CP v2

Blog

  • Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa siekia tapti viena pagrindinių DI lyderių ir konkuruoti su JAV bei Kinija, tačiau šias ambicijas gali pristabdyti brangstanti elektra. Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos kainos regione šoktelėjo, o tai ypač skaudžiai smogia didžiausiems DI „varikliams“ – duomenų centrams.

    Duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl net nedidelis kainų pokytis tiesiogiai veikia investicijų atsiperkamumą. Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai tampa itin jautrūs energijos sąnaudoms, o rinkdamiesi vietą plėtrai investuotojai pirmiausia žiūri į stabilų ir pigų elektros tiekimą.

    Duomenų centrai kelia įtampą

    HEC Paris mokslininkas Olivier Darmouni atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis duomenų centrų skaičius karštuosiuose taškuose gali didinti elektros kainas 20–40 proc. Tokios teritorijos jau formuojasi ne tik JAV, bet ir Europoje, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo paklausos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Europos energijai imlių pramonės šakų mokama elektros kaina pastaraisiais metais vidutiniškai buvo maždaug dukart didesnė nei JAV. Tai mažina regiono konkurencingumą ir didina riziką, kad dalis DI infrastruktūros investicijų bus nukreiptos kitur.

    Kas laimės, o kas pralaimės?

    „Wood Mackenzie“ atstovas Chris Seiple nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV duomenų centrų plėtroje: energijos kaina, plėtotojų geografinis pasiskirstymas ir projekto įgyvendinimo greitis. Kuo ilgiau užtrunka prijungimas prie tinklų ir leidimų gavimas, tuo brangiau kainuoja kapitalas ir tuo labiau nukenčia planai.

    „Nvidia“ atstovas Vladimiras Prodanovicius yra pareiškęs, kad dalis Vidurio Europos jau praranda konkurenciją, kaip pavyzdžius įvardydamas dideles elektros kainas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad nauji objektai dažniau gali būti planuojami ten, kur elektros kaina mažesnė, o tinklai – lengviau plečiami.

    Šiaurės šalys ir Prancūzija kyla

    Dažniausiai kaip potencialūs laimėtojai įvardijamos Šiaurės šalys ir Prancūzija, kur elektros kainos istoriškai žemesnės, o energijos šaltinių miksas įvairesnis. Šiaurės regione reikšmingą vaidmenį atlieka hidroenergetika ir vėjas, o Prancūzijoje – didelė branduolinės energetikos dalis, kuri paprastai suteikia daugiau kainų stabilumo.

    Praktikoje tai jau atsispindi investicijose: „Microsoft“ kartu su partneriais vysto didelio masto DI infrastruktūros projektus Norvegijoje, taip pat planuoja plėtrą Švedijoje ir Danijoje. Tokie sprendimai rodo aiškią rinkos kryptį – DI pajėgumai keliasi arčiau pigesnės ir patikimesnės elektros.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien žema kaina nepakanka. Kad Europa išliktų konkurencinga, būtina greičiau plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir didinti tarpvalstybinę integraciją, kad energijos kaina būtų stabilesnė visame regione.

  • „Samsung“ streikas gali įtraukti 47 000 darbuotojų: valdžia perspėja dėl milžiniškų nuostolių

    „Samsung“ streikas gali įtraukti 47 000 darbuotojų: valdžia perspėja dėl milžiniškų nuostolių

    Pietų Korėjoje artėja didelio masto „Samsung Electronics“ darbuotojų streikas, kuriame, profesinės sąjungos teigimu, gali dalyvauti daugiau kaip 47 000 žmonių. Situacijai aštrėjant, šalies vadovai viešai ragina abi puses susitarti, nes bet koks gamybos trikdis galėtų atsiliepti ne tik įmonei, bet ir visai ekonomikai.

    Prezidentas Lee Jae Myung socialiniuose tinkluose pabrėžė, kad turi būti gerbiamos ir darbuotojų, ir verslo teisės.

    „Darbas turi būti gerbiamas tiek pat, kiek ir verslas, o įmonių valdymo teisės turi būti gerbiamos tiek pat, kiek ir darbuotojų teisės“, – sakė Lee Jae Myung.

    Pagrindinis ginčo taškas yra rezultatų pagrindu mokamos premijos. Profesinė sąjunga siekia aiškesnės ir formaliai įtvirtintos premijavimo tvarkos, didesnės premijų dalies nuo veiklos pelno ir premijų ribojimo panaikinimo, tuo metu vadovybė siūlo mažesnę pelno dalį skirti premijoms bei vienkartinį kompensacinį paketą.

    Derybos laikomos kritiškai svarbiomis, nes mikroschemų ir atminties lustų gamyba yra viena jautriausių „Samsung Electronics“ veiklų. Puslaidininkių sektoriuje net trumpas sustabdymas gali sukelti grandininį efektą: vėluojančius užsakymus, išaugusias logistikos sąnaudas ir didesnį spaudimą pristatymo terminams pasaulinėse tiekimo grandinėse.

    Valdžios signalai dėl ekonomikos

    Šalies ministras pirmininkas Kim Min-seok viešai perspėjo, kad užsitęsęs konfliktas gali pareikalauti itin didelių ekonominių kaštų ir kad valdžia svarstytų atsako priemones. Pietų Korėjos teisinėje praktikoje numatyta galimybė taikyti vadinamąjį skubų ginčo sureguliavimą, kai tam tikrais atvejais streikas gali būti laikinai sustabdytas.

    Ministro pirmininko vertinimu, tiesioginiai nuostoliai galėtų siekti apie 660 milijonų eurų, o blogiausiu scenarijumi, jei dėl trikdžių tektų nurašyti gamybos procese esančias puslaidininkių plokšteles, žala galėtų išaugti nepalyginamai labiau. Profesinė sąjunga tokius vertinimus ginčija ir teigia, kad ankstesni gamybos pristabdymai esą buvo susiję ir su techninėmis patikromis bei procesų korekcijomis.

    Kodėl tai svarbu visai šaliai

    „Samsung Electronics“ Pietų Korėjoje laikoma sisteminės svarbos bendrove: ji sudaro reikšmingą šalies eksporto dalį ir užima didelį svorį akcijų rinkoje. Dėl to bet kokie ilgalaikiai gamybos sutrikimai gali paveikti ne tik įmonės rezultatus, bet ir investuotojų nuotaikas, tiekėjus bei susijusias pramonės šakas.

    Analitikai pastaraisiais metais taip pat dažniau kalba apie koncentracijos riziką, kai reikšminga ekonomikos ir rinkų dalis priklauso nuo palyginti nedidelio skaičiaus didžiųjų bendrovių. Tokiu atveju sukrėtimai vienoje įmonėje greičiau persiduoda platesniam ekonomikos paveikslui, ypač kai pasaulinėje rinkoje svyruoja paklausa duomenų centrams ir puslaidininkių sprendimams, kuriuos skatina ir DI plėtra.

    Kol kas lemiamas klausimas išlieka derybų baigtis ir tai, ar pavyks pasiekti kompromisą iki planuojamos streiko pradžios. Rinkos dalyviai atidžiai stebi situaciją, nes nuo jos priklausys tiek „Samsung Electronics“ gamybos stabilumas, tiek platesnis Pietų Korėjos pramonės ritmas artimiausiomis savaitėmis.

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai Birštone: kur mokykloms dar trūksta ir kas veikia

    Mokymai Birštone ir praktiniai vizitai

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone vyko projekto „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatorių mokymai. Juose dalyvavo ir projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

    Mokymuose aptarta projekto įgyvendinimo apžvalga ir tobulinimo kryptys, taip pat koordinatorių veiklų planavimas bei savivaldybių bendradarbiavimo formatas. Dėmesys skirtas ir kasmetinių veiklų suderinimui, kad mokyklų pažanga būtų vertinama nuosekliai.

    Programą papildė pažintiniai vizitai į dvi Birštono švietimo įstaigas: lopšelį-darželį „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu buvo dalijamasi patirtimi, kaip tikrinti mokyklų įsivertinimus ir suvienodinti požiūrį į skirtingus kriterijus.

    Įsivertinimai: kas sekasi prasčiau

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovė pristatė 2025 metų įsivertinimų analizę ir įžvalgas, kokios pamokos matomos iš mokyklų vertinimo bei pokyčių planų. Akcentuota, kad daliai mokyklų sudėtingiausia tvarumo veiklas paversti visos bendruomenės įpročiais, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

    Įvardyta, kad silpniau atliepiami bendruomenės įtraukimo, vietovių ryšių bei gamtos ir kultūros paveldo kriterijai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad mokykloms pritrūksta partnerystės su vietos bendruomene, nuoseklios komunikacijos ir ilgalaikių veiklų, kurios būtų integruotos į ugdymą.

    „Svarbiausia, kad įsivertinimas virstų aiškiu pokyčių planu ir realiais veiksmais, o ne formaliu dokumentu“, – sakė LINEŠA specialistė.

    Kas padeda įtraukti daugiau mokyklų

    Mokymų metu koordinatorės, taip pat ir dalyvės, neseniai stažavusios Nyderlanduose, dalijosi gerosiomis praktikomis. Aptarta, kad geriausiai veikia aiškus susitarimas dėl tvarumo lyderystės mokykloje, reguliarus pažangos sekimas ir matomas pripažinimas už pasiektus rezultatus.

    Taip pat pristatyti „Atvirų durų“ vizitai į III pakopos mokyklas, kurie gali padėti perimti praktinius sprendimus iš pažengusių bendruomenių. Nagrinėta ir DofE programa kaip veiklų kryptis, papildanti tvarumo tikslus per jaunimo įsitraukimą, atsakomybių pasidalijimą ir ilgalaikes iniciatyvas.

    Diskusijose sutarta, kad naujų mokyklų įsitraukimą dažniausiai pagreitina gerosios patirties sklaida savivaldybės viduje, politinis palaikymas ir aiškiai įvardyta nauda pačiai mokyklai. Mokymus užbaigusi dalyvių refleksija pabrėžė, kad koordinatorių bendruomenė stiprėja, o bendri susitarimai padeda išlaikyti vienodesnį vertinimą ir kryptingesnius pokyčius.

  • Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Gegužės 16 dieną Balninkuose surengtas nacionalinės iniciatyvos Samaningi kilometrai žygis, skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Renginys kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir per patirtį prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

    Žygio dalyviai rinkosi prie buvusios Balninkų mokyklos, kur vyko registracija ir buvo giedamas Lietuvos himnas. Susirinkusius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei renginio organizatoriai.

    Dalyviai leidosi į 22 kilometrų maršrutą, pasirinkdami žygį kaip būdą pagerbti partizanų atminimą ir sustiprinti pilietiškumo jausmą. Tokie renginiai dažnai suburia skirtingo amžiaus žmones ir tampa proga vietos istoriją pažinti ne per formalius minėjimus, o per bendrą veiklą.

    Iniciatyvą Samaningi kilometrai organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Ji siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos įprasminimu, akcentuojant ryšį tarp istorinės atminties, visuomenės įsitraukimo ir šiandienos valstybės gynybos kultūros.

    Organizatorių teigimu, žygiai įvairiuose Lietuvos regionuose skatina domėtis konkrečių vietovių laisvės kovų epizodais ir partizanų struktūrų istorija. Balninkų žygis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atminimo iniciatyvos gali jungti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir istorinį sąmoningumą.

  • Meras sveikina Tarptautinės muziejų dienos proga: kodėl muziejai tampa gyvomis bendruomenės erdvėmis

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tarptautinės muziejų dienos proga pasveikino muziejininkus, kultūros paveldo puoselėtojus ir istorinės atminties saugotojus. Sveikinime pabrėžta muziejų reikšmė išsaugant praeities liudijimus ir perduodant juos ateities kartoms.

    Pasak mero, muziejuose praeitis prabyla per išsaugotas istorijas, daiktus ir žmonių atmintį. Čia susitinka praeitis ir dabartis, o sukauptos vertybės padeda geriau pažinti krašto dvasią, kultūrinį paveldą ir žmones.

    „Jūsų atsakingas ir prasmingas darbas leidžia išsaugoti tai, kas brangu ir svarbu ateities kartoms“, – sakė Saulius Jauneika.

    Sveikinime taip pat akcentuota, kad šiuolaikiniai muziejai vis dažniau veikia ne vien kaip ekspozicijų erdvės, bet ir kaip atviri bendruomenės traukos centrai. Lietuvoje ši kryptis stiprėja: muziejai plečia edukacijas, renginių programas, bendradarbiauja su mokyklomis, vietos kūrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Pastaraisiais metais muziejai vis daugiau dėmesio skiria patirčiai ir įtraukimui, o prie to prisideda skaitmeniniai sprendimai ir nauji pasakojimo būdai. Virtualūs turai, skaitmenintos kolekcijos, interaktyvūs eksponatų pristatymai ir DI sprendimai padeda pasiekti auditorijas, kurios anksčiau į muziejų užsukdavo rečiau.

    Meras padėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir pastangas muziejus paversti gyvomis kultūros erdvėmis. Muziejininkams palinkėta įkvėpimo, naujų idėjų, prasmingų darbų ir lankytojų dėmesio.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją inicijavo Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši diena primena, kad muziejai svarbūs ne tik kaip paveldo saugotojai, bet ir kaip vietos, kurios stiprina kultūrinę atmintį, skatina pažinimą bei dialogą.

  • Prienų rajone vyks KASP pratybos „Tvirtas skydas“: kur ir kada galima tikėtis karių judėjimo

    Prienų rajone vyks KASP pratybos „Tvirtas skydas“: kur ir kada galima tikėtis karių judėjimo

    Prienų rajone artimiausiu metu planuojamos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karinės pratybos „Tvirtas skydas“. Pratybų metu gyventojai gali pastebėti didesnį karių ir karinės technikos judėjimą, taip pat suintensyvėjusią veiklą viešose ir miškingose teritorijose.

    Tokios pratybos paprastai organizuojamos siekiant patikrinti savanorių parengtį, ryšio ir valdymo grandines bei sąveiką su kitais gynybos sistemos vienetais. KASP treniruotėse dažnai akcentuojamas teritorinės gynybos scenarijus, reagavimas į kintančias situacijas ir užduočių vykdymas realistiškoje aplinkoje.

    Ko tikėtis pratybų metu

    Gyventojams pratybos dažniausiai reiškia matomus patrulius, karių judėjimą keliais ir vietiniais maršrutais, trumpalaikius sustojimus bei veiklą tam tikruose plotuose. Priklausomai nuo užduočių, gali būti naudojami imitaciniai šaudmenys, o tai kartais sukelia trumpalaikį triukšmą.

    Svarbu atkreipti dėmesį į laikinus ribojimus ar prašymus neartėti prie vykdomų veiksmų zonų, jei tokie būtų skelbiami vietoje. Pratybų metu kariškiai paprastai laikosi nustatytų saugumo taisyklių, o gyventojų prašoma elgtis atsakingai ir netrukdyti vykdomoms užduotims.

    Kaip elgtis pastebėjus kariškių veiklą

    Jei pratybų metu pastebite neįprastą judėjimą savo gyvenamojoje teritorijoje, pirmiausia rekomenduojama vadovautis oficialia savivaldybės ir kariuomenės pateikiama informacija. Kilus klausimų dėl eismo, triukšmo ar prieigos ribojimų, tikslinga kreiptis į savivaldybę arba pratybas organizuojančius atsakingus asmenis, jei jų kontaktai nurodomi pranešimuose.

    Gyventojams taip pat primenama nefotografuoti ir neviešinti detalių, kurios galėtų atskleisti pratybų taktiką, tikslias vietas ar karių judėjimo maršrutus realiu laiku. Tokia praktika padeda išlaikyti pratybų tikslus ir bendrą saugumą.

  • Britai prabilo atvirai: apatiniai nekeičiami 3 dienas, gydytoja įspėja dėl infekcijų rizikos

    Didžiosios Britanijos prekybininko „Jacamo“ apklausa parodė, kad dalis žmonių kasdienę higieną vertina gerokai laisviau, nei rekomenduoja specialistai. Daugiau nei 1 000 suaugusių britų atsakymuose matyti tendencija: apatiniai neretai dėvimi apie tris dienas iš eilės prieš skalbimą.

    Tyrime taip pat užfiksuota, kad kojinės kai kurių apklaustųjų avimos po kelis kartus, o sportinė apranga į skalbinių krepšį patenka dar rečiau. Kai kurie respondentai nurodė sportinius komplektus skalbiantys tik po ilgesnio laikotarpio, nors drėgmė ir šiluma fizinio aktyvumo metu sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams.

    Į šiuos rezultatus sureagavo gydytoja Debora Lee iš internetinės vaistinės „Dr Fox“. Pasak jos, ilgai dėvint tuos pačius apatinius, audinyje ir ant odos greičiau dauginasi bakterijos bei grybeliai, o tai gali didinti sudirgimų ir infekcijų riziką.

    „Kuo ilgiau dėvite tuos pačius apatinius, tuo daugiau šansų, kad bakterijos pateks ten, kur joms nereikėtų būti, ir sukels uždegimą“, – sakė D. Lee.

    Gydytoja pabrėžia, kad rizika gali skirtis vyrams ir moterims dėl anatominių ypatumų. Moterims dažniau minimos šlapimo takų infekcijos, kurių viena įprastų priežasčių yra žarnyno bakterijų, tokių kaip Escherichia coli, patekimas į šlapimo takus. Vyrams ilgiau dėvimi apatiniai siejami su didesne odos sudirgimų, bakterinių uždegimų tikimybe.

    Specialistė rekomenduoja apatinius keisti kasdien, o prakaituojant ar sportuojant dar dažniau. Taip pat patariama rinktis natūralesnius audinius, pavyzdžiui, medvilnę, nes sintetinės medžiagos prasčiau praleidžia orą, gali sulaikyti drėgmę ir sudaryti palankesnes sąlygas odos problemoms.

    Medikai primena, kad higienos įpročiai svarbūs ne tik komfortui, bet ir bendrai sveikatos prevencijai. Jei atsiranda deginimas, nemalonus kvapas, neįprastos išskyros, odos bėrimai ar niežėjimas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • Ekspertai įspėja: vaikščiojimas basomis gali pakeisti laikyseną ir sumažinti skausmus

    Ekspertai įspėja: vaikščiojimas basomis gali pakeisti laikyseną ir sumažinti skausmus

    Didžiąją žmogaus evoliucijos dalį pėdos dirbo basomis, o paprasta avalynė labiau saugojo nuo šalčio ir sužeidimų, nei keitė judesį. Šiandien situacija pasikeitė: storas padas, ryški amortizacija, pakelta kulno dalis ir siaura priekinė batų zona gali riboti natūralų pėdos darbą.

    Specialistai pabrėžia, kad pėda nėra standi atrama. Ją sudaro 26 kaulai, daugiau nei 30 sąnarių, daugybė raumenų ir receptorių, kurie nuolat perduoda informaciją nervų sistemai. Kai pėda ilgai „uždaroma“ į standesnę avalynę, mažėja pirštų judrumas ir silpnėja smulkieji raumenys.

    Dėl to kūnas neretai pradeda kompensuoti aukščiau: keliuose, klubuose ar juosmeninėje nugaros dalyje. Būtent todėl kineziterapeutai ir kiti judesio specialistai vis dažniau primena apie paprastą įprotį namuose dažniau būti be batų, jei aplinka saugi ir švari.

    „Pėdos darbas daro įtaką visai laikysenai, o jutiminiai signalai iš pado padeda geriau valdyti pusiausvyrą ir koordinaciją“, – sako judesio specialistai.

    Vaikščiojimas basomis suteikia daugiau skirtingų pojūčių, ypač kai keičiasi paviršiai: medis, kilimas, smėlis ar žolė. Tokia įvairovė lavina propriocepciją, tai yra gebėjimą jausti kūno padėtį erdvėje, todėl judesiai gali tapti tikslesni, o žingsnis stabilesnis.

    Ypač daug dėmesio basoms pėdoms skiriama vaikų raidos kontekste, nes pėda dar formuojasi. Praktikoje tai reiškia, kad saugioje aplinkoje dažnesnis vaikščiojimas basomis gali padėti geriau lavinti pusiausvyrą, koordinaciją ir natūralų ėjimo modelį. Tačiau vaikams, kaip ir suaugusiesiems, svarbiausia yra saugumas ir tinkamos sąlygos.

    Pastaraisiais metais populiarėja minimalistinė avalynė, dažnai vadinama barefoot, kurios tikslas – apsaugoti pėdą, bet kuo mažiau riboti jos judesį. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad prie tokios avalynės būtina pratintis palaipsniui, ypač jei ilgą laiką buvo avimi batai su stora amortizacija ar pakeltu kulnu.

    Visiems basas vaikščiojimas tinka ne vienodai: sergant diabetu, turint sutrikusį pėdų jutimą, žaizdų, ryškių deformacijų ar nuolatinių skausmų, verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tačiau daugeliui žmonių saugus, saikingas vaikščiojimas basomis namuose gali tapti paprastu būdu aktyvinti pėdas ir grąžinti daugiau natūralaus judesio kasdienybėje.

  • Šis miego minimumas iš tiesų būtinas smegenims: mokslininkai paaiškino, kas vyksta naktį

    Šis miego minimumas iš tiesų būtinas smegenims: mokslininkai paaiškino, kas vyksta naktį

    Miegant kūnas ilsisi, tačiau smegenys toli gražu neišsijungia. Naujausi neurobiologijos tyrimai rodo, kad naktį neuronai veikia ritmiškai, kurdami sinchronizuotas elektrinių impulsų bangas, kurios susijusios su smegenų skysčio judėjimu.

    Šis judėjimas svarbus todėl, kad smegenų skystis padeda pašalinti medžiagų apykaitos atliekas ir kai kuriuos netinkamai susiformavusius baltymus. Jų kaupimasis siejamas su neurodegeneracinių ligų rizika, nors pats miegas nėra paprastas būdas tokių ligų išvengti.

    Ką rodo eksperimentai su smegenų bangomis

    Eksperimentiniuose tyrimuose su miegančiais laboratoriniais gyvūnais pastebėta, kad slopinant tam tikras smegenų sritis ir trikdant ritminių bangų susidarymą, smegenų skystis pro audinius juda prasčiau. Tai reiškė, kad atliekos ilgiau užsilaiko smegenų audinyje.

    Mokslininkai šį procesą aiškina kaip dinamišką sistemą: skirtingo stiprumo bangos gali skirtingai veikti skysčio tekėjimą. Kitaip tariant, smegenys gali „reguliuoti“ valymo intensyvumą pagal tai, kiek ir kokių medžiagų reikia pašalinti.

    Kiek miego laikoma absoliučiu minimumu

    Miego specialistų organizacijos suaugusiesiems dažniausiai nurodo bent 7 valandas per parą kaip ribą, nuo kurios prasideda patikimesnė sveikatos ir kasdienio funkcionavimo apsauga. Dažnai minima optimali daugumos suaugusiųjų zona yra 7–9 valandos.

    Vyresniame amžiuje poreikis gali šiek tiek keistis, tačiau pagrindinė kryptis išlieka panaši: reguliarus, pakankamas miegas svarbus ne tik savijautai, bet ir pažintinėms funkcijoms. Kartu pabrėžiama, kad tai nėra griežta taisyklė kiekvienam žmogui, nes individualūs skirtumai išlieka.

    Kodėl svarbi ne vien trukmė

    Praktikoje didžiausia problema dažnai būna ne viena trumpa naktis, o ilgalaikis miego trūkumas. Toks režimas siejamas su prastesne dėmesio koncentracija, emociniu dirglumu, produktyvumo kritimu ir blogesne organizmo regeneracija.

    Ne mažiau svarbi ir miego kokybė: ar miegas nenutrūksta, ar pavyksta laikytis panašaus grafiko, ar ryte jaučiamasi pailsėjus. Jei žmogus miega pakankamai, bet vis tiek nuolat jaučiasi pavargęs, tai gali būti signalas pasikonsultuoti su gydytoju ar miego specialistu.

    „Miegas yra kasdienė smegenų higiena: daugumai suaugusiųjų mažiausiai 7 valandos nėra prabanga, o biologinis poreikis“, – teigia miego specialistai, pabrėždami, kad reguliarumas ir kokybė lemia ne mažiau nei valandų skaičius.