CP v2

Blog

  • „IOM“ skelbia šiurpią statistiką: 2025 m. migracijos maršrutuose žuvo ar dingo beveik 8000 žmonių

    „IOM“ skelbia šiurpią statistiką: 2025 m. migracijos maršrutuose žuvo ar dingo beveik 8000 žmonių

    2025 metais migracijos maršrutuose žuvo arba dingo apie 7 900 žmonių, o nuo 2014 metų žuvusiųjų ir dingusiųjų skaičius perkopė 80 000, antradienį pranešė Jungtinių Tautų migracijos agentūra – Tarptautinė migracijos organizacija „IOM“.

    Pasak „IOM“, žmonės yra stumiami į pavojingas, nelegalias keliones, kai jiems neprieinami saugūs migracijos keliai. Agentūra ragina valstybes rasti politinės valios ir imtis priemonių, kurios leistų išgelbėti daugiau gyvybių.

    „IOM“ vykdomas Dingusių migrantų projektas, anot agentūros, „nuo 2014 metų yra užfiksavęs daugiau nei 80 000 mirčių ir dingimų migracijos metu“.

    „Nors šie skaičiai tėra mažiausia galima tikrojo masto riba, jie vis tiek pabrėžia skubų poreikį nutraukti migrantų žūtis ir spręsti sudėtingus šeimų, likusių be žinios apie artimuosius, poreikius“, – teigiama „IOM“ pranešime.

    2025-aisiais užfiksuotos 7 904 mirtys ir dingimai yra mažesnis skaičius nei 2024 metais, kai buvo nurodyta apie 9 200 atvejų – tai didžiausias metinis rodiklis, fiksuotas iki šiol.

    Vis dėlto „IOM“ pabrėžia, kad mirtys ir dingimai „rodo besitęsiantį ir gilėjantį pasaulinį nesugebėjimą nutraukti šias išvengiamas netektis“.

    Agentūros teigimu, 2025 metai išsiskyrė precedento neturinčiu humanitarinės pagalbos mažinimu ir informacijos apie pavojingus nelegalius maršrutus ribojimu, dėl ko vis daugiau dingusių migrantų „tampa nematomi“.

    Pokyčiai prie JAV sienos

    Amerikose judėjimas į šiaurę Centrinės Amerikos maršrutu smarkiai sumažėjo, palyginti su 2024 metais.

    „Pagrindinė priežastis – didelis JAV administracijos migracijos politikos pokytis ir pietinės sienos uždarymas“, – sakė „IOM“ humanitarinio atsako ir atsigavimo direktorė Maria Moita.

    Nors mirčių šiame maršrute skaičius krito, agentūra nurodė, kad trūksta duomenų iš JAV ir Meksikos, o dėl finansavimo mažinimo „IOM“ pajėgumai regione yra riboti.

    Europa: mažiau atvykimų, bet daug žūčių jūroje

    Europoje bendras atvykimų skaičius sumažėjo, tačiau pasikeitė migracijos srautų struktūra: „IOM“ teigimu, daugiausia atvykstančiųjų sudarė Bangladešo piliečiai, o sirų atvykimai mažėjo po politinių ir politikos pokyčių.

    Agentūros duomenimis, jūrų maršrutuose į Europą 2025 metais užfiksuota apie 3 400 mirčių ir dingimų. Iš jų 1 330 – centrinės Viduržemio jūros maršrute, o daugiau nei 1 200 – Vakarų Afrikos / Atlanto maršrute į Ispanijai priklausančias Kanarų salas.

    „IOM“ taip pat pranešė, kad 2025 metais beveik 900 mirčių ir dingimų užfiksuota kertant Bengalijos įlanką ir Andamanų jūrą. Šiuo maršrutu beveik išimtinai naudojasi rohinjų pabėgėliai, o 2025-ieji, pasak agentūros, tapo „mirtiniausiais metais šiam maršrutui per visą stebėjimų istoriją“.

    „Rizikos išlieka labai realios“

    „Maršrutai kinta reaguojant į konfliktus, klimato spaudimą ir politikos pokyčius, tačiau rizikos išlieka labai realios“, – sakė „IOM“ vadovė Amy Pope.

    „Už šių skaičių slypi žmonės, leidęsi į pavojingas keliones, ir šeimos, laukiančios žinių, kurios gali niekada neateiti“, – teigiama jos pareiškime.

    „Duomenys yra labai svarbūs norint suprasti šiuos maršrutus ir kurti priemones, kurios mažintų riziką, gelbėtų gyvybes ir skatintų saugesnius migracijos kelius“, – pridūrė ji.

    „IOM“ taip pat pabrėžė, kad nuo 2014 metų dingusių migrantų krizė tiesiogiai paveikė mažiausiai apie 340 000 jų šeimos narių.

    Agentūros teigimu, šie žmonės patiria rimtų psichologinių, socialinių, teisinių ir ekonominių pasekmių, kai artimojo dingimas taip ir lieka neišaiškintas.

    „Norint išsaugoti gyvybes migracijos maršrutuose visame pasaulyje ir padaryti matomas šeimas, kurios labiausiai nukenčia nuo šių išvengiamų netekčių, būtina tvari politinė valia“, – pažymėjo „IOM“.

  • Jūros dugne – „žvejybos įrankių kapinynas“: mokslininkai įvardijo nematomą grėsmę

    Jūros dugne – „žvejybos įrankių kapinynas“: mokslininkai įvardijo nematomą grėsmę

    Jūrų tarša Viduržemio jūroje ir Atlante pasiekia nerimą keliančius mastus, o mokslininkai įspėja: didžiausia grėsmė slypi ne paviršiuje, o dugne.

    Jūros dugne randama įvairiausių šiukšlių, tačiau ypač pavojinga tarša laikomi vadinamieji vaiduokliai – pamesti arba tyčia palikti žvejybos įrankiai. Tai tinklai, valai ir gaudyklės, kurie, likę vandenyje, dar ilgai „žvejoja“ toliau.

    Tokie įrankiai gaudo ir žaloją jūrų gyvūniją, o kai kuriose vietose pamažu formuoja savotišką „įrangos kapinyną“, pavojingą net patiems žvejams.

    „Žvejybos tinklai gali kelti saugumo problemų laivams“, – „Euronews“ sakė žvejas Juanas Pablo Pérezas iš Póvoa de Varzim apylinkių netoli Porto.

    Spręsti šią problemą siekia Europos Sąjungos finansuojamas projektas „NETTAG+“, subūręs mokslininkus, inžinierius ir žvejus. Jo tikslas – užkirsti kelią įrankių praradimui ir padėti susigrąžinti jau prarastą įrangą, taip mažinant žalą jūrų ekosistemoms.

    Viena iš krypčių – technologinė. Projekte kuriamos akustinės žymos su unikaliu identifikatoriumi, kurios tvirtinamos prie žvejybos tinklų. Jos leidžia įrankius sekti mobiliojoje programėlėje net ir iš didesnio nei 2 kilometrų atstumo.

    „Tai akustinė lokalizavimo sistema: nedideli įrenginiai tvirtinami prie tinklo ar kitos įrangos, o jei ji lieka jūros dugne, aš iš paviršiaus, naudodamas garsinį ryšį, galiu paklausti, kur yra pamestas tinklas, ir jį rasti“, – aiškino Alfredo Martinsas, „Sistemų ir kompiuterių inžinerijos, technologijų ir mokslo instituto“ (INESC TEC) tyrėjas ir Porto aukštosios inžinerijos mokyklos profesorius.

    Įrankiams, kurie jau seniai pradingę gelmėse, pasitelkiama robotinė sistema IRIS. Ji sonarais aptinka pamestą žvejybos įrangą, sudaro dugno žemėlapius ir taip prisideda prie saugesnių bei efektyvesnių paieškos ir iškėlimo operacijų.

    „Iš esmės robotas yra transporto priemonė, kurią galiu nusiųsti į konkrečią vietą ir pavesti atlikti tam tikro sudėtingumo užduotį“, – sakė A. Martinsas.

    Žvejai – svarbiausi sąjungininkai

    Projekte pabrėžiama, kad žvejų vaidmuo yra esminis tiek prevencijoje, tiek testuojant technologinius sprendimus realiomis sąlygomis.

    „Žvejai dalyvauja ne tik pirmoje projekto dalyje – prevencijoje, šiukšlių surinkime ir vandenyno sveikatos palaikyme. Jie taip pat įsitraukia į technologinius sprendimus“, – „Euronews“ teigė A. Martinsas.

    „NETTAG+“ komanda išbando sukurtas technologijas su žvejais skirtingomis jūros sąlygomis, naudodama įvairių tipų žvejybos įrankius.

    „Žvejai nori aktyviai prisidėti sprendžiant jūrų šiukšlių problemą, nes būtent jie pirmieji su ja susiduria ir pirmieji pajunta pasekmes“, – „Euronews“ sakė Sandra Ramos, „Tarpdisciplininio jūrų ir aplinkos tyrimų centro“ (CIIMAR) tyrėja.

    „Todėl jų dalyvavimas toks svarbus: jie nėra tik suinteresuota pusė – jie yra projekto partneriai. Jų atvirumas nuo pat pradžių, kai planavome sprendimus, net ir pačius technologiškiausius, rodo, kad sektoriui rūpi padėti išspręsti problemą, kuri juos taip stipriai vargina“, – pridūrė ji.

    Be technologinių priemonių, dalis kurių jau komercializuojama, projekte parengtas ir valdymo bei politikos sprendimų rinkinys, kurį būtų galima taikyti tiek pramoninėje, tiek smulkiojoje žvejyboje.

    Sprendimai išbandyti Póvoa de Varzim regione šiaurės Portugalijoje kartu su vietos žvejais, tačiau siekiama juos pritaikyti visos Europos mastu.

    „Visi šie sprendimai, ypač rekomendacijos, perduodami ne tik Europos, bet ir nacionaliniu lygmeniu – institucijoms, kurios valdo žuvininkystę. Yra bendrų rekomendacijų, bet taip pat ir kiekvienai šaliai specifinių. Todėl visą projekto sukauptą informaciją ir žinias siunčiame atitinkamoms organizacijoms“, – aiškino tyrėja.

    Projektas taip pat vertina, kokį poveikį aplinkai daro palikta žvejybos įranga kaip mikroplastikų, pavojingų cheminių medžiagų ir patogenų šaltinis.

    Tikimasi, kad pažangesnės technologijos, glaudesnis bendradarbiavimas ir tvaresnė praktika leis galiausiai sumažinti vaiduokliškos žvejybos įrangos mastą jūrose.

  • Britų ambasadorius perspėja: paliaubos trapios, o Hormūzo sąsiauris gali tapti kibirkštimi

    Britų ambasadorius perspėja: paliaubos trapios, o Hormūzo sąsiauris gali tapti kibirkštimi

    Persijos įlankos regione paliaubos kol kas laikosi, tačiau – vos vos. Jungtinės Karalystės ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Edwardas Hobartas sako, kad ši trapi pauzė yra vienintelis dalykas, skiriantis suvaldytą įtampą nuo naujo eskalacijos šuolio.

    Interviu „Euronews“ diplomatas pabrėžė, kad svarbiausia – išsaugoti ugnies nutraukimą, nes tik tuomet atsiranda reali erdvė politiniams sprendimams.

    „Svarbiausia tai, kad paliaubos vis dar galioja… mes neišspręsime karo, kol dar kovojame“, – sakė E. Hobartas.

    Pasak jo, diplomatija neprasideda lygiagrečiai su aktyviais karo veiksmais – ji seka po jų. Todėl regionas dabar tarsi pakibęs siauroje erdvėje tarp kovų ir galimų derybų.

    „Manau, kad dar nežinome… bet, žinoma, tikimės, jog tai yra pirmas žingsnis į tai, kas mus atves prie tvaraus sprendimo“, – kalbėjo ambasadorius.

    Ar ši viltis virs ilgalaike taika, didžiąja dalimi priklausys nuo 33 kilometrų pločio vandens ruožo – Hormūzo sąsiaurio. Tai ne tik regioninis įtampos taškas, bet ir globalus spaudimo svertas, kuriuo keliauja reikšminga pasaulio naftos tiekimo dalis. Sąsiauriui užsidarius, pasekmės būtų greitos ir plačiai jaučiamos.

    „Negalima lengvai kalbėtis, kai per Hormūzo sąsiaurį skrieja raketos“, – teigė E. Hobartas.

    Šis skubos jausmas, pasak diplomato, jau formuoja Londono ir Abu Dabio dialogą – ypač per pastaruosius Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus ir Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministro pokalbius.

    Saugumo bendradarbiavimas

    E. Hobartas sako, kad derybose dėmesys buvo sutelktas į esamą regioninę situaciją ir Iraną, taip pat į kritinę būtinybę užtikrinti, kad Hormūzo sąsiauris vėl veiktų be trikdžių.

    Už šių pokalbių slypi platesnis strateginis persiderinimas: stiprinamas saugumo bendradarbiavimas ir kartu kuriamos ilgalaikio atsparumo priemonės – nuo energetikos transformacijos iki finansinio saugumo.

    „Sutarėme dėl bendradarbiavimo tarp mūsų šalių pagrindų“, – sakė ambasadorius, pabrėždamas, kad tai apima ne tik užsienio politiką ir gynybą, bet ir dirbtinį intelektą, energetikos perėjimą, kovą su tarptautiniu nusikalstamumu bei neteisėtais finansais.

    Pasak jo, pastarieji išpuoliai nebuvo „eiliniai“ – jie žymėjo pavojingą lūžį, kuris, ambasadoriaus vertinimu, buvo precedento neturintis ir keliantis grėsmę gyvybėms.

    Vis dėlto, anot E. Hobarto, padariniai galėjo būti dar skaudesni: Jungtinių Arabų Emyratų gynybos sistemos suveikė, o perimtų taikinių dalis, jo teigimu, siekė 95 proc.

    Ambasadorius pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė laikosi apgalvotos pozicijos – teikti paramą, bet vengti eskalacijos.

    „Tai nebuvo Jungtinės Karalystės karas… tačiau, ypač ginant Persijos įlankos šalis, mes sudarėme sąlygas JAV padėti paremti tą gynybą“, – sakė E. Hobartas.

    Išliekanti rizika

    Krizė paskatino ir platesnį tarptautinį susitelkimą. Jūrinis saugumas, anksčiau dažnai laikytas techniniu klausimu, tapo geopolitiniu prioritetu. Pasak ambasadoriaus, tikslas – kad būtų laikomasi jūrų teisės ir tarptautiniai laivybos keliai išliktų atviri.

    Jis teigė, kad šią kryptį palaiko platus valstybių ratas – daugiau kaip 50 šalių esą prisidėjo prie pastangų remti laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje.

    Vis dėlto, E. Hobarto vertinimu, esminė rizika niekur nedingo – ji tik suvaldyta, o ne pašalinta.

    „Manau, kad rizika išlieka… ji mažesnė, kai nevyksta kovos ir yra galimybė kalbėtis“, – sakė ambasadorius.

    Gyvenantiems Jungtiniuose Arabų Emyratuose tai reiškia atsargią normalybę: kasdienybė tęsiasi, tačiau išlieka suvokimas, kad situacija gali staigiai pasikeisti. Pasak diplomato, užsieniečiai šiuo metu gali gyventi įprastai, bet turėtų atidžiai sekti, ką skelbia vietos institucijos.

    Jis pridūrė, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp raminančios žinutės ir realistiško atsako į neįprastą situaciją.

    Žvelgiant plačiau, ambasadorius akcentavo, kad Jungtiniai Arabų Emyratai veikia regione, kurio visų procesų kontroliuoti negali, todėl esminis jų stiprybės šaltinis – gebėjimas prisitaikyti ir reaguoti. Anot jo, nepaisant spaudimo, šalies pagrindiniai pranašumai išlieka: geografinė padėtis ir atvira, verslui palanki aplinka.

    Kol kas ši pusiausvyra laikosi.

  • ES ruošiasi atgaivinti bendrus dujų pirkimus: baiminasi kainų šoko ir trūkumo

    ES ruošiasi atgaivinti bendrus dujų pirkimus: baiminasi kainų šoko ir trūkumo

    Europos Komisija svarsto atgaivinti koordinuotus visos ES masto dujų pirkimus, Irano karui kurstant tiekimo sutrikimų baimes. Tai viena iš priemonių, kurias ES vykdomoji valdžia nagrinėja siekdama apsaugoti valstybes nuo kylančių kainų, sostinėms vis labiau nerimaujant dėl galimos energetikos krizės.

    Vis dėlto toks žingsnis gali sulaukti ir verslo kritikos: pramonės atstovai jau anksčiau abejojo koordinuoto kuro pirkimo veiksmingumu ir nauda rinkai.

    ES vadinamąją paklausos agregavimo schemą pirmą kartą įdiegė 2023 m. Tuomet ES pirkėjai buvo skatinami jungtis į bendrą platformą „AggregateEU“, kad sutelktų dujų paklausą ir ją suderintų su tiekimu iš užsienio. Tokiu būdu įmonės galėjo sudaryti tiek dvišalius, tiek bendrus sandorius. Idėja buvo sustiprinti derybinę galią, sumažinti riziką, kad įmonės konkuruos tarpusavyje, ir taip siekti palankesnių kainų bei apsaugoti bendrąją rinką.

    Nors „AggregateEU“ vėliau buvo integruota į platesnį priemonių rinkinį, Komisija siekia šias priemones išplėsti, kad būtų „palengvintas koordinuotas ES bendravimas su naftos ir dujų tiekėjais bei partnerėmis šalimis, turinčiomis panašų energijos importo profilį“, teigiama planuojamuose rašytiniuose komentaruose. Komisija nurodo tai darysianti „visiškai mobilizuodama“ platformas, kurios perėmė „AggregateEU“ funkcijas, įskaitant erdves, skirtas koordinuoti vandenilio ir žaliavų pirkimus.

    Tai leidžia suprasti, kad naujasis formatas gali apimti ir didesnę koordinaciją naftos pirkimų srityje, didėjant susirūpinimui, pavyzdžiui, reaktyvinių degalų tiekimu. Komisija taip pat ketina „stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą“, kad padidintų tiekimą iš kaimynystės regionų ir pasitelktų ES prekybos susitarimų tinklą.

    Vieno su Komisijos pozicija susipažinusio asmens teigimu, pagrindinis tikslas – sustiprinti ES derybinę galią Azijos rinkų atžvilgiu. Vis dėlto koordinuoto pirkimo atgaivinimas gali būti prieštaringas sprendimas.

    Pradinė „AggregateEU“ versija sulaukė nemažai kritikos: oponentai ragino užtikrinti didesnį duomenų skaidrumą ir kėlė klausimų dėl Komisijos teiginių apie plačiai paplitusį sistemos naudojimą. Kiti argumentavo, kad ES įsikišimas gali išbalansuoti jautrias tiekimo grandines, o dvišaliai sandoriai tarp patyrusių rinkos dalyvių esą veikia efektyviau.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį mėnesį teigė, kad platforma nuo 2023 m. padėjo suagreguoti 90 mlrd. kubinių metrų dujų pirkimų ir suderinti 77 mlrd. kubinių metrų paklausą ES. Tačiau lieka neaišku, ar šie skaičiai atspindi faktiškai įvykdytus pirkimus. Ji taip pat pripažino, kad platformą reikia tobulinti.

    Pastangos atgaivinti koordinuotus pirkimus rodo augančius raginimus ES veikti vieningiau, sprendžiant didėjančius energetikos iššūkius.

    Po to, kai šiemet uždarius Hormūzo sąsiaurį buvo sutrikdyta maždaug penktadalio pasaulio dujų tiekimo dalis, ES etaloninės dujų kainos (TTF) buvo trumpam šoktelėjusios iki beveik dvigubo lygio. Nuo tada ES šalys jau koordinavosi intensyviau, naudodamos ES forumus duomenims ir informacijai keistis. Taip pat šalys buvo skatinamos sumažinti dujų saugyklų užpildymo tikslus iki 80 proc. vidaus pajėgumų, kad būtų išvengta panikos pirkimų.

    Nors tai prisidėjo prie kainų stabilizavimo pastarosiomis savaitėmis, dalis valstybių vis tiek siekia išvengti nekoordinuotų veiksmų, galinčių sukurti disbalansų bendrojoje rinkoje. Kartu jos norėtų pasinaudoti turtingesnių kaimynių finansinėmis galimybėmis, kad tarptautinėse rinkose būtų išsiderėtos geresnės kainos.

    Neaišku, kiek aktyviai įmonės pasinaudojo šiomis platformomis Irano karo laikotarpiu. Praėjusį mėnesį vykusiame energetikos ministrų susitikime kelios šalys, remiantis posėdžio protokolu, ragino Komisiją skatinti didesnę koordinaciją. Protokole taip pat pažymima, kad tokį poreikį pripažino ir pati ES.

    Komisija šių planų nekomentavo. ES institucijos taip pat baiminasi, kad didėjant degalų trūkumui gali fragmentuotis bendroji rinka.

  • Prancūzija įšaldo 6 mlrd. eurų išlaidas: karo Artimuosiuose Rytuose smūgis biudžetui

    Prancūzija įšaldo 6 mlrd. eurų išlaidas: karo Artimuosiuose Rytuose smūgis biudžetui

    Prancūzija šiemet laikinai įšaldo 6 mlrd. eurų valstybės išlaidų, reaguodama į karo Artimuosiuose Rytuose ekonomines pasekmes.

    „Šiame etape negalime užsimerkti nei prieš karą, nei prieš skolą. Susidūrę su 6 mlrd. eurų krizės kaina, numatome 6 mlrd. eurų išlaidų, kurias būtų galima sustabdyti“, – po susitikimo su pagrindiniais ministrais ir įstatymų leidėjais žurnalistams sakė biudžeto ministras David Amiel.

    Ministras atkreipė dėmesį, kad papildomos mokesčių įplaukos, kurios anksčiau didėjo dėl brangesnių degalų, pradėjo trauktis: balandį jos sumažėjo 100 mln. eurų, nes dėl aukštų kainų lėtėjo degalų vartojimas.

    Finansų ministras Roland Lescure pabrėžė, kad išlaidų įšaldymas nebūtinai automatiškai reikš realius karpymus, nors tokia tikimybė ateityje išlieka. „Imamės atsargumo priemonių, galėsime koreguoti situaciją visų metų eigoje“, – teigė jis.

    R. Lescure taip pat patvirtino, kad vyriausybė sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,9 proc., o infliacijos prognozę padidino iki 1,9 proc.

    Prancūzijos valdžia svarsto išlaidų mažinimo priemones, siekdama sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais. Taip pat siekiama ištesėti įsipareigojimą iki 2029 metų deficitą sumažinti žemiau 3 proc. BVP, kaip reikalauja Europos Sąjungos taisyklės.

    Ekonomikos ministerijos atstovas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad iš 6 mlrd. eurų įšaldymo 4 mlrd. eurų sudarytų bendrojo biudžeto išlaidos, o likę 2 mlrd. eurų paliestų socialinio draudimo biudžetą, iš kurio finansuojamos sveikatos apsaugos išlaidos ir pensijos.

    Kol kas vyriausybė neįvardijo, kurias ministerijas priemonės paliestų labiausiai, taip pat nepatikslino, kada bus priimtas galutinis sprendimas dėl to, ar įšaldymas virs konkrečiais išlaidų mažinimais.

    Skaičiuojama, kad iš bendros 6 mlrd. eurų krizės sąnaudų sumos 3,6 mlrd. eurų sudaro išaugusios valstybės skolos aptarnavimo palūkanos. Dar 1 mlrd. eurų siejamas su neigiamu infliacijos poveikiu, 1 mlrd. eurų – su papildomomis karinėmis išlaidomis, o likusi dalis skiriama finansinei paramai Prancūzijos gyventojams ir verslui.

    Pranešama, kad ministras pirmininkas Sébastien Lecornu turėtų paskelbti apie degalų subsidijų pratęsimą labiausiai paveiktiems sektoriams bent iki gegužės. Pasak R. Lescure, gegužės subsidijų paketas gali būti platesnis ir apimti daugiau sektorių.

    Tuo metu tiek Europos Centrinis Bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas ragina vengti plačių subsidijų programų, nes jos esą yra brangios ir jas sudėtinga nutraukti, kai jos jau įvedamos. Europos Centrinis Bankas yra nurodęs, kad tokia parama turėtų būti laikina, tikslinė ir pritaikyta konkretiems poreikiams.

    „Tikslas – kuo anksčiau identifikuoti galimas problemas ir greitai imtis korekcinių veiksmų“, – savaitgalį Prancūzijos žiniasklaidai sakė R. Lescure.

  • ES svarsto privalomą reaktyvinių degalų dalijimąsi: kas nutiks, jei pritrūks kuro?

    ES svarsto privalomą reaktyvinių degalų dalijimąsi: kas nutiks, jei pritrūks kuro?

    Jei Europos Sąjungoje kiltų reaktyvinių degalų krizė ir pradėtų trūkti kuro, valstybės narės galėtų būti raginamos dalytis turimomis atsargomis, antradienį Briuselyje pareiškė ES transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas.

    Pasak komisaro, ES „palaiko avarines atsargas“ reaktyviniams degalams, kurios „gali būti ir bus išleidžiamos tik esant būtinybei“. Po vaizdo konferencijos su ES transporto ministrais surengtoje spaudos konferencijoje jis pabrėžė, kad bet koks nacionalinis degalų išleidimas turi vykti visiškai skaidriai, jog būtų išvengta rinkos iškraipymų.

    Paklaustas, ar ES šalys turėtų būti įpareigotos koordinuoti veiksmus ir dalytis reaktyvinių degalų rezervais, A. Tzitzikostas teigė, kad dabartinė savanoriška tvarka ateityje gali tapti privaloma.

    „Tai, kas šiandien yra savanoriška, gali tapti privaloma“, – sakė jis, kartu pabrėždamas, kad šiuo metu „panikuoti nėra reikalo“ ir degalų prieinamumas Bendrijoje esą nekelia neatidėliotino pavojaus.

    Komisaras taip pat nurodė, kad bus vertinama, ar reikalingas minimalus privalomų reaktyvinių degalų atsargų reikalavimas, pagal kurį valstybės narės turėtų palaikyti nustatytą avarinių rezervų lygį.

    Jo teigimu, planas „AccelerateEU“, kurį Europos Komisija ketina pristatyti trečiadienį kaip atsaką į pastaruosius sukrėtimus energetikos rinkose, apims naujo degalų stebėsenos centro kūrimą. Šis stebėsenos mechanizmas, pasak komisaro, startuotų nuo reaktyvinių degalų rinkos. Taip pat numatoma ieškoti alternatyvių reaktyvinių degalų tiekimo šaltinių Europai, įskaitant JAV gaminamą A tipo reaktyvinį kurą.

    Vis dėlto pažymima, kad JAV gaminamas kuras skiriasi nuo tarptautinio „Jet A1“ standarto, todėl importo didinimas į ES galėtų būti sudėtingesnis. Be to, tam reikėtų infrastruktūros pritaikymo, kad skirtingos kuro rūšys būtų laikomos atskirai, yra nurodęs vyresnysis naftos analitikas George Shaw.

    Reaktyvinių degalų kainos Europoje, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, išaugo daugiau nei dvigubai. Dėl to kai kurios ES oro linijos pradėjo atsisakyti nuostolingų skrydžių ir spartinti mažiausiai efektyvių orlaivių išvedimą iš eksploatacijos.

    Vokietija pranešė artimiausiomis dienomis šauksianti Nacionalinio saugumo tarybą, kad aptartų padėtį reaktyvinių degalų rinkoje.

    Tuo pat metu A. Tzitzikostas atmetė teiginius, kad ES esą baigiasi žibalas, ir pabrėžė, jog tokios kalbos „neatspindi tikrosios situacijos“.

    Oro linijų sektoriuje jau imamasi konkrečių priemonių: „Lufthansa“ planuoja iš savo eksploatuojamo parko išimti 27 lėktuvus, o „KLM“ mažins 80 reisų pirmyn ir atgal iš Amsterdamo Schiphol oro uosto.

    Be degalų klausimo, kai kuriuose oro uostuose problemų kelia ir biometrinis procesas, skirtas pakeisti paso antspaudus – dėl jo vietomis fiksuojamos ilgos eilės.

    Taip pat pažymima, kad dvi savaites trukusios paliaubos reikšmingai nesumažino nuogąstavimų dėl galimų tiekimo trikdžių ir tolesnio kainų augimo.

  • Europarlamente bręsta maištas: dėl energijos kainų siūlo stabdyti keliones į Strasbūrą

    Europarlamente bręsta maištas: dėl energijos kainų siūlo stabdyti keliones į Strasbūrą

    Daugiapartinė Europos Parlamento narių grupė ragina laikinai atsisakyti mėnesinių kelionių į Strasbūrą, kol tęsiasi energetikos krizė.

    Laiškuose, su kuriais susipažinta, Kairiųjų frakcijos ir dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) atstovai teigia, kad institucija turėtų rodyti pavyzdį ir vengti nebūtinų kelionių, ypač augant energijos ir degalų kainoms bei tvyrant įtampai Artimuosiuose Rytuose.

    „Kai valstybės narės ir ES piliečiai iš ES institucijų raginami nedelsiant imtis veiksmų taupyti energiją, tikslinga, kad ES institucijos pačios rodytų pavyzdį ir prisidėtų savo dalimi prie energijos taupymo“, – Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai balandžio 17 dieną adresuotame laiške rašė Nyderlandų europarlamentarė Anja Hazekamp ir kitų frakcijų nariai.

    Pasak jų, kas mėnesį į Strasbūrą perkeliant apie 4 tūkst. parlamentarų ir darbuotojų, siunčiama prieštaringa žinutė. Laiške primenama ir Europos Komisijos rekomendacija mažinti transporto poreikį bei, kur įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu.

    Panašiame laiške, kurį ECR atstovai ketina pateikti R. Metsolai trečiadienį, teigiama, kad brangios kelionės pirmyn ir atgal į Strasbūrą turėtų būti laikinai sustabdytos „atsižvelgiant į besitęsiančią energijos ir reaktyvinių degalų krizę“. Jų vertinimu, toks važiavimas „nesuderinamas su tuo, ko Komisija prašo piliečių ir verslo“.

    Dešiniųjų pažiūrų europarlamentarai ragina R. Metsolą „nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų“ ir sustabdyti nebūtinas keliones. Laiške pabrėžiama, kad „kai Sąjunga prašo piliečių taupyti, Parlamentas negali būti išimtis“.

    2022 metais skirtingų partijų europarlamentarų grupė jau buvo siūliusi laikinai stabdyti posėdžius Strasbūre, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europoje ėmė trūkti energijos išteklių.

    Kelionės į Strasbūrą buvo sustabdytos ir per COVID-19 pandemiją. Tuometinis Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli 2020 metais posėdžių Prancūzijos mieste atsisakė remdamasis force majeure taisyklėmis, o kelionių ribojimą įvardijo būtina „saugumo priemone“. Po 15 mėnesių pertraukos europarlamentarai buvo įpareigoti sugrįžti į posėdžius Strasbūre, be kita ko, dėl Paryžiaus spaudimo – Prancūzijos valdžia jau kelis dešimtmečius blokuoja sprendimus, galinčius sumenkinti Strasbūro, kaip oficialios Parlamento būstinės, statusą.

    Europos Audito Rūmų 2014 metų ataskaitoje nurodyta, kad metinės Europos Parlamento mėnesinio persikėlimo į Strasbūrą išlaidos viršijo 113,8 mln. eurų. Aplinkosaugininkai taip pat ne kartą kėlė susirūpinimą dėl vadinamojo didžiojo persikraustymo poveikio klimatui.

    Dabar europarlamentarai teigia, kad naujausias sukrėtimas, siejamas su JAV ir Izraelio karu su Iranu bei artėjančiu tiekimo suvaržymu, pateisina panašų lankstumą. Analitikų teigimu, užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje galėtų sukelti pasaulinę energetikos krizę. Jau fiksuojamas reaktyvinių degalų trūkumas ir išliekantys didesni degalų kaštai, o naftos kainos perkopė 100 JAV dolerių už barelį.

    Kita Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre numatyta kitą savaitę.

    Pastaba: istorija atnaujinta patikslinant balandžio 17 dienos laišką R. Metsolai pasirašiusių europarlamentarų politinę orientaciją.

  • Zelenskis skelbia: sutvarkytas „Družba“ vamzdynas, Vengrija gali atblokuoti 90 mlrd. ES paskolą

    Zelenskis skelbia: sutvarkytas „Družba“ vamzdynas, Vengrija gali atblokuoti 90 mlrd. ES paskolą

    Ukraina sutvarkė naftotiekį „Družba“, antradienį pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai atveria kelią atnaujinti naftos tranzitą į Vengriją ir gali padėti išspręsti kelis mėnesius trukusį ginčą dėl ES finansinės paramos Ukrainai.

    „Kaip buvo sutarta bendraujant su Europos Sąjunga, Ukraina baigė remonto darbus „Družba“ naftotiekio atkarpoje, kuri buvo pažeista per Rusijos smūgį. Vamzdynas gali atnaujinti veiklą“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.

    Jis pridūrė, kad šį žingsnį Ukraina sieja su Europos paramos paketo atblokavimu: „Tai siejame su Europos paramos paketo Ukrainai atblokavimu, kuris jau buvo patvirtintas Europos Vadovų Taryboje.“

    Naftotiekis, kuriuo rusiška nafta buvo tiekiama į Vidurio Europą, sustojo po to, kai sausį per Rusijos smūgį buvo apgadinta infrastruktūra. Incidentas tapo aštraus ginčo tarp Ukrainos ir Vengrijos epicentru. Budapeštas, didžiąją dalį naftos gaunantis iš Maskvos, kaltino Kyjivą vilkinant remonto darbus ir dėl to blokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, kurią Bendrijos lyderiai iš esmės buvo patvirtinę dar gruodį.

    V. Zelenskio pranešimas gali reikšti, kad Vengrija galiausiai atšauks veto. Paskola skirta paremti karo nualintą Ukrainos ekonomiką ir padėti šaliai atsilaikyti prieš plataus masto Rusijos invaziją. Iki pareigų pabaigos likus nedaug laiko, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo pareiškęs, kad pasipriešinimą atsisakys vos tik bus atnaujintas naftos tranzitas „Družba“ naftotiekiu.

    Optimizmo ženklų pasirodė ir ES institucijose: pirmadienį Kipro pirmininkaujama ES Taryba šį klausimą įtraukė į trečiadienį vyksiančio ES 27 ambasadorių susitikimo darbotvarkę. Taip pat numatoma, kad susitarimas bus pristatytas ES lyderių susitikime Kipre ketvirtadienį ir penktadienį.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa socialiniuose tinkluose padėkojo V. Zelenskiui už tai, kad, kaip buvo sutarta, „„Družba“ vamzdynas buvo suremontuotas ir jo veikla atkurta“.

    Vis dėlto V. Zelenskis perspėjo, kad nėra „jokių garantijų, jog Rusija neatkartos atakų prieš vamzdyno infrastruktūrą“.

  • Ne dieta, o vienas gėrimas: salierų ir obuolių sultys padeda greičiau pasijusti lengviau

    Lapkotinis salieras – traški daržovė, puikiai pagyvinanti salotas. Dėl savo struktūros jis dažnai valgomas ir vienas, tačiau labiausiai vertinamas dėl gausybės vitaminų bei mineralų. Iš jo nesunkiai pasigaminsite gaivias sultis, kurios ypač tinka po gausesnio pasivaišinimo.

    Lapkotiniame saliere gausu B grupės vitaminų, taip pat vitaminų E, K ir C. Valgant šią daržovę organizmas papildomas fosforu, kalciu, kaliu, cinku, magniu ir geležimi. Be to, saliere yra daug maistinių skaidulų ir beta karoteno.

    Teigiama, kad saliere esantys antioksidantai gali padėti slopinti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Dėl to jis siejamas su galimu prevenciniu poveikiu ir neurodegeneracinių ligų rizikos mažinimu.

    Reguliarus lapkotinio saliero vartojimas gali prisidėti prie geresnių kraujo lipidų rodiklių. Taip pat minimas galimas poveikis kraujospūdžiui ir gliukozės kiekiui kraujyje, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemos būklei.

    Ne mažiau svarbi ir nauda virškinimo sistemai. Didesnis skaidulų kiekis gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, gerinti žarnyno peristaltiką ir palaikyti sklandesnį virškinimą. Taip pat siejamas su uždegiminių procesų mažinimu ir mažesne skrandžio opų rizika.

    Lapkotinio saliero sultys, ypač derinamos su obuoliais, gali padėti palaikyti geresnius lipidų profilio rodiklius, suteikti energijos ir prisidėti prie svorio mažinimo pastangų. Jums reikės dviejų lapkotinių salierų ir trijų obuolių.

    Daržoves ir vaisius gerai nuplaukite, supjaustykite mažesniais gabalėliais ir pakaitomis išspauskite sulčiaspaude. Šias sultis geriausia gerti iškart po paruošimo. Stiklinę gėrimo galima vartoti net kasdien – tuomet poveikis dažniausiai juntamas ryškiau.

    Jei norisi sotesnio varianto, galima rinktis kokteilį iš lapkotinio saliero. Į jį įdedama daugiau papildomų ingredientų, todėl gėrimas tampa dar turtingesnis vitaminais ir mineralais. Vartojant kasdien, kai kurie žmonės pastebi geresnę savijautą ir lengvesnį svorio kontrolės procesą.

    Visus ingredientus kruopščiai nuplaukite. Obuolį ir imbierą nulupkite, obuolį supjaustykite ir pašalinkite sėklalizdį. Lapkotinį salierą taip pat supjaustykite mažesnėmis dalimis. Petražolių lapelius ir imbierą smulkiai sukapokite. Viską sudėkite į trintuvo indą, įpilkite vandens ir išspauskite vienos citrinos sultis.

    Viską gerai sutrinkite iki vientisos, glotnios konsistencijos. Kokteilį geriausia išgerti iškart po paruošimo, tačiau galima palikti ir kitai dienai – tada laikykite šaldytuve.

  • Pabarstykite bulves prieš kepdami: traškės labiau nei gruzdintos, o riebalų – minimaliai

    Bulvytės, keptos aliejuje, daugeliui yra klasika, tačiau jos neretai tampa tikra kaloringa „spąstų“ porcija. Jei norite išgauti idealų traškumą neišnaudodami litrų riebalų, verta išbandyti paprastą triuką – prieš kepant bulves apvolioti manų kruopose. Taip paruošti gabalėliai būna ypač gardūs ir traškūs.

    Kepimas su manų kruopų „paniruote“ leidžia pasiekti ryškų traškumą be gruzdinimo. Toks būdas paprastai reiškia mažiau riebalų ir lengvesnį patiekalą. Manų kruopose yra B grupės vitaminų, nemažai baltymų, taip pat geležies, kalio ir magnio, tačiau jos pasižymi gana aukštu glikemijos indeksu, todėl diabetu sergantiems žmonėms šis produktas nerekomenduojamas.

    Didžiausias manų kruopų privalumas – jų gebėjimas puikiai sugerti drėgmę. Kepant jos suformuoja ploną sluoksnį, kuris sutvirtėja ir sukuria traškią „plutelę“. O trumpai apvirus bulves prieš kepimą, vidus išlieka minkštas, todėl maloniai kontrastuoja su traškiu paviršiumi.

    Be to, manų kruopos padeda prieskoniams geriau prilipti prie bulvių, todėl skonis būna intensyvesnis. Tokie bulvių gabalėliai atrodo apetitą žadinančiai, tad tinka tiek šeimos pietums, tiek užkandžiui prie padažų.

    Kepimui labiausiai tinka miltingos bulvės – jose daugiau krakmolo ir mažiau drėgmės, todėl iškepus jos tampa traškesnės.

    Paruošimo būdas:

    Bulves nulupkite, nuplaukite ir supjaustykite skiltelėmis. Sudėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu ir įberkite arbatinį šaukštelį druskos. Užvirkite ir pavirkite 5 minutes, tuomet nupilkite vandenį.

    Atskirame dubenėlyje sumaišykite manų kruopas su čiobreliu, saldžiąja paprika, druska ir pipirais. Suberkite šį mišinį į puodą ant apvirtų, nugaravusių bulvių, uždenkite dangčiu ir gerai papurtykite, kad prieskoniai tolygiai padengtų visus gabalėlius.

    Kepimo skardą ar kepimo indą patepkite aliejumi, sudėkite bulves taip, kad jos nesiliestų. Dėkite į iki 250 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 30–40 minučių, kol bulvės taps auksinės spalvos. Patiekite kaip garnyrą arba kaip užkandį su mėgstamais padažais, pavyzdžiui, česnakiniu.