Blog

  • Lenkijos CPK perka 362 saugumo patikros įrenginius Port Polska oro uostui: kada jie bus paruošti

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK), įgyvendinanti Port Polska investicijų programą, pradėjo pirkimo procedūrą naujo nacionalinio oro uosto saugumo patikros įrangai. Pirkimas apima projektavimą, tiekimą, montavimą, paleidimą ir vėlesnį įrangos aptarnavimą.

    CPK teigimu, pagrindinis tikslas – keleivių terminalą ir kitus oro uostą aptarnausiančius objektus aprūpinti šiuolaikinėmis saugumo kontrolės sistemomis. Tokia įranga reikalinga tiek keleivių srautų valdymui, tiek atitikčiai aviacijos saugumo reikalavimams.

    Ką planuojama įsigyti?

    Pirkimas suskirstytas į aštuonias dalis ir bus vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Iš viso numatoma įsigyti 362 saugumo kontrolės įrenginius visam investicijos teritorijos mastui.

    Tarp planuojamų sprendimų nurodomos integruotos bagažo patikros sistemos, rankinio bagažo patikros įranga su automatizuotomis dėžučių grąžinimo linijomis, taip pat įranga asmenų patikrai. Be to, numatomi sprogstamųjų medžiagų pėdsakų aptikimo įrenginiai ir metalo detektoriai.

    CPK taip pat planuoja įrangą, skirtą aptikti sprogstamąsias medžiagas, paslėptas avalynėje, bei sprendimus neinvazinei skysčių, aerozolių ir gelių analizei. Šios technologijos svarbios mažinant rankinio patikrinimo poreikį ir spartinant keleivių judėjimą per kontrolės punktus.

    Procedūra ir grafikas iki 2032 metų

    Užsakymas apima ne tik įrangos pristatymą, bet ir visą parengiamąjį etapą: techninių projektų paruošimą, įrengimą, paleidimą, personalo parengimą darbui bei priežiūrą. CPK planuoja į konkurencinį dialogą kiekvienai pirkimo daliai pakviesti po penkis dalyvius.

    Pagal paskelbtą grafiką paraiškos iš tiekėjų turėtų būti priimamos iki 2026 metų birželio. 2026 metų rugpjūtį atrinkti dalyviai būtų kviečiami į konkurencinį dialogą, o kvietimas teikti galutinius pasiūlymus numatomas 2027 metų sausį.

    Tiekėjų atranka, pagal dabartinius planus, turėtų būti užbaigta 2027 metų rugpjūtį. CPK nurodo, kad grafikas sudėliotas taip, jog visos sistemos ir jas aptarnauti parengtas personalas būtų pasiruošę iki planuojamo oro uosto atidarymo 2032 metais.

    Port Polska oro uosto statybų pradžia numatoma 2026 metais Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose. 2031 metais oro uostas turėtų gauti reikiamas sertifikacijas, o 2032 metais – pradėti veiklą.

  • Lenkija vėl svarsto patentų vieningą sistemą: mažoms įmonėms proga ar brangūs teismų karai?

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija, ar šaliai verta prisijungti prie Europos patentų sistemos, kuri leidžia vienu „vieningu patentu“ užsitikrinti apsaugą daugelyje ES valstybių. Signalų apie tai atsirado po institucijų susirašinėjimo ir teisingumo bei plėtros institucijų pradėtų analizių.

    Klausimas nėra vien techninis: šalininkai mato lengvesnę verslo plėtrą ir aiškesnes taisykles tarptautinėse rinkose, o kritikai perspėja apie didesnes išlaidas ir riziką, kad į Lenkijos rinką automatiškai „ateis“ tūkstančiai užsienio patentų. Tai gali keisti konkurencijos sąlygas ir didinti teisinių ginčų tikimybę.

    Kas yra vieningas patentas?

    Vieningo patento modelis siejamas su Europos patentų sistema ir vieninga ginčų sprendimo tvarka, kai patentų apsauga galiotų daugelyje dalyvaujančių ES valstybių be atskiro tvirtinimo kiekvienoje šalyje. Praktinis tokio sprendimo tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti apsaugos geografinį išplėtimą.

    Lenkija anksčiau buvo nusprendusi prie šios sistemos neprisijungti, argumentuodama rizika pramonei, sąnaudomis, santykinai mažu vietinių paraiškų skaičiumi, kalbos barjerais ir teisinėmis abejonėmis. Vis dėlto pastaruoju metu institucijos grįžta prie klausimo, ar ekonominės sąlygos per daugiau nei dešimtmetį nepasikeitė.

    Kur slypi nauda verslui?

    Sistemos šalininkai pabrėžia, kad vieningas patentas gali būti patrauklesnis įmonėms, kurios kuria technologijas ir planuoja eksportą į kelias ES šalis. Tokiu atveju vienas sprendimas dėl apsaugos gali sumažinti biurokratiją ir padėti greičiau įsitvirtinti rinkose.

    Lenkijos patentų institucijų analizė taip pat akcentuoja kainos aspektą: lyginant ilgalaikę apsaugą, vieningas patentas gali būti pigesnis nei klasikinis Europos patentas, kurį reikia atskirai „įteisinti“ daugelyje šalių. Dokumentuose minimi skaičiai – apie 122 000 eurų per 20 metų klasikiniu keliu ir apie 35 500 eurų per 20 metų vieningo patento atveju.

    Kodėl dalis ekspertų įspėja apie kaštus?

    Kritikai daugiausia dėmesio skiria ne paties patento gavimo kainai, o ginčams: jei patentų apsauga automatiškai pradėtų galioti Lenkijoje, daugiau įmonių galėtų susidurti su pretenzijomis dėl pažeidimų. Tai ypač aktualu gamybos, inžinerijos ir technologijų sektoriams, kur sprendimai dažnai remiasi panašiais techniniais principais.

    Taip pat akcentuojama, kad didelė dalis vieningų patentų priklauso ne vietos, o globaliems technologijų centrams, todėl Lenkijos įmonės galėtų tapti labiau „naudotojomis“, o ne „tiekėjomis“ patentų rinkoje. Vienas iš minimų argumentų – ginčų kaštai: prašymas panaikinti patentą vieningoje sistemoje gali kainuoti apie 20 000 eurų, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas mažesnis tarifas.

    „Jei rinkoje staiga atsiranda daug naujų galiojančių patentų, daliai įmonių tai reiškia didesnę teisinių rizikų zoną ir brangesnius ginčus“, – pabrėžia su tema susiję patentų teisės praktikai, komentuodami galimą sistemos poveikį MVĮ.

    Diskusijoje skamba ir kompromisinė pozicija: analizuoti sistemą, vertinti poveikį sektoriams, konsultuotis su verslu ir mokslo institucijomis, bet neskubėti su politiniu sprendimu. Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien „ar“, o „kada“ ir kokiomis apsaugomis mažoms bei vidutinėms įmonėms.

  • Ignalinos rajonas kviečia 14–19 metų jaunuolius į vasaros darbą: registracija iki gegužės 29 dienos

    Ignalinos rajonas kviečia 14–19 metų jaunuolius į vasaros darbą: registracija iki gegužės 29 dienos

    Startuoja vasaros užimtumo programa

    Ignalinos rajono savivaldybė kviečia 14–19 metų jaunuolius, deklaravusius gyvenamąją vietą savivaldybėje, dalyvauti jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Registracija vyksta iki gegužės 29 dienos.

    Programa skirta padėti moksleiviams ir jaunimui įgyti pirmosios darbo patirties, susipažinti su darbdavių lūkesčiais ir darbo rinkos taisyklėmis. Savivaldybės teigimu, pirmenybė bus teikiama jaunuoliams, programoje dalyvaujantiems pirmą kartą.

    Ką reikia padaryti norint dalyvauti?

    Pirmas žingsnis – išsirinkti dominančią darbovietę ir tiesiogiai susitarti su darbdaviu dėl įdarbinimo galimybės vasaros laikotarpiu. Programos darbai planuojami birželio–rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Tuomet reikia užpildyti registracijos formą ir pasirašyti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Jei jaunuolis yra nepilnametis, papildomai būtinas tėvų arba globėjų sutikimas.

    Užpildytus dokumentus dalyviai turi atsiųsti savivaldybės administracijai elektroniniu paštu, o laiško temoje nurodyti Jaunimo įdarbinimas vasarą. Registracija. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentus verta pateikti iš anksto, kad liktų laiko patikslinimams.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl programos sąlygų, dokumentų ir registracijos tvarkos informaciją teikia Ignalinos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Donata Šimkūnaitė. Savivaldybė taip pat ragina jaunuolius iš anksto pasidomėti pasirinktos darbovietės grafiku ir atsakomybėmis, kad lūkesčiai sutaptų abiem pusėms.

    Vasaros įdarbinimo programos daugelyje savivaldybių vertinamos kaip vienas paprasčiausių būdų legaliai išbandyti darbą, sustiprinti motyvaciją mokslams ir susikurti pirmą įrašą gyvenimo aprašyme. Tokia patirtis dažnai padeda lengviau apsispręsti dėl ateities studijų ar profesinio kelio.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: kaip Ignalina siekia daugiau investicijų

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: kaip Ignalina siekia daugiau investicijų

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvaryje, įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis ir savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė.

    Suvažiavime pristatyta 2025 metų asociacijos veiklos ataskaita, patvirtinta finansinė ataskaita ir Revizijos komisijos išvada. Taip pat patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata, numatanti asociacijos veiklos prioritetus ir planuojamas išlaidas.

    Kas svarbiausia kurortams?

    Didelė dėmesio dalis skirta diskusijoms apie kurortinių teritorijų plėtrą ir finansavimo galimybes. Savivaldybių atstovai aptarė, kokių sprendimų reikia, kad į kurortus ir kurortines teritorijas būtų pritraukta daugiau investicijų, o projektai būtų įgyvendinami greičiau.

    Taip pat kalbėta apie aktyvesnį bendradarbiavimą su Seimo nariais, atstovaujančiais kurortams ir kurortinėms teritorijoms. Tokia partnerystė siejama su aiškesniu kurortų poreikių atstovavimu, kai sprendžiami valstybės biudžeto, infrastruktūros ar sveikatinimo paslaugų plėtros klausimai.

    Ką vienija Lietuvos kurortų asociacija?

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metų ir vienija keturis kurortus: Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą. Prie asociacijos taip pat priklauso penkios kurortinės teritorijos: Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono.

    Asociacijos misija apima bendrų kurortų problemų sprendimą ir narių interesų atstovavimą valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose. Praktikoje tai siejama su sveikatinimo paslaugų, SPA sektoriaus, kurortologijos ir natūralių gamtinių išteklių panaudojimo vystymu, kas tiesiogiai veikia kurortų konkurencingumą ir turistų srautus.

    Ignalinos rajono savivaldybei dalyvavimas suvažiavime svarbus kaip galimybė pristatyti savo prioritetus ir ieškoti bendrų sprendimų su kitomis kurortinėmis teritorijomis. Toks koordinavimas dažnai tampa pagrindu derinant regioninius projektus ir siekiant didesnio finansavimo, kai konkuruojama dėl ribotų viešųjų investicijų.

  • Samsung Electronics gresia 18 dienų streikas: milijardiniai nuostoliai ir vėluojančios DI lustų tiekimo grandinės

    Samsung Electronics Pietų Korėjoje artėja prie plataus masto streiko, jei iki gegužės 21 dienos nepavyks susitarti dėl atlyginimų ir premijavimo tvarkos. Pasak profesinių sąjungų, planuojama akcija galėtų trukti 18 dienų ir apimti visas pagrindines bendrovės gamyklas šalyje.

    Ginčas pirmiausia susijęs su pastovios atlygio dalies didinimu ir pelno pasidalijimo mechanizmu, ypač atminties (memory) padalinyje. Šis segmentas pastaruoju metu tapo vienu svarbiausių, nes auga didelės spartos atminties poreikis duomenų centrams ir dirbtinio intelekto sistemoms.

    Kas kelia įtampą darbuotojams?

    Darbuotojų atstovai teigia, kad siūlomas atlyginimų augimas nepakankamai atliepia pragyvenimo brangimą ir įmonės rezultatų šuolį. Derybose akcentuojama, kad realus perkamosios galios didėjimas, įvertinus infliaciją, būtų gerokai mažesnis nei formaliai siūlomas.

    Svarbi konflikto dalis yra ir premijų bei pelno pasidalijimo kriterijai, kurie, darbuotojų nuomone, turėtų labiau atspindėti atminties padalinio indėlį į bendrovės augimą. Šis padalinys tiesiogiai susijęs su HBM tipo atminties gamyba, kurios paklausa didėja dėl DI infrastruktūros plėtros.

    Kokios būtų pasekmės rinkai?

    Analitikai vertina, kad gamybos sustabdymas galėtų reikšti reikšmingą finansinį smūgį pačiai bendrovei ir sutrikdyti komponentų tiekimą klientams. Pagrindinė rizika būtų užsitęsę pristatymo terminai atminties produktams ir kitoms puslaidininkių grandinės dalims, kurios naudojamos duomenų centruose.

    Ši tema jautri visai rinkai, nes DI skaičiavimo pajėgumų plėtra tiesiogiai remiasi sparčia atmintimi ir stabiliais tiekimo srautais. Vėlavimai galėtų turėti grandininį efektą: nuo serverių surinkimo grafikų iki debesijos paslaugų plėtros planų.

    Ar dar įmanomas kompromisas?

    Įmonės vadovybė viešai signalizuoja norą tęsti derybas ir kviečia profesinių sąjungų atstovus sugrįžti prie stalo. Tačiau darbuotojų pusė nurodo naujas derybų datas taip, kad jos sutaptų su planuojamos streiko akcijos laikotarpiu, o tai didina neapibrėžtumą.

    Jei streikas įvyktų, jis taptų precedentu mastu, kuris Samsung Electronics istorijoje būtų išskirtinis, o jo poveikis būtų matomas ne tik įmonės rezultatų eilutėse. Puslaidininkių rinkoje, kur terminai ir gamybos apimtys dažnai planuojami mėnesiais į priekį, net kelių savaičių pauzė gali brangiai kainuoti.

  • Lenkijos Vyriausybė skuba su viršpelnių mokesčiu degalams: įstatymą nori priimti iki birželio

    Lenkijos Vyriausybė planuoja iki 2026 metų birželio pabaigos priimti įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio, kuris būtų taikomas kai kurių skystųjų degalų gamybai ir prekybai. Tai numatyta Vyriausybės teisėkūros darbų plane, o surinktos lėšos būtų skirtos finansuoti degalų rinkos apsaugos priemones.

    Numatomas mokestis siejamas su valstybei brangiai kainuojančiais sprendimais degalų kainoms švelninti, įskaitant mokesčių pakeitimus ir mažmeninių kainų reguliavimo mechanizmus. Vyriausybė argumentuoja, kad tokios priemonės yra socialiai pagrįstos, tačiau reikšmingai didina biudžeto naštą.

    Kaip būtų skaičiuojamas mokestis?

    Už projektą atsakinga Finansų ministerija, o planuojamas Vyriausybės pritarimo terminas – 2026 metų antrasis ketvirtis. Mokestis būtų taikomas įmonėms, kurios nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja.

    Mokestinė bazė būtų apskaičiuojama kaip viršijimas: degalų pardavimo pajamos, viršijančios tas pajamas, kurios būtų gautos taikant 2025 metų vidutinę įmonės degalų pardavimo maržą, padidintą 20 proc. Tokiu būdu būtų nustatoma vadinamoji referencinė marža, nuo kurios ir būtų vertinamas viršpelnis.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus įmonių pelnų, kurie įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų pasiekti, ir panaudoti juos apsaugos priemonėms finansuoti“, – nurodoma Vyriausybės įraše teisėkūros plane.

    Tarifas – 75 proc., pajamas rinktų per avansus

    Finansų ministerija siūlo 75 proc. tarifą nuo apskaičiuotos viršpelnių bazės, teigdama, kad tai proporcingai atspindi netikėtų naudų mastą, kartu paliekant įmonei dalį papildomo uždarbio. Pasak planuojamo modelio, mokestis neturėtų mažinti įprasto įmonės pelningumo, kuris siejamas su standartine veiklos plėtra.

    Surinkimas būtų paremtas savarankiško apskaičiavimo principu: numatomi mėnesiniai avansiniai mokėjimai ir metinis galutinis deklaravimas atskiroje deklaracijoje. Tokia schema, Vyriausybės vertinimu, leistų reguliariai papildyti biudžetą neįvedant perteklinės administracinės naštos.

    Kas gali patekti į taikymo apimtį?

    Lenkijos Finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad viršpelnių mokestis turėtų kompensuoti biudžeto pajamų netektį, atsirandančią dėl degalų kainų mažinimo paketo. Politiniame lygmenyje akcentuojama, kad priemonė pirmiausia nukreipta į degalų sektoriaus koncernus.

    Anksčiau finansų ministras Andrzejus Domańskis viešai teigė, kad planuojamos pajamos iš šio mokesčio galėtų viršyti apie 930 000 000 eurų. Tarp galimų mokesčio mokėtojų minėta ir Orlen grupė, o premjeras Donaldas Tuskas buvo paskelbęs, kad viršpelnių mokestis degalų koncernams bus įvestas.

  • „Newag“ siūlo dividendą po 0,7 euro akcijai: 2025 metais pelnas augo beveik 3 kartus

    Lenkijos geležinkelių riedmenų gamintoja „Newag“ planuoja pasidalyti 2025 metų pelnu su akcininkais ir išmokėti dividendą. Bendrovės valdybos siūlymui pritarė priežiūros taryba, o galutinį sprendimą tradiciškai priims akcininkų susirinkimas.

    Pagal pateiktą projektą dividendams numatoma skirti apie 31,0 mln. eurų, o vienai akcijai tektų maždaug 0,69 euro. Esant tuometinei akcijos kainai, dividendinis pajamingumas siektų apie 2,75 proc., todėl investuotojams tai būtų labiau stabilumo, o ne itin didelės grąžos signalas.

    Kas gaus didžiausią dalį?

    Didžiausias „Newag“ akcininkas yra Zbigniewas Jakubasas, valdantis 50,25 proc. įmonės kapitalo. Tai reiškia, kad būtent pagrindiniam akcininkui tektų didžiausia siūlomos dividendų išmokos dalis, jei sprendimas bus patvirtintas.

    Kartu valdyba siūlo į rezervinį kapitalą perkelti apie 44,0 mln. eurų. Toks derinys paprastai rodo, kad bendrovė siekia suderinti akcininkų lūkesčius su finansiniu atsparumu ir pasirengimu būsimiems užsakymams.

    2025 metų rezultatai: šuolis į viršų

    „Newag“ 2025 metais fiksavo ryškų veiklos rezultatų augimą. Bendrovės pajamos pasiekė apie 547,8 mln. eurų, kai metais anksčiau sudarė apie 365,2 mln. eurų, tad metinis augimas buvo arti 50 proc.

    Dar ryškesnis pokytis matomas grynojo pelno eilutėje: jis siekė apie 81,9 mln. eurų, palyginti su maždaug 28,2 mln. eurų 2024 metais. Tai reikštų beveik 190 proc. augimą per metus, o tokie skaičiai paprastai siejami su didesniu užsakymų vykdymo tempu ir pelningesniu produktų bei paslaugų portfeliu.

    Ką gamina „Newag“?

    „Newag“ specializuojasi bėginių transporto priemonių gamyboje ir aptarnavime. Įmonės asortimente yra elektriniai traukiniai „Impuls“, dyzeliniai traukiniai, elektriniai lokomotyvai „Dragon“ ir „Griffin“, taip pat tramvajai ir metropoliteno vagonai.

    Bendrovė taip pat vykdo lokomotyvų, keleivinių riedmenų ir vagonų remonto bei modernizavimo darbus. Tokios paslaugos dažnai padeda subalansuoti cikliškumą, kai naujų traukinių užsakymų grafikai svyruoja, o operatoriai siekia prailginti turimo parko eksploatacijos laiką.

  • Muskui nepavyko byloje prieš OpenAI: sprendimas atveria kelią naujai akcijų emisijai ir IPO

    JAV teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI ir bendrovės vadovą Samą Altmaną, nes dalis reikalavimų buvo pateikti praleidus senaties terminus. Tai reiškia, kad byla iš esmės nebuvo nagrinėjama dėl faktinių aplinkybių, o sprendimas priimtas procesiniais pagrindais.

    Musko ieškinys buvo vienas ryškiausių viešų konfliktų DI sektoriuje, susijęs su OpenAI transformacija iš ne pelno siekiančios iniciatyvos į komercinę struktūrą. Verslininkas teigė buvęs klaidinamas dėl organizacijos krypties ir lėšų paskirties, tačiau teismas jo reikalavimų netęsė.

    Ką tai reiškia OpenAI planams?

    Atmestas ieškinys sumažina teisinę riziką, kuri galėjo apsunkinti OpenAI kapitalo pritraukimą ar reorganizaciją. Rinkos dalyviai tokius ginčus dažnai vertina kaip veiksnį, galintį atidėti naują finansavimo etapą, akcijų emisiją ar pasirengimą viešam akcijų platinimui.

    Po sprendimo sustiprėjo lūkesčiai, kad bendrovė gali lengviau judėti link naujos akcijų emisijos ir galimo IPO Niujorke. Tokiems planams svarbus ne tik augantis DI produktų poreikis, bet ir aiškesnė teisinė aplinka, kuri paprastai yra būtina instituciniams investuotojams.

    Vertė auga kartu su DI bumu

    Pastaraisiais metais OpenAI vertinimas sparčiai augo, o tai siejama su DI sprendimų komercinimu ir intensyvia konkurencija dėl talentų, infrastruktūros bei duomenų. Viešose rinkose investuotojai DI temą vertina kaip vieną svarbiausių technologijų variklių, todėl kiekviena žinia apie galimą IPO pritraukia itin daug dėmesio.

    Tuo pat metu ginčai dėl valdymo modelio, pelno paskirstymo ir atsakomybės už DI plėtrą išlieka jautri tema visam sektoriui. Net ir atmetus šį ieškinį, OpenAI sprendimai dėl struktūros, finansavimo ir partnerystės sąlygų toliau formuos rinkos lūkesčius.

    „Teismas ieškinį atmetė dėl procesinių priežasčių, susijusių su senaties terminais, o ne dėl reikalavimų turinio“, – teigiama bylos sprendimo logikoje, kurią cituoja JAV žiniasklaida.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į tai, ar OpenAI imsis naujo kapitalo pritraukimo ir kokia forma tai bus daroma. Nuo pasirinkto kelio priklausys ir tai, kaip greitai bendrovė galėtų priartėti prie viešo akcijų platinimo.

  • Lenkijos gynybos ministras po pokalbio su Pentagonu: JAV karių buvimas Lenkijoje nemažinamas

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė po telefoninio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu gavęs patikinimą, kad JAV įsipareigojimai Lenkijos saugumui nesikeičia. Pasak ministro, šiuo metu vyksta JAV pajėgų pergrupavimas Europoje, tačiau sprendimų mažinti pajėgumus Lenkijoje nepriimta.

    Ministras akcentavo, kad Varšuvos ir Vašingtono karinis bendradarbiavimas išlieka tvirtas, o Lenkija ir toliau vertinama kaip svarbi NATO rytinio flango valstybė. Jis taip pat nurodė, jog abi pusės sutarė tęsti darbą dėl ilgalaikio JAV karių buvimo modelio Lenkijoje.

    „Pokalbį su Pete’u Hegsethu baigiau gavęs patvirtinimą: Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Lenkijos gynybai ir saugumui nesikeičia“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas vyksta su JAV pajėgomis Europoje?

    Diskusijos dėl JAV karių dislokavimo Europoje suintensyvėjo po viešų signalų, kad Vašingtonas gali koreguoti savo karinį pėdsaką žemyne, labiau remdamasis europiečių indėliu. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas Briuselyje teigė, kad dalies JAV pajėgų judėjimai neturėtų susilpninti Aljanso gynybos planų regione.

    Generolas pabrėžė, kad europiniai sąjungininkai ir Kanada palaipsniui prisiima daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą Europoje, o JAV pajėgumai gali būti pritaikomi prie besikeičiančių poreikių. Vis dėlto tai, anot jo, yra kelerių metų procesas, o konkretaus grafiko kol kas neįvardijama.

    Prieštaringi pranešimai dėl rotacijų Lenkijoje

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Pentagonas galėjo koreguoti planus dėl dalies JAV karių rotacinio dislokavimo Lenkijoje. Įvairūs šaltiniai JAV žiniasklaidoje tokius pokyčius siejo su platesniais sprendimais mažinti JAV pajėgų skaičių Europoje ir peržiūrėti dislokavimo planus.

    Lenkijos vadovybė teigė, kad apie bet kokį JAV karių buvimo mažinimą Lenkijoje oficialiai informuota nebuvo, o Varšuva tikisi artimiausiomis dienomis išsklaidyti likusias abejones. Premjeras Donaldas Tuskas taip pat pabrėžė, kad Lenkijai esminė išlieka patikima ir prognozuojama transatlantinė partnerystė.

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła Briuselyje aptarė situaciją su NATO ir JAV pajėgų Europoje vadovybe bei Baltijos šalių gynybos vadovais. Lenkijos kariuomenės teigimu, dėmesys skirtas JAV pajėgų buvimui NATO rytiniame flange ir praktiniam atgrasymo stiprinimui.

  • Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

    Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

    Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

    Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

    Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

    Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

    „Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

    Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

    Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

    Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

    Ką tai gali reikšti keleiviams

    Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

    Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.