CP v2

Blog

  • Jonavos dalyvaujamasis biudžetas: gyventojai išrinko 3 laimėtojus mieste ir seniūnijose

    Jonavos dalyvaujamasis biudžetas: gyventojai išrinko 3 laimėtojus mieste ir seniūnijose

    Jonavos rajono gyventojai balsavimu nusprendė, kurie dalyvaujamojo biudžeto projektai bus įgyvendinti Jonavoje ir rajono seniūnijose. Šiemet laimėtojai išrinkti trijose kategorijose: mažos apimties projektas mieste, mažos apimties projektas rajone ir didelės apimties projektas.

    Dalyvaujamasis biudžetas yra savivaldybės biudžeto dalis, dėl kurios panaudojimo sprendžia patys gyventojai. Praktika taikoma daugelyje Lietuvos savivaldybių, o jos esmė – didinti įsitraukimą, skaidrumą ir nukreipti lėšas į realiai žmonėms aktualius kasdienius pokyčius.

    Jonavos rajone šiemet buvo pateikti 23 finansuoti tinkami projektai: 10 mažos vertės projektų mieste, 6 projektai rajone ir 7 didesnės apimties projektai. Daugiausiai palaikymo surinkusios iniciatyvos bus įgyvendinamos etapais: mažos apimties projektai planuojami atlikti šiais metais, o didysis projektas – kitais metais.

    Kas laimėjo mieste ir rajone?

    Mažos apimties projektų kategorijoje Jonavos mieste (iki 25 000 eurų) daugiausiai balsų surinko idėja „Jonvabalių alėja“. Projektas sulaukė 158 balsų ir numato poilsio erdvę prie naujojo lajų tako.

    Planuojama įrengti hamakus ir sūpynes, o medžiuose sumontuoti smulkias švieseles, kurios vakare kurtų „jonvabalių“ efektą. Savivaldybė tikisi, kad tai taps papildomu traukos tašku miestui ir paskatins daugiau laiko leisti gamtoje.

    Mažos apimties projektų kategorijoje rajone (iki 25 000 eurų) nugalėjo „Stoškų bendruomenės parkas“, surinkęs 406 balsus. Idėjos tikslas – sukurti bendrą erdvę susitikimams ir aktyviam laisvalaikiui, stiprinant bendruomeniškumą.

    Didysis projektas: sportui ir bendruomenei

    Didelės apimties projektų kategorijoje (iki 100 000 eurų) daugiausiai palaikymo – 440 balsų – sulaukė „Krepšinio aikštelių kompleksas prie Senamiesčio gimnazijos“. Planuojama atnaujinti aikšteles, kurios šiltuoju sezonu yra populiari vieta vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems.

    Tokio tipo projektai dažnai įvardijami kaip didžiausią naudą kuriantys kasdienei infrastruktūrai, nes sporto erdvės vienu metu atliepia ir fizinio aktyvumo, ir saugaus užimtumo poreikį. Tikimasi, kad atnaujinimas pagerins aikštelių kokybę ir prailgins jų naudojimo laiką.

    Ragina teikti idėjas ir toliau

    Laimėtojus apdovanojusi Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė atkreipė dėmesį, kad dalis bendruomenių aktyviai mobilizavo palaikymą. Pasak jos, projektų autoriai kūrė pristatomuosius vaizdo įrašus ir kvietė balsuoti socialiniuose tinkluose, taip stiprindami gyventojų įsitraukimą.

    „Matėme, kad projektų autoriai tikrai įdėjo daug pastangų tiek kuriant pačias idėjas, tiek jas pristatant visuomenei. Nuoširdžiai dėkoju visiems jiems. Jūs esate tie žmonės, kurie tikrai myli savo kraštą ir rūpinasi juo“, – sakė B. Gailienė.

    „Taip pat kviečiu nenusiminti tuos, kuriems šįkart nepavyko laimėti: visos idėjos yra vertingos, todėl jas verta teikti ir ateityje. Svarbiausia – tikėti savo sumanymais ir, nepavykus pirmą kartą, bandyti dar kartą“, – pridūrė vicemerė.

    Pasak savivaldybės, dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai daryti įtaką savo aplinkai, o idėjų konkurencija skatina bendruomenes labiau telktis ir aiškiau įvardyti prioritetus. Būtent todėl gyventojų aktyvumas balsavime išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar sumanymas taps realiu projektu.

    Šaltiniai:
    – https://jonava.lt/naujienos/gyventojai-apsisprende-kurie-dalyvaujamojo-biudzeto-projektai-bus-igyvendinti
    – https://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vietos-savivalda/dalyvaujamasis-biudzetas/

  • Ūkininkus kviečia konferencija Utenoje: deklaravimo naujovės, parama ir ūkių išlikimo planas

    Ūkininkus kviečia konferencija Utenoje: deklaravimo naujovės, parama ir ūkių išlikimo planas

    Ūkininkai kviečiami į konferenciją Utenoje, kurioje bus aptariami svarbiausi artimiausio laikotarpio žemės ūkio klausimai: politika, investicinės galimybės, kooperavimasis, pasėlių deklaravimas ir ūkių išlikimo iššūkiai.

    Renginys vyks 2026 metais balandžio 24 dieną Utenoje, Maironio g. 12. Pradžia numatyta 10:00 valandą, o dalyvių registracija vyks nuo 9:30 valandos.

    Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros bei Utenos rajono ūkininkų sąjungos atstovai. Organizatoriai žada ne tik pristatymus, bet ir diskusijas, kuriose ūkininkai galės užduoti praktinius klausimus.

    Kokios temos bus aptariamos?

    Pirmojoje renginio dalyje dėmesys bus skiriamas žemės ūkio politikai dabar ir artėjančiame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje. Taip pat bus kalbama apie kooperaciją, trumpąsias maisto tiekimo grandines ir jų reikšmę ūkių konkurencingumui.

    Kitoje dalyje planuojama pristatyti pasėlių deklaravimo naujoves ir tai, kas aktualu pareiškėjams teikiant paraiškas dėl išmokų. Numatoma aptarti ir Nacionalinės mokėjimo agentūros veiklos pokyčius, kurie gali turėti įtakos paraiškų vertinimui, kontrolėms ir atsiskaitymo procesams.

    Baigiamojoje dalyje bus keliami ūkių išlikimo klausimai: sąnaudų spaudimas, reikalavimų gausa, investicijų poreikis ir planavimas ilgesniam laikotarpiui. Organizatoriai akcentuoja, kad tai proga vienoje vietoje išgirsti institucijų poziciją ir pasitikslinti svarbiausius niuansus.

    Numatytos diskusijos ir klausimai

    Po kiekvieno pranešimo numatyta klausimų ir atsakymų dalis. Tokia struktūra leidžia ne tik susipažinti su informacija, bet ir iš karto pasitikrinti, kaip praktiniai pokyčiai paveiks konkrečius ūkius, deklaracijas ar planuojamas investicijas.

    Renginio organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti ir pasiruošti klausimus iš anksto, ypač dėl deklaravimo reikalavimų, paramos galimybių ir kooperacijos modelių. Tikimasi, kad konferencija padės geriau pasirengti sezoniniams sprendimams ir naujiems finansinio laikotarpio iššūkiams.

    „Laukiame Jūsų dalyvaujant!“, – skelbia renginio organizatoriai.

    Šaltiniai:

    – https://www.zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-ir-tarptautiniai-rysiai/bendra-zemes-ukio-politika-bzup/

    – https://www.nma.lt/parama/tiesiogines-ismokos/

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.196056

  • Mažeikių NVO projektų finansavimas 2026 metams: iki 2 000 eurų, paraiškas priima iki balandžio 28 dienos

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo konkursą. Paraiškų pateikimui liko nedaug laiko, nes dokumentai priimami iki balandžio 28 dienos 17.00 valandos.

    Šiemet konkursui numatyta 30 000 eurų, o vienam projektui galima prašyti iki 2 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad finansavimas skirtas realiai Mažeikių rajone įgyvendinamoms veikloms, kurios kuria apčiuopiamą naudą bendruomenei.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Skelbiama, kad prioritetinės sritys yra visuomenės pilietinis atsparumas ir saugumas bei organizacijų stiprinimas. Pastaroji kryptis dažniausiai apima NVO veiklos tvarumą, kompetencijų kėlimą, savanorystės plėtrą ir gebėjimą kokybiškai teikti paslaugas gyventojams.

    Pilietinio atsparumo ir saugumo tematika pastaraisiais metais savivaldybėse išryškėjo kaip viena svarbiausių, nes didėja poreikis bendruomenėms pasirengti krizėms, stiprinti informacinį atsparumą, telkti gyventojus savitarpio pagalbai ir užtikrinti veiklų tęstinumą.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios Mažeikių rajone arba jame atstovaujamos. Taip pat būtina būti Juridinių asmenų registrui pateikus finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitą.

    Šis reikalavimas praktikoje reiškia, kad finansavimas skiriamas tik skaidriai veikiančioms organizacijoms, kurios laiku vykdo atsiskaitymo pareigas. Savivaldybėms tai leidžia mažinti rizikas dėl lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad parama pasiektų aktyviausiai veikiančius pareiškėjus.

    Kaip pateikti dokumentus?

    Paraiškas galima pateikti dviem būdais: popieriniu arba elektroniniu. Popieriniu būdu dokumentai teikiami užklijuotame voke, aiškiai nurodant, kad dokumentai skirti 2026 metų NVO projektų finansavimo konkursui, taip pat įrašant projekto pavadinimą ir projekto vadovo kontaktus.

    Popierinė paraiška turi būti pateikta susegta vienu egzemplioriumi, kartu pridedant skaitmeninę laikmeną. Elektroniniu būdu paraiška su priedais turi būti pasirašyta elektroniniu parašu ir siunčiama savivaldybės nurodytu el. pašto adresu.

    Popierinės paraiškos priimamos Savivaldybės administracijos priimamajame pagal vieno langelio principą, pirmame aukšte, Laižuvos g. 3, Mažeikiuose. Dėl papildomos informacijos taip pat galima kreiptis į savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorę.

    Išsami konkurso informacija, tvarkos aprašas ir paraiškų formos pateikiamos Mažeikių rajono savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybė ragina neatidėti pateikimo iki paskutinės dienos, nes vėluojančios paraiškos paprastai nevertinamos.

    Šaltiniai:

    – https://mazeikiai.lt/

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch

    – https://www.registrucentras.lt/jar/p/

  • Marijampolės kova su Sosnovskio barščiu duoda rezultatų: pernai naikinta 91,6 ha

    Marijampolės kova su Sosnovskio barščiu duoda rezultatų: pernai naikinta 91,6 ha

    Marijampolės savivaldybė jau ketverius metus nuosekliai mažina invazinių augalų, pirmiausia Sosnovskio barščio, plitimą. Savivaldybė skelbia, kad pastangos duoda apčiuopiamų rezultatų, o kasmet pavyksta kontroliuoti vis didesnę rizikingų plotų dalį.

    Vien 2025 metais Sosnovskio barštis savivaldybės teritorijoje buvo naikinamas 91,6 ha plote. Darbai vykdomi valstybinėje ir savivaldybei priklausančioje žemėje, o tikslas įvardijamas aiškiai: neleisti augalui įsitvirtinti ir plisti į naujas teritorijas.

    Vis dėlto savivaldybė pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį turi ir privačių sklypų savininkų įsitraukimas. Jei dalis gyventojų savo teritorijų neprižiūrėtų, invazinis augalas galėtų greitai sugrįžti į jau sutvarkytas vietas ir sudaryti naujus židinius.

    Sosnovskio barštis kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Šio augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti stiprius nudegimus, pūsles ir ilgai gyjančius pažeidimus, todėl su augalu rekomenduojama elgtis itin atsargiai.

    Ekologiniu požiūriu Sosnovskio barštis sparčiai užgožia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę ir keičia buveines. Dėl tankių sąžalynų kai kurios teritorijos tampa sunkiai praeinamos, o židiniai gali plėstis į pakeles, upių slėnius ar apleistus sklypus.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad teisinis reguliavimas įpareigoja žemės sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus taikyti veiksmingas Sosnovskio barščio naikinimo priemones ir nuolat prižiūrėti teritorijas. Nurodoma, kad darbus būtina atlikti ne vėliau kaip iki 2026 metų gegužės 31 dienos ir užtikrinti jų tęstinumą.

    Marijampolės savivaldybės administracija yra sudariusi sutartį su „Arbora LT“, teikiančia Sosnovskio barščio naikinimo paslaugas savivaldybės teritorijoje. Paslaugos organizuojamos viešojoje žemėje, tačiau privačių sklypų savininkai taip pat gali kreiptis į įmonę ir susitarti dėl darbų savo teritorijose.

    Savivaldybė ragina gyventojus nedelsti ir imtis veiksmų dar prieš augalų sužydėjimą bei sėklų subrandinimą, nes būtent taip sumažinama pakartotinio išplitimo rizika. Akcentuojama, kad ilgalaikis efektas pasiekiamas tik nuosekliai prižiūrint sklypus ir bendradarbiaujant visiems žemės naudotojams.

    Šaltiniai:

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.241688

    – https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gamtos-apsauga/invazines-rusys/

    – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nuodingi-augalai-sosnovskio-barstis/

  • Dr. D. Liutikas apie turizmo perspektyvas: nišiniai Šiaulių objektai ir siaurukas traukia vis labiau

    Dr. D. Liutikas apie turizmo perspektyvas: nišiniai Šiaulių objektai ir siaurukas traukia vis labiau

    Turizmo sociologas dr. Darius Liutikas sako, kad turizmo perspektyvos Šiauliuose yra palankios, ypač dėl nišinių krypčių. Jo vertinimu, miestui išskirtinumo suteikia muziejų turizmas ir religinio turizmo objektai, kurie pritraukia keliautojus ieškančius prasmingų patirčių.

    Pasak pašnekovo, Šiauliai turi potencialo augti ne konkuruodami kiekiu, o kokybe ir specializacija. Tokia kryptis dera su pastaraisiais metais ryškėjančia lėtojo ir patyriminio turizmo tendencija, kai keliautojams svarbu turinys, autentiškumas ir vietos istorija.

    „Palyginus su kitais miestais, Šiauliai turi daug nišinio, pavyzdžiui muziejų turizmo, taip pat religinio turizmo objektų, todėl perspektyvos turizmui yra labai šviesios“, – sakė dr. D. Liutikas.

    Penkerius metus jis vadovauja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, kuris organizuoja turistines keliones siauruku maršrute tarp Panevėžio ir Rubikių. Dr. D. Liutiko teigimu, istoriniai geležinkeliai daugelyje Europos šalių laikomi svarbiais turizmo traukos objektais, o dalis keliautojų specialiai planuoja keliones vien tam, kad pravažiuotų kuo daugiau istorinių maršrutų.

    Lietuvoje veikiantis siaurukas išsiskiria tuo, kad yra vienintelis šalyje, o jo bendras ilgis siekia 68 km. Nors visas maršrutas įprastai įveikiamas per kelias keliones, atvykstantys užsieniečiai, pasak direktoriaus, derina datas taip, kad per kelis kartus galėtų nuvažiuoti visą atstumą.

    Ar Šiauliams reikia siauruko?

    Šiauliuose prieš maždaug šimtą metų taip pat veikė siaurasis geležinkelis, o nuo 1931 metais jis turėjo stoteles ir mieste. Dr. D. Liutikas pripažįsta, kad geležinkelio paveldas galėtų tapti papildomu traukos tašku, tačiau pabrėžia didžiausią iššūkį: tokia infrastruktūra yra brangi ir reikalauja ilgalaikių investicijų.

    Jo teigimu, vien entuziazmo nepakanka, nes reikėtų įvertinti miesto turizmo koncepciją ir realiai apskaičiuoti, kaip siaurukas būtų integruojamas į kitus Šiaulių turizmo prioritetus. Ypač brangūs darbai susiję su bėgių, pabėgių, tiltų, depo ir stočių priežiūra bei atnaujinimu.

    Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš kuriant naujus projektus svarbu išsaugoti tai, kas jau veikia. Jo vertinimu, vieno veikiančio istorinio siaurojo geležinkelio išlaikymas Lietuvoje savaime yra didelis pasiekimas.

    Naujos patirtys ir augantys srautai

    Vadovaudamas siaurukui dr. D. Liutikas inicijavo naujas programas, kurios orientuotos į sezonines šventes ir patirtinį turizmą. Tarp jų išsiskiria kalėdinės kelionės su šventine programa, dekoruotu traukiniu ir sustojimu, kuriame keliautojus pasitinka Kalėdų senelis.

    Populiarumo sulaukė ir gastronominės kelionės, kai stotelėse ragaujami vietos patiekalai bei pasakojama jų kilmės istorija. Pasak direktoriaus, viena labiausiai dėmesį patraukusių naujovių tapo važiuojanti pirtelė, kai kelionės metu galima pasikaitinti ir atsipalaiduoti, o tai sukuria išskirtinę patirtį.

    Per penkerius metus keleivių skaičius, anot jo, išaugo nuo 13 000 iki daugiau nei 25 000 per metus, o veiklos pajamos padidėjo 2,5 karto. Vis dėlto didelę dalį biudžeto ir toliau „suvalgo“ infrastruktūros išlaikymas, todėl ilgalaikis stabilumas priklauso ir nuo finansavimo, ir nuo lankytojų srautų.

    Dr. D. Liutikas pabrėžia, kad siaurukas natūraliai atitinka lėtojo turizmo idėją, nes važiuoja lėtai ir leidžia keliautojams stebėti kraštovaizdį. Maksimalus traukinio greitis siekia 30 km per valandą, o įprastai važiuojama 20–25 km per valandą greičiu.

    Piligrimystė: motyvai keičiasi

    Be geležinkelio paveldo, dr. D. Liutikas aktyviai dirba religinio turizmo ir piligrimystės lauke. Jis yra piligriminio maršruto Malonių kelias kūrėjas, o jo teigimu, tokie maršrutai svarbūs ne tik tikintiesiems, bet ir žmonėms, ieškantiems kultūrinių patirčių bei prasmingo keliavimo formų.

    Pašnekovas pastebi, kad pasaulyje ryškėja tendencija, kai piligriminė kelionė vis dažniau pasirenkama ne vien dėl religinių priežasčių. Keliautojus skatina kultūrinės patirtys, savęs išbandymas, rekreacija, pažintys ir noras pakeisti kasdienę rutiną.

    Remdamasis savo tyrimu, dr. D. Liutikas teigia nustatęs, kad maždaug trečdalis piligrimų keliauja vedini dvasinių motyvų, trečdalis piligrimystę renkasi kaip laisvalaikį, o dar trečdalis ją suvokia kaip vidinio pokyčio ritualą. Tokie duomenys, pasak jo, padeda geriau suprasti, kodėl piligriminiai maršrutai tampa platesnio turizmo dalimi.

    Kalbėdamas apie infrastruktūrą Lietuvoje, jis ją vertina kaip pakankamai gerą, tačiau mato erdvės tobulinti žymėjimą ir informacijos sklaidą. Dr. D. Liutiko teigimu, tokie objektai kaip Kryžių kalnas jau dabar pritraukia keliautojus iš viso pasaulio, tačiau nuoseklus viešinimas išlieka svarbus.

    Šaltiniai:

    – https://www.unwto.org/tourism-in-2030-agenda

    – https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2023/751416/EPRS_BRI(2023)751416_EN.pdf

    – https://www.lithuania.travel/lt/news/letasis-turizmas-keliones-lietuvoje

  • Šalia Raudondvario balandžio 26 dieną vyks kariūnų lauko taktikos pratybos: bus sraigtasparnis

    Šalia Raudondvario balandžio 26 dieną vyks kariūnų lauko taktikos pratybos: bus sraigtasparnis

    Balandžio 26 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos Vilniaus rajone, šalia Raudondvario Nemenčinės apylinkėse, vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų bataliono lauko taktikos pratybos.

    Pratybos rengiamos kaip jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalis, todėl teritorijoje bus intensyvesnis karių judėjimas ir mokomųjų veiksmų imitacija. Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir atsižvelgti į galimus laikinuosius nepatogumus apylinkėse.

    Pratybų metu planuojama naudoti sraigtasparnį „Black Hawk“ arba Mi-8. Taip pat bus naudojami imitaciniai šaudmenys, todėl gali būti girdimi šūvius primenantys garsai.

    Tokio pobūdžio lauko pratybos yra įprasta kariūnų rengimo dalis, skirta ugdyti vadovavimo, veiksmų koordinavimo ir situacijų vertinimo įgūdžius realioms sąlygoms artimoje aplinkoje. Lietuvos kariuomenė ir mokymo įstaigos pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria praktiniam pasirengimui, įskaitant sąveiką su orlaiviais ir veiksmus mišrioje vietovėje.

    Apie pratybas informavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

    Šaltiniai:

    – https://www.lka.lt/

  • Socialinis būstas Panevėžyje: iki 2026 metų gegužės 1 dienos privalu deklaruoti 2025 metų pajamas

    Panevėžio miesto savivaldybė primena gyventojams, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą: iki 2026 metų gegužės 1 dienos būtina Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti 2025 metų turto ir pajamų deklaraciją. Nepateikus deklaracijos laiku, asmenys ar šeimos gali būti išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo.

    Savivaldybės Socialinių reikalų skyrius atkreipia dėmesį, kad pajamų ir turto deklaravimas yra privalomas norint išlaikyti teisę į socialinio būsto nuomą. Praktikoje tai reiškia, kad deklaracijos pateikimas tampa vienu svarbiausių veiksmų, užtikrinančių, jog laukimo eilė ir toliau bus tęsiama be pertrūkių.

    Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą gyventojai turi pateikti turto, įskaitant pajamas, deklaraciją FR0001 su priedu FR0001P. Deklaracijos duomenys naudojami vertinant, ar žmogus ir toliau atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus gauti valstybės paramą būstui.

    Esant svarbioms priežastims, deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas iki 2026 metų birželio 1 dienos. Pratęsimas galimas, kai dėl objektyvių aplinkybių deklaraciją pateikti laiku tampa neįmanoma.

    Svarbiomis priežastimis laikoma liga ar sužalojimas, kai asmuo gydomas stacionare, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, taip pat gimdymas ir laikotarpis po jo. Terminas gali būti pratęstas ir dėl epidemijos, stichinės nelaimės ar nelaimingo atsitikimo savivaldybės teritorijoje, taip pat dėl artimųjų mirties, slaugymo, sulaikymo ar karo prievolės pareigų vykdymo.

    Savivaldybė taip pat primena, kad esantys laukiančiųjų socialinio būsto sąraše privalo per vieną mėnesį raštu informuoti Savivaldybės administraciją apie pasikeitimus. Tai aktualu pasikeitus gyvenamajai vietai, šeimos sudėčiai, materialinei padėčiai ar įsigijus būstą.

    Laiku pateikta deklaracija ir aktuali informacija padeda išvengti administracinių nesklandumų ir užtikrina sklandesnį socialinio būsto skyrimo procesą. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir, kilus klausimams dėl deklaravimo ar dokumentų, kreiptis į atsakingus specialistus.

    Šaltiniai:

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.12068

    – https://www.vmi.lt/evmi/gyventoju-turto-deklaravimas

  • Užpalių–Vyžuonų takai atsinaujina: 7 maršrutai su audio gidu, virtualiais turais ir lankstinuku

    Užpalių–Vyžuonų takai atsinaujina: 7 maršrutai su audio gidu, virtualiais turais ir lankstinuku

    Užpalių ir Vyžuonų bendruomenės pristatė projektą „Išmanūs ir tvarūs žygiai Užpalių–Vyžuonų takais“, kuriuo siekiama paskatinti pažintinį ir tvarų turizmą Utenos rajone. Projektą finansavo Europos Sąjungos lėšos ir Utenos rajono savivaldybė.

    Pristatymų metu bendruomenei pademonstruota audio gido programėlė ir išleistas informacinis lankstinukas, padėsiantys keliautojams patogiau planuoti maršrutus. Projekto koordinatorius Giedrius Indrašius pabrėžė komandinio darbo svarbą ir gimnazijos mokinių įsitraukimą.

    Kuo išsiskiria šis projektas?

    Projektas orientuotas į tvarumą, kai turistų srautai skatinami pažinti vietoves nekenkiant aplinkai ir kartu kuriant naudą vietos ekonomikai bei bendruomenėms. Tokį modelį vis dažniau renkasi regionai, siekiantys pritraukti keliautojus ne vien sezono piko metu, o visus metus.

    Iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant „Užpalėnų krivūlei“ ir Vyžuoniškių bendrijai „Vyžuona“. Prie veiklų prisidėjo vietos gyventojai ir Utenos regiono vietos veiklos grupės konsultantai.

    7 pažintiniai maršrutai ir daugiau kaip 30 objektų

    Užpalių ir Vyžuonų seniūnijose skaičiuojama daugiau nei 30 lankytinų gamtos ir kultūros paveldo objektų, todėl projektas sutelkė dėmesį į aiškiai struktūruotus ir keliautojams lengvai pritaikomus maršrutus. Sukurti 7 pažintiniai maršrutai pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams.

    Keliauti siūloma pasitelkiant audio gidą, o maršrutai papildomai pristatomi virtualiais turais. Utenos turizmo informacijos centras parengė maršrutų aprašymus ir pristatymus internetinėje erdvėje, kad informacija būtų lengvai pasiekiama tiek vietos, tiek atvykstantiems turistams.

    Paveldas, jungiantis abi seniūnijas

    Per Užpalius driekiasi tarptautinis Baltų kultūros kelias Sėlių ratas, o vietovėje taip pat yra UNESCO paveldo objektas – Struvės geodezinio lanko Martinčiūnų punktas. Abi seniūnijas jungia Šventosios upė, bendra istorija ir krašto tapatybę formavęs kunigaikščių Radvilų palikimas.

    Planuojama, kad informacija apie maršrutus ir paslaugas bus viešinama pareiškėjo, partnerių, Utenos verslo ir turizmo agentūros bei „Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos kanalais. Pirmieji pristatomieji žygiai su gidu Giedriumi Indrašiui numatyti gegužės mėnesį.

    „Šis projektas parodė, kad kai susitelkia bendruomenės, mokiniai ir partneriai, galima sukurti sprendimus, kurie realiai palengvina keliautojams pažinti kraštą“, – sakė Giedrius Indrašius.

    Projekto rengėjai tikisi, kad nauji maršrutai padės lankytojams patogiai susidėlioti tvarius pažintinius planus ir išsamiau atrasti Užpalių bei Vyžuonų gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

    Šaltiniai:

    – https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/pasaulio-paveldas/struves-geodezinis-lankas/

    – https://keliauk.utenainfo.lt/

    – https://www.keliauklietuvoje.lt/

  • KPD tarybos posėdis: Kačiūniškės dvaro objektams siūlomi registrų pokyčiai ir apsaugos panaikinimas

    KPD tarybos posėdis: Kačiūniškės dvaro objektams siūlomi registrų pokyčiai ir apsaugos panaikinimas

    2026 metais balandžio 27 dieną 9 valandą numatomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Darbotvarkėje – keli Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių objektų vertinimo aktų projektai.

    Posėdyje bus svarstomi Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas 166) apskaitos duomenų tikslinimo klausimai. Tai reiškia, kad gali būti atnaujinta, kaip šis kompleksas apibrėžiamas Kultūros vertybių registre ir kaip tiksliai nustatomos jo dalys, vertingosios savybės bei teritorijos ribos.

    Pagal pateiktą projektą siūloma patikslinti komplekso sandarą, kompleksinėmis dalimis nebenustatant svirno (unikalus kodas 37 100) ir tvarto (unikalus kodas 37 101). Kompleksą sudarytų rūmai (unikalus kodas 37 097) ir namas (unikalus kodas 37 099), o kartu būtų tikslinamos ir vertingosios savybės.

    Taip pat siūloma pakoreguoti namo (unikalus kodas 37 099) reikšmingumo lygmenį, vietoje vietinio nustatant regioninį. Be to, numatoma patikslinti apibrėžtas teritorijos ribas, pietvakariniame kampe jas sutapatinant su žemės sklypo ribomis, dėl ko bendras teritorijos plotas nežymiai sumažėtų.

    Atskirai darbotvarkėje įtraukti du klausimai dėl Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirno (unikalus kodas 37 100) ir tvarto (unikalus kodas 37 101) apsaugos panaikinimo. Siūlymo motyvas nurodomas aiškiai: teigiama, kad vertingųjų savybių šiuose objektuose nėra.

    Visi minimi objektai šiuo metu turi registrinį statusą, todėl tarybos sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką tiek apsaugos apimčiai, tiek teisiniams reikalavimams, taikomiems tvarkybai ir planavimui. Praktikoje tokie svarstymai dažniausiai siejami su registro duomenų kokybės gerinimu, kai tikslinama objekto sudėtis, reikšmingumas ar ribos, bei su atvejais, kai ankstesnė apsauga peržiūrima dėl pakitusios būklės ar identifikuotų vertingųjų savybių stokos.

    Klausimais dėl posėdžio ir dalyvavimo jame nurodyta kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę.

    „Į darbotvarkę įtraukti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių objektų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektai“, – nurodoma skelbime.

    Šaltiniai:

    – https://kpd.lrv.lt/lt/

  • Alytus pasodino 1 152 medelių biologinės įvairovės miškelį: ką tai keis mieste ir gamtai

    Alytus pasodino 1 152 medelių biologinės įvairovės miškelį: ką tai keis mieste ir gamtai

    Alytuje pasodintas biologinės įvairovės miškelis, kuriame augs 1 152 medeliai ir krūmai. Miškelis įkurtas miško take tarp Lelijų ir J. Basanavičiaus gatvių, o sodinimas tapo praktiniu žingsniu po miesto įvertinimo šalies aplinkosaugos reitinge.

    Sodinukus kaip prizą įsteigė Aplinkos ministerija kartu su Valstybine miškų urėdija. Savivaldybė skelbia, kad šis sprendimas orientuotas ne tik į želdynų plėtrą, bet ir į didesnę biologinę įvairovę bei miesto mikroklimato gerinimą.

    Kokie medžiai ir krūmai pasodinti?

    Miškelį sudarys įvairių rūšių želdiniai, kad teritorija būtų atsparesnė ligoms, kenkėjams ir klimato svyravimams. Čia pasodintos raudonosios sedulos, vienapiestės gudobelės, plačiažvyniai maumedžiai, karpotieji beržai ir mažalapės liepos.

    Taip pat augs miškinės obelys, paprastieji klevai, skroblai, pušys, ąžuolai, šermukšniai, eglės, bukai ir putinai. Toks rūšių derinys svarbus ir paukščiams bei vabzdžiams, nes skirtingu metu žydintys ir derantys augalai suteikia maisto bei buveinių įvairovę.

    Kodėl pasirinkta ši teritorija?

    Savivaldybė miškeliui parinko miško žemės sklypą, kuriame 2025 metais atlikti sanitariniai kirtimai. Pašalinus išdžiūvusius ir pažeistus medžius, teritorija tapo tinkama miško atkūrimui ir biologinės įvairovės didinimui.

    Miškelio sodinime dalyvavo Kurorto seniūnaitijos atstovai, miesto vadovai, savivaldybės administracijos darbuotojai ir Valstybinės miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio komanda. Pasak organizatorių, bendruomenės įsitraukimas laikomas svarbia tokio projekto dalimi, nes skatina ilgalaikę želdinių priežiūrą ir aplinkosauginį sąmoningumą.

    „Šis miškelis – tai ne tik simbolinė dovana miestui, bet ir konkretus žingsnis kuriant žalesnę, sveikesnę ir gyvybingesnę aplinką mūsų bendruomenei“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Ryšys su aplinkosaugos reitingu

    Alytus skelbia, kad 2025 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge užėmė pirmąją vietą. Reitingu siekiama įvertinti savivaldybių aplinkosaugos pasiekimus, paskatinti konkurencingumą ir prisidėti prie Vyriausybės programos nuostatų bei Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

    Miesto pateiktuose duomenyse nurodoma, kad Alytus į pirmąjį trejetą pateko keliose srityse, įskaitant atliekų ir žiediškumo, vandens kokybės, aplinkos kokybės ir aplinkosauginio sąmoningumo rodiklius. Savivaldybės teigimu, miškelio įkūrimas yra vienas iš matomų sprendimų, kurie papildo atliekų prevencijos ir aplinkos kokybės gerinimo kryptis.

    Taip pat pranešama, kad biologinės įvairovės miškelį Aplinkos ministerija dovanojo ir Raseinių rajono savivaldybei. Tokie projektai, ypač kai sodinami įvairiarūšiai želdiniai, paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į ekosistemų atsparumą bei gyventojų gyvenamosios aplinkos komfortą.

    Šaltiniai:

    – https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/miskai/valstybine-misku-uredija/

    – https://vmur.lt/

    – https://alytausmesto.lt/