CP v2

Blog

  • Kauno rajonas sulaukė verslo įvertinimo: sumažintas NT mokestis atnešė „Santakos“ apdovanojimą

    Kauno rajonas sulaukė verslo įvertinimo: sumažintas NT mokestis atnešė „Santakos“ apdovanojimą

    Kauno rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos dėmesio už sprendimus, palankius vietos verslui. Kauno rajono merui Valerijui Makūnui įteiktas simbolinis „Santakos“ apdovanojimas ir padėka už teisingus sprendimus verslui.

    Apdovanojimą merui įteikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Ramanovskis. Kauno rajonas įvertintas už sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslo subjektams.

    „Turite puikią reputaciją, todėl žiniomis apie jūsų vykdomą verslo politiką dalijamės su kitomis savivaldybėmis“, – kalbėjo A. Ramanovskis.

    Pasak savivaldybės, mokesčių sprendimai siejami su konkurencingumo stiprinimu ir investicijų pritraukimu. Nekilnojamojo turto mokestis verslui dažnai įvardijamas kaip vienas labiausiai apčiuopiamų kaštų, todėl jo pokyčiai gali turėti įtakos įmonių plėtros planams ir veiklos sąnaudoms.

    „Be verslo bendruomenės neįsivaizduojame krašto gerovės, todėl verslas jau seniai yra mūsų strateginis partneris“, – pabrėžė V. Makūnas.

    Meras taip pat pristatė pagrindinius Kauno rajono ekonominius rodiklius. Savivaldybės duomenimis, Kauno rajone veikia 5 680 verslo subjektų, fiksuojamas mažesnis nedarbas ir konkurencingi atlyginimai.

    Kauno rajonas išsiskiria ir statybų aktyvumu: pagal išduodamų statybų leidimų skaičių savivaldybė užima trečią vietą po Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tai siejama su augančiu gyventojų skaičiumi, verslo plėtra ir investiciniu aktyvumu.

    „Suprasdami verslo reikšmę, visada pasveriame ir savivaldybės nustatomus mokesčius“, – tvirtino meras.

    LVK „Santakos“ apdovanojimas simboliškai siejamas su mokesčių naštos lengvumu. Jo forma, vaizduojanti trijų upių santaką, organizatorių teigimu, atspindi savivaldos, verslo ir visuomenės bendradarbiavimą priimant bendruomenei naudingus sprendimus.

    Kauno rajono savivaldybė verslo skatinimo įvertinimų yra sulaukusi ir anksčiau. Pernai Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija už investicijų pritraukimą bei verslo plėtrą savivaldybę apdovanojo „Auksine krivūle“.

    Šaltiniai:

    – https://lrvk.lt

    – https://www.lsa.lt

  • Vilniaus rajone rusų kalba besimokančių mokinių meninio skaitymo konkursas: kas iškovojo prizus?

    Vilniaus rajone rusų kalba besimokančių mokinių meninio skaitymo konkursas: kas iškovojo prizus?

    Vilniaus rajone balandžio 14 dieną surengtas 5–G4 klasių mokinių, ugdomų rusų tautinės mažumos gimtąja kalba, meninio skaitymo konkursas. Renginys vyko Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje ir subūrė 26 dalyvius iš kelių rajono mokyklų.

    Konkursą pradėjo gimnazijos mokinių parengtas sveikinimas, o vėliau skaitovai varžėsi dviejose amžiaus grupėse: 5–8 ir G1–G4 klasių. Dalyviai pasirinko klasikų ir šiuolaikinių autorių tekstus apie gėrį, draugystę, meilę, atjautą ir gamtos grožį.

    Vertinimo komisija akcentavo dalyvių pasirengimo lygį, nuoširdų teksto pajautimą ir raiškią meninę interpretaciją. Pasak organizatorių, būtent gyvas išgyvenimas scenoje leido net gerai žinomiems kūriniams suskambėti naujai ir įtraukti klausytojus.

    Jaunesniųjų, 5–8 klasių, grupėje pirmąją vietą laimėjo Artiom Paramonov iš Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos. Antrąsias vietas pelnė Božena Glebkaitė iš Rudaminos F. Ruščico gimnazijos ir Anastasija Shenk iš Valčiūnų gimnazijos, o trečiąsias vietas iškovojo Darja Klimaševskaja ir Viktorija Zelenkevič.

    Pagyrimo raštais 5–8 klasių grupėje apdovanoti Yaroslav Yevdokymov, Ivan Šantariov, Gordon Nikandrov ir Joanna Nito. Organizatoriai pabrėžė, kad šie įvertinimai skirti už ryškią sceninę laikyseną, taisyklingą kalbėjimą ir emocinį teksto perteikimą.

    Vyresniųjų, G1–G4 klasių, grupėje nugalėjo Daryna Sharandachenko iš Valčiūnų gimnazijos. Antrąją vietą laimėjo Kristian Stankevič, trečiąją vietą iškovojo Viktorija Šemelinaitė, abu iš Rudaminos F. Ruščico gimnazijos.

    Pagyrimo raštais vyresniųjų grupėje apdovanoti Laura Veželytė ir Daniil Ivanov. Visi konkurso dalyviai taip pat gavo organizatorių padėkas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atminimo dovanas, o prizinių vietų laimėtojams įteikti diplomai ir dovanos.

    Apdovanojimus įteikė konkurso kuratorė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Janina Klimaševska. Padėkos raštais ir atminimo dovanomis įvertinti ir mokytojų bei organizatorių indėlis, nes tokio formato konkursuose svarbus ne tik pasirodymas scenoje, bet ir nuoseklus darbas ruošiantis.

    Renginio dalyviams išskirtine programos dalimi tapo susitikimas su vertinimo komisijos nare, poete Lilija Nosko. Ji pasidalijo kūrybinio kelio patirtimis ir perskaitė savo kūrinių, primindama, kad meninis skaitymas ugdo ne tik kalbinius gebėjimus, bet ir platesnį kultūrinį akiratį.

    Organizatoriai šį konkursą įvardija kaip pavasario kultūrinę šventę, kuri skatina mokinių kūrybiškumą, drąsą kalbėti viešai ir meninę saviraišką. Tikimasi, kad renginys taps tęstine Vilniaus rajono švietimo bendruomenės tradicija.

    Šaltiniai:

    – https://vrsa.lt/svietimas-kultura-ir-sportas/svietimas/konkursai-ir-olimpiados

    – https://nemencinesgimnazija.lt

  • Panevėžyje veikiantis „Harmonijos miestas“: vienoje vietoje pagalba vaikams su negalia ir šeimai

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad mieste veikia socialinių paslaugų centras „Harmonijos miestas“, kuriame vienoje vietoje teikiama kompleksinė pagalba vaikams su negalia ir jų artimiesiems. Centras duris atvėrė 2025 metų gruodį ir yra orientuotas į šeimų poreikius nuo pirmojo kreipimosi iki paslaugų derinimo.

    Pagalba skirta vaikams nuo gimimo iki 18 metų, kurie turi raidos, psichikos, elgesio ar emocinių sutrikimų. Centre dėmesys skiriamas ne tik vaikui, bet ir visai šeimai, nes nuoseklus specialistų įsitraukimas dažnai padeda sumažinti kasdienę įtampą ir greičiau rasti tinkamiausius sprendimus.

    Centre dirba skirtingų sričių specialistų komanda, kuri įvertina situaciją ir parenka individualų pagalbos planą. Toks modelis leidžia išvengti atskirų paslaugų „išsiskaidymo“, kai šeimai tenka savarankiškai derinti vizitus, konsultacijas ir pagalbos tęstinumą skirtingose įstaigose.

    „Mūsų tikslas, kad šeima pagalbą gautų aiškiai ir suprantamai, o sprendimai būtų pritaikyti konkretiems poreikiams“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    „Harmonijos mieste“ teikiamos konsultavimo, psichosocialinės pagalbos, socialinės priežiūros šeimoms ir socialinės reabilitacijos paslaugos asmenims su negalia bendruomenėje. Taip pat organizuojamas transportas, teikiama dienos socialinė globa ir laikino atokvėpio paslauga institucijoje, kai artimiesiems trumpam prireikia pertraukos nuo slaugos ar nuolatinės priežiūros.

    Dėl paslaugų galima kreiptis atvykus į centrą Aguonų gatvėje 51 Panevėžyje darbo dienomis nuo 7.00 iki 17.30 valandos. Taip pat prašymą galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS.

    Šaltiniai:

    – https://www.spis.lt/

  • Europos imunizacijos savaitė primena: vakcinos saugo nuo kūdikystės iki senatvės

    Skiepijimas išlieka viena veiksmingiausių visuomenės sveikatos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, per pastaruosius 50 metų vakcinos pasaulyje padėjo išgelbėti daugiau nei 150 milijonų gyvybių, o imunizacija kasmet ir toliau sumažina mirčių nuo infekcijų skaičių.

    Minint Europos imunizacijos savaitę akcentuojama, kad skiepai aktualūs ne tik vaikams. Šių metų tema pabrėžia gyvenimo ciklą: vakcinos gali būti svarbios skirtingais etapais, nes su amžiumi keičiasi ir rizikos, ir imuninės sistemos gebėjimas apsiginti.

    „Vakcinos yra vienas didžiausių mokslo pasiekimų – jos jau išgelbėjo milijonus gyvybių ir šiandien leidžia mums apsaugoti save kiekviename gyvenimo etape, nuo kūdikystės iki senatvės“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

    Apsauga skirtingais gyvenimo etapais

    Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje imuninė sistema dar bręsta, todėl mažyliai yra jautresni sunkioms infekcijoms ir jų komplikacijoms. Dėl to dauguma skiepų suplanuoti pirmaisiais gyvenimo metais ir iki maždaug dvejų metų, siekiant sumažinti riziką susirgti tokiomis ligomis kaip tymai, kokliušas, poliomielitas ar stabligė.

    Paauglystėje svarbi revakcinacija, padedanti palaikyti imunitetą nuo difterijos, stabligės ir kokliušo. Taip pat aktuali vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso, nes ji siejama su mažesne rizika ateityje susirgti ŽPV sukeliamomis onkologinėmis ligomis.

    Nėštumo metu skiepai gali apsaugoti tiek pačią nėščiąją, tiek kūdikį, kuriam antikūnai perduodami dar iki gimimo. Medicinos praktikoje dažniausiai aptariamos sezoninio gripo, kokliušo ir COVID-19 vakcinos, o sprendimas priimamas individualiai, pasitarus su gydytoju.

    Suaugusiesiems ir vyresniame amžiuje didėja sunkių ligos formų tikimybė, ypač turint lėtinių ligų ar priklausant rizikos grupėms. Dėl natūraliai silpnėjančios imuninės sistemos svarbios vakcinos nuo sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos, COVID-19, taip pat rekomendacijos dėl erkinio encefalito ar revakcinacijos nuo difterijos ir stabligės.

    Skiepijimo apimtys ir tendencijos

    Pasaulio sveikatos organizacija dažnai pabrėžia aukštų skiepijimo apimčių svarbą, nes kolektyvinė apsauga efektyviausiai veikia tada, kai didelė visuomenės dalis yra imunizuota. Praktikoje daugelyje šalių šių rodiklių pasiekti sudėtinga, o svyravimai gali lemti protrūkius, ypač tymų atveju.

    NVSC skelbia, kad 2025 metais matomas atsargus teigiamas pokytis skiepijant vaikus nuo žmogaus papilomos viruso. Vienuolikamečių paskiepijimas padidėjo nuo 59,27 proc. iki 60,45 proc., o dvylikamečių, gaunančių antrąją dozę, nuo 70,73 proc. iki 73,66 proc.

    Kitų skiepų rodikliai, NVSC duomenimis, iš esmės išliko stabilūs. Pavyzdžiui, dvejų metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės lygis pakito nežymiai – nuo 86,17 proc. iki 85,79 proc., o dalies kitų skiepų apimtys nesumažėjo, nors vis dar nesiekia rekomenduojamų tikslų.

    Ką verta padaryti dabar?

    Gydytojai primena, kad paprasčiausias žingsnis yra pasitikrinti savo ir vaikų skiepų įrašus bei įsitikinti, ar kalendorius neatsiliko. Jei kyla klausimų dėl revakcinacijos ar papildomų skiepų rizikos grupėms, sprendimus saugiausia priimti kartu su šeimos gydytoju.

    Svarbu remtis patikima, mokslo įrodymais grįsta informacija ir įvertinti ne tik susirgimo tikimybę, bet ir galimas komplikacijas. Skiepai mažina sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir ilgalaikių padarinių riziką, o kai kuriais atvejais padeda apsaugoti ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės negali būti paskiepyti.

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/immunization-coverage

    – https://www.who.int/health-topics/vaccines-and-immunization

    – https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/skiepai/

  • Parama avių laikytojams už vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio: iki 5,00 Eur už gyvūną

    Parama avių laikytojams už vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio: iki 5,00 Eur už gyvūną

    Žemės ūkio ministro 2026 metais balandžio 14 dieną įsakymu Nr. 3D-174 patvirtintos paramos avių laikytojams už savanorišką avių vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos teikimo taisyklės. Ši priemonė skirta iš dalies kompensuoti ūkininkų patirtas išlaidas, kai avys vakcinuojamos siekiant sumažinti ligos plitimo riziką.

    Pagal patvirtintas taisykles kompensuojama iki 2,50 Eur už vieną faktiškai atliktą avies vakcinaciją. Jei pagal vakcinos gamintojo nurodymus skiepijimas turi būti atliekamas du kartus su nustatyta pertrauka, kompensacija gali siekti iki 5,00 Eur už gyvūną, bet ne daugiau kaip už dvi faktiškai atliktas vakcinacijas.

    Numatyta, kad vakcinacija turi būti atlikta 2026 metų sausio 1 dieną–gegužės 31 dieną laikotarpiu. Vakcinacijos duomenys privalo būti užregistruoti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje, o įrašus joje pateikia vakcinaciją atlikęs veterinarijos gydytojas.

    Paraiškų teikimo terminas ir tvarka

    Avių laikytojai, norintys gauti kompensaciją, paraiškas turi teikti nuo birželio 1 dienos iki birželio 30 dienos. Paraiškos priimamos prisijungus prie Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinės sistemos (PŽŪVSAIS).

    Mėlynojo liežuvio liga yra užkrečiama virusinė atrajotojų liga, kuri gali sukelti didelius ūkinius nuostolius dėl gyvūnų sveikatingumo prastėjimo ir judėjimo ribojimų. Vakcinacija praktikoje laikoma viena efektyviausių prevencijos priemonių, ypač kai siekiama sumažinti protrūkių tikimybę ir jų pasekmes ūkiams.

    Ūkininkams rekomenduojama iš anksto suderinti vakcinacijos grafiką su veterinarijos gydytoju ir įsitikinti, kad visi duomenys registre suvesti laiku. Tai svarbu, nes kompensavimas siejamas su faktiškai atlikta vakcinacija ir tinkamai užregistruotais įrašais informacinėje sistemoje.

    „Patvirtintos taisyklės numato kompensaciją už savanorišką avių vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, laikantis nustatytų terminų ir duomenų registravimo reikalavimų“, – rašoma įsakyme.

    Šaltiniai:

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/67cabd20383811f19c389aefab77fb47

  • Pavasaris Marijampolėje: sužydėję gėlynai ir atgijusios erdvės kviečia pasivaikščioti mieste

    Pavasaris Marijampolėje: sužydėję gėlynai ir atgijusios erdvės kviečia pasivaikščioti mieste

    Marijampolėje pavasaris ryškėja ne tik kalendoriuje, bet ir miesto erdvėse: vis daugiau saulės, daugiau spalvų ir daugiau priežasčių išeiti į lauką. Nuo pirmųjų žiedų iki tvarkomų viešųjų vietų miestas pamažu įgauna gyvesnį ritmą.

    Gėlynuose pasirodę pavasariniai augalai ir atnaujintos želdynų kompozicijos tampa vienu pastebimiausių sezono ženklų. Tokie pokyčiai dažnai veikia paprastai, bet aiškiai: miestiečiai sustoja, fotografuoja, renkasi trumpus pasivaikščiojimo maršrutus.

    Atšilęs oras tradiciškai padidina pėsčiųjų srautus parkuose ir centrinėse miesto vietose, o viešosios erdvės vėl tampa kasdienio laisvalaikio dalimi. Miesto pavasaris primena, kad mažos detalės, tokios kaip žydintys gėlynai ar sutvarkyta poilsio zona, greitai pakeičia bendrą nuotaiką.

    Gyventojai kviečiami skirti laiko pasivaikščiojimui, atrasti savo mėgstamą pavasario kampelį ir trumpam sulėtinti tempą. Marijampolė šiuo metu žydi, o sezono pokytis labiausiai matomas tada, kai leidžiame sau jį pastebėti.

    „Marijampolė žydi, ar jau spėjote tai pamatyti?“, – teigiama Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus pranešime.

    Šaltiniai:

    – https://www.marijampole.lt

  • Alytuje atidaryta 4-mečio Emilio paroda: autizmo spektro sutrikimą turintis berniukas kalba piešiniais

    Alytuje atidaryta 4-mečio Emilio paroda: autizmo spektro sutrikimą turintis berniukas kalba piešiniais

    Alytuje, „Volungės“ progimnazijos skyriaus „Volungėlė“ bendruomenei pristatyta keturmečio Emilio Milmanto piešinių paroda. Berniukas turi autizmo spektro sutrikimą ir nekalba, tačiau savo mintis ir emocijas perteikia spalvomis, linijomis ir formomis.

    Paroda pavadinta Aš nekalbu sakiniais, aš kalbu piešiniais, o jos idėja gimė iš kasdienių šeimos patirčių. Artimieji pasakoja, kad Emilio piešiniuose atsispindi jo dėmesys detalėms, susidomėjimas skaičiais, raidėmis, muzika ir aplinka.

    Piešiniai kaip ryšio būdas

    Emilio mama Miglė Šilanskaitė sako, kad piešimas sūnui tapo ne tik mėgstama veikla, bet ir būdas nurimti bei susikaupti. Anot jos, berniukas piešti pradėjo būdamas dvejų, o pirmuosius brūkšnelius palaipsniui keitė raidės, skaičiai, natos, instrumentai ir žmogeliukai.

    Specialiųjų poreikių vaikų specialistai pabrėžia, kad autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams neverbalinė komunikacija gali būti ypač svarbi. Piešimas, kaip ir kitos kūrybinės veiklos, dažnai padeda išreikšti emocijas ir mažinti įtampą, kai žodžiais tai padaryti sudėtinga.

    „Neseniai mokiau jį pasakyti žodį myliu. Grįžus mamai jis nieko nepasakė, tik piešė, o vėliau atnešė piešinį su kačiuku ir širdele. Tada ir pasakiau, kad Emilis nekalba sakiniais, jis kalba piešiniais“, – sakė Emilio močiutė.

    Autizmo supratimo mėnuo ir bendruomenės palaikymas

    Parodos atidarymas sutapo su balandį minimomis iniciatyvomis, skirtomis autizmo supratimui ir priėmimui. Emilio mama akcentuoja, kad šeimoms svarbiausia ne gailestis, o praktinis palaikymas, supratimas ir realios galimybės vaikams atsiskleisti ugdymo įstaigose.

    „Balandis – autizmo supratimo mėnuo, todėl man jis ypač svarbus. Norisi, kad žmonės pamatytų, jog šie vaikai turi talentų ir gebėjimų, tereikia juos pastebėti ir leisti jiems atsiskleisti“, – sakė Miglė Šilanskaitė.

    „Volungės“ progimnazijos direktorė Rimvyda Ališauskienė dėkojo šeimai už pasitikėjimą ir drąsą pasidalinti kūryba su bendruomene. Ji pabrėžė, kad paroda atskleidžia ne tik vaiko meninius bandymus, bet ir jo augimą, smalsumą bei pastangas.

    „Emilio piešiniai yra ne tik spalvos ir linijos, bet per juos matome vaiko drąsą, augimą ir smalsumą. Dėkoju mamai už kantrybę ir meilę bei drąsą surinkti kiekvieną darbelį ir pasidalinti su mūsų bendruomene“, – sakė Rimvyda Ališauskienė.

    Talentą žada puoselėti

    Artimieji pasakoja, kad Emilis po darželio dažnai piešia, mėgsta garsines knygeles, o muzika jam kelia ypatingą susidomėjimą. Šeima pastebi, kad berniukas atpažįsta instrumentų skambesį ir tai perkelia į piešinius, tarsi sujungdamas garsą su vaizdu.

    Emilio mama sako neatmetanti galimybės ateityje ieškoti būdų kryptingiau ugdyti vaiko meninius gebėjimus, jei tik jis pats to norės. Šeimos tikslas paprastas: padėti berniukui augti saugioje aplinkoje, kurioje jo saviraiška būtų priimama ir palaikoma.

    „Stengsimės nepaleisti šio Emilio talento. Kai jis paaugs, galbūt leisime jį į Dailės mokyklą, tačiau suprantame, kad pomėgiai gali keistis“, – sakė Miglė Šilanskaitė.

    Paroda Alytuje tampa priminimu, kad komunikacija gali turėti daug formų, o kūryba neretai tampa tiltu ten, kur žodžiai dar neateina. Emilio piešiniai bendruomenei atveria progą iš arčiau pamatyti, kaip atrodo vaiko pasaulis, kai jis pasakoja ne sakiniais, o spalvomis.

    Komunikacijos skyriaus informacija

    Šaltiniai:
    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/autism-spectrum-disorders
    – https://www.cdc.gov/autism/index.html
    – https://www.ama-assn.org/delivering-care/population-care/autism-spectrum-disorder-what-physicians-should-know

  • Kauno miesto baseinuose – nauja 180 minučių trukmė ir atnaujinti įkainiai: kas keičiasi nuo gegužės

    Kauno miesto baseinuose – nauja 180 minučių trukmė ir atnaujinti įkainiai: kas keičiasi nuo gegužės

    Kauno miesto baseinuose nuo gegužės keičiasi apsilankymo tvarka ir kainodara. Miesto taryba pritarė sprendimams, kurie, pasak savivaldybės, susiję su išaugusiais lankytojų poreikiais atnaujintose erdvėse ir besiplečiančia sporto infrastruktūra.

    Esminis pokytis – nauja 180 minučių apsilankymo trukmė, kuri bus taikoma visuose miesto baseinuose, išskyrus Nemuno salos baseiną. Savivaldybė nurodo, kad modernizuotuose baseinuose žmonės linkę užsibūti ilgiau ir naudotis papildomomis poilsio bei sveikatingumo paslaugomis.

    Kartu patvirtinti ir įkainiai baseinui Panemunėje, kurį artimiausiu metu turėtų papildyti naujas daugiafunkcis sporto ir sveikatingumo kompleksas. Planuojama, kad objektą valdys Kauno plaukimo mokykla.

    „Lygiagrečiai patvirtinti plaukimo erdvių įkainiai Panemunėje. Atidarymas numatytas artimiausiu metu. Baseinas bus perduotas valdyti Kauno plaukimo mokyklai“, – teigia Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.

    Suvienodinti įkainiai bus taikomi Šilainių baseinui ir naujoms plaukimo patalpoms Panemunėje. Vienkartinis 90 minučių apsilankymas suaugusiesiems iki 14 val. kainuos 6 eurus, o 180 minučių – 10 eurų.

    Nuo 18 val. iki darbo pabaigos ir savaitgaliais 90 minučių apsilankymas kainuos 8 eurus, o 180 minučių – 12 eurų. Vaikams, moksleiviams, studentams ir pensininkams numatytos nuolaidos, taip pat patvirtinti ir suvienodinti kiti šių baseinų įkainiai.

    Dar viena naujovė – keičiamas asmeninių treniruočių įsigijimo modelis. Siekiant, kad treniruotės būtų finansiškai prieinamesnės ir skatintų nuoseklų mokymąsi, atsiranda galimybė įsigyti 5 treniruočių paketą, kuris mažina vienos treniruotės kainą.

    Pakeitimai palies ir kitą miesto sporto infrastruktūrą. „Žalgirio“ baseine sumažinti elektroninės varžybų sistemos naudojimo įkainiai, kad plaukimo varžybų organizatoriams būtų patraukliau rinktis Kauną kaip varžybų vietą.

    Taip pat patvirtintos Nemuno salos lauko teniso aikštynų nuomos kainos pusvalandžiui ir valandai. Savivaldybė aiškina, kad įkainių prireikė dėl infrastruktūros apsaugos ir dėl piktnaudžiavimo rezervacijomis, kai laikai būdavo užimami iš anksto, tačiau neatvykus rezervacijos neatsišaukiamos.

    Kauno plaukimo mokykla nurodo, kad papildomai surinktos lėšos bus skirtos sporto bazės atnaujinimui, veiklos gerinimui ir sąlygų treneriams bei sportininkams stiprinimui. Tikimasi, kad tai prisidės ir prie paslaugų kokybės augimo įvairaus amžiaus lankytojams.

    Šaltiniai:

    – https://swim.lt

    – https://kaunas.lt

  • Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija ragina darbovietes palaikyti seksualinio smurto aukas

    Džinsų diena balandžio 29 dieną: Seimo komisija ragina darbovietes palaikyti seksualinio smurto aukas

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia balandžio 29 dieną institucijas, įstaigas ir organizacijas prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos. Siūloma į darbą, mokyklas, universitetus ir kitas vietas ateiti vilkint džinsus, taip išreiškiant solidarumą su seksualinio smurto aukomis.

    Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad džinsai šiuo atveju nėra aprangos kodas ar mados sprendimas. Tai simbolinė žinutė, skirta atkreipti dėmesį į seksualinį smurtą ir aukų kaltinimo problemą, kuri vis dar pasireiškia tiek viešojoje erdvėje, tiek uždarose bendruomenėse.

    „Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo“, – teigia Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

    Kodėl būtent džinsai?

    Tarptautinė džinsų diena siejama su rezonansiniu teismo sprendimu Italijoje 1992 metais, kai išžaginimo byloje buvo suformuluotas auką kaltinantis argumentas, esą aptempti džinsai galėjo reikšti sutikimą arba prisidėti prie nusikaltimo. Šis sprendimas sukėlė plataus masto pasipiktinimą, o protesto forma tapo simbolinis džinsų vilkėjimas.

    Nuo tada džinsai daugelyje šalių tapo ženklu, primenančiu esminį principą: seksualinis smurtas niekada negali būti pateisinamas tuo, kaip žmogus atrodo, ką dėvi ar kaip elgiasi. Iniciatyvos tikslas yra keisti visuomenės nuostatas, mažinti stigmatizaciją ir skatinti aukas kreiptis pagalbos.

    Akcentas – prevencija ir pagalbos sistema

    Seime iniciatyva siejama ir su platesniu siekiu stiprinti prevenciją bei pagalbos mechanizmus. Komisija atkreipia dėmesį, kad smurtas gali vykti šeimoje, darbo vietoje, ugdymo įstaigose ir elektroninėje erdvėje, todėl apie jį svarbu kalbėti ne tik reaguojant į atvejus, bet ir nuosekliai ugdant supratimą.

    „Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas bei sukurti veiksmingą prevencijos ir pagalbos sistemą“, – sako Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

    Komisijos teigimu, svarbu, kad pokyčiai prasidėtų kuo anksčiau, kalbant apie ribas, sutikimą ir pagarbą mokyklose bei bendruomenėse. Pasak iniciatyvos atstovų, tai padeda ne tik atpažinti smurtą, bet ir mažina toleranciją įvairioms jo formoms.

    „Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo“, – teigia M. Petrauskaitė.

    Prisijungti kviečiami kolektyvai raginami įsiamžinti nuotraukose ir pasidalyti dalyvavimo akimirkomis su iniciatyvos organizatoriais. Komisija nurodo, kad dalyviams numatytos padėkos, o aktyviausiems kolektyvams gali būti skirtos simbolinės dovanos.

    Šaltiniai:

    – https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1

    – https://www.rainn.org/articles/sexual-assault

    – https://eige.europa.eu/publications-resources/toolkits-guides/what-do-we-mean-rape-culture

  • Pačkėnų krašto bendruomenė įvertinta konkurse: apdovanojimas už įvairovę ir lygias galimybes

    Pačkėnų krašto bendruomenė įvertinta konkurse: apdovanojimas už įvairovę ir lygias galimybes

    Balandžio 21 dieną Mykolo Romerio universitete surengto respublikinio konkurso Bendruomenė – Švyturys 2025 – kelias į sėkmę apdovanojimų ceremonijoje įvertinta Pačkėnų krašto bendruomenė. Nominacijos už dėmesį lygioms galimybėms ir įvairovei apdovanojimas įteiktas bendruomenės pirmininkei Danai Žigienei.

    Organizatoriai pabrėžė ilgametę Pačkėnų krašto bendruomenės veiklą ir nuoseklius pasiekimus, kurie apima tiek socialinę pagalbą, tiek kultūrines iniciatyvas. Bendruomenė aktyviai veikia daugiau nei du dešimtmečius ir yra tapusi traukos centru ne tik vietos gyventojams.

    Viena ryškiausių iniciatyvų – Pačkėnuose įkurtas Raganų muziejus, pristatomas kaip vienintelis tokio pobūdžio Lietuvoje. Bendruomenės teigimu, per metus jį aplanko daugiau nei 1 000 lankytojų, o muziejuje vyksta apie 10 skirtingų edukacijų vaikams ir suaugusiesiems.

    Nuo 2020 metais Pačkėnuose veikia vaikų dienos centras, kuriame teikiama vaikų dienos socialinė priežiūra. Centre pagal darbo sutartis dirba 3 darbuotojai, o veiklos orientuotos į vaikų užimtumą, socialinių įgūdžių stiprinimą ir saugios aplinkos užtikrinimą.

    Kasmet, atsižvelgdama į finansines galimybes, bendruomenė rengia kultūrinius ir sportinius renginius, šventes, stovyklas, pilietines akcijas bei edukacinius užsiėmimus. Į veiklas įtraukiami vaikai, paaugliai, suaugusieji ir socialiai pažeidžiamų grupių žmonės, tarp jų senjorai, bedarbiai, neįgalieji ir mažas pajamas gaunančios šeimos.

    Užimtumo veiklose žmonės mokosi amatų ir kūrybinių veiklų, kurios skatina saviraišką ir bendrystę. Bendruomenė akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda mažinti socialinę atskirtį ir suteikia prasmingų galimybių tiems, kuriems jų dažnai trūksta mažesnėse gyvenvietėse.

    Pačkėnų kaime taip pat veikia savarankiško gyvenimo namai, kuriuose gyvena socialiai pažeidžiamų grupių šeimos. Bendruomenė pabrėžia atvirumą skirtingų kultūrų žmonėms ir nurodo, kad šiuose namuose buvo apgyvendintos penkios ukrainiečių šeimos, o jų vaikai dalyvavo dienos centro veiklose ir vietos renginiuose.

    „Šis įvertinimas yra visos bendruomenės darbo rezultatas ir priminimas, kad pagarba įvairovei prasideda nuo kasdienių, konkrečių veiksmų“, – sakė Dana Žigienė.

    Konkurso nominacija Pačkėnų krašto bendruomenei skirta už kryptingą dėmesį lygioms galimybėms, įtrauktį ir skirtingų visuomenės grupių įgalinimą. Tokie apdovanojimai, ekspertų vertinimu, vis dažniau išryškina bendruomenių vaidmenį sprendžiant socialinius iššūkius regionuose ir kuriant vietos paslaugas ten, kur jų trūksta.

    Pačkėnų krašto bendruomenės veikla prisideda ir prie Utenos krašto žinomumo, o iniciatyvos rodo, kaip vietos lyderystė gali apjungti socialinę pagalbą, kultūrą ir edukaciją į vieną tvarų modelį. Bendruomenė tikisi, kad įvertinimas paskatins ir kitas regionų organizacijas dar drąsiau investuoti į įtraukią veiklą.

    Šaltiniai:

    – https://www.mruni.eu/

    – https://utena.lt/