CP v2

Blog

  • Londono „Calibre“ išlindo iš slapto režimo: 2,8 mln. eurų kovai su sveikatos spėlionėmis

    Londono „Calibre“ išlindo iš slapto režimo: 2,8 mln. eurų kovai su sveikatos spėlionėmis

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Calibre“ paskelbė baigusi veikti vadinamuoju stealth režimu ir iki šiol pritraukusi 2,8 mln. eurų (2,5 mln. svarų) ankstyvosios stadijos pre-seed investicijų. Įmonė taip pat pristatė naują proaktyvios sveikatos kryptį, kurią vadina Causal Health Navigation.

    Investiciniam etapui vadovavo Berlyne veikianti „Amino Collective“, prisidėjo „Daybreak Ventures“, „Cocoa Ventures“ bei grupė patyrusių įkūrėjų, vadovų ir medicinos ekspertų. Tarp žinomų verslo angelų įvardijami „Gousto“ įkūrėjas Timo Boldt ir „N26“ bendraįkūrėjas Maximilian Tayenthal.

    „Per pastaruosius metus matome kartų lūžį: sveikata vis dažniau suvokiama ne kaip ligos nebuvimas, o kaip pagrindas gyventi pilnavertį gyvenimą. Palikti vieni sistemos, žmonės dabar gyvena sveikatos spėlionių eroje. „Calibre“ yra tai, kas ateina po to – proaktyvus sveikatos partneris visam gyvenimui, kuris giliai supranta visą tavo situaciją, pasako, kas iš tiesų lemia tavo sveikatą, ir padeda prisitaikyti, kai ji keičiasi“, – sakė „Calibre“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alex Weber.

    „Calibre“ įkurta 2025 metais. Komandą sudaro Alexander Weber (vadovas), anksčiau dirbęs „N26“ augimo vadovu, Ben Levy (technologijų vadovas), buvęs „Elvie“ ir „Manual“ technologijų vadovas, bei dr. Reinhold Innerhofer (medicinos vadovas), gydytojas ir sporto mokslininkas.

    Ką reiškia Causal Health Navigation

    Bendrovė teigia kurianti narystės modeliu paremtą paslaugą, kuri jungia diagnostinius tyrimus, klinikinę ekspertizę ir priežastinį dirbtinį intelektą. Tikslas – ne pateikti bendrines rekomendacijas, o padėti žmogui suprasti, kas konkrečiai lemia jo savijautą, energijos lygį ir ilgalaikes rizikas, ir pasiūlyti aiškų veiksmų planą.

    „Calibre“ pozicionuoja savo sprendimą kaip atsaką į augantį neapibrėžtumą, kai žmonės ieško sveikatos patarimų internete ar bendro pobūdžio DI įrankiuose. Įmonė pabrėžia, kad vien tik bendrieji DI modeliai, neturėdami žmogaus medicininio konteksto ir tinkamai parinktų tyrimų, dažnai negali patikimai pagerinti sveikatos rezultatų.

    Rinka keičiasi: ilgesnis gyvenimas nereiškia sveikesnio

    „Calibre“ komunikacijoje remiasi Jungtinės Karalystės sveiko gyvenimo trukmės rodikliais, kuriuos komentuoja „The King’s Fund“. Akcentuojama, kad nors gyvenimo trukmė ilgainiui augo, reikšminga gyvenimo dalis vis dar praeina prastesnės sveikatos būklėje, todėl didėja paklausa paslaugoms, kurios padeda anksčiau pastebėti rizikas ir kryptingai keisti įpročius.

    Įmonė taip pat cituoja „Holland & Barrett“ tyrimą, kuriame dauguma apklaustųjų teigia, kad geri sveikatos įpročiai yra svarbūs siekiant išvengti ligų ateityje, tačiau nemaža dalis žmonių vis dar nežino, ko jų organizmui iš tiesų reikia. Tokia situacija, pasak „Calibre“, skatina vadinamąsias sveikatos spėliones ir didina priklausomybę nuo ne visada patikimų patarimų šaltinių.

    Kaina, priežiūra ir plėtros planai

    „Calibre“ narystė Jungtinėje Karalystėje kainuoja nuo 69 svarų per mėnesį (apie 79,3 euro). Bendrovė skelbia siekianti suteikti tokio lygio įžvalgas ir personalizaciją, kurios iki šiol dažniau buvo prieinamos elitiniams sportininkams ar daug uždirbantiems klientams.

    Reguliavimo prasme įmonė praneša pateikusi paraišką tapti CQC reguliuojamu paslaugų teikėju Jungtinėje Karalystėje. Kol vyksta šis procesas, visa klinikinė priežiūra teikiama per partnerį „DocTap“, kuris yra CQC registruotas paslaugų teikėjas. Jungtinė Karalystė pasirinkta kaip pirmoji starto rinka, o vėliau planuojama tarptautinė plėtra.

    Šaltiniai:
    – https://www.getcalibre.com/
    – https://www.kingsfund.org.uk/insight-and-analysis/press-releases/response-ons-healthy-life-expectancy-data-December-2024
    – https://dam.hollandandbarrettimages.co.uk/default/sotn-health-report-2026-hb.pdf
    – https://openai.com/index/introducing-chatgpt-health/

  • „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: Berlynas kuria naktinius traukinius su privačiais kambariais

    „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: Berlynas kuria naktinius traukinius su privačiais kambariais

    Berlyne įsikūręs naktinių traukinių startuolis „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų priešpradinės stadijos (pre-seed) investiciją. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos komandos augimui, pilno mastelio vagono maketo kūrimui ir pasirengimui pirmajam maršrutų startui, planuojamam 2027 metais.

    Finansavimo raundui vadovavo Berlyno „IBB Ventures“, taip pat prisidėjo italų investuotojas Tommaso Lucca ir keli mobilumo bei kelionių industrijos ekspertai. Tarp jų minimas „HomeToGo“ bendraįkūrėjas ir vadovas Patrick Andrae.

    „Nox Mobility“ idėja remiasi paprasta prielaida: naktiniai traukiniai gali tapti realia alternatyva trumpiems skrydžiams Europoje, jei kelionės patirtis bus panaši į viešbutį, o ne į kompromisą. Įmonė akcentuoja, kad nori išspręsti dažniausiai minimus tradicinių naktinių reisų trūkumus – bendrus kupė, privatumo stoką, nepastovias kainas ir nepatikimus tvarkaraščius.

    Privatūs kambariai vietoj bendrų kupė

    Startuolį 2025 metais įkūrė Thibault Constant, Janek Smalla ir Artur Hasselbach. „Nox Mobility“ teigia kurianti naujos kartos naktinius traukinius, kuriuose kiekvienas keleivis turėtų privačią erdvę, o ne dalintųsi kupė su nepažįstamaisiais, kaip dažnai įprasta klasikinėse naktinių traukinių schemose.

    Bendrovės planas orientuotas į keliones tarp centrinių stočių: išvykimas vakare iš miesto centro ir atvykimas ryte į kito miesto centrą. Tokia logika, pasak įmonės, ypač patraukli keliaujantiems darbais ir tiems, kurie nori sutaupyti vieną viešbučio naktį.

    Naktinių traukinių paklausa kai kuriose Europos rinkose pastaraisiais metais auga, o atnaujintos linijos sulaukia didelio susidomėjimo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje fiksuojamas naktinių traukinių keleivių augimas, o žiniasklaida ir vežėjai vis dažniau kelia klausimą, kaip didinti pasiūlą ir pajėgumus, kad jie atitiktų paklausą.

    Kodėl tai gali veikti: laikas, komfortas ir darbas

    „Nox Mobility“ viešai pabrėžia, kad verslo keliautojai yra svarbi naktinių reisų auditorija. Remiantis „Euronews“ apžvalgoje cituojamais duomenimis, Prancūzijoje apie 30 proc. naktinių traukinių keleivių sudaro verslo keliautojai, o tai rodo, kad segmentas nėra nišinis.

    Praktiškai tai reiškia labai konkrečią naudą: nereikia ankstyvo ryto išvykimų į oro uostą, papildomos nakvynės dėl skrydžių tvarkaraščio ir prarasto darbo laiko. Jei kelionė tampa nuspėjama, o miegas ir privatumas – kokybiški, naktinis traukinys gali konkuruoti ne tik su skrydžiu, bet ir su kelione automobiliu ar greitaisiais traukiniais, kai atstumas vidutinis.

    Tuo pačiu Europoje stiprėja politinis ir visuomeninis spaudimas mažinti transporto emisijas, o geležinkelis dažnai įvardijamas kaip viena klimato požiūriu palankesnių alternatyvų. Tai sukuria palankesnį foną naujiems naktinių traukinių projektams, nors jų sėkmė vis tiek priklauso nuo kainodaros, punktualumo ir realaus paslaugos kokybės šuolio.

    Trys kambarių tipai ir ambicija – 100 miestų

    Įmonė skelbia planuojanti trijų tipų kambarius. Vienviečiuose ir dviviečiuose „Loft“ kambariuose lovos įrengiamos viršuje, pasiekiamos kopėčiomis, o apačioje numatoma atskira sėdėjimo ir stalo zona.

    Kita kategorija – dviviečiai „Vista“ kambariai, kuriuose vienas gultas yra žemai, o kitas – krūtinės aukštyje, kad būtų patogiau įlipti ir išlipti. Šiuose kambariuose numatoma galimybė lovą transformuoti į sėdimas vietas, o miegojimo padėtis orientuojama lygiagrečiai važiavimo krypčiai.

    Vienas iš įkūrėjų Thibault Constant gerai žinomas geležinkelių bendruomenėje kaip turinio kūrėjas ir „Simply Railway“ projekto autorius. „Nox Mobility“ teigia, kad „Simply Railway“ bendruomenė turi daugiau nei 600 000 sekėjų, o jų įžvalgos padėjo tiksliau suprasti, ko keleiviai pasigenda dabartiniuose naktiniuose reisuose.

    Ilgalaikis „Nox Mobility“ tikslas – iki 2035 metų sujungti daugiau nei 100 Europos miestų. Kol kas tai ambicija, kurios įgyvendinimas priklausys nuo riedmenų kūrimo, sertifikavimo, operatorių partnerystės, infrastruktūros pajėgumų ir to, ar pavyks užtikrinti konkurencingą kainą, neprarandant žadamo komforto.

    Šaltiniai:
    – https://www.euronews.com/travel/2025/05/30/france-saw-record-night-train-passengers-in-2024-but-can-it-keep-up-with-booming-demand
    – https://noxmobility.com/

  • Kripto kazino „BetHog“ pritraukė 8,5 mln. eurų: iš JK plečia dirbtinio intelekto gyvų dalintojų platformą

    Kripto kazino „BetHog“ pritraukė 8,5 mln. eurų: iš JK plečia dirbtinio intelekto gyvų dalintojų platformą

    Edinburge įsikūręs kriptovaliutų kazino ir sporto lažybų operatorius „BetHog“ paskelbė užbaigęs 8,5 mln. eurų vertės A serijos investicijų etapą. Kartu bendrovė pristatė „Sentient Studios“ – naują B2B kryptį, skirtą kitiems kazino operatoriams, norintiems savo platformose diegti dirbtinio intelekto valdomus gyvus dalintojus.

    Investicijų etapą bendrai vedė „Will Ventures“ ir „RockawayX“, taip pat prisidėjo „PCV“, „6MV“, „Bullpen Capital“ ir „Advancit Capital“. Po šio etapo „BetHog“ bendrai pritraukta suma siekia 13 mln. eurų, o lėšas bendrovė planuoja skirti AI dalintojų technologijai plėsti savo produkte ir spartesniam „Sentient Studios“ diegimui pasaulio lošimų operatorių rinkoje.

    Bendrovės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nigelas Ecclesas teigia, kad per pastaruosius šešis mėnesius testuotas bazinis AI dalintojas sulaukė dešimteriopai didesnio populiarumo nei analogiškas tradicinis gyvas dalintojas. Pasak jo, kartu fiksuotas geresnis žaidėjų išlaikymas ir pasitenkinimas, o tai ir tapo svarbiu argumentu greitinti technologijos komercializavimą.

    Kuo skiriasi „Sentient Studios“ modelis

    „BetHog“ teigia siekianti pasiūlyti programinę alternatyvą įprastam gyvų dalintojų tiekimo modeliui, kai operatoriai priklauso nuo trečiųjų šalių studijų. Tokia priklausomybė dažnai riboja stalo vietų pasiūlą piko metu, apsunkina lokalizaciją skirtingoms rinkoms ir mažina galimybes išsiskirti unikalia patirtimi.

    „Sentient Studios“ koncepcija remiasi idėja, kad operatorius gali dinamiškai keisti stalo prieinamumą, greičiau pritaikyti kalbas bei turinį skirtingoms auditorijoms ir koreguoti patirtį realiu laiku. Bendrovė pabrėžia, kad tai leidžia mažiau taikytis prie studijų pamainų, personalo planavimo ir kitų procesų, būdingų tradiciniams gyvų dalintojų sprendimams.

    Dar vienas išskiriamas elementas – komercinės sąlygos: „Sentient Studios“ žadamas pajamų pasidalijimo modelis be diegimo mokesčių, mėnesinių minimalių įsipareigojimų ar fiksuotų terminų sutarčių. Tokia schema, pasak bendrovės, turėtų sumažinti barjerus operatoriams išbandyti AI dalintojų sprendimus prieš juos plečiant.

    Personalizacija ir prekės ženklo kontrolė

    „BetHog“ akcentuoja, kad AI dalintojai suteikia daugiau kontrolės pačiam operatoriui: galima kurti skirtingas dalintojo personas, pritaikyti aplinką prekės ženklui ir kurti premium tipo patirtis, kurios nėra bendro tiekėjo katalogo dalis. Tai svarbu rinkoje, kurioje daugelis kazino naudoja panašius trečiųjų šalių turinio rinkinius, todėl diferencijavimas tampa brangus ir sudėtingas.

    Vis dėlto toks posūkis kelia ir klausimų: AI valdomi sprendimai turi atitikti skirtingų jurisdikcijų reguliacinius reikalavimus, o skaidrumas žaidėjui, kad jis bendrauja su dirbtiniu intelektu, įvairiose rinkose gali būti vertinamas skirtingai. Lošimų sektoriuje papildomą reikšmę turi ir atsakingo lošimo priemonės, tapatybės patikra bei rizikų valdymas, todėl operatoriams diegiant naujus formatus svarbi ne tik technologija, bet ir atitikties procesai.

    Nuo „Sunny“ iki ruletės ir bakaros

    „BetHog“ buvo įkurta 2024 metais „FanDuel“ kūrėjų ir veikia kaip kriptovaliutų kazino bei sporto lažybų platforma. Bendrovė nurodo siūlanti paslaugas 14 kalbų ir priimanti įnašus 10 skirtingų kriptovaliutų, o AI gyvų dalintojų kryptį stiprina jau nuo 2025 metų.

    Vienas iš pirmųjų produktų – AI valdomas blackjack dalintojas Sunny, pirmą kartą pristatytas 2025 metų spalį ir vėliau išplėstas iki 12 kalbų. „BetHog“ teigia, kad šis žaidimas tapo vienu žaidžiamiausių jų platformoje, o artimiausiu metu planuojama papildyti AI dalintojų portfelį bakara ir rulete.

    Platesniame Jungtinės Karalystės technologijų ir lošimų ekosistemos kontekste matomas augantis investuotojų dėmesys tiek operatorių platformoms, tiek AI įrankiams ir infrastruktūrai. Pastaraisiais mėnesiais viešai skelbta apie Londono lažybų ir kazino operatoriaus „Midnite“ 30 mln. eurų finansavimą plėtrai, o taip pat apie investicijas į su rinka susijusius sprendimus, tokius kaip žaidimų AI technologijos ar mokėjimų bei tapatybės paslaugos reguliuojamam lošimui.

    „BetHog“ investicijų etapas ir „Sentient Studios“ paleidimas rodo aiškią kryptį: gyvų dalintojų patirtis, anksčiau buvusi sunkiai mastoma dėl studijų pajėgumų, gali tapti labiau programiniu produktu. Jei bendrovei pavyks išlaikyti kokybę, atitikti reguliacinius reikalavimus ir įtikinti operatorius realia verslo nauda, AI dalintojai gali tapti vienu ryškesnių pokyčių internetinių kazino segmente artimiausiais metais.

    Šaltiniai:

    – https://www.eu-startups.com/2026/04/crypto-casino-bethog-closes-e8-5-million-series-a-to-scale-ai-live-dealer-platform-from-the-uk/
    – https://www.eu-startups.com/2026/01/londons-midnite-raises-e30-million-to-scale-sportsbook-and-casino-platform
    – https://www.eu-startups.com/2025/07/london-based-yaspa-secures-over-e10-milllion-provide-payment-and-identity-services-for-regulated-gambling/

  • ES įspėja: Irano krizė energijos kainas gali kelti mėnesius ar net metus – ką tai reiškia Europai

    ES įspėja: Irano krizė energijos kainas gali kelti mėnesius ar net metus – ką tai reiškia Europai

    Europos Komisijos energetikos komisaras Danas Jørgensenas balandžio 22 dieną perspėjo, kad dėl naujos geopolitinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose energijos kainų šuolis Europoje gali užsitęsti ne savaites, o mėnesius ar net metus. Pasak jo, net ir palankiausiu scenarijumi situacija išlieka sudėtinga, nes sutrikimų mastas paliečia ne tik žaliavų kainas, bet ir tiekimo grandines.

    Komisaras pabrėžė, kad smūgis nėra vien momentinis kainų šuolis biržose, o ilgiau trunkantis spaudimas visai ekonomikai. Jo teigimu, karas Europai gali kainuoti apie 500 mln. eurų per dieną, o tai ilgainiui persiduoda ir į transporto, pramonės bei namų ūkių išlaidas. Kainas, anot jo, kelia ir tai, kad infrastruktūros pažeidimai regione dažnai reiškia ilgesnį atsigavimo laiką net ir tuomet, kai aktyvūs veiksmai aprimsta.

    „Labai sunkūs mėnesiai, o gal net metai, dar prieš akis“, – sakė Danas Jørgensenas.

    Vienas svarbiausių rizikos taškų – Hormūzo sąsiauris, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Net jei Europos šalims pavyktų fiziškai užsitikrinti tiekimą, vien padidėjusi rizika ir draudimo kaštai paprastai kelia kainas, nes rinkos įskaičiuoja galimus vėlavimus, maršrutų keitimus ir mažesnį pasiūlos lankstumą. Tokiais laikotarpiais dažnėja ir trumpalaikis kainų nepastovumas, kuris verslams brangina apsidraudimą ir planavimą.

    Didžiausia įtampa – aviacinių degalų rinkoje

    Komisaras taip pat akcentavo nerimą dėl aviacinių degalų, ypač artėjant intensyviausiam turizmo sezonui. Europos Komisija pripažįsta, kad valstybės narės stebi situaciją dėl galimų trūkumų, nes aviacinių degalų logistika jautri tiek žaliavos kainų svyravimams, tiek perdirbimo ir tiekimo maršrutų pokyčiams. Susitraukus pasiūlai, aviakompanijoms didėja kaštai, o tai gali virsti brangesniais bilietais ir griežtesniu skrydžių planavimu.

    „Net ir geriausiu atveju tai vis tiek blogai“, – sakė Danas Jørgensenas.

    Reaguodama į įtampą, Europos Komisija paskelbė kurianti vadinamąją degalų stebėsenos sistemą – fuel observatory, kuri turėtų sekti aviacinių degalų atsargas ir padėti išvengti situacijų, kai šalys pradeda kaupti degalus viena kitos sąskaita. Tokie sprendimai ES praktikoje dažniausiai atsiranda tuomet, kai kyla rizika vidaus rinkos veikimui: kai kurios valstybės, siekdamos apsaugoti savo sektorius, gali imtis nacionalinių priemonių, kurios bendrai rinkai sukuria papildomų įtampų.

    Tarptautinė energetikos agentūra pastaruoju metu taip pat signalizavo apie įtemptą aviacinių degalų balansą Europoje, o dalis Europos aviakompanijų yra perspėjusios, kad ilgiau trunkant trikdžiams gali daugėti maršrutų korekcijų. Vis dėlto Europos Komisija viešai ragino nepulti į paniką ir atskirais atvejais teigė, kad skrydžių atšaukimus gali lemti ir pačių vežėjų komerciniai sprendimai, o ne vien fizinis degalų trūkumas.

    Kodėl poveikis gali užsitęsti

    Energetikos kainų šokai dažnai persiduoda į vartotojų kainas su vėlavimu, nes dalis elektros ir dujų įsigyjama pagal iš anksto sudarytas sutartis, o verslai kainodarą keičia palaipsniui. Jei brangsta nafta, poveikį patiria ne tik degalinės – kyla logistikos, aviacijos, žemės ūkio ir dalies pramonės sąnaudos, o tai gali didinti bendrą infliacijos spaudimą.

    Be to, net ir atstatant tiekimą, rinkos paprastai ilgiau išlaiko vadinamąją rizikos premiją, ypač jei išlieka neapibrėžtumas dėl regiono saugumo ir galimų naujų sutrikimų. Europai tai reiškia didesnį spaudimą energijos importo sąskaitai, o vyriausybėms – sudėtingesnį balansą tarp pagalbos gyventojams, biudžeto drausmės ir energijos transformacijos tikslų.

    Kartu tai dar kartą iškelia klausimą, kiek atspari yra Europos energetikos sistema: nuo tiekimo diversifikavimo ir strateginių atsargų iki elektros tinklų plėtros bei atsinaujinančių išteklių integracijos. Komisarų ir ministrų diskusijos dėl papildomų priemonių dažniausiai suintensyvėja tada, kai kainų šuoliai tampa ne tik rinkos, bet ir socialiniu klausimu, ypač mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams bei energijai imlioms įmonėms.

    Šaltiniai:
    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/energy-crisis-will-hit-prices-for-months-or-even-years-says-commissioner-jorgensen
    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/21/eu-to-boost-jet-fuel-imports-from-the-united-states-amid-shortage-fears
    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/17/eu-downplays-jet-fuel-shortage-risks-despite-iea-warning
    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/03/31/strait-of-hormuz-shutdown-what-implications-for-europe-for-how-long-and-how-high-can-price

  • Lisabonos „DOJO AI“ pritraukė 5,1 mln. eurų: AI rinkodaros platformą spartina plėtrai JAV

    Lisabonos „DOJO AI“ pritraukė 5,1 mln. eurų: AI rinkodaros platformą spartina plėtrai JAV

    Portugalijoje, Lisabonoje įsikūrusi „DOJO AI“ pritraukė 5,1 mln. eurų (apie 6 mln. JAV dolerių) pradinio etapo investiciją. Finansavimas įvertino bendrovę maždaug 25 mln. eurų verte ir bus skirtas produkto vystymui bei spartesnei plėtrai Jungtinėse Valstijose, kur įmonė jau turi didžiąją dalį klientų.

    Investicijų raundui vadovavo „Armilar“, prisijungė ir „Heartfelt VC“. Bendrovė teigia, kad pagrindinis tikslas yra sustiprinti platformos daugių agentų (multi-agent) dirbtinio intelekto galimybes ir išplėsti komandas, kad sprendimas galėtų autonomiškai apdoroti sudėtingesnius rinkodaros scenarijus bei greičiau adaptuotis prie rinkos pokyčių.

    „Jau daugelį metų rinkodaros komandos skęsta duomenyse, bet joms trūksta įžvalgų. Tai veda prie blogų sprendimų arba, dar blogiau, prie sprendimų atidėliojimo“, – sakė „DOJO AI“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Duarte Garrido.

    „DOJO AI“ platforma siekia sujungti skirtingus rinkodaros signalus į vieną kontekstą: nuo mokamų ir organinių kampanijų stebėsenos iki SEO ir vadinamosios atsakymų paieškos optimizacijos (Answer Engine Optimisation) matomumo. Įmonė tikina, kad jos sprendimas neapsiriboja analitika: AI agentai turi ne tik įvertinti situaciją, bet ir inicijuoti veiksmus, o rezultatus grąžinti į mokymosi kilpą.

    ## Kaip veikia „DOJO Graph“ ir AI agentai
    Įmonės teigimu, platformos šerdis yra „DOJO Graph“ – žinių grafu paremtas intelekto sluoksnis, kuris kaupia duomenis ir mokosi iš kiekvienos sąveikos. „DOJO AI“ šį mechanizmą apibūdina kaip skaitmeninį rinkodaros operacijų dvynį: modelį, kuris atspindi tiek vidinius procesus, tiek konkurencinę aplinką, kad sprendimai būtų priimami realiu laiku.

    Tokio tipo architektūra atliepia platesnę tendenciją rinkoje: nuo atskirų įrankių rinkinių pereinama prie agentinių AI sistemų, kurios gali koordinuoti užduotis tarp kanalų ir automatizuoti procesus. Pastaraisiais metais AI pritaikymas rinkodaroje sparčiai auga, o augimą stiprina ir generatyvaus AI banga, kai turinio kūrimas, kampanijų testavimas ir auditorijų analizė tampa vis labiau automatizuoti.

    ## Kas įkūrė „DOJO AI“ ir ką rodo rezultatai
    „DOJO AI“ įkurta 2024 metais, o ją sukūrė dvi skirtingas patirtis sujungę vadovai. Duarte Garrido anksčiau apie 15 metų dirbo rinkodaros vadovu tarptautiniuose prekės ženkluose, tarp jų „Coca-Cola“ ir „Sky“, kur, pasak įmonės, susidūrė su fragmentuotais įrankiais ir sprendimų priėmimo lėtumu.

    Kitas bendraįkūrėjas Antonio Alegria dirbo su AI ir duomenų architektūra „Feedzai“ ir „OutSystems“ – įmonėse, kurios siejamos su „Armilar“ investicijomis. „DOJO AI“ pabrėžia, kad jų tikslas – sukurti platformą, kuri ne tik generuotų ataskaitas, bet ir nuosekliai gerintų sprendimų kokybę per nuolatinį mokymąsi.

    „Mes kuriame platformą, kuri apibrėš kitą rinkodaros industrijos dešimtmetį“, – sakė „DOJO AI“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Antonio Alegria.

    Bendrovės teigimu, nuo starto ji augo maždaug 20 proc. kas mėnesį ir sukaupė daugiau nei 100 prekės ženklų klientų bazę, daugiausia JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Tarp minimų klientų – „CoinDesk“, „PensionBee“, „Morningstar“, „Employment Hero“, „Amplemarket“, „Broadvoice“, „CovertSwarm“, „FreshTri“ ir „Refine Labs“.

    ## Kodėl rinka investuoja į agentinį AI
    „DOJO AI“ investicija įsilieja į platesnį 2026 metų kontekstą, kai Europoje daugėja finansuojamų AI platformų, skirtų ne vien analizuoti komercinius duomenis, bet ir pagerinti vykdymą rinkodaroje, kūryboje, pardavimuose ir pajamų operacijose. Investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie sutrumpina kelią nuo įžvalgos iki veiksmo ir padeda mažinti vadinamąjį įrankių fragmentacijos efektą, kai skirtingos sistemos nesusikalba tarpusavyje.

    „DOJO AI“ atveju pagrindinis pažadas yra efektyvumas be papildomo etatų didinimo. Įmonė teigia, kad klientai fiksavo apie 40 proc. mažesnes klientų pritraukimo sąnaudas, kampanijų paleidimą iki 10 kartų greičiau ir apie 200 proc. geresnį rinkodaros efektyvumą, nors tokie rodikliai paprastai priklauso nuo pradinės brandos, biudžetų struktūros ir kanalų mišinio.

    „DOJO AI“ požiūris į rinkodaros technologijas yra transformuojantis. Įkūrėjai sujungia gilią srities patirtį ir gebėjimą kurti technologiją nuo pamatų, todėl tikime jų vizija ir didžiuojamės partneryste plečiant platformą, kuri keičia, kaip įmonės paverčia rinkodaros duomenis realiais sprendimais“, – sakė „Armilar“ vadovaujantis partneris Pedro Ribeiro Santos.

    Artimiausiu metu „DOJO AI“ planuoja stiprinti autonomiškumą didinančias funkcijas, kad AI agentai galėtų valdyti platesnį užduočių spektrą, o sistema tikslėtų su kiekvienu sprendimu. Kartu bendrovė ketina dar labiau koncentruotis į JAV rinką, kur, anot įmonės, paklausa AI paremtiems veiksmų automatizavimo sprendimams auga sparčiausiai.

    Šaltiniai:
    – https://www.eu-startups.com/2026/04/lisbon-based-dojo-ai-secures-e5-1-million-to-expand-its-ai-marketing-platform-in-the-u-s/
    – https://www.eu-startups.com/2025/11/armilars-new-e120-million-fund-targets-deeptech-and-digital-transformation-ventures-in-spain-and-portugal/
    – https://www.eu-startups.com/2026/02/inside-portugals-next-startup-wave-10-of-the-most-promising-startups-to-keep-an-eye-on/

  • Sirijos prezidentas atvyko į Dohą po vizito Saudo Arabijoje: ką žada derybos dėl investicijų

    Sirijos prezidentas atvyko į Dohą po vizito Saudo Arabijoje: ką žada derybos dėl investicijų

    Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa balandžio 22 dieną atvyko į Dohą, kur susitiko su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thani. Tai naujausias jo vizitas Persijos įlankos valstybėse po susitikimo Džidoje su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu.

    Kataro užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pagrindinės derybų temos – ekonominis bendradarbiavimas, investicijos ir Sirijos infrastruktūros atstatymo kryptys. Kataro naujienų agentūra QNA skelbė, jog Sirijos vadovas buvo sutiktas aukštų pareigūnų, o vėliau pabrėžė Sirijos solidarumą Katarui dėl šios šalies saugumo ir suvereniteto.

    Vizitas Dohoje vyksta tuo metu, kai Sirija bando spartinti regioninę reintegraciją po Basharo al-Assado valdžios žlugimo. Pastaraisiais metais dalis arabų valstybių su Damasku siekia pragmatiškesnių ryšių, akcentuodamos stabilumo, migracijos ir saugumo klausimus, tačiau procesą vis dar riboja sankcijų režimai ir neišspręstos vidaus politikos bei žmogaus teisių dilemos.

    Ko siekia Kataras ir Sirija

    Kataras buvo viena pirmųjų arabų valstybių, kuri ėmėsi aktyviau bendrauti su naująja Sirijos vadovybe. QNA duomenimis, 2025 metų sausį Kataro emyras lankėsi Damaske ir tapo pirmuoju arabų lyderiu, susitikusiu su Ahmedu al-Sharaa po jo atėjimo į valdžią.

    Praktinėje darbotvarkėje svarbiausia – energetika ir bazinė infrastruktūra. Kataras 2025 metų pradžioje paskelbė planus tiekti Sirijai 200 megavatų elektros energijos kaip dalį infrastruktūros reabilitacijos pastangų, o tai signalizuoja siekį pereiti nuo politinių kontaktų prie apčiuopiamų ekonominių projektų.

    Šalia energetikos natūraliai kyla ir platesnis investicijų klausimas: kelių, oro uostų, ryšių, vandentvarkos bei sveikatos sistemos atstatymas. Jungtinių Tautų vertinimu, nuo 2011 metų trunkančio konflikto padariniai smarkiai nualino šalies ekonomiką, o milijonai sirų išlieka priklausomi nuo humanitarinės pagalbos.

    Saudo Arabijos vaidmuo regioninėje reintegracijoje

    Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA skelbė, kad balandžio 21 dieną Džidoje Ahmedas al-Sharaa su Saudo Arabijos kronprincu aptarė dvišalius santykius ir galimybes plėsti ekonomines bei investicines partnerystes. Taip pat minėti regioniniai susisiekimo projektai ir tarptautinės politikos aktualijos, rodančios, kad ekonomika čia glaudžiai susijusi su geopolitika.

    Rijadas pastaruoju metu akcentuoja, kad Sirijos įtraukimas į regioninius formatus gali prisidėti prie stabilesnės saugumo aplinkos ir mažesnės įtampos. Tuo pačiu tai reiškia didesnį spaudimą Damaske esančiai valdžiai parodyti, jog ji gali užtikrinti nuspėjamumą, ypač dėl sienų kontrolės, narkotikų kontrabandos ir kovos su ginkluotomis grupuotėmis.

    Ahmedas al-Sharaa per pastaruosius mėnesius į Persijos įlankos valstybes vyko ne kartą, o į Saudo Arabiją, kaip nurodo Euronews, buvo nuvykęs keturis kartus. Šis diplomatinių kelionių intensyvumas leidžia spėti, kad Damaskas bando greitai užsitikrinti ekonominį kvėpavimą ir politinį pripažinimą regione.

    Kodėl investicijų klausimas toks jautrus

    Net ir esant politinei valiai, investicijų kryptį lems rizikos vertinimas: saugumo situacija, teisinės garantijos, bankinės operacijos ir sankcijų laikymasis. Dalis Vakarų sankcijų Sirijai išlieka, o tai apsunkina kapitalo judėjimą, draudimą ir atsiskaitymus net tais atvejais, kai projektai formaliai priskiriami humanitarinei ar infrastruktūrinei paramai.

    Be to, Sirijos ekonomika susiduria su struktūriniais iššūkiais – nuo energijos trūkumo ir nusidėvėjusios infrastruktūros iki ribotų biudžeto galimybių. Būtent todėl Kataro ir Saudo Arabijos signalai apie ekonominį bendradarbiavimą yra stebimi kaip galintys nulemti, ar Damaskas artimiausiais metais sugebės pereiti nuo politinių deklaracijų prie realių atstatymo projektų.

    Šaltiniai:
    – https://www.euronews.com/2026/04/22/syrias-president-arrives-in-qatar-for-talks-after-saudi-arabia-visit
    – https://www.unhcr.org/emergencies/syria-emergency
    – https://www.ochaopt.org/content/syrian-arab-republic-humanitarian-needs-overview-2024

  • Novičok dokumentų byla Austrijoje: teismas išteisino buvusį URM vadovą, prokurorai skųs

    Novičok dokumentų byla Austrijoje: teismas išteisino buvusį URM vadovą, prokurorai skųs

    Vienos baudžiamasis teismas balandžio 22 dieną išteisino buvusį Austrijos užsienio reikalų ministerijos aukščiausio rango tarnautoją Johannesą Peterliką, kuris buvo kaltintas piktnaudžiavimu tarnyba ir konfidencialios informacijos atskleidimu. Prokuratūra teigė, kad jis prisidėjo prie įslaptintų dokumentų, susijusių su Novičok panaudojimu Jungtinėje Karalystėje 2018 metais, nutekinimo.

    Bylos esmė sukosi apie 2018 metų spalį, kai, pasak kaltintojų, J. Peterlikas esą „be tarnybinės būtinybės“ paprašė įslaptintos ataskaitos. Joje buvo informacija apie nervus paralyžiuojančią medžiagą Novičok, kuri siejama su buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu Solsberyje 2018 metų kovą.

    J. Peterlikas 2018–2020 metais ėjo aukščiausio rango valstybės tarnautojo pareigas Austrijos užsienio reikalų ministerijoje, todėl prokuratūra šį epizodą vertino kaip galimą piktnaudžiavimą prieiga prie jautrios informacijos. Kaltinimai jam buvo pareikšti 2025 metų spalį, o teismo procesas tapo dalimi platesnio pasakojimo apie pastaraisiais metais šalyje kylančius šnipinėjimo ir informacijos saugumo skandalus.

    Teismas J. Peterliką išteisino, tačiau prokuratūra, kaip nurodė teismo atstovas, sprendimą ketina skųsti. Tai reiškia, kad byla dar gali persikelti į aukštesnės instancijos teismą, o galutinė jos baigtis priklausys nuo apeliacinio proceso vertinimo.

    OPCW dokumentai ir ryšiai su žvalgybos byla

    Prokurorai tvirtino, kad J. Peterlikas keliems asmenims parodė Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos dokumentus. Ši tarptautinė organizacija, dažnai trumpinama kaip OPCW, yra atsakinga už Cheminio ginklo konvencijos įgyvendinimo priežiūrą ir tyrimus, kai įtariamas draudžiamų medžiagų panaudojimas.

    Tarp minimų asmenų figūravo Egisto Ottas, buvęs Austrijos žvalgybos pareigūnas. Jis pats Austrijoje teisiamas dėl virtinės kaltinimų, įskaitant įtarimus dėl jautrios informacijos perdavimo ir įrangos perdavimo, o dalis kaltinimų siejama su Rusijos interesais.

    E. Ottas neigia jam pareikštus kaltinimus. Vis dėlto prokuratūra šią bylą vertina kaip galimą grandį, kurioje informacija galėjo keliauti per tarpininkus, pasitelkiant kontaktus tiek buvusių, tiek esamų institucijų viduje.

    „Wirecard“ šešėlis ir Marsaleko faktorius

    Bylos kontekste minimas ir Janas Marsalekas, buvęs Vokietijos mokėjimų apdorojimo bendrovės „Wirecard“ operacinis vadovas, ieškomas dėl įtariamo sukčiavimo. Tarptautiniuose tyrimuose ir žiniasklaidos publikacijose jis siejamas su ryšiais, galimai naudotais žvalgybinei veiklai ir slaptos informacijos judėjimui.

    Austrijos žiniasklaidos tyrimuose skelbta, kad J. Marsalekas galėjo gyventi Maskvoje su suklastota tapatybe. Šis aspektas dar labiau sustiprino viešą dėmesį temai, nes „Wirecard“ skandalas jau anksčiau buvo tapęs vienu didžiausių finansinių sukčiavimo atvejų Europoje.

    Pasak teiginių, aptarinėtų viešojoje erdvėje, J. Marsalekas esą bandė daryti įspūdį verslo partneriams rodydamas dokumentus, kuriuose galėjo būti detalės apie Novičok sudėtį. Tokie epizodai paprastai vertinami kaip signalas, kad jautri informacija galėjo būti naudojama ne instituciniams tikslams, o reputaciniams ar įtakos siekiams.

    Kodėl Novičok byla Europoje vis dar jautri

    Novičok – tai nervus paralyžiuojančių medžiagų grupė, siejama su Sovietų Sąjungoje kurtais cheminiais ginklais. Po 2018 metų įvykių Solsberyje ši tema tapo ne tik kriminalinių tyrimų, bet ir tarptautinės politikos klausimu, nes Jungtinė Karalystė tuomet viešai kaltino Rusiją, o Europos valstybės diskutavo dėl diplomatinių ir saugumo priemonių.

    Austrijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis yra Europos Sąjungos narė, tačiau nepriklauso NATO ir laikosi neutralumo politikos. Kritikai ne kartą kėlė klausimus, ar neutralumo statusas kartais nesudaro palankesnių sąlygų priešiškoms žvalgybos operacijoms, ypač kai šalis tampa patrauklia vieta kontaktams, logistikai ar informacijos rinkimui.

    Pastaraisiais metais Europoje augant susirūpinimui dėl šnipinėjimo, sabotažo ir užsienio įtakos, informacijos apsaugos standartai tampa vis svarbesni. Net ir išteisinamosios bylos, tokios kaip J. Peterliko atvejis, dažnai pasitelkiamos platesnei diskusijai apie prieigos prie įslaptintos informacijos kontrolę ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Šaltiniai:
    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/austrian-court-acquits-ex-official-johannes-peterlik-over-novichok-document-leak
    – https://www.opcw.org/chemical-weapons-convention
    – https://www.opcw.org/media-centre/featured-topics/novichok

  • Naftos kainos šauna į viršų: JAV ir Irano akistata paralyžiuoja Hormuzo sąsiaurį

    Naftos kainos šauna į viršų: JAV ir Irano akistata paralyžiuoja Hormuzo sąsiaurį

    Naftos kainos pirmadienio rytą šoktelėjo daugiau nei 5 proc., o Europos biržose fiksuotas nuosmukis. Rinkas supurtė JAV ir Irano akistata, dėl kurios tanklaiviai negali laisvai plaukti per Hormuzo sąsiaurį.

    Persijos įlankos vandens kelias vėl buvo uždarytas po to, kai Iranas atšaukė sprendimą atnaujinti laivybą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV karinio jūrų laivyno Irano uostų blokada vis dar galioja.

    JAV etaloninės naftos kaina pakilo 5,6 proc. ir pasiekė 87,20 JAV dolerio už barelį (apie 76,70 euro), o „Brent“ nafta, laikoma tarptautiniu standartu, brango 5,3 proc. iki 95,16 JAV dolerio (apie 83,80 euro) už barelį.

    Tuo pat metu Europos rinkos leidosi žemyn: Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas smuko 0,4 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,1 proc., Vokietijos DAX – 1,3 proc. Neigiamoje zonoje buvo ir Italijos FTSE MIB, kritęs 1,2 proc.

    Nors atsinaujinęs neapibrėžtumas kelia abejonių, kada laivai vėl galės gabenti milžiniškus naftos kiekius iš Artimųjų Rytų, Azijos biržose vyravo optimistiškesnės nuotaikos, o akcijų kainos daugiausia kilo.

    Tokijuje „Nikkei 225“ pakilo 1 proc. iki 59 045,45 punkto, Pietų Korėjos „Kospi“ ūgtelėjo 1,1 proc. iki 6 260,92 punkto. Honkongo „Hang Seng“ pridėjo 0,8 proc. ir pasiekė 26 373,71 punkto, o Šanchajaus indeksas paaugo 0,6 proc. iki 4 075,08 punkto. Australijos „S&P/ASX 200“ beveik nekito – 8 943,90 punkto, o Taivano „Taiex“ šoktelėjo 1,4 proc.

    „Rinkų problema yra ne vilties stoka, o per didelė jos kaina“, – komentare teigė Stephenas Innesas iš „SPI Asset Management“.

    „Pastarasis akcijų kilimas vis labiau panašus ne į tvirtą įsitikinimą, o į pagreitį, kuris pats save maitina“, – pridūrė jis.

    Atnaujintas neapibrėžtumas smogia rinkoms

    Penktadienį naftos kainos buvo nukritusios iki lygio, fiksuoto pirmosiomis Irano karo dienomis, o JAV akcijos pasiekė naujus rekordus po to, kai Iranas paskelbė, jog sąsiauris vėl atviras komerciniams tanklaiviams, gabenantiems naftą iš Persijos įlankos pirkėjams visame pasaulyje.

    Laisvas naftos srautas galėtų sumažinti spaudimą degalų kainoms ir daugeliui kitų prekių, kurių logistika priklauso nuo transporto. Tai ilgainiui galėtų prisidėti ir prie mažesnių finansinių kaštų vartotojams, įskaitant kredito kortelių palūkanas ar būsto paskolų įmokas.

    „S&P 500“ šoktelėjo 1,2 proc. ir pasiekė visų laikų rekordą – 7 126,06 punkto. Tai buvo trečia iš eilės didelių augimų savaitė – ilgiausia tokia serija nuo Helovino laikotarpio. „Dow Jones“ industrinis vidurkis pakilo 1,8 proc. iki 49 447,43 punkto, o „Nasdaq“ ūgtelėjo 1,5 proc. iki 24 468,48 punkto.

    JAV akcijų rinka nuo kovo pabaigoje pasiekto dugno pakilo daugiau nei 12 proc. – investuotojai tikėjosi, kad JAV ir Iranas, nepaisant karo, sugebės išvengti blogiausio scenarijaus pasaulio ekonomikai.

    JAV etaloninės naftos kaina buvo smukusi 9,4 proc. po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi socialiniame tinkle „X“ paskelbė, jog laivyba per sąsiaurį „paskelbiama visiškai atvira“ visiems komerciniams laivams, o paliaubos Libane, panašu, laikosi. „Brent“ nafta tuomet atpigo 9,1 proc.

    Po šio pareiškimo Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle nurodė, kad JAV karinio jūrų laivyno Irano uostų blokada išlieka „visa apimtimi“, kol bus pasiektas susitarimas dėl karo. Kartu jis užsiminė, kad procesas „turėtų vykti labai greitai“, nes „dauguma punktų jau suderinti“.

    Sekmadienį Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV sulaikė Irano vėliava plaukusį krovininį laivą, kuris bandė apeiti jūrų blokadą. Irano jungtinis karinis štabas teigė, kad Teheranas netrukus atsakys, o JAV veiksmus pavadino piratavimu.

    Investuotojai stebi derybas dėl konflikto

    Trapios dviejų savaičių paliaubos tarp JAV ir Irano turėtų baigtis trečiadienį. Auganti įtampa Hormuzo sąsiauryje kelia klausimų, ar pavyks pradėti naujas derybas, galinčias užbaigti karą.

    Nuo konflikto pradžios rinkų nuotaikos svyruoja tarp optimizmo ir pesimizmo – investuotojai vertina, kada baigsis kovos ir kokią kainą už tai gali sumokėti pasaulio ekonomika. Akcijoms taip pat padėjo ir stipri didžiųjų JAV bendrovių finansinių rezultatų skelbimo sezono pradžia.

    Pirmadienio rytą JAV doleris pabrango iki 158,90 Japonijos jenos (penktadienį – 158,79), o euras pakilo iki 1,1757 JAV dolerio (anksčiau – 1,1742).

  • Naujas Egipto–Italijos krovinių koridorius vilioja verslą: ar tai aplenks Hormūzo rizikas?

    Naujas Egipto–Italijos krovinių koridorius vilioja verslą: ar tai aplenks Hormūzo rizikas?

    Egipto ir Italijos „roll-on/roll-off“ (Ro-Ro) krovinių maršrutas vis labiau populiarėja, įmonėms ieškant alternatyvių prekybos kelių dėl sutrikimų svarbiausiuose regiono laivybos maršrutuose.

    Ši paslauga jungia Damietos uostą Egipto Viduržemio jūros pakrantėje su Triesto uostu Italijoje. Toliau kroviniai per Egiptą sausuma gabenami į Safagos uostą Raudonojoje jūroje, o iš ten jūra keliauja į Persijos įlankos rinkas – Jungtinius Arabų Emyratus, Kuveitą, Omaną ir Katarą.

    Koridorius pradėjo veikti 2024 metų pabaigoje, tačiau pastaruoju metu sulaukia vis didesnio dėmesio. To priežastis – nestabilumas aplink kai kuriuos pagrindinius jūrų maršrutus, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kuris skatina įmones ieškoti kitų logistikos sprendimų.

    Hormūzo sąsiauris yra ypač svarbus pasaulinei prekybai – per jį juda maždaug penktadalis pasaulinių energijos srautų, todėl bet kokie sutrikimai šiame ruože turi reikšmingų pasekmių tiekimo grandinėms.

    Nuo regioninio maršruto – iki pasaulinės prekybos apėjimo kelio

    Ro-Ro modelis leidžia sunkvežimiams su kroviniais tiesiogiai persikelti iš jūrų transporto į sausumos transportą (ir atvirkščiai) neiškraunant prekių. Tai sutrumpina tranzito laiką ir supaprastina krovinių tvarkymą.

    Per šį koridorių jau gabenti kroviniai, įskaitant sunkvežimius su maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis. Tai rodo, kad paslauga pamažu įgauna pagreitį ir plečia apimtis.

    Maršruto patrauklumą didina ir supaprastintos muitinės procedūros: numatytos išimtys kai kuriems tranzitiniams kroviniams, o greitesnį formalumų sutvarkymą padeda užtikrinti skaitmeniniai sprendimai. Tai gali mažinti pristatymo laiką bei sąnaudas.

    Egiptas šią iniciatyvą pristato kaip platesnės strategijos dalį, siekdamas sustiprinti šalies vaidmenį kaip regioninį logistikos centrą. Tam pasitelkiama geografinė padėtis tarp Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos.

    Sujungus Viduržemio jūros ir Raudonosios jūros uostus, koridorius tampa alternatyviu keliu prekėms, judančioms tarp Europos ir Persijos įlankos – ypač tuo metu, kai tradiciniai laivybos maršrutai patiria vis didesnį spaudimą.

  • IMF prognozė: kurios Europos šalys iki 2030 m. bus turtingiausios – ir kas kris žemyn

    IMF prognozė: kurios Europos šalys iki 2030 m. bus turtingiausios – ir kas kris žemyn

    Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra vienas dažniausiai naudojamų rodiklių lyginant valstybių ekonomiką. Daugelyje Europos šalių šis rodiklis, sprendžiant iš prognozių, turėtų augti.

    Vis dėlto didėjantis skaičius dar nereiškia, kad šalis aplenks kaimynes: reitingai kinta, nes dažnai vienu metu auga ir kitos ekonomikos. Todėl vieta lentelėje neretai pasako daugiau nei pats nominalus dydis.

    Tad kurios Europos šalys iki 2030 metų turėtų būti lyderės pagal BVP vienam gyventojui ir ar laukiama didesnių pokyčių? „Euronews Business“ išnagrinėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „World Economic Outlook“ prognozes 2025 ir 2030 metams. Vertintos dvi perspektyvos: nominalus BVP vienam gyventojui ir perkamosios galios paritetas (PPP), kuris atsižvelgia į kainų skirtumus tarp šalių.

    Airija pagal PPP aplenkia Liuksemburgą

    Tarp 41 Europos šalies (įskaitant ES nares, kandidates, ELPA valstybes ir Jungtinę Karalystę) prognozuojama, kad 2030 metais pagal BVP vienam gyventojui, vertinant perkamosios galios paritetu, pirmą vietą užims Airija. 2025 metais šioje pozicijoje dar lyderiauja Liuksemburgas.

    Tačiau šis rezultatas turi svarbią išlygą. Airijos BVP, kaip ne kartą pažymėta, yra iškreipiamas dėl itin didelės tarptautinių korporacijų įtakos. Airijos Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto direktorius Alanas Barrettas pabrėžia, kad šalies realią ekonominę veiklą geriau atspindi bendrosios nacionalinės pajamos (GNI).

    Pagal Pasaulio banko 2024 metų GNI duomenis Airija apskritai nepatektų į pirmąjį ketvertą.

    Prognozuojama, kad penketuką pagal PPP 2030 metais užbaigs Norvegija, Šveicarija ir Danija, o jų vietos, lyginant 2025 ir 2030 metus, turėtų išlikti stabilios.

    Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų aukščiausiai rikiuojasi Vokietija (12 vieta), po jos – Prancūzija (15) ir Jungtinė Karalystė (16). Italija turėtų būti 18, o žemiausiai iš šio penketuko – Ispanija (22).

    Kandidatės – lentelės apačioje, bet yra išimtis

    Prognozėse matyti, kad devynias žemiausias pozicijas daugiausia užima ES kandidatės: lentelės apačioje atsiduria Ukraina, Kosovas ir Moldova.

    Išsiskiria Turkija – ji 2030 metais turėtų būti 29 vietoje ir taip aplenkti tris ES nares: Bulgariją, Latviją ir Graikiją.

    Skaičiuojama, kad 15 šalių 2025–2030 metais išlaikys tas pačias pozicijas. Didžiausias kritimas prognozuojamas Graikijai – nuo 29 iki 32 vietos. Tuo metu Kipras turėtų pakilti labiausiai – nuo 16 iki 13 vietos.

    Kitų šalių pokyčiai, pagal šias prognozes, neturėtų viršyti trijų pozicijų.

    Skirtumai tarp nominalių rodiklių ir PPP reitingo atskleidžia papildomų niuansų. Malta, Rumunija, Lenkija ir Turkija pagal PPP rikiuojasi gerokai aukščiau nei pagal nominalius eurais skaičiuojamus dydžius – tai rodo, kad jų reali perkamoji galia yra didesnė, nei sufleruoja „žali“ skaičiai.

    Priešinga situacija matoma Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje ir Latvijoje: pagal PPP jų pozicijos pastebimai prastesnės nei pagal nominalius rodiklius.

    Reitingo viršuje skirtumai itin ryškūs. Prognozuojama, kad Airija ir Liuksemburgas išliks aiškūs išsišokėliai: 2030 metais jų BVP vienam gyventojui, skaičiuojant tarptautiniais doleriais, gali siekti atitinkamai apie 168 tūkst. eurų ir 154 tūkst. eurų.

    Po jų seka Norvegija ir Šveicarija, kurios, prognozuojama, turėtų viršyti 106 tūkst. eurų ribą.

    Jei iš skaičiavimo išimtume Airiją ir Liuksemburgą, skirtumai ES viduje vis tiek išlieka dideli. Danija pirmauja tarp likusių šalių su maždaug 92 tūkst. eurų rodikliu – tai beveik dvigubai daugiau nei Graikijoje, kur prognozuojamas apie 50 tūkst. eurų dydis (mažiausias tarp ES narių).

    Tarp didžiųjų ekonomikų didžiausia perkamoji galia prognozuojama Vokietijai – apie 79 tūkst. eurų, o silpniausia šiame penketuke – Ispanijai, apie 61 tūkst. eurų. Skirtumas sudaro maždaug 31 proc.

    Už ES ribų vaizdas dar kontrastingesnis: beveik visoms kandidatėms prognozuojama mažiau nei 46 tūkst. eurų, o daliai – net mažiau nei 28 tūkst. eurų. Tai maždaug perpus mažiau nei Graikijos lygis, todėl atotrūkis tarp ES ir šalių, laukiančių narystės, išlieka labai didelis.

    Skirtumai nominaliais eurais – dar didesni

    Vertinant nominaliais eurais, skirtumai išauga dar labiau. TVF prognozėse 2030 metais BVP vienam gyventojui 41 šalyje svyruoja nuo 7 276 eurų Ukrainoje iki 152 417 eurų Liuksemburge. Bulgarija, kaip skaičiuojama, išliks žemiausiai ES viduje su 28 086 eurais.

    Net atmetus Liuksemburgą ir Airiją (Airijai prognozuojama 137 819 eurų), ES viduje išlieka platus diapazonas. Danija tarp ES narių būtų trečia su 84 128 eurais, po jos sektų Nyderlandai (79 613), Švedija (73 104) ir Austrija (67 406).

    Vokietija su 65 924 eurais prognozuojama 10 vietoje bendroje įskaitoje ir būtų vienintelė iš penkių didžiausių Europos ekonomikų, patenkanti į dešimtuką. Jungtinė Karalystė būtų visai šalia – 11 vietoje su 64 360 eurais.

    Už ES ribų Šveicarija (127 846 eurai), Islandija (108 366) ir Norvegija (93 046) taip pat patenka į bendrąjį penketuką – tarp Liuksemburgo ir Airijos reitingo viršuje.

    Bendras dėsningumas išlieka tas pats: Šiaurės ir Vakarų Europos šalys telkiasi reitingo viršuje, o Rytų Europa, ypač ES kandidatės, atsilieka gerokai daugiau.