CP v2

Blog

  • Džordžijoje plinta netikros baudos SMS: Vairuotojų tarnyba įspėja, kad taip niekada nerašo

    Džordžijoje plinta netikros baudos SMS: Vairuotojų tarnyba įspėja, kad taip niekada nerašo

    Gyventojų telefonus Džordžijoje vėl pasiekia apgaulingos SMS žinutės apie neapmokėtas baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Žinutėse prašoma skubiai sumokėti ir pateikiama nuoroda, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti oficiali.

    Džordžijos Vairuotojų aptarnavimo departamentas (Department of Driver Services, DDS) pabrėžia, kad tokių žinučių nesiunčia: nei dėl baudų, nei dėl tariamų įsiskolinimų, nei prašydamas konfidencialių duomenų. Institucija perspėja, kad paspaudus nuorodą galima netekti asmeninės ar finansinės informacijos.

    Kaip atpažinti apgaulę?

    Dažniausias scenarijus paprastas: gavėjas informuojamas apie „neapmokėtą“ baudą ar „neišspręstą“ pažeidimą ir raginamas kuo greičiau atlikti mokėjimą. Sukčiai sąmoningai naudoja oficialų toną, kad sumažintų budrumą ir paskatintų veikti impulsyviai.

    DDS atkreipia dėmesį į vieną aiškų neatitikimą: dalis žinučių mini transporto priemonės registraciją, nors DDS tuo neužsiima. Departamentas administruoja vairuotojo pažymėjimus ir susijusias paslaugas, todėl bet koks „DDS“ pranešimas apie registraciją ar baudas yra rimtas pavojaus signalas.

    Kodėl tokios SMS veikia?

    Tai vadinamoji smishing ataka, kai sukčiavimas vykdomas SMS kanalais, o ne el. paštu. Žinutės remiasi socialine inžinerija: siekiama sukelti skubos jausmą ir baimę, kad žmogus nespėjęs įvertinti rizikos paspaustų nuorodą.

    Pranešimai, apsimetantys valdžios institucijomis ir užsimenantys apie galimas teisines pasekmes, paprastai priverčia reaguoti greičiau nei įprastas šlamštas. DDS teigimu, būtent toks skubinimas ir yra sukčių tikslas, o nuorodos dažnai veda į netikras svetaines, imituojančias oficialius puslapius.

    Ką DDS daro ir ko nedaro?

    DDS komisarė Angelique B. McClendon institucijos perspėjime aiškiai nurodė, kad DDS darbuotojai niekada nesusisiekia su klientais prašydami apmokėjimų ar konfidencialios informacijos.

    „DDS employees will never contact customers to request payment or confidential information“, – sakė Angelique B. McClendon.

    Pasak DDS, realūs pranešimai apie vairuotojo pažymėjimo statusą, įskaitant sustabdymą ar privalomus veiksmus, teikiami oficialia rašytine korespondencija. Todėl SMS, kurioje teigiama priešingai, turėtų būti vertinama kaip apgaulė.

    Kaip apsisaugoti?

    DDS rekomenduoja įtartinų žinučių neatsakinėti, nespausti nuorodų ir neteikti jokios informacijos. Saugiausia tokią SMS iš karto ištrinti.

    Jei kyla abejonių dėl savo vairuotojo pažymėjimo statuso, patariama tikrinti informaciją tik oficialiais kanalais, savarankiškai suvedant institucijos interneto adresą naršyklėje. Taip sumažinama rizika patekti į netikrą puslapį, sukurtą duomenims išvilioti.

    Šaltiniai:

    – https://dds.georgia.gov/

    – https://www.cisa.gov/news-events/news/avoiding-social-engineering-and-phishing-attacks

  • Kodėl Formulės 1 variklis gatvei netinka: šaltas užsikerta, „suvalgo“ 50 l ir reikalauja remonto

    Kodėl Formulės 1 variklis gatvei netinka: šaltas užsikerta, „suvalgo“ 50 l ir reikalauja remonto

    Formulės 1 1,6 litro V6 hibridinis galios agregatas, išvystantis daugiau kaip 1 000 AG ir besisukantis iki 15 000 aps./min., iš šalies atrodo kaip idealus receptas išskirtiniam gatvės automobiliui. Visgi realybėje toks variklis veikia tik labai siaurame režimų ir infrastruktūros koridoriuje, kurį užtikrina komanda, įranga ir griežtai kontroliuojamos sąlygos.

    Pastaraisiais dešimtmečiais į gatvės automobilius persikėlė ne vienas lenktynių technologijų elementas, tačiau tai dažniausiai būna idėjos, o ne tiesiogiai perkelti sprendimai. Net ir tais atvejais, kai kalbama apie „Formulės 1 DNR“, serijiniam naudojimui tenka keisti aušinimą, tolerancijas, degalų bei tepimo strategijas ir pačią eksploatavimo logiką.

    Šaltas startas beveik neįmanomas

    Šiuolaikinis Formulės 1 variklis nėra pritaikytas užsivesti kaip įprastas automobilis, ypač esant žemai temperatūrai. Dėl itin mažų gamybinių tarpų kai kuriems komponentams reikia šiluminio plėtimosi, kad jie apskritai galėtų laisvai judėti, todėl prieš užvedimą būtina pašildyti ir priverstinai prasukti tepalą bei aušinimo skystį.

    Praktikoje tai reiškia išorinius siurblius ir išorinę paleidimo įrangą, nes klasikinio starterio, skirto kasdieniam naudojimui, tokia sistema paprastai neturi. Gatvės automobilio standartas yra priešingas: jis turi užsivesti greitai ir patikimai net esant minusinei temperatūrai, be specialios įrangos ir pasiruošimo.

    Kaina ir priežiūra nesuderinamos su gatve

    Formulės 1 galios agregatų kaina skaičiuojama milijonais, nes naudojami egzotiniai lydiniai, itin tiksli mechaninė apdirbimo kokybė ir sudėtinga hibridinė architektūra. Vienas brangiausių mazgų yra pneumatinė vožtuvų pavara, kur vietoje įprastų spyruoklių naudojamas suslėgtas inertinis dujų mišinys, kad vožtuvai patikimai dirbtų esant labai dideliems sūkiams.

    Tokia konstrukcija sukurta maksimaliai galiai ir efektyvumui, bet ne tūkstančiams kilometrų be įsikišimo. Net jei kai kurios detalės teoriškai atlaikytų ilgiau, reali eksploatacija reikalautų reguliarių patikrų, matavimų ir komponentų atnaujinimo pagal griežtą režimą, kuris gatvės automobilių pasaulyje paprasčiausiai nepriimtinas.

    Aušinimas, degalai ir realaus gyvenimo ribos

    Formulės 1 automobilio aušinimas suprojektuotas kaip viso kėbulo aerodinaminės sistemos dalis: radiatoriai, kanalai ir oro srautai optimizuojami tam, kad būtų išsklaidoma didžiulė šiluma minimaliai didinant pasipriešinimą. Įprastas gatvės automobiliui būdingas priekyje montuojamas radiatorius ir standartinė oro srauto schema tokio šilumos kiekio dažnai nepaimtų be esminių kėbulo, ortakių ir radiatorių ploto pertvarkymų.

    Ne mažiau problemiškas yra degalų suvartojimas. Varžybose degalų srautas ir sąnaudos yra reglamentuojami, tačiau maksimaliais režimais per pusvalandį galima sudeginti apie 50 litrų, o tai prilygsta daugelio kasdienių automobilių visam bakui. Tokiu atveju net trumpa kelionė, jei variklis būtų naudojamas sportiniais režimais, taptų nepraktiška tiek dėl sąnaudų, tiek dėl nuvažiuojamo atstumo.

    Kodėl gatvėje lieka tik Formulės 1 idėjos

    Gatvės automobiliai turi atitikti visai kitą filosofiją: patikimumą, ilgaamžiškumą, emisijų ir triukšmo reikalavimus, servisų prieinamumą bei prognozuojamas eksploatacines išlaidas. Formulės 1 variklis kuriamas tam, kad būtų greitas ir efektyvus labai specifinėmis sąlygomis, kai jį prižiūri specialistai, o resursas ir aptarnavimo ciklas yra planuojami pagal varžybų kalendorių.

    Štai kodėl į serijinius automobilius realiai persikelia hibridinių sistemų logika, energijos rekuperacija, medžiagų sprendimai ar valdymo algoritmai, bet ne pats galios agregatas. Bandymas tiesiogiai perkelti Formulės 1 variklį į gatvės automobilį dažniausiai baigiasi tuo, kad tenka perdaryti tiek daug, jog lieka ne „tas pats variklis“, o tik jo kilmę primenanti konstrukcija.

    Formulės 1 variklis žavi skaičiais, tačiau tie skaičiai prasmingi tik aplinkoje, kur šalia yra inžinierių komanda, speciali paleidimo ir diagnostikos įranga, o eksploatacija suplanuota iki smulkmenų. Būtent todėl svajonė apie tikrą Formulės 1 variklį kasdieniam automobiliui išlieka, bet realiame eisme beveik visada pralaimi fizikai, ekonomikai ir praktikai.

    Šaltiniai:

    – https://www.fia.com/regulation/category/110

    – https://www.formula1.com/en/latest/article/power-unit-explained-how-f1s-hybrid-engines-work.2VQ6qX5Zb0cZxYxJbKk8zV

    – https://www.mercedes-amg.com/en/world-of-amg/vehicles/amg-one.html

  • Jonavoje autizmo supratimo žygyje – apie 300 dalyvių: rekordinis bendruomenės įsitraukimas

    Jonavoje autizmo supratimo žygyje – apie 300 dalyvių: rekordinis bendruomenės įsitraukimas

    Jonavoje penktą kartą surengtas tradicinis žygis, skirtas Pasaulinei autizmo supratimo dienai paminėti. Šiemet iniciatyva sulaukė rekordinio dėmesio – kartu žingsniavo apie 300 dalyvių, nuo darželinukų iki gimnazistų ir jų mokytojų.

    Žygį organizavusi Jonavos švietimo pagalbos tarnyba kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir gilinti supratimą apie autizmą. Organizatorių teigimu, tokie renginiai padeda mažinti atskirtį ir kurti kasdienę aplinką, kurioje skirtingi žmonių poreikiai yra matomi ir gerbiami.

    Autizmo spektro sutrikimas yra neuroįvairovės dalis, todėl didelė reikšmė tenka ne vien medicininiam vertinimui, bet ir socialinei aplinkai. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas, individualizuota pagalba ugdyme ir nuoseklus bendradarbiavimas su šeima gali reikšmingai pagerinti vaiko ir jo artimųjų kasdienybę.

    „Suprasti autizmą svarbu ne dėl teisingų žodžių ar gražių deklaracijų. Svarbu todėl, kad nuo supratimo tiesiogiai priklauso, ar žmogus jausis priimtas, ar visą laiką bus tarsi svečias savo paties gyvenime. Supratimas keičia mūsų elgesį ir požiūrį. Ne žmogus turi prisitaikyti prie sistemos, o sistema turi būti pakankamai išmintinga, kad vietos būtų visiems“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

    Žygio dalyviai akcentavo, kad įtrauki visuomenė prasideda nuo kasdienių sprendimų: aiškios komunikacijos, pagarbos sensoriniams poreikiams, lankstesnio ugdymo ir noro išgirsti. Jonavos bendruomenė tikisi, kad tradicija ir toliau telks skirtingas kartas, o autizmo supratimas taps ne vien simboline data kalendoriuje, bet nuolatiniu požiūriu.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/autism-spectrum-disorders

    – https://www.autismspeaks.org/world-autism-month

  • Jonava skelbia 2026 metų vaikų vasaros programų rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas

    Jonava skelbia 2026 metų vaikų vasaros programų rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas

    Jonavos rajono savivaldybė paskelbė vaikų vasaros poilsio ir užimtumo programų rėmimo konkursą 2026 metams. Konkursas numatytas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais kovo 20 dieną įsakymu Nr. 13B-239.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti kokybišką, turiningą ir saugų vaikų vasaros užimtumą, skatinant tęstinę edukaciją ir prasmingą laisvalaikį. Taip pat siekiama, kad stovyklos ir kitos programos būtų prieinamesnės didesniam vaikų skaičiui, ypatingą dėmesį skiriant socialiai pažeidžiamiems vaikams.

    Finansavimas bus vertinamas pagal prioritetus, susijusius su socialinės atsakomybės ugdymu ir įtrauktimi. Pranašumą gali turėti programos, kurios numato daugiau vietų socialiai remiamiems vaikams, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bei socialinės rizikos šeimų vaikams.

    Kam atviras konkursas?

    Konkursas skirtas Jonavos rajono savivaldybėje registruotiems juridiniams ir fiziniams asmenims, turintiems teisę vykdyti švietimo ar vaikų poilsio stovyklų veiklą. Taip pat būtina užtikrinti, kad su vaikais dirbtų kompetentingi neformaliojo vaikų švietimo mokytojai (pedagogai) pagal Švietimo įstatymo reikalavimus.

    Organizatoriai privalo turėti programai tinkamas patalpas, įrangą ir ugdymo priemones, o visiems dalyviams ir darbuotojams užtikrinti saugią ir sveiką ugdymo(si) bei darbo aplinką. Vertinant paraiškas papildomu privalumu laikomas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, savanorių ar pedagogines specialybes pasirinkusių studentų įtraukimas ir papildomi finansavimo šaltiniai.

    Dokumentai ir terminai

    Paraiškos ir kiti dokumentai teikiami pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 metais kovo 30 dieną sprendimu Nr. 1TS-50 patvirtintą tvarkos aprašą. Dokumentai su lydraščiu, nurodant, kad teikiama Jonavos rajono savivaldybės vaikų vasaros poilsio ir užimtumo programų rėmimo 2026 metais konkursui, adresuojami savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Kultūros ir sporto poskyriui.

    Dokumentai priimami vienu egzemplioriumi popieriniu variantu adresu Žeimių g. 13, 124 kabinetas (Asmenų aptarnavimas), LT-55158 Jonava. Paraiškų teikimo terminas – nuo 2026 metais kovo 23 dienos iki 2026 metais balandžio 24 dienos 14 valandą imtinai.

    „Kviečiame teikėjus planuoti programas taip, kad jos būtų turiningos, saugios ir kuo labiau prieinamos įvairių poreikių vaikams“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės atstovė.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 349 20726 arba el. paštu lina.biciuziene@jonava.lt.

    Šaltiniai:

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.279441

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.148122

  • Sveikinimai M. Sakavičiūtei garbingo 100 metų jubiliejaus proga

    Sveikinimai M. Sakavičiūtei garbingo 100 metų jubiliejaus proga

    Sveikinimai M. Sakavičiūtei garbingo 100 metų jubiliejaus proga

    Sveikinimai M. Sakavičiūtei garbingo 100 metų jubiliejaus proga

    2026 – 04 – 21

    Balandžio 20-ąją garbingą 100 metų jubiliejų švenčia Mockų kaime (Sangrūdos sen.) gyvenanti Marijona Sakavičiūtė. Jubiliatę aplankė ir nuoširdžiai pasveikino Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas, vicemerė Vaida Skuolienė bei Sangrūdos seniūnė Vilija Remeikienė. Jie linkėjo stiprios sveikatos, šviesių dienų ir dar daug jaukių akimirkų artimųjų apsuptyje.

    Marijonos gyvenimo kelias – ilgas ir prasmingas. Dalį savo gyvenimo ji praleido Būdviečio kaime, Lazdijų rajone, o daugiau nei penkis dešimtmečius gyvena pas dukrą Mockuose. Jubiliatė stebina ne tik savo ilgaamžiškumu, bet ir puikia savijauta – iki 92 metų ji skaitė be akinių, o ir šiandien sveikata nesiskundžia. Džiugu, kad ji iki šiol nevartoja jokių vaistų, nesiskundžia ir apsunkusiu judėjimu, nors gyvena antrame namų aukšte, išlieka aktyvi ir savarankiška.

    Svarbią vietą jos gyvenime užėmė tikėjimas ir bendruomenė – daugiau nei 30 metų Marijona giedojo bažnyčios chore, aktyviai dalyvavo parapijos gyvenime. Šiandien ji su šiluma prisimena ir nelengvus laikus: artimieji dalijosi istorija, kaip karo metais žiemą pėsčiomis ji grįžo iš Vilniaus.

    Didžiausias Marijonos džiaugsmas – šeima. Užauginusi dukrą, šiandien ji gali didžiuotis gausiu anūkų ir proanūkių būriu, kurie nuolat lanko ir supa ją meile bei dėmesiu.

    Šimtmetį pasitikusi Marijona Sakavičiūtė – gyvas stiprybės, tikėjimo ir meilės gyvenimui pavyzdys, įkvepiantis ne vieną kartą.

     

  • Geografijos olimpiados II etapas Kalvarijoje: tema Nerami planeta ir paaiškėję 7–8 klasių lyderiai

    Geografijos olimpiados II etapas Kalvarijoje: tema Nerami planeta ir paaiškėję 7–8 klasių lyderiai

    Balandžio 15 dieną Kalvarijoje įvyko Lietuvos mokinių 7–8 klasių geografijos olimpiados savivaldybės etapas. Mokiniai sprendė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros parengtas užduotis ir varžėsi dėl kelialapio į kitus olimpiados etapus.

    Šių metų olimpiados tema buvo Nerami planeta, akcentuojanti šiuolaikinius gamtinius ir visuomeninius procesus bei jų poveikį skirtingiems regionams. Užduotys buvo pateiktos nuotoliniu būdu per „Google Forms“, todėl kiekvienas dalyvis dirbo prisijungęs prie platformos jam suteiktais duomenimis.

    Skaitmeninis formatas leido darbus vertinti automatiškai, o tai užtikrino vienodą ir greitą rezultatų skaičiavimą. Toks sprendimas tampa vis dažnesnis savivaldybių etapuose, nes padeda sklandžiau organizuoti olimpiadas ir sumažina administracinę naštą mokykloms.

    Iš viso olimpiadoje dalyvavo 12 mokinių iš keturių ugdymo įstaigų. Kalvarijos gimnazijai atstovavo 3 mokiniai, Kalvarijos savivaldybės Akmenynų pagrindinei mokyklai – 1, Jungėnų pagrindinei mokyklai – 4, Sangrūdos pagrindinei mokyklai – 4.

    Komisija I vietą skyrė dviem aštuntokėms: Rugilei Bansevičiūtei iš Kalvarijos savivaldybės Akmenynų pagrindinės mokyklos ir Aivitai Rūtelionytei iš Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos pagrindinės mokyklos. II vietą pelnė Urtė Arbačiauskaitė, Kalvarijos gimnazijos 7 b klasės mokinė.

    III vieta taip pat atiteko dviem mokiniams: Šarūnui Briliui iš Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinės mokyklos 8 klasės ir Aistei Birgelytei iš Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos pagrindinės mokyklos 8 klasės. I–III vietų laimėtojai apdovanoti Kalvarijos savivaldybės mero diplomais.

    Geografijos olimpiados savivaldybės etapas mokiniams svarbus ne tik kaip varžybos, bet ir kaip praktinis gebėjimų patikrinimas: nuo darbo su žemėlapiais ir duomenimis iki priežastinių ryšių tarp gamtos reiškinių ir žmonių veiklos paaiškinimo. Tokios užduotys ugdo kritinį mąstymą, kuris ypač aktualus kalbant apie klimato kaitą, ekstremalius orus ir regionų vystymąsi.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/uploads/news/id2936/pictures/0001_svietimaskalvarija_olimpiados-1_1776771895.jpg

  • ES lyderiai svarsto NATO tipo gynybos garantiją: kas būtų, jei įjungtų 42.7 straipsnį?

    ES lyderiai svarsto NATO tipo gynybos garantiją: kas būtų, jei įjungtų 42.7 straipsnį?

    Europos Sąjungos lyderiai balandžio 23 dieną Kipre renkasi į neformalų susitikimą, kuriame viena pagrindinių temų – kaip sustiprinti bendrą Europos gynybą. Darbotvarkėje išskiriamas ES sutarties 42.7 straipsnis, numatantis tarpusavio pagalbą, jei viena valstybė narė patirtų ginkluotą agresiją.

    Ši nuostata dažnai lyginama su NATO 5-uoju straipsniu, tačiau ES atveju mechanizmas yra mažiau detalizuotas ir palieka daugiau interpretacijų, kokia pagalba ir kokiomis priemonėmis turi būti suteikta. Dėl to diskusija Kipre vertinama kaip bandymas įnešti daugiau aiškumo ir politinio svorio į ES kolektyvinės gynybos logiką.

    Debatų skubą didina įtampa dėl JAV vaidmens Europos saugume ir pasikartojantys signalai, kad Vašingtono prioritetai gali svyruoti. Pastaraisiais metais ES šalys vis aktyviau kalba apie strateginę autonomiją, didesnes gynybos investicijas ir pramonės pajėgumų didinimą Europoje.

    „Manau, kad Europa turi gebėti atsistoti ant savo kojų“, – sakė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

    Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidesas, priimantis dviejų dienų susitikimą, siekia pradėti išsamesnę 42.7 straipsnio peržiūrą praktiniu lygmeniu. Kiprui tai ypač aktualu, nes šalis nėra NATO narė, o ES sutartys palieka galimybių spektrą nuo politinės, ekonominės ir diplomatinės paramos iki karinės pagalbos.

    Iki šiol 42.7 straipsnis buvo panaudotas tik kartą – 2015 metais, kai Prancūzija po teroristinių išpuolių Paryžiuje paprašė partnerių paramos. Tačiau scenarijus, kai straipsnis būtų aktyvuotas dėl išorinės karinės grėsmės ir galėtų įtraukti visas ES nares į plataus masto konfliktą, tebėra neišbandyta teritorija.

    Lyderiai Kipre taip pat aptars ES gynybos pramonės stiprinimą ir finansavimo instrumentus, kuriais skatinamas bendras įsigijimų ir gamybos masto didinimas. Vienas tokių instrumentų – SAFE schema, kuria numatoma teikti palankesnio finansavimo galimybes gynybos pajėgumams ir pramonei.

    90 mlrd. eurų Ukraina ir sankcijos Rusijai

    Tuo pat metu Briuselyje pradėta vidinė procedūra, kuri turėtų atverti kelią 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai ir 20-ajam sankcijų paketui Rusijai. Procesas įsibėgėjo po ilgesnio sąstingio, kai sprendimams trukdė Vengrijos ir Slovakijos pozicija.

    Diplomatiniais kanalais vertinama, kad galutinis sprendimas gali būti patvirtintas per 24 valandas, jei nė viena valstybė nepateiks prieštaravimo. Sankcijų priėmimui ES vis dar reikalingas vienbalsiškumas, todėl teoriškai veto rizika išlieka, nors derybininkai ją laiko mažai tikėtina.

    Pranešama, kad dalį ginčų švelnino atnaujintas Druzhba naftotiekio darbas po remonto, kai infrastruktūra buvo apgadinta dronų atakų. Tarp aptariamų sankcijų elementų minima ir griežtesnė politika Rusijos naftos tanklaiviams, tačiau kai kurios priemonės siejamos su būtinybe pasiekti platesnį susitarimą ir su G7 partneriais.

    Energetikos kainos ir laikinos priemonės

    Europos Komisija tuo metu ragina valstybes nares imtis laikinų, tikslinių priemonių, kad būtų sušvelnintas aukštų energijos kainų smūgis pažeidžiamiausioms grupėms. Tarp siūlymų minimi energijos kuponai, pajamų parama, socialiniai tarifai, taip pat pridėtinės vertės mokesčio mažinimas elektrai ir švarioms technologijoms.

    Komisija pabrėžia, kad trumpalaikės intervencijos turi derėti su ilgalaikiu tikslu mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Lygiagrečiai siūloma spartinti investicijas į šilumos siurblius, saulės elektrines ir pastatų renovaciją, kad sąskaitos mažėtų struktūriškai, o ne tik kompensacijomis.

    Neformalus susitikimas Kipre rodo, kad ES saugumo ir ekonominio atsparumo klausimai vis labiau susiję: nuo kolektyvinės gynybos taisyklių aiškinimo iki paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir vidaus priemonių energijos kainoms suvaldyti. Šios temos, tikėtina, grįš į darbotvarkę ir artimiausiuose Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose.

    Šaltiniai:

    – https://eur-lex.europa.eu/EN/legal-content/CELEX:12012M042?uri=CELEX:12012M042

    – https://euronews.com/my-europe/2026/04/23/newsletter-eu-leaders-weigh-a-nato-style-common-defence-clause

    – https://www.consilium.europa.eu/en/policies/defence-security/

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en

  • 30 km/h miestuose gelbsti gyvybes? Nauji duomenys rodo, kas nutinka avaringumui Europoje

    30 km/h miestuose gelbsti gyvybes? Nauji duomenys rodo, kas nutinka avaringumui Europoje

    Europos miestuose vis dažniau įvedami 30 km/h greičio ribojimai gyvenamuosiuose kvartaluose, prie mokyklų ar istoriniuose centruose. Nauja „Eurocities“ apklausa rodo, kad daugelyje vietų tai siejama su mažesniu žūčių ir sužalojimų skaičiumi, o kelionių laikai paprastai neblogėja.

    Apklausa apėmė 38 miestus 19-oje Europos valstybių, tarp jų Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Apie 75 proc. miestų, tikslinėse teritorijose įvedusių 30 km/h ribojimą, pranešė apie sumažėjusias žūtis ir sužeidimus keliuose.

    Rezultatai skelbiami ES siekiant iki 2050 metų priartėti prie tikslo, dažnai vadinamo „Vision Zero“, kai keliuose nebelieka žūčių. Europos Komisijos preliminariais duomenimis, 2025 metais Europos keliuose žuvo apie 19 400 žmonių, o automobilių vairuotojai ir keleiviai sudarė 44 proc. visų žuvusiųjų.

    Ką parodė miestų patirtis

    „Eurocities“ duomenimis, daugiau nei 9 iš 10 apklaustų miestų per trumpą ir vidutinį laikotarpį fiksavo teigiamus pokyčius. Savivaldybės dažniausiai mini mažesnį eismo įvykių skaičių, mažiau žūčių ir sunkių sužalojimų, taip pat mažesnius faktinius transporto priemonių greičius.

    Miestai taip pat nurodo papildomą naudą, kuri dažnai lieka antrame plane: mažesnį triukšmą ir ramesnę aplinką pėstiesiems bei dviratininkams. Tai svarbu, nes mažesni greičiai didina tikimybę išvengti susidūrimo, o įvykus avarijai mažina smūgio energiją ir traumų sunkumą.

    Tyrime akcentuojama, kad ribojimai dažniausiai taikyti palaipsniui ir tikslingai, o ne visam miestui vienu sprendimu. 57 proc. apklaustų miestų nurodė, kad daugiau nei pusė jų gatvių tinklo jau veikia su mažesniais nei 50 km/h greičio ribojimais.

    Spūstys ir kelionių laikas: ką rodo duomenys

    Vienas dažniausių argumentų prieš 30 km/h ribojimus yra baimė dėl spūsčių ir ilgesnių kelionių. Tačiau „Eurocities“ teigia, kad bendro neigiamo poveikio spūstims, eismo srautams ar kelionės laikui miestuose nepastebėta, o viešajam transportui poveikis esą buvo ribotas ir valdomas.

    Tokį rezultatą miestai aiškina tuo, kad didžiausią vėlavimų dalį urbanistinėse teritorijose lemia sankryžos, šviesoforai ir eismo intensyvumas, o ne maksimalus leistinas greitis. Praktikoje daugelyje gatvių vairuotojai ir taip dažnai negali pastoviai važiuoti 50 km/h dėl sustojimų ir eismo sąlygų.

    Vis dėlto pokyčiai ne visada sklandūs: planavimo ir įgyvendinimo etapuose beveik pusė miestų susidūrė su politiniu pasipriešinimu, o daugiau nei trečdalis fiksavo visuomenės nepritarimą. Po įgyvendinimo 65 proc. miestų teigė nepatyrę jokių rimtų neigiamų pasekmių, o pasipriešinimas esą sumažėjo.

    „Kai žmonės patiria saugesnių, ramesnių gatvių naudą, palaikymas greitai auga, o pasipriešinimas blėsta“, – sakė „Eurocities“ darbo grupės dėl 30 km/h pirmininkas Michele Campaniello.

    Platesnis kontekstas: kodėl mažesnis greitis tampa norma

    Europos Komisija pabrėžia, kad kelių eismo įvykiai turi didelę ekonominę ir socialinę kainą, o jų nuostoliai ES mastu vertinami maždaug 2 proc. BVP per metus. Prie to prisideda ilgalaikės pasekmės sužeistiesiems: neįgalumas, lėtinis skausmas ir prarastos pajamos.

    Mažesnio greičio politika vis dažniau vertinama kaip greitas ir palyginti nebrangus būdas mažinti riziką, ypač ten, kur daug pėsčiųjų ir dviratininkų. Kartu tai dera su platesnėmis miesto transformacijos kryptimis, kai prioritetas teikiamas saugumui, triukšmo mažinimui ir gatvių pritaikymui įvairiems eismo dalyviams.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien ženklų nepakanka: efektyviausi sprendimai paprastai apima ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, siauresnes juostas, saugesnes perėjas, saleles pėstiesiems, greičio slopinimo priemones bei nuoseklią kontrolę. Tokia kombinacija leidžia, kad greitis mažėtų ne tik teisiškai, bet ir realiame eisme.

    Šaltiniai:
    – https://transport.ec.europa.eu/background/press-corner/news/road-safety-2025-19-400-people-died-eu-roads-last-year-2026-03-20_en
    – https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/bd1d0377-b7c9-11ee-b164-01aa75ed71a1/language-en
    – https://www.eurocities.eu/latest/new-evidence-shows-30km-h-speed-limits-save-lives/
    – https://www.who.int/publications/i/item/9789240068827

  • Ar Šiauliai palankūs jaunam verslui? Atvirame pokalbyje – „Marionette“ kūrėja ir vicemeras

    Ar Šiauliai palankūs jaunam verslui? Atvirame pokalbyje – „Marionette“ kūrėja ir vicemeras

    2026 metais gegužės 9 dieną Šiauliuose vyks atviras pokalbis apie tai, ar miestas yra patraukli vieta jaunam verslui kurti ir plėtoti. Diskusija numatyta šeštadienį 13.00 valandą „Marionette“ wakepark teritorijoje, šalia Geležinės lapės.

    Renginyje dalyvaus „Marionette“ wakepark bendrakūrėja Brigita Kimtė ir Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Justinas Švėgžda. Pokalbį moderuos Šiaulių valstybinės kolegijos Organizacijos komunikacijos ir rinkodaros studijų programos antro kurso studentė Raminta Kondratenko.

    Organizatorių teigimu, pastaraisiais metais verslo startus veikia augančios kainos, globalūs ekonominiai pokyčiai ir greitai besikeičianti konkurencinė aplinka. Dėl to jauni verslai vis dažniau ieško aiškių atsakymų, kokios savivaldos priemonės realiai padeda, o kokie barjerai vis dar stabdo augimą regionuose.

    Diskusijoje planuojama aptarti praktines verslo kūrimo patirtis, dažniausius iššūkius pradedant veiklą ir miesto vaidmenį skatinant jauną verslą. Taip pat numatyta erdvė kalbėti apie bendradarbystę, vietos bendruomenės įtaką ir tai, kaip tokie projektai kaip „Spiečius“ gali prisidėti prie idėjų brandinimo ir komandos augimo.

    Renginio dalyviai klausimus pašnekovams galės užduoti naudodamiesi „Slido“ platforma. Organizatoriai nurodo, kad įdomiausių klausimų autoriai bus apdovanoti partnerių įsteigtais prizais.

    Dalyvavimas renginyje yra nemokamas. Renginį organizuoja Šiaulių valstybinės kolegijos Organizacijos komunikacijos ir rinkodaros studijų programos antro kurso studentės, o fotografuos Linas Grikietis.

    Renginio partneriai: Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių valstybinė kolegija, degalinė „Junasa“, VšĮ „Begemotas“, bendradarbystės centras „Spiečius“ Šiauliuose, „Gora“ gėlės į namus, AB „Gubernija“, „Desertų dirbtuvės“.

    Šaltiniai:

    – https://investlithuania.com/spiecius/

    – https://slido.com/

  • Kaunas skelbia Metų medicinos darbuotojų laureatus: kam atiteks premijos ir nominacijos 2025 metais

    Kaunas skelbia Metų medicinos darbuotojų laureatus: kam atiteks premijos ir nominacijos 2025 metais

    Kauno miesto savivaldybė paskelbė 2025 metais Metų medicinos darbuotojų premijų laureatus. Tai kasmetinis miesto įvertinimas sveikatos priežiūros specialistams už profesinį indėlį ir kasdienį darbą pacientų labui.

    Sprendimui pritarė Kauno miesto taryba, o kandidatus nominacijoms teikė sveikatos priežiūros įstaigos ir profesinės bendruomenės. Vertinant siūlymus, dėmesys skiriamas ne tik klinikiniams rezultatams, bet ir indėliui į pacientų saugą, komandinį darbą bei jaunųjų specialistų ugdymą.

    Kas tapo 2025 metų laureatais

    Metų gydytojo vardas skirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojui oftalmologui profesoriui habilituotam daktarui Vytautui Jašinskui. Miestas pabrėžia jo nuopelnus diegiant pažangius akių ligų diagnostikos ir chirurginio gydymo metodus bei indėlį į medicinos mokslo ir studijų plėtrą.

    Tarp šių metų įvertintųjų taip pat minimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojas akušeris ginekologas docentas Tomas Biržietis. Jo veikla apima klinikinį darbą, studijų tobulinimą, būsimų specialistų rengimą ir profesinių mokymų organizavimą.

    Metų slaugytojo premija skirta VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Vičiūnų skyriaus slaugos administratorei, bendrosios praktikos slaugytojai Raimondai Juozapavičienei. Savivaldybė akcentuoja jos ilgalaikę patirtį ir nuoseklų dėmesį pacientų orumui, priežiūros kokybei bei žmogiškam bendravimui.

    Metų sveikatos apsaugos darbuotojo kategorijoje įvertintos dvi specialistės: Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Brigadų valdymo skyriaus vadovė Irina Belukhina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rima Gabrielaitė. Jų darbas siejamas su skubiosios pagalbos procesų organizavimu, paramedikų rengimu ir užkrečiamųjų ligų valdymo bei profilaktikos stiprinimu.

    Kada vyks apdovanojimai

    Premijos laureatams bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu kino teatre „Daina“. Kiekvienam numatytos piniginės premijos ir simbolinis miesto įvertinimas už profesionalumą bei indėlį į sveikatos sistemos stiprinimą.

    Renginio metu planuojama skirti padėkas ir kitiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, aktyviai prisidėjusiems prie prevencijos, imunoprofilaktikos ir visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvų. Savivaldybė tikisi, kad ceremonija taps proga suburti medicinos bendruomenę ir atkreipti dėmesį į skirtingų grandžių specialistų vaidmenį paciento kelyje.

    „Metų medicinos darbuotojų premijos yra miesto padėka tiems, kurie kasdien užtikrina gydymo, slaugos, skubiosios pagalbos ir visuomenės sveikatos paslaugų tęstinumą“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    Šaltiniai:

    – https://kaunas.lt