Blog

Iki 2050 metų siekiant anglies dioksido atžvilgiu neutralios aviacijos, tvaraus aviacijos kuro (angl. SAF) rinka, prognozuojama, sparčiai augs. Tačiau kyla esminiai klausimai: ar aviacijos sektorius gali plėstis, o Europa – pasiekti tvarumo tikslus? Ir kaip lėktuvai bus aprūpinti degalais, kai geopolitiniai sukrėtimai vis dažniau kelia grėsmę tiekimo stabilumui?

Pastarosiomis savaitėmis naftos kainai perkopus 100 JAV dolerių už barelį ribą, reaktyvinių degalų kaina šoktelėjo dvigubai – nuo maždaug 690 eurų iki maždaug 1 380 eurų už toną. Laidoje „The Big Question“ tvaraus aviacijos kuro kūrėjos „EcoCeres“ vadovas Matti Lievonen studijoje su Angela Barnes aptarė, kodėl, jo teigimu, SAF gali tapti vienu realiausių atsakymų į kainų ir tiekimo rizikas.

Kaip gaminamas tvarus aviacijos kuras?

„EcoCeres“ teigimu, jų SAF gamybos principas panašus į įprastų aviacinių degalų gamybą, tačiau vietoj iškastinio kuro gavybos naudojamos jau egzistuojančios žaliavos: panaudotas kepimo aliejus, gyvūniniai riebalai ir žuvų riebalai.

Įmonė nurodo, kad toks kuras gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 90 proc.

Honkongą savo baze pasirinkusi bendrovė yra sudariusi partnerystes su maždaug 350 tūkst. restoranų, tarp kurių minimi „McDonalds“ ir „Subway“ Kinijoje. Šios maitinimo įstaigos perduoda panaudotą kepimo aliejų, kuris vėliau naudojamas SAF gamybai.

Pasak M. Lievoneno, „EcoCeres“ sukūrė savo technologiją, leidžiančią filtruoti ir apdoroti vadinamąsias „nešvarias“ žaliavas. Jis teigė, kad įmonės žaliavos pavertimo galutiniu produktu rodiklis yra vienas geriausių rinkoje ir siekia apie 85 proc.

Nors „EcoCeres“ save vis dar linkusi vadinti startuoliu, bendrovė jau yra antra pagal dydį savo srityje: jos metinis pajėgumas siekia apie 770 tūkst. tonų.

Įmonė svarsto trečios ir ketvirtos gamyklų statybos planus bei galimybę pradėti gamybą Europoje, todėl apimtys, tikėtina, didės.

Ar dėl SAF keleiviams teks mokėti daugiau?

„EcoCeres“ skelbia bendradarbiaujanti su tokiomis avialinijomis kaip „British Airways“, „Lufthansa“, „KLM“ ir „Air France“.

Europos Sąjungos taisyklės šiuo metu numato, kad aviaciniuose degaluose SAF dalis privalo siekti 2 proc., 2030 metais ji turėtų kilti iki 6 proc., o 2050-aisiais – iki 70 proc. Vis dėlto dalis oro bendrovių jau dabar, nelaukdamos galutinių terminų, renkasi didesnę SAF dalį mišinyje.

Skaičiuojama, kad standartiniam skrydžiui tarp Honkongo ir Londono reikia apie 60 tonų reaktyvinių degalų, todėl 770 tūkst. tonų metinė „EcoCeres“ produkcija galėtų aptarnauti dešimtis tūkstančių tokių skrydžių per metus.

Vis dėlto vienas jautriausių klausimų – kaina keleiviui. M. Lievonenas teigė, kad Honkongo–Londono maršrute, naudojant 10 proc. SAF mišinį, bilietas galėtų pabrangti maždaug 42 eurais.

„Manau, kad mes visi, kaip žmonės, turime prisiimti atsakomybę už SAF, nes jei paklausiu avialinijų: „Kokia didžiausia jūsų rizika?“, jos visos sako – klimato kaita. Ne šiandien, bet kai daugės pavojingų oro reiškinių, žmonės tiesiog mažiau keliaus“, – aiškino jis.

„Todėl, mano nuomone, bendras tikslas yra dekarbonizuoti aviaciją ir kitas transporto rūšis. Tai klimato kaitos klausimas, bet taip pat ir tiekimo saugumas. Dabar matome, kaip tai veikia“, – pridūrė „EcoCeres“ vadovas.

Ar SAF gali apsaugoti nuo degalų kainų šuolių?

Nors SAF gamyba šiuo metu kainuoja brangiau, tokie degalai, pasak pašnekovo, yra mažiau pažeidžiami staigių kainos svyravimų, būdingų naftai ir dujoms, kuriuos dažnai išprovokuoja geopolitiniai įvykiai.

Tuo metu, kai įprastų reaktyvinių degalų kaina pastaruoju metu šoktelėjo dvigubai, SAF, M. Lievoneno teigimu, brango apie 30 proc. Dėl to kainų skirtumas mažėja. Jei iki pastarųjų krizių SAF kainuodavo maždaug 200–300 proc. įprastų degalų kainos, dabar šis santykis, pasak jo, sumažėjo iki maždaug 150 proc.

Ar tai reiškia pigių skrydžių pabaigą?

Kalbėdamas apie žemų kainų skrydžius, M. Lievonenas pripažino, kad SAF gali šiek tiek padidinti bilietų kainas, tačiau pabrėžė, jog taisyklės bus vienodos visoms avialinijoms, todėl kainų skirtumai tarp vežėjų turėtų išlikti.

„Jei jos turi kitą sąnaudų pranašumą, jis ir liks, net jei reikės pridėti papildomą dalį tvariam aviacijos kurui“, – sakė jis.

„Tai jų „nenužudo“, bet nežinau, ar išmintinga, kad keliaujame taip pigiai. Nežinau“, – pridūrė „EcoCeres“ vadovas.

„The Big Question“ – tai „Euronews Business“ laidų serija, kurioje kalbamasi su pramonės lyderiais ir ekspertais apie svarbiausias šiandienos darbotvarkės temas.

„Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas traukiasi iš pareigų, kurias perėmė po velionio Steve’o Jobso, ir taip užbaigia 15 metų kadenciją. Per šį laikotarpį, klestint „iPhone“ erai, bendrovės rinkos vertė išaugo daugiau nei 3,3 trln. eurų.

65 metų T. Cookas vadovo pareigas „Apple“ techninės įrangos inžinerijos padalinio vadovui Johnui Ternusui perduos nuo rugsėjo 1 dienos. Pats T. Cookas ir toliau dalyvaus „Cupertino“ (Kalifornija) įsikūrusios bendrovės veikloje, eidamas vykdomojo valdybos pirmininko pareigas. Toks modelis primena „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso ir „Netflix“ vadovo Reedo Hastings’o pasitraukimus iš generalinio direktoriaus pareigų.

Kad T. Cookas galėtų pradėti eiti naujas pareigas, Arthuras Levinsonas atsisakys „Apple“ nepriklausomo valdybos pirmininko vaidmens, tačiau liks bendrovės valdyboje.

„Didžiausia mano gyvenimo privilegija buvo būti „Apple“ generaliniu direktoriumi ir sulaukti pasitikėjimo vadovauti tokiai nepaprastai bendrovei. Mylėjau „Apple“ visa širdimi ir esu nepaprastai dėkingas už galimybę dirbti su komanda, kuri yra išradinga, novatoriška, kūrybinga ir nuoširdžiai rūpestinga“, – teigiama T. Cooko pranešime.

50 metų J. Ternusas „Apple“ dirba jau ketvirtį amžiaus. Pastaruosius penkerius metus jis vadovavo inžineriniams darbams, susijusiems su „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“, todėl ilgą laiką buvo laikomas vienu realiausių kandidatų perimti vadovo postą.

„Esu labai dėkingas už šią galimybę tęsti „Apple“ misiją“, – pranešime sakė J. Ternusas.

Daugiau apie vadovų pasikeitimą T. Cookas ir J. Ternusas gali pakomentuoti balandžio 30 dieną, kai „Apple“ ketina paskelbti metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus.

Vadovo kaita vyksta bendrovei itin svarbiu metu. Dirbtinis intelektas sukėlė didžiausius pokyčius technologijų sektoriuje nuo 2007 metų, kai S. Jobsas pristatė pirmąjį „iPhone“. Tačiau „Apple“ dirbtinio intelekto srityje startavo sudėtingai: bendrovei nepavyko laiku įgyvendinti dalies anksčiau žadėtų, šia technologija paremtų funkcijų.

Anksčiau šiais metais „Apple“ galiausiai kreipėsi į „Google“ – vieną ankstyvųjų dirbtinio intelekto lenktynių lyderių – prašydama pagalbos, kad „iPhone“ virtualusis asistentas „Siri“ taptų labiau pašnekovą primenančiu ir universalesniu pagalbininku.

„T. Cookas sukūrė didžiulį palikimą „Apple“, tačiau galiausiai atėjo metas perduoti estafetę J. Ternusui, nes dabar dėmesio centre – dirbtinio intelekto strategija“, – teigė „Wedbush Securities“ analitikas Danas Ivesas.

Nors T. Cookui taip ir nepavyko visiškai atsikratyti nuomonės, esą jam trūksta S. Jobso vizijos, jis pasinaudojo „iPhone“ populiarumu ir kitais ankstesnio vadovo sukurtais proveržiais, kad „Apple“ pasiektų aukštumas, kurios atrodė neįmanomos, kai 10-ajame dešimtmetyje bendrovė balansavo ties bankroto riba.

Netrukus po to, kai T. Cookas perėmė vadovavimą, „Apple“ tapo pirmąja viešai kotiruojama bendrove, kurios vertė viršijo 0,92 trln. eurų, vėliau – 1,84 trln. eurų, o po to ir 2,76 trln. eurų ribą.

Vis dėlto, „Apple“ stringant dirbtinio intelekto srityje, lustų gamintoja „Nvidia“, išaugus paklausai jos procesoriams, tapo pirmąja bendrove, pasiekusia 3,68 trln. eurų vertę, o vėliau peržengusia ir 4,60 trln. eurų ribą. Šiuo metu „Apple“ vertinama maždaug 3,68 trln. eurų – palyginti su maždaug 322 mlrd. eurų, kai T. Cookas perėmė pareigas 2011 metų rugpjūtį, netrukus prieš S. Jobso mirtį po ilgos kovos su vėžiu.

„Steve’ą Jobsą pakeisti niekada nebuvo lengva, tačiau Timas Cookas perėmė jo palikimą ir pavertė „Apple“ tvaria, atsparia finansine galybe“, – sakė „Forrester Research“ analitikas Dipanjanas Chatterjee.

Be finansinės sėkmės, T. Cookas išsiskyrė ir viešumoje: 2014 metų spalį jis paskelbė esantis homoseksualus. Toks žinomos bendrovės vadovo prisipažinimas tuo metu buvo laikomas reikšmingu žingsniu LGBT teisių judėjimui.

Dar prieš mirtį S. Jobsas skyrė laiko ruošdamas T. Cooką įpėdiniu – tai atspindėjo „Apple“ vieno įkūrėjų pagarbą vadovui, kurį 1998 metais pasamdė prižiūrėti tiekimo grandinę. Supręsdamas, kad įpėdinis bus nuolat lyginamas su jo palikimu, S. Jobsas patarė T. Cookui vadovautis savais instinktais ir niekada neklausti savęs: „Ką darytų Steve’as?“

T. Cookas, kilęs iš Alabamos, anksčiau dirbęs „Compaq Computer“ ir „IBM“, suvaldė tarptautinės tiekimo grandinės sudėtingumą, pasinaudodamas pigesne darbo jėga ir efektyvumu Kinijos gamyklose. Tai tapo vienu svarbiausių veiksnių gaminant „Mac“ kompiuterius, „iPod“, „iPhone“, „iPad“ ir kitus produktus, sudarančius didžiąją dalį „Apple“ metinių pajamų – apie 383 mlrd. eurų, kai 2011 metais jos siekė maždaug 99 mlrd. eurų.

Tačiau didžioji dalis geriausiai parduodamų „Apple“ įrenginių buvo sukurti dar S. Jobso laikais, todėl kilo klausimų, ar T. Cookas yra labiau logistikos, o ne idėjų žmogus.

„Nors Timas Cookas palaikė pastovią „Apple“ augimo trajektoriją, jis neprižiūrėjo tokio inovacijų šuolio, kuris iš esmės pakeistų bendrovės konkurencinę padėtį ateinantiems dviem dešimtmečiams, kaip tai padarė Jobsas su „iPhone“, – teigė D. Chatterjee.

„Apple“ sukūrė dvi populiarias naujas produktų linijas – „Apple Watch“ ir belaidžius ausinukus „AirPods“, taip pat išleido virtualios realybės patirtims skirtas, tačiau nišines „Vision Pro“ akinius. Vis dėlto nė vienas šių produktų neprilygo proveržiams, kurie buvo S. Jobso vizitinė kortelė. Tuo pat metu kai kurie garsiai aptarti projektai, pavyzdžiui, savavaldžio automobilio kūrimas, taip ir nevirto realybe, nors į juos buvo investuota daug metų ir lėšų.

„Apple“ priklausomybė nuo gamybos užsienyje vertė T. Cooką laviruoti politinės diplomatijos lauke, ypač per prezidento Donaldo Trumpo prekybos karus su Kinija abiejų jo kadencijų metu. Pirmojoje kadencijoje jam pavyko įtikinti D. Trumpą netaikyti dalies muitų „iPhone“ ir kitiems produktams, tačiau dabartinėje administracijoje iššūkis tapo sudėtingesnis.

D. Trumpui reikalaujant perkelti „iPhone“ gamybą iš Kinijos į JAV, šįkart daliai įrenginių buvo pritaikyti muitai. Visgi T. Cookui pavyko sumažinti papildomas išlaidas: JAV rinkai skirti „iPhone“ buvo pradėti gaminti Indijoje, o taip pat išsiderėtos kai kurios išimtys po pažado, kad „Apple“ per antrąją D. Trumpo kadenciją JAV investuos 552 mlrd. eurų.

2026 metų finansų rinkų istorija klostėsi trimis etapais – kiekvienas jų buvo dramatiškesnis už ankstesnį.

Pirmasis tęsėsi nuo sausio iki vasario pabaigos. Tuomet pasaulio akcijų biržos kilo, investuotojams tikintis centrinių bankų palūkanų mažinimo, o atminties lustų superciklas Korėjos ir Taivano indeksus kilstelėjo į rekordines aukštumas.

Antrasis etapas prasidėjo vasario 28 dieną, kai bendri JAV ir Izraelio oro smūgiai įžiebė tai, kas dabar vadinama Irano karu.

Trečiasis – dabartinis – startavo balandžio pradžioje: Pakistanui tarpininkaujant pateiktas paliaubų pasiūlymas padėjo rinkoms atsitiesti.

Tarp šių etapų nuostoliai buvo didžiuliai. Po to, kai kovo 4 dieną buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo virš 120 JAV dolerių už barelį.

Pietų Korėjos indeksas KOSPI, per ankstesnius du mėnesius pakilęs daugiau kaip 50 proc., kovą smuko 19 proc. – tai buvo didžiausias mėnesio kritimas nuo 2008 metų spalio.

JAV indeksas S&P 500 priartėjo prie korekcijos ribos, o Europos indeksai krito ekonomistams perspėjant apie augančią stagfliacijos riziką.

Tačiau vėliau tendencija apsivertė. Kovo 31 dieną Pakistanas ir Kinija pristatė penkių punktų taikos iniciatyvą, kurioje raginama nedelsiant nutraukti karo veiksmus.

Kitą rytą Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad Iranas esą paprašė paliaubų, su sąlyga, jog bus atidarytas sąsiauris. Balandžio 7 dieną jis oficialiai pranešė apie dviejų savaičių paliaubas su Teheranu.

Nuo tada naftos kainos nukrito beveik 25 proc., o pasaulio akcijų biržose prasidėjo įspūdingas „palengvėjimo ralis“.

Kaip 2026 metais sekėsi pagrindinėms akcijų rinkoms

Didžiausią šių metų staigmeną pateikė Pietų Korėja. KOSPI metų pradžios–balandžio 21 dienos laikotarpiu pakilo 51,59 proc. – tai maždaug 13 kartų daugiau nei S&P 500 grąža ir beveik dukart daugiau nei Turkijos ralis, kurį skatino aukšta infliacija.

Palyginimui, S&P 500 šiemet buvo pakilęs tik 3,85 proc. „Nasdaq“ augimas siekė apie 5 proc., o „Euro Stoxx 50“ – 3,40 proc.

Kodėl Pietų Korėja išlieka lyderė

KOSPI atsparumo priežastis – labai koncentruota rinkos struktūra. „Samsung Electronics Co., Ltd.“ ir „SK Hynix Inc.“ sudaro apie 41 proc. visos KOSPI rinkos kapitalizacijos, o abiejų bendrovių akcijos šiemet buvo pabrangusios beveik 80 proc.

Pagrindinis variklis – atminties lustų superciklas. „Samsung“ preliminarus 2026 metų pirmojo ketvirčio veiklos pelnas siekė 57 trln. Pietų Korėjos vonų ir buvo rekordinis: ketvirčio augimas sudarė 185 proc. Tai siejama su dirbtiniu intelektu paremta DRAM paklausa bei didelio pralaidumo atminties kainodara.

„SK Hynix“ taip pat yra įtvirtinusi ilgalaikius susitarimus su debesijos ir GPU klientais, o analitikų vertinimu tai rodo struktūrinį atminties trūkumo tęstinumą.

Tokia koncentracija turi ir kitą pusę: ji paaiškina, kodėl Korėja buvo tarp lyderių iki karo, kodėl per konfliktą patyrė vieną didžiausių smūgių ir kodėl vėliau atsigavimas buvo toks staigus.

„Goldman Sachs“ analitikai dar kovo 6 dieną, per didžiausią Korėjos kritimo etapą, atkreipė dėmesį į galimybę: jų teigimu, išpardavimas buvo „korekcija, po kurios, tikėtina, seks atsigavimas iki naujų aukštumų po konsolidacijos laikotarpio“.

Kaip laikėsi šalių ETF

Vertinant nuo karo pradžios dienos, vaizdas keičiasi. Skaičiuojant nuo 2026 metų vasario 27 dienos uždarymo – paskutinės biržos sesijos prieš JAV ir Izraelio smūgius Iranui – kai kurių rinkų lyderystė pasiskirsto kitaip.

Pavyzdžiui, „iShares MSCI South Korea ETF“ nuo karo pradžios iš esmės buvo be pokyčių: doleriais išreikšta grąža „suvalgė“ didžiąją dalį atšokimo, reikalingo padengti kovo nuosmukį.

Pagal šį pjūvį lyderius galima suskirstyti į tris grupes: su nafta susijusius laimėtojus, technologijų centrus, kurie geriau atlaikė krizę, ir didesnės rizikos besivystančias rinkas.

Kas laimėjo po Hormūzo paliaubų impulso

Trečiasis vertinimo būdas – skaičiuoti nuo priešpaliaubinio dugno. Jei pradinė data yra kovo 30-osios uždarymas, atsigavimas atrodo dar įspūdingesnis.

Pagal šį matą pirmoje vietoje vėl atsiduria Pietų Korėja, antroje – Taivanas. Abi rinkos yra Azijos gamybos centrai, kurie buvo stipriausiai nubausti dėl priklausomybės nuo Artimųjų Rytų naftos.

Trečia vieta, tenkanti Graikijai, yra tylesnis signalas. Graikijos rinka neturi Pietų Korėjos puslaidininkių „sverto“, tačiau jos bankų dominuojamas indeksas kilo, krentant naftos kainoms ir atsiradus vilčių, kad Europos Centrinis Bankas galės išvengti karo metu išaugusio spaudimo kelti palūkanas.

Panašią istoriją, nors ir skirtingais akcentais, atspindi Lenkijos, Nyderlandų, Švedijos ir Austrijos rezultatai.

Ką pasako trys skirtingi vertinimai

2026 metų „lygos lentelė“ vienu metu matuoja tris dalykus: kas į metus įžengė stipriausiai, kas patyrė mažiausiai nuostolių šoko metu ir kas turėjo daugiausia ką atkovoti.

Pietų Korėja yra vienintelė rinka, kuri atsiduria viršuje dviejuose iš trijų pjūvių – todėl tai išlieka viena svarbiausių 2026 metų akcijų rinkų istorijų.

Vis dėlto yra rizika: D. Trumpo paskelbtos dviejų savaičių paliaubos artėja prie pabaigos.

Susitarimas baigia galioti šią savaitę, o Islamabade vyksta derybos – siekiama arba pratęsimo, arba, priešingai, gresia žlugimas. Pirmadienio duomenimis, Hormūzo sąsiauris dar nebuvo iki galo atidarytas, o abi pusės jau kaltino viena kitą pažeidimais.

Pietų Korėja 2026 metais išsiveržė į priekį. Tačiau artimiausios dvi savaitės parodys, ar balandis buvo starto aikštelė, ar viršūnė.

Prancūzijos gynybos ir technologijų bendrovė „Thales“ pranešė apie ryškų gynybos užsakymų šuolį: 2026 m. pirmąjį ketvirtį jų vertė išaugo 75 proc. ir pasiekė 2,24 mlrd. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 1,3 mlrd. eurų.

Įmonė taip pat paskelbė, kad per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius pardavimai beveik 10 proc. ūgtelėjo iki 5,31 mlrd. eurų ir pranoko rinkos lūkesčius.

„Pastarieji įvykiai, ypač Artimuosiuose Rytuose, dar labiau sustiprina mūsų sprendimų aktualumą – ypač oro stebėjimo ir oro gynybos bei povandeninių minų karo srityse. „Thales“ ir toliau naudojasi stabiliai augančia paklausa visame savo portfelyje“, – teigiama bendrovės pranešime.

Bendras 2026 m. pirmojo ketvirčio užsakymų portfelis sudarė 4,65 mlrd. eurų – tai 27 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. Augimą daugiausia lėmė keli stambūs užsakymai iš Europos šalių.

Per ketvirtį „Thales“ užfiksavo septynis užsakymus, kurių kiekvieno vertė viršijo 100 mln. eurų, iš jų penki buvo susiję su gynyba. Palyginimui, 2025 m. pirmąjį ketvirtį tokių užsakymų buvo tik vienas.

Tarp didžiausių gynybos užsakymų bendrovė išskyrė sutartį, susijusią su įrangos modernizavimu, skirtu Prancūzijos branduolinio atgrasymo pajėgumams, taip pat užsakymus iš Danijos gynybos ministerijos ir Kataro emyrato oro pajėgų.

Pardavimai gynybos segmente pasiekė 3 mlrd. eurų – tai 14,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Augo ir kitos veiklos sritys: aviacijos segmente pardavimai padidėjo 5,9 proc., o kibernetinio saugumo ir skaitmeninių sprendimų („cyber & digital“) – 2 proc.

„Tebesitęsiant geopolitiniam neapibrėžtumui, „Thales“ sprendimai, orientuoti į saugumą, suverenitetą ir inovacijas, aiškiai įrodo savo reikšmę. Turėdami išskirtinį matomumą visose veiklose, patvirtiname visus 2026 metų metinius finansinius tikslus“, – pranešime cituojamas „Thales“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Patrice’as Caine’as.

Bendrovė prognozuoja, kad 2026 m. pardavimai augs 6–7 proc. ir pasieks 23,3–23,6 mlrd. eurų, o pelningumo marža sudarys 12,6–12,8 proc.

Vis dėlto ryto prekybos metu Europoje „Thales“ akcijų kaina smuko 2,7 proc.

Ispanijos vyriausybė antradienį patvirtino plataus masto planą, kuriuo siekiama sušvelninti šalies būsto problemą. Tai viena opiausių temų, kuri, artėjant kitų metų rinkimams, laikoma ir vienu iš ministro pirmininko Pedro Sánchezo politinių silpnumų.

Pastaraisiais metais nuomos ir būsto kainos Ispanijoje kilo taip sparčiai, kad daugeliui gyventojų būstas tapo sunkiai įperkamas – nepaisant neseniai fiksuoto ekonomikos pakilimo. Pajamos, kaip pažymi analitikai, šio augimo nepasivijo, o pasiūlą papildomai spaudė turizmo bumas bei gyventojų skaičiaus didėjimas miestuose, kurį iš dalies lėmė imigracija.

Naujasis planas, kurio vertė siekia 7 mlrd. eurų, per artimiausius ketverius metus tris kartus didina valstybės investicijas į viešąjį būstą. Taip pat numatoma įtvirtinti taisyklę, kad subsidijuojamas būstas po kelerių metų negalėtų būti perklasifikuotas ir prarasti savo paskirties. Be to, į paketą įtraukiama parama jauniems nuomininkams ir pirmą būstą įsigyti norintiems pirkėjams.

„Tai reikšmingas žingsnis į priekį. Pirmą kartą per kelis dešimtmečius matomas rimtas biudžetinis įsipareigojimas“, – teigė Raluca Budian, Barselonoje įsikūrusios „Esade“ verslo mokyklos Padoraus būsto observatorijos asocijuotoji direktorė.

Apie 40 proc. numatytų lėšų ketinama skirti viešojo būsto pasiūlai didinti – šio segmento, palyginti su Europos vidurkiu, Ispanijai ypač trūksta. Dar 30 proc. bus nukreipta būstų renovacijai: planuojama finansuoti sprendimus, didinančius pastatų energinį efektyvumą, taip pat statybas mažiau apgyvendintose šalies vietovėse.

Likusi finansavimo dalis bus skiriama įvairioms subsidijoms, daugiausia orientuotoms į jaunus žmones.

„Visuomenė reikalauja susitarimo, kuris padėtų spręsti pagrindinę problemą, šiuo metu labiausiai veikiančią gyventojus“, – antradienį sakė būsto ministrė Isabel Rodríguez. Pasak valstybės apklausų organizatoriaus CIS, būstas nuolat įvardijamas tarp didžiausių Ispanijos gyventojų rūpesčių.

„Eurostat“ duomenimis, 2025 metų pabaigoje būsto kainos Ispanijoje per metus buvo pakilusios beveik 13 proc.

Tuo metu viešojo nuomojamo būsto dalis šalyje – viena mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių: ji nesiekia 2 proc. pasiūlos. EBPO vidurkis sudaro 7 proc. Palyginimui, Prancūzijoje šis rodiklis siekia 14 proc., Didžiojoje Britanijoje – 16 proc., o Nyderlanduose – 34 proc.

Anksčiau Ispanijoje būstai, pastatyti už viešąsias lėšas, vėliau neretai pereidavo į privačią nuosavybę. Juos pardavus, tokie būstai išnykdavo iš viešojo būsto fondo.

Gyvenimo brangimas Jungtinėje Karalystėje kovą paspartėjo – tam didžiausios įtakos turėjo smarkiai pabrangęs benzinas ir dyzelinas po karo su Iranu pradžios.

Remiantis Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, metinė vartotojų kainų infliacija pakilo iki 3,3 proc., kai ankstesnį mėnesį siekė 3 proc. Šis pokytis atitiko ekonomistų prognozes.

Didžiausią spaudimą kainoms sukėlė transporto degalai: jų kaina per mėnesį šoktelėjo 8,7 proc. Tai didžiausias mėnesinis augimas nuo 2022 m. vasaros, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą buvo smarkiai išaugusios energijos kainos.

Brangesnė energija paveikė ir kitas sritis – didėjo skrydžių bilietų kainos, o taip pat brango ir dalis maisto tiekimo grandinės sąnaudų. Tai apsunkina situaciją tiek vyriausybei, tiek „Anglijos bankui“.

JK iždo vadovė Rachel Reeves pažymėjo, kad nors konfliktas nėra kilęs šalies viduje, jis tiesiogiai kelia sąskaitas šeimoms ir verslui visoje Didžiojoje Britanijoje.

Investavimo strategė Lindsay James iš bendrovės „Quilter“ teigė: „Šį rytą paskelbti infliacijos duomenys parodė, kad vartotojų kainų indeksas vėl pakilo iki 3,3 proc., patvirtindamas, kad kainų spaudimas po karo Irane pradžios ne silpsta, o vėl stiprėja.“

Nors pasaulio rinkose pastaruoju metu matyti tam tikras akcijų kainų atsigavimas, fizinė naftos tiekimo į Europą rinka išlieka itin įtempta. Ekspertai mano, kad greitas Hormūzo sąsiaurio atvėrimas būtų vienas iš nedaugelio realių kelių, galinčių sumažinti infliacinį spaudimą, tačiau padėtis išlieka nepastovi ir sunkiai prognozuojama.

„Anglijos banko“ dilema

Infliacijos šuolio laikas ypač nepalankus, nes sutampa su lėtėjančia vidaus ekonomika. Naujausi darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja oficialiai įdarbintų darbuotojų skaičius, didėja ekonominis neaktyvumas, o atlyginimų augimas pradeda slopti.

Vidutiniam JK darbuotojui tai reiškia sudėtingą derinį: būtinosios išlaidos auga, o pajamų augimas nebespėja išlaikyti perkamąją galią.

„Anglijos bankui“ staigus kainų šuolis sujaukė anksčiau numatytą kelią – pavasarį pradėti mažinti skolinimosi kainą. Iki konflikto eskalacijos Irane vis labiau stiprėjo nuomonė, kad centrinis bankas artimiausiu metu sumažins bazinę palūkanų normą nuo 3,75 proc., nes infliacija, atrodė, grįžta link oficialaus 2 proc. tikslo.

Tačiau dabar, infliacijai artimiausiais mėnesiais galint priartėti prie 4 proc., Pinigų politikos komitetui kitą savaitę vyksiančiame posėdyje sprendimas tampa gerokai sudėtingesnis.

Ekonomistai vis aktyviau diskutuoja, ar tradicinis palūkanų didinimas yra tinkamas įrankis tokio pobūdžio krizei spręsti. Lindsay James pabrėžė: „Palūkanų didinimas rizikuoja klaidingai diagnozuoti problemą. Šį infliacijos impulsą lemia pasiūlos sutrikimai, o ne perteklinė paklausa. Didesnės palūkanos niekaip nepadidins naftos ar kitų prekių srauto iš Artimųjų Rytų.“

Tokia pozicija leidžia manyti, kad „Anglijos bankas“ gali pasirinkti išlaikyti dabartinę politiką – palūkanų normų nekeisti ir stebėti, ar kainų šuolis nepradės persiduoti į platesnius atlyginimų reikalavimus visoje ekonomikoje.

Tvarumas turizmo sektoriuje jau ne vienerius metus yra viena dažniausiai kartojamų sąvokų: viešbučiai ir kelionių organizatoriai aktyviai pristato įvairias iniciatyvas. Tačiau pokyčiai vyksta ne tik verslo pusėje – keliautojai taip pat koreguoja savo įpročius, kad kelionės paliktų mažesnį pėdsaką.

„Booking.com“ atliktos apklausos „Travel & Sustainability Report 2026“ duomenimis, 85 proc. respondentų teigė, kad tvarios kelionės jiems yra svarbios arba labai svarbios.

Ši ataskaita pristatyta jau 11-ą kartą. Joje savo nuomone dalijosi 32 500 keliautojų iš įvairių šalių, tarp jų – Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos ir Vokietijos.

Žemiau – tvarumo įpročiai, kuriuos, anot tyrimo, vis dažniau renkasi turistai.

Vengia perpildytų vietų ir keliauja ne piko metu

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie perteklinį turizmą, kai vietos gyventojai tokiose kryptyse kaip Barselona, Lansarotė ar Zakintas vasarą patiria per didelį lankytojų srautų spaudimą.

„Booking.com“ duomenimis, 43 proc. keliautojų planuoja vengti perpildytų turistinių vietovių – tai 11 proc. daugiau nei 2025 metais.

Dar 42 proc. respondentų teigė ketinantys keliauti ne sezono metu. Vis dėlto ryškėja kartų skirtumai: ne piko keliones planuoja 63 proc. vyresnės kartos atstovų, palyginti su 41 proc. tūkstantmečio kartos ir 36 proc. Z kartos keliautojų.

„Šių metų „Travel & Sustainability Report“ rodo, kad nors skirtingos kartos nevienodai supranta, kas yra tvaresnės kelionės, prisitaikymas prie ekstremalių orų ir aktyvus minios vengimas tampa norma visose amžiaus grupėse“, – teigė „Booking.com“ tvarumo direktorė Danielle D’Silva.

„Mus džiugina platus spektras būdų, kuriais keliautojai jau dabar renkasi tvaresnius sprendimus ir planuoja tai daryti toliau“, – pridūrė ji.

Apie ketvirtadalis apklaustųjų taip pat nurodė, kad rinksis kryptis, kuriose vasarą vėsiau. Tai rodo, jog vadinamosios „coolcations“ – atostogos vėsesnio klimato vietovėse – išlieka aktuali tendencija.

Renkasi turus, kurie remia vietos bendruomenes ir gamtą

Tvarus turizmas – tai ne vien atliekų mažinimas ar taupesnis vandens naudojimas. Jis taip pat apima paramą vietos bendruomenėms ir pagarbą tradicijoms, kad jos išliktų ateityje.

Šioje srityje, remiantis tyrimu, lyderiauja Z karta ir tūkstantmečio karta: 31 proc. ir 29 proc. šių grupių atstovų dalyvavo ekskursijose ar veiklose, kurių metu susipažino su vietinių čiabuvių kultūromis. Tuo metu taip teigė 23 proc. X kartos ir 18 proc. vyresniosios kartos respondentų.

Beveik ketvirtadalis Z kartos ir tūkstantmečio kartos keliautojų dalyvavo turuose, kurie prisideda prie vietos ekosistemų ar laukinės gamtos apsaugos. Palyginimui, tai nurodė 16 proc. X kartos ir 9 proc. vyresniosios kartos atstovų.

Prie vietos ekonomikos palaikymo prisideda ir apsipirkimas smulkesnėse prekybos vietose. Tyrimo duomenimis, kelionių metu dažniau rinktis nepriklausomas parduotuves planuoja 59 proc. vyresniosios kartos, 50 proc. X kartos, 44 proc. tūkstantmečio kartos ir 42 proc. Z kartos keliautojų.

Dažniau renkasi tvaresnį apgyvendinimą ir keliavimo būdus

Daugiau nei trečdalis visų apklaustų amžiaus grupių nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių planuoja apsistoti viešbutyje ar kito tipo apgyvendinimo vietoje, turinčioje tvarumo sertifikatą.

Praėjusiais metais princas Harry pristatė ne pelno siekiančią organizaciją „Travalyst“, kuri kartu su partneriais, įskaitant „Booking.com“ ir „Skyscanner“, siekia suteikti daugiau informacijos keliautojams: pavyzdžiui, apie skrydžių emisijas ar viešbučių tvarumo lygį dar prieš užsakant.

Grupė neįgaliotų naudotojų, kaip pranešama, gavo prieigą prie naujo „Anthropic“ produkto – dirbtinio intelekto modelio Mythos. Bendrovė šį modelį laiko pernelyg pavojingu viešam platinimui, nes jis esą kelia precedento neturinčių kibernetinio saugumo rizikų.

Mythos – „Anthropic“ kuriama technologija, skirta įmonių saugumui. Šiuo metu ji testuojama tik ribotoje aplinkoje, dalyvaujant kelioms technologijų ir kibernetinio saugumo bendrovėms.

Kaip skelbia „Bloomberg“, prieigą prie Mythos pavyko gauti per trečiosios šalies tiekėją: tai padarė vadinamasis privatus interneto forumas. Leidinio teigimu, asmenys, gavę neleistiną prieigą, priklauso „Discord“ kanalui, kuriame ieškoma informacijos apie dar nepaskelbtus dirbtinio intelekto modelius.

„Anthropic“ atstovas, cituojamas „TechCrunch“, nurodė, kad bendrovė tiria „Bloomberg“ pateiktą informaciją. Pasak jo, kol kas nėra įrodymų, jog minėta veikla būtų paveikusi „Anthropic“ sistemas.

„Bloomberg“, remdamasis trečiosios šalies rangovu, dirbančiu su „Anthropic“, taip pat pranešė, kad grupė bandė kelias strategijas, siekdama gauti prieigą prie modelio. Teigiama, kad ją gavę asmenys Mythos naudojosi reguliariai.

„Euronews Next“ kreipėsi į „Anthropic“ prašydami komentaro, tačiau publikavimo metu atsakymo nebuvo gauta.

„Anthropic“ anksčiau skelbė, kad naujojo modelio prieigą ribos ir suteiks tik kelioms technologijų bei kibernetinio saugumo bendrovėms – tai daroma įgyvendinant vadinamąjį projektą „Glasswing“. Tarp minimų dalyvių – „Amazon“, „Apple“ ir „JP Morgan Chase“.

Taip pat pranešama, kad modelį testuoja ir finansų sektoriaus milžinai: „Goldman Sachs“, „Citigroup“, „Bank of America“ bei „Morgan Stanley“.

„Bloomberg“ duomenimis, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas balandį Vašingtone sukvietė aukšto rango Amerikos bankininkus aptarti Mythos modelio. Susitikime bankų vadovai buvo raginami pasitelkti „Anthropic“ Mythos, siekiant aptikti pažeidžiamumus.

Popiežius Leonas XIV antradienį atvykęs į Pusiaujo Gvinėją pasmerkė Afrikos mineralinių išteklių „kolonizavimą“ ir „valdžios troškimą“. Ši šalis valdoma ilgiausiai žemyne pareigas einančio prezidento, kurio aplinką žmogaus teisių organizacijos ir teisminiai procesai sieja su plataus masto korupcija.

Pontifikas į sostinę Malabą atvyko ketvirtajai ir paskutinei savo kelionės po Afriką stotelei. Oro uoste ir pakelėse jį pasitiko minios – tai pirmasis popiežiaus vizitas Pusiaujo Gvinėjoje nuo Jono Pauliaus II apsilankymo 1982 metais.

Leonas XIV į prezidento rūmus važiavo atvira popiežiaus kortežo transporto priemone, o susirinkusieji, mojuodami vėliavomis, džiūgavo.

„Dabar esame labai laimingi – popiežiaus laukėme 44 metus. Tai palaiminimas šaliai. Tikimės, kad daug kas pasikeis ir mūsų tikėjimas sustiprės“, – sakė vienas vyresniųjų katalikų bendruomenės pareigūnų Diosdado Marquesas.

Buvusi Ispanijos kolonija Vakarų Afrikoje valdoma Teodoro Obiango Nguemos Mbasogo, kuris valdžioje yra nuo 1979 metų. Jis kaltinamas autoritarine politika ir plačiai paplitusia korupcija.

XX a. paskutiniame dešimtmetyje jūroje aptikti naftos telkiniai kardinaliai pakeitė šalies ekonomiką: nafta sudaro beveik pusę bendrojo vidaus produkto ir daugiau kaip 90 proc. eksporto. Tačiau daugiau nei pusė beveik 2 mln. šalies gyventojų vis dar gyvena skurde.

Žmogaus teisių organizacijos, taip pat teismų bylos Prancūzijoje ir Ispanijoje dokumentavo, kad pajamos iš išteklių labiau praturtino valdančiąją Obiango šeimą nei plačiąją visuomenę.

Paminėta popiežiaus Pranciškaus mirties metinė

Leonas XIV, atvykęs iš Angolos, prezidento rūmuose susitiko su T. Obiang Nguema Mbasogo ir kalbėjo valdžios atstovams, diplomatams bei parlamentarams.

Primindamas, kad susitikimas vyksta pirmosiomis popiežiaus Pranciškaus mirties metinėmis, jis pasmerkė pajamų nelygybę. Pasak pontifiko, ją dar labiau gilina pasaulinė ekonomika, bet kokia kaina siekianti pelno.

„Tokia ekonomika žudo. Iš tiesų šiandien dar labiau nei ankstesniais metais matyti, kad ginkluotų konfliktų protrūkius dažnai skatina naftos ir mineralinių išteklių kolonizavimas – nepaisant tarptautinės teisės ir tautų apsisprendimo“, – sakė popiežius Leonas XIV.

Tekste taip pat minima, kad Jungtinių Valstijų administracija, paskelbusi apie mineralų prekybos bloko kūrimą su sąjungininkais, siekia įsitvirtinti kritinių išteklių turtinguose Afrikos regionuose ir konkuruoti su Kinija, kuri čia įtaką stiprina jau daugelį metų.

Praėjusiais metais Vašingtonui tarpininkaujant taikos susitarime dėl smurto Konge, buvo pasirašytas ir partnerystės susitarimas, siejamas su JAV bendrovių galimybėmis gauti prieigą prie kritinių mineralų.

JAV taip pat investuoja į „Lobito koridorių“ – didelį geležinkelio projektą, kuris turėtų padėti eksportuoti mineralus iš Zambijos ir Kongo per Lobitą į Angolą. Be to, minima parama projektui Pietų Afrikoje, kur retieji žemės elementai būtų išgaunami iš pramoninių atliekų.

Bažnyčios ir valdžios ryšiai

Pusiaujo Gvinėja oficialiai yra pasaulietinė valstybė, tačiau apie 75 proc. gyventojų yra katalikai – tai viena katalikiškiausių Afrikos šalių.

JAV gyvenantis aktyvistas Tutu Alicante, vadovaujantis teisių organizacijai „EG Justice“, teigė, kad bažnyčios lyderiai yra „glaudžiai susiję su valdžia“.

„Iš dalies dėl valdžios baimės visiems, įskaitant bažnyčią, ir iš dalies dėl finansinės naudos, kurią bažnyčia gauna iš šios valdžios“, – sakė jis.

Vatikano Misijinės evangelizacijos dikasterijos pareigūnas Reverendas Fortunatus Nwachukwu pabrėžė, kad Katalikų Bažnyčia veikia sudėtingose pilietinėse erdvėse ir moka jose įgyvendinti savo misiją.

„Ar Bažnyčia turėtų kariauti su valdžia? Tikrai ne. Ar ji turėtų viską nuryti lyg tai būtų normalu? Ne. Bažnyčia turi toliau skelbti teisingumą – visada gindama gyvybę, žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį“, – sakė jis.

Be oficialios korupcijos, valdžia kaltinama politinių oponentų, kritikų ir žurnalistų persekiojimu, suėmimais bei bauginimu.

Tekste taip pat minima, kad Pusiaujo Gvinėja yra viena iš kelių Afrikos valstybių, kurios pagal susitarimus su Jungtinių Valstijų administracija priėmė iš JAV deportuotus migrantus, išsiųstus ne į savo kilmės šalis.

Nurodoma, kad į Pusiaujo Gvinėją deportuota mažiausiai 29 žmonės, neturintys ryšių su šia šalimi. Dalis jų Malabe laikomi su ribota prieiga prie teisinės ir medicininės pagalbos, o kiti, kaip teigiama, prievarta grąžinti į kilmės valstybes, kur jiems gresia persekiojimas.

Popiežius Leonas XIV, lankydamasis kalėjime uostamiestyje Bata, bendrą Jungtinių Valstijų migracijos ir deportacijų politiką pavadino „itin nepagarbia“.

Šaltiniai: AP, AFP.