai nekeičia metinių gairių dėl išorinių rizikų.

    Pasak A. Krishnos, vienas jautriausių kanalų yra energijos kainos ir jų įtaka infliacijai. Jei dėl naftos kainų šuolio vartotojai pradėtų taupyti, tai netiesiogiai paveiktų ir „IBM“, nes dalis jos klientų yra didelės vartojimo sektoriaus įmonės, kurios recesinių nuotaikų metu dažniausiai pirmiausia mažina išlaidas technologijoms.

    „Jei dėl naftos infliacija didės, žmonės gali išleisti mažiau. Tuomet klientai ieškos, kaip suvaldyti kaštus, ir gali pirkti mažiau“, – sakė A. Krishna.

    „IBM“ nurodė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo mažesni. Pakoreguotas pelnas akcijai sudarė apie 1,8 euro ir taip pat viršijo prognozes, o programinės įrangos segmentas išliko pagrindiniu augimo varikliu.

    Ypatingas dėmesys tenka „Red Hat“ rezultatams, nes šis padalinys yra svarbus „IBM“ hibridinės debesijos strategijai, orientuotai į įmonių infrastruktūros modernizavimą. Bendrovė akcentuoja, kad organizacijos, ieškančios efektyvumo, dažniau renkasi sprendimus, leidžiančius sujungti nuosavus duomenų centrus su viešaisiais debesijos resursais.

    Europa ir Artimieji Rytai

    A. Krishna pažymėjo, kad papildomas atsargumo signalas ateina iš Europos, kur verslo ir vartotojų lūkesčiai jautrūs jau ne pirmam sukrėtimų etapui. Jo teigimu, po pandemijos ir karo Ukrainoje rinkos dalyviai išmoko gyventi nuolatinėje įtampoje, tačiau dabartinę situaciją vertina atsargiai, o aiškesnis vaizdas gali paaiškėti tik po kelių mėnesių.

    „IBM“ vadovas kartu pabrėžė, kad bendrovės veikla Artimuosiuose Rytuose, nepaisant konflikto, laikėsi stabiliau, nei būtų galima tikėtis iš geopolitinių antraščių. Tai rodo, kad dalis įmonių IT projektų, ypač susijusių su kritinėmis sistemomis, net ir sudėtingu laikotarpiu nėra lengvai sustabdomi.

    DI lenktynės ir kibernetinio saugumo rizika

    Interviu metu A. Krishna aptarė ir pastaruoju metu išaugusią įtampą dėl dirbtinio intelekto modelių, kurie gali pagreitinti programinės įrangos spragų paiešką. Tokios galimybės didina produktyvumą saugumo komandoms, tačiau kartu kelia riziką, kad pažeidžiamumai bus randami ir išnaudojami gerokai greičiau, nei organizacijos spės juos užlopyti.

    „Nėra abejonių, kad tai gali rasti ir išnaudoti pažeidžiamumus tokiu greičiu ir mastu, kokio iki šiol nematėme“, – sakė A. Krishna.

    Jis taip pat teigė, kad technologijų sektoriuje proveržiai dažnai greitai kopijuojami, todėl vieno tiekėjo pristatytas sprendimas retai ilgai išlieka vienintelis. Dėl to, pasak jo, rinkoje galima tikėtis intensyvesnių DI funkcijų varžybų, o kartu ir didesnio reguliuotojų bei didžiųjų organizacijų dėmesio kibernetinio saugumo valdymui.

    „IBM“ pastaraisiais metais savo strategiją sieja su verslui skirtais DI produktais, hibridine debesija ir konsultacinėmis paslaugomis. Vis dėlto bendrovės vadovo komentarai rodo, kad net ir stiprūs ketvirčio skaičiai nebūtinai reiškia agresyvesnes prognozes, kai geopolitika, energijos kainos ir kibernetinės grėsmės gali greitai pakeisti klientų išlaidų prioritetus.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/ibm-q1-earnings-report-2026.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/strait-of-hormuz-ships-attacked-iran-war.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/07/anthropic-claude-mythos-ai-hackers-cyberattacks.html

  • „Ford“ elektrifikacijos vadovas traukiasi: pertvarka atskleidė ambicingą planą iki 2029 metų

    „Ford“ elektrifikacijos vadovas traukiasi: pertvarka atskleidė ambicingą planą iki 2029 metų

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pranešė, kad iš pareigų traukiasi už elektrines transporto priemones, skaitmeninę plėtrą ir dizainą atsakingas vadovas Doug Field. Pokytis vyksta įmonei pertvarkant vadovų struktūrą ir veiklos modelį, siekiant greičiau įgyvendinti strateginius tikslus.

    Pasak bendrovės, D. Field pasirinko palikti įmonę po maždaug mėnesio pereinamojo laikotarpio. Pats vadovas viešai konkrečių tolimesnių planų neįvardijo, tačiau „Ford“ sprendimą pristatė kaip natūralią perėjimo į kitą veiklos etapą dalį.

    Kas keičiasi „Ford“ viduje

    Kartu „Ford“ paskelbė apie naują vykdomosios vadovybės struktūrą ir įkūrė Produktų kūrimo ir industrializacijos padalinį. Jam vadovaus ilgametis „Ford“ vadovas ir operacijų vadovas Kumar Galhotra, o tikslas įvardijamas aiškiai: sujungti produktų kūrimą, gamybos parengtį ir technologinę plėtrą į vientisą grandinę.

    Bendrovė aiškina, kad taip bus integruotos ir iki šiol D. Field kuruotos sritys su globalia pramonine sistema, kad būtų lengviau pasiekti „Ford+“ plane numatytus rodiklius. Tarp jų minimas 8 proc. pakoreguotas EBIT pelningumas iki 2029 metų.

    „Tai labai svarbi akimirka mūsų kitam etapui. Manome, kad šis organizacinis pokytis padės įgyvendinti pagrindinius Ford+ tikslus“, – sakė „Ford“ vadovas Jim Farley.

    Elektriniai modeliai ir programinė įranga

    Vadovo pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai „Ford“ ruošiasi naujos kartos elektrinių automobilių startui. J. Farley viešai yra pabrėžęs, kad kitas elektrinių modelių etapas bendrovei gali būti toks pat reikšmingas, kaip istorinis „Model T“ vaidmuo.

    Vadovybė nurodo, kad vienas svarbiausių artimiausių projektų yra vidutinio dydžio pikapas, kuriamas ant UEV platformos ir planuojamas kitais metais. „Ford“ teigia, kad projektas yra stabilios būklės ir po D. Field išėjimo bus tęsiamas naujoje struktūroje.

    „Ford pasikeis, kai šiuos produktus atvesime iki finišo. Mano komanda pasirengusi ir pasirengusi įgyvendinti“, – sakė D. Field.

    Ambicingi tikslai iki 2029 metų

    „Ford“ tikina planuojanti itin intensyvų produktų, programinės įrangos ir paslaugų atnaujinimą. Bendrovė skelbia siekianti iki 2029 metų atnaujinti apie 80 proc. Šiaurės Amerikos modelių portfelio pagal apimtį ir apie 70 proc. viso pasaulinio portfelio pagal apimtį.

    Numatoma, kad pokyčiai apims ne tik elektromobilius, bet ir naujas jėgaines, programinės įrangos atnaujinimus bei skaitmenines paslaugas. Iki 2030 metų „Ford“ planuoja, kad 90 proc. pasaulinių modelių turės elektrifikuotas pavaras, įskaitant hibridus, didesnio nuotolio elektrines versijas ir pilnai elektrinius automobilius.

    Taip pat skelbiama, jog 90 proc. automobilių pagal apimtį turėtų turėti atnaujintas elektrines architektūras, pačios „Ford“ kurtas naudotojo patirtis ir pažangias nuotolinių programinės įrangos atnaujinimų galimybes. Tai siejama ir su „BlueCruise“ pagalbos vairuotojui sistema bei ilgalaikiu tikslu iki 2028 metų priartėti prie važiavimo be akių kontrolės scenarijų tam tikromis sąlygomis.

    „Ši nauja struktūra leidžia mums judėti greičiau, mažinti sudėtingumą ir užtikrinti geresnę kokybę bei efektyvumą“, – sakė J. Farley.

    Foną temdo dideli nurašymai

    Nors „Ford“ permainas pristato kaip pagreitį suteikiantį sprendimą, pastaraisiais metais bendrovės programinės įrangos ir elektromobilių iniciatyvoms teko susidurti su iššūkiais. JAV žiniasklaida skelbė, kad 2025 metų pabaigoje „Ford“ paskelbė apie maždaug 18 milijardų eurų vertės nurašymą, siejamą su elektromobilių plėtros pristabdymu ir prioritetų peržiūra.

    To paties konteksto fone minėti ir konkurentai, pavyzdžiui, „General Motors“, kuri viešai buvo pranešusi apie maždaug 7 milijardų eurų panašaus pobūdžio sąnaudas. Tokie skaičiai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją: automobilių gamintojai peržiūri ankstesnes prielaidas dėl paklausos augimo tempo, kainų spaudimo ir investicijų į baterijų bei programinės įrangos ekosistemas grąžos.

    „Su šia vieninga organizacija, tikiu, esame geriau pasirengę tiekti aukštos kokybės automobilius, pažangias skaitmenines patirtis ir pelningas paslaugas mastu“, – sakė K. Galhotra.

    „Ford“ taip pat pranešė apie papildomus pokyčius pažangių transporto priemonių vystymo veiklose ir Europos gamybos planuose, tačiau detalių apimtis priklausys nuo atskirai pristatomų sprendimų.

    Analitikų vertinimu, vadovybės pertvarkos tradicinėse automobilių bendrovėse dažnėja, nes rinka reikalauja vienu metu greitinti naujų modelių kūrimą, mažinti kaštus ir kurti programinės įrangos pagrindu veikiančias paslaugas. Ši dinamika ypač svarbi, kai elektromobilių segmente stiprėja kainų konkurencija, o vartotojai vis dažniau vertina ne tik nuvažiuojamą atstumą, bet ir įkrovimo infrastruktūrą, skaitmenines funkcijas bei likutinę vertę.

    „Ford“ atveju artimiausi mėnesiai parodys, ar naujas valdymo modelis padės greičiau išleisti naujos kartos elektrinius modelius ir priartėti prie deklaruojamo pelningumo tikslo, kartu suvaldant rizikas, kurias pastaruoju metu išryškino dideli nurašymai ir lėtesnis nei tikėtasi kai kurių EV programų atsiperkamumas.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/02/19/ford-ev-chief-doug-field-leaving-restructuring.html
    – https://www.ford.com/corporate/news/articles/
    – https://investor.ford.com/investors/default.aspx

  • „Beko“ ir buvęs „Whirlpool“ susijungė: nuo balandžio 1 dienos veikia kaip vienas verslas

    „Beko“ ir buvęs „Whirlpool“ susijungė: nuo balandžio 1 dienos veikia kaip vienas verslas

    Lenkijos buitinės technikos rinkoje įvyko reikšmingas pokytis: „Beko“ ir buvęs „Whirlpool“ Europoje užbaigė integracijos procesą ir nuo balandžio 1 dienos veikia kaip vienas verslo subjektas. Tai reiškia, kad suvienodintos organizacinės struktūros, o veikla apima gamybą, technologijų vystymą ir pardavimus.

    Įmonė nurodo, kad konsolidacija vyko beveik dvejus metus, o dabar „Beko S.A.“ ir „European Appliances Poland“ jau veikia kaip integruota organizacija. Praktikoje tai turėtų supaprastinti sprendimų priėmimą, sutrumpinti procesus ir sudaryti prielaidas greičiau į rinką išleisti naujus produktus.

    Lenkija – svarbus gamybos centras

    Naujoje struktūroje esminį vaidmenį turėtų atlikti Lenkija. Bendrovė pabrėžia, kad šalis išlieka vienu svarbiausių gamybos ir plėtros centrų Europoje, turinčiu išvystytą gamyklų tinklą ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros kompetencijas.

    Lenkijoje kuriami ir gaminami prietaisai skirti ne tik vietos vartotojams, bet ir eksportui į kitas rinkas. Po integracijos šių pajėgumų reikšmė, tikimasi, didės, nes vienoje organizacijoje sujungiami skirtingų komandų technologiniai ir gamybiniai resursai.

    Ką keičia susijungimas vartotojams?

    Integruota organizacija teigia valdanti platų prekių ženklų ir gaminių portfelį – nuo stambiosios buitinės technikos iki mažesnių prietaisų. Tokia struktūra paprastai leidžia efektyviau planuoti tiekimą, geriau derinti produktų linijas ir investicijas į inovacijas.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad prioritetu išlieka energijos vartojimo efektyvumas ir modernesni sprendimai, o tvarumas numatomas kaip viena pagrindinių veiklos krypčių. Rinkai tai gali reikšti spartesnį atnaujintų, mažiau energijos naudojančių modelių diegimą ir didesnę konkurenciją kainos bei funkcionalumo srityse.

    Susijungimas vyksta tuo metu, kai buitinės technikos gamintojams Europoje tenka prisitaikyti prie griežtėjančių energinio efektyvumo reikalavimų, augančių vartotojų lūkesčių ir didesnio dėmesio remonto bei ilgaamžiškumo temoms. Todėl gamybos ir tyrimų centrų stiprinimas regione įgauna papildomą strateginę reikšmę.

    Šaltinis nurodo, kad integracijos užbaigimas turėtų padidinti veiklos efektyvumą ir padėti bendrovei greičiau reaguoti į klientų poreikius. Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar tai virs konkrečiais pokyčiais: trumpesniais pristatymo terminais, platesne pasiūla ir aiškesne produktų strategija.

    Šaltiniai:

    – https://bnbn.pl/polaczenie-beko-i-whirlpoola-stalo-sie-faktem-polska-w-centrum-zmian/

    – https://www.dlahandlu.pl/agd/wiadomosci/beko-i-european-appliances-poland-konczymy-integracje,158028.html

  • „ServiceNow“ vadovas atviras: DI kels našumą, todėl laisvų etatų nebeužpildys

    „ServiceNow“ vadovas atviras: DI kels našumą, todėl laisvų etatų nebeužpildys

    JAV verslo programinės įrangos bendrovės „ServiceNow“ generalinis direktorius Billas McDermottas teigia, kad dirbtinis intelektas turėtų taip padidinti darbuotojų našumą, jog įmonei nebereikės skubėti užpildyti dalies laisvų darbo vietų. Jo teigimu, 2027 metų pradžioje darbuotojų skaičius gali likti panašus kaip 2026 metų pradžioje, net ir integruojant įsigijimus.

    Vadovo logika paprasta: natūrali kaita, kai dalis žmonių išeina iš darbo, ateityje bus kompensuojama ne naujais etatais, o didesniu efektyvumu. Taip, pasak jo, galima išlaikyti organizacijos kultūrą ir aukštus rezultatus, kartu mažinant sąnaudas ir didinant laisvųjų pinigų srautų maržą.

    „Kai įmonėje vyksta darbuotojų kaita, nebereikia kiekvienos pozicijos užpildyti iš naujo. Galime išlaikyti stiprią kultūrą, aukštus standartus ir kartu pasiekti didžiulį efektyvumą, kuris didina laisvųjų pinigų srautų maržą“, – sakė Billas McDermottas.

    Diskusijos apie tai, kad DI padeda taupyti ir keičia darbo rinką, pastaraisiais metais suintensyvėjo visame technologijų sektoriuje. Kai kurios bendrovės, skelbdamos apie kaštų mažinimą ar restruktūrizavimą, tiesiogiai mini automatizavimą, DI įrankius ir vadinamuosius agentus, kurie perima dalį rutininių užduočių.

    Rinką išgąsdino, nors rezultatai pagerėjo

    „ServiceNow“ po 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo pranešė viršijusi analitikų lūkesčius tiek pajamų, tiek pelningumo eilutėse ir pakėlė metų prognozes. Vis dėlto akcijos kaina smuko 12 proc., o tai rodo, kad investuotojai jautriai reaguoja ne tik į skaičius, bet ir į DI kuriamą neapibrėžtumą programinės įrangos rinkoje.

    Pats B. McDermottas tikina, kad bendrovė išsiskiria DI skatinamu augimu ir kad ją klaidinga vertinti kaip „dar vieną“ programinės įrangos įmonę. Jis atkreipė dėmesį į augantį užsakymų portfelį ir likusių įsipareigojimų didėjimą, kuris, pasak jo, rodo tvirtą paklausą.

    Keičiasi prenumeratų modeliai ir kainodara

    „ServiceNow“ vadovas taip pat sureagavo į rinkoje dažnai keliamą klausimą, ar tradicinės prenumeratos pagal vartotojų skaičių nepraras reikšmės, kai įmonėse plėsis DI agentai. Jo teigimu, nemaža dalis naujos veiklos jau ateina iš vartojimu grįstos kainodaros, o ne vien iš papildomų vartotojų licencijų.

    Tokios tendencijos atspindi platesnį pokytį įmonių IT rinkoje, kur vis dažniau siekiama mokėti už realiai sunaudotus pajėgumus, skaičiavimus ar integracijas. Dalis tiekėjų eksperimentuoja su žetonais paremtais modeliais, infrastruktūros ar jungčių įkainiais, o tai leidžia lanksčiau pritaikyti sprendimus prie skirtingo dydžio klientų.

    Geopolitika ir regioniniai pardavimų ypatumai

    B. McDermottas pripažino, kad makroaplinka ir geopolitiniai veiksniai daro įtaką verslui, įskaitant padėtį Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, kai kuriose šalyse klientai dažniau reikalauja vietinio diegimo, o tokiais atvejais pajamos pripažįstamos kitaip nei debesijos prenumeratose, todėl pardavimų svyravimai gali greičiau atsispindėti rezultatuose.

    Jis teigė matantis ženklų, kad situacija regione stabilizuojasi, o verslo pokalbiai atsinaujina. Vis dėlto investuotojams tai primena, jog net ir greitai augančios technologijų įmonės nėra apsaugotos nuo regioninių rizikų ir jų įtakos atsiskaitymams bei pajamų pripažinimo dinamikai.

    Platesniame kontekste DI pažadas didinti produktyvumą vis dažniau siejamas ne tik su naujų produktų kūrimu, bet ir su personalo planavimu. Vis daugiau įmonių kalba apie tai, kad artimiausiais metais didžiausias pokytis gali būti ne masiniai atleidimai, o lėtesnis samdymas ir mažesnis poreikis pakeisti kiekvieną išėjusį darbuotoją.

    „ServiceNow“ vadovo žinutė rinkai aiški: įmonė tikisi auginti efektyvumą, o ne komandas, ir tokiu būdu gerinti finansinius rodiklius. Tačiau investuotojai kartu vertins, ar DI investicijos virs tvariu augimu, o kainodaros pokyčiai nepakenks ilgalaikėms pasikartojančioms pajamoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/ai-will-boost-productivity-so-servicenow-wont-have-to-backfill-open-jobs-ceo-says.html

    – https://www.servicenow.com/company/investor-relations.html

  • „Tesla“ pralenkė pelno prognozes, bet pajamos nuvylė: maržos šoktelėjo, išlaidos auga

    „Tesla“ pralenkė pelno prognozes, bet pajamos nuvylė: maržos šoktelėjo, išlaidos auga

    Elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: nors pajamos buvo mažesnės, nei tikėjosi analitikai, pelno rodikliai pranoko prognozes. Investuotojų reakcija buvo permaininga, nes bendrovė kartu pranešė, kad šiemet planuoja išleisti apie 4,5 mlrd. eurų daugiau, nei buvo numatyta anksčiau.

    Pagal ketvirčio ataskaitą, „Tesla“ pajamos siekė apie 19,7 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo maždaug 19,9 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas akcijai sudarė 0,36 euro, o analitikai prognozavo apie 0,33 euro.

    Metinis pajamų augimas sudarė 16 proc., tačiau bendrovė ir toliau jaučia spaudimą pagrindinėje automobilių veikloje. Konkurencija auga tiek Kinijoje, kur stiprėja BYD ir „Xiaomi“, tiek kitose rinkose, o vartotojų pasirinkimus vis labiau lemia kaina, technologijos ir modelių atnaujinimo tempas.

    Maržos pagerėjo, bet rizikų daugėja

    Grynasis pelnas per ketvirtį padidėjo iki maždaug 420 mln. eurų, palyginti su apie 360 mln. eurų prieš metus. „Tesla“ taip pat pranešė, kad automobilių bendrasis pelningumas, neįtraukiant aplinkosauginių reguliavimo kreditų pardavimo, pasiekė 19,2 proc. ir buvo didžiausias per visus praėjusius metus.

    Bendrovė nurodė, kad maržas gerino didesnė vidutinė pardavimo kaina ir mažesnės vidutinės sąnaudos vienam automobiliui dėl pigesnių medžiagų. Tuo pat metu dalį pelno, pasak įmonės, didino vienkartiniai veiksniai, susiję su muitais ir automobilių garantijų apskaita.

    Didėja investicijos ir ambicijos

    Kapitalo išlaidos per ketvirtį išaugo 67 proc. iki maždaug 2,2 mlrd. eurų. Finansų vadovas Vaibhav Taneja investuotojams nurodė, kad šiemet kapitalo išlaidos turėtų viršyti apie 22 mlrd. eurų, kai ankstesnėse prognozėse buvo minėta apie 17,6 mlrd. eurų.

    „Tesla“ jau anksčiau buvo paskelbusi, kad planuoja pasiūlyti labiau įperkamų „Model Y“ ir „Model 3“ versijų. Tai vertinama kaip bandymas stabilizuoti paklausą rinkoje, kur pirkėjai vis jautriau reaguoja į kainas, o konkurentai siūlo pigesnius ir technologiškai naujesnius modelius.

    Energijos verslas smuko, dėmesys krypsta į DI

    Energijos padalinys, kuriame „Tesla“ parduoda saulės elektrinių sprendimus ir energijos kaupimo sistemas, ketvirtį sugeneravo apie 2,1 mlrd. eurų pajamų. Tai buvo 12 proc. mažiau nei prieš metus, o kritimas rodo, kad bendrovei šioje srityje reikia atlaikyti tiek paklausos svyravimus, tiek kainų spaudimą.

    Bendrovės vadovas Elonas Muskas pastaruoju metu aktyviai akcentuoja autonominio vairavimo ir humanoidinių robotų kryptis, kurios remiasi DI pažanga. „Tesla“ teigia, kad antrojo ketvirčio metu turėtų prasidėti pasirengimas pirmajai didelio masto „Optimus“ gamyklai, o pirmos kartos linijos tikslas įvardijamas itin ambicingas.

    „Konkurentai tiesiogine prasme analizuoja kiekvieną kadrą ir kopijuoja tai, ką darome, todėl humanoidą geriau pristatyti arčiau gamybos starto“, – sakė Elonas Muskas.

    Dar viena reikšminga žinia klientams susijusi su būsimomis „Full Self-Driving“ funkcijomis. Pasak E. Musko, senesni „Tesla“ automobiliai su „Hardware 3“ kompiuteriais nepalaikys planuojamų neprižiūrimo autonominio vairavimo sprendimų, todėl bendrovė svarsto nuolaidų iškeitimo ir įrangos atnaujinimo programą.

    Rinkoje „Tesla“ rezultatai stebimi ypač atidžiai, nes tai viena pirmųjų didžiųjų technologijų bendrovių, pranešusių ketvirčio finansus. Investuotojai vertina ne tik dabartinius skaičius, bet ir tai, ar augančios investicijos į autonomiją, robotiką ir gamybą taps realiu pajamų šaltiniu artimiausiais metais.

    Šaltiniai:
    – https://assets-ir.tesla.com/tesla-contents/IR/TSLA-Q1-2026-Update.pdf
    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/tesla-q1-2026-earnings.html

  • Kas vadovaus „Orlen“? Prasidėjo konkursas į prezidento postą, kandidatuoja ir dabartinis vadovas

    Kas vadovaus „Orlen“? Prasidėjo konkursas į prezidento postą, kandidatuoja ir dabartinis vadovas

    Lenkijos energetikos ir naftos perdirbimo grupė „Orlen“ pradėjo naujo vadovo atranką. Bendrovė paskelbė kvalifikacinį konkursą į svarbiausias valdybos pozicijas, įskaitant prezidento pareigas, nuo kurių priklauso strateginiai sprendimai visame koncerne.

    Apie ketinimą vėl siekti prezidento posto viešai patvirtino dabartinis grupės vadovas Ireneusz Fąfara. Jo dalyvavimas reiškia, kad konkurse bus vertinama ne tik naujų kandidatų patirtis, bet ir dabartinės vadovybės pasiektų rezultatų bei pasirinktos krypties tęstinumas.

    Atranka apims ir viceprezidentus

    „Orlen“ nurodė, kad kandidatus galima teikti nuo 2026 metų balandžio 2 dienos iki 2026 metų balandžio 16 dienos. Atranka apima ne tik prezidento pareigas, bet ir viceprezidentų pozicijas, todėl per artimiausias savaites gali paaiškėti platesni valdymo komandos pokyčiai.

    Pasak bendrovės, procedūra yra formali ir atvira: vertinami pateikti dokumentai, kandidato patirtis ir kompetencijos, vyksta pokalbiai, o vėliau parengiamos rekomendacijos sprendimus priimantiems organams. Toks modelis įprastas didelėse valstybės ir privataus kapitalo įmonėse, kur svarbus skaidrumas bei aiškiai apibrėžti reikalavimai.

    Kokių kompetencijų ieško „Orlen“

    „Orlen“ akcentuoja, kad iš kandidatų tikimasi didelių organizacijų valdymo patirties, strateginio mąstymo ir sektoriaus išmanymo. Priklausomai nuo pareigų, reikalavimai gali būti papildomi energijos, investicijų ar transformacijos projektų patirtimi, nes regiono energetikos įmonėms tenka derinti tradicinį verslą su spartėjančiais pokyčiais.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad konkursas neapima visų dabartinių valdybos narių. Kartu numatoma atsirasianti nauja pozicija, siejama su plėtra ir investicijomis, o tai signalizuoja, kad valdymo struktūroje gali būti stiprinamos funkcijos, susijusios su ilgalaikiais projektais.

    Pradėtas konkursas reiškia, kad artimiausiu metu paaiškės, kas vadovaus „Orlen“ ateinančiais metais. Rinkos dalyviams tai svarbu ne tik dėl įmonės vaidmens Lenkijos ekonomikoje, bet ir dėl koncerno įtakos regiono energetikos bei degalų rinkoms.

    „Ketinu dar kartą kandidatuoti į „Orlen“ prezidento pareigas“, – sakė Ireneusz Fąfara.

    Šaltiniai:

    – https://bnbn.pl/kto-pokieruje-orlenem-ruszyl-konkurs-i-pojawil-sie-kandydat/

    – https://businessinsider.com.pl/biznes/orlen-oglosil-konkurs-na-prezesa-ireneusz-fafara-zamierza-kandydowac/