CP v2

Blog

  • Kiaušinių lukštus nuo balandžio kaupia maišais ir veža į daržą: panaudoja visai ne trąšoms

    Kiaušinių lukštus nuo balandžio kaupia maišais ir veža į daržą: panaudoja visai ne trąšoms

    Atrodo, įprastas dalykas: pasigaminote pusryčius, o kiaušinių lukštai iškart keliauja į šiukšliadėžę. Tačiau atidžiau pažiūrėjus tai ne atliekos, o naudingas, visada po ranka esantis išteklius. Lukštuose slypi nemažai praktinės naudos, o visa tai lemia paprasta, bet veiksminga jų sudėtis.

    Kiaušinių lukšto pagrindą sudaro kalcio karbonatas – natūralus kalcio šaltinis, taip pat nedidelis kiekis magnio ir kitų mikroelementų. Iš esmės tai natūralus „koncentratas“, kurį buityje galima panaudoti be papildomos chemijos.

    Prieš naudojant lukštus verta paruošti: gerai nuplaukite nuo baltymo likučių, kruopščiai išdžiovinkite, o tuomet susmulkinkite iki norimos frakcijos. Po šių žingsnių lukštai visiškai paruošti naudojimui.

    Buityje kiaušinių lukštai gali nustebinti. Pavyzdžiui, įberkite žiupsnelį smulkintų lukštų į maltą kavą prieš užplikant – gėrimas gali tapti švelnesnio skonio. Valymui lukštų miltelius galima sumaišyti su soda – taip gausite paprastą, tačiau veiksmingą priemonę indams ir paviršiams šveisti. Ji gali padėti susidoroti ir su įsisenėjusiomis dėmėmis.

    Lukštai praverčia ir asmens priežiūrai. Susmulkinus iki pudros ir sumaišius su jogurtu ar medumi, galima pasigaminti natūralų šveitiklį. Toks mišinys švelniai nuvalo odą ir yra draugiškesnis aplinkai.

    Vis dėlto didžiausia nauda dažniausiai atsiskleidžia sode ir darže. Balandį tai ypač aktualu, nes prasideda aktyvus sodinimo sezonas. Kiaušinių lukštų puselės patogios naudoti kaip mini vazonėliai daigams. Kai augalas ūgteli, jį galima sodinti kartu su lukštu – dirvoje jis pamažu suyra.

    Susmulkinti lukštai gali būti naudojami ir kaip natūrali priemonė augalams: jie padeda papildyti dirvą kalciu ir prisideda prie stipresnio augalų augimo, jei trūksta šio elemento. Be to, pabarsčius aplink lysves, lukštų dalelės gali sudaryti šiurkštesnį barjerą kai kuriems kenkėjams.

    Dar vienas panaudojimo būdas – paukščiams. Į lesyklėles ar pašarą galima įmaišyti šiek tiek smulkintų lukštų, kad papildomai gautų mineralų.

    Paprasčiausias sprendimas, nereikalaujantis daug pastangų, – lukštus dėti į kompostą. Jie praturtina komposto masę kalciu ir gali padėti greičiau gauti kokybišką kompostą.

    Taigi, įprastas kiaušinių lukštas gali tapti universaliu pagalbininku. Kartais pakanka pakeisti požiūrį ir pradėti naudoti tai, kas anksčiau atrodė nereikalinga.

  • Lirydų meteorų lietus 2026: tik viena naktis bus geriausia – nepraleiskite reginio

    Lirydų meteorų lietus 2026: tik viena naktis bus geriausia – nepraleiskite reginio

    Lirydų meteorų srautas 2026 metais didžiausią aktyvumą pasieks naktį iš balandžio 21-osios į 22-ąją. Būtent tai – palankiausias metas stebėti šį įspūdingą dangaus reiškinį. Jei tą naktį meteorų pamatyti nepavyks, neverta nusivilti: Lirydai bus aktyvūs iki balandžio 29 dienos.

    Stebėjimą geriausia planuoti po vidurnakčio ir prieš aušrą. Šiuo laikotarpiu Lirydų radiantas – ta vieta danguje, iš kurios, regis, „išskrenda“ meteorai – pakyla aukščiau virš horizonto, todėl ryškius meteorų blyksnius pastebėti lengviau.

    Lirydų radiantas yra tarp Lyros ir Herkulio žvaigždynų virš rytinio horizonto. Vis dėlto žiūrėti į vieną konkretų tašką nebūtina: meteorai gali pasirodyti visame matomame dangaus skliaute.

    Geriausių rezultatų suteikia kuo platesnio dangaus ploto stebėjimas. Itin svarbu sumažinti dirbtinės šviesos poveikį: kuo tamsesnis dangus, tuo daugiau meteorų bus matyti. Idealu, jei pavyktų nuvykti į vietas, pritaikytas naktinio dangaus stebėjimams, arba toliau nuo miestų. Tačiau net ir nedidelis atsitraukimas nuo ryškių šviesos šaltinių gali pagerinti matomumą – verta išeiti už miesto arba pasirinkti tamsesnę vietovės dalį, pavyzdžiui, pakraštį ar parką.

    2026 metais Mėnulis bus plonas pjautuvas, todėl jo šviesa neturėtų trukdyti. Be to, natūralus Žemės palydovas nusileis apie 1.00 val., tad sąlygos stebėti naktinį dangų dar labiau pagerės.

    Lirydai – vienas seniausiai žinomų meteorų srautų, stebimas maždaug 2600 metų. Šis „krentančių žvaigždžių“ reiškinys vyksta tuomet, kai Žemė kerta dulkių ruožą, kurį paliko kometa C/1861 G1 Thatcher. Į atmosferą didžiuliu greičiu įskriejančios, neretai smiltelės dydžio dalelės sudega, jonizuoja orą ir palieka ryškias šviesos juostas.

    Svarbiausia – Lirydams stebėti nereikia jokios optinės įrangos. Teleskopų ar žiūronų netgi geriau nenaudoti, nes jie susiaurina matymo lauką ir sumažina tikimybę pamatyti meteorą. Geriausia stebėti plika akimi, apimant žvilgsniu kuo didesnę dangaus dalį. Į pasirinktą vietą rekomenduojama atvykti 20–30 minučių anksčiau, kad akys spėtų priprasti prie tamsos, taip pat patariama vengti žiūrėti į telefono ekraną.

    Nors Lirydai nėra tokie intensyvūs kaip garsieji Perseidai, tai vienas pirmųjų ryškesnių pavasario meteorų srautų. Daugeliui jis simboliškai žymi ir astronominių stebėjimų sezono pradžią.

    Šaltiniai: „hub.pl“, „nocneniebo.pl“

  • Ji dažnai painiojama su dilgėle: ar purpurinė notra iš tiesų nuodinga ir pavojinga?

    Ji dažnai painiojama su dilgėle: ar purpurinė notra iš tiesų nuodinga ir pavojinga?

    Purpurinė notra priklauso notrelinių šeimai. Tai vienmetis augalas, dažnai aptinkamas laukuose, pakelėse, apleistose teritorijose, ražienose, taip pat soduose ir daržuose. Graikiškas pavadinimas siejamas su žodžiu, reiškiančiu „nasrus“ – taip apibūdinama augalo žiedų forma, o žiedynai paprastai būna rožiniai arba šviesiai purpuriniai.

    Dėl plataus paplitimo purpurinė notra neretai laikoma įkyriu piktžoliu. Ji žydi nuo balandžio iki spalio, todėl nemaža dalis ūkininkų ją šalina iš žieminių javų, ankštinių kultūrų, kukurūzų, rapsų, burokėlių bei dobilų pasėlių. Vis dėlto kyla klausimas – ar šis augalas išties duoda daugiau žalos nei naudos?

    Ne visi prisimena, kad Lenkijoje purpurinė notra žinoma nuo ankstyvųjų viduramžių, kai buvo vadinama kurčiąja purpurine dilgėle. Augalas yra ir žiedadulkes, ir nektarą teikiantis, be to, jam priskiriamos tam tikros gydomosios savybės.

    Teigiama, kad purpurinėje notroje gali būti iridoidų, eterinio aliejaus, flavonoidų, fenolinių rūgščių (tarp jų – kavos, chlorogeno ir hidroksicinamono), mineralinių druskų bei angliavandenių. Dėl šios sudėties augalas minimas kaip galintis palankiai veikti virškinimo sistemą, mažinti uždegiminius procesus, taip pat prisidėti prie galvos ir raumenų skausmų sumažinimo. Dėl to kai kurie žmonės iš purpurinės notros ruošia vandens ištraukas ar naudoja ją vonioms, o kartais įmaišo į sriubas ir salotas. Fitoterapijoje taip pat naudojama ir baltoji notra.

    Geriausias metas rinkti purpurinę notrą – balandžio ir gegužės sandūra, kai ji pradeda gausiau augti pievose ar soduose. Renkant svarbu vengti augalų, augančių prie intensyvaus eismo kelių ir magistralių, taip pat įsitikinti, kad nesupainiojote jos su kitais panašiais augalais. Dar viena svarbi taisyklė – rinkti tik sveikai atrodančius augalus: be dėmių, įtartinų darinių ar pelėsio požymių.

    Purpurinę notrą reikėtų naudoti atsakingai, nes ją dažnai lanko kamanės ir vienišos bitės. Surinktą augalą patariama džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

    Taip pat pabrėžiama, kad žmonės neretai painioja skirtingas rūšis, dėl ko purpurinė notra kartais be pagrindo priskiriama probleminėms piktžolėms. Tuo metu kai kurių šaltinių teigimu, pavojingesnė gyvūnams gali būti kita, panašiai atrodanti notrų grupė: ji siejama su saponinais, flavonoidais, organinėmis rūgštimis, gleivėmis ir iridoidiniais junginiais. Dėl to ji įvardijama kaip kenksminga galvijams, galinti sukelti apsinuodijimą, o taip pat pasižyminti didele konkurencija kitiems augalams – atima šviesą ir vandenį. Tokiais atvejais laukuose ji kartais naikinama herbicidais.

  • Kiribatis – paslaptingos Ramiojo vandenyno salos: kodėl kelionė ten tampa išbandymu?

    Kiribatis – paslaptingos Ramiojo vandenyno salos: kodėl kelionė ten tampa išbandymu?

    Kiribatis – salų valstybė, įsikūrusi milžiniškame Ramiojo vandenyno plote. Ji yra maždaug 5 tūkst. km į vakarus nuo Meksikos ir apie 2 tūkst. km į pietus nuo Havajų. Šalį sudaro 33 atolai – žiedinės koralinės salos, supančios centrinę lagūną – išsibarsčiusios daugiau nei 3,5 mln. kv. km teritorijoje ties pusiauju. Tuo metu sausumos plotas siekia vos 811 kv. km, o gyvenamos yra tik 21 sala. Pats pavadinimas Kiribatis kilo iš iškraipytos angliškos pagrindinės salų grupės – Gilberto salų – formos.

    Didžiausia Kiribačiui priklausanti sala yra Kiritimatis, dar vadinama Kalėdų sala. Ji laikoma didžiausia koraline sala pasaulyje: bendras plotas siekia 642 kv. km, iš kurių 388 kv. km sudaro sausuma. Likusi dalis – vidinė lagūna, vadinama Didžiąja lagūna. Viena įdomiausių vietos pramogų – maudynės su medūzomis: uždaruose vandens telkiniuose, kur nėra plėšrūnų, jos neišvystė geliančių ląstelių.

    Kiribatį išskiria ir geografinė padėtis pusiaujo bei 180-ojo dienovidinio atžvilgiu. 1995 m. šalis pakoregavo tarptautinę datos keitimo liniją taip, kad visos jai priklausančios salos būtų toje pačioje laiko juostoje. Dėl to Kiribatis laikomas pirmąja pasaulio valstybe, pasitinkančia Naujuosius metus. Be to, tai vienintelė šalis, esanti iš karto keturiuose pusrutuliuose: šiauriniame, pietiniame, rytiniame ir vakariniame.

    Turistų srautai čia itin maži. 2022 m. Kiribatį aplankė apie 2 tūkst. keliautojų, o 2024 m. šis skaičius padidėjo iki maždaug 9,5 tūkst. Daugelyje populiarių krypčių tai prilygtų vienos dienos turistų srautui. Priežastys dažniausiai paprastos, bet keliautojams – labai reikšmingos: pasiekiamumas ir kaina. Kelionė iš Europos neretai reikalauja kelių persėdimų, o vien į vieną pusę gali užtrukti nuo 30 iki 50 valandų. Bilietai dažniausiai kainuoja apie 1 150 eurų žmogui.

    Kita svarbi aplinkybė – ribota turizmo infrastruktūra. Kadangi Kiribatis yra viena rečiausiai lankomų vietų pasaulyje, šalis nėra orientuota į masinį turizmą. Dėl to čia nėra plačios viešbučių pasiūlos ar prabangių kurortų, o gyvenimo ir poilsio sąlygos daugeliu atvejų kuklios. Vieniems tai tampa rimta kliūtimi, tačiau kitiems būtent tai kuria autentiškumo, ramybės ir išskirtinumo pojūtį.

    Kasdienis gyvenimas Kiribatyje sukasi aplink vandenyną. Dauguma gyventojų verčiasi žvejyba, žemdirbyste ir nedidelės apimties vietine ekonomika. Gyvenimo ritmas čia tradicinis, gerokai ramesnis ir lėtesnis nei daugelyje Europos šalių. Sostinė Pietų Tarava yra viena tankiausiai apgyvendintų šalies vietovių ir administracinis centras, tačiau net ir ten gyvenimo standartai smarkiai skiriasi nuo to, prie ko įpratę europiečiai.

    Situaciją apsunkina klimato kaitos padariniai. Dalis salų yra vos keli metrai virš jūros lygio, todėl kylantis vandenyno lygis kelia realią grėsmę šalies ateičiai – laikui bėgant kai kurios teritorijos gali atsidurti po vandeniu. Kiribačio valdžia ruošiasi ir blogiausiam scenarijui: pranešama, kad palaipsniui įsigyjama žemė Fidžyje, siekiant užtikrinti gyventojams atsarginį planą, jei kada nors tektų migruoti.

  • Lašiša ar skumbrė: kuri žuvis turi daugiau omega-3 ir vitaminų? Skirtumai nustebins

    Kuo naudinga žuvis

    Lašiša ir skumbrė – puikūs omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai. Šios medžiagos siejamos su širdies ir smegenų veiklos palaikymu, imuninės sistemos stiprinimu ir kraujagyslių funkcijos gerinimu.

    Amerikos širdies asociacija nurodo, kad rekomenduojama per savaitę suvalgyti dvi porcijas riebios žuvies – po maždaug 85 g.

    Apytikslė maistinė vertė 85 g skumbrės:

    • baltymai – 20 g
    • riebalai – 15 g
    • sočiųjų riebalų – 3,5 g
    • mononesočiųjų riebalų – 6 g
    • kalcis – 12,8 mg
    • geležis – 1,3 mg
    • magnis – 82,4 mg
    • fosforas – 236 mg
    • kalis – 341 mg

    Apytikslė maistinė vertė 85 g lašišos:

    • baltymai – 21,6 g
    • riebalai – 6,9 g
    • sočiųjų riebalų – 1 g
    • mononesočiųjų riebalų – 2,3 g
    • kalcis – 12,8 mg
    • geležis – 0,9 mg
    • magnis – 31,4 mg
    • fosforas – 218 mg
    • kalis – 534 mg

    Organizmas omega-3 riebalų rūgščių pasigamina nepakankamai, todėl jų svarbu gauti su maistu.

    Omega-3 kiekis ir rūšys žuvyje gali priklausyti ir nuo to, kaip ji užauginta. Neretai dirbtinai augintoje žuvyje omega-3 kiekis būna didesnis nei laukinėje.

    Kuri žuvis turi daugiau omega-3

    Išskiriami trys pagrindiniai omega-3 riebalų rūgščių tipai:

    • alfa-linoleno rūgštis (ALR) – dažniausiai randama augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, linų sėmenų, rapsų ar sojų
    • eikozapentaeno rūgštis (EPR) – daugiausia aptinkama žuvyje ir jūros gėrybėse
    • dokozaheksaeno rūgštis (DHR) – daugiausia aptinkama žuvyje ir jūros gėrybėse

    Bendras omega-3 kiekis skirtingose žuvyse paprastai nurodomas toks:

    • skumbrėje – 2,5–5,0 g / 100 g
    • lašišoje – 1,5–2,5 g / 100 g

    Skumbrės ir lašišos vartojimo nauda

    Riebioje žuvyje esančios maistinės medžiagos gali būti siejamos su šiomis naudomis sveikatai:

    • sąnarių ir kaulų būklės palaikymu
    • geresne kraujotaka į smegenis
    • neuroprotekciniu poveikiu
    • pagalba kontroliuojant kraujospūdį
    • vaisiaus ir kūdikių nervų sistemos vystymosi palaikymu
    • trombų susidarymo kraujagyslėse rizikos mažinimu
    • uždegiminių procesų slopinimu
    • kai kurių lėtinių ligų rizikos mažinimu
    • akių sveikatos palaikymu

    Vis dėlto svarbu įvertinti ir galimas rizikas. Jei žmogus alergiškas žuviai ar jūros gėrybėms, net ir nedidelis kiekis gali sukelti reakciją – bėrimą, tinimą ar kvėpavimo pasunkėjimą.

    Taip pat žuvyje yra purinų, kurie gali didinti šlapimo rūgšties kiekį, todėl sergant podagra ar dažnai patiriant paūmėjimus riebią žuvį, įskaitant skumbrę, vertėtų riboti.

    Skumbrė ir lašiša greitai genda. Netinkamai laikoma žuvis gali sukelti apsinuodijimą histaminu – paraudimą, galvos skausmą ar pykinimą.

  • Kopūstai išsilaikys net iki 2 mėnesių: štai kur juos laikyti, kad nesugestų

    Kaip laikyti kopūstus

    Palyginti su kitomis lapinėmis daržovėmis, kopūstai išsiskiria itin ilgu galiojimo laiku. Tinkamai laikomas neperpjautas kopūsto gūžis šaldytuve gali išsilaikyti iki dviejų mėnesių.

    Kad kopūstai kuo ilgiau išliktų kokybiški, skanūs ir traškūs, juos verta laikyti sandariame inde arba sandariame maišelyje šaldytuve. Taip pat patariama šviežio kopūsto nepjaustyti iki tol, kol tikrai ruošiatės jį naudoti – taip geriau išsaugomas skonis, tekstūra ir šviežumas.

    Venkite kopūstus laikyti šaldytuvo durelėse, nes ten temperatūra dažnai svyruoja.

    Kopūstų gedimo požymiai

    Nors kopūstai paprastai laikosi ilgai, verta stebėti dažniausius gedimo požymius:

    • pakitusi lapų spalva;
    • matomos pelėsio sporos;
    • pasikeitusi tekstūra: nuo traškios iki gležnos, slidžios ar minkštos;
    • nemalonus kvapas.

    Ar galima kopūstus šaldyti?

    Kopūstuose yra daug vandens, todėl šaldant jų ląstelių struktūra iš dalies suyra. Dėl to atitirpinti kopūstai tampa minkštesni, praranda traškumą ir labiau tinka termiškai apdorojamiems patiekalams, o ne salotoms.

    Žemiau – pagrindinės kopūstų šaldymo taisyklės.

    Paruošimas. Pirmiausia kopūstą nuplaukite ir supjaustykite.

    Blanširavimas. Siekiant geresnės kokybės:

    • įdėkite į verdantį vandenį 1–3 min.;
    • iš karto atvėsinkite šaltame vandenyje;
    • gerai nusausinkite.

    Blanširavimas padeda išsaugoti spalvą ir skonį bei sumažina kokybės praradimą laikant.

    Šaldymas. Supjaustytus kopūstus paskleiskite plonu sluoksniu, užšaldykite, o vėliau perkelkite į sandarų indą arba maišelį.

    Šaldiklyje, esant maždaug -18 °C temperatūrai, kopūstai gali išsilaikyti apie 8–12 mėnesių.

  • Dyzelio vairuotojai privalo tai žinoti: keli įpročiai, kurie gali prailginti variklio amžių

    Dyzelio vairuotojai privalo tai žinoti: keli įpročiai, kurie gali prailginti variklio amžių

    Senesni dyzeliniai varikliai garsėjo legendiniu patvarumu ir be vargo įveikdavo šimtus tūkstančių kilometrų. Šiuolaikiniai agregatai su įvairiais gedimais, ypač susijusiais su papildoma įranga, dažnai susiduria gerokai anksčiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad inžinieriai „pamiršo“, kaip kurti tvirtus dyzelinius variklius. Dažniau problemos kyla dėl sudėtingų išmetamųjų dujų valymo sistemų ir dėl to, kaip automobilį naudojame kasdien.

    Vienas svarbiausių ekologijai skirtų mazgų – išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema, t. y. EGR vožtuvas. Jo užduotis – dalį išmetamųjų dujų nukreipti atgal į degimo kamerą. Taip sumažinamas deguonies kiekis ir nuleidžiama užsidegimo temperatūra, todėl veiksmingai mažėja kenksmingų azoto oksidų emisija. Tačiau čia atsiranda ir kita medalio pusė: vėsesnėje degimo kameroje kuras sudega ne taip švariai, o šalutinis efektas – gerokai didesnis suodžių kiekis.

    Atgal grąžinamos išmetamosios dujos įsiurbimo sistemoje susimaišo su alyvos garais ir sudaro tirštą, lipnią masę. Ilgainiui šios nuosėdos apneša patį EGR vožtuvą, droselinę sklendę ir įsiurbimo kolektoriaus vidų. Kraštutiniais atvejais apnašos gali užblokuoti sūkurines sklendes, o nutrūkusios plastikinės jų dalys kartais patenka tiesiai po vožtuvais. Dėl nuosėdų užterštas variklis praranda galią, prietaisų skydelyje atsiranda klaidų pranešimai, o kietųjų dalelių filtras (DPF) užsikemša greičiau. Tokių elementų remontas ir valymas servise dažnai kainuoja brangiai.

    Variklio valdymo blokas tiksliai reguliuoja, kiek išmetamųjų dujų grąžinama į apytaką. Daugiausia suodžių susidaro tuomet, kai stipriai spaudžiamas akseleratorius esant mažoms apsukoms. Nemažai vairuotojų dyzelį eksploatuoja taip, kad išnaudoja didelį sukimo momentą žemame sūkių diapazone: pavaras perjungia anksti ir iš karto smarkiai spaudžia „gazą“. Tokiu metu turbokompresorius kelia slėgį, o EGR vožtuvas būna atidarytas – variklis ima gaminti ypač daug suodžių, kurie greitai nusėda įsiurbimo sistemoje. Mieste gerokai palankiau varikliui – švelniau greitėti ir pavaras perjungti prie šiek tiek didesnių apsukų.

    Verta žinoti ir tai, kad esant maksimaliai variklio apkrovai EGR vožtuvas visiškai užsidaro. Tuomet į degimo kamerą patenka tik švarus oras, o suodžių susidarymas akivaizdžiai sumažėja. Dėl to kartkartėmis, kai variklis pilnai įšilęs ir eismo sąlygos leidžia, naudinga pravažiuoti autostrados atkarpą dinamiškiau, stipriau paspaudus akseleratorių. Aukšta išmetamųjų dujų temperatūra, siekianti 800–1200 laipsnių Celsijaus, ir didelis oro srautas padeda „išdeginti“ bei pašalinti susikaupusias nuosėdas.

    Taip pat gali padėti stabdymas varikliu. Tokiu atveju purkštukai nepaduoda kuro, o jėgainė veikia tarsi siurblys, per kolektorių stumiantis švarų orą, todėl papildomai mažėja užterštumas.

    Po važiavimo didesniu greičiu autostradoje ar dinamiškesnio maršruto nerekomenduojama iš karto sustojus parkavimui išjungti variklį. Įkaitusiems komponentams, ypač turbokompresoriui, reikia laiko atvėsti. Paskutines 10–15 minučių prieš sustojant geriausia važiuoti ramesniu tempu – tuomet variklio alyva spėja iš pagrindinių mazgų paimti perteklinę šilumą.

  • Slovakija rengia referendumą: ar bus nutrauktos Fico ir kitų politikų „amžinos“ išmokos?

    Slovakija rengia referendumą: ar bus nutrauktos Fico ir kitų politikų „amžinos“ išmokos?

    Slovakijoje vasarą vyks referendumas, kuriame gyventojai spręs, ar panaikinti viso gyvenimo išmokas ministrui pirmininkui Robertui Fico ir kitiems aukščiausiems šalies pareigūnams pasibaigus jų kadencijoms. Apie tai pirmadienį pranešė šalies prezidentas Peteris Pellegrini.

    Prezidento teigimu, balsavimas numatytas liepos 4 dieną. Tą pačią dieną slovakai taip pat spręs, ar atkurti specialiojo prokuroro instituciją, anksčiau nagrinėjusią stambius nusikaltimus ir korupcijos bylas.

    Referendumas rengiamas po piliečių peticijos, kurią inicijavo už Vakarus pasisakanti, tačiau parlamente neatstovaujama opozicinė partija „Demokratai“. Peticiją pasirašė daugiau kaip 350 tūkst. žmonių – tai yra įstatyme numatytas minimalus parašų skaičius.

    Tačiau P. Pellegrini pabrėžė, kad referendumo biuletenyje nebus klausimo dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Anot jo, Slovakijos Konstitucinis Teismas 2021 metais yra išaiškinęs, jog toks klausimas būtų prieštaraujantis Konstitucijai.

    Pagal galiojančią tvarką Slovakijos ministrai pirmininkai ir parlamento pirmininkai, pareigas ėję mažiausiai dvi kadencijas, turi teisę į viso gyvenimo mėnesinę išmoką, kuri prilygsta parlamento nario atlyginimui. Šios priemonės buvo pristatytos kaip dalis sprendimų, skirtų stiprinti aukščiausių politikų saugumą.

    Išmokos įteisintos po 2024 metais įvykusio pasikėsinimo į R. Fico, kai jis priešrinkiminio renginio metu buvo pašautas ir sunkiai sužeistas. Iki tol analogiška privilegija buvo taikoma tik buvusiems prezidentams.

    Vėliau, 2024-aisiais, Slovakijos parlamentas patvirtino R. Fico vadovaujamos koalicinės vyriausybės planą panaikinti specialiojo prokuroro instituciją, nagrinėjusią korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir ekstremizmo bylas.

    Šis sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tūkstančiai žmonių ne kartą rinkosi į protestus, o dalis asmenų, siejamų su R. Fico partija, buvo įtraukti į tyrimus dėl korupcijos skandalų.

    Slovakijoje sėkmingu laikomas tik vienas referendumas – 2003 metais surengtas balsavimas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Kiti referendumai dažniausiai žlugdavo dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.

    R. Fico, 2023 metais sugrįžęs į valdžią, išliko prieštaringai vertinama figūra. Šalyje vyko ne viena protesto akcija, kurioje kritikai jam priekaištavo dėl, jų manymu, prorusiškos laikysenos.

  • Magyar skuba pas Tuską: ar Vengrijoje gimsta nauja Varšuva, kuri perrašys žaidimo taisykles?

    Magyar skuba pas Tuską: ar Vengrijoje gimsta nauja Varšuva, kuri perrašys žaidimo taisykles?

    Vengrijos ministru pirmininku išrinktas Péteris Magyaras aiškiai parodė pirmąjį savo diplomatinį prioritetą: dar prieš keliones į Briuselį ar Vieną jis vyksta į Varšuvą susitikti su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. Abu politikai, pasak apžvalgininkų, mato panašų veiksmų planą bent trijose srityse.

    2023 m. pabaigoje D. Tuskas Lenkijoje tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip galima pradėti ardyti ilgus metus įsitvirtinusį neliberalų valdymą. Dabar P. Magyaras signalizuoja ketinantis dalį šio „vadovėlio“ pritaikyti ir Vengrijoje.

    Viena iš temų – visuomeninis transliuotojas. Siekdama apeiti opozicijoje likusį prezidentą Andrzejų Dudą, D. Tusko Vyriausybė pasitelkė parlamento rezoliuciją ir nedelsiant atleido valstybinės televizijos vadovybę, o pati televizija per naktį buvo faktiškai išjungta iš eterio. P. Magyaras grasina analogiška „šoko terapija“.

    Po įtempto interviu praėjusią savaitę per visuomeninę televiziją, kurį jis prilygino Šiaurės Korėjos propagandai, politikas atvirai pažadėjo: vos pradėjęs eiti pareigas, sustabdys nacionalinio transliuotojo signalą.

    Kita sritis – teisingumo sistema. Abu lyderiai nurodė, kad prisijungimas prie Europos prokuratūros jiems būtų pirmosios dienos darbotvarkės klausimas, taip pakeičiant jų pirmtakų atsisakymą dalyvauti šioje institucijoje.

    Vis dėlto D. Tuskui iki šiol sudėtinga įgyvendinti visapusišką teisminę reformą: procesą stabdo politinis užsikirtimas, o norint apeiti prezidento veto tenka ieškoti sudėtingų teisinių sprendimų. P. Magyaras, priešingai, turi du trečdalius mandatų parlamente, kurie suteikia konstitucinę daugumą. ES pareigūnai jau Budapešte derasi dėl 10,4 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo lėšų išlaisvinimo, turėdami omenyje, kad P. Magyaras turi pakankamai balsų reikiamoms reformoms prastumti.

    Trečias akcentas – valstybės valdomos įmonės ir institucijos. Lenkijoje D. Tuskas greitai pakeitė valstybinių įmonių valdybas, o ryškiausias pavyzdys buvo naftos milžinė „Orlen“. P. Magyaras ruošia panašų valymą Vengrijos valstybės remiamose struktūrose: jis ketina susigrąžinti valstybės turtą ir mažinti finansavimą ideologinėms organizacijoms, tokioms kaip „Mathias Corvinus Collegium“ (MCC).

    Tačiau toks greitas tempas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Skuba didina teisinių klaidų riziką, o išeinančios valdžios šalininkai tvirtina, kad nei Viktoras Orbánas, nei Mateuszas Morawieckis esą tiesiogiai netrukdė valdžios perdavimui.

    Viena aišku: pereinant nuo neliberalios prie liberalesnės politinės krypties, vis dažniau remiamasi „šoko terapija“ – bandymu per trumpą laiką išardyti seną sistemą ir jos atramines struktūras.

  • Šūviai prie Teotihuakano piramidžių Meksikoje: žuvo kanadietė, užpuolikas nusižudė

    Šūviai prie Teotihuakano piramidžių Meksikoje: žuvo kanadietė, užpuolikas nusižudė

    Pirmadienį prie Teotihuakano piramidžių Meksikoje, vienoje lankomiausių šalies turistinių vietų ir svarbiame archeologiniame komplekse netoli Meksiko miesto, įvyko šaudynės. Pranešama, kad ginkluotas vyras atidengė ugnį, o vėliau nusižudė.

    Per incidentą žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pareigūnai nurodė, kad mirtinai sužeista buvo Kanados pilietė.

    Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum Pardo socialiniame tinkle „X“ išplatintame pareiškime teigė, kad įvykis ją sukrėtė, ir pareiškė užuojautą nukentėjusiems bei jų artimiesiems. Pasak jos, valdžia palaiko ryšį su Kanados ambasada.

    „Šiandien Teotihuakane įvykę įvykiai mus labai skaudina. Reiškiu nuoširdžią solidarumo žinią nukentėjusiems žmonėms ir jų šeimoms. Palaikome ryšį su Kanados ambasada“, – rašė prezidentė.

    Ji taip pat pranešė davusi nurodymą saugumo kabinetui išsamiai ištirti incidentą ir suteikti visą reikalingą pagalbą. Į įvykio vietą, pasak prezidentės, jau vyksta Vidaus reikalų ir Kultūros sekretoriatų darbuotojai, kurie kartu su vietos institucijomis užtikrins pagalbą ir koordinavimą.

    Žinia pildoma – žurnalistai renka naujausią informaciją.