Blog

Dėl Irano karo ir vėliau uždaryto Hormūzo sąsiaurio įstrigę kruiziniai laivai pagaliau paliko svarbiausius Arabijos įlankos regiono uostus.

Penktadienį Maltos vėliava plaukiojantis keleivinis laivas „Celestyal Discovery“ išplaukė iš Dubajaus ir tapo pirmuoju kruiziniu laivu, nuo karo pradžios perplaukusiu sąsiaurį. Bendrovė „Celestyal Cruises“ pranešė, kad kitas jos laivas „Celestyal Journey“ taip pat išplaukė iš Kataro sostinės Dohos, patvirtindama „sėkmingą ir saugų abiejų laivų tranzitą“ šiuo vandens keliu.

„Po sėkmingo perplaukimo tiek „Celestyal Discovery“, tiek „Celestyal Journey“ dabar perdislokuojami į Viduržemio jūrą, kur, kaip planuota, pradės artėjantį vasaros sezoną“, – nurodė „Celestyal Cruises“.

„Galime patvirtinti, kad visi ateities reisai, kurie šiuo metu parduodami, vyks pagal tvarkaraštį, suteikiant mūsų svečiams ir kelionių partneriams užtikrintumą bei tęstinumą, bendrovei pereinant prie Viduržemio jūros maršrutų“, – teigiama pranešime.

Apie situacijos normalizavimą pranešė ir „MSC Cruises“ – bendrovė nurodė, kad laivas „MSC Euribia“ taip pat išplaukė iš Dubajaus, saugiai perplaukęs Hormūzo sąsiaurį.

„Plaukimas buvo įvykdytas glaudžiai koordinuojant veiksmus su atitinkamomis institucijomis“, – teigė „MSC Cruises“.

„MSC Euribia“ šiuo metu plaukia į Šiaurės Europą ir, kaip ir buvo numatyta, išvyks iš Kylio Vokietijoje gegužės 16 d., o iš Kopenhagos Danijoje – gegužės 17 d.

„TUI“ laivai jau pakeliui į Viduržemio jūrą

Sekmadienį bendrovė „TUI Cruises“ patvirtino, kad du jos laivai – „Mein Schiff 4“ ir „Mein Schiff 5“ – po sėkmingo išplaukimo atitinkamai iš Dubajaus ir Dohos jau „plaukia Viduržemio jūros link“.

„Abu laivai kursą laiko į Keiptauną, o vėliau sugrįš į įprastus tvarkaraščius“, – pranešė kruizų operatorius.

Pasak „TUI Cruises“, dėl perdislokavimo anksčiau atšaukti reisai vis dėlto įvyks: „Mein Schiff 4“ kelionė iš Triesto Italijoje, planuota nuo gegužės 17 d., ir „Mein Schiff 5“ reisas iš Herakliono Graikijoje, planuotas nuo gegužės 15 d., bus vykdomi kaip numatyta.

„Pastarosios kelios savaitės visiems mums tapo išskirtinių iššūkių laikotarpiu. Noriu ypatingai padėkoti mūsų kapitonams, įguloms bei visoms komandoms laivuose ir krante, kurios su dideliu profesionalumu, atsargumu ir atsidavimu padėjo įveikti šią situaciją.

„Todėl dar labiau džiaugiamės, kad dabar galime greitai grįžti prie įprasto darbo ir, kaip planuota, eksploatuoti visą mūsų laivyną. Tai, kad svečiams vis dėlto galime pasiūlyti anksčiau atšauktus kruizus, yra „TUI Cruises“ solidarumo ir efektyvumo įrodymas“, – sakė „TUI Cruises“ vadovė Wybcke Meier.

Taip pat pranešta, kad „TUI Cruises“ įgulos Keiptaune ir Maltoje prisijungs prie laivų, kurie ruošiami grįžimui į įprastą veiklą. Tuomet pirmieji svečiai, kaip ir buvo planuota, bus pasitikti laivuose Trieste ir Heraklione.

Artėjant vasaros sezonui, Ispanijos oro uostuose toliau netrūksta sumaišties – nuo streikų iki uždarymų. Šią savaitę vienas judriausių šalies šiaurės oro uostų bus uždarytas ilgiau nei mėnesiui, nes bus vykdomi kritiniai kilimo ir tūpimo tako priežiūros darbai.

„Santiago-Rosalía de Castro“ oro uostas, antras pagal užimtumą šiaurinėje Ispanijoje, neveiks nuo balandžio 23 d., ketvirtadienio, iki gegužės 27 d., trečiadienio. Galisijoje esantį oro uostą valdo Ispanijos operatorius „AENA“.

2025 metais oro uostas aptarnavo 3,1 mln. keleivių, o dėl planuojamo uždarymo, kaip skelbiama, gali nukentėti tūkstančiai tarptautinių keliautojų.

„Šiuo laikotarpiu oro uostas bus uždarytas visam oro eismui, o jokie pakilimai ar nusileidimai nevyks“, – savo interneto svetainėje nurodė oro uostas.

Į šį oro uostą skraidina tokios didžiosios oro bendrovės kaip „Ryanair“, „Vueling“ ir „Iberia“, todėl sprendimas gali sujaukti dalies keliautojų planus prieš prasidedant intensyviausiam vasaros atostogų laikotarpiui.

Keliautojams, nerimaujantiems dėl tvarkaraščių pokyčių, skrydžių statuso ar bilietų perregistravimo, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo pasirinktą oro bendrovę.

Į kokius artimiausius oro uostus galima skristi?

Galisija – populiari turistų kryptis, viliojanti įspūdingomis pakrantėmis, trimis UNESCO pasaulio paveldo vietovėmis ir vasarą mėgstamomis veiklomis gamtoje, tokiomis kaip žygiai, plaukimas baidarėmis ar maudynės.

Dėl to regione yra ir daugiau alternatyvių oro uostų, į kuriuos gali skristi tiek vietos, tiek užsienio turistai.

La Korunjos, dar vadinamas Alvedro, oro uostas – vienas artimiausių pasirinkimų: automobiliu nuo „Santiago-Rosalía de Castro“ jis pasiekiamas maždaug per 50 minučių. Nors daugiausia čia vykdomi vidaus skrydžiai, yra ir tarptautinių maršrutų iš London Heathrow, Ženevos, Paryžiaus bei Milano.

Taip pat skelbiama, kad 2026 metais oro uoste planuojama atidaryti naujus maršrutus iš Romos, Frankfurto ir Varšuvos.

Kitas variantas – Vigo oro uostas. Iš jo vykdomi skrydžiai iš London Luton, Milano, Ženevos ir Marakešo, tačiau dažnai jie būna su persėdimu – įprastai Madride arba Barselonoje. Vis dėlto tokios oro bendrovės kaip „Ryanair“ kartais siūlo ir tiesioginius sezoninius skrydžius.

Reikėtų įvertinti, kad iš Vigo iki Galisijos vietovių dažniausiai tenka vykti automobiliu apie pusantros valandos.

Ispanijos oro uostuose – nauja trikdžių banga

Žinia apie „Santiago-Rosalía de Castro“ oro uosto uždarymą pasirodė tuo metu, kai net 14 Ispanijos oro uostų jau patiria didelius trikdžius dėl plataus masto streikų ir darbo nutraukimų, kuriuos organizuoja skrydžių vadovų profesinės sąjungos, tokios kaip „CCOO“ ir „USCA“.

Tarp paveiktų oro uostų – Jerez de la Frontera, Madrid-Cuatro Vientos, Sevilija ir La Korunja, taip pat Kanarų salų oro uostai Lanzarotėje, La Palmoje, Fuerteventūroje, La Gomeroje ir El Hierro.

Ilgaamžiškumo kelionės 2026 metais iš nišinio reiškinio vis labiau tampa masiniu. Tai, kas anksčiau buvo prieinama beveik tik elitinėse medicinos klinikose, šiandien formuoja platesnę sveikatingumo industriją: keliautojai vis dažniau ieško ne trumpalaikio atsipalaidavimo, o pamatuojamos, ilgalaikės naudos sveikatai.

Tikslas – ne vien pailsėti, bet išvykti patyrus apčiuopiamų pokyčių, kurie išlieka ir gerokai po viešnagės. Visoje Europoje daugėja poilsio vietų, siūlančių struktūruotas, moksliškai pagrįstas programas ilgalaikei savijautai gerinti.

Dauguma tokių programų apjungia medicininę diagnostiką, personalizuotą mitybą ir tikslines terapijas, skirtas prailginti sveiką gyvenimo laikotarpį.

Štai 10 ilgaamžiškumo poilsio vietų Europoje, kurias verta įtraukti į planus jau dabar.

„Clinique La Prairie“, Montreux, Šveicarija

Viena seniausių ir geriausiai žinomų ilgaamžiškumo krypčių – ši Šveicarijos klinika išsiskiria medicininiu požiūriu į senėjimą. Svečiams pirmiausia atliekami išsamūs tyrimai, o tuomet sudaroma individuali programa, apimanti mitybos planus, ląstelinių procesų palaikymo terapijas ir pažangias procedūras.

Metodika čia – struktūruota ir itin tiksli, todėl „Clinique La Prairie“ dažnai laikoma savotišku ilgaamžiškumo kelionių etalonu. Klinikos pagrindinė revitalizacijos programa tebėra viena labiausiai atpažįstamų ilgaamžiškumo protokolų pasaulyje.

„Chenot Palace Weggis“, Weggis, Šveicarija

Įsikūrusi prie Liucernos ežero, ši vieta orientuota į detoksikaciją ir energijos atstatymą, taikant „Chenot“ metodą – moksliškai paremtą detoksikacijos programą, kuri siekia padėti organizmui pašalinti toksinus, sustiprinti ląstelių energiją ir atkurti bendrą pusiausvyrą.

Programos griežtai suvaldomos: derinami medicininiai testai, mityba, judėjimas ir procedūros, kurių tikslas – organizmo „perstatymas“ ląsteliniu lygiu.

Paprastai rekomenduojama viešnagės trukmė – ne trumpesnė nei septynios dienos, nes akcentuojami pamatuojami fiziologiniai pokyčiai, o ne greiti sprendimai.

„Lanserhof Tegernsee“, Tegernsee, Vokietija

Žarnyno sveikatos ir medžiagų apykaitos atstatymo srityje ši vieta laikoma viena lyderių. „Lanserhof“ derina šiuolaikinę diagnostiką su tradicine Mayr terapija, kurios esmė – pasninkas, žarnyno valymas ir virškinimo gerinimas.

Pagrindą sudaro griežti mitybos planai, o tikslas – ilgalaikis gyvenimo būdo pokytis. Klinika taip pat žinoma dėl kasdienės rutinos: valgiai prižiūrimi mediciniškai, o pasninko protokolai padeda iš naujo „perkrauti“ virškinimo sistemą.

„SHA Wellness Clinic“, Alicante, Ispanija

Virš Viduržemio jūros įsikūrusi „SHA“ apjungia Vakarų mediciną ir Rytų terapijas. Programos orientuotos į detoksikaciją, imunitetą ir energijos lygį, daug dėmesio skiriant prevencijai bei individualiam sveikatos planavimui.

Čia siūlomos ir specializuotos ilgaamžiškumo programos, integruojančios genetinius tyrimus bei pažangią diagnostiką, kad būtų galima sudaryti itin personalizuotas sveikatos strategijas.

„Palazzo Fiuggi“, Fiuggi, Italija

Ši vieta Italijoje sujungia medicinos žinias su judėjimu ir mityba. Svečiams sudaromos individualios programos, kuriose derinama diagnostika, žygiai, terminės procedūros ir aiškiai struktūruoti valgymo planai, skirti fizinei pusiausvyrai atkurti.

„Palazzo Fiuggi“ remiasi istoriniu Fiuggi gydomųjų vandenų palikimu – jie ilgai siejami su organizmo valymu ir iki šiol išlieka daugelio programų ašimi.

„Original Mayr Medical Resort“, Maria Wörth, Austrija

Vienas iš klasikinių Mayr terapijos centrų, orientuotas į žarnyno sveikatą, detoksikaciją ir mitybos discipliną. Čia mažiau prabangos, daugiau rezultatų – itin akcentuojamas ilgalaikis elgsenos pokytis.

Programoje daug dėmesio skiriama porcijų kontrolei ir valgymo įpročiams, pavyzdžiui, sąmoningam kramtymui – tai laikoma svarbia virškinimo ir bendros savijautos gerinimo dalimi.

„Euphoria Retreat“, Mystras, Graikija

Holistiškesnė alternatyva klinikinėms programoms – „Euphoria“ jungia senovės graikų filosofiją su šiuolaikiniu sveikatingumo mokslu. Daugiausia dėmesio skiriama emocinei sveikatai, streso mažinimui ir bendrai pusiausvyrai.

Vietos „vizitinės kortelės“ programos dažnai apjungia psichoterapijos metodus ir fizines terapijas, taip siūlydamos integruotą požiūrį į psichinę ir fizinę gerovę.

„Minos Palace Resort“, Kreta, Graikija

Šis tik suaugusiesiems skirtas poilsio kompleksas siūlo individualias sveikatingumo programas, kuriose diagnostika derinama su šviesos terapija, sąmoningumo praktikomis ir kitomis priemonėmis. Aplinka ir tempas čia ramesni, tačiau programos vis tiek grindžiamos pamatuojamu savijautos gerėjimu.

Svečiai gali rinktis ilgaamžiškumo kryptis, apimančias miego optimizavimą ir streso stebėseną, atspindinčias vis didesnį duomenų vaidmenį šiuolaikiniame sveikatingumo turizme.

„Grand Resort Bad Ragaz“, Bad Ragaz, Šveicarija

Šis Šveicarijos kurortas jungia medicinos kompetenciją ir aukšto lygio svetingumą. Siūlomos ilgaamžiškumo programos orientuotos į prevenciją, reabilitaciją ir fizinį pajėgumą, o medicinos centras laikomas vienu pažangiausių regione.

Kurortas įsikūręs prie natūralių terminių šaltinių, kurie naudojami jau šimtmečius ir iki šiol išlieka svarbia terapinių procedūrų dalimi.

„Six Senses London“, Londonas, Anglija

Viena naujausių šios krypties vietų – miesto formato ilgaamžiškumo poilsis Londone. Čia galima tikėtis biohakingo procedūrų, miego programų ir sveikatingumo diagnostikos, pritaikytos trumpesnėms, labiau prieinamoms viešnagėms.

Šios vietos atsiradimas rodo platesnę tendenciją: ilgaamžiškumo sprendimai vis dažniau integruojami į kasdienį gyvenimą, o aukštesnės klasės sveikatingumo paslaugos tampa pasiekiamos ir be kelionių į atokias vietoves.

Kazachstanas, viena didžiausių ir žaliausių pasaulio valstybių, paskelbė planus plėsti nacionalinių parkų tinklą.

Skaičiuojama, kad iki 2035 metų saugomų teritorijų plotas turėtų padidėti maždaug 20 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tuomet bendras saugomas plotas siektų apie 332 tūkst. kvadratinių kilometrų – daugiau nei Lenkijoje ar Italijoje.

Kazachstanas neretai siejamas su vieta, kur, kaip manoma, kilo obuolys. Šalis garsėja ir milžiniškomis stepėmis, ryškiai raudonu Čaryno kanjonu, įspūdingais Altajaus kalnais bei Kaindy ežeru, kurio vandenyje stūkso apsemtas miškas.

Ši Centrinės Azijos valstybė taip pat išsiskiria klajoklių kultūra – ypač erelių medžioklės tradicijomis – todėl kartais vadinama „klajūnų žeme“.

Nors šalis turi daug gamtinių išteklių ir įspūdingų vietovių, ji vis dar palyginti retai pasirenkama nuotykių ir gamtos turizmo mėgėjų. Tikimasi, kad naujos žaliosios erdvės ir infrastruktūros plėtra šią situaciją pakeis.

Kodėl Kazachstanas plečia nacionalinius parkus?

Pastaraisiais metais Kazachstanas daug investuoja į ekologinės pusiausvyros atkūrimą ir tvaraus turizmo skatinimą. Nacionalinių parkų plėtra – platesnės biologinės įvairovės strategijos dalis, pavadintos „Biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo koncepcija 2026–2035“.

Plane numatyta saugoti unikalias šalies teritorijas – nuo vėjuotų Aralo Karakumo dykumos kopų iki snieguotų Tian Šanio viršūnių ir Karkaraly miškų. Taip pat ketinama didinti miškų plotus: planuojama pasodinti arba atkurti apie 8 tūkst. kvadratinių kilometrų miško, be to, bus plečiamos esamos saugomos teritorijos.

Iniciatyva turėtų prisidėti ir prie Kazachstano biologinės įvairovės apsaugos. Šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. augalų rūšių ir apie 230 gyvūnų rūšių. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Bucharos elnias, snieginis leopardas ir gazelė, yra nykimo rizikoje.

Tikimasi, kad tai atvers daugiau galimybių turizmui: gali išaugti paukščių stebėjimo, laukinių gyvūnų sekimo ir žygių miškais pasiūla.

Taip pat siekiama prisidėti prie tokių ekosistemų kaip Aralo jūros baseinas atkūrimo, o tai galėtų paskatinti tvarų ekoturizmą. Šalis jau sodina saksaulus išdžiūvusioje Aralo jūros dugno teritorijoje, kad būtų stabdoma tolesnė degradacija.

Plėtra turėtų reikšti ir patogesnę infrastruktūrą keliautojams: planuojama įrengti lankytojų centrus, daugiau „glamping“ tipo stovyklaviečių, naujų žygių ir pasivaikščiojimo takų, taip pat daugiau navigacinių ženklų, ypač Ile-Alatau ir Kolsai ežerų regionuose.

Daugiau dėmesio ketinama skirti jodinėjimui bei atokesniems ekokaimeliams, o šioms patirtims planuojama parengti ir daugiau gidų.

Be to, Kazachstanas į natūralias buveines grąžina kai kurias gyvūnų rūšis, tarp jų – tigrus, kulanų populiacijas ir Prževalskio arklius, siekdamas atkurti natūralių ekosistemų pusiausvyrą.

Planuojant kelionę į Portugaliją dažniausiai pirmiausia į galvą ateina Lisabona ir Portas, o galbūt dar piečiau esanti Algarvės pakrantė. Tačiau šalis siekia pakeisti įprastus maršrutus: kelių milijonų eurų investicijos turėtų nukreipti turistų srautus į mažiau lankomas vidaus teritorijas ir taip perbraižyti Portugalijos turizmo žemėlapį.

Portugalijos vyriausybė finansuoja 12 turizmo projektų, kuriems skiriama 4,5 mln. eurų. Bendra investicijų suma siekia apie 11 mln. eurų – lėšos bus nukreiptos turizmo plėtrai šiaurinėje ir centrinėje Portugalijos dalyje, taip pat Alentežu ir Ribatežu regionuose.

Šios priemonės yra platesnės iniciatyvos „Growing with Tourism“ dalis. Ji startavo 2025 m. vasarį, o jos biudžetas sudaro 30 mln. eurų.

Prioritetai – gamta, gastronomija ir sveikatingumas

Naujausiai paskirstytas finansavimas numatytas viešosioms, privačioms ir asociacijų tipo organizacijoms. Pirmenybė teikiama kelioms kryptims: gamtos, gastronomijos, aktyvaus laisvalaikio, sveikatingumo ir kultūriniam turizmui.

Projektai taip pat orientuoti į naujų turizmo produktų kūrimą, vadinamųjų išmaniųjų teritorijų vystymą, istorinio ir kultūrinio paveldo gaivinimą, tvarumo skatinimą bei miestų atnaujinimą.

Be to, numatoma investuoti į darbuotojų kompetencijų stiprinimą: planuojamos mokymų ir gebėjimų ugdymo programos, skirtos ir pažeidžiamesnėje situacijoje esantiems sektoriaus darbuotojams.

Ministras: mažesni projektai ypač patrauklūs užsieniečiams

Pasirašant investicijų sutarčių paketą, ekonomikos ir teritorinės sanglaudos ministras Castro Almeida pripažino, kad egzistuoja ir didesni projektai, galintys vystytis be tokios didelės valstybės paramos. Vis dėlto, jo teigimu, yra ir mažesnių iniciatyvų, kurios – ypač šalies gilumoje – gali turėti didelę pridėtinę vertę.

„Tačiau yra ir mažesnių projektų, ypač vidaus teritorijose, skirtų kultūros ir gamtos paveldui stiprinti – jie užsienio lankytojams labai patrauklūs ir nauji“, – kalbėjo Castro Almeida.

Ministro teigimu, būtent tokie mažesnio masto projektai turi būti aktyviai pristatomi ir viešinami.

Turistų daugėja, bet didmiesčiai pavargsta

Remiantis „Turismo de Portugal“ duomenimis, 2025 m. Portugalija priėmė 32,5 mln. lankytojų, iš jų 19,7 mln. buvo atvykę iš užsienio.

Daugiausia turistų atvyko iš Jungtinės Karalystės ir JAV – atitinkamai 2,5 mln. ir 2,4 mln. lankytojų. Toliau rikiavosi Ispanija, Vokietija ir Prancūzija, iš kurių taip pat sulaukta milijoninių srautų.

Nacionalinė turizmo institucija skelbia, kad augantis lankytojų skaičius sugeneravo apie 29,1 mlrd. eurų turizmo pajamų. Vis dėlto vietos bendruomenėse vis dažniau reiškiamas nepasitenkinimas dėl itin didelių turistų srautų pagrindinėse kryptyse, tokiose kaip Lisabona ir Portas.

„The Guardian“ anksčiau analizavo perteklinio turizmo problemą Portugalijoje ir Ispanijoje, kalbino gyventojus, kurių kasdienybę keičia turistams nuomojami būstai. Vienas Lisabonos gyventojas sakė:

„Labai keista. Įsivaizduokite – neturiu kaimynų, nors gyvenu didelio miesto centre“, – teigė vietos gyventojas, pasakodamas apie augantį turistams nuomojamų būstų skaičių. Jis pridūrė, kad dėl to dalis Portugalijos sostinės ima priminti „vaiduoklišką vietą“.

Portugalija, ministro teigimu, turistų dar neturi per daug

Castro Almeida į turizmą žvelgia optimistiškiau. Jis šią sritį pavadino „labai svarbia veikla“, kuri „kelia šalį į viršų“.

„Vieną ar kitą savaitę per metus, vienoje ar kitoje šalies vietoje turizmo gali būti per daug, bet apskritai – visoje šalyje ir per visus metus – turistų neturime per daug“, – sakė ministras.

Helsinkyje atidarytas naujas tiltas, kuris tapo ir ilgiausiu, ir aukščiausiu Suomijoje. Tačiau yra viena svarbi detalė: automobiliams juo važiuoti negalima.

„Kruunuvuorensilta“ tiltas sujungia Korkeasaari ir Kruunuvuorenranta. Jo ilgis siekia 1 191 metrą, o tiltas skirtas pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.

Naujasis statinys reikšmingai pakeitė susisiekimą: Kruunuvuorenranta nuo miesto centro dabar yra maždaug 5,5 kilometro atstumu, kai anksčiau kelionė siekdavo apie 11 kilometrų.

„„Kruunuvuorensilta“ tiltas yra naujas, unikalus ir jaudinantis Helsinkio simbolis. Tai vaizdas, kuris pritrauks lankytojų iš arti ir toli. Naujasis tiltas keičia tai, kaip mes matome Helsinkį – jis visiškai nauju būdu sujungia Kruunuvuorenranta ir Laajasalo teritorijas su didesne centrinio miesto dalimi“, – sakė Helsinkio meras Danielis Sazonovas.

Per atidarymo savaitgalį tiltą aplankė daugiau nei 50 tūkst. žmonių.

Kitos naujovės Helsinkyje

Vasario mėnesį lankytojams vėl duris atvėrė Yrjönkatu plaukimo salė – seniausia vis dar veikianti plaukimo salė Šiaurės šalyse. Ji ypač patiks Art Deco stiliaus gerbėjams.

Taip pat artimiausiais mėnesiais „Seurasaari“ atviras muziejus ketina pristatyti tradicinį suomišką vasarnamį. Namas buvo pastatytas 1953 metais ir iki šiol buvo nuolat naudojamas – tai galimybė iš arti pamatyti, kaip suomiai leidžia šiltąjį sezoną.

Helsinkio centrinėje geležinkelio stotyje, istorinėje valgomojo salėje, neseniai atidarytas naujas restoranas „Taulu“.

Ieškantiems nakvynės siūloma dar viena naujiena: praėjusių metų spalį duris atvėrė „Waldorf Astoria Helsinki“. Kai kuriuose didžiausiuose šio viešbučio apartamentuose įrengtos kambariuose esančios pirtys, garinės ir sūkurinės vonios privačioje terasoje.

Keliautojai dažnai skirstomi į dvi stovyklas: vieni į oro uostą atvyksta gerokai anksčiau, ramiai pereina patikrą ir neskubėdami pasimėgauja maistu bei gėrimais, kiti iki paskutinės minutės „testuoja oro uosto teoriją“ ir tiesiai iš įėjimo skuba prie vartų.

Skubantieji praranda dalį kelionės malonumo, ypač jei jų oro uostas patenka į dešimtuką, kurį sudaro „Skytrax“ geriausio oro uostų maitinimo apdovanojimai. Vertinant atsižvelgiama į kavinių, barų ir restoranų pasirinkimą, įvairovę, kokybę (įskaitant greitąjį maistą) bei kainos ir kokybės santykį.

Šiemet pirmąją vietą užėmė Singapūro Changi oro uostas, tačiau į geriausiųjų sąrašą pateko ir keli Europos oro uostai.

5 vieta – Romos Fiumicino oro uostas

Didžiausias Italijos oro uostas pagal keleivių srautą šiemet įvertintas penktąja vieta dėl stipraus gastronominio pasiūlymo.

Čia netrūksta progų dar kartą pasimėgauti itališka virtuve prieš išvykstant: galima rinktis romietišką piceriją „180 Grammi“, neapolietiškų picų vietą „Rossopomodoro“ ar garsų Florencijos sumuštinių barą „All’Antico Vinaio“.

Norintys kitokių skonių ras makaronų barą „Ajisen Ramen“ ar sušių vietą „Temakinho“. O paskutiniam itališkam gurkšniui tiks kraftinio alaus erdvė „Doppio Malto“ arba „Berlucchi“ vyno baras.

6 vieta – Miuncheno oro uostas

Apie 60 restoranų, kavinių ir bistrų pasirinkimas padėjo Miuncheno oro uostui užimti šeštą vietą.

Bavarijos vartais vadinamas oro uostas akcentuoja regioninę virtuvę ir gėrimus: čia veikia kepykla „Backstube Wünsche“, aludė „Airbräu“, taip pat „Subralott“, kuri orientuojasi į sveikesnį, vietiniais produktais paremtą maistą.

Dar vienas išskirtinis taškas – „Cloud 7“, kur galima mėgautis vaizdais į oro uosto riedėjimo takus.

8 vieta – Londono Heathrow oro uostas

Didžiausias pagal keleivių srautus Europos oro uostas siūlo gausybę vietų pavalgyti per keturis veikiančius terminalus.

Čia rasite daug Jungtinės Karalystės tinklų, tokių kaip „Leon“, „Pret“ ir „Wagamama“. Norintiems išskirtinesnės patirties siūloma užsukti į „Fortnum & Mason Bar“, „Le Café Louis Vuitton“ ar „Gordon Ramsay’s Plane Food Market“.

Alternatyva – britiško pubo atmosfera: oro uoste veikia net du „Wetherspoons“, taip pat „London’s Pride By Fullers“, kurio alus verdamas Chiswick rajone, kiek daugiau nei 12 kilometrų nuo oro uosto.

9 vieta – Stambulo oro uostas

Anksčiau jau laimėjęs „Skytrax“ geriausio maitinimo apdovanojimą, Stambulo oro uostas šiemet liko devintas.

Terminale pristatoma apie 65 skirtingos maisto koncepcijos – nuo „Saltbae Burger“ iki „Simit Sarayı“, garsėjančio tradicine žiedine duona, ir pide patiekalų vietos „Pidem“.

Gėrimams tinka „Bottega Prosecco Bar“ arba „Brewmark Pub“.

Už Europos ribų į geriausiųjų dešimtuką taip pat pateko Seulo Inčono (2 vieta), Tokijo Hanedos (3), New Chitose (4), Tokijo Naritos (7) ir Hiustono „George Bush“ (10) oro uostai.