Blog

  • Paberžėje įrengtas naujas „Omniva“ paštomatas: Vilniaus rajone spartėja paštomatų tinklo plėtra

    Paberžėje įrengtas naujas „Omniva“ paštomatas: Vilniaus rajone spartėja paštomatų tinklo plėtra

    Paberžėje, Vilniaus g. 22, pradėjo veikti naujas „Omniva“ paštomatas. Jis turėtų sumažinti poreikį vietos gyventojams vykti į kitas gyvenvietes ar Vilniaus miestą, kai reikia išsiųsti ar atsiimti siuntas.

    Pastaraisiais metais paštomatų tinklas Lietuvoje plečiasi sparčiai, o tokie taškai vis dažniau atsiranda ne tik miestuose, bet ir mažesnėse seniūnijose. Savivaldybės ir bendruomenės tai sieja su augančiu internetinės prekybos mastu ir gyventojų lūkesčiu paslaugas gauti arčiau namų.

    Kas inicijavo sprendimą?

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad dėl paštomatų plėtros vyko darbiniai susitikimai su siuntų pristatymo įmonėmis. Buvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“, UAB „DPD Lietuva“ ir UAB „Omniva LT“.

    „Pastaruoju laikotarpiu mano iniciatyva vyko ne vienas darbinis susitikimas su siuntų pristatymo įmonėmis, buvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“, UAB „DPD Lietuva“ bei UAB „Omniva LT“ dėl paštomatų tinklo plėtros. Džiugu, kad rezultatai matomi“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Savivaldybės teigimu, paštomato poreikis Paberžėje buvo keliamas ne kartą, o daliai gyventojų siuntų klausimai tapdavo nepatogūs dėl būtinybės važiuoti toliau. Prie diskusijų prisidėjo ir vietos bendruomenės „Betula“ atstovai.

    Ką tai keičia gyventojams?

    Naujas paštomatas reiškia paprastesnį siuntų atsiėmimą ir išsiuntimą kasdienėse maršrutuose, ypač dirbantiems ar auginantiems vaikus. Tokie sprendimai dažnai aktualūs ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kelionės į didesnius centrus tampa sudėtingesnės.

    Savivaldybė primena, kad anksčiau paštomatų plėtros klausimai rajone buvo sprendžiami ir kitose gyvenvietėse. Pavyzdžiui, 2025 metais rugsėjo mėnesį Kalveliuose buvo įrengtas „Lietuvos pašto“ partnerio „uDrop“ paštomatas.

    Anot savivaldybės, bendradarbiavimas su gyventojais ir paslaugų teikėjais bus tęsiamas, vertinant, kur dar trūksta patogios prieigos prie siuntų paslaugų. Tokia praktika leidžia greičiau identifikuoti realius poreikius ir suderinti vietas, kur paštomatai būtų labiausiai naudojami.

  • Pasaulinei dienai be tabako artėjant: kaip veikia linija 1819 ir kur Kauno rajone nerūkoma

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, gyventojai raginami įvertinti rūkymo ir nikotino vartojimo žalą bei pasinaudoti pagalbos priemonėmis, kurios padeda atsisakyti šio įpročio. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad metimas rūkyti dažniausiai yra procesas, o ne vienas sprendimas, todėl svarbus nuoseklus palaikymas.

    2026 metais Pasaulinės dienos be tabako kampanijos tema skirta atskleisti patrauklumo iliuziją ir atkreipti dėmesį į priklausomybės nuo tabako ir nikotino rizikas. Kampanijoje akcentuojama, kad pramonė dažnai taiko rinkodaros strategijas, kurios ypač paveikios vaikams ir jaunimui, todėl prevencija ir informuotumas išlieka esminiai.

    Pagalba metantiems rūkyti: 1819

    Lietuvoje veikia Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819, skirta žmonėms, norintiems mesti rūkyti ar sumažinti nikotino vartojimą. Tokia konsultavimo forma ypač naudinga tiems, kuriems reikia greito, praktinio patarimo, kaip susitvarkyti su potraukiu, įtampa ar pasikartojančiais įpročiais kasdienėse situacijose.

    Specialistai primena, kad priklausomybė yra ne tik įprotis, bet ir biologinis bei psichologinis mechanizmas, todėl dažnai prireikia kelių bandymų. Nuolatinis palaikymas, aiškus planas ir aplinkos pokyčiai didina tikimybę, kad sprendimas nerūkyti išliks ilgalaikis.

    Kauno rajono nerūkymo zonos ir ženklinimas

    Kauno rajono savivaldybė, skatindama sveikesnį gyvenimo būdą, 2025 metais atnaujino nerūkymo zonų sąrašą ir patvirtino vieningą ženklą, kuriuo žymimos visos rajono nerūkymo zonos. Savivaldybė taip pat naudoja QR kodą, nukreipiantį į pagalbos metantiems rūkyti informaciją.

    Kauno rajono savivaldybės teritorijoje nerūkymo zonomis paskelbti parkai, skverai, pažintiniai takai, pėsčiųjų trasos, fortai ir piliakalniai, taip pat kai kurių seniūnijų administracinių pastatų teritorijos. Į sąrašą įtrauktos ir sporto infrastruktūros zonos bei rekreacinės teritorijos prie vandens telkinių, kur siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms ir vaikams.

    Gyventojai kviečiami prisidėti prie tabako ir nikotino vartojimo prevencijos ne tik asmeniniais sprendimais, bet ir kuriant aplinką, kurioje nerūkymas būtų paprastesnis pasirinkimas. Specialistai pabrėžia, kad kuo mažiau rūkymo matoma viešose erdvėse, tuo mažesnė tikimybė, kad šį elgesį perims vaikai ir paaugliai.

  • Kaunas išrinko Maironio premijos laureatą: apdovanojimas atiteks Gvidui Latakui už Gavendas

    Kaunas išrinko Maironio premijos laureatą: apdovanojimas atiteks Gvidui Latakui už Gavendas

    Kauno miesto savivaldybės taryba bendru sutarimu nusprendė šių metų Maironio premiją skirti poetui, dailininkui ir menininkui Gvidui Latakui. Įvertinimas jam atiteko už praėjusiais metais išleistą poezijos knygą Gavendas.

    Premija tradiciškai skiriama už geriausią naują poezijos knygą, pasirodžiusią per pastaruosius metus, o laureatui numatyta 3 000 eurų piniginė išmoka. Apdovanojimas bus įteiktas tarptautinio festivalio Poezijos pavasaris renginių metu.

    Gavendas yra penktasis Gvido Latako poezijos rinkinys, kuriame susipina vaikystėje girdėtos tautosakinės istorijos ir šiuolaikiniai nutikimai. Kauno savivaldybė pažymi, kad autoriaus kūryba išsiskiria autentiška kalba, vaizdingumu ir liaudies pasakojimo tradicijomis.

    Ši knyga jau buvo sulaukusi ir kito įvertinimo: Gvidui Latakui už Gavendas skirta Vieno lito literatūrinė premija, kurią teikia Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius. Tokie nuoseklūs apdovanojimai dažnai laikomi ženklu, kad kūrinys pataikė į aktyviausiai literatūros lauką stebinčių vertintojų akiratį.

    Šiemet Maironio premijai buvo svarstytos ir kitos paraiškos: Edmundas Janušaitis su knyga Poetų sodas/Dangus mana, Leonas Milčius su rinkiniu Skambėki, Lietuva, skambėk bei Giedrė Kazlauskaitė su eilėraščių knyga Marialė. Kandidatus premijai gali siūlyti kūrybinės sąjungos, menininkų asociacijos, taip pat patys autoriai, turintys meno kūrėjo statusą.

    Kauno skiriama Maironio premija yra vienas ryškiausių savivaldybės literatūrinių apdovanojimų, kasmet atkreipiantis dėmesį į naujausią lietuvių poeziją. Taip pat pabrėžiama, kad šis titulas tam pačiam kūrėjui gali būti suteikiamas tik vieną kartą.

  • Kauno miesto taryboje prisiekė naujas narys: į darbą grįžta IT ir inovacijų ekspertas

    Kauno miesto taryboje prisiekė naujas narys: į darbą grįžta IT ir inovacijų ekspertas

    Kauno miesto taryboje darbą pradėjo naujasis tarybos narys dr. Kęstutis Morkūnas. Jis pakeitė balandžio mėnesį mirusį tarybos narį, visuomenininką Saulių Kavaliauską, kurio atminimas posėdžio pradžioje pagerbtas tylos minute.

    Dr. K. Morkūnas Kauno savivaldybės politinėje veikloje nėra naujokas. 2019–2023 metais jis jau buvo Kauno miesto tarybos narys, todėl grįžimą į tarybą sieja su tęstinumo ir konkrečių darbų poreikiu.

    Kauno technologijos universitete jis yra įgijęs informatikos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią profesinę veiklą sukaupė patirties informacinių technologijų, inovacijų ir projektų valdymo srityse.

    „Kaip keturių Kaune augančių vaikų tėvui, šio miesto ateitis man rūpi ne tik kaip tarybos nariui. Į tarybą grįžtu su sveikatos technologijų ir inovacijų patirtimi, kurią sieksiu pritaikyti miesto labui“, – sakė dr. Kęstutis Morkūnas.

    Šiuo metu jis dirba vyriausiuoju ekspertu ir inovacijų projektų vadovu sveikatos technologijų klasteryje „iVita“. Organizacijoje jis koordinuoja medicinos technologijų, DI ir skaitmeninių sprendimų projektus bei prisideda prie tarptautinių iniciatyvų įgyvendinimo.

    Pradėjęs darbą taryboje, dr. K. Morkūnas prisijungė prie Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto. Tai tas pats komitetas, kuriame dirbo ir jo pirmtakas S. Kavaliauskas, kurio veikla buvo siejama su socialinėmis iniciatyvomis ir pagalba regėjimo negalią turintiems žmonėms.

    „Pagarbiai prisimenu pirmtaką Saulių Kavaliauską ir jo indėlį Kaunui“, – kalbėjo dr. Kęstutis Morkūnas.

    Kauno miesto taryboje naujo nario priesaika paprastai žymi ne tik procedūrinį pasikeitimą, bet ir politinio darbo perskirstymą komitetuose. Savivaldybei tai svarbu ir praktiniu požiūriu: sprendimai dėl sveikatos, socialinių paslaugų ir miesto inovacijų politikos dažnai reikalauja kompetencijų, apimančių tiek viešąjį valdymą, tiek technologinius pokyčius.

  • Šlienavos mokykloje vyko Krepšinio diena: mokinius įkvėpė Chomičius ir Praškevičius

    Kauno rajono Šlienavos pagrindinėje mokykloje antradienį surengtas edukacinis projektas Krepšinio diena, subūręs mokinius, mokytojus ir svečius. Iniciatyvos tikslas – stiprinti mokinių fizinį aktyvumą ir sveikos gyvensenos įpročius, sporto principus įtraukiant į kasdienį ugdymą ir mokyklos kultūrą.

    Renginyje apsilankė Kauno rajono savivaldybės vicemerai Antanas Nesteckis ir Laurynas Dilys, asociacijos Lietuvos krepšinis prezidentas Mindaugas Balčiūnas. Su mokiniais taip pat susitiko krepšinio legendos Valdemaras Chomičius ir Virginijus Praškevičius.

    „Sportas ugdo ne tik fizinę ištvermę, bet ir draugystę, pasitikėjimą savimi bei norą siekti daugiau. Linkime, kad meilė judėjimui ir krepšiniui lydėtų jus visą gyvenimą, padėtų augti aktyviais, drąsiai savo tikslų siekiančiais žmonėmis“, – sakė Kauno rajono vicemerai Laurynas Dilys ir Antanas Nesteckis.

    Anot organizatorių, tokios iniciatyvos mokyklose padeda sportą matyti ne tik kaip varžybas ar fizinio ugdymo pamoką, bet ir kaip komandinio darbo, atsakomybės bei kasdienės disciplinos mokyklą. Šlienavoje tai atsispindėjo ir programoje – krepšinio tema integruota į skirtingas pamokas, kad mokiniai žinias sietų su realiais pavyzdžiais.

    „Kauno rajonas šiandien yra pavyzdys visai Lietuvai, kaip galima auginti ir puoselėti krepšinio kultūrą. Šis projektas – padėka bendruomenei už meilę sportui, o jaunimui – galimybė iš arti susipažinti su žmonėmis, kurie savo darbu ir pasiekimais įrašė Lietuvos vardą į istoriją“, – sakė asociacijos Lietuvos krepšinis prezidentas Mindaugas Balčiūnas.

    Renginio metu vyko integruotos pamokos, kuriose mokiniai gilino žinias apie krepšinio istoriją Lietuvoje ir sportininko kūno galimybes. Fizinio ugdymo užsiėmimus vedė Valdemaras Chomičius ir Virginijus Praškevičius, biologijos pamoką – profesorius Nerijus Masiulis, o istorijos temą pristatė Krepšinio namų gidas Dominykas Pocius.

    Projektas susietas ir su platesnėmis Kauno rajono krepšinio iniciatyvomis. Šių metų pradžioje asociacija Lietuvos krepšinis savivaldybei suteikė 2026 metų Lietuvos krepšinio sostinės vardą, o šią žinią lydintis simbolinis krepšinio kamuolys tampa renginių tradicijos dalimi.

    Šlienavos šventės atidarymo metu ant simbolinio kamuolio pasirašė Samylų seniūnė Jolita Andrulytė. Tikimasi, kad Krepšinio diena taps tęstine iniciatyva ir įkvėps daugiau mokyklų ieškoti būdų, kaip aktyvų judėjimą paversti natūralia mokyklos gyvenimo dalimi.

  • Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno viešajame transporte patvirtinti taisyklių pakeitimai, kurie tiksliau apibrėžia keliones su šunimis pagalbininkais ir praplečia anksčiau taikytą reglamentavimą. Miesto taryba atnaujino nuostatas, kad jos aiškiai apimtų ne tik akluosius ir šunis vedlius, bet ir kitus asmenis su negalia, kuriems pagalbą teikia šuo pagalbininkas.

    Nauja redakcija įsigalios 2026 metų birželio 1 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiu siekiama daugiau aiškumo kontrolės situacijose ir mažiau dviprasmybių keleiviams, vairuotojams bei kontrolieriams, kai žmogus keliauja su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kas laikoma šunimi pagalbininku?

    Pagal patvirtintas taisykles, asmuo su negalia galės vykti Kauno viešuoju transportu su šunimi pagalbininku, jei turės šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją. Dokumento reikalavimas numatytas tam, kad praktikoje būtų paprasčiau atskirti šunį pagalbininką nuo įprasto augintinio, kuriam galioja papildomos sąlygos.

    Numatyta ir atskira išimtis šuns pagalbininko rengėjui: praktinio rengimo metu keliaujant su šunimi mokiniu taip pat bus galima naudotis viešuoju transportu. Tokiu atveju reikės turėti šuns pagalbininko mokinio statusą patvirtinantį dokumentą.

    Kelionėse su šunimis pagalbininkais bus taikomos aiškios elgesio taisyklės: šuo negalės užimti sėdimos vietos. Be to, šiems atvejams nebus taikomi bendrieji gyvūnų vežimo apribojimai, kurie paprastai nustato papildomas sąlygas, pavyzdžiui, dėl laiko ar įrangos.

    Kaip Kaune vežami įprasti augintiniai?

    Kauno viešajame transporte jau nuo šių metų pradžios galioja tvarka, pagal kurią leidžiama vežtis šunis be taros, tačiau su aiškiais ribojimais. Šeimininkas gyvūną turi laikyti prisegtą ne ilgesniu kaip pusės metro pavadėliu ir turėti gyvūno skiepų pasą.

    Taip pat numatyta, kad šuo privalo būti su antsnukiu, išskyrus atvejus, kai dėl veislės ypatumų antsnukis nėra pritaikomas. Ši išimtis paprastai taikoma brachicefalinių veislių šunims, kuriems standartiniai antsnukiai gali trukdyti kvėpuoti.

    Šunų be taros vežimas Kaune ribojamas piko metu: darbo dienomis to daryti negalima nuo 7 iki 9 valandos ir nuo 17 iki 19 valandos. Tokiu būdu siekiama mažinti riziką, kad perpildytame transporte augintinis kels diskomfortą kitiems keleiviams arba pats patirs stresą.

    Be to, taisyklės įpareigoja šeimininką pasirūpinti švara. Jei gyvūnas transporto priemonėje priterštų, keleivis turėtų sutvarkyti užterštą vietą, kad nekiltų papildomų nepatogumų kitiems keleiviams ir vežėjui.

    Kodėl šie pakeitimai svarbūs?

    Kauno savivaldybės sprendimas išplėsti formuluotę dėl šunų pagalbininkų svarbus tuo, kad taisyklės tampa labiau įtraukios ir atitinka skirtingas negalias turinčių žmonių realius poreikius. Praktikoje tai reiškia didesnį judėjimo savarankiškumą ir mažiau situacijų, kai keleiviui tenka aiškintis dėl teisės keliauti su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kartu gyvūnų vežimo tvarkos atskyrimas į dvi aiškias kategorijas, šunys pagalbininkai ir įprasti augintiniai, sumažina interpretacijų, konfliktų ir neaiškumų riziką. Tai aktualu ir keleiviams, ir viešojo transporto darbuotojams, kuriems kasdien tenka priimti sprendimus realiose situacijose.

  • Kauno rajono renginių gidas gegužės 19–24 dienomis: nuo edukacijų iki koncertų ir sporto

    GEGUŽĖS 19 D.

    Vilkijos kultūros centras:

    10 val., 12 val., 14 val. Animacijos dirbtuvės A. ir J. Juškų užrašytai dainai „Būk sveikas, linksmas” su Kauno kino centru „Romuva“. Kūrybinės animacijos dirbtuvės – dalis projekto “Dainos kelionė per Vilkiją“ veiklų.

    Taurakiemio laisvalaikio salė:

    10 val. Žaidimų rytmetis vaikams (0-4 metų). „Krepštu krepštu katinėlį”, skirtas Vaiko dienai paminėti.

    Raudondvaryje parkelyje prie kultūros centro;

    18 val. Povilo Ventos Kuprio knygos „P3“ pristatymas. Dalyvauja autorius ir muzikinės dalies atlikėjai.

    GEGUŽĖS 20 D.

    Rokų laisvalaikio salė:

    10.30 val. Keramikos edukacinis užsiėmimas su edukatorė Ramunė Savickytė. Projektas „Tvarūs Rokai: atsakingo vartojimo dirbtuvės“.

    Lapių sporto aikštynas:

    13 val. Sporto varžybos senjorams ,,Judėjimo džiaugsmas‘‘.

    Neveronių laisvalaikio salė:

    19 val. Pasidainavimai su folkloro ansambliu „Viešia“ „Dainos mamai“. Skirta neformaliam suaugusiųjų švietimui.

    Užliedžių laisvalaikio salė:

    19 val. Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė, protų mūšis „4 kėliniai“ .     

    GEGUŽĖS 21 D.

    Saulėtekio biblioteka:

    15.30 val. Susitikimas su rašytoju Sauliumi Baltrūnu ir jo knygos pristatymas „Bimbalmūšys“.

    Vilkijos atvira jaunimo erdvė, Tulpių g. 12A:

    16 val. Susitikimas su patirčių tinklo nare Kamila Antanevičiūte.

    Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, konferencijų salė:

    17.30 val. Vytauto Zinkevičiaus fotografijos parodos „Tian Šanis. Lietuviškos viršūnės“ pristatymas.

    Samylų kultūros centras:

    18 val. Stalo žaidimų klubas ,,N-18”.

    Ringaudų bendruomenės centro kiemas:

    18 val. Šeimų šventė Ringauduose „Kur prasideda vasara“.

    Zapyškio laisvalaikio salė:

    18 val. Mokymai „Archeologinių rūbų siuvimo ypatumai: iš praeities – šiandienai“, ciklas „Tautodailės ketvirtadieniai“.

    Raudondvario pilis, baltoji menė;

    19 val. Koncertas „La Vie En Rose“. Atlikėjai: dainininkė ir dainų kūrėja Aušrinė Apanavičiūtė, pianistas Alvydas Pociūnas.

    GEGUŽĖS 22 D.

    Zapyškio pagrindinė mokykla:

    9.50 val. Šarūnės Baltrušaitienės „Slaptas Spirgutės noras“ knygos pristatymas.

    Ežerėlio pagrindinė mokykla:

    12.10 val. Šarūnės Baltrušaitienės „Slaptas Spirgutės noras“ knygos pristatymas.

    Raudondvaris, Neries g. 13:

    15 val. RIDE FEST powered by BŪRYS.

    Samylų kultūros centras:

    18 val. Iš renginių ciklo skirto Vaiko dienai. Nykštuko lėlių teatro spektaklis vaikams ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas”.  Renginys mokamas.

    Mastaičių parkas (J. Lukšos g. 103, Mastaičiai):

    18.30 val. Alšėnų seniūnijos bendruomenių šventė baltai „Labas, vasara!“.

    Prie Kulautuvos laisvalaikio salės:

    19 val. Susitikimas su žurnalistu, rašytoju Audriumi Skačkausku „Neleisk angelui nukristi nuo peties.

    Raudondvario stadionas:

    19.00 val.  LFF Pirmos lygos pirmenybių rungtynės: Kauno rajono „FC Hegelmann B“ – Klaipėdos „Neptūnas“.

    Prie Neveronių tvenkinių:

    19 val. Kaimynų ir šeimų piknikas „Kaip kine“. Renginio metu žiūrovai turės galimybę stebėti atvirų pokalbių su žinomais žmonėmis filmavimus improvizuotoje vaizdo studijoje, mėgautis gyvos akustinės muzikos pasirodymais, įvairiomis edukacijomis ir pramogomis visai šeimai bei vakarą užbaigti kinu po atviru dangumi.

    Gegužės 23 D.

    Taurakiemio laisvalaikio salė:

    11 val. Keramikos dirbtuvės „Baltojo molio magija”. Edukatorė Lina Mažrimienė. Edukacija mokama.

    Samylų kultūros centras:

    12 val. Edukacijų ciklas ,,Kūrybos namai”. Vizualaus meno pritaikymas interjere. Edukatorė Ona Žilinskienė.

    Ilgakiemio laisvalaikio salė:

    12 val. Respublikinis vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis-konkursas „Supinsiu dainužę 2026“.

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    12-20 val. 3D audiovizualinio erdvinio pasakojimo apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją rodymas.

    Kauno rajono muziejaus, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus;

    18 val. Muziejų naktis. Dalyvauja menininkė Ingrida Nora Flovers (Naujoji Zelandija).

    Vilkijos kultūros centras:

    18 val. Klasikinės muzikos koncertas „Sparnuotos meilės istorijos”. Atlieka: Andžela Mickutė, Jurgita Lapienytė.

    GEGUŽĖS 24 D.

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    13 val. Aitvarų edukacinės dirbtuvės. Edukacija mokama.

    Lapių laisvalaikio salės prieigos:

    11.30 val. Atiduotuvės-mainytuvės pikniko forma, kviečiant suteikti daiktams antrą šansą.        

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    16-20 val. 3D audiovizualinio erdvinio pasakojimo apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją rodymas.

  • Kauno „Rubininis“ choras ir Martynas Kavaliauskas apdovanoti: kuo išskirtas projekto triumfas

    Kauno „Rubininis“ choras ir Martynas Kavaliauskas apdovanoti: kuo išskirtas projekto triumfas

    Kauno „Rubininis“ choras ir jo vadovas Martynas Kavaliauskas sulaukė dar vieno įvertinimo už pergalę televizijos projekte „Didysis chorų mūšis“. Prieš Kauno tarybos posėdį miesto vadovai chorui įteikė „Laisvės kario“ statulėlę, o M. Kavaliauskui – 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklą.

    Kauno savivaldybė nurodo, kad apdovanojimai skirti už aukštą profesinį meistriškumą, kryptingą kūrybinę veiklą ir indėlį į šiuolaikinio scenos meno puoselėjimą. Taip pat pabrėžiamas kolektyvo nuoseklus Kauno vardo garsinimas ir sėkmingas miesto atstovavimas nacionalinėje televizijoje.

    Miesto vadovų žinutė talentams

    Pasak savivaldybės, chorui pavyko suburti plačią auditoriją ir stiprinti miestietišką tapatybę per muziką bei bendrystę. Miesto vadovai akcentuoja, kad tokie laimėjimai tampa papildomu impulsu investicijoms į kultūrines erdves ir scenas.

    „Kauno „Rubininis“ choras dar kartą parodė, kad kauniečiai moka susitelkti, daug dirbti ir pasiekti labai gerų rezultatų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kaip gimė „Rubininis“ choras?

    Kauno „Rubininis“ choras suburtas šių metų pradžioje specialiai projektui „Didysis chorų mūšis“. Savivaldybės teigimu, tai buvo skirtingų profesijų ir patirčių kauniečiai, iki tol vieni kitų nepažinoję, tačiau atrinkti dėl stiprių vokalinių galimybių ir motyvacijos.

    Kolektyvui vadovauti patikėta dainininkui, kūrėjui ir aktoriui Martynui Kavaliauskui, kuris kelis mėnesius vedė komandą per repeticijų ir tiesioginių transliacijų etapą. Pats atlikėjas yra viešai minėjęs, kad ši pergalė jam tapo viena prasmingiausių asmeninių akimirkų.

    Finalo rezultatas ir balsai

    Finale, žiūrovų sprendimu, Kauno choras varžėsi su Panevėžio „Purpuriniu“ choru ir iškovojo pirmąją vietą. Kauno „Rubininis“ choras, savivaldybės duomenimis, surinko 65 600 žiūrovų balsų ir tapo ir projekto mylimiausiu choru.

    Nurodoma, kad kauniečiai varžovus aplenkė maždaug 10 000 balsų persvara, o jų pasirodymai išsiskyrė moderniu skambesiu, energija ir ryškiu miesto identitetu. Tai, anot miesto atstovų, leido chorui tapti savotišku šiuolaikinio muzikinio Kauno simboliu.

    Kauno savivaldybė primena, kad tai ne pirmas oficialus padėkos gestas šiam kolektyvui: balandžio 27 dieną miesto vadovai choristus jau buvo pakvietę ir įteikę padėkas už Kauno vardo garsinimą. Šįkart įvertinimas papildytas miesto apdovanojimais, skiriamais už reikšmingus nuopelnus kultūrai ir miestui.

  • Alytuje surengtas Dalios Jurkonytės atminimo krepšinio turnyras: jauniausios žaidėjos ir ryškios emocijos

    Gegužės 16 dieną Alytaus sporto centro arenoje įvyko mergaičių krepšinio turnyras, skirtas trenerės ir krepšinio puoselėtojos Dalios Jurkonytės atminimui. Renginys sukvietė jauniausias sportininkes ir jų artimuosius į varžybas, kuriose svarbiausia buvo patirtis, bendrystė ir sporto džiaugsmas.

    Turnyre varžėsi keturios komandos iš trijų miestų: Alytaus sporto centro „Profės“, Alytaus sporto centro „Šaunuolės“, Marijampolės sporto centro komanda ir Vilniaus krepšinio mokyklos „Kibirkštis“ auklėtinės. Aikštelėje netrūko azarto, tačiau greta rezultato itin ryškiai matėsi ir tai, kaip sparčiai jaunosios krepšininkės mokosi žaidimo pagrindų.

    Geriausiai turnyre sekėsi Marijampolės sporto centro komandai, kuri žaidė stabiliai ir užtikrintai, todėl iškovojo pirmąją vietą. Antros liko Alytaus sporto centro „Profės“, trečiąją vietą pelnė Vilniaus krepšinio mokyklos „Kibirkštis“ komanda, o ketvirtos finišavo Alytaus sporto centro „Šaunuolės“.

    Nors dalyvės gimė 2016–2019 metais, rungtynėse netrūko kovingumo, drąsių sprendimų ir komandinio žaidimo užuomazgų. Tokie turnyrai šiame amžiuje dažnai tampa pirmuoju rimtesniu startu, kai vaikai mokosi ne tik taisyklių, bet ir varžybinės disciplinos, tarpusavio palaikymo bei pasitikėjimo savimi.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atminimo turnyras turi dvi prasmes: įamžina žmogų, palikusį ryškų pėdsaką sporto bendruomenėje, ir kartu kuria tradiciją, kuri augina jaunąją kartą. Tokie renginiai prisideda prie motyvacijos sportuoti, skatina komandų draugystę ir suteikia treneriams galimybę įvertinti vaikų pažangą realiose rungtynių situacijose.

    Turnyrą surengė Alytaus sporto centro treneriai Milda Sauliūtė, Irena Špiegienė, Giedrė Baranauskienė ir Osvaldas Mačernis. Jų iniciatyva Alytuje sukurta sporto šventė tapo dar vienu priminimu, kad krepšinis Lietuvoje prasideda nuo pirmųjų žingsnių salėje, o bendruomenės palaikymas jauniausiems dažnai būna lemiamas.

  • Kompleksinė pagalba šeimai plečiasi: nemokamos paslaugos jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgauna vis didesnį pagreitį: nemokama prevencinė ir psichosocialinė pagalba jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. žmonių skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Programos esmė – padėti anksčiau, kol kasdieniai sunkumai nevirsta ilgalaikėmis krizėmis šeimoje, darbe ar vaikų ugdymo aplinkoje.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, jo bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Toks laikotarpis leidžia ne tik suteikti paslaugas, bet ir nuosekliai stiprinti vietos specialistų tinklą bei paslaugų prieinamumą regionuose.

    Ką apima kompleksinės paslaugos?

    „KOPA“ modelis remiasi principu, kad vienos konsultacijos dažnai neužtenka, todėl žmogui ar šeimai gali būti pasiūlytas kelių skirtingų paslaugų derinys. Priklausomai nuo poreikio teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Paslaugas teikia įvairių sričių specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai. Toks tarpdisciplininis požiūris svarbus, nes šeimos problemos dažnai susijusios ne su viena priežastimi, o su keliais veiksniais vienu metu.

    Kaip paslaugos pasiekia žmones regionuose?

    Siekiant, kad pagalba būtų realiai pasiekiama, kai kuriose savivaldybėse sudaromos papildomos sąlygos dalyvauti: organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra konsultacijų ar užsiėmimų metu. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios dėl darbo grafiko, atstumo ar finansinių priežasčių anksčiau pagalbos tiesiog negaudavo.

    Projekte pabrėžiama, kad paslaugos yra nemokamos, o kreiptis galima susidūrus su įvairiomis situacijomis: skyrybomis, santykių įtampa, priklausomybėmis, pogimdyminės depresijos rizika, vienišumu ar vaikų emociniais sunkumais. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba skirta ne tik jau įsisenėjusioms problemoms, bet ir ankstyviems signalams, kai dar įmanoma greitai stabilizuoti situaciją.

    Rezultatai ir projekto mastas

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kas mėnesį skirtingose vietovėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Toks intensyvumas rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuolat veikiantis paslaugų tinklas.

    Centrinės projektų valdymo agentūros apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus sprendimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projektą įgyvendina plati partnerystė: nurodoma, kad bendradarbiaujama su maždaug 70 partnerių, įtraukiant savivaldybių administracijas ir atsakingas nacionalines institucijas. Kreipimosi ir koordinavimo funkciją savivaldybėse atlieka Bendruomeniniai šeimos namai, per kuriuos gyventojai nukreipiami į tinkamiausias paslaugas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Jurgita Lazauskienė.