JAV Kongresui pavaldi tyrimų institucija Congressional Research Service paskelbė suvestinę apie per operaciją „Epic Fury“ patirtus JAV karinės aviacijos nuostolius Artimuosiuose Rytuose. Dokumente nurodoma, kad per konfliktą, susijusį su JAV ir Izraelio veiksmų prieš Iraną kampanija, fiksuota 42 orlaivių netektis ar apgadinimas.
Ataskaita išskiria 34 sunaikintus ir 8 apgadintus orlaivius, tačiau pabrėžia, kad tai nėra galutinis skaičius. Suvestinė sudaryta remiantis viešais pareiškimais, nutekėjusia informacija ir žiniasklaidos pranešimais, nes pilnų oficialių duomenų institucijos paprastai neviešina.
Konfliktas, kaip nurodoma suvestinėje, prasidėjo 2026 metų vasario 28 dieną ir apėmė oro, jūrų bei raketinius smūgius regione. Balandį kovinių veiksmų tempas sumažėjo dėl paliaubų, tačiau po kelių savaičių dalis atakų buvo atnaujinta, o situacija išliko įtempta.
Kokie orlaiviai minimi suvestinėje?
Didžiausią nuostolių dalį sudaro bepilotės sistemos: ataskaitoje įvardijama 24 sunaikinti MQ-9 „Reaper“. Taip pat minimas vienas aukštuminis ilgo nuotolio MQ-4C „Triton“, prarastas dėl avarijos, kas primena, kad dalį netekčių lemia ne tik priešo veiksmai, bet ir incidentai eksploatacijos metu.
Tarp pilotuojamų orlaivių nurodomi keturi sunaikinti F-15E „Strike Eagle“, iš jų trys, kaip teigiama, numušti per sąjungininkų apšaudymą virš Kuveito, o dar vienas prarastas per operacijas virš Irano. Suvestinėje taip pat minimas vienas apgadintas F-35A „Lightning II“, kurį, remiantis vieša informacija, paveikė Irano priešlėktuvinė ugnis.
Ataskaitoje įrašytas ir vienas prarastas A-10 „Thunderbolt II“, taip pat keli strateginiai paramos orlaiviai. Pabrėžiami KC-135 „Stratotanker“ nuostoliai: vienas sunaikintas ir šeši apgadinti, o dalis apgadinimų siejami su raketų ir dronų smūgiais bazei Prince Sultan Saudo Arabijoje.
Kodėl šie skaičiai kelia klausimų?
CRS suvestinė akcentuoja, kad ji atspindi minimalų viešai patvirtinamų nuostolių lygį. Kitaip tariant, jei kai kurie incidentai nebuvo paskelbti arba buvo įslaptinti, jie į skaičių gali nepatekti, todėl realūs nuostoliai gali būti didesni.
Be to, tekste pažymima, kad atskiri epizodai į ataskaitą galėjo būti įtraukti nevienodu detalumo lygiu, priklausomai nuo to, ką patvirtino JAV Centrinė vadavietė ir ką išviešino žiniasklaida. Dėl to suvestinė vertinama kaip orientyras, o ne pilnas oficialus auditas.
„Šią suvestinę reikia traktuoti kaip minimalų, viešai identifikuojamą JAV aviacijos nuostolių rodiklį“, – teigiama CRS apžvalgoje, apibendrinančioje viešai prieinamą informaciją.
Analitikai tokiuose konfliktuose paprastai atkreipia dėmesį į dvi tendencijas: vis didesnę bepilotes platformas tenkančią rizikos dalį ir augantį bazėms keliamą pavojų, kai raketos bei dronai naudojami smūgiams prieš logistiką ir paramos aviaciją. Tokie smūgiai gali turėti didelį poveikį net tada, kai fronto linija yra toli nuo pačių bazių.
Leave a Reply